Byla 2A-280-357/2013
Dėl tėvystės nuginčijimo ir išlaikymo vaikui panaikinimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Vytauto Kursevičiaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. G. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovei R. G., byloje išvadą teikianti institucija – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl tėvystės nuginčijimo ir išlaikymo vaikui panaikinimo, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas J. G. patikslintu ieškiniu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą prašydamas panaikinti duomenis gimimo įraše ir nuginčyti tėvystę apie tai, kad ieškovas J. G., a. k. ( - ) yra nepilnametės E. G., gim. ( - ), tėvas; panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007-03-15 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-108-715/2007 dalį, kuria iš ieškovo J. G. priteistas išlaikymas nepilnametei E. G., kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis po 200 Lt iki jos pilnametystės; skirti DNR ekspertizę, tikslu nustatyti, ar ieškovas J. G. yra E. G. tėvas.

5Ieškovas nurodė, kad 1998 m. pradėjo gyventi su atsakove ir ( - ) gimė dukra E. G.. ( - ) ieškovas su atsakove susituokė, o ( - ) santuokoje gimė sūnus J. G.. Dar iki susipažįstant ieškovui su atsakove ji augino sūnų A.. 2012 m. ieškovas iš savo tėvų sužinojo, jog yra ieškomas antstolių ir 2012-06-30 grįžęs į Lietuvą sužinojo apie gandus Mažeikiuose neva dukra E. nėra jo biologinė dukra. Nurodo, jog apie tai, kad jis nėra E. G. biologinis tėvas sužinojo 2012 metų birželio pradžioje. Nurodo, jog nebėra ryšio tarp tėvo ir dukros, kadangi ieškovas jau keletą metų nebendrauja su dukra ir nebėra tėvo ir dukros santykių, jie yra nutrūkę negrįžtamai, E. G. interesai nuginčijus tėvystę nebūtų pažeisti.

6Atsakovė R. G. su ieškiniu nesutiko, kadangi ieškovas gimus dukrai E. žinojo, jog ji nėra jo dukra ir pats prašė apie tai nuslėpti nuo artimųjų, draugų, kaimynų ir giminaičių. Nurodė, jog E. gimė nepraėjus 8 mėnesiams nuo jų pažinties dienos. Nuo 1999 metų liepos mėn. iki 2005 metų ieškovas pripažino E. kaip savo dukrą, ją auklėjo ir ugdė, dalyvavo jos kasdieniniame gyvenime, tarp jo ir dukros buvo susiklostę tėvo ir dukros santykiai. Ieškovas apie tai, jog yra įrašytas vaiko tėvu žinojo nuo įrašo padarymo dienos ir niekada jo neginčijo, todėl jis praleido įstatymo nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Todėl teismo prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7Institucija teikianti byloje išvadą – vaiko teisių apsaugos tarnyba nurodė, kad kiekvienas vaikas turi teisę žinoti kas yra jo tėvas, tarp ieškovo ir E. G. yra susiformavę vaiko ir tėvo santykiai bei ryšiai. Ieškovas nuo gimimo augino E. kaip dukrą ir ja rūpinosi. Dukra E. palaiko ryšius bei nori juos palaikyti su tėvu, todėl prašė ieškinio netenkinti siekiant apginti vaiko interesus.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10Priteisė iš ieškovo J. G., a. k. ( - ) 1500,00 Lt atsakovei R. G.. Priteisė iš ieškovo J. G., a. k. ( - ) 33,29 Lt pašto išlaidų Valstybės naudai.

11Teismo nustatyta, kad ( - ) gimimo įraše Nr. 317 ir gimimo liudijime E. G., gim. ( - ), tėvu įrašytas J. G., a. k. ( - ) motina – R. B., a. k. ( - ) J. G. ir R. G. santuoka sudaryta ( - ) Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 143. R. G. ir J. G. santuoka nutraukta 2010-11-18 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu. DNR ekspertizė neatlikta, nes atsakovė pripažino, kad dukra E. G. nėra J. G. dukra ir ieškovo atstovas atsisakė reikalavimo skirti DNR ekspertizę.

12Teismas pažymėjo, kad ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo padavimui yra nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (CK 3.152 str. 1 d.). Byloje neginčijimai nustatyta, jog E. G. nėra ieškovo J. G. dukra, tai byloje patvirtino atsakovė pateikdama atsiliepimą į ieškinį bei duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu. Teismas akcentavo, kad ieškovas byloje nurodė skirtingas sužinojimo, kad E. ne jo dukra, datas. Iš byloje esančios pažymos apie išlaikymo vaikams išieškojimą teismas sprendė, kad J. G. įsiskolinimas vaikų E. G. ir J. G. 2012-10-01 yra 27213,74 Lt, todėl laikė, jog ieškovas tėvystės nuginčijimu siekia išvengti prievolės mokėti išlaikymą vaikui, kas neabejotinai prieštarauja nepilnamečio vaiko interesams bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Teismas padarė išvadą, kad vaiko ir tėvo ryšys, kuris tęsėsi penkerius metus nėra nutrūkęs, priešingai, vaikas ieškovo pasiilgsta, tačiau ieškovas, nors jam nedraudžiama su vaiku bendrauti, sąmoningai siekia nutraukti šiuos santykius. Kaip pagrindinį tėvystės nuginčijimo argumentą ieškovas nurodo tai, kad nėra biologinis vaiko tėvas ir kad jis neprivalo teikti išlaikymo ne savo vaikui. Iš bylos duomenų teismas sprendė, kad E. kito tėvo nepažįsta, biologinio E. tėvo tikslių duomenų nėra ir nėra jokių duomenų, kad jis ketintų pripažinti vaiko tėvystę. Teismas pažymėjo, kad ieškovas įregistruodamas E. tėvystę, ją dukra pripažino geranoriškai, laisva valia. Tarp E. ir ieškovo buvo susidarę tarpusavio tėvo ir dukros santykiai, E. augino nuo gimimo, ja rūpinosi, nurodė, kad šiuo atveju iškyla biologinės ir faktinės tėvystės santykio problema ir ši problema turi būti sprendžiama atsižvelgiant į vaiko interesus, vaiko požiūrį į šiuos santykius, jų reikšmę, perspektyvas. Teismas nustatė, kad per 5 metus, iki kol ieškovas išvyko uždarbiauti į užsienį, susiformavo ieškovo ir E. santykiai, E. žino jį kaip vienintelį tėvą, nori su ieškovu bendrauti. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, pripažindamas savo tėvystę, kartu prisiėmė su tai susijusias pareigas, kurių negali būti lengvabūdiškai atsisakoma. Susiformavus ilgalaikiams vaiko ir tėvo santykiams, socialinis ryšys atsiranda ne tik iš tėvo, bet ir iš vaiko pusės. Esant neaiškiai perspektyvai nustatyti biologinį tėvą, o ieškovui kaip tėvui bendravus su E., biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesnis tampa paties vaiko prisirišimas, jausmai. Ieškovo nurodytas socialinis ryšys iš E. pusės nėra nutrūkęs, ji nori bendrauti su ieškovu, jai tai yra svarbu, todėl teismas sprendė, kad šiuo atveju esminis ir svarbiausias E. interesas yra išsaugoti ilgametį ryšį su ieškovu, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, E. teisinio statuso aiškumą. Teismo nuomone, tėvystės nuginčijimas pažeistų E. interesus, nes nuginčijus tėvystę, E. liktų be tėvo, kadangi biologinio tėvo nustatymo perspektyvos šiai dienai yra neaiškios. Tarp šalių nėra ginčo dėl tėvystės, nes abi šalys pripažįsta, kad ieškovas nėra biologinis E. tėvas, tačiau atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, nes ieškovas pats geranoriškai pripažino tėvystę E., ir šio fakto jis neginčijo nuo E. gimimo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas, pareiškęs ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo 2012-07-17, praleido įstatymo nustatytą vienerių metų senaties terminą tėvystei nuginčyti, todėl teismas taikė ieškininę senatį.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14Apeliaciniu skundu J. G. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti pilnai. Prijungti prie bylos naujus įrodymus bei juos ištirti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151. Apeliantas įsitikinęs, kad teismas nepagristai taikė ieškinio senatį nurodydamas, jog atsakovas apie ginčijamą tėvystę sužinojo daug anksčiau ir praleido vienerių metų ieškinio senatį. Faktinė sužinojimo data, kai ieškovas sužinojo apie tai, jog jis nėra biologinis E. G. tėvas, laikytina data kai ieškovui ar jo atstovui buvo pateiktas atsakovės atsiliepimas į ieškinį šioje byloje. Teismas nevertino atsakovės nurodomų aplinkybių byloje dėl santuokos nutraukimo. Liudytojos V. D. parodymus apeliantas laiko nenuosekliais ir prieštaraujančiais atsakovės pozicijai. Pažymėjo, jog pagal suformuotą teismų praktiką teismas privalėjo šioje byloje nustatyti kokia data laikytina ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia.

162. Apeliantas su teismo argumentais nesutinka ir yra įsitikinęs, kad teismas išties tokiu sprendimu ne apsaugo vaiką, o priešingai, pažeidžia jo teisę žinoti savo biologinį tėvą. Teismas turi ištirti objektyviai visas aplinkybes, kurios turi reikšmės nebiologinio tėvo ir vaiko santykiams nustatyti. Konkrečiu atveju, teismas visiškai nesigilino į visą eilę aplinkybių, įrodymų, ir sprendimą priėmė iš esmės E. G. parodymų, duotų teisme pagrindu. Teismas negali vaiko teisių apsauga paneigti ieškovo teisės ir pateisinti tėvystės nuginčijimą reglamentuojančių įstatymo nuostatų netaikymą. Teismas pažeidė E. G. teisėtus interesus ir jos teisę žinoti kas yra jos biologinis tėvas, nes ginčo tarp ieškovo ir atsakovės dėl tėvystės nėra kilusio, atsakovė pati pripažino ir nurodė, jog ieškovas nėra mergaitės biologinis tėvas. Ieškovas tuo atveju, jei būtų žinojęs, kad E. G. nėra jo biologinė dukra, nebūtų suteikęs jai savo pavardės ir nebūtų buvęs įrašytas kaip jos tėvas.

173. E. G. 2012-09-11 pokalbio metu Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo nurodžiusi visai kitas aplinkybe, t.y. kad ji nepalaiko jokių ryšiu su ieškovu ir jo nelaiko savo tėvu, dėl to teismas nepasisakė ir šio dokumento nevertino.

18Atsiliepimu į apeliacinį skundą R. G. prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

19Kritiškai vertintini ieškovo parodymai, kad jam tapo aišku, kad E. G. nėra jo biologinė dukra, tik 2012 m. birželio mėnesį, nes atsiliepime į ieškinį atsakovė patvirtino šį faktą ir atsisakė atlikti DNR tyrimą. Tėvystės nuginčijimu, ieškovas sąmoningai siekia nutraukti su dukra E. bendravimą, nes nebenori teikti jai išlaikymo bei sumokėti per keletą metų susidariusio įsiskolinimo. Teismas teisingai išsprendė dėl ieškinio senaties kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimą bei teisingai vertino ir taikė ieškinio senatį. Vaiko ir tėvo ryšys nėra nutrūkęs, vaikas siekia bendrauti su tėvu, nes kito tėvo neturi ir nepažįsta, tačiau ieškovas sąmoningai siekia nutraukti ryšį su dukra E., nes nebenori teikti išlaikymo dukrai. Emocinio šoko būsenoje vaikas išreiškė savo nuoskaudą, kad tėtis pastaruoju metu ne tik nebendrauja su ja, nebeskambina, neteikia išlaikymo, bet ir atsisako jos kaip dukros, todėl vaikų teisių apsaugos skyriuje davė tokius parodymus. Mergaitė ieškovą laiko vieninteliu jai žinomu tėčiu – biologiniu tėvu nuo gimimo dienos, siekia su juo bendrauti, nors labai pyko, sužinojusi apie ieškovo kreipimąsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Tėvystės nuginčijimas nepilnametei mergaitei sukeltų nepageidautinas psichologines pasekmes, nes mergaitė netektų žmogaus, kurį vadino savo tėvu.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

22Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliantas apeliaciniame skunde pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nurodydamas būtinybę atlikti pirmosios instancijos teisme tirtų įrodymų papildomą tyrimą. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.

23Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

24Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos dokumentus, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad svarbiausių faktinių ir teisinių aplinkybių neišaiškinimas reiškia, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir dėl to gali būti neteisingai išspręsta byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; kt.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, taip pat į tai, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesilaikė civilinio proceso normų reikalavimo nustatyti, išnagrinėti ir įvertinti turinčias reikšmės faktines bylos aplinkybes (atskleisti bylos esmę), nes nurodyti procesinės teisės normų pažeidimai gali turėti esminės reikšmės priimant teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje, apskųstąjį teismo sprendimą panaikina (CPK 329 str. 1 d.). CPK 260 straipsnis numato, kad teismo sprendimas priimamas, kai ištirti ir įvertinti visi įrodymai ir teismas gali išspręsti visų byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą. Nagrinėjamu atveju, byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi pagal byloje esančius įrodymus jos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjant bylą iš naujo svarstytinas ne tik ieškinio įrodytumo klausimas, bet ir aplinkybės, susijusios jau su pilnamečio vaiko interesais.

25Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios nustatymo

26Ieškinio senaties kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo termino pradžiai nustatyti būtina įvertinti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei atsižvelgti į tėvystės nuginčijimo instituto paskirtį.

27CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Taigi, kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia gali būti apibrėžiama dviem alternatyviais momentais: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) kada paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju, vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą; subjektinė tėvystės teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Antruoju atveju, senaties termino eigos pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipiasi į teismą, paaiškėjo aplinkybių, leidžiančių teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Tokių teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, aiškinimo ir taikymo nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje I. K. prieš B. K., trečiasis asmuo – Kelmės rajono savivaldybės vaikų teisių apsaugos tarnyba; bylos Nr. 3K-3-246/2003).

28Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nurodė bent kelias ieškovo pozicijas dėl sužinojimo momento. Teisėjų kolegija vertina, kad sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo, šis momentas turi būti nustatytas, laikantis pirmiau nurodyto įstatyminio reglamentavimo, taip pat atsižvelgiant į teismų praktikos suformuluotas nuostatas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neištyrė visų reikšmingų byloje esančių įrodymų dėl ieškinio senatis termino skaičiavimo pradžios. Apeliantas iš esmės pagrįstai nurodo, kad skundžiamame sprendime nėra nustatyta faktinė aplinkybė - laiko momentas, kada sužinojo aplinkybes, leidžiančias abejoti jo tėvyste, byloje neįvertinti įrodymai patvirtinantys ar paneigiantys šias ieškovo įrodinėjamas aplinkybes. Tai yra fakto klausimas, kuris turi būti nustatytas vertinant visus šalių pateiktus įrodymus (CPK 178, 185 straipsniai).

29Dėl prioritetinės teisės žinoti savo biologinį tėvą

30Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynybos principu, pažymi, kad apeliantas, nesutikdamas su teismo išvada, jog ieškovo tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų, kelia klausimą dėl to, kas labiau atitinka nurodytą principą: vaiko teisė žinoti savo kilmę ar socialinės tėvystės nustatymas. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas negali vaiko teisių apsauga paneigti ieškovo teisės ir pateisinti tėvystės nuginčijimą reglamentuojančių įstatymo nuostatų netaikymą.

31Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliantas netiksliai aiškina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodytą teiginį, jog tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Šis aiškinimas nereiškia, kad vaiko kilmės nustatymas laikytinas prioritetiniu vaiko interesu, tačiau nurodo, jog būtina nuginčyti tėvystę tuo atveju, kai siekiama nustatyti kito asmens tėvystę. Dėl to, ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Kitaip sakant, tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas.

32Vaiko teisė žinoti, kas yra biologinis jo tėvas, nesusijusi su įrašu jo gimimo liudijime, nes vaikas turi teisę ir galimybę žinoti apie savo biologinį tėvą ir tuo atveju, kai dokumentuose tėvu įrašytas kitas asmuo, o tai, ar pranešti vaikui apie jo biologinį tėvą, sprendžia vaiko motina. Laikytina, kad ginčo teisiniame santykyje subjektu, atsakingu už teisingą įrašą apie vaiko tėvą yra atsakovė, vaiko motina, todėl šiuo atveju ji turėtų prisiimti visą atsakomybę.

33 Dėl išsamesnio vaiko požiūrio vertinimo

34Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-9/2007). Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku, turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių veiksnių bei į tėvo ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. I. F., bylos Nr. 3K-3-460/2007). Kartu privalo būti įvertinama ir vaiko savijauta, požiūris, ryšys su tam tikru asmeniu kaip tėvu, t. y. visi klausimai, susiję su vaiku, sprendžiami prieš tai išklausius paties vaiko, sugebančio suformuluoti savo pažiūras, nuomonę (CK 3.164, 3.177 straipsniai). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-9/2007). Dėl to ir nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti, koks ginčo sprendimas geriausiai atitiktų vaiko interesus, svarbūs yra ne tik ieškovo teiginiai, kad, jo nuomone, socialinis ryšys su vaiku yra negrįžtamai nutrūkęs, tačiau pačios mergaitės požiūris į šiuos santykius, jų reikšmę, perspektyvas.

35Siekiant užtikrinti visapusišką bylos aplinkybių išaiškinimą ir, tuo pačiu, maksimalią vaikų teisių apsaugą, įstatymų leidėjas nustatė specialias tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo taisykles. LR CK 3.164 str. 1 d., LR CPK 380 str. 1 d. yra nustatyta, kad sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai ar per atstovą. Nagrinėjamoje byloje yra dvi skirtingos vaiko išsakytos pozicijos ieškovo atžvilgiu, tai yra E. G. apklausta teismo posėdyje ir byloje esantis 2012-09-11 d. pokalbis vaiko teisių apsaugos skyriuje. Todėl būtinas pokalbio vaiko teisių apsaugos skyriuje turinio vertinimas atsižvelgiant į susiformavusias priežastis. Nagrinėjamu atveju, teisus apeliantas teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl E. išsakytos pozicijos vaiko teisių apsaugos skyriuje. Be to, byloje nesurinkti patikimi duomenys apie E. G. sveikatos būklę ir jos galimybę suvokti bei suformuluoti savo pažiūras. Siekiant atskleisti tikrąjį mergaitės požiūrį ieškovo atžvilgiu galimas psichiatrinis-psichologinis įvertinimas ir socialinio pedagogo išvada. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju vaiko teisių apsaugos skyrius net nėra pateikęs išsamios išvados. Tokiu būdu, sprendžiant bylą nebuvo išaiškintos esminės jos aplinkybės – šeimos sąvoka E. akimis ir ieškovo vaidmuo joje, noras ir galimybė sužinoti apie savo tikrąjį biologinį tėvą ir jo vaidmuo E. gyvenime.

36Todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikė procesinės teisės normas ir dėl to galėjo būti netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos bei priimtas neteisingas sprendimas. Tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą, kadangi pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, ji perduodama nagrinėti iš naujo (LR CPK 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 4 p.).

37Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

38Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J.... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas J. G. patikslintu ieškiniu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės... 5. Ieškovas nurodė, kad 1998 m. pradėjo gyventi su atsakove ir ( - ) gimė... 6. Atsakovė R. G. su ieškiniu nesutiko, kadangi ieškovas gimus dukrai E.... 7. Institucija teikianti byloje išvadą – vaiko teisių apsaugos tarnyba... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu... 10. Priteisė iš ieškovo J. G., a. k. ( - ) 1500,00 Lt atsakovei R. G.. Priteisė... 11. Teismo nustatyta, kad ( - ) gimimo įraše Nr. 317 ir gimimo liudijime E. G.,... 12. Teismas pažymėjo, kad ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo padavimui yra... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 14. Apeliaciniu skundu J. G. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo... 15. 1. Apeliantas įsitikinęs, kad teismas nepagristai taikė ieškinio senatį... 16. 2. Apeliantas su teismo argumentais nesutinka ir yra įsitikinęs, kad teismas... 17. 3. E. G. 2012-09-11 pokalbio metu Mažeikių rajono savivaldybės... 18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą R. G. prašo apelianto apeliacinį skundą... 19. Kritiškai vertintini ieškovo parodymai, kad jam tapo aišku, kad E. G. nėra... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 22. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis... 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 24. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos dokumentus, skundžiamą teismo sprendimą... 25. Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios nustatymo... 26. Ieškinio senaties kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo termino... 27. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties... 28. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nurodė bent kelias ieškovo... 29. Dėl prioritetinės teisės žinoti savo biologinį tėvą... 30. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis prioritetinės vaiko teisių ir... 31. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliantas netiksliai aiškina... 32. Vaiko teisė žinoti, kas yra biologinis jo tėvas, nesusijusi su įrašu jo... 33. Dėl išsamesnio vaiko požiūrio vertinimo... 34. Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai,... 35. Siekiant užtikrinti visapusišką bylos aplinkybių išaiškinimą ir, tuo... 36. Todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos... 37. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 38. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą...