Byla 1A-469-290/2019

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Aušros Vingilės, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorams Juozui Aurylai, Viktorui Kazlauskui, nuteistajam J. J., jo gynėjui advokatui Antanui Jarašiui, nukentėjusiosios K. J. atstovei R. J.,

2viešame teismo posėdyje, apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. J. gynėjo advokato Antano Jarašiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. pripažintas kaltu: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos padarytos 2017 m. kovo mėn., ne vėliau kaip 21 d.) ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos padarytos 2017 m. kovo 21 d., 10 val. Jonavoje. A. Kulviečio g. 4 namo laiptinėje) ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos padarytos 2017 m. kovo 21 d. Jonavos rajone, Upninkų kaime) ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktu, bausmės pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį už veikas, padarytas 2017 m. kovo 21 d. ir bausmė, paskirta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, 2 metų laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su likusiomis bausmėmis prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes ir J. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

5Dėl nuteistojo M. G. apeliacinių skundų negauta.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

71.

8J. J. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2017 m. kovo mėn., ne vėliau kaip 21 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai platino narkotines medžiagas – perdavė M. K. tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,484 g. narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių).

92.

10Be to, jis pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2017 m. kovo 21 d., apie 10.00 val. ( - ) namo pirmoje laiptinėje, neteisėtai platino psichotropines medžiagas – už 1,40 eurų pardavė M. G. miltelių, savo sudėtyje turinčių 0,059 g psichotropinės medžiagos metamfetamino.

113.

12Be to, jis pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2017 m. kovo 21 d. apie 14.00 val. ( - ), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti ir savo reikmėms – vartojimui, iš L. K. už 70 eurų įgijo 9,344 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), kurias netrukus po įsigijimo, automobilyje „Opel Vectra“, valst. Nr. ( - ) perdavė M. K., tokiu būdu jas platindamas, ir už 35 eurus įgijo 1,010 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurį laikė prie savęs iki 2017 m. kovo 21 d., 14.50 val., kuomet asmens kratos metu šią medžiagą surado ir paėmė Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK pareigūnai.

134.

14Be to, jis pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2018 m. kovo 22 d., apie 14.00 val., namuose, ( - ), apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – nepilnamete seserimi K. J., gim. ( - ), metu, tyčia kumščiu sudavė tris smūgius jai į veidą bei vieną kartą spyrė į nugarą, toliau, tęsdamas nusikalstamą veiką, nukentėjusiajai išbėgus į laiptinę ir pasakius, kad kvies policiją, kumščiu sudavė vieną smūgį jai į galvą, tokiu būdu padarė K. J. odos nubrozdinimą kaktoje, pakaušio sumušimą, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

155.

16Nuteistojo J. J. gynėjas advokatas Antanas Jarašius apeliaciniu skundu (toliau – Skundas) prašo šį Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nuosprendį pakeisti – sušvelninti paskirtas bausmes ir paskirti švelnesnę subendrintą bausmę, taip pat taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti.

175.1.

18Skunde nurodo, kad teismas nuosprendyje nesilaikė įstatymo reikalavimų, bausmės parinkimo ir skyrimo motyvus aprašė tik formaliai ir neobjektyviai, tik kaltinimo (griežtumo) prasme. Teismas nepagrįstai skirdamas bausmę vadovavosi tuo, kad J. J. yra teistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą, kadangi už tokios nusikalstamos veikos padarymą įstatymas teistumo nenumato. Teismas nurodė ir tai, kad nusikaltimai yra tyčiniai, baigti, tačiau tai taip neturi įtakos bausmės skyrimui, kadangi jei nusikaltimai būti ne tyčiniai, jie neužtrauktų baudžiamosios atsakomybės, o jei ne baigti – prie baudžiamojo kodekso straipsnių būtų ir tai nurodantis atitinkamas straipsnis. Nors BK 259 straipsnio 1 dalies sankcija, be laisvės atėmimo iki 2 metų bausmės, numato dar dvi alternatyvias bausmes, ir yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nėra, teismas, nenurodydamas jokių motyvų, paskyrė pačią griežčiausią ir žymiai viršijančią jos vidurkį bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 6 mėnesiams. Tokios, griežčiausios sankcijoje numatytos ir beveik maksimalaus dydžio bausmės paskyrimas prieštarauja BK bendrosios dalies nuostatoms ir suformuotai teismų praktikai. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taip pat nenurodant konkrečių griežčiausios sankcijoje numatytos bausmės skyrimo motyvų, nors sankcija numato dar tris alternatyvias bausmes, laisvės atėmimo bausmės paskyrimas taip pat yra neteisingas. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir į tai, kad J. J. su nukentėjusiąją (seserimi) susitaikė, kad ši neprašė jo bausti, civilinio ieškinio nereiškė, paskirdamas realią laisvės atėmimo bausmė taip pat buvo per griežtas. Buvo galimybė prašyti pagal šį straipsnį, kuriuo numatyta visiškai skirtinga savo pavojingumu ir esme nusikalstama veika nuo kitų, už kuriuos J. J. nuteistas, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 38, 40 straipsniai), tačiau to nebuvo daryta tikintis, kad bausmė pagal šį straipsnį neįtakos galutinės bausmės. Paskelbus nuosprendį paaiškėjo, kad ir ši bausmė įtakojo galutinės paskirtos bausmės dydį.

195.2.

20Skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teisme buvo prašoma kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgtų ir J. J. poziciją dėl pateiktų kaltinimų, t. y. kad jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, ir kad jo atžvilgiu neabejotinai galėjo būti taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis). Tai nebuvo padaryta dėl neadekvačios kito kaltinamojo pozicijos, tačiau už tai J. J. nėra ir negali būti atsakingas. Pagal jo elgesį, poziciją kaltinimo atžvilgiu būtų buvusios sąlygos taikyti jam BK 641 straipsnį ir bausmę sumažinti trečdaliu, todėl teismas, parinkdamas bausmės dydį, turėjo galimybę (ir galėjo) į tai atsižvelgti.

215.3.

22Skundu taip pat prašoma taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, kadangi veikos, už kurias nuteistas J. J. padarytos pakankamai seniai, prieš dvejus metus, tik dviejų dienų laikotarpyje, narkotinių/psichotropinių medžiagų kiekiai labai nedideli. Iš to darytina išvada, kad J. J., kuris tuo metu pats vartojo narkotines ir/ar psichotropines medžiagas, dalindavosi jomis tik su kitais priklausomybę turinčiais asmenimis, neužsiėmė minėtų medžiagų prekyba, jų neplatino nepilnamečiams, tai nebuvo jo verslas ar gyvenimo būdas (nusikaltimai padaryti per pusdienį). Visa tai rodo, kad J. J., kuris nebuvo teistas, turėjo ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, išlaiko nepilnametį vaiką, nėra toks pavojingas visuomenei, kad būtinai turėtų būti ilgam laikui izoliuotas nuo visuomenės. Šiuo metu jau visuotinai tapo žinoma, kad realių bausmės vietų tvarka, aplinka ir sąlygos, kitų nuteistųjų atitinkama įtaka daro tik priešingą poveikį linkusiems taisytis asmenims. Bausmė neturi sukelti tam tikrų kančių, ji negali būti ir tam tikro keršto priemonė. Taigi, teismas turėjo vertinti ir svarstyti, ar jokiai nusikalstamai grupuotei nepriklausęs nuteistasis yra tas asmuo, kurio be pasiuntimo į pataisos namus pataisyti ir pasiekti bausmės tikslus, nebeįmanoma. Taigi paskirta aiškiai per griežta bausmė.

235.4.

24Skunde teigiama, kad nuosprendis dėl paskirtų bausmių subendrinimo yra taip pat neteisėtas ir nepagrįstas. Nuosprendis turi būti argumentuotas, aiškus ir suprantamas. Jokių motyvų ar išaiškinimo dėl apsisprendimo vienokiu ar kitokiu būdu bausmes bendrinti (jas apimant, sudedant, sudedant iš dalies), nėra. Nors visos 2017 m. kovo 21 d. veikos padarytos tą pačią dieną ir per trumpą laiką – iki 14.50 val., taikyti skirtingi bausmių subendrinimo būdai nemotyvuojant, ar tai nėra viena nusikalstama veika, turint vieningą tikslą ir tyčią perduoti ir įgyti narkotines ar psichotropines medžiagas, nes visi sandoriai buvo atlikti tarp tų pačių patrauktų baudžiamojon atsakomybėn asmenų. Akivaizdu, kad 2017 m. kovo 21 d. visi trys asmenys dalinosi/pirko tarpusavyje ir įgijo sau. Todėl, nesant motyvų ir aiškumo, turėjo būti taikomas bausmių apėmimo principas. Negalima suprasti ir to, kuri bausmė, kai už trejas nusikalstamas veikas paskirtos visiškai vienodos bausmės – 2 metai, yra griežtesnė, ir kokia dalis bei kurios bausmės dalis pridėta, kad gautųsi apvalus skaičius – 4 metai. Mano, kad šiuo atveju turėjo būti pritaikytas bausmių apėmimo principas, prieš tai paskyrus švelnesnes bausmes ir jas individualizavus.

256.

26Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas advokatas Antanas Jarašius bei nukentėjusiosios atstovė R. J. prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

277.

28Nuteistojo J. J. gynėjo advokato Antano Jarašiaus apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

298.

30Apeliaciniame skunde keliamas bausmės klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

319.

32Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

3310.

34Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

3511.

36Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

3712.

38Skirdamas nuteistajam J. J. bausmes ir parinkdamas bausmių bendrinimo būdą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis praeityje buvo teistas už baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, tačiau šiuo metu laikomas neteistu, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, padarė tris sunkias ir dvi nesunkias nusikaltimas veikas, nusikaltimai tyčiniai, baigti. Baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad J. J. prisipažino padaręs baudžiamo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, o baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad, kad BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui. Aukštesniojo teismo nuomone teismas pagrįstai J. J. už visų nusikalstamų veikų padarymą parinko griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Apelianto nuomone teismas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą turėjo skirti švelnesnes už laisvės atėmimą bausmes. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėjamuoju atveju griežčiausios rūšies bausmės už šias nusikalstamas veikas buvo paskirtos pagrįstai, kadangi J. J. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas buvo pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, o BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė nebe pirmą kartą, kartu padarydamas ir sunkų nusikaltimą (BK 260 straipsnio 1 dalis), todėl manyti, kad laisvės atėmimo bausmės už šias veikas yra per griežtos, pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, kad šios bausmės galutinei subendrintai bausmei įtakos neturėjo, kadangi jos buvo apimtos griežtesne už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta laisvės atėmimo bausme. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 63 straipsnio nuostatų, pagrįstai 2 metų laisvės atėmimo bausmę subendrino su kitomis dvejomis 2 metų laisvės atėmimo bausmėmis dalinio sudėjimo būdu ir paskyrė galutinę subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad paskyrus nuteistajam švelnesnę bausmę, nei laisvės atėmimas, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje.

3913.

40Skunde nurodoma, kad pagal J. J. elgesį, poziciją kaltinimo atžvilgiu būtų buvusios sąlygos (jei ne kito kaltinamojo pozicija) taikyti jam BK 641 straipsnį ir bausmę sumažinti trečdaliu, todėl teismas, parinkdamas bausmės dydį, turėjo galimybę (ir galėjo) į tai atsižvelgti. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad už nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, kurios iš esmės lėmė galutinę J. J. skiriamą bausmę, buvo paskirtos minimalios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės, todėl galima daryti prielaidą, jog pirmosios instancijos teismas į šią apelianto nurodomą aplinkybę skirdamas bausmę atsižvelgė.

4114.

42Skunde taip pat prašoma taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, kadangi veikos, už kurias nuteistas J. J. padarytos pakankamai seniai, prieš dvejus metus, tik dviejų dienų laikotarpyje, narkotinių/psichotropinių medžiagų kiekiai labai nedideli.

4315.

44Įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau yra padaręs nusikalstamų veikų, turi neišnykusį teistumą, tačiau ši diskrecinė teismo teisė iš esmės suponuoja pareigą papildomai įvertinti kaltininko asmenybę ir šis vertinimas neturi būti atsietas nuo kaltininko ankstesnės nusikalstamos veikos. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi atsižvelgti ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir, tik įvertinęs šių ir kitų bylos aplinkybių, kurios sudaro galimybę įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas (ar nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos ir pan., ar nuteistasis apskritai turi polinkį daryti nusikalstamas veikas, visumą, gali nuspręsti, kad atidedant bausmės vykdymą bus galima pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo. Iš bylos duomenų matyti, kad J. J. praeityje yra teistas už nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, padarymą, šioje baudžiamojoje byloje nuteistas net už keturių tokių nusikalstamų veikų padarymą, iš kurių trys yra sunkūs nusikaltimai, todėl galima daryti išvadą, kad jis teigiamų išvadų nedaro, paskirta bausmė jam įtakos nepadarė ir jis toliau turi polinkį daryti analogiškas nusikalstamas veikas. Taigi, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir J. J. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, objektyvaus pagrindo nėra.

4516.

46Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad šiuo atveju galimai buvo padaryta viena tęstinė nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, turint vieningą tikslą ir tyčią perduoti ir įgyti narkotines ar psichotropines medžiagas, nes visi sandoriai buvo atlikti tarp tų pačių patrauktų baudžiamojon atsakomybėn asmenų.

4717.

48BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, jog nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nuskalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios); kad tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko. Kasacinės instancijos teismas ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2007, 2K-717/2007, 2K-605/2007, 2K-148/2010 ir kt.).

4918.

50Nagrinėjamu atveju konstatuojama, kad nuteistasis J. J. platino psichotropines ir narkotines medžiagas dviem asmenims, jo veiksmai laiko atžvilgiu nenutolę, padaryti tokiu pačiu būdu, panašiomis aplinkybėmis, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad nenustatytas kitas esminis tęstinės nusikalstamos veikos elementas – vienas sumanymas, t. y. vieninga tyčia, turint iš anksto susiformavusį sumanymą prekiauti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Nėra pagrindo manyti, kad J. J. 2017 m. kovo mėn., ne vėliau kaip 21 d. perdavęs M. K. tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,484 g. narkotinės medžiagos kanapių, ketino tą daryti ir vėliau. Pažymėtina, kad J. J. 2017 m. kovo 21 d., apie 10.00 val. už 1,40 eurų pardavė M. G. miltelių, savo sudėtyje turinčių 0,059 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kas nepatvirtina jo pirmesnio sumanymo, kadangi buvo parduota kitokia medžiaga ir kitam asmeniui. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2017 m. kovo 21 d. visi trys asmenys dalinosi/pirko narkotines ir psichotropines medžiagas tarpusavyje ir įgijo sau, kas taip pat nerodo vientiso J. J. nusikalstamo sumanymo. Šios aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nėra jokio pagrindo J. J. nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, laikyti viena tęstine nusikalstama veika.

5119.

52Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, kad jį nei keisti, nei naikinti jokio įstatyminio pagrindo nėra.

53Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

54nuteistojo J. J. gynėjo advokato Antano Jarašiaus apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje, apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktu, bausmės pagal... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, 2 metų laisvės atėmimo bausmė... 5. Dėl nuteistojo M. G. apeliacinių skundų negauta.... 6. Teisėjų kolegija... 7. 1.... 8. J. J. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2017 m. kovo... 9. 2.... 10. Be to, jis pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2017 m. kovo... 11. 3.... 12. Be to, jis pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas... 13. 4.... 14. Be to, jis pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2018 m. kovo... 15. 5.... 16. Nuteistojo J. J. gynėjas advokatas Antanas Jarašius apeliaciniu skundu... 17. 5.1.... 18. Skunde nurodo, kad teismas nuosprendyje nesilaikė įstatymo reikalavimų,... 19. 5.2.... 20. Skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teisme buvo prašoma kad... 21. 5.3.... 22. Skundu taip pat prašoma taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės... 23. 5.4.... 24. Skunde teigiama, kad nuosprendis dėl paskirtų bausmių subendrinimo yra taip... 25. 6.... 26. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas... 27. 7.... 28. Nuteistojo J. J. gynėjo advokato Antano Jarašiaus apeliacinis skundas yra... 29. 8.... 30. Apeliaciniame skunde keliamas bausmės klausimas, todėl apeliacinės... 31. 9.... 32. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo... 33. 10.... 34. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš... 35. 11.... 36. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos... 37. 12.... 38. Skirdamas nuteistajam J. J. bausmes ir parinkdamas bausmių bendrinimo būdą,... 39. 13.... 40. Skunde nurodoma, kad pagal J. J. elgesį, poziciją kaltinimo atžvilgiu būtų... 41. 14.... 42. Skunde taip pat prašoma taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės... 43. 15.... 44. Įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir... 45. 16.... 46. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad šiuo atveju galimai buvo padaryta... 47. 17.... 48. BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, jog nelaikoma, kad asmuo padarė kelias... 49. 18.... 50. Nagrinėjamu atveju konstatuojama, kad nuteistasis J. J. platino psichotropines... 51. 19.... 52. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra... 53. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 54. nuteistojo J. J. gynėjo advokato Antano Jarašiaus apeliacinį skundą...