Byla 2S-242-480/2016
Dėl nuosavybės neliečiamumo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. D. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3043-179/2015 pagal ieškovo J. D. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Parama“ dėl nuosavybės neliečiamumo,

Nustatė

2I.Ginčo esmė

3Ieškovas J. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, įvykdant pareigą natūra, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad nuosavybės teise valdo du žemės sklypus 1,07 ha ir 2,11 ha, esančius ( - ). 2015 m. balandžio mėnesį po ieškovo privačius sklypus pradėjo vaikščioti atsakovės UAB „Parama“ darbuotojai, matuoti ir įvažinėto kelio kontūruose žymėti žymeklius. Vėliau žemės sklypuose pradėjo kasimo ir kitokius darbus, ko pasėkoje neteisėtai išvežė apie 200 m3 dirbamos žemės ir taip pakeitė žemės struktūrą 0,05 ha žemės plote ir pakeitė žemės sklypų teisinį statusą. Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 12 d. nutartimi nustatė ieškovui J. D. 10 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pateiktas ieškinys neatitinka bendrųjų, keliamų procesinių dokumentų formos ir turinio, bei specialiųjų reikalavimų, keliamų ieškinio turiniui: netinkamai (netiksliai) suformuluotas ieškinio reikalavimas; nepateikti faktines aplinkybes patvirtinantys įrodymai; nurodyti ne visi į bylą dalyvaujančiais asmenimis įtrauktini asmenys (sklypų bendrasavininkai, darbų užsakovas), su kuriais susijęs ginčas.

4Ieškovas 2015 m. lapkričio 12 d. pateikė patikslintą ieškinį.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi ieškovo J. D. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Parama“, Druskininkų miesto savivaldybei dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo laikė nepaduotu ir nurodė jį grąžinti su priedais padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad nors ieškovas papildomai atsakovu įtraukė Druskininkų savivaldybę, pateikė papildomai įrodymus dėl faktiniu aplinkybių, tačiau patikslinto ieškinio reikalavimas yra iš esmės tapatus pradinio ieškinio reikalavimui, be to, neatsižvelgta į kitus teismo nurodymus, laikytina, kad ieškovas nepašalinio 2015 m. spalio 12 d. nutartyje nurodytų trūkumų. Teismas ieškovui pasiūlė pasinaudoti profesionalaus teisininko pagalba, kad teismui pareikšti prašymai ar kiti procesiniai dokumentai būtų suformuluoti aiškiai ir konkrečiai, ir teismas galėtų tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui ir priimti galutinį sprendimą. Taip pat išaiškino, kad nutartis grąžinti procesinį dokumentą neužkerta kelio ieškovui, ištaisius nurodytus trūkumus, kreiptis į teismą teisės aktų nustatyta tvarka.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8Ieškovas J. D. atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta, teismo nutartyje įvardintos aplinkybės CPK 115 str. 3 d. straipsnio kontekste nesuteikia teismui galimybės vadovautis šia procesine norma, nes jo reiškiamas reikalavimas yra susijęs su atsakovės atliktais konkrečiais neteisėtais veiksmais ieškovo asmeninės nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose ir savo veiksmais atsakovė jau palietė ieškovo nuosavybę - t. y. žemės sklypus ir tokie atsakovės veiksmai yra ieškovo privatinės teisės pažeidimas, todėl reiškiamas reikalavimas tiesiogiai patvirtina, kad ieškovo teisės buvo pažeistos ir šios pažeistos teisės gynimo būdas yra ieškinio pareiškimas su tokio pobūdžio reikalavimu. Apelianto nuomone, teismas be pagrindo nurodo perteklinius ieškinio trūkumus, ir taip be pagrindo vengia priimti ir iš esmės pradėti ginčo nagrinėjimą teisminėje instancijoje. Paaiškėjus, jog šioje byloje teisinį suinteresuotumą turi ir sklypų bendrasavininkai, teismas savo iniciatyva gali juos įtraukti į bylą. Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė aiškų bei konkretų ne tik ieškinio pagrindą, bet ir, remdamasis faktinėmis aplinkybėmis, suformulavo ieškinio dalyką, t. y. konkretų reikalavimą. Todėl teismas nedelsiant turi imtis aktyvių veiksmų ir be rimto teisinio pagrindo nevilkinti bylos eigos, o priešingai, iškelti civilinę bylą. Pateiktų įrodymų pakanka pradėti civilinę bylą, o tik bylos eigoje kilus neaiškumams, teismas gali ieškovą įpareigoti pateikti ir kitus įrodymus, be kurių negalima išspręsti ginčo byloje.

9IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

11Apeliacijos objektą sudaro Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį pateikusiam asmeniui, konstatavus, kad ieškovas teismo nustatytu terminu nepašalino ieškinio trūkumų.

12Civilinio proceso kodekso (CPK) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Pateiktas ieškinys turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus šių dokumentų formai ir turiniui ir specialius ieškinio turiniui nustatytus reikalavimus (CPK 111-115, 135 str.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 str. 1 d. 2 p. ir 4 p.). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida – nuo jo priklauso atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2013; 2014 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2014). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad suinteresuotas asmuo, pareikšdamas ieškinyje reikalavimą (nurodydamas ieškinio dalyką), kartu pasirenka savo pažeistos teisės gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013; kt.). Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieškinį pareiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 str.).

13Įvertinęs šioje byloje 2015 m. birželio 2 d. ieškovo J. D. pateiktą ieškinį, apeliacinės instancijos teismas sutinka su Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartyje padarytomis išvadomis, kad pateiktas ieškinys neatitinka bendrųjų, keliamų procesinių dokumentų formos ir turinio, bei specialiųjų reikalavimų, keliamų ieškinio turiniui, todėl pirmosios instancijos teismas minėta nutartimi pagrįstai buvo nustatęs terminą pateikto ieškinio trūkumams pašalinti. Kaip minėta, pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma, siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.), nes būtent ieškinio pagrindo ir dalyko tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas ir užtikrinti visišką ginčo išsprendimą. Nagrinėjamu atveju pateiktame ieškinyje apeliantas tinkamai nesuformulavo ieškinio dalyko - pagal tokį reikalavimą, koks jis yra suformuluotas, neaišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Ieškovas pateikė pirmosios instancijos teismui ieškinį, kaip pats nurodė, dėl nuosavybės neliečiamumo, kuriuo prašė atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį. Nors iš ieškinio turinio galima spręsti, kad ieškovas reiškia ieškinį dėl galimai pažeistų jo teisių gynimo, tačiau ieškinio reikalavimas (dalykas) yra suformuluotas neaiškus. Ieškovo teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų jo teisių gynimo yra neginčytina, tačiau turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Teismas gali apginti asmens pažeistas teises tik tuo atveju, jeigu besikreipiantysis į teismą asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą, nes teismas negali suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą už ieškovą. Be to, civilinis procesas be kitų principų taip pat grindžiamas ir šalių lygiateisiškumo principu, kuris reiškia, kad byloje turi būti sudarytos galimybės pasisakyti abiem proceso šalims. Atsakovas, nesant aiškiai suformuluoto ieškinio dalyko, negalėtų tinkamai pasinaudoti teise gintis ir pateikti išsamius atsikirtimus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad sklypų bendrasavininkų įtraukimas į bylos nagrinėjimą gali būti išspręstas teismo pasirengimo bylos teisminiam nagrinėjimui stadijoje, tačiau pažymi, kad ieškinio dalykas neabejotinai yra esminis ieškinio elementas, jis negali būti numanomas, o šiuo atveju neaiškiai suformuluotas ieškinio reikalavimas laikytinas esminiu trūkumu, sudarančiu kliūtis ieškinio priėmimui. Kaip matyti iš apelianto 2015 m. lapkričio 11 d. pateikto patikslinto ieškinio, apeliantas per teismo nustatytą terminą neištaisė Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartyje nurodytų trūkumų - patikslinto ieškinio reikalavimas yra iš esmės tapatus pradinio ieškinio reikalavimui, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi pagrįstai ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d., 138 str.).

14Pažymėtina, kad ieškinio laikymas nepaduotu neužkerta kelio apeliantui pakartotinai kreiptis į teismą su tinkamai parengtu ieškiniu, atitinkančiu jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus.

15Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, procesinės teisės normų nepažeidė, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

16Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

17Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai