Byla 2S-1328-933/2019
Dėl užmokesčio už šilumos energiją priteisimo. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „VILNIAUS ŠILUMOS TINKLAI“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12199-432/2019 pagal ieškovės akcinės bendrovės „VILNIAUS ŠILUMOS TINKLAI“ ieškinį atsakovui N. Č. dėl užmokesčio už šilumos energiją priteisimo. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

3Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė AB „VILNIAUS ŠILUMOS TINKLAI“ prašė priteisti iš atsakovo N. Č. užmokestį už šilumos energiją, t. y. 1 529,05 Eur skolą, 48,51 Eur palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė centralizuotai tiekia šilumos energiją ir karštą vandenį į patalpas, esančias ( - ), kurios nuosavybės teise priklauso atsakovui. Atsakovo naudojami šildymo ir karšto vandens tiekimo prietaisai prijungti prie šilumos perdavimo tinklų bei pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. Pagal Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų 48 punktą buitinis šilumos ir karšto vandens vartotojas už šilumą ir karštą vandenį atsiskaito ne vėliau kaip iki kito mėnesio 30 dienos. Atsakovas už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį nuo 2012-05-01 iki 2013-08-31 nemokėjo ir yra skolingas 1 529,05 Eur.

72.

8Atsakovas N. Č. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti arba palikti nenagrinėtą. Nurodė, kad ieškovė, nesilaikydama privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, nepagrįstai kreipėsi į teismą. Ieškovei turi būti skiriama bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Šilumos energijos kiekio, už kurį reikalaujama sumokėti, atsakovas faktiškai negavo, todėl neprivalo sumokėti už negautą šilumos energiją. Į atsakovo butą ir bendro naudojimo patalpas nebuvo patiektas šilumos kiekis, kurį šių patalpų šildymui priskiria ieškovė. Atsakovo bute įrengtas vietinis šildymas, t. y. patalpos šildomos elektros energija, o ieškovė šilumos netiekia.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

103.

11Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-06-11 nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą, atmetė atsakovo N. Č. prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei.

123.1.

13Pažymėjo, kad Energetikos įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1–2 punktuose nurodyta, jog vartotojų ir energetikos įmonių ginčus ne teismo tvarka nagrinėja: Valstybinė energetikos inspekcija – dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, energijos taupymo paslaugų teikimo; o Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija – dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, apmokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo, dėl energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje, nepriskirtus Valstybinei energetikos inspekcijai. Nesutikdamas su ieškovės pateiktu 2012-05-01 – 2013-08-31 laikotarpio užmokesčio už šiluminę energiją skaičiavimu, atsakovas nurodė, jog jo butas aptartu laikotarpiu buvo šildomas vietiniu centriniu šildymu, o ne šilumos energija, patiekta iš centralizuotų tinklų. Atitinkami šildymo būdo pakeitimai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuo 2011-10-11. Atsakovas nesutinka ir su ieškovės taikytu šilumos apskaitos ir paskirstymo name, kuriame yra atsakovo patalpos, metodu bei tvirtina, kad šilumos kiekiui apskaityti ieškovas naudojo metrologiškai tinkamai nepatikrintą apskaitos prietaisą. Ieškovės ir atsakovo ginčai vyko ir anksčiau (žr. civilinę bylą Nr. 2-3143-432/2012).

143.2.

15Apylinkės teismas konstatavo, kad ginčas patenka į sritį, kuriems spręsti Energetikos įstatymo 34 straipsnio 4 dalis numato privalomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką. Ieškovei, prieš kreipiantis į teismą dėl ginčo nagrinėjimo, buvo žinoma apie atsakovo patalpų šildymo sistemų atjungimą nuo šilumos perdavimo tinklų, todėl prieš kreipdamasi į teismą dėl užmokesčio už šilumos energiją priteisimo ieškovė turėjo pareigą pasinaudoti Energetikos įstatymo 34 straipsnio nustatyta privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka. Nurodė, kad tokios praktikos laikosi ir Vilniaus apygardos teismas (žr. teismo 2013-03-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-254-798/2013). Esant šalių ginčui ne tik dėl skolos priteisimo bet ir dėl atsijungimo nuo centrinių šildymo įrenginių teisėtumo, ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka privaloma tiek vartotojui, tiek energetikos įmonei, nes apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsijungimas nuo šilumos teikimo įrenginių yra techninio pobūdžio veiksmas, sąlygojantis energijos tiekimo nutraukimą ir reglamentuotas teisės aktais.

163.3.

17Akivaizdžių aiškiai nepagrįsto ieškinio požymių nenustatė. Pagrindas ieškiniui palikti nenagrinėtu yra ne akivaizdus ieškinio nepagrįstumas, o atsakovui palankių bylos aplinkybių nustatymas. Teisė kreiptis negali būti nepagrįstai varžoma, už pasinaudojimą tokia teise asmuo negali būti persekiojamas ar baudžiamas net ir tuo atveju, kai teismas atmeta ieškinį.

18III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

194.

20Ieškovė AB „VILNIAUS ŠILUMOS TINKLAI“ atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-11 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą dėl ginčo teismingumo iš esmės. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis.

214.1.

22Pagal civilinių bylų kategorijų klasifikatorių laikytina, kad byloje kilo ginčas iš sutartinių teisinių santykių dėl šilumos energijos pirkimo-pardavimo ir kylančių iš šios sutarties teisių ir pareigų (prievolių) tinkamo vykdymo. Apylinkės teismas skundžiamą nutartį grįsdamas Vilniaus apygardos teismo 2013-03-19 nutartimi nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje pasisakyta dėl energetikos įmonių ir vartotojų išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Apylinkės teismas privalėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotu precedentu civilinėse bylose Nr. 3K-3-118/2014 ir Nr. 3K-3-589/2013. Kasacinis teismas 2014-01-08 nutartyje civilinėje byloje 3K-3-118/2014 išaiškino, jog įstatyme nenustatyta Inspekcijai ar Komisijai teisės spręsti dėl vartotojo ir energetikos įmonės tarpusavio turtinių atsiskaitymų ir duoti privalomus nurodymus dėl nuostolių atlyginimo šaliai, kuri juos patyrė dėl kitos šalies netinkamo sutartinių prievolių vykdymo, ar priverstinio nuostolių išieškojimo. Privaloma ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka taikoma tokiems ginčams, kurie kilo dėl specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių teisinius santykius energetikos sektoriuje, nuostatų pažeidimo ir priskirti Inspekcijos ar Komisijos kompetencijai, tačiau ginčams, kilusiems tarp vartotojų ir energetikos įmonių kitu teisiniu pagrindu, nurodyta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka neprivaloma.

234.2.

24Dar vykstant civilinei bylai atsakovas kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, o vėliau ir į teismą kaip ieškovas su reikalavimu pripažinti nesudaryta iki 2015-05-01 buto šilumos tiekimo ir vartojimo sutartį su atsakovu UAB „Vilniaus energija“ ir įpareigoti atsakovus solidariai perskaičiuoti mokėjimus už šilumą nuo 2011-11-01 iki 2015-05-01, ieškovo butui nepriskiriant centralizuotos šilumos energijos kiekio, tačiau į šilumos paskirstymą įtraukiant visas asmeninio naudojimo nešildomas patalpas (garažus) (civilinė byla Nr. e2-1251-580/2018, procesas 2-55-3-01368-2016-2). Vilniaus apygardos teismas 2018-07-10 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1251-580/2018, kuri apeliacinio teismo palikta nepakeista, išaiškino, kad dalis ginčo už laikotarpį nuo 2011-09-01 iki 2013-08-31 negali būti nagrinėjama Energetikos įstatymo 34 straipsnio tvarka. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu pateikė paaiškinimus apie tai, jog ginčas dėl skolos priteisimo nenagrinėtinas Energetikos įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka, o ginčai dėl kitų atsakovo argumentų – sutarties nesudarymo, perskaičiavimo ikiteismine tvarka yra išnagrinėti, todėl nėra pagrindo pakartotinai dėl tų pačių klausimų kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją ar kitą instituciją. CPK 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu iškyla abejonių arba galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo priskyrimo teismui ar kitai institucijai, ginčas nagrinėjamas teisme.

255.

26Atsakovas N. Č. atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-11 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindė žemiau nurodomais motyvais.

275.1.

28Ginčas patenka į ginčų sritį, kuriems spręsti Energetikos įstatymo 34 straipsnio 4 dalis numato privalomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką. Ieškovei, prieš kreipiantis į teismą, buvo žinoma apie atsakovo patalpų šildymo sistemų atjungimą nuo šilumos perdavimo tinklų. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl galimai neteisėtų ieškovės veiksmų paskirstant šilumos kiekį, vedant suvartojamos šilumos energijos apskaitą, galimai neteisėto atsakovo buto šildymo būdo pakeitimo ir kt., kas yra techninio pobūdžio veiksmai, įtakojantys ir paties mokesčio už suvartotą šilumos energijos dydį. Ginčas kilęs tiek dėl ieškovės veiksmų apskaitant ir paskirstant šilumos kiekį, tiek dėl atsakovo veiksmų pakeičiant buto šildymo būdą, nuo kurių išsprendimo priklauso ir mokėtinos skolos dydis. Teisme nagrinėjamo ginčo ribas nustato ne vien ieškovės ieškinyje nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas, bet ir atsakovo pateikiami argumentai, kuriais jis siekia paneigti jam pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ginčo teisinis santykis yra apmokėjimo už šilumos energiją pažeidimai, šilumos energijos tiekimo nutraukimas ir energijos apskaita.

295.2.

30Energetikos įstatymo 34 straipsnis nenumato, kad šalių ginčo reikalavimas ir pagrindas privalo pažodžiui sutapti su Energetikos įstatymo 34 straipsnyje nurodytais ginčais tarp energetikos įmonės ir vartotojo. Ieškovė atskirajame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, pateiktu civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2013 (kuria yra paremtos ir kitos dvi ieškovės nurodytos kasacinio teismo bylos Nr. 3K-3-118/2014 ir Nr. 3K-3-119/2014), tačiau šias kasacinio teismo nutartis cituoja selektyviai. Ginčai dėl neteisėto atsijungimo nuo centralizuotos šilumos įrenginių, neteisėto šilumos paskirstymo, neteisėtos šilumos apskaitos, kaip ir dėl neteisėto prisijungimo prie centralizuotos šilumos įrenginių, yra būtent tie atvejai, kai ginčuose dėl įsiskolinimo už šilumos energiją tarp šilumos tiekėjo ir vartotojo energetikos įmonė turėtų pasinaudoti išankstine ginčo ne teisme nagrinėjimo tvarka. Šios bylos ginčo aplinkybės netapačios aplinkybėms civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2013, nes aptartoje kasacinio teismo byloje ginčas tarp energetikos įmonės ir vartotojos kilo tik dėl įsiskolinimo už šilumos energiją. Šioje byloje atsakovas nesutinka su ieškovės taikomu šilumos paskirstymo metodu, šilumos energijos apskaita, o ieškovė nesutinka su šilumos energijos tiekimo nutraukimu atsakovės bute, šildymo būdo pakeitimu ir atsakovo įvykdytais apmokėjimo už šilumos energiją pažeidimais.

315.3.

32Ginčas gali būti išnagrinėtas tik tuomet, kai bus nuspręsta, ar galima laikyti, kad atsakovas atjungė bendro naudojimo patalpas nuo centralizuoto šildymo ir ar turi mokėti už suvartotą energiją pagal bendrus apskaitos prietaisus. Ieškovė siaurinamai aiškina Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį tvirtindama, kad sąvoka „apmokėjimas už suvartotą energiją pažeidimus“ netaikytina piniginių prievolių vykdymui arba nevykdymui. Energetikos įstatyme nurodyti atvejai, kai bet kuri šilumos vartojimo sandorio šalis pažeidžia mokėjimo už suvartotą energiją tvarką, laiku neatsiskaitydama už šilumą (iš vartotojo pusės) arba netinkamai apskaitydama, paskirstydama patiektą šilumą ir netinkamai apskaičiuodama vartotojo mokėtinas sumas (iš energetikos įmonės pusės). Joks teisės aktas nuo 2012-01-01 neuždraudžia Inspekcijai (Komisijai) duoti privalomus nurodymus ginčuose tarp vartotojų ir energetikos įmonių.

33Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

34IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

356.

36Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

377.

38Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

398.

40Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtu dėl to, kad, apylinkės teismo vertinimu, šalių ginčas patenka į sritį, kuriems spręsti Energetikos įstatymo 34 straipsnio 4 dalis numato privalomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką, kuria esą ieškovė nepasinaudojo. Iš procesinių dokumentų turinio matyti, kad apeliaciniame procese šalys ginčijasi dėl to, ar šilumos energijos tiekėjui privalu laikytis Energetikos įstatymo 34 straipsnyje nustatytos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, kai energijos tiekėjas prašo priteisti skolą už patiektą šilumos energiją (šilumą ir karštą vandenį), o atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su prašoma priteisti skola nesutinka, nes yra atsijungęs nuo centralizuoto šilumos tiekimo, taip pat akcentuoja apmokėjimo už šilumos energiją pažeidimus, šilumos energijos tiekimo nutraukimą bei netinkamą energijos apskaitą ir t. t.

419.

42Bylos duomenimis, teisme buvo gautas pradinės ieškovės UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ ieškinys atsakovui N. Č. dėl 1 529,05 Eur skolos už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2012-05-01 iki 2013-08-31, 48,51 Eur palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 1–5) (pradinė ieškovė UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-22 nutartimi pakeista naująja ieškove (teisių perėmėja) AB „VILNIAUS ŠILUMOS TINKLAI“ (t. 4, b. l. 258–260)). Ieškinys pateiktas 2013-09-30, teisėjos rezoliucija priimtas 2013-10-09 (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Aptariama aplinkybė reikšminga taikant konkrečios Energetikos įstatymo redakcijos nuostatas.

4310.

44Tuo momentu galiojusio Energetikos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2013-07-09 iki 2013-10-24) 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Valstybinė energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo. Nors nuo ieškinio padavimo momento Energetikos įstatymas buvo ne kartą keistas (keitėsi ir straipsniai, ir straipsnių numeracija), tačiau ir šios nutarties priėmimo momentu galiojančios Energetikos įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje numatyta ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka (dabar galiojančio Energetikos įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, energijos taupymo paslaugų teikimo, dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, mokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo, dėl energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje ne teismo tvarka nagrinėja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba).

4511.

46Apylinkės teismas, palikęs ieškinį nenagrinėtu, nurodė, kad esant šalių ginčui ne tik dėl skolos priteisimo, bet ir dėl atsijungimo nuo centrinių šildymo įrenginių teisėtumo, ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka privaloma tiek vartotojui, tiek energetikos įmonei, nes atsijungimas nuo šilumos teikimo įrenginių yra techninio pobūdžio veiksmas, sąlygojantis energijos tiekimo nutraukimą ir reglamentuotas teisės aktais. Tokią išvadą apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė iš esmės remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2013-03-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-254-798/2013. Ieškovė atskirajame skunde nurodė, jog apylinkės teismas nesivadovavo aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-21 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2013, ir 2014-01-08 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2014, praktika. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog ieškovė kasacinio teismo praktiką cituoja selektyviai, cituojamų nutarčių ir šio ginčo aplinkybės (lot. ratio decidendi) nesutampa.

4712.

48Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą analizuotas klausimas dėl ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, numatytos Energetikos įstatyme, kai šilumos tiekėjas pareiškia vartotojui reikalavimą priteisti įsiskolinimą už šilumos energiją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-13 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-421/2017). Dėl aukščiau aptarto teisinio reguliavimo sprendžiama, jog apylinkės teismo rėmimasis apygardos teismo nutartimi, kai ginčui aktualiais teisės klausimai ne kartą buvo pasisakyta kasacinio teismo, pripažintinas nepagrįstu bei pažeidžiančiu CPK 4 straipsnio nuostatas.

4913.

50Susipažinus su aukščiau cituotų kasacinio teismo nutarčių turiniu bei jose pateiktais aktualiais šiam ginčui išaiškinimais, galima daryti tokias apibendrinamąsias išvadas:

5113.1.

52kadangi tam tikriems tarp šilumos energijos tiekėjo ir vartotojo kylantiems ginčams įstatymų leidėjas numatęs ikiteisminį ginčo sprendimo būdą, todėl siekiant nustatyti, ar tam tikram energetikos srityje kilusiam ginčui taikytina išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, visų pirma reikia kvalifikuoti ginčo teisinį santykį ir nustatyti ginčo dalyką;

5313.2.

54kvalifikuoti ginčo teisinį santykį ir nustatyti ginčo dalyką svarbu todėl, kad Energetikos įstatyme nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka taikoma tokiems ginčams, kurie kilo dėl specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių teisinius santykius energetikos sektoriuje, nuostatų pažeidimo, ginčo pagrindą ir dalyką sudaro teisės aktuose, reguliuojančiuose visuomeninius santykius energetikos sektoriuje, nustatytos tvarkos pažeidimas, o ginčams, kilusiems tarp vartotojų ir energetikos įmonių kitu teisiniu pagrindu, ikiteisminė tvarka neprivaloma (Energetikos įstatyme numatyta ikiteisminė ginčų procedūra netaikoma tais atvejais, kai energetikos įmonė kreipiasi dėl skolos už suvartotą energiją priteisimo, t. y. kai ginčas kilęs dėl piniginės prievolės nevykdymo).

5514.

56Analizuojant bylos duomenis nustatyta, kad materialiuosius reikalavimus byloje pareiškė tik ieškovė. Ieškovė iš atsakovo prašė priteisti įsiskolinimą, kildinamą iš prievolinių teisinių santykių, atsiradusių šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisiniu pagrindu (t. 1, b. l. 1–5). Teismas pastebi, jog Vilniaus apygardos teismo 2018-07-10 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1251-580/2018 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01368-2016-2), be kitų N. Č. reikalavimų, buvo atmestas N. Č. reikalavimas pripažinti buto, esančio ( - ), šilumos tiekimo ir vartojimo sutartį su UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ iki 2015-05-01 nesudaryta (t. 5, b. l. 99–111). Lietuvos apeliacinis teismas 2019-06-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-344-407/2019 aptartą Vilniaus apygardos teismo 2018-07-10 sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. e2-1251-580/2018 (dėl sutarties pripažinimo nesudaryta iki 2015-05-01) paliko nepakeistą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nustatytos aplinkybės, t. y. aptartų įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų turinys rodo (CPK 182 straipsnio 2 punktas), kad šiai nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu (nuo 2012-05-01 iki 2013-08-31) tarp UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ ir atsakovo N. Č., kaip buvusio buto, esančio ( - ), savininko, buvo susiklostę šilumos tiekimo ir vartojimo teisiniai santykiai.

5715.

58Susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad atsakovas savarankiškų materialių reikalavimų byloje nereiškė, nesutikimo su priteistinos skolos nuo 2012-05-01 iki 2013-08-31 argumentus nurodė atsiliepime bei rašytiniuose paaiškinimuose, procesiniuose prašymuose (t. 1, b. l. 35–62; t. 2, b. l. 80–84; t. 5, b. l. 2–24; t. 6, b. l. 16–17). Kadangi nuomonę dėl taikytinos paskirstymo metodikos reiškė vartotojas (atsakovas) atsikirtimų į ieškinį tvarka, tai toks atsikirtimas nekvalifikuotinas kaip priešieškinio reikalavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje ginčo dalykas yra įsiskolinimo už šilumos energiją faktas ir dydis, šalių ginčas kilo iš sutartinių šilumos energijos pirkimo-pardavimo santykių ir tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimas nepatenka į ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijų kompetenciją.

5916.

60Apeliacinės instancijos teismas papildomai pastebi, jog pirmosios instancijos teisme nagrinėjamo ginčo ribų nustatymui reikšmingi ir įsiteisėję teismų sprendimai, priimti nors vienos ginčo šalies atžvilgiu, jeigu juose buvo nustatytos prejudicinės (CPK 183 straipsnio 3 punktas, 279 straipsnio 4 dalis) aplinkybės, kurios gali turėti įtakos nagrinėjimo ginčo sprendimui. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, jog apylinkės teismui buvo žinoma aplinkybė, kad tarp ieškovės ir atsakovo kilę ginčai buvo (ir yra) nagrinėjami ir kitose teisminėse bylose (tai nurodė tiek šalys procesiniuose dokumentuose, tiek apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje) (žr. t. 2, b. l. 1–40, 91–94; t. 5, b. l. 68–91, 99–111). Tokia aplinkybė apylinkės teismui sudarė teisinį pagrindą patikrinti informacinės teismų sistemos LITEKO duomenis tam, kad išsiaiškinti, ar galimai tarp ginčo šalių nebuvo priimta kitų teismų sprendimų, kurie turėtų reikšmės šioje civilinėje byloje nagrinėjamiems klausimams (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Patikrinus informacinės teismų sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad yra priimti tokie įsiteisėję teismų sprendimai, reikšmingi šiai nagrinėjamai bylai:

6116.1.

62Vilniaus apygardos teismo 2015-07-14 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3854-803/2015 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00896-2014-5), kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2016-04-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-222-381/2016 paliktas nepakeistas. Iš aptariamų šiame paragrafe nurodytų teismų sprendimų turinio nustatyta, kad N. Č. kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (toliau – Komisija), kurios prašė ikiteismine privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka išspręsti ginčą tarp jo ir UAB „Vilniaus energija“ bei priimti sprendimą dėl tokių klausimų: pripažinti, kad UAB „Vilniaus energija“ 2003–2014 m. nebuvo sutvarkiusi šilumos bei karšto vandens apskaitos daugiabučiame name, esančiame ( - ), ir įpareigoti šią apskaitą sutvarkyti; pripažinti, kad butas, esantis ( - ), nuo 1994 m. šildomas vietiniu būdu ir karštas vanduo šiam butui ruošiamas vietiniu būdu; įpareigoti UAB „Vilniaus energija“ atlikti paskirstytos šilumos energijos ir karšto vandens perskaičiavimą pagal tinkamiausią šilumos paskirstymo metodą, įvertinant vietiniu būdu bute pagamintą ir į pastato bendrojo naudojimo patalpas atiduotą šilumos kiekį nuo 2003 m. bei atimant butui paskirtą apmokėti su nepaskirstytu karštu vandenius suvartotą šilumos kiekį laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2014 m. vasario mėnesio bei atitinkamai perskaičiuoti mokėjimus už cirkuliaciją; įpareigoti UAB „Vilniaus energija“ pateikti informaciją bei dokumentus, susijusius su bendrovės vykdytu šilumos paskirstymu pastate, šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisais. Komisija 2014-04-02 sprendimu Nr. R2-966 ieškovo skundo nagrinėjimą dalyje dėl šilumos paskirstymo metodų taikymo pagrįstumo už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2011-08-31 bei nuo 2011-09-01 iki 2013-09-31 nutraukė. Aptariamuose įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose buvo pastebėta, kad reikalavimas priteisti skolą už suteiktas šilumos energijos tiekimo paslaugas nuo 2012-05-01 iki 2013-09-31 nagrinėjamas šioje civilinėje byloje ir atkreiptas dėmesys į tai, kad šilumos energijos tiekėjo reikalavimams vartotojo atžvilgiu dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo privaloma ginčo sprendimo ne teisme tvarka netaikoma. Informacija apie tai, kad Komisijos 2014-04-02 sprendimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos teismui apylinkės teismas žinojo jau 2014-04-18 (t. 2, b., l. 1–41).

6316.2.

64tai, kad sprendžiant klausimą dėl skolos priteisimo nuo 2012-05-01 iki 2013-09-31 negalima pasinaudoti privaloma išankstine neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka nurodė ir Lietuvos apeliacinis teismas 2019-06-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-344-407/2019 (žr. nutarties 23–24 punktus), kuria revizuotas Vilniaus apygardos teismo 2018-07-10 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1251-580/2018.

6517.

66Aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad: pirma, ieškovė, siekdama prisiteisti piniginę prievolę (skolą) iš atsakovo, kildinimą iš prievolinių teisinių santykių, kylančių iš sutarties, neprivalo pasinaudoti ikiteismine ginčų nagrinėjimo procedūra ir; antra, atsakovas N. Č. jau buvo inicijavęs procesą ikiteisminėje ginčų institucijoje, kuri savo sprendimu nutraukė ikiteisminio ginčo nagrinėjimo dalį.

6718.

68Kiti atskirojo skundo (CPK 24 straipsnio taikymas) bei atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai (selektyviai cituojama kasacinio teismo praktika, energetikos teisinio reguliavimo aiškinimas ir pan.) skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo prasme nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

6919.

70Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybės apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, dėl ko netinkamai taikė teisės normas, reguliuojančias ikiteisminės procedūros privalomumą pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnį, tuo atveju, kai energetikos įmonė kreipiasi dėl skolos už suvartotą energiją priteisimo. Aptartų aplinkybių kontekste atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo 2019-06-11 nutartis panaikinama ir byla perduodama nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.

71Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

72Panaikinti Vilniaus mieto apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė AB „VILNIAUS ŠILUMOS TINKLAI“ prašė priteisti iš atsakovo N.... 7. 2.... 8. Atsakovas N. Č. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti arba... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. 3.... 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-06-11 nutartimi ieškinį paliko... 12. 3.1.... 13. Pažymėjo, kad Energetikos įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1–2 punktuose... 14. 3.2.... 15. Apylinkės teismas konstatavo, kad ginčas patenka į sritį, kuriems spręsti... 16. 3.3.... 17. Akivaizdžių aiškiai nepagrįsto ieškinio požymių nenustatė. Pagrindas... 18. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 19. 4.... 20. Ieškovė AB „VILNIAUS ŠILUMOS TINKLAI“ atskiruoju skundu prašė Vilniaus... 21. 4.1.... 22. Pagal civilinių bylų kategorijų klasifikatorių laikytina, kad byloje kilo... 23. 4.2.... 24. Dar vykstant civilinei bylai atsakovas kreipėsi į Valstybinę kainų ir... 25. 5.... 26. Atsakovas N. Č. atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašė Vilniaus... 27. 5.1.... 28. Ginčas patenka į ginčų sritį, kuriems spręsti Energetikos įstatymo 34... 29. 5.2.... 30. Energetikos įstatymo 34 straipsnis nenumato, kad šalių ginčo reikalavimas... 31. 5.3.... 32. Ginčas gali būti išnagrinėtas tik tuomet, kai bus nuspręsta, ar galima... 33. Apeliacinės instancijos teismas... 34. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 35. 6.... 36. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 37. 7.... 38. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 39. 8.... 40. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 41. 9.... 42. Bylos duomenimis, teisme buvo gautas pradinės ieškovės UAB „VILNIAUS... 43. 10.... 44. Tuo momentu galiojusio Energetikos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo... 45. 11.... 46. Apylinkės teismas, palikęs ieškinį nenagrinėtu, nurodė, kad esant šalių... 47. 12.... 48. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vienodos... 49. 13.... 50. Susipažinus su aukščiau cituotų kasacinio teismo nutarčių turiniu bei... 51. 13.1.... 52. kadangi tam tikriems tarp šilumos energijos tiekėjo ir vartotojo kylantiems... 53. 13.2.... 54. kvalifikuoti ginčo teisinį santykį ir nustatyti ginčo dalyką svarbu... 55. 14.... 56. Analizuojant bylos duomenis nustatyta, kad materialiuosius reikalavimus byloje... 57. 15.... 58. Susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad atsakovas savarankiškų... 59. 16.... 60. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pastebi, jog pirmosios instancijos... 61. 16.1.... 62. Vilniaus apygardos teismo 2015-07-14 sprendimas civilinėje byloje Nr.... 63. 16.2.... 64. tai, kad sprendžiant klausimą dėl skolos priteisimo nuo 2012-05-01 iki... 65. 17.... 66. Aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad: pirma, ieškovė, siekdama... 67. 18.... 68. Kiti atskirojo skundo (CPK 24 straipsnio taikymas) bei atsiliepime į... 69. 19.... 70. Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybės apeliacinės instancijos... 71. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 72. Panaikinti Vilniaus mieto apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartį ir...