Byla 2A-222-381/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Antano Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų N. Č., L. Č. ir G. Č. ieškinį atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, dalyvaujant tretiesiems asmenims 711-ajai daugiabučio namo butų savininkų bendrijai „Prie Salotės“, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“, dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. R2-966 panaikinimo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovas N. Č., kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (toliau – Komisija), kurios prašė ikiteismine privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka išspręsti ginčą tarp jo ir UAB „Vilniaus energija“ bei priimti sprendimą dėl šių klausimų: pripažinti, kad UAB „Vilniaus energija“ 2003 – 2014 m. nebuvo sutvarkiusi šilumos bei karšto vandens apskaitos daugiabučiame name, esančiame ( - ), ir įpareigoti šią apskaitą sutvarkyti; pripažinti, kad butas, esantis ( - ), nuo 1994 m. šildomas vietiniu būdu ir karštas vanduo šiam butui ruošiamas vietiniu būdu; įpareigoti UAB „Vilniaus energija“ atlikti paskirstytos šilumos energijos ir karšto vandens perskaičiavimą pagal tinkamiausią šilumos paskirstymo metodą, įvertinant vietiniu būdu bute pagamintą ir į pastato bendrojo naudojimo patalpas atiduotą šilumos kiekį nuo 2003 m. bei atimant butui paskirtą apmokėti su nepaskirstytu karštu vandenius suvartotą šilumos kiekį laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2014 m. vasario mėnesio bei atitinkamai perskaičiuoti mokėjimus už cirkuliaciją; įpareigoti UAB „Vilniaus energija“ pateikti informaciją bei dokumentus, susijusius su bendrovės vykdytu šilumos paskirstymu pastate, šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisais.

4Komisija, išnagrinėjusi jai pateiktą skundą, 2014 m. balandžio 2 d sprendimu Nr. R2-966 ieškovo skundo nagrinėjimą dalyje dėl šilumos paskirstymo metodų taikymo pagrįstumo už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. bei nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. nutraukė, o skundo nagrinėjimą dalyje dėl šilumos tiekėjo įpareigojimo atlikti šilumos perskirstymą laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. vasario 10 d. sustabdė iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-39506-808/2013. Sprendimą nutraukti skundo dalyje dėl šilumos paskirstymo metodų pagrįstumo už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. nagrinėjimą Komisiją motyvavo tuo, kad minėtu laikotarpiu pastate energijos paskirstymo funkcijas atliko 711-oji daugiabučio namo butų savininkų bendrija „Prie Salotės“ (toliau – bendrija), kuri nėra energetikos įmonė, todėl Komisija, vadovaudamasi Komisijos 2011 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. O3-75 patvirtinto Ginčų sprendimo ne teisme tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 118.1 punktu, neturi įgaliojimų pasisakyti dėl minėto skundo reikalavimo. Skundo dalyje dėl šilumos paskirstymo metodų pagrįstumo už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. nagrinėjimą Komisija nutraukė, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3143-432/2012, kurioje buvo patenkintas UAB „Vilniaus energija“ reikalavimas N. Č. dėl skolos už šilumos energijos tiekimo paslaugas laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. priteisimo, kartu buvo išspręstas klausimas dėl šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 taikymo pagrįstumo. Be to, Komisija nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-39506-808/2013 šiuo metu nagrinėjamas UAB „Vilniaus energija“ reikalavimas N. Č. dėl skolos už suteiktas šilumos energijos paslaugas laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. priteisimo. Skundo dalyje dėl šilumos tiekėjo įpareigojimo atlikti šilumos perskirstymą laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. vasario 10 d. nagrinėjimą Komisija sustabdė, argumentuodama tuo, kad civilinėje byloje Nr. 2-39506-808/2013 neišvengiamai bus sprendžiamas N. Č. atsijungimo nuo bendros šildymo sistemos teisėtumo klausimas, o šilumos paskirstymo metodų taikymas paskirstant šilumą pastate ir priskiriant šilumos energiją buto, esančio ( - ), šildymui, karšto vandens temperatūros palaikymui, geriamojo vandens pašildymui laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. vasario 10 d. priklauso nuo to, ar N. Č. atliktas buto atjungimas nuo centralizuoto šildymo sistemos buvo įvykdytas teisėtai.

5Ieškovai N. Č., L. Č. ir G. Č. 2014 m. balandžio 18 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškinį, prašydami panaikinti Komisijos 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. R2-966 ir įpareigoti Komisiją išnagrinėti ieškovo ieškinį šilumos tiekėjui UAB „Vilniaus energija“ dėl šilumos energijos paskirstymo pažeidimų išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka pagal Energetikos įstatymo (toliau – EĮ) 34 straipsnio 3 dalį. Ieškovai teigė, kad Komisija nepagrįstai atsisakė nagrinėti skundo dalį dėl to, kad centralizuotos šilumos paskirstymą UAB „Vilniaus energija“ vardu vykdė bendrija. Ieškovų teigimu, už teisingą šilumos tiekimą atsako šilumos tiekėjas, o ne bendrija. Ginčo atveju šilumos tiekėja apskaičiuodavo suvartotą šilumos energiją metrologiškai nepatikrintais skaitikliais, o tai draudžiama daryti pagal Šilumos ūkio įstatymą. Ieškovai nurodė, kad jiems nuo 2003 m. iki dabar nepagrįstai skaičiuojamas karšto vandens cirkuliacijos mokestis, nors jų butas šildomas autonomiškai nuo 1994 m. Ieškovai pažymėjo, kad šiuo atveju kyla būtinybė užtikrinti jų, kaip vartotojų, teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 14 d. sprendimu ieškovų ieškinį patenkino iš dalies – panaikino Komisijos 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. R2-966 dalyje dėl reikalavimo įpareigoti UAB „Vilniaus energija“ atlikti šilumos perskirstymą pagal tinkamiausius šilumos paskirstymo metodus, ir perskaičiuoti priskirtus apmokėti šilumos energijos kiekius už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. vasario 10 d. nagrinėjimo sustabdymo iki teismo sprendimo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-39506-808/2013 įsiteisėjimo, ir perdavė ginčą šioje dalyje išnagrinėti išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka; kitą dalyje ieškovų ieškinio dalį atmetė.

8Teismas nustatė, kad ieškovai ginčija procedūrinį Komisijos sprendimą, kuriuo jų ir šilumos tiekėjos ginčas nėra išspręstas iš esmės pagal EĮ 34 straipsnio 16 dalį.

9EĮ 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka taikoma tokiems ginčams, kurie kilo dėl specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių teisinius santykius energetikos sektoriuje, nuostatų pažeidimo ir priskirti Valstybinės energetikos inspekcijos ar Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kompetencijai. Teismas nurodė, kad ieškovai Komisijai pareikštais reikalavimais ginčija energetikos įmonės – UAB „Vilniaus energija“ šilumos paskirstymo paskaičiavimą laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2014 m. pastate, esančiame Pretorijaus g. 5, Vilniuje.

10Spręsdamas dėl skundžiamos Komisijos sprendimo dalies, kuria nutrauktas reikalavimo dėl šilumos paskirstymo metodų taikymo ir priskirtų mokėjimų perskaičiavimo laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. 2011 m. rugpjūčio 31 d. nagrinėjimas, teismas nustatė, kad iki 2011 m. rugsėjo 1 d. ginčo pastate energijos paskirstymo funkcijas atliko bendrija. Teismas pažymėjo, kad ieškovas N. Č., jo skundą nagrinėjant ikiteismine tvarka, bendrijai jokių reikalavimų nereiškė, todėl atsisakė vertinti šalių teismo posėdžio metu išsakytus argumentus dėl bendrijos teisių ir pareigų, inter alia ieškovų argumento, kad bendrija turėtų būti suprantama kaip energetikos įmonė, nes šios aplinkybės nebuvo išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ginčo objektu. Teismas nurodė, kad pagal Aprašo 8.5. punktą skundžiama įmonė – energetikos įmonė, geriamojo vandens tiekėjas, nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas, nuotekų transportavimo paslaugas teikiantis asmuo, dėl kurio veiksmų ar neveikimo yra kilęs vartojimo ginčas ar ginčas. Aprašo 118.1 punktas nustato, kad Komisija gali priimti sprendimą nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą, jei paaiškėja Aprašo 22.1, 22.2 punktuose nurodytos aplinkybės: 1) Komisija neturi įgaliojimų priimti sprendimą dėl pareiškėjo skunde ar prašyme išspręsti ginčą nurodytų reikalavimų; 2) yra įsigaliojęs Komisijos, teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas vartojimo ginčo ar ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba yra įsigaliojęs Komisijos sprendimas, teismo nutartis ar arbitražo sprendimas priimti pareiškėjo (ieškovo) pateiktą skundo ar prašymo išspręsti ginčą atsisakymą, arba patvirtinti vartojimo ginčo ar ginčo šalių taikos sutartį. Įvertinęs paminėtas Aprašo nuostatas, teismas sutiko su Komisijos išvada, jog ji neturi kompetencijos spręsti klausimų, susijusių su bendrijos teisėmis ir pareigomis. Teismas konstatavo, kad ieškovams keliant reikalavimus ne pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 ir 3 dalis ir ginčijant bendrijos atliktą sutarties pagrindu apskaičiuotų mokėjimų pagrįstumą, Komisija pagrįstai nutraukė ginčo dalies nagrinėjimą pagal aprašo 118.1 punktą, nes ginčai tarp bendrijos ir jos narių nagrinėjami pagal CK nuostatas.

11Atsižvelgdamas į tai, kad ginčas dėl šilumos paskirstymo metodų taikymo ir priskirtų mokėjimų perskaičiavimo laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. jau išnagrinėtas teismine tvarka (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-3143-432/2012), o laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-39506-808/2013, teismas sprendė, kad Komisija pagrįstai vadovavosi Aprašo 118.3 punktu (Komisija, nagrinėdama vartojimo ginčą ar ginčą, gali priimti sprendimą nutraukti vartojimo ginčo ar ginčo nagrinėjimą, jeigu teismas nagrinėja vartojimo ginčą ar ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu) ir N. Č. skundo nagrinėjimą šioje dalyje teisėtai nutraukė.

12Spręsdamas dėl Komisijos sprendimo sustabdyti skundo nagrinėjimą dėl šilumos paskirstymo metodų taikymo ir priskirtų mokėjimų perskaičiavimo laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. vasario 10 d., teismas nurodė, kad Aprašo 117.2 punktas nustato, jog Komisija procedūriniu sprendimu sustabdo vartojimo ginčo ar ginčo nagrinėjimą, jeigu Komisijoje, teisme ar arbitraže nagrinėjamas kitas vartojimo ginčas ar ginčas arba kita byla, kurių neišnagrinėjus negalima išnagrinėti vartojimo ginčo ar ginčo, kurio nagrinėjimas stabdomas. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė dėl ieškovų atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos teisėtumo yra svarbi nustatant metodų taikymą, tačiau ji neturi įtakos Komisijos pareigai spręsti vartotojo pradėtą ginčą dėl šilumos paskirstymo metodų taikymo ir priskirtų mokėjimų perskaičiavimo už laikotarpį, dėl kurio nėra pradėtas teisminis ginčas. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad Komisija negali išnagrinėti ieškovų inicijuoto ginčo, kad negali gauti dokumentų iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos dėl statybos teisėtumo fakto įvertinimo, kad negali kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją, siekdama gauti išvadą dėl ieškovų atsijungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos teisėtumo. Teismas sprendė, kad, priimdama sprendimą dėl skundo nagrinėjimo dalyje dėl šilumos paskirstymo metodų taikymo ir priskirtų mokėjimų perskaičiavimo laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. vasario 10 d. sustabdymo, Komisija iš esmės perleido savo kompetenciją neturėdama tokios teisės, taip pažeisdama imperatyvias Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalies nuostatas.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Atsakovė Komisija pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 14 d. sprendimą iš dalies ir konstatuoti, kad Komisija teisėtai sustabdė ieškovo N. Č. skundo dėl šilumos paskirstymo metodų taikymo ir priskirtų mokėjimų perskaičiavimo laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. vasario 10 d. nagrinėjimą. Skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas neįvertino fakto, kad ieškovai ieškinį pateikė nesumokėję žyminio mokesčio, todėl nepagrįstai netaikė CPK nustatytų šio mokesčio nesumokėjimo pasekmių ir dėl minėtos aplinkybės vertinimo nepasisakė skundžiamame sprendime. Nors ieškovai teigė, kad jie, kaip vartotojai, yra atleistini nuo žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies pagrindu, Komisija teismo posėdžių metu pažymėjo, kad jos ir ieškovų nesieja vartojimo teisiniai santykiai, todėl pastarieji privalėjo sumokėti žyminį mokestį.
  2. Teismas nepagrįstai priėmė ieškinį, nors buvo pasibaigęs EĮ 34 straipsnio 15 dalyje nustatytas terminas skundo dėl Komisijos procedūrinio sprendimo pateikimui.
  3. Teismas nesilaikė CPK nustatytų reikalavimų ir priėmė nemotyvuotą sprendimą, nepasisakė dėl reikšmingų bylos nagrinėjimui aplinkybių. Teismas sprendime nepasisakė dėl teismo posėdžių metu Komisijos išdėstytų aplinkybių ir prašymų palikti ieškinį nenagrinėtą dėl to, kad nebuvo sumokėtas žyminis mokestis bei aplinkybės, kad buvo praleistas Komisijos procedūrinio sprendimo apskundimo terminas.
  4. Teismas pažeidė rungimosi principą ir įrodymų vertinimo taisykles. Nagrinėjamu atveju ieškovai pasisakė dėl ginčo su UAB „Vilniaus energija“ nagrinėjimo iš esmės ir nepateikė jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad Komisija priėmė sprendimą pažeisdama teisės aktų reikalavimus, todėl ieškinys turėjo būti atmestas. Teismas pažeidė šalių rungimosi principą, vertindamas tik ieškovų argumentus bei motyvuodamas Komisijos sprendimo dalies panaikinimą argumentais, kurių ieškovai nenurodė.
  5. Teismas neįvertino teisminio nagrinėjimo prioriteto taisyklės. Kilus abejonei, ar Komisija galėjo nagrinėti skundą ir kreiptis į kitas institucijas dėl patalpų atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos teisėtumo įvertinimo, ar turėjo stabdyti skundo nagrinėjimą, kol atjungimo teisėtumo klausimas bus išspręstas teisme, atsižvelgiant į teisminio nagrinėjimo prioriteto taisyklę, darytina išvada, kad Komisija pagrįstai sustabdė dalies skundo nagrinėjimą.
  6. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad Komisija neįrodė, jog neišnagrinėjus civilinės bylos Nr. 2-39506-808/2013, negalima išnagrinėti ieškovų skundo dalies, kurios nagrinėjimas buvo sustabdytas. EĮ 34 straipsnio 8 dalies 2 punkte ir Aprašo 117.2 punkte nustatyta ne Komisijos teisė, o pareiga sustabdyti skundo nagrinėjimą, jei nustatomos minėtose normose numatytos aplinkybės.
  7. Neturėdama informacijos apie patalpų atjungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos teisėtumą, Komisija negali nagrinėti ieškovų skundo dėl šilumos paskirstymo metodo taikymo. Tuo atveju, jeigu patalpų atjungimas nuo centralizuotos šildymo sistemos yra neteisėtas, turi būti taikomi vieni šilumos paskirstymo metodai, o jeigu patalpų atjungimas teisėtas – kiti metodai. Teismas nepaneigė Komisijos nurodytos aplinkybės, kad tuo atveju, jeigu bylos Nr. 2-39506-808/2013 nagrinėjimo metu būtų nustatyta, kad patalpos atjungtos teisėtai, ši aplinkybė lemtų ieškovų skundo nagrinėjimo rezultatą.
  8. Ieškovai skundą pateikė ne tik Komisijai, bet ir Valstybinei energetikos inspekcijai (toliau – Inspekcija), kuri 2014 m. balandžio 8 d. raštu sustabdė ginčo nagrinėjimą kol bus išnagrinėtos su ieškovų skundu susijusios civilinės bylos. Pateikiamas Inspekcijos raštas patvirtina, kad Komisija pagrįstai sustabdė skundo dalies nagrinėjimą, nes iš Inspekcijos negalėjo gauti atsakymo dėl patalpų atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos teisėtumo. Komisija šio įrodymo negalėjo pateikti anksčiau, nes tokia būtinybė iškilo tik po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo.
  9. Komisija neturėjo pareigos pateikti įrodymus, kad negalėjo gauti dokumentų iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos dėl statybos teisėtumo fakto įvertinimo. Komisija neturi kompetencijos vertinti patalpų atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos teisėtumo. Tirti energetikos objektų, įrenginių avarijas ir darbo sutrikimus bei vertinti šildymo įrenginių atjungimo teisėtumą, vadovaujantis EĮ 9 straipsnio 3 dalies 4 bei 5 punktais, yra įgaliota Inspekcija.
  10. Komisija neprivalėjo pateikti įrodymų, kad negalėjo kreiptis į Inspekciją. Be to, Inspekcija nebūtų vertinusi patalpų atjungimo teisėtumo, nes šis klausimas jau nagrinėjamas teisme.
  11. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Komisija, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, iš esmės perleido savo kompetenciją, neturėdama tokios teisės. Komisija neperleido savo kompetencijos, o tik sustabdė skundo nagrinėjimą. Be to, dėl tokio procedūrinio sprendimo ieškovų teisės nebuvo pažeistos, nes ir tokiu atveju laikoma, kad buvo pasinaudota išankstine skundų nagrinėjimo neteismine tvarka ir vartotojas turi teisę kreiptis į teismą bei prašyti, kad jo ginčas teisme būtų nagrinėjamas iš esmės. Šiuos argumentus patvirtina teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1298-431/2013; 2014 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-355-823/2014).

15Atsiliepime trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ prašo atsakovės skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

161. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija) įtvirtina atsakingo valdymo principą. Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

172. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacinis skundas netenkintinas.

20Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ar atsiliepimų į jį ribas.

21Nagrinėjamoje byloje ginčo objektas – ikiteismine tvarka pareiškėjo N. Č. ir suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus energija“ ginčą nagrinėjusios institucijos – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. balandžio 2 d. priimtas procesinis sprendimas. Pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, skųsdamas UAB „Vilnius energija“ veiksmus vykdant šilumos paskirstymą daugiabučiame name, esančiame ( - ) (toliau – pastatas). Pareiškėjas nurodė, kad skundžiama bendrovė, vykdydama šilumos paskirstymą pastate, nebuvo sutvarkiusi karšto vandens apskaitos, todėl neturėjo teisės paskirstyti ir priskirti pareiškėjui apmokėti su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartoto šilumos kiekio. Pareiškėjas reikalavo Komisiją įpareigoti šilumos tiekėją atlikti paskirstytos šilumos už laikotarpį nuo 2003 m. iki 2014 m. vasario mėnesio perskirstymą pagal tinkamiausią šilumos paskirstymo metodą, be kitų aplinkybių, įvertinant vietiniu būdu pareiškėjo bute, esančiame ( - ), pagamintą ir į pastato bendrojo naudojimo patalpas atiduotą šilumos kiekį. Minėtu procesiniu sprendimu Komisija ginčo dalyje dėl paskirstytos šilumos perskirstymo už laikotarpį nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d., nagrinėjimą nutraukė, nustačiusi, jog nurodytu laikotarpiu šilumos paskirstymo funkcijas pastate atliko daugiabučio namo savininkų bendrija, dėl kurios veiksmų teisėtumo Komisija neturi kompetencijos pasisakyti. Komisija taip pat nutraukė ginčo dalyje dėl paskirstytos šilumos perskirstymo už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. nagrinėjimą, atsižvelgusi į tai, kad šis reikalavimas yra teisminio nagrinėjimo dalykas pagal UAB „Vilniaus energija“ ieškinius pareiškėjui N. Č. dėl skolos už suteiktas šilumos energijos tiekimo paslaugas. Komisija nustatė, kad dėl pareiškėjo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. yra priimtas įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3143-432/2012, tuo tarpu pareiškėjo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. klausimas šiuo metu nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-39506-808/2013. Spręsdama dėl pareiškėjo reikalavimo atlikti paskirstytos šilumos perskirstymą laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. vasario 10 d., Komisija nurodė, kad šilumos paskirstymo metodų taikymas paskirstant šilumą pastate ir bute priklauso nuo to, ar pareiškėjo buto atjungimas nuo bendros pastato šildymo sistemos buvo atliktas teisėtai. Įvertinusi tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-39506-808/2013 sprendžiant dėl pareiškėjo įsiskolinimo už šilumos energiją laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. neišvengiamai bus sprendžiamas pareiškėjo atsijungimo nuo bendros pastato šildymo sistemos teisėtumo klausimas, Komisija minėtoje dalyje ginčo nagrinėjimą sustabdė iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-39506-808/2013 įsiteisėjimo.

22Apeliaciniame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria panaikinta nurodyto Komisijos procesinio sprendimo dalis dėl pareiškėjo reikalavimo atlikti paskirstytos šilumos perskirstymą laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. vasario 10 d. nagrinėjimo sustabdymo ir ginčas perduotas nagrinėti Komisijai išankstine privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

23Dėl naujų įrodymų prijungimo

24Komisija kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – Inspekcijos 2014 m. balandžio 8 d. raštą, kuriuo ši institucija priėmė sprendimą sustabdyti pareiškėjo N. Č. reikalavimų nagrinėjimą, kol įsiteisės teismų sprendimai, priimti Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose Nr. 2-6491-160/2013, Nr. 2-4622-640/2013. Naujai pateiktu įrodymu apeliantė grindžia skundo argumentą dėl teisėtai sustabdyto pareiškėjo reikalavimų nagrinėjimo, nes iš Inspekcijos nebūtų galėjusi gauti atsakymo dėl pareiškėjo buto atjungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos teisėtumo. Apeliantė nurodo, kad būtinybė pateikti šį įrodymą iškilo tik po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo.

25CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nors apeliantės pateikto dokumento data leidžia spręsti, kad toks įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija, siekdama teisingai ir visapusiškai išnagrinėti byloje keliamus klausimus, nenustačiusi apeliantės procesiniuose veiksmuose piktnaudžiavimo, nesavalaikiai teikiant įrodymus, pateiktą papildomą dokumentą priima ir vertina (CPK 177, 178, 314 straipsniai).

26Dėl skundo argumentų

27Pirmoji Komisijos nesutikimo su skundžiama teismo sprendimo dalimi argumentų grupė susijusi su proceso teisės normų pažeidimais, padarytais bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Vienas tokių pažeidimų, apeliantės teigimu, yra tai, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovai už ieškinį nesumokėjo žyminio mokesčio. Nors ieškovai teismui nurodė, jog CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu jie, kaip vartotojai, atleistini nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, apeliantė pažymi, kad jos ir ieškovų nesieja vartojimo teisiniai santykiai, todėl pastarieji privalėjo sumokėti atitinkamą žyminį mokestį. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apeliantės pozicija.

28CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte (CPK redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) reglamentuojama, kad visose bylose, kurias nagrinėja teismai, dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš vartojimo teisinių santykių, vartotojai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pažymėtina, kad jau iš pačios minėtos teisės normos formuluotės matyti, jog įstatymų leidėjas, apibrėždamas atleidžiamų nuo žyminio mokesčio asmenų ratą, remiasi ne šių asmenų procesine padėtimi byloje, o juos nurodo kaip tam tikrų teisinių santykių, iš kurių kilo reikalavimai (nepriklausomai nuo to, ar tai pačių vartotojų ar kitos šių santykių šalies reikalavimai), subjektus. Kitaip tariant, vartotojo statusą atitinkantis subjektas (t. y. fizinis asmuo, kuris pas prekes ar paslaugas teikiantį verslininką (fizinį ar juridinį asmenį, veikiantį verslo tikslais) įsigyja prekes ir paslaugas ne dėl savo ūkinės–komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti) yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo byloje, kilusioje dėl pareikštų reikalavimų iš šių vartojimo teisinių santykių (pavyzdžiui, dėl vartojimo sutarties tinkamo vykdymo), nepriklausomai nuo vartotojo užimamos konkrečioje proceso stadijoje procesinės padėties.

29Apeliantė pagrįstai teigia, kad jos ir ieškovų nesieja vartojimo teisiniai santykiai, tačiau tokie santykiai pastaruosius sieja su trečiuoju asmeniu byloje – UAB „Vilniaus energija“. Nors nagrinėjamoje byloje svarstomas procesinio pobūdžio Komisijos sprendimo teisėtumo klausimas, šis sprendimas buvo priimtas dėl karšto vandens ir šilumos energijos vartotojų – ieškovų ir nurodytos energijos tiekėjos – UAB „Vilniaus energija“ teisinių santykių, todėl ieškovams nesutinkant su minėtu Komisijos sprendimu, teismas pagrįstai nereikalavo iš ieškovų sumokėti už ieškinį žyminį mokestį.

30Kitu argumentu apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai priėmė nagrinėti ieškovų ieškinį pasibaigus EĮ 34 straipsnio 15 dalyje nustatytam terminui skųsti Komisijos procedūrinį sprendimą, nors ieškovai neprašė atnaujinti praleisto termino, nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių.

31Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant skundą ar ginčą, tarp jų ir sprendimai atsisakyti priimti prašymą nagrinėti skundą ar ginčą, palikti prašymą nenagrinėtą, nutraukti ar sustabdyti skundo ar ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią tolesniam skundo ar ginčo nagrinėjimui, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui (EĮ 24 straipsnio 15 dalies redakcija, galiojusi nuo 2013 m. lapkričio 23 d. iki 2016 m. sausio 1 d.). Kaip minėta, ginčijamas Komisijos procedūrinis sprendimas buvo priimtas 2014 m. balandžio 2 d., tuo tarpu ieškovų ieškinys Vilniaus apygardos teismui pateiktas 2014 m. balandžio 18 d. (t. 1, b. l. 2). Kartu su ieškiniu buvo pateikta minėto sprendimo kopija, kurioje Komisijos Bendrojo informacijos centro vyresniosios specialistės A. S. parašu pažymėta, jog šis dokumentas ieškovui N. Č. įteiktas 2014 m. balandžio 18 d. (t. 1, b. l. 42). Taigi teismas neturėjo pagrindo manyti, kad ieškovai praleido įstatyme nustatytą procedūrinio Komisijos sprendimo apskundimo terminą. Tuo tarpu apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jos 2014 m. balandžio 2 d. sprendimas N. Č. buvo įteiktas anksčiau, nei 2014 m. balandžio 18 d., kad ieškinys teismui buvo pateiktas nesilaikant minėto termino (CPK 178 straipsnis).

32Skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą apeliantė grindžia ir argumentais, kad teismas pažeidė šalių rungimosi principą, įrodymų vertinimo taisykles. Komisija teigia, kad, ginčydami jos procedūrinį sprendimą, ieškovai pasisakė dėl ginčo su UAB „Vilniaus energija“ esmės ir nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad procedūrinis sprendimas buvo priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl tokiomis aplinkybėmis teismas negalėjo motyvuoti skundžiamo sprendimo. Tuo tarpu nepasisakęs dėl ankščiau nurodytų Komisijos argumentų, susijusių su ieškovų nesumokėtu žyminiu mokesčiu, praleistu terminu skųsti Komisijos procedūrinį sprendimą, teismas pažeidė CPK 270 straipsnyje nustatytą pareigą motyvuoti sprendimą.

33Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, kad ieškinys buvo grindžiamas tik argumentais dėl ginčo su UAB „Vilniaus energija“ esmės. Tiek ieškinio turinys, tiek skundžiamo teismo sprendimo motyvai patvirtina, jog ieškovai, ginčydami procedūrinį Komisijos sprendimą, pateikė argumentus dėl nepagrįstai Komisijos nutraukto ginčo nagrinėjimo. Ieškovai nurodė argumentus, kuriais nesutiko su Komisijos pozicija, kad laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. šilumos paskirstymo pastate funkcijas atliko bendrija, o ne šilumos tiekėja. Ieškovai taip pat įrodinėjo, kad Komisijos nurodytose civilinėse bylose ginčų ir Komisijai pareikštų reikalavimų nagrinėjimo dalykai nesutampa, jie nelaikytini tapačiais, todėl Komisija turėjo pasisakyti dėl skunde pareikštų reikalavimų. Tai, kad argumentų dėl skundžiamo Komisijos sprendimo neteisėtumo ieškovai nesiejo su Komisijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu, nepaneigia teismo teisės ex officio įvertinti ir pasisakyti, ar Komisijos procedūrinis sprendimas neprieštarauja atitinkamoms teisės aktų nuostatoms. Kolegijos vertinimu, tokia teismo teisė koreliuoja su prieinamos ir veiksmingos teisminės gynybos principų užtikrinimu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas), aiškindamas prieinamos ir veiksmingos teisminės gynybos turinį, savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. nutarimas). Šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmenų teisių ir laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme. Teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka. Tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 kovo 4 d. nutarimai). Ikiteisminės ginčų sprendimų tvarkos laikymasis nagrinėjamu atveju yra būtina ieškovų galimybės kreiptis į teismą sąlyga (EĮ 34¹ straipsnio 5 dalis), todėl šios procedūros metu priimto sprendimo teisėtumo įvertinimas ir pagal kitas, nei ieškovų nurodytas aplinkybes, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas pažeidė CPK nustatytus šalių rungimosi, lygiateisiškumo principus, įrodymų vertinimo taisykles ar veikė ieškovų interesais.

34Dėl skundo argumento, kad teismas, nepasisakydamas dėl ieškovų mokėtino žyminio mokesčio, termino skųsti Komisijos sprendimą, pažeidė CPK 270 straipsnyje nustatytą pareigą, pažymėtina, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Tuo labiau, kad ankščiau išdėstytų motyvų pagrindu kolegija pripažino nurodytus Komisijos argumentus nepagrįstais.

35Kita apeliantės nesutikimo su skundžiama teismo sprendimo dalimi argumentų grupė – teismo padaryti pažeidimai, susiję su skundžiamo Komisijos sprendimo esmės vertinimu. Apeliantės teigimu, teismo išvada, kad Komisija galėjo nagrinėti N. Č. skundo dalį dėl paskirstytos šilumos energijos už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. vasario 10 d. perskirstymo Vilniaus miesto apylinkės teismui neišnagrinėjus civilinės bylos Nr. 2-39506-808/2013 (šiuo metu bylos Nr. 2-93-808/2016), padaryta pažeidžiant EĮ 34 straipsnio 8 dalies 2 punkto (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. lapkričio 23 d. iki 2016 m. sausio 1 d.), Aprašo 117.2 punkto (aprašo redakcija, galiojusi nuo 2014 m. kovo 27 d. iki 2016 m. vasario 26 d.) reikalavimus, kurie nustato ne Komisijos teisę, o pareigą sustabdyti skundo nagrinėjimą, jeigu skundus ir ginčus nagrinėjančioje institucijoje, teisme arba arbitraže nagrinėjamas kitas skundas ar ginčas arba kita byla, kurių neišnagrinėjus, negalima nagrinėti ginčo, kurio nagrinėjimas stabdomas.

36Teisėjų kolegija sutinka, kad paminėtos teisės aktų normos, nustačius jose numatytą pagrindą, įpareigoja Komisiją sustabdyti jos žinioje esančio ginčo nagrinėjimą. Kita vertus, jeigu kitoje institucijoje nagrinėjamas ginčas nėra susijęs su Komisijos nagrinėtinu ginču taip, kad pastarojo negalima išnagrinėti, neišsprendus kitoje institucijoje nagrinėjamo ginčo, Komisija pareigos sustabdyti ginčo nagrinėjimą neįgyja.

37Kaip minėta, ieškovai skundą dėl UAB „Vilniaus energija“ veiksmų, tame tarpe ir reikalavimą perskaičiuoti paskirstytą šilumos energiją už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. vasario 10 d., grindė aplinkybėmis, kad šilumos tiekėja, paskirstydama šilumos energiją jų butui, naudoja netinkamus šilumos paskirstymo metodus, neatsižvelgia, kad jų butas yra atjungtas nuo centralizuoto pastato šildymo sistemos. Komisija, nustačiusi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-93-808/2016 yra nagrinėjamas UAB „Vilniaus energija“ ieškinys N. Č. dėl skolos už suteiktas šilumos energijos tiekimo paslaugas laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. priteisimo, sprendė, kad teismas įvertins ir pasisakys dėl N. Č. atsijungimo nuo bendros šildymo sistemos teisėtumo. Kadangi aplinkybė dėl ieškovų atsijungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos yra svarbi nustatant, kokie šilumos paskirstymo metodai taikytini apskaičiuojant jų butui tiekiamą šilumos energiją, Komisija sprendė, kad ji negali nagrinėti skundo reikalavimo dėl paskirstytos šilumos energijos laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. vasario 10 d. perskaičiavimo, kol nebus išnagrinėta minėta civilinė byla. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės pozicija, kad civilinėje byloje Nr. 2-93-808/2016, atsižvelgiant į tai, kad N. Č. nesutiko su UAB „Vilniaus energija“ ieškiniu dėl skolos priteisimo, nesutikimą grindė aplinkybėmis dėl šilumos tiekėjo neteisingai apskaičiuotos jo sunaudotos šilumos energijos, turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl N. Č. atsijungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos teisėtumo klausimas. Nepaisant to, Komisija turėjo suvokti, kad šis klausimas bus sprendžiamas ir bus teisiškai reikšmingas tik pagal toje byloje pareikštą ieškinio dalyką – reikalavimą priteisti skolą už suteiktas šilumos energijos tiekimo paslaugas aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), kuris nesutampa su N. Č. reikalavimo perskaičiuoti paskirstytą šilumos energiją, pateikto nagrinėti Komisijai, laikotarpiu. Vadinasi, teismui nepripažinus, kad N. Č. ginčui aktualiu laikotarpiu teisėtai buvo atsijungęs nuo centralizuotos šildymo sistemos, Komisija, norėdama išnagrinėti minėtą skundo reikalavimą, šį klausimą vis tiek turės išnagrinėti, kreipdamasi į atitinkamas institucijas dėl išvadų atsijungimo klausimu pateikimo. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde Komisija pati pripažįsta, jog teismui nustačius, kad ginčo butas nuo centralizuoto šildymo sistemos buvo atjungtas neteisėtai, ji kreiptųsi tarnybinės pagalbos į Inspekciją ir prašytų pateikti išvadą dėl buto atjungimo teisėtumo skundo nagrinėjimo laikotarpiu. Paminėta situacija leidžia spręsti, kad Komisijai pateikto skundo reikalavimo ir civilinės bylos Nr. 2-93-808/2016 sąsaja nėra tokia, kokią nustato EĮ 34 straipsnio 8 dalies 2 punktas bei Aprašo 117.2 punktas, t. y. Komisija skundą gali išnagrinėti ir nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo minėtoje byloje. Procedūrinį sprendimą sustabdyti N. Č. skundo nagrinėjimą grįsdama tikimybe, jog, galbūt, teismas pripažins, kad jau ankstesniu laikotarpiu jis buvo teisėtai atsijungęs nuo centralizuotos šildymo sistemos, Komisija, kolegijos vertinimu, pažeidė ne tik vartotojų teises į efektyvią pažeistų jų teisių gynybą, kreiptis į teismą, bet ir savo pareigą operatyviai spręsti vartotojų ir energetikos įmonių ginčus (Energetikos įstatymo 34 straipsnio 12 dalies redakcija, galiojusi nuo 2013 m. lapkričio 23 d. iki 2016 m. sausio 1 d.). Apeliantė nepagrįstai apeliuoja, kad, nesustabdžius skundo nagrinėjimo dėl civilinės bylos Nr. 2-93-808/2016, galima situacija, jog Inspekcijos pateikta išvada dėl atsijungimo teisėtumo nesutaptų su teismo, nagrinėjančio minėtą bylą, pozicija. Komisijai pateikto skundo reikalavimo ir nurodytos civilinės bylos ginčo laikotarpiai nesutampa, todėl nekyla grėsmė, jog minėtas klausimas šių institucijų bus išspręstas skirtingai. Nagrinėjamo ginčo kontekste akcentuotina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad privaloma ginčų neteisminė nagrinėjimo tvarka, nustatyta Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse, taikoma ginčams, kilusiems dėl specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių teisinius santykius energetikos sektoriuje, nuostatų pažeidimo ir priklauso Inspekcijos ir Komisijos kompetencijai. Vartotojų ir energetikos įmonės ginčams, kilusiems kitu pagrindu, ši ikiteisminė tvarka neprivaloma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2013; 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2014; 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2014; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2015). Taigi, šilumos energijos tiekėjo reikalavimams vartotojo atžvilgiu dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo privaloma ginčo sprendimo ne teisme tvarka Komisijoje ar Inspekcijoje netaikoma. Tokio pobūdžio bylose šilumos energiją tiekiančios įmonės gali iš karto kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, nes nėra saistomos pareigos kreiptis į ikiteismines institucijas dėl išankstinio skundo nagrinėjimo ikiteismine tvarka. Tuo tarpu tokiems reikalavimams, kokie nagrinėjamu atveju yra ieškovų reiškiami šilumos energijos tiekėjui (įpareigoti šilumos tiekėją atlikti šilumos perskirstymą laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. vasario 10 d.), yra privaloma ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir šis ginčas įstatymo priskirtas nagrinėti Komisijai. Teisme šilumos energijos tiekėjo reikalavimas vartotojų atžvilgiu dėl skolos priteisimo už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. vasario 10 d. nėra pareikštas ir nėra nagrinėjamas. Tokiu būdu Komisija, būdama įgaliota nagrinėti privaloma ginčo sprendimo ne teisme tvarka vartotojo skundą ir sustabdydama šio klausimo nagrinėjimą dėl kito teisme nagrinėjamo ginčo, kuriame analogiškas reikalavimas nėra pareikštas, o yra sprendžiama dėl skolos priteisimo pagal šilumos energijos tiekėjo ieškinį vartotojui už kitą laikotarpį, iš esmės vengia jai įstatymu priskirto vartotojo skundo nagrinėjimo, dėl ko suinteresuoti asmenys (vartotojai) negali įgyvendinti teisės kreiptis į teismą. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog įstatyme nustatoma privaloma ginčo sprendimo ne teisme tvarka negali būti pernelyg biurokratiška ir neefektyvi, dėl ko būtų paneigta asmens teisė ginti savo teises ir laisves teisme (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d. nutarimas, 2003 m. kovo 4 d. nutarimas). Dar daugiau, ieškovų reikalavimai nagrinėjamoje byloje iš esmės gali būti pagrindas paneigti Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamose bylose tiekėjo reiškiamų ieškinių dėl skolos priteisimo už skirtingus laikotarpius pagrįstumą. Įstatymas nedraudžia pažeistas vartotojo teises ginti atskiroje byloje pareiškiant ieškinį šilumos ir karšto vandens tiekėjui dėl pažeidimų, susijusių su šilumos ir (arba) karšto vandens apskaita, pripažinimo, tik įstatymas tokiais atvejais reikalauja pasinaudoti privaloma ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Teismui kitoje civilinėje byloje, kuri su nagrinėjamu ginču susijusi tik netiesiogiai, išsprendus vartotojo atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos teisėtumo, šilumos paskirstymo atitinkamo metodo taikymo ir šilumos tiekėjo reikalavimo vartotojui dėl skolos priteisimo pagrįstumo klausimus, apskritai išnyktų Komisijai priskirto klausimo nagrinėjimo objektas, tokiu būdu būtų paneigta pati įstatyme nustatyta privaloma tam tikrų ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Susidarius tokiai situacijai, kai nuo tiekėjo pareikšto ieškinio vartotojui dėl skolos priteisimo vartotojas ginasi ne atsikirtimais ar priešieškiniu toje pačioje byloje, bet pareiškia savarankišką ieškinį, teismai gali spręsti vienos iš susijusių bylų sustabdymo klausimą arba susijusių bylų sujungimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 2A-558-381/2015).

38Teisėjų kolegija nekvestionuoja, kad EĮ nesuteikia Komisijai kompetencijos savarankiškai spręsti klausimą dėl atitinkamų patalpų atjungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos teisėtumo. Kita vertus, tai, kad, siekiant išnagrinėti Komisijos kompetencijai priskirtą klausimą dėl ieškovų butui taikytų šilumos paskirstymo metodų teisėtumo, reikia išspręsti ir jos kompetencijai nepriskirtiną klausimą, neatleidžia Komisijos nuo pareigos išnagrinėti ieškovų skundą. Kaip minėta, apeliantė gali kreiptis į atitinkamas institucijas, kurias įstatymų leidėjas yra įgaliojęs vertinti patalpų atjungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos teisėtumo klausimus, dėl išvadų pateikimo ir gavus tokias išvadas išspręsti jos kompetencijai priskirtą klausimą. Tokia išvada atitinka Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje įtvirtintą atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d, 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Konstitucijos nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, sritis, subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, solidarumo ir kitais principais. Tai reiškia, kad kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės skundo argumentus, kad ginčo atveju ji negalėjo išnagrinėti N. Č. skundo dėl butui, esančiam Pretorijaus g. 5-13, Vilniuje, taikytų šilumos paskirstymo metodų teisėtumo.

39Aplinkybė, kad Inspekcija 2014 m. balandžio 8 d. raštu sustabdė N. Č. reikalavimų, inter alia, ir reikalavimo pripažinti, kad butas, esantis ( - ), nuo 2003 m. buvo šildomas vietiniu būdu, nagrinėjimą iki Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose Nr. 2-4691-160/2013 ir Nr. 2-4622-640/2013 priimtų sprendimų įsiteisėjimo, kuriose buvo nagrinėjami klausimai dėl Inspekcijos kompetencijos, susijusios su atjungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos vertinimo ir atjungimo teisėtumo/neteisėtumo pripažinimu, nepatvirtina Komisijos procedūrinio sprendimo dėl skundo nagrinėjimo sustabdymo pagrįstumo ir teisėtumo. Ši aplinkybė neatleidžia Komisijos nuo N. Č. skundo išnagrinėjimo, prašant kitų viešojo administravimo subjektų (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Vilniaus miesto savivaldybės) tarnybinės pagalbos. Ankščiau nustatytos aplinkybės ir motyvai patvirtina, kad ginčijamas Komisijos procedūrinis sprendimas neatitiko EĮ reikalavimų, atsakingo valdymo ir kitų viešojo administravimo subjektų veiklos vykdymo principų, taip pat asmens teisės į teisminę gynybą garantijų.

40CPK 24 straipsnyje įtvirtintas bylos priskyrimo teismui prioritetas reiškia, kad tuo atveju, jei byloje sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių nors vienas yra priskirtinas teismui, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Jeigu kyla abejonių arba galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo priskyrimo teismui ar kitai institucijai, ginčas nagrinėjamas teisme. Šiuo atveju N. Č. skundo reikalavimas dėl paskirstytos šilumos energijos už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. vasario 10 d. perskaičiavimo nebuvo teisminio nagrinėjimo civilinėje byloje Nr. 2-93-808/2016 dalykas, todėl skunde apeliantė nepagrįstai remiasi teisminio nagrinėjimo prioriteto taisykle, teigdama, kad ji pagrįstai sustabdė skundo nagrinėjimą, kol atjungimo teisėtumo klausimas bus įvertintas teisme, užuot kreipusis į kitas institucijas dėl ginčo buto atjungimo teisėtumo įvertinimo.

41Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis kitomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

42Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiama teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

44Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovas N. Č., kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės... 4. Komisija, išnagrinėjusi jai pateiktą skundą, 2014 m. balandžio 2 d... 5. Ieškovai N. Č., L. Č. ir G. Č. 2014 m. balandžio 18 d. pateikė Vilniaus... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 14 d. sprendimu ieškovų ieškinį... 8. Teismas nustatė, kad ieškovai ginčija procedūrinį Komisijos sprendimą,... 9. EĮ 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo ne... 10. Spręsdamas dėl skundžiamos Komisijos sprendimo dalies, kuria nutrauktas... 11. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčas dėl šilumos paskirstymo metodų taikymo... 12. Spręsdamas dėl Komisijos sprendimo sustabdyti skundo nagrinėjimą dėl... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. Atsakovė Komisija pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus... 15. Atsiliepime trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ prašo atsakovės... 16. 1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, kad Lietuvos... 17. 2. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 19. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 20. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo... 21. Nagrinėjamoje byloje ginčo objektas – ikiteismine tvarka pareiškėjo N.... 22. Apeliaciniame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies,... 23. Dėl naujų įrodymų prijungimo... 24. Komisija kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują rašytinį įrodymą –... 25. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 26. Dėl skundo argumentų... 27. Pirmoji Komisijos nesutikimo su skundžiama teismo sprendimo dalimi argumentų... 28. CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte (CPK redakcija, galiojusi nuo 2014 m.... 29. Apeliantė pagrįstai teigia, kad jos ir ieškovų nesieja vartojimo teisiniai... 30. Kitu argumentu apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai priėmė nagrinėti... 31. Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančios... 32. Skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą apeliantė grindžia ir argumentais,... 33. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, kad ieškinys buvo... 34. Dėl skundo argumento, kad teismas, nepasisakydamas dėl ieškovų mokėtino... 35. Kita apeliantės nesutikimo su skundžiama teismo sprendimo dalimi argumentų... 36. Teisėjų kolegija sutinka, kad paminėtos teisės aktų normos, nustačius... 37. Kaip minėta, ieškovai skundą dėl UAB „Vilniaus energija“ veiksmų, tame... 38. Teisėjų kolegija nekvestionuoja, kad EĮ nesuteikia Komisijai kompetencijos... 39. Aplinkybė, kad Inspekcija 2014 m. balandžio 8 d. raštu sustabdė N. Č.... 40. CPK 24 straipsnyje įtvirtintas bylos priskyrimo teismui prioritetas reiškia,... 41. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime... 42. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 43. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 44. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą....