Byla 2A-66-544/2011

3Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovo atstovui J. K., atsakovui S. G., jo atstovei advokatei E. K. Žalėnaitei, atsakovės atstovei V. K.,

4viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VSDFV Utenos skyriaus ir atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-127-82/2010 pagal ieškovo VSDFV Utenos skyriaus ieškinį atsakovams S. G. ir AB „Lietuvos draudimas“ dėl solidaraus žalos atlyginimo, delspinigių, palūkanų priteisimo.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

7Ieškovas VSDFV Utenos skyrius patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų S. G. ir AB „Lietuvos draudimas“ 5557,37 Lt žalos atlyginimo, 406,26 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-11-26 S. G. vairuojamas automobilis partrenkė per sankryžą ėjusią L. P. ir lengvai sutrikdė jai sveikatą. Dėl šio įvykio netekus darbingumo nukentėjusiajai buvo paskirta ligos pašalpa ir laikotarpiu nuo 2007-11-26 iki 2008-04-09 išmokėta 5557,37 Lt. Kaltu dėl įvykio kilimo teismo nuosprendžiu buvo pripažintas S. G., todėl jis turi atlyginti padarytą žalą. Ieškovas įgijo regreso teisę į žalą padariusį asmenį arba kaltininko draudimo kompaniją CK 6.290 str. 3 d., Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 19 str. 10 d. pagrindu. 2009-11-05 pateikė pretenziją dėl žalos atlyginimo kaltininkui S. G., tačiau jis pretenziją tenkinti atsisakė dėl to, jog jo automobilis įvykio metu buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir žalą privalo atlyginti draudikas. 2009-11-05 ieškovas pretenziją pateikė AB „Lietuvos draudimas“, kuri taip pat atsisakė atlyginti žalą, nurodydama, kad žalos neatlygins, nes suėjo 1 metų senaties terminas. Nurodė, kad žalos dydis įrodytas pateiktais į bylą įrodymais, o atsakovų atsakomybė yra solidari (CK 6.6 str., 6.18 str., 6.263 dtr., 6.270 str., 6.290 str.). Senaties termino ribose iš atsakovų solidariai turi būti priteisti delspinigiai 0,04 procento nuo priteistos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną nuo sumos, kuriai sumokėti praleistas terminas bei o CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d. pagrindais - 6 procentų procesinės palūkanos (Įstatymo 19 str. 4 d., CK 1.125 str. 5 d. 1 p., b. l. 62-63).

8Utenos rajono apylinkės teismas 2010-10-14 sprendimu ieškovo VSDFV Utenos skyriaus ieškinį atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu patenkino, o ieškinį atsakovo S. G. atžvilgiu atmetė. Teismas nustatė, jog 2007-11-26 atsakovo S. G. vairuojamas automobilis VW GOLF, v/n ( - ), Utenos mieste partrenkė per sankryžą ėjusią L. P. ir sutrikdė jai sveikatą. L. P. 2008-01-04 VSDFV Utenos skyriaus sprendimu dėl šio eismo įvykio netekto darbingumo buvo paskirta ligos pašalpa ir laikotarpiu nuo 2007-11-26 iki 2008-04-09 išmokėta 5557,37 Lt. Kaltu dėl šio įvykio pagal LR BK 281 str. 2008-09-10 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje buvo pripažintas S. G.. Tačiau jo civilinė atsakomybė vairuojant transporto priemonę buvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“, kuri atsisakė tenkinti ieškovo pretenziją dėl žalos atlyginimo, nes sutartiniai įsipareigojimai pagal draudimo sutartį jau baigėsi ir draudikas, suėjus 1 metų senaties terminui, pretenzijų dėl žalos atlyginimo nebetenkina. Kadangi ieškovo ir atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ draudimo teisiniai santykiai nesieja, teismas sprendė, jog ginčui turi būti taikomas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Šio termino ieškovas, kreipęsis į teismą dėl draudimo išmokos, išmokėtos 2008-01-04 VSDFV Utenos skyriaus sprendimu Nr. L11-176 pagrindu, nepraleido. Todėl, vadovaudamasis LR CK 83 str., 1.125 str. 5 d.1 p., 6.71 str. 1d., 6.37 str. 2 d., 6.210 str., 6.263 str. 2 d., teismas iš atsakovės AB “Lietuvos draudimas“ priteisė ieškovui 5557,37 Lt žalos atlyginimo, 406,26 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo (2009-12-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį atsakovo S. G. atžvilgiu teismas atmetė tuo pagrindu, kad jis 2007-11-26, t. y. eismo įvykio metu, buvo sudaręs su draudiku AB „Lietuvos draudimas“ privalomo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, pagal kurią draudikas buvo įsipareigojęs atlyginti galimą žalą, kuri gali kilti tretiesiems asmenims įvykus draudžiamajam eismo įvykiui apdraustajam S. G. valdant privalomu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu apdraustą automobilį VW GOLF, v/n ( - ). Iš ieškovo teismas priteisė atsakovui S. G. jo turėtas 1050 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b. l. 96-98).

9Apeliaciniu skundu ieškovas VSDFV Utenos skyrius prašo pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2010-10-14 sprendimą ir atsakovui S. G. iš jo nepriteisti 1050 Lt už advokato paslaugas. Nurodė, kad CK 93 str., 98 str. nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, tačiau jas priteidamas teismas turi atsižvelgti, ar jos buvo būtinos, ar buvo būtinas byloje advokato dalyvavimas. 2010-10-14 sprendimu teismas ieškinį patenkino, tačiau ir bylinėjimosi išlaidas vis tiek priteisė iš laimėjusio bylą ieškovo, kas prieštarauja visiško žalos atlyginimo principui. Atsakovai netenkino ieškovo pretenzijų dėl žalos atlyginimo, todėl turėjo reikšti ieškinį teismui. Tai, kad S. G. civilinė atsakomybė buvo apdrausta, jo kaltės nepanaikina, tuo labiau, kad AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė atlyginti žalą. Proceso metu atsakovas palaikė bendraatsakovio AB „Lietuvos draudimas“ poziciją, todėl pripažino savo kaip bendraatsakovio padėtį ginče. Todėl darytina išvada, kad šalys, tarpusavyje sudariusios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, pagal prievoles, kylančias iš sutarties tretiesiems asmenims, privalo atsakyti solidariai. Kadangi ieškinys buvo patenkintas, ieškovas yra šalis, kurio naudai priimtas sprendimas, ir jis įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Bendraatsakoviai, kuriuos sieja sutartiniai santykiai prievolėje, šio bylos sprendimo priėmimo atveju neteko teisės reikalauti atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas tiesioginiam žalos atsiradimo kaltininkui iš ieškovo, nors ieškinys buvo patenkintas, pažeidė LR CPK 93 str., 98 str. 1 d., nepaisė bendrųjų teisės principų, todėl šioje dalyje priėmė neteisėtą ir naikintiną sprendimą. Teismas neatsižvelgė, jog 1050 Lt atlyginimas yra nepagrįstai didelis, prieštarauja LR CPK 98 str. 2 d., 2004-04-02 LR Teisingumo ministro įsakymo Nr. IR-85 „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokatų teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos) 2 p. ir 8 p. bei Lietuvos advokatų etikos kodekso 6.3 ir 6.14 punktams. Teismas neatsižvelgė į tai, kad byla yra nesudėtinga, nereikalauja ypatingų specialių žinių, ginčijama suma buvo tik 5557,37 Lt, sprendžiami klausimai advokatei nėra nauji ir nebuvo nurodytos kitos svarbios aplinkybės (b. l. 102-106).

10Apeliaciniu skundu atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti 2010-10-14 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodė, kad teismas nepagrįstai jos atžvilgiu patenkino ieškinį. Nurodė, kad 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą teismas bet kokiu atveju galėjo priteisti tik jei sutarties šalys būtų buvę verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Todėl šiuo atveju priteistos galėjo būti tik 5 % dydžio metinės palūkanos (CK 6.210 str. 1 d.). Kadangi žala, kurią atlygino ieškovas, buvo padaryta eismo įvykio metu, šios bylos šalių bei nukentėjusiųjų asmenų tarpusavio santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 16 str. 4 d. nustatytas vienerių metų terminas pretenzijai dėl padarytos žalos pareikšti. Ieškinys reiškiamas subrogacijos pagrindais, nes vietoje nuketėjusiojo kreditoriaus į jo vietą įstojo ieškovas, kuris išmokėdamas socialinio draudimo išmoką atlygino žalą (CK 6.111 str.). Nesutinka su teismo nuomone, kad jos ir ieškovo nesieja draudimo teisniai santykiai, nes transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis pagal savo esmę ir turinį yra sutartis trečiojo asmens naudai. Reikšdami reikalavimą atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą nukentėjusieji reiškia reikalavimą įvykdyti trečiojo asmens naudai sudarytą draudimo sutartį – tokiu būdu jie prisijungia prie sutarties ir įgyja ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas. Subrogacinį reikalavimą reiškiantis ieškovas negali turėti daugiau teisių, negu būtų turėjęs žalą patyręs asmuo. Subrogacinio reikalavimo teisę įgijęs ieškovas yra saistomas tų pačių terminų pretenzijai dėl žalos pareikšti. Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nedetalizavo, kokiomis nuostatomis remiasi priteisdamas 0,04 % dydžio delspinigius, nes taikyta CK 6.71 str. 1 d. yra blanketinė teisės norma, ji nukreipia į įstatymus, sutartį ar suteikia teismui diskrecijos teisę nustatyti netesybų dydį. Jei teismas taikė Įstatymo 11 str. 5 d., tai pasielgė neteisėtai, nes taikė tik tas šio Įstatymo nuostatas, kurios palankios ieškovui. Kadangi bendrovei prievolė atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą kyla iš draudimo sutarties, o ne iš delikto, tai ieškovui turėjo būti taikoma Įstatymo 16 str. 4 d., kuri numato pareigą pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo per vienerius metus nuo tos dienos, kai nukentėjęs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie padarytą žalą. Ieškovas neginčijo, jog šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Teismas netyrė ir neanalizavo, kokiu pagrindu kyla apeliantės prievolė atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą, netinkamai taikė minėto įstatymo 16 str. 4 d. ir priėmė neteisėtą sprendimą (b. l. 109-111).

11Atsiliepimu į apeliacinius skundus CPK 318 str. numatytu terminu nebuvo gauta.

12Ieškovo VSDFV Utenos skyriaus apeliacinis skundas atmestinas. Atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Utenos rajono apylinkės teismo 2010-10-14 sprendimas keistinas dalyje dėl procesinių palūkanų dydžio priteisimo jas sumažinant nuo 6 iki 5 procentų, naikintina teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės ieškovui priteista 406,26 Lt delspinigių bei proporcingai sumažintinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Likusioje dalyje skundžiamasis teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, nes šioje dalyje pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimo dalį, kurią urį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

14Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad atsakovas S. G. 2007-11-26, vairuodamas transporto priemonę VW GOLF, v/n ( - ), Utenos mieste pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusios L. P. sveikata. Kaltu dėl šio įvykio pagal LR BK 281 str. 2008-09-10 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje pripažintas atsakovas (b. l. 6-7). Iš Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties matyti, kad transporto priemonės VW GOLF, v/n ( - ) civilinės atsakomybės draudimas galiojo nuo 2007-04-14 iki 2008-04-13, t. y. galiojo 2007-11-26 įvykusio eismo įvykio metu (b. l. 20-21). Byloje nėra ginčo, kad minėtas įvykis buvo draudiminis. L. P. 2008-01-04 VSDFV Utenos skyriaus sprendimu dėl šiame eismo įvykio netekto darbingumo buvo paskirta ligos pašalpa ir laikotarpiu nuo 2007-11-26 iki 2008-04-09 ir jai buvo išmokėta 5557,37 Lt (b. l. 5). 2009-11-05 ir 2009-11-23 ieškovas atsakovams pareiškė pretenzijas dėl 5557,37 Lt žalos atlyginimo (b. l. 8, 10), kurią atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė tenkinti dėl naikinamojo 1 metų termino praleidimo (b. l. 9), o atsakovas S. G. - dėl to, kad jo atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“ (b. l. 11).

15Dėl atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinio skundo.

16Pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai taikė CPK 6.210 str. 1 d. ir nepagrįstai iš jos ieškovui priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas, nes šalys nėra nei verslininkai, nei privatūs juridiniai asmenys. Todėl šioje dalyje teismo sprendimas keistinas ir priteistos palūkanos sumažintinos iki 5 procentų dydžio (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d).

17Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė pagrįstai teigia, kad nebuvo teisinio pagrindo priteisti 0,04 procentų dydžio delspinigius. CK 6.71 str. 1 d. yra numatyta, kad netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Įstatymo 19 str. 4 d. numatyta, kad atsakingas draudikas, jo atstovas pretenzijoms nagrinėti arba Biuras, praleidę šio straipsnio 1–3 dalyse arba šio įstatymo 20 str. 6 d. nustatytus terminus, privalo mokėti 0,04 procento delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas. Iš minėto įstatymo 19 str. 1-3 dalių turinio matyti, kad jos numato kokias terminais draudikas, jo atstovas pretenzijoms nagrinėti ar Biuras privalo išmokėti draudėjui ar trečiajam asmeniui išmoką, nustatyti draudiminio įvykio aplinkybes, pateikti motyvuotą pasiūlymą dėl išmokos mokėjimo arba privalo pateikti pagristą atsakymą ir įrodymus, atleidžiančius nuo išmokos išmokėjimo ar suteikiančius teisę sumažinti išmoką. Šiuo atveju ieškovas yra draudiminio įvykio metu nukentėjusiojo asmens draudėjas, o minėto Įstatymo nuostatos ieškovo ir atsakovės teisinių santykių nereguliuoja. Kitu teisiniu pagrindu priteisti netesybas reikalavimas nepareikštas, todėl šioje dalyje teismo sprendimo dalis naikintina ir šis reikalavimas atmestinas.

18Apeliantė teigia, kad teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, nes netinkamai kvalifikavimo šalių teisnius santykius, be pagrindo taikė CK 1.125 str. 8 d., be pagrindo netaikė Įstatymo 16 str. 4 d. nuostatų, kurios numato pareigą pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo per vienerius metus nuo tos dienos, kai nukentėjęs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie padarytą žalą. Teigia, jog dėl draudimo išmokos, išmokėtos 2008-01-04 VSDFV Utenos skyriaus sprendimu Nr. L11-176, priteisimo ieškovas kreipėsi 2009-12-08, o įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašą, iš kurio paaiškėjo visos draudiminio įvykio aplinkybės, gavo 2008-10-08, todėl vienerių metų terminas praleistas ir ieškinys šiuo pagrindu turėjo būti atmestas.

19Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. CK 1.125 str. 7 d. numato sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimams, atsirandantiems iš draudimo teisinių santykių, pareikšti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios teisės normos šioje byloje netaikė. Nagrinėjamoje byloje prašomi priteisti 5557,37 Lt buvo sumokėti VSDFV Utenos skyriaus nukentėjusiajai autoįvykyje L. P. kaip socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo atveju. Todėl ieškovo reikalavimas yra kilęs dėl žalos padarymo fakto, už kurią atsakingas žalą padaręs asmuo, todėl ieškovo pareikštam reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytina CK 1.125 str. 8 d., numatanti trejų metų ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui pareikšti. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad VSDFV Utenos skyriaus ir atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ draudimo teisiniai santykiai nesieja. AB „Lietuvos draudimas“ pareiga atlyginti atsakovo S. G. padarytą žalą kyla iš su juo sudarytos draudimo sutarties, todėl ginčo atveju nėra pagrindo CK 1.125 str. 7 d. taikymui. Ieškovas į teismą dėl padarytos žalos atlyginimo kreipėsi 2009-12-07 (b. l. 3, 12). Byloje neginčijama, kad senaties terminas šioje byloje turi būti skaičiuojamas nuo 2008-10-08. Taigi CK 1.125 str. 8 d. nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino ieškovas nepraleido ir atmesti ieškinį kaip pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą nebuvo teisinio pagrindo.

20Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 str.). CK 6.290 str. 3 d. nurodyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Pagal CK 6.1015 str. 1 d., civilinės atsakomybės draudimo atveju subrogacija nėra taikoma. Taisyklė, kad draudikas tiesiogiai atsako draudimo suma, taikytina ir regresinio reikalavimo atveju. Todėl teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas, išmokęs nukentėjusiajai socialinio draudimo išmokas, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę draudimo sumos ribose išreikalauti išmokėtas išmokas tiesiogiai iš draudiko, t. y. atsakovės. Iš žalą padariusio asmens S. G. galėtų būti pareikalauta atlyginti tik tuos socialinio draudimo įstaigos patirtus nuostolius, kurie viršytų draudimo sumą. Byloje neįrodinėjama, kad ieškovo išmokėti nuostoliai viršija draudimo sutartyje numatytas draudimo sumas. Tokią teismų praktiką šios kategorijos bylose formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas (pvz., LAT CBS 2006-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2006, LAT CBS išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-73/2007). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, tai proporcingai sumažinamas iš atsakovės į valstybės pajamas priteistas žyminis mokestis (CPK 93 str. 4 d.).

21Dėl ieškovo apeliacinio skundo.

22Apeliaciniu skundu ieškovas VSDFV Utenos skyrius nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo atsakovui S. G. priteista 1050 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai taikė CK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., nes, nors 2010-10-14 sprendimu teismas ieškinį patenkino, tačiau ir bylinėjimosi išlaidas vis tiek priteisė iš laimėjusio bylą ieškovo. Teisėjų kolegija su šiuo ieškovo apeliacinio skundo argumentais nesutinka. CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, jei prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė ir atsakovui S. G., kurio atžvilgiu teismas ieškinį atmetė (b. l. 3-4, 16-19, 47-49, 96-98). Ieškovas šios teismo sprendimo dalies apeliaciniu skundu neginčija. Taigi, šioje bylos dalyje teismo sprendimas priimtas atsakovo S. G. naudai, todėl jis turi teisę iš pralaimėjusios bylą toje dalyje šalies reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nepaisant to, kad ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės pajamas bei to, kad ieškinys patenkintas kito atsakovo atžvilgiu. Atsakovą S. G. šioje byloje atstovavo advokatė D. K. Ž. (b. l. 22). Prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai teismui buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Taigi, minėtų procesinės teisės normų reikalavimų laikytasi.

23Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas netinkamai taikė CPK 98 str. 2 d., Rekomendacijų 2 p., 8 p., Lietuvos advokatų etikos kodekso 6.3 ir 6.14 p., nes nustatydamas priteisiamų išlaidų dydį neatsižvelgė į tai, ar jos buvo būtinos, ar buvo būtinas byloje advokato dalyvavimas, neįvertino, kad byla nesudėtinga, nereikalavo ypatingų specialių žinių, ieškinio suma nedidelė, todėl priteisė nepagrįstai dideles išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Argumentai vertinti nepagrįstais. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų - ir paduodant ieškinį. Pareikšti teismui ieškinį yra ieškovo teisė, tačiau ieškinys turi būti reiškiamas tam asmeniui, kuris pagal ieškinį turi atsakyti (CPK 45 str.). Šiuo atveju teismas nustatė, kad atsakovas S. G. pagal ieškovo ieškinį neturi atsakyti. Tai, kad šis atsakovas yra kaltas dėl autoįvykio kilimo bei kad jis bylos nagrinėjimo metu palaikė bendraatsakovo AB „Lietuvos draudimas“ poziciją, neatima iš atsakovo, kurio naudai priimtas sprendimas, reikalauti atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Iš bylos duomenų matyti, 2009-12-08 ieškovas dėl žalos atlyginimo pareiškė ieškinį atsakovui S. G. ir AB „Lietuvos draudimas, bet iš šios atsakovės nieko neprašė priteisti (b. l. 3-4). 2010-01-08 atsiliepime į ieškinį, taip pat 2010-10-04 teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad jis nėra tinkamas atsakovas ir neturi pareigos atlyginti žalos, prašė jį pakeisti tinkamu atsakovu (b. l. 16-19), tačiau ieškovas su tuo nesutiko ir palaikė ieškinį abiejų atsakovų atžvilgiu (b. l. 38, 92-93). Sekančiame posėdyje ieškovas teigė, kad atsakovą laiko tinkamu arba šį klausimą paliko spręsti teismui (b. l. 44), dėl ko teismas 2010-03-18 nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti – ieškinio pagrindui ir bylos atsakovams aiškiai nurodyti (CPK 135 str., 115 str., b. l. 45). 2010-03-20 patikslintame ieškinyje ieškovas žalos atlyginimą prašė priteisti tik iš atsakovo S. G. (b. l. 47-49), o 2010-05-12 patikslintame ieškinyje – solidariai iš abiejų atsakovų (b. l. 62-64). Todėl atsakovas privalėjo gintis nuo reiškiamo ieškinio ir turėjo teisę tam naudotis teisine advokato pagalba. Atsakovas S. G. vykdė savo, kaip atsakovo, pareigą ir pateikė atsiliepimus į ieškinį, patikslintus ieškinius, ir jie teismo buvo priimti nenustačius procesinių dokumentų trūkumų (b. l. 16-19, 58-61, 69-72). Už advokato paslaugas šioje byloje sumokėta atsakovo suma yra 1050 Lt (b. l. 37, 90). Spręsdama klausimą dėl atsakovo advokato atstovavimo išlaidų dydžio pagrįstumo už atstovavimo veiksmus pirmosios instancijos teisme teisėjų kolegija vadovaujasi Rekomendacijose numatytais kriterijais (2.1 p.), taip pat maksimaliais dydžiais (7 p., 8.2, 8.18 p.). Pagal juos didžiausia priteistina suma už atsakovo advokato atstovavimo paslaugas pirmosios instancijos teisme šioje byloje būtų 2700 Lt (2400 Lt –atsiliepimo į ieškinį (jeigu laikyti, kad pateiktas vienas atsiliepimas), 300 Lt už atstovavimo teisme laiką). Po to, kai ieškovas tikslino ieškinį, atsakovo pareiga buvo pateikti atsiliepimus į juos (CPK 142 str.). Atsakovas pagal CPK 51 str. nuostatas turėjo teisę turėti atstovą ir naudojantis jo pagalba rengiant procesinius dokumentus, taip pat būti atstovaujamas teismo posėdyje. Byloje buvo rengiami trys atsiliepimai į ieškinį ir patikslintus ieškinius. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, 1050 Lt suma sumokėta už trijų atsiliepimų parengimą, už to paties advokato atstovavimą trijuose teismo posėdžiuose, įvertinus ir tai, kad byla nesudėtinga, nedidelės apimties, kad atsiliepimai yra iš esmės analogiško turinio, atitinka CPK 98 str. bei Rekomendacijų 2 p., 8.18 p., 9 p., 11 p. numatytus dydžius, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, šalių ir teismo siekiamus protingus bylinėjimosi tikslus ir nėra nepagrįstai didelė (b. l. 38, 44, 92-93, CPK 2 str., 98 str. 2 d.).

24Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 179 Lt žyminio mokesčio (b. l. 108). Byloje buvo 8 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 119). Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies 406,26 Lt sumai, todėl apeliantei atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ iš ieškovo priteistina 12 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, nors šis ir yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 963 str. 2 d., 4 d.). Reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo nėra savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas, be to, sprendimas šioje dalyje keičiamas tik dėl palūkanų dydžio. Atsakovas S. G. apeliacinėje instancijoje turėjo 700 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 132). Vadovaujantis Rekomendacijų nustatytais dydžiais, CPK 98 str., kolegija sprendžia priteisti atsakovui S. G. iš ieškovo ir atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ lygiomis dalimis 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, turėtas išlaidas sumažinant atsižvelgus į neilgą teismo posėdžio trukmę, į tai, kad atsakovas savalaikiai nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą, todėl procesinis dokumentas priimtas į bylą kaip paaiškinimas raštu, taip pat į bylos ir apeliacijos apimtį.

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 3 p.,

Nutarė

26

27Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimą pakeisti.

28Ieškovo ieškinį atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu tenkinti iš dalies.

29Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškovui VSDFV Utenos skyriui priteista 406,26 Lt delspinigių ir šioje dalyje ieškinį atmesti.

30Iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškovui VSDFV Utenos skyriui priteistų metinių palūkanų dydį už priteistą sumą sumažinti nuo 6 procentų iki 5 procentų, o iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ į valstybės biudžeto pajamas priteisto žyminio mokesčio dydį sumažinti iki 167 Lt.

31Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

32Priteisti iš ieškovės VSDFV Utenos skyriaus ir AB „Lietuvos draudimas“: atsakovui S. G. po 200 (du šimtus) Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

33Priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ į valstybės biudžetą 8 (aštuonis) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

34Priteisti atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ iš ieškovės VSDFV Utenos skyrius 12 (dvylika) Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai
3. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 4. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, ... 7. Ieškovas VSDFV Utenos skyrius patikslintu ieškiniu prašė priteisti... 8. Utenos rajono apylinkės teismas 2010-10-14 sprendimu ieškovo VSDFV Utenos... 9. Apeliaciniu skundu ieškovas VSDFV Utenos skyrius prašo pakeisti Utenos rajono... 10. Apeliaciniu skundu atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti... 11. Atsiliepimu į apeliacinius skundus CPK 318 str. numatytu terminu nebuvo gauta.... 12. Ieškovo VSDFV Utenos skyriaus apeliacinis skundas atmestinas. Atsakovės AB... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 14. Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad atsakovas S. G. 2007-11-26,... 15. Dėl atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinio skundo.... 16. Pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai taikė CPK... 17. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė pagrįstai teigia, kad nebuvo teisinio... 18. Apeliantė teigia, kad teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, nes netinkamai... 19. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. CK 1.125 str. 7 d. numato... 20. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje... 21. Dėl ieškovo apeliacinio skundo.... 22. Apeliaciniu skundu ieškovas VSDFV Utenos skyrius nesutinka su teismo sprendimo... 23. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas netinkamai taikė CPK 98 str. 2 d.,... 24. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 179 Lt žyminio mokesčio (b. l.... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 3 p.,... 26. ... 27. Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimą pakeisti.... 28. Ieškovo ieškinį atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu tenkinti... 29. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės AB „Lietuvos... 30. Iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškovui VSDFV Utenos skyriui... 31. Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.... 32. Priteisti iš ieškovės VSDFV Utenos skyriaus ir AB „Lietuvos draudimas“:... 33. Priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ į valstybės biudžetą 8... 34. Priteisti atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ iš ieškovės VSDFV Utenos...