Byla 3K-3-710/2013
Dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Egidijaus Laužiko ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Eivora“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Raimeta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Eivora“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla.

6Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas CK 1.80, 6.1, 6.37, 6.38, 6.66 straipsnių pagrindu pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento UAB „Eivora“ vienašališkai surašytą 2012 m. vasario 2 d. aktą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo ir 2012 m. sausio 10 d. sąskaitą–pretenziją; priteisti iš atsakovo 32 483,96 Lt skolos už krovinių pervežimą, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad šalys 2011 m. lapkričio 17 d. pasirašė užsakymą pervežti krovinius, pagal kurį ieškovas įsipareigojo už sutartą atlygį pervežti krovinį. Krovinys buvo nuvežtas ir jam apmokėti 2011 m. gruodžio 19 d. išrašyta 12 430,08 Lt sąskaita faktūra, kurios atsakovas neapmokėjo.

7Kroviniams pervežti ieškovas 2011 m. lapkričio 29 d. pasirašė keturis užsakymus

8Nr. R14218, R14219, R14220, R14221, pagal kuriuos įsipareigojo už 49 720,32 Lt pervežti krovinius iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Rusijos Federacijos miestą Sankt Peterburgą. Sugedus ieškovo transporto priemonėms, krovinys buvo iškrautas Lenkijos sandėliuose, todėl šalys sutarė, kad už krovinio atvežimą iki Lenkijos atsakovas sumokės po 1200 eurų už kiekvieną krovinį. Atsakovas neapmokėjo išrašytų sąskaitų ir 2012 m. sausio 10 d. pareiškė 9292,50 euro (32 085,14 Lt) pretenziją dėl viršyto krovinio pristatymo termino ir už survejerio paslaugas. Su šia pretenzija ieškovas nesutiko. 2012 m. vasario 2 d. atsakovas surašė aktą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo ir išrašė 32 085,14 Lt sąskaitą pretenziją. Ieškovo teigimu, ginčijamo akto ir sąskaitos–pretenzijos pagrindu atsakovas įgijo teisę nemokėti jam už krovinių pervežimą, tačiau šie dokumentai pažeidžia kreditorių teises. Atsakovas nelaikytinas sąžiningu, nes jis neturėjo galiojančio neginčijamo priešpriešinio vienarūšio reikalavimo ir negalėjo jo įskaityti.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento atsakovo vienašališkai surašytą 2012 m. vasario 2 d. aktą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo ir 2012 m. sausio 10 d. sąskaitą–pretenziją, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 32 483,96 Lt skolos už krovinių pervežimą, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 3200 Lt atstovavimo išlaidų, kitų bylinėjimosi išlaidų. Teismas padarė išvadą, kad ginčijamo akto ir sąskaitos faktūros surašymo metu ieškovas buvo nemokus, todėl atliktu įskaitymu buvo pažeistos kitų ieškovo kreditorių teisės, nes jų pagrindu atsakovas įgijo teisę nemokėti už krovinių pervežimą. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad 9292,50 euro bauda už krovinių pervežimą ir survejerio paslaugas apskaičiuota pagrįstai, nes krovinių pristatymą vykdė abi šalys, todėl nenustatytas šių šalių atsakomybės klausimas. Teismo nuomone, atsakovo elgesys bendrame nagrinėjamo ginčo kontekste leido daryti išvadą, kad jis buvo nesąžiningas. Teismas konstatavo, kad yra visos sąlygos actio Pauliana institutui taikyti ir pripažinti negaliojančiu ginčijamą 2012 m. vasario 2 d. ieškovo sudarytą aktą dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo ir 2012 m. sausio 10 d. sąskaitą faktūrą.

11Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. birželio 7 d. nutartimi atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad ieškovas turėjo galiojančią reikalavimo teisę ginčijamo įskaitymo metu – tokią teisę patvirtina byloje esantys užsakymai kroviniams pervežti ir šioms paslaugoms apmokėti išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas sandoris turėjo įtakos ieškovo mokumo sumažėjimui ir galimybei atsiskaityti su kitais kreditoriais, nes ginčijamo sandorio sudarymo metu įmonės ekonominė būklė buvo prasta, jau 2010 metus įmonė baigė nuostolingai, į balansą įrašyto turto vertė buvo lygi per vienerius metus mokėtinų įsipareigojimų ir skolų sumai, todėl ribotai galėjo atsiskaityti su kreditoriais. Kolegija sutiko su teismo išvada, kad sudarant ginčo susitarimą atsakovas buvo nesąžiningas. Kadangi atsakovas 9292,50 euro įskaitymą atliko vienašališkai ir tik savo interesais (siekdamas išvengti skolos ieškovui), tai toks jo veiksmas vertintinas kaip nesąžiningas, nes ginčijamo sandorio metu ieškovas jau buvo nemokus. Viešai prieinami duomenys (ieškovo finansinė atskaitomybė) būtų leidę atsakovui suprasti, kad sandorio sudarymo metu ieškovas turi didelių finansinių sunkumų ir ginčo sandoris gali būti neteisėtas. Kolegijos nuomone, atsakovas neįvykdė sąžiningo verslininko pareigos pasidomėti ieškovo turtine padėtimi ir kreditoriais. Kolegija pažymėjo, kad 2012 m. vasario 2 d. aktas dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo ir 2012 m. sausio 10 d. sąskaita–pretenzija Nr. 01/12 yra vienašaliai ir neatlygintini sandoriai. Dėl to kolegija pripažino, kad teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė materialiosios, proceso teisės normas, įvertino byloje surinktus įrodymus.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

141. Dėl galimybės ginčyti vienašalį sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, kurio skolininkas nesudarė. Kasatorius teigia, kad ieškinys byloje pareikštas ginant ieškovo kreditorių interesus dėl kasatoriaus veiksmų, mažinančių jo mokumą, tačiau ieškovas nesudarė ginčijamo sandorio (įskaitymo akto) – tai vienašalis kasatoriaus sandoris, konstatuojantis priešpriešinės vienarūšės prievolės pabaigą, kurio sudarymui ieškovo sutikimo nereikėjo. Dėl to jis mano, kad nėra esminės sąlygos actio Pauliana institutui taikyti. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad kasatorius yra ieškovo skolininkas ir ieškinys jam reiškiamas siekiant apginti ieškovo kaip kreditoriaus interesus; kitoje motyvų dalyje nurodė, jog ginčijamu įskaitymu sumažintas ieškovo mokumas ir pasunkinta jo galimybė atsiskaityti su kreditoriais. Tokie argumentai, kasatoriaus nuomone, reiškia, kad teismas tinkamai neidentifikavo, kas kieno ginčo atveju yra skolininkas ir kreditorius.

152. Dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės. Kasatorius, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010, nurodo, kad kreditorius turi įrodyti ne tik tai, jog turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo, ir teigia, kad ieškovas privalėjo įrodyti, o teismas – nustatyti, kokių konkrečiai kreditorių teisės buvo pažeistos ginčijamu įskaitymo aktu, ar šie kreditoriai turėjo vykdytiną ir galiojančią reikalavimo teisę įskaitymo metu. Tokios pareigos nešalina aplinkybė, kad bankroto administratorius gina visų kreditorių interesus. Šių reikalavimų teismai nesilaikė, todėl neaišku, kokių kreditorių interesus ginant buvo pripažintas negaliojančiu įskaitymo aktas ir sąskaita pretenzija. Nurodymas, kad pažeidžiami abstrakčių kreditorių interesai jų neįvardijant ir netiriant šių reikalavimų galiojimo konkrečiu metu, laikytinas netinkamu šios

16CK 6.66 straipsnio sąlygos taikymu. Kasatoriaus nuomone, aplinkybė, kad 2010 m. UAB „Raimeta“ baigė nuostolingai, nereiškia, kad nuo 2010 m. ji buvo nemoki – įmonės nemokumas konstatuotas tik 2012 m. gegužės 10 d., o nemokumo būklė 2012 m. vasario 2 d. nenustatyta byloje esančiais įrodymais. Kasatorius pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netyrė, ar įskaitymo akto surašymo dieną buvo kokių nors kreditorių reikalavimų.

173. Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo. Kasatoriaus nuomone, teismai netinkamai nustatė kreditorių teisių pažeidimą – nurodė, kad dėl įskaitymo akto ir sąskaitos pretenzijos sumažėjo ieškovo turtas. Kasacinio teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012) nurodyta, kad aplinkybė, jog sandorius ginčija bankroto administratorius, nesudaro pagrindo ginčijamus ir iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius vertinti pagal taisykles, būdingas bankroto procesui; actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Taigi kasatoriaus atliktas ginčijamas įskaitymo aktas atitinka normalią ūkinę praktiką, taikomą tarptautiniuose krovinių pervežimuose, kai konkrečiame vežime padaryta žala išskaitoma iš vežimo frachto. Jam nebuvo žinoma, kad ieškovas nemokus ar turi finansinių problemų, todėl negalima teigti, kad įskaitymas neteisėtas.

184. Dėl šalių sąžiningumo atliekant įskaitymą. Teismai nurodė, kad kasatorius privalėjo domėtis kita sandorio šalimi, jo turtine padėtimi, gauti iš viešo registro finansinės atskaitomybės dokumentus, ieškovo turtinei padėčiai įvertinti. Kasatorius mano, kad teismai nepagrįstai kelia neproporcingai aukštus reikalavimus sąžiningai sandorio šaliai. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vien konstatavimas, jog atsakovai nepatikrino viešųjų duomenų apie kitą sandorio šalį, nepakankamas šalies nesąžiningumui konstatuoti, ši aplinkybė turi būti aiškinama visų bylos aplinkybių visete (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012). Nagrinėjamu atveju kasatoriaus nesąžiningumas konstatuotas nepagrįstai, nes: 1) nesąžiningumas actio Pauliana bylose paprastai kildinamas iš trečiojo asmens žinojimo, kad sudaromas sandoris pažeis skolininko kreditorių interesus, tačiau kasatorius apie tai nežinojo; 2) kasatorius dar iki įskaitymo akto atlikimo (2011 m. gruodžio 19 d.) domėjosi visa jam protingomis pastangomis prieinama kreditine informacija apie ieškovo finansinę padėtį ir tą dieną nebuvo registruota informacijos, kuri galėtų kelti abejonių dėl įmonės mokumo; 3) teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovas savo finansinės atskaitomybės dokumentus už 2011 m. Juridinių asmenų registrui pateikė tik po dviejų mėnesių po ginčijamo įskaitymo atlikimo, todėl teismo išvados dėl kasatoriaus nesąžiningumo yra abstrakčios ir nepagrįstos byloje ištirtais įrodymais; 4) teismai nenurodė CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijos pagrindų, kurie patvirtintų šalių nesąžiningus veiksmus; 5) actio Pauliana bylose privaloma įrodyti ir skolininko (šiuo atveju – ieškovo) nesąžiningumą, nes šios kategorijos bylos skirtos ginti skolininko kreditorių interesus nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, tačiau teismai nenurodė, kuo pasireiškė skolininko (UAB „Raimeta“) nesąžiningumas.

19Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

201. Dėl galimybės ginčyti vienašalį sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, kurio skolininkas nesudarė. Ieškovas aiškina, kad Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytas specifinis kreditorių interesų gynimo būdas, ir būtent šios normos pagrindu ieškovo administratorius pareiškė ieškinį kasatoriui. Ieškovas teigia, kad tiek ši, tiek CK 6.66 straipsnio norma viena kitai neprieštarauja ir viena kitą papildo, nes pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį dvišalį sandorį galima pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, o pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą pripažinti negaliojančiu galima bet kokį sandorį, jei jis turi įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais. Nagrinėjamu atveju kasatorius skolingas ieškovui 32 085,14 Lt už krovinių pervežimą, todėl ginčo atveju kasatorius yra ieškovo skolininkas. Kasatorius ieškovą skolininku įvardija ginčijamo vienašalio sandorio pagrindu, kai vienašališkai apskaičiavo skolos ieškovui dydžio netesybas. Kasatorius, kaip ieškovo skolininkas, sudarė ginčijamą vienašalį sandorį, siekdamas išvengti skolos mokėjimo, todėl ieškovas turėjo teisę ginčyti sandorį.

212. Dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės. Kasatorius už ieškovo atliktus krovinių pervežimus ieškovui skolingas 32 085,14 Lt, ieškovo išrašytas sąskaitas priėmė ir įtraukė į savo finansinę atskaitomybę, todėl ieškovas ginčijamo sandorio sudarymo dieną turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Ginčijamu sandoriu kasatorius įskaitė skolą į ieškovui vienašališkai apskaičiuotas netesybas. Ieškovo nuomone, ginčijamo sandorio sudarymo dieną jo įmonė buvo skolinga kreditoriams, tačiau neturi reikšmės, kokiam ir kiek, todėl teismai pagrįstai to nenustatinėjo.

223. Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo. Ieškovas teigia, kad nepagrįstas kasacinio skundo teiginys, jog ginčijamas įskaitymo aktas ir sąskaita pretenzija negalėjo pažeisti kreditorių teisių. Ginčijamų aktų metu ieškovas jau buvo nemokus. Tai konstatuota Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartyje, kurioje nurodyta, jog 2010 metus įmonė baigė nuostolingai.

234. Dėl šalių sąžiningumo sudarant įskaitymo aktą. Ieškovas nurodo, kad ginčijamas aktas ir sąskaita pretenzija yra vienašaliai sandoriai, savo turiniu laikytini neatlygintinais, todėl jie galėjo būti pripažinti negaliojančiais, nepaisant kasatoriaus sąžiningumo ar nesąžiningumo. Ginčijamus sandorius kasatorius sudarė vienašališkai savo interesais, siekdamas išvengti skolos mokėjimo ieškovui. Ieškovas tam prieštaravo, todėl kasatorius nelaikytinas sąžininga šalimi.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

26Dėl teisminio nagrinėjimo dalyko šioje byloje

27Teisės kreiptis į teismą tinkamas įgyvendinimas siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida – nuo jo priklauso atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai.

28Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes.

29Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. P. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-152/2009; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-299/2013; kt.). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą išaiškinta, kad teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išskirtinai bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Ūkio bankas v. B. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2005; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Telegausa“ v. UAB ,,TELE2“, bylos Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „X servisas“ v. UAB „Autorealybė“, bylos Nr. 3K-3-457/2011; kt.). Kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, netinkamai nurodo materialiosios teisės normas, jo manymu, taikytinas ginčo santykiui, teismas nėra saistomas tokios ieškovo nuomonės. Tokie teismo veiksmai nevertinami kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S. v. L. L. K., bylos Nr. 3K-3-443/2013; kt.).

30Bankroto administratorius, siekdamas ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktas). Vykdydamas jam pavestas funkcijas, be kitų įprastai atliekamų darbų bankroto administratorius ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius ir pareiškia ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas), imasi priemonių skoloms iš įmonės skolininkų išieškoti (to paties straipsnio 23 punktas). Šioje byloje bankroto administratorius, vykdydamas savo funkcijas, reiškia ieškinį, ginčydamas kasatoriaus pretenziją ir vienašališkai atliktą įskaitymą. Ieškinys reiškiamas CK 1.80 ir 6.66 straipsnių pagrindu, todėl teismai iš esmės tyrė ir pasisakė tik dėl actio Pauliana sąlygų taikymo.

31Pažymėtina, kad actio Pauliana institutas suteikia kreditoriui (ne sandorio šaliai) teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytus sandorius. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad actio Pauliana yra specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; kt.).

32Priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas – vienas įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatyme nustatytos tam tikros sąlygos – tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikos įmonė „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“, bylos Nr. 3K-3-624/2006; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Ekomanija“ v. UAB ,,LIT-INVEST“, bylos Nr. 3K-3-179/2010; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Pamario produktai“ v. UAB ,,Nordnet“, bylos Nr. 3K-3-445/2013; kt.). Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Alginora“ v. UAB„ Transekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Valdiklis“ v. UAB „Naujoji šiluma“, bylos Nr. 3K-3-18/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Žaliasis tiltas“ v. Danske Bank A/S Lietuvos filialas, bylos Nr. 3K-7-168/2010).

33Nagrinėjamoje byloje bankroto administratoriaus pareikšto ieškinio dalykas – prašymas pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento kasatoriaus 2012 m. sausio 10 d. sąskaitą–pretenziją ir vienašališkai sudarytą 2012 m. vasario 2 d. aktą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo ir priteisti iš kasatoriaus 32 483,96 Lt už krovinio pervežimus. Ieškinio pagrindu nurodomos tokios esminės aplinkybės: kasatorius neturėjo priešpriešinio vienarūšio reikalavimo, todėl negalėjo atlikti įskaitymo; teisę nemokėti ieškovui už krovinio pervežimą kasatorius įgijo ginčijamų akto ir sąskaitos pretenzijos pagrindu, nors ieškovas nesutiko su šių aktų surašymu ir tam prieštaravo; aktai surašyti praleidus CMR konvencijoje nustatytą terminą pretenzijai pareikšti, jie pažeidžia ieškovo kreditorių teises, nes kasatoriaus sumokėti pinigai būtų panaudoti kreditorių reikalavimams tenkinti. Teisiniu reikalavimo pagrindu, minėta, nurodyta CK 6.66 straipsnio ir 1.80 straipsnio nuostatos. Taigi, ieškiniu bankroto administratorius siekia išieškoti skolą iš įmonės skolininko – kasatoriaus, ginčydamas jo vienašališkai atliktą įskaitymą. Atsiliepime į ieškinį kasatorius nurodė aplinkybes, kurios, jo manymu, įrodo egzistavus jo 9292,50 euro reikalavimo teisę į ieškovą ir įskaitymo teisėtumą – kasatorius turėjo galiojančią reikalavimo teisę ieškovui, nes ieškovas netinkamai vykdė krovinių vežimo sutartį, nenuvežė krovinio į sutartą vietą, pateikė klaidingą informaciją apie krovinio buvimo vietą, neperdavė kasatoriui krovinio tol, kol jis nepatvirtino apie dalinį apmokėjimą už krovinio vežimą, pretenzija dėl krovinio pristatymo termino viršijimo pareikšta nepraleidus įstatyme nustatyto termino, nuostoliai už krovinio pristatymo termino viršijimą ir survejerio paslaugas apskaičiuoti pagal šalių sutartyje iš anksto aptartus nuostolius dėl netinkamai vykdomų sutarties įsipareigojimų, ir šis tokios kasatoriaus reikalavimo teisės neginčijo teisme, dėl to kasatorius turėjo teisę atlikti įskaitymą. Taigi iš ieškovo suformuluoto dalyko ir pagrindo, taip pat kasatoriaus atsikirtimų pagrindu nurodytų aplinkybių, aišku, kad teisminio nagrinėjimo dalykas šioje byloje yra kasatoriaus atlikto įskaitymo teisėtumo vertinimas. CK 6.66 straipsnio aspektu įskaitymas galėtų būti vertinamas tik tuo atveju, jei teismui atlikus tyrimą jis būtų pripažintas teisėtu. Iš pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo matyti, kad šis teismas šalių ginčui dėl įskaitymo teisėtumo išspręsti taikė actio Pauliana institutą ir pasisakė dėl kai kurių šio instituto sąlygų (ieškovo kaip kreditoriaus reikalavimo teisės, jo teisių pažeidimo įskaitymo sandoriu, skolininko (kasatoriaus) nesąžiningumo), dėl įskaitymo teisėtumo iš esmės nepasisakė (nurodė, kad atmeta kasatoriaus argumentus, kad bauda už krovinių pervežimo termino viršijimą ir survejerio paslaugas paskaičiuota pagrįstai) ir jo pagrįstumo netyrė, nors pagal ieškiniu ir atsiliepimu į ieškinį nustatytas bylos nagrinėjimo ribas buvo būtina tirti būtent su įskaitymo sąlygų nustatymu susijusias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo neištaisė ir taip pat pasisakė tik dėl trijų actio Pauliana sąlygų. Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai netinkamai nustatė nagrinėjamos bylos dalyką, nustatinėjo ir tyrė ne ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, neištyrė byloje esančių įrodymų įskaitymo sandorio teisėtumui ar neteisėtumui pagrįsti. Neatskleidus bylos esmės, buvo priimti neteisėti ir nepagrįsti teismų procesiniai sprendimai (CPK 360 straipsnis). Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie esminiai proceso teisės normų pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

34Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

35Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 33,64 Lt. Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360, 362 straipsniais,

Nutarė

37Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

38Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartimi ieškovui... 6. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas CK 1.80, 6.1, 6.37, 6.38, 6.66... 7. Kroviniams pervežti ieškovas 2011 m. lapkričio 29 d. pasirašė keturis... 8. Nr. R14218, R14219, R14220, R14221, pagal kuriuos įsipareigojo už 49 720,32... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 10. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį... 11. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės... 14. 1. Dėl galimybės ginčyti vienašalį sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu,... 15. 2. Dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės.... 16. CK 6.66 straipsnio sąlygos taikymu. Kasatoriaus nuomone, aplinkybė, kad 2010... 17. 3. Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo. Kasatoriaus nuomone, teismai... 18. 4. Dėl šalių sąžiningumo atliekant įskaitymą. Teismai nurodė, kad... 19. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovo kasacinį skundą... 20. 1. Dėl galimybės ginčyti vienašalį sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu,... 21. 2. Dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės.... 22. 3. Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo. Ieškovas teigia, kad nepagrįstas... 23. 4. Dėl šalių sąžiningumo sudarant įskaitymo aktą. Ieškovas nurodo, kad... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 26. Dėl teisminio nagrinėjimo dalyko šioje byloje... 27. Teisės kreiptis į teismą tinkamas įgyvendinimas siejamas su ieškovo... 28. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti... 29. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo... 30. Bankroto administratorius, siekdamas ginti visų kreditorių, taip pat... 31. Pažymėtina, kad actio Pauliana institutas suteikia kreditoriui (ne sandorio... 32. Priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas – vienas įstatyme... 33. Nagrinėjamoje byloje bankroto administratoriaus pareikšto ieškinio dalykas... 34. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo ... 35. Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir... 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 37. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. sprendimą ir... 38. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...