Byla I-613-815/2017
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjui D. K. (D. K.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. (D. K.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I

41. Pareiškėjas D. K. (D. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2016 m. gegužės 30 d. skundu (skundas teismui išsiųstas 2016 m. birželio 15 d. (b. l. 21)), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 8 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1–20).

52. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis žymų laiko tarpą nuo 2011 m. rugsėjo 2 d. iki 2015 m. rugsėjo 3 d. laikytas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) netinkamomis sąlygomis, neužtikrinant teisės į tinkamą ir saugią gyvenamąją aplinką, dėl ko pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.

62.1. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 5 straipsniu, Konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (toliau – ir JTO konvencija), Jungtinių Tautų principų, kuriais siekiama apsaugoti kalinamus asmenis, sąvadu (A/RES/43/173, priimtas 1988 m. gruodžio 9 d.) (toliau – ir Sąvadas), Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 7 straipsniu, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3, 8 straipsniais, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 4 straipsniu, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija šalis narėms Nr. 2006(2) „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau – ir Europos kalėjimų taisyklės), be kita ko, šių taisyklių 18.2 punkto c dalimi, 4, 19.3, 19.4, 22.1, 22.3, 22.4, 24.1, 24.4 punktais, Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – ir CPT) standartų (CPT/Inf/E (2002) 1-Rev. 2003) (toliau – ir CPT standartai) ištraukos iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92)3] 47 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ataskaita „Dėl priemonių, kurių buvo imtasi ar kurių numatoma imtis, siekiant įgyvendinti Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) 2012 m. lapkričio 27 d. – 2012 m. gruodžio 4 d. vizito Lietuvoje ataskaitoje nurodytas rekomendacijas“, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 29, 30 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250, 6.271 straipsniais, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ), be kita ko, jo 3, 8 straipsniais, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymu (toliau – ir Įstatymas), be kita ko, jo 22 straipsniu, 44 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakyme Nr. 1R-172 patvirtintomis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir TI vidaus taisyklės), Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (bylomis Sukhovoy prieš Rusiją, Benediktov prieš Rusiją, Ananyev ir kiti prieš Rusiją, Kantyrev prieš Rusiją, Lind prieš Rusiją, Zuyev prieš Rusiją, Dorokhov prieš Rusiją, A. Frolov prieš Rusiją, Labzov prieš Rusiją, Pitalev prieš Rusiją, Lutokhin prieš Rusiją, Antipenkov prieš Rusiją, Grigoryevskikh prieš Rusiją, Nedayborshch prieš Rusiją, Glotov prieš Rusiją, Aleksandr Makarov prieš Rusiją, Grishin prieš Rusiją, Kalashnikov prieš Rusiją, Longin prieš Kroatiją, Orchowski prieš Lenkiją, Grzywaczewski prieš Lenkiją, Sulejmanovic prieš Italiją, Elefteriadis prieš Rumuniją, Hacioglu prieš Rumuniją, Lautaru prieš Rumuniją, Savenkovas prieš Lietuvą, Balčiūnas prieš Lietuvą, Varnas prieš Lietuvą, Meilus prieš Lietuvą, Karalevičius prieš Lietuvą), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodžio 9 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktika (bylomis Nr. 3K-3-556/2005, Nr. 3K-7-345/2007), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinėmis bylomis Nr. A10-483/2005, Nr. A4-1019/2006, Nr. A62-1028/2007, Nr. A575-164/2008, Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1897/2008, Nr. A143-1966/2008, Nr. A756-1012/2011, Nr. A662-2686/2011, Nr. A143-2876/2011, Nr. A602-3034/2011, Nr. A146-115/2012, Nr. A756-143/2012, Nr. A143-239/2012, Nr. A492-2917/2012, Nr. A822-3206/2012, Nr. A858-51/2013, Nr. A858-105/2013, Nr. A520-107/2013, Nr. A143-137/2013, Nr. A146-170/2013, Nr. A492-176/2013, Nr. A525-197/2013, Nr. A858-309/2013, Nr. A146-369/2013, Nr. A492-496/2013, Nr. A858-502/2013, Nr. A822-513/2013, Nr. A492-558/2013, Nr. A602-601/2013, Nr. A602-608/2013, Nr. A858-712/2013, Nr. A858-757/2013, Nr. A146-797/2013, Nr. A858-827/2013, Nr. A556-859/2013, Nr. A858-889/2013, Nr. A822-976/2013, Nr. A858-977/2013, Nr. A822-1053/2013, Nr. A858-1222/2013, Nr. A556-1245/2013, Nr. A556-1246/2013, Nr. A442-1251/2013, Nr. A822-1281/2013, Nr. A756-1290/2013, Nr. A442-1346/2013, Nr. A822-1374/2013, Nr. A822-1395/2013, Nr. A822-1409/2013, Nr. A822-1448/2013, Nr. A822-1459/2013, Nr. A822-1477/2013, Nr. A822-1500/2013, Nr. A822-1546/2013, Nr. A556-1692/2013, Nr. A261-1798/2013, Nr. A261-1802/2013, Nr. A442-1840/2013, Nr. A438-1841/2013, Nr. A442-1860/2013, Nr. A442-1864/2013, Nr. A525-1946/2013, Nr. A662-2009/2013, Nr. AS602-11/2013, Nr. AS602-84/2013, Nr. A822-81/2014).

72.2. Dėl ploto normos ir su tuo susijusių pažeidimų

82.2.1. Lukiškių TI-K kamerose, kurių plotas yra maždaug 6,43 m2– 8,1 m2, nuolat buvo laikomi 3–4 asmenys, taigi, leistina gyvenamojo ploto norma asmeniui buvo mažesnė daug kartų, nes pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124) vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi teikti 3,6 m2, be to, šiame įsakyme nustatyta, kad didžiausias Lukiškių TI-K leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 625, tačiau šis skaičius buvo viršijamas beveik 2 kartus. Taigi, buvo pažeistas pareiškėjui tenkančio gyvenamojo ploto dydis. Pažymėtina, kad pagal LVAT praktiką laisvės atėmimo įstaigos argumentai, jog įstaiga negali daryti įtakos kalinamų asmenų skaičiui, sprendžiant viešosios atsakomybės klausimą, yra nereikšmingi, suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas laisvės atėmimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga, o aplinkybė, kad įstaiga yra perpildyta ir joje trūksta vietų, neatleidžia laisvės atėmimo įstaigos administracijos nuo pareigos pasirūpinti kalinio sveikata. Pažymėtina, kad minimalaus gyvenamosios patalpos / kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida, o pagal EŽTT praktiką kameros erdvės trūkumas – labai reikšmingas faktorius, sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo žeminančios Konvencijos 3 straipsnio požiūriu, Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas EŽTT praktikoje ne kartą konstatuotas, kai asmeniui buvo skiriama mažiau kaip 3 m2 asmeninės erdvės. Vertinant gyvenamojo ploto dydį, taikytinos Konvencijoje ir EŽTT praktikoje nustatytos gyvenamojo ploto normos, t .y. 4 m2, atskaičiavus visų kameros baldų užimamus plotus). Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju Konvencija, esant kolizijai su nacionaliniais įstatymais, turi taikymo prioritetą.

92.2.2. Pasak pareiškėjo, kameroje buvo tik 2 kėdės, o lovos ir kiti baldai, sanitarinis mazgas, praustuvė, daiktų spintelė užėmė didžiąją dalį kameros ploto. Atsižvelgiant į tai, kad kameroje buvo apgyvendinami 3–4 asmenys, šios sąlygos trukdė ramiai pailsėti, išsimiegoti, pareiškėjas beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, būdamas sveikas asmuo, buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti, be to, Lukiškių TI-K nebuvo pakankamai užtikrinamas socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas kalinamiesiems, socialinių poreikių tenkinimas, nepakankamai buvo užtikrinama kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo ir kt. renginių, taigi, nebuvo užtikrinama ir judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus teritorijoje, pareiškėjas negalėjo lankyti įvairių renginių, tinkamai sportuoti lauke ir pakankamai sportuoti patalpose ir pan., jis gyveno uždaro tipo rakinamose patalpose (kamerose), o pagal LVAT praktiką kaliniams santykinai mažą patalpų plotą gali kompensuoti suteikta judėjimo laisvė.

102.2.3. Kamerose gultai buvo įrengti taip, kad tarp miegojimo vietų nebuvo net minimalaus atstumo. Remiantis LVAT praktika, bendrąsias asmens kalinimo sąlygas gali pabloginti tinkamos miegui vietos neįrengimas, prastas miegas, esant mažam plotui kameroje, tiesiogiai sietinas su kamerų ploto dydžiu. Taigi, neturtinės žalos dėl miego sutrikimo atlyginimo klausimas spręstinas kartu su neturtinės žalos atlyginimu dėl kameros ploto.

112.2.4. Pasak pareiškėjo, dėl didelio suimtųjų skaičiaus tekdavo valgyti atšalusį maistą.

122.2.5. Apibendrindamas pareiškėjas nurodo, kad dėl to, jog nebuvo užtikrintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose nustatytas asmeniui tenkantis minimalus plotas, iš Lietuvos valstybės jam priteistinas 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

132.3. Dėl signalizacijos mygtuko

14Lukiškių TI-K I ir III korpuso kamerose kaliniams neužtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku ir iškviesti budintį pareigūną, o II korpuso kamerose tokie mygtukai yra, tačiau realiai jie neveikia, yra sugedę. Kiekvieną kartą, kai reikia iškviesti budintį pareigūną, tenka daužyti į duris ir tikėtis, kad jis išgirs ir prieis, tačiau labai dažnai pareigūnas negirdi, o jeigu girdi, bet dėl kitų darbų neprieina pasiteirauti, dėl kokių priežasčių daužoma į duris. Be to, po išsimaudymo dušo patalpose tenka ilgai laukti, daužyti iki 5 min.– 10 min. į duris, triukšmauti, kol asmenys išvedami į kameras. Pažymėtina, kad yra buvę atvejai, kai pareigūnai tyčiojasi, užduoda klausimus, kokia kamera daužo, ir patys atsako, kad dujų kamera, nusijuokia ir neprieina, arba pašiepia, klausdami, kas per paukščiai (geniai) ten stuksena ir neprieina ir pan. Taigi, suimtiesiems neužtikrinamas saugumas, jeigu kameroje kyla grėsmė sveikatai dėl fizinio smurto, t. y. pareigūnai neužtikrina pakankamo kalinimo saugumo, nors laisvės atėmimo įstaiga privalo užtikrinti, kad, kilus būtinybei, kalinamas asmuo galėtų veiksmingai susisiekti su pareigūnais.

15Taigi, dėl paminėtų pažeidimų pareiškėjui iš Lietuvos valstybės priteistinas 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

162.4. Dėl pasivaikščiojimų ir asbesto

172.4.1. Pareiškėjas turėjo teisę tik į 1 valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, nors tokia pasivaikščiojimo trukmė prieštarauja CPT išaiškinimams, jog suimtasis / nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke. Situacija, kai galimybė suimtajam mankštintis lauke buvo suteikta tik 1 valandą per dieną, yra Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Remiantis CPT Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92)3], tinkama veiklos programa (darbas, mokslas, sportas ir t. t.) yra ypatingai svarbi kalinių gerovei, kaliniai negali būti laikomi kamerose užrakinti savaites ar net mėnesius, turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad tardymo izoliatoriuose esantys kalinamieji galėtų didelę dienos dalį (8 ar daugiau valandų) praleisti ne kamerose ir užsiimti įvairia naudinga veikla.

182.4.2. Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliai neatitinka HN 76:2010 reikalavimų, juose nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių, o nuolat buvo šiukšlių, suoliukas – sulaužytas, sienos – pažaliavusios nuo pelėsių ir grybelio, ypač I korpuso pasivaikščiojimo kiemeliai, kiemeliai nebuvo periodiškai valomi, dulkant – nelaistomi, taigi, buvo pažeistas HN 76:2010 18.4 punktas. Be to, pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo stogas iš šiferio, kuriame yra asbesto, kuris visuotinai pripažintas nuodinga chemine medžiaga, kenkianti žmogaus sveikatai. Be to, Lukiškių TI-K asbesto yra sienose, kanalizacijoje, asbestas pareiškėjo sveikatai sukėlė rimtą pavojų, kiekvieną dieną ji buvo žalojama.

19Taigi, dėl nurodytų pažeidimų pareiškėjui iš Lietuvos valstybės priteistinas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

202.5. Dėl ventiliacijos ir apšvietimo

212.5.1. Lukiškių TI-K kamerose ventiliacija neveikia, jos iš viso nėra, vėdinama tik per langą, yra drėgna. Švaraus oro kiekis neatitinka norminio oro švarumo, todėl sulaikytiesiems ribojamas minimalus švaraus oro kiekis. Langą uždengia keturių eilių grotos, todėl stipriai ribojami šviežio oro srautai. Čiužiniai pūva, užsiveisia parazitai, metalinės lovos rūdija nuo drėgmės, kamerose, kurios yra pusrūsyje, vidutinė drėgmė viršija 70 proc.

222.5.2. Lukiškių TI-K kamerose neužtikrinama tinkama apšvieta, yra tamsu, natūrali šviesa labai silpnai patenka į patalpas ir jų neapšviečia. Kamerose buvo įrengtas apšvietimas elektra, beveik visose kamerose įrengta po dvi 36 W lemputes, jų skleidžiama šviesa buvo laibai stipri, dėl to skaudėjo galvą, o kameroje apgyvendinti asmenys patys negalėjo išjungti šviesos, nes jungiklių nebuvo. Lauko apšvietimas buvo nepakankamas dėl languose įrengtų keturių porų grotų.

232.5.3. Remiantis LVAT praktika, higienos normų, susijusių su tinkamu kalinimo patalpos vėdinimu ir apšvietimu, pažeidimai gali būti veiksniai, prisidedantys prie kalinimo sąlygų bloginimo. Natūralaus apšvietimo ir ventiliacijos nebuvimas vertintinas kaip Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. EŽTT yra pripažinęs asmens peticiją pagrįsta, kai 2 eilės grotų lange mažino natūralų apšvietimą ir ventiliaciją.

24Taigi, dėl nurodytų pažeidimų pareiškėjui iš Lietuvos valstybės priteistinas 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

252.6. Dėl temperatūros, pelėsio, grybelio, drėgmės

26Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra, žiemą temperatūra siekė 10°C–14°C, vasarą – net 35°C, o ventiliatoriaus nebuvo leidžiama turėti. Pasak pareiškėjo, jis ne kartą prašė Lukiškių TI-K administracijos kameroje išmatuoti temperatūrą, tačiau administracija atsisakė. Kameros buvo neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, grybeliu, buvo drėgnos, dažai nuo sienų atsilupę, sienos nepritaikytos valymui, pasak pareiškėjo, dėl šių aplinkybių jam nuolat pasireikšdavo galvos ir gerklės skausmai, pakildavo temperatūra. Nurodytos aplinkybės patvirtina HN 76:2010 reikalavimų, įtvirtintų 26, 56 ir 62 punktuose, pažeidimus, o tai yra teisės į sveiką aplinką pažeidimas.

27Taigi, dėl nurodytų pažeidimų pareiškėjui iš Lietuvos valstybės priteistinas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

282.7. Dėl patalynės, minkštojo inventoriaus, galimybės skalbti drabužius, materialinio buitinio aprūpinimo, naudojimosi tualetu, dušo, šilto vandens tiekimo, buitinių parazitų

292.7.1. Pasak pareiškėjo, Lukiškių TI-K jis nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, išduodavo vieną paklodę ir užvalkaliuką pagalvei, buvo neišduodami užvalkalas užklotui, rankšluosčiai, tik vėliau išduodavo vieną virtuvinį rankšluostuką. Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės ant metalinių lovų čiužiniai rūdydavo, pūdavo. Pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K pradžioje apatinio trikotažo neskalbdavo. Tuo atveju, jeigu sąskaitoje nebuvo pinigų, suimtiesiems viršutiniai drabužiai buvo skalbiami 1 kartą per 2 mėnesius, taigi, neturėdamas pinigų, suimtasis buvo priverstas su prakaito persunktais, nešvariais, smirdančiais rūbais gyventi 2 mėnesius iki kito galimo nemokamo drabužių skalbimo, dėl tokio požiūrio į suimtųjų higieną kamerose kildavo konfliktai, be to, nešvarūs drabužiai – tai palankios sąlygos įsiveisti kūno parazitams. Pasak pareiškėjo, jis savarankiškai skalbė rūbus, bet jų džiovinti nebuvo sąlygų. Net esant galimybei kas 2 mėnesius skalbti rūbus, kildavo įvairios biurokratinės kliūtys: buvo atvejų, kai atsirasdavo pinigų, bet dėl apsipirkimo maisto ar sąskaitos areštų ir kt. jų nebelikdavo, ir tuomet būdavo atsisakoma skalbti rūbus nemokamai, nors tuo metu sąskaitoje ir nebūdavo pinigų, motyvuojant, kad maistui buvo pinigai, todėl asmuo galėjo skalbti drabužius, susimokėdamas už šią paslaugą. Be to, net ir tuo atveju, kai sąskaitoje nebūdavo pinigų, administracija reikalaudavo prašyme skalbti drabužius nemokamai nurodyti, kad tik atsiradus pinigų asmuo sutinku sumokėti už minėtą paslaugą, suteiktą, kai kalinamasis neturėjo pinigų. Suprantama, kad Lukiškių TI-K išlaidos dėl viršutinių drabužių skalbimo yra nemažos, piniginių lėšų trūksta, tačiau dėl pinigų stygiaus negalima pažeisti suimtųjų teisių į higieną. Be to, pagal Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Vilniaus VSC) išvadas, Lukiškių TI-K laikomų asmenų viršutiniai drabužiai turi būti skalbiami dažniau negu kas 2 mėnesius.

302.7.2. Pasak pareiškėjo, jam buvo nepakankamai išduodama tualetinio popieriaus, 2 savaitėms skirdavo pusę ritinėlio, o to neužtekdavo, taip pat kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės).

312.7.3. Šiukšlių konteineriai yra prie gyvenamųjų kamerų langų, todėl tekdavo nuolat užuosti nemalonų kvapą, o pagal HN 76:2010 18.5 punktą buitinių atliekų konteinerių aikštelės negali būti įrengtos arčiau kaip 20 m atstumu nuo gyvenamųjų pastatų, konteineriai turi būti sandarūs, su dangčiais.

322.7.4. Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Visose kamerose unitazas yra gyvenamojoje patalpoje, jis nuo likusio patalpos ploto atskirtas sienele ne aukštesnė kaip 1,35 m, nėra jokios kabinos. Pasak pareiškėjo, ne kartą jam naudojantis tualetu pareigūnai (taip pat ir moterys) atidarydavo duris, neįspėję, neįsitikinę, kad pareiškėjas naudojosi sanitariniu mazgu, o pagal EŽTT praktiką asmuo turi teisę į privatumą, naudodamasis tualetu, ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigūnų. Be to, kamerose nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų sanitarinio mazgo oro šalinimo sistemos, todėl kameroje dėl nemalonių kvapų tekdavo patirti stresą.

33Pasak apreiškėjo, jis dėl šiame punkte nurodytų aplinkybių patyrė orumo pažeidimą, pakankamai gilius dvasinius, psichologinius išgyvenimus, pažeminimą, jautė diskomfortą.

342.7.5. Lukiškių TI-K dažnai nebūdavo šilto (karšto) vandens ir nebūdavo sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pasak pareiškėjo, jis ne kartą neturėjo galimybės nusiprausti po šiltu dušu; kitomis dienomis jis jautėsi nemaloniai, nes prakaitavo, o nusiprausti nebuvo galimybės. Lukiškių TI-K administracija nesiėmė jokių veiksmų, kad nors kiek sutrumpintų šios pareiškėjo teisės suvaržymą, t. y. nekeitė grafiko, o atsiradus šiltam vandeniui pareiškėjas nebuvo nuvestas nusiprausti be eilės. Pažymėtina, kad nors ir vyksta kokie nors remonto darbai, tačiau kaliniams turi būti užtikrintas šiltas (karštas) vanduo prausti kūną mažiausiai kartą per savaitę. Vertintina ir tai, kad paprastai galimybė pasinaudoti dušu užtikrinama tik 1 kartą per savaitę ir ne ilgiau kaip 15 minučių, be to, dušo patalpos neatitinka HN 76:2010 reikalavimų, jos yra nešvarios, dušo praustuvai sulaužyti.

352.7.6. Lukiškių TI-K kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, įstaigos administracija nevykdė deratizacijos, dezinfekcijos, tai nebuvo atliekama laiku arba buvo atliekama tik po daugkartinių prašymų, kurių neregistruodavo, atlikta deratizacija / dezinfekcija buvo neefektyvi, iš karto po tokios procedūros, neišvėdinus kameros, suimtieji buvo vedami atgal į kamerą ir priversti kvėpuoti nuodais, skirtais buitiniams parazitams. Taigi, pareiškėjas iš esmės buvo nuodijamas.

362.7.7. Taigi, atsižvelgiant į šiame punkte (2.7) nurodytus pažeidimus, pareiškėjui iš Lietuvos valstybės priteistinas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

372.8. Dėl maitinimo

38Būtinybė užtikrinti tinkamą nuteistųjų ir suimtųjų maitinimą reiškia ne tik vidutinės fiziologinės energetinės normos užtikrinimą, bet ir tinkamų, higieniškų sąlygų pavalgyti sudarymą. Pasak pareiškėjo, Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrinamas tinkamas, kaloringas ir skanus maistas, dienos maisto davinio praktinė energetinė vertė buvo 1 300 kcal–1 500 kcal, tuo tarpu pareiškėjo svoris – apie 90 kg., ūgis – 1,84 m, be to, pareiškėjas kasdien sportavo. Maistas buvo paduodamas pro duris į kamerą, nebuvo sveriamas, todėl dažnai kiekis neatitiko nustatytų normų. Pasak pareiškėjo, dienos norma nuolat buvo deficitinė, t. y. trūko apie 798 kcal. Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintos tinkamos sąlygos pavalgyti, nes maistą atnešdavo tiesiai į gyvenamąją kamerą, kol padalindavo maistą į 25 kameras, jis atšaldavo; sąlygų eiti į valgyklą pavalgyti nebuvo. Pasak pareiškėjo, ne kartą buvo matyti, kaip maisto dalintojas dalina be higieninių pirštinių, kompotui (arbatai) skirtą indą tiesiog panardindavo į specialų kompotui (arbatai) skirtą didelį termosą.

39Taigi, dėl nurodytų pažeidimų pareiškėjui iš Lietuvos valstybės priteistinas 900 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

402.9. Dėl ilgalaikių pasimatymų

41Pasak pareiškėjo, iki sulaikymo jis gyveno su gyvenimo drauge, o pareiškėją suėmus, jie tarpusavio ryšį nuolat palaikė laiškais, pokalbiais telefonu, buvo teikiama finansinė parama, tam tikrą laikotarpį pareiškėjui buvo suteikiami trumpalaikiai pasimatymai. Lukiškių TI-K nebuvo patalpų ilgalaikiams pasimatymams, viso sulaikymo metu pareiškėjui Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai, dėl šių priežasčių jo šeima iširo, nutrūko socialiniai ryšiai; šias aplinkybes patvirtina pareiškėjo sugyventinės raštas, kuriame nurodyta, kad santykiai nutrūko, nes nebuvo ilgalaikių pasimatymų. Pažymėtina, kad vien partnerystės neįregistravimas įstatymuose nustatyta tvarka, nesant galiojančio tai reglamentuojančio norminio akto, negali būti vertinama kaip kliūtis, užkertanti asmenims, atitinkantiems kitus sugyventinio statusui keliamus reikalavimus, galimybę pasinaudoti teise į ilgalaikius pasimatymus; jeigu tarp kalinamojo ir jo partnerės, šiam esant laisvės atėmimo įstaigoje, buvo nuolat palaikomas tarpusavio ryšys laiškais, pokalbiais telefonu, teikiama finansinė parama, tokios aplinkybės suponuoja, kad tarp kalinamojo ir jo partnerės faktiškai buvo susiklostę sugyventinių tarpusavio santykiai (žr. LVAT administracines bylas Nr. A10-483/2005, Nr. A62-1028/2007).

42Taigi, dėl nurodytų pažeidimų pareiškėjui iš Lietuvos valstybės priteistinas 800 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

432.10. Pasak pareiškėjo, visos nurodytos gyvenimo Lukiškių TI-K sąlygos ir aplinkybės sukėlė pareiškėjui ne tik fizinius skausmus, bet ir papildomus psichologinius išgyvenimus, tai jį labai sukrėtė, jis, turėdamas ribotas galimybes judėti, buvo priverstas 23 val. per parą kentėti perpildytoje kameroje, kamerose laikomi asmenys tiesiogine prasme buvo priversti lipti vienas kitam per galvas, dėl to neišvengiamai kildavo socialinė įtampa, nebuvo privatumo, o tai savaime sukėlė kančią, kurios intensyvumas akivaizdžiai viršijo kalinimui būdingą kančią ir sunkumus, baimę ir nevisavertiškumo jausmą, o tai pareiškėją žemino ir menkino, be to, pareiškėjui buvo ypatingai sunku išgyventi tokioje aplinkoje, dėl to jis tapo konfliktiškas, šiurkštus, užsidaręs, nukentėjo jo orumas, reputacija, jis patyrė didelius dvasinius sukrėtimus, emocinius ir dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl to, kad atsakovė neveikė taip, kaip pagal teisės aktus (tarptautinius ir nacionalinius) privalėjo veikti, o todėl pareiškėjui turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas, iš viso – 8 500 Eur.

44Pareiškėjas, reikalaudamas atlyginti patirtą neturtinę žalą, neginčija valstybės institucijų konkrečių sprendimų dėl tam tikrų teisių neužtikrinimo, tačiau tai nereiškia, kad nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

452.11. Remiantis LVAT praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta, pagrindžiant, jog asmuo, kuris skundžiasi kalinimo sąlygomis, laikytas jam sudarius saugią sveikatai gyvenamąją aplinką ir užtikrinant jo teisę į orumo gerbimą, tenka atsakovams. Be to, EŽTT praktika taip pat patvirtina, kad įrodinėjimo našta neteisėtų veiksmų vertinimo etape tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai. Atsižvelgiant į EŽTT praktiką, iš pareiškėjo reikalauti pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias, nėra būtina, nes toks formalus įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, nenulėmusiomis objektyviai pamatuojamą kalinio fizinės ar psichinės būklės pablogėjimą.

46II

47Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundo netenkinti, taip pat priteisti iš pareiškėjo 3,06 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais(b. l. 25–37).

481. Atsakovės atstovas remiasi CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, 1.127 straipsnio 1 dalimi, LVAT praktika (administracine byla Nr. A261-1027/2011) ir prašo pareiškėjo reikalavimams taikyti 3 m. ieškinio senaties terminą.

492. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo HN 76:2010, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta; įsakyme Nr. 124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.

503. Vadovaujantis Departamento direktoriaus 2016 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-212 „Dėl Bausmių vykdymo sistemos specialiosios veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“, buvo nustatyta Bausmių vykdymo sistemos specialiosios veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklė, kurios lentelės 6.34 punkte nustatyta, kad Suimtųjų (nuteistųjų) skaičiaus patikrinimo žurnalo minimalus saugojimo terminas – 3 m., todėl Lukiškių TI-K neturi galimybės pateikti teismui duomenų apie pareiškėjo judėjimą nuo 2011 m. rugsėjo 2 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., o teikia duomenis nuo 2013 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2013 m. sausio 17 d. ryte, 2013 m. sausio 23 d., 2013 m. sausio 28 d. ryte, 2013 m. vasario 2 d. vakare, 2013 m. vasario 3 d. – 2013 m. vasario 4 d., 2013 m. vasario 5 d. ryte, 2013 m. kovo 14 d. ryte, 2013 m. balandžio 16 d. – 2013 m. rugpjūčio 27 d., 2013 m. rugpjūčio 29 d. – 2015 m. birželio 2 d., 2015 m. birželio 12 d. laikytas sąlygomis, kai vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.

514. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

525. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas. Vadovaujantis įsakymu Nr. V-124 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮ taisyklės) 11.1 punktu, maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius nuolat viršijamas, gali siekti daugiau kaip 1 000. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos, ir nuteistieji, palikti įstaigoje atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, jie laikomi po vieną (tik labai retais atvejais, jiems prašant, jie gali būti laikomi po 2).

536. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Įstatymo 8 straipsnis nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Taigi, Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo.

54Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.

557. Dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.

568. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visą laiką išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal kurią ši įmonė nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus; nuo 2013 m. gruodžio 30 d. tokio pobūdžio sutartis buvo sudaryta su UAB „Dezinfa“, nuo 2015 m. – vėl su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“.

579. Dėl iškvietimo mygtukų

58Pagal PĮ taisyklių 35.4 punktą kameroje turi būti signalinis mygtukas prižiūrėtojui iškviesti, tačiau pagal 2010 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. 1R-22 minėtas punktas neteko galios nuo 2010 m. sausio 27 d. Pažymėtina, kad kamerose pavojaus mygtukai įrengti, bet labai dažnai juos gadina ir laužo kamerose apgyvendinti asmenys: neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes.

5910. Dėl kamerų remonto

60Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, be kita ko, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.

6111. Dėl kamerų įrengimo

62Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir TI taisyklės), pagal kurių 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose, įrengtos atitinkamo dydžio lentynos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

6312. Dėl sanitarinio mazgo ir šalto vandens tiekimo

64Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m. Pažymėtina, kad įstatymuose nereglamentuota, jog gyvenamosiose kamerose įrengtuose tualetuose turi būti įrengtos durelės. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančius teisės aktus (HN 76:2010). Be to, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik HN 76:2010 reikalavimai, nesusiję su pastato / patalpų rekonstrukcijos darbais.

6513. Pagal Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija), 6 punktą laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – tai visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaudamasis teisės aktais. reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimą įstaigoje.

66Pagal TI taisyklių 14.2 punktą kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys, duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti; langelio durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. Išorinės ir vidinės durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę, išorinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. Išorinių durų užraktas gali būti montuojamas į sieną. Pažymėtina, kad TI taisyklėse neįvirtinta, jog kamerose būtų įrengti jose esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokių atitvėrimų įrengimas negali būti įtvirtintas, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydami konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimą įstaigoje.

6714. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakyme Nr. 4/07-79 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių reikalavimų, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

6815. Dėl ventiliacijos, vėdinimo

69Pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

7016. Dėl aprūpinimo patalyne, skalbimo, džiovinimo

7116.1. Lukiškių TI-K patalynė išduodama pagal normas, nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakyme Nr. 1R-139 (toliau – ir įsakymas Nr. 1R-139) patvirtintas materialinio buitinio aprūpinimo normas.

7216.2. Pagal HN 76:2010 laisvės atėmimo vietose sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai. Viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už šią paslaugą, vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1-103 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Lukiškių TI-K yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su Pravieniškių valstybės įmone prie pataisos namų, kuri suteikia skalbinių skalbimo paslaugas už pinigus. Pažymėtina, kad naudojimasis tokia paslauga – suimtųjų ir nuteistųjų asmenų teisė, bet ne pareiga už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sąskaitose, naudotis asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslaugomis. Pagal minėtą tvarkos aprašą suimtieji ir nuteistieji teikiama paslauga turi galimybę pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę; asmuo, norintis pasinaudoti šia paslauga, užpildo prašymą, o planuodamas paslaugą turi atsižvelgti į jo asmeninėje sąskaitoje esančią pinigų sumą ir planuojamus maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pirkimus. Pagal minėto tvarkos aprašo 11 punktą, jeigu suimtasis / nuteistasis neturi asmeninėje sąskaitoje pinigų, jis gali raštu kreiptis į SRS būrio viršininką dėl galimybės išskalbti viršutinius drabužius nemokamai. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami sausi.

7317. Dėl higienos priemonių išdavimo

74Pagal įsakyme Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas Lukiškių TI-K vyrams muilas, tualetinis popierius išduodamas 2 kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje), tai atitinka nustatytas normas. Pagal nustatytas normas suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai.

7518. Dėl užimtumo

76Norint dalyvauti visuomeninėje ar kitoje naudingoje veikloje, asmenys, laikomi Lukiškių TI-K turi parodyti savo iniciatyvą, pareikšti norą žodžiu ar raštu, kreiptis į būrio viršininką. Lukiškių TI-K suimtieji dalyvauja laisvalaikio užimtumo programoje: organizuojami stalo žaidimų turnyrai, šiltuoju metų laiku rengiamos tinklinio, krepšinio, sunkumų kilnojimo varžybos; Lukiškių TI-K įrengtoje koplyčioje atliekami religinio pobūdžio renginiai, aukojamos Šv. Mišios, asmenis lanko dvasininkai, vykdoma dvasinė reabilitacija. Lukiškių TI-K organizuojami profesionalų ir mėgėjiškų kolektyvų koncertai, įstaigoje taip pat veikia biblioteka, kurios paslaugomis gali naudotis visi norintieji. Lukiškių TI-K laikomi suimtieji vedami į sporto salę, kino salę, dalyvauja ŽIV ir narkomanijos prevencijos programoje, vedami pasivaikščioti.

7719. Dėl pasivaikščiojimo

7819.1. Pagal Įstatymo 29 straipsnį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 valandą pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji, kurie turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro temperatūrą; suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu, specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis Įstatymo 10 straipsnio reikalavimų; pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jeigu su tuo sutinka suimtasis. Pažymėtina, kad pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jeigu suimtasis pažeidžia Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. Be to, pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga.

7919.2. Pagal TI taisykles tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, juose įrengiamos rakinamos kameros, kurios uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių), vidinių grotuotų kamerų durų nėra. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 m pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo kritulių.

8019.3. Pasivaikščiojimo kiemeliai pastoviai valomi, esant būtinumui, visada yra barstomi. Pasivaikščiojimo kiemelius valo kiemsargis, taip pat pagal BVK 134 straipsnio 1 dalį, nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. Įstatymas tiksliai apibrėžia darbų, kuriuos nuteistieji privalo atlikti nemokamai, pobūdį: pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo darbai; nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbai; tai yra specialaus pasirengimo nereikalaujantys darbai, kurie skirti nuolat prižiūrėti bei gerinti nuteistųjų buities ir kultūros sąlygas. Taigi, dalis nuteistųjų padeda tvarkyti Lukiškių TI-K teritoriją, taip pat ir pasivaikščiojimo kiemelius.

8119.4. Pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K yra I, II bei III korpusuose, I korpuse yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas – nuo 17,34 m2 iki 23,14 m2, II korpuse yra 14 atskirų pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotas – nuo 34,16 m2 iki 37,40 m2, III korpuse yra 5 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas – nuo 15,55 m2 iki 31,05 m2.

8220. Dėl maitinimo

8320.1. Pagal Įstatymo 44 straipsnio 5 dalį suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, suimtųjų religinius įsitikinimus, maistu suimtieji aprūpinami nemokamai; pagal šio straipsnio 6 dalį suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

8420.2. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. sausio 17 d. įsakyme Nr. 1-7 patvirtintomis Asmenų, laikomų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, maitinimo organizavimo taisyklėmis (toliau – Maitinimo taisyklės), maitinimas suteikiamas Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. rugsėjo 20 d. įsakyme Nr. 1-109, patvirtintoje Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkėje nustatytu metu. Dienotvarkė yra viena iš pataisos įstaigos režimo užtikrinimo priemonių ir joje nustatytas konkretus maitinimo laikas, šių reikalavimų, organizuojant suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu maitinimą, Lukiškių TI-K yra laikomasi.

8520.3. Suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarime Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117 įsakyme „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščius, patvirtintus Departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakyme Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras (buvęs Respublikinis mitybos centras), valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.

8620.4. Minėtuose teisės aktuose nedirbančiam vyrui per parą mitybos normos energinė vertė nustatyta ne mažiau kaip 2 298 kcal, pažymėtina, kad 2013 m. gruodžio 19 d., atlikus maisto laboratorinius tyrimus, nustatyta, kad nedirbančių vyrų 2013 m. gruodžio 18 d. paros maisto davinio energinę vertę sudaro 2 856 kcal. Pažymėtina, kad kiekvieną dieną pagamintų patiekalų kokybę tikrina Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojas, kuris, patikrinęs maistą, pasirašo pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale, leidimą išduoti pagamintą maistą leidžia Lukiškių TI-K direktoriaus budintis padėjėjas.

8721. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nėra konkretumo. Pažymėtina, kad būtina įrodyti, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi Lukiškių TI-K trūkumai tiesiogiai darė įtaką pareiškėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų / nuteistųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kuris lėmė pareiškėjo patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

8822. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Šios žalos atlyginimą įstatymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo viešojo administravimo srityje, t. y. žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė – viena iš civilinės atsakomybės rūšių, jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

8923. Dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo

90Atsakovės atstovas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis ir LVAT praktika dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodo, kad Lukiškių TI-K realiai patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, kurios priteistinos iš pareiškėjo. Teismo nutartyje Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti teismui su ginču susijusią medžiagą, šią medžiagą, kurią Lukiškių TI-K turėjo parengti, vykdydamas minėtą teismo nutartį, sudaro 51 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarime Nr. 1039, 6 ir 7 punktais bei Lietuvos statistikos departamento 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu pranešimu Nr. 29, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas sudaro 0,06 Eur. Taigi, Lukiškių TI-K realiai patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė išraiška yra 3,06 Eur (51 x 0,06 Eur).

91III

92Teismo posėdyje pareiškėjas D. K. (D. K.) rėmėsi skundu ir prašė skundą tenkinti.

93Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

94I

95Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

961. Pareiškėjas D. K. (D. K.) į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą atvyko 2011 m. rugsėjo 6 d. ir buvo laikomas iki 2015 m. rugsėjo 3 d. kai išvyko į Marijampolės pataisos namus (asmens įskaitos kortelės kopija (b. l. 38–41)).

972. Pareiškėjas nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 3 d. buvo apgyvendintas šiose kamerose:

98– 2013 m. sausio 1 d. kameroje Nr. 307 (plotas – 8,22 m2), kameroje vakare buvo 4 asmenys;

99– 2013 m. sausio 2 d. – 2013 m. sausio 13 d. kameroje Nr. 307 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

100– 2013 m. sausio 14 d. – 2013 m. sausio 16 d. kameroje Nr. 307 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

101– 2013 m. sausio 17 d. kameroje Nr. 307 ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys;

102– 2013 m. sausio 18 d. – 2013 m. sausio 22 d. kameroje Nr. 307 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

103– 2013 m. sausio 23 d. perkeltas į kamerą Nr. 120 (plotas – 7,38 m2); kameroje ryte buvo 1 asmuo, vakare – 2 asmenys;

104– 2013 m. sausio 24 d. perkeltas į kamerą Nr. 189 (plotas – 7,86 m2); kameroje ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

105– 2013 m. sausio 25 d. kameroje Nr. 189 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

106– 2013 m. sausio 26 d. – 2013 m. sausio 27 d. kameroje Nr. 189 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

107– 2013 m. sausio 28 d. kameroje Nr. 189 ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys;

108– 2013 m. sausio 29 d. kameroje Nr. 189 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

109– 2013 m. sausio 30 d. kameroje Nr. 189 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

110– 2013 m. sausio 31 d. – 2013 m. vasario 1 d. kameroje Nr. 189 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

111– 2013 m. vasario 2 d. kameroje Nr. 189 ryte buvo 3, vakare – 2 asmenys;

112– 2013 m. vasario 3 d. – 2013 m. vasario 4 d. kameroje Nr. 189 ryte buvo 2, vakare – 2 asmenys;

113– 2013 m. vasario 5 d. kameroje Nr. 189 ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys;

114– 2013 m. vasario 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 145 (plotas – 7,94 m2); kameroje ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

115– 2013 m. vasario 7 d. – 2013 m. vasario 17 d. kameroje Nr. 145 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

116– 2013 m. vasario 18 d. kameroje Nr. 145 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

117– 2013 m. vasario 19 d. – 2013 m. vasario 27 d. kameroje Nr. 145 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

118– 2013 m. vasario 28 d. kameroje Nr. 145 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

119– 2013 m. kovo 1 d. – 2013 m. kovo 6 d. kameroje Nr. 145 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

120– 2013 m. kovo 7 d. kameroje Nr. 145 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

121– 2013 m. kovo 8 d. – 2013 m. kovo 12 d. kameroje Nr. 145 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

122– 2013 m. kovo 13 d. perkeltas į kamerą Nr. 112 (plotas – 7,28 m2); kameroje ryte buvo 6, vakare – 6 asmenys;

123– 2013 m. kovo 14 d. perkeltas į kamerą Nr. 314 (plotas – 7,58 m2); kameroje ryte buvo 2 asmenys; vakare perkeltas į kamerą Nr. 319 (plotas – 7,78 m2); kameroje vakare buvo 3 asmenys;

124– 2013 m. kovo 15 d. – 2013 m. kovo 17 d. kameroje Nr. 319 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

125– 2013 m. kovo 18 d. kameroje Nr. 319 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

126– 2013 m. kovo 19 d. – 2013 m. kovo 20 d. kameroje Nr. 319 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

127– 2013 m. kovo 21 d. kameroje Nr. 319 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

128– 2013 m. kovo 22 d. kameroje Nr. 319 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

129– 2013 m. kovo 23 d. – 2013 m. kovo 27 d. kameroje Nr. 319 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

130– 2013 m. kovo 28 d. kameroje Nr. 319 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

131– 2013 m. kovo 29 d. kameroje Nr. 319 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

132– 2013 m. kovo 30 d. – 2013 m. balandžio 15 d. kameroje Nr. 319 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

133– 2013 m. balandžio 16 d. perkeltas į kamerą Nr. 205 (plotas – 6,90 m2); kameroje ryte buvo 1, vakare – 1 asmuo;

134– 2013 m. balandžio 17 d. – 2013 m. balandžio 21 d. kameroje Nr. 205 ryte buvo 1, vakare – 1 asmuo;

135– 2013 m. balandžio 22 d. perkeltas į kamerą Nr. 224 (plotas – 5,33 m2); kameroje ryte buvo 1, vakare – 1 asmuo;

136– 2013 m. balandžio 23 d. – 2013 m. balandžio 29 d. kameroje Nr. 224 ryte buvo 1, vakare – 1 asmuo;

137– 2013 m. balandžio 30 d. perkeltas į kamerą Nr. 238 (plotas – 6,83 m2); kameroje ryte buvo 1, vakare – 1 asmuo;

138– 2013 m. gegužės 1 d. – 2013 m. rugpjūčio 24 d. kameroje Nr. 238 ryte buvo 1, vakare – 1 asmuo;

139– 2013 m. rugpjūčio 25 d. perkeltas į kamerą Nr. 104 (plotas – 7,38 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

140– 2013 m. rugpjūčio 26 d. – 2013 m. rugpjūčio 27 d. kameroje Nr. 104 buvo 1 asmuo;

141– 2013 m. rugpjūčio 28 d. perkeltas į kamerą Nr. 219 (plotas – 6,90 m2), kameroje buvo 2 asmenys;

142– 2013 m. rugpjūčio 29 d. – 2013 m. spalio 1 d. kameroje Nr. 219 buvo 1 asmuo;

143– 2013 m. spalio 2 d. perkeltas į kamerą Nr. 238 (plotas – 6,83 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

144– 2013 m. spalio 3 d. – 2013 m. spalio 10 d. kameroje Nr. 238 buvo 1 asmuo;

145– 2013 m. spalio 11 d. perkeltas į kamerą Nr. 234 (plotas – 6,86 m2), kameroje buvo 1 asmuo; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 238 (plotas – 6,83 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

146– 2013 m. spalio 12 d. – 2015 m. birželio 2 d. kameroje Nr. 238 buvo 1 asmuo;

147– 2015 m. birželio 3 d. – 2015 m. birželio 11 d. kameroje Nr. 238 buvo 2 asmenys;

148– 2015 m. birželio 12 d. kameroje Nr. 238 buvo 1 asmuo;

149– 2015 m. birželio 13 d. – 2015 m. rugsėjo 2 d. kameroje Nr. 238 buvo 2 asmenys;

150– 2015 m. rugsėjo 3 d. išvyko į Marijampolės pataisos namus.

1512. Pareiškėjas 2013 m. sausio 17 d. ryte, 2013 m. sausio 23 d., 2013 m. sausio 28 d. ryte, 2013 m. vasario 2 d. vakare, 2013 m. vasario 3 d. – 2013 m. vasario 4 d., 2013 m. vasario 5 d. ryte, 2013 m. kovo 14 d. ryte, 2013 m. balandžio 16 d. – 2013 m. rugpjūčio 27 d., 2013 m. rugpjūčio 29 d. – 2015 m. birželio 2 d., 2015 m. birželio 12 d. laikytas sąlygomis, kai vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.

1523. Vilniaus visuomenės sveikatos centras, vadovaudamasis, be kita ko, HN 76:2010, atliko tiesioginę periodinę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę ir 2013 m. gegužės 28 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-125, be kita ko, nurodė: Lukiškių TI-K miegui skirtas minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) dezinfekuojamos Lukiškių TI-K patalpose įrengtoje dezinfekcijos kameroje, jos darbo žurnale registruojami dezinfekcijos duomenys; kiekviename Lukiškių TI-K korpuse įrengtos patalpos švaraus minkštojo inventoriaus ir patalynės laikymui, švarus, išdavimui paruoštas minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) ir patalynė laikomi tam skirtose patalpose įrengtose lentynose, jų apatinėse dalyse sudėtas minkštasis inventorius (čiužiniai, antklodės, pagalvės), o viršutinės lentynų dalys skirtos švarių lovos baltinių ir rankšluosčių laikymui; dalis minkštojo inventoriaus, esančio lentynose (čiužinių, antklodžių ir pagalvių) buvo susidėvėję, vietomis suplyšę ir neatitiko HN 76:2010 punkto 66 reikalavimų; pagal Lukiškių TI-K vidaus tvarką įstaigoje laikomų asmenų patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai, viršutinių drabužių skalbimas apmokamas iš asmeninių įstaigoje laikomų asmenų lėšų; remiantis Lukiškių TI-K administracijos 2013 m. kovo 8 d. LTI-K raštu Nr. 9-5119, įstaigoje rengiama nauja viršutinių drabužių skalbimo tvarka; Lukiškių TI-K dėl skalbimo paslaugų sudaręs 2012 m. lapkričio 15 d. sutartį Nr. 14/03-190 su Pravieniškių valstybės įmone prie pataisos namų; Lukiškių TI-K dėl dezinsekcijos / deratizacijos vykdymo pasirašęs sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, įstaigos patalpose dezinsekcija / deratizacija pagal poreikį vykdoma kas savaitę (b. l. 67–69).

1534. Remiantis Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2013 m. gruodžio 19 d. tyrimų protokolu Nr. 9749Ch, atlikus maisto laboratorinius tyrimus nustatyta, kad nedirbančių vyrų 2013 m. gruodžio 18 d. paros maisto davinio – 2 380 g – energinę vertę sudaro 2 856 kcal (100 g maisto davinio – 120 kcal) (b. l. 42).

1545. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytojas) 2013 m. gruodžio 30 d. sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 12 mėn. terminui, pagal kurią vykdytojas įsipareigojo, be kita ko: sutartyje nurodytose Lukiškių TI-K patalpose (taip pat ir miegamosiose ir pirties patalpose) teikti kenkėjų kontrolės paslaugas; lankyti objektą ir atlikti pelių ir žiurkių kontrolę ir deratizaciją 2 kartus per kalendorinį mėnesį; lankyti objektą ir atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir dezinsekciją 2 kartus per kalendorinį mėnesį; apsilankymo objekte metu stebėti, ar objekte atsirado sutarties 2.1.1 ir 2.1.2 punktuose nenurodytų kenkėjų, o jiems atsiradus, informuoti užsakovą ir organizuoti kenkėjų naikinimą (b. l. 81–83).

1556. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18-2, pagal kurią vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, išaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimą; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (b. l. 85–87).

1567. Remiantis pareiškėjo asmens sveikatos istorijos Nr. 05-A/2012/7852 kopija (b. l. 108–144): 2011 m. rugsėjo 7 d. užfiksuota, kad pareiškėjas anksčia turėjo durtinę pilvo traumą, dėl kurios buvo operuotas (b. l. 134), taip pat dešiniojo dilbio potrauminiai randai dėl autoagresijos, pooperaciniai randai (b. l. 135); 2014 m. sausio 28 d., 2015 m. kovo 12 d., 2015 m. rugsėjo 3 d. nustatyta, kad pareiškėjas yra darbingas (b. l. 137); pareiškėjas nuo 2012 m. kovo 23 d. iki kovo 28 d. buvo atsisakęs valdiško maisto, badavo, nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo (b. l. 138–139); 2012 m. balandžio 2 d. skundėsi pilvo skausmu, diagnozė – liktiniai sužalojimai po ankstesnių sužalojimų aštriu daiktu 2008 m. (b. l. 140); 2012 m. balandžio 3 d. įrašyta, kad pareiškėją konsultavo Laisvės atėmimo vietų ligoninės chirurgas, diagnozė – colica abdominalis, esant reikalui rekomenduoti spazmolitikai (b. l. 142); nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 20 d. įrašų sveikatos istorijoje nėra; 2015 m. rugpjūčio 20 d. konstatuota, kad pareiškėjas gali atlikti nuobaudą, nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo (b. l. 142–143); 2015 m. rugsėjo 3 d. profilaktinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas sveikas (b. l. 143).

157II

1581. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas D. K. prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 8 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

159Šioje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

160Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

161„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

162Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

163Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

1642. Šioje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas D. K. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas tinkamomis sąlygomis. Pasak pareiškėjo, jam laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes jis buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, higienos sąlygas. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Taigi, 3,6 kv. m. plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes D. K. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo mėn. (b. l. 1-20).

1652.1. Pabrėžtina, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas D. K. į Lukiškių TI-K atvyko 2011 m. rugsėjo 2 d., (žr. Lukiškių TI-K atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 25-37); asmens įskaitos kortelę (b. l. 38-41)). Kartu akcentuotina, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė tik 2016 m. birželio 15 d. (žr. voką, b. l. 21), o atsakovė šioje administracinėje byloje prašo taikyti ieškinio senaties terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, t. y. pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas trejų metų senaties terminas, 1.127 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai asmuo įgijo teisę į ieškinį. Nors teismas konstatuoja, jog iki 2013 m. birželio 14 d., išskyrus laikotarpius, kai nebuvo duomenų (žr. Lukiškių TI-K atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 25-37)), pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, tačiau kartu konstatuotina, kad šiems reikalavimams dėl žalos priteisimo taikytinas senaties terminas. Teismas pabrėžia, kad ieškinio senaties terminas yra itin svarbus institutas santykių stabilumui užtikrinti, be kita ko, reiškiantis ir tai, kad praleidęs šį terminą asmuo yra itin silpnai suinteresuotas savo teisių gynyba. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas D. K. praleido ieškinio senaties terminą žalos atlyginimui laikotarpiui nuo 2011 m. rugsėjo 2 d. iki 2013 m. birželio 14 d., todėl gynė savo teises labai neapdairiai, jo skundo šia apimtimi tenkinti nėra teisinio pagrindo.

1662.2. Pabrėžtina, jog pareiškėjas D. K. Lukiškių TI-K buvo ir vėliau, t. y. nuo 2013 m. birželio 15 d. iki 2015 m. rugsėjo 2 d. (žr. Lukiškių TI-K atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 25-37)). Apibendrinant kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikomas pareiškėjas D. K. (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1, 2 punktus), darytina išvada, jog tuo laikotarpiu kamerose trūko ploto laikomiems asmenims iš viso 102 paras. Teismas akcentuoja, kad būtini gyvenimo baldai (gultai ir pan.), sanitarinis mazgas negali būti atmetami iš bendro ploto. Pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

1673. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.

168Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

169Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).

170Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, todėl jam būtina priteisti piniginę kompensaciją.

1714. Kita vertus, pareiškėjas išreiškė nusiskundimus ir higienos sąlygomis, be kita ko, dėl ventiliacijos, apšvietimo, temperatūros, pelėsio, grybelio, drėgmės, patalynės, minkštojo inventoriaus, galimybės skalbti drabužius, materialinio buitinio aprūpinimo, naudojimosi tualetu, dušo, šilto vandens tiekimo, buitinių parazitų. Teismas įvertina, kad Lukiškių TI-K yra sudariusi sutartis dėl valymo paslaugų (žr. šio teismo motyvuojamosios dalies I skyriaus 5, 6 punktus), kad pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Teismas nustatė, kad būta pažeidimų dėl minkštojo inventoriaus (žr. šio teismo motyvuojamosios dalies I skyriaus 3 punktą). Kita vertus, byloje nenustatyta, kad būtų pažeidimų dėl ventiliacijos, apšvietimo, temperatūros, pelėsio, grybelio, drėgmės, pasivaikščiojimų, signalinių mygtukų, taip pat dėl maisto normų (žr. šio teismo motyvuojamosios dalies I skyriaus 4 punktą). Tačiau teismas nustatė, kad sanitarinis mazgas nėra atskirtas tinkamai, t. y. tik 1,5 metro sienele, o todėl tai būtina įvertinti, vertinant neturtinės žalos dydį.

172Teismas, kompleksiškai įvertinęs duomenis apie higienos sąlygas Lukiškių TI-K, daro išvadą, kad didžiausi pažeidimai buvo susiję būtent su ploto trūkumu, tačiau, nustatydamas žalos dydį, kompleksiškai vertina ir smulkesnius pažeidimus: kaip antai, sanitarinio mazgo nepilną atitvėrimą (dėl to ginčo nėra (žr. atsiliepimą į skundą (b. l. 25-37)), minkštojo inventoriaus netinkamumą.

1735. Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (102 paras pareiškėjas D. K. Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamai), kompleksiškai įvertinęs smulkesnius pažeidimus (sanitarinio mazgo atvirumą, minkštojo inventoriaus trūkumus), į tai, kad nenustatyta, jog pareiškėjui padaryta žala sveikatai dėl Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, nes pareiškėjas yra sveikas (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 7 punktą), į Lietuvoje pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. – 300 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“), nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 325 eurai (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. 615 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 1020 eurų, kuri priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Ypač pabrėžtina, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-331-858/2016, kurioje už 169 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1500 eurų. Teismo vertinimu, didesnės negu 1020 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

1746. Atsakovė prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau, tenkinus pareiškėjo skundą iš dalies, šis prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

175Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Nutarė

176Pareiškėjo D. K. (D. K.) skundą tenkinti iš dalies.

177Priteisti pareiškėjui D. K. (D. K.), a. k. ( - ) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 020 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2013 m. birželio 15 d. iki 2015 m. rugsėjo 2 d.

178Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

179Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, vaizdo... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I... 4. 1. Pareiškėjas D. K. (D. K.) (toliau... 5. 2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis žymų laiko tarpą nuo 2011 m.... 6. 2.1. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, Visuotinės... 7. 2.2. Dėl ploto normos ir su tuo susijusių pažeidimų... 8. 2.2.1. Lukiškių TI-K kamerose, kurių plotas yra maždaug 6,43 m2– 8,1 m2,... 9. 2.2.2. Pasak pareiškėjo, kameroje buvo tik 2 kėdės, o lovos ir kiti baldai,... 10. 2.2.3. Kamerose gultai buvo įrengti taip, kad tarp miegojimo vietų nebuvo net... 11. 2.2.4. Pasak pareiškėjo, dėl didelio suimtųjų skaičiaus tekdavo valgyti... 12. 2.2.5. Apibendrindamas pareiškėjas nurodo, kad dėl to, jog nebuvo... 13. 2.3. Dėl signalizacijos mygtuko... 14. Lukiškių TI-K I ir III korpuso kamerose kaliniams neužtikrinta galimybė... 15. Taigi, dėl paminėtų pažeidimų pareiškėjui iš Lietuvos valstybės... 16. 2.4. Dėl pasivaikščiojimų ir asbesto... 17. 2.4.1. Pareiškėjas turėjo teisę tik į 1 valandos pasivaikščiojimą... 18. 2.4.2. Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliai neatitinka HN 76:2010... 19. Taigi, dėl nurodytų pažeidimų pareiškėjui iš Lietuvos valstybės... 20. 2.5. Dėl ventiliacijos ir apšvietimo... 21. 2.5.1. Lukiškių TI-K kamerose ventiliacija neveikia, jos iš viso nėra,... 22. 2.5.2. Lukiškių TI-K kamerose neužtikrinama tinkama apšvieta, yra tamsu,... 23. 2.5.3. Remiantis LVAT praktika, higienos normų, susijusių su tinkamu kalinimo... 24. Taigi, dėl nurodytų pažeidimų pareiškėjui iš Lietuvos valstybės... 25. 2.6. Dėl temperatūros, pelėsio, grybelio, drėgmės... 26. Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra, žiemą... 27. Taigi, dėl nurodytų pažeidimų pareiškėjui iš Lietuvos valstybės... 28. 2.7. Dėl patalynės, minkštojo inventoriaus, galimybės skalbti drabužius,... 29. 2.7.1. Pasak pareiškėjo, Lukiškių TI-K jis nebuvo tinkamai aprūpintas... 30. 2.7.2. Pasak pareiškėjo, jam buvo nepakankamai išduodama tualetinio... 31. 2.7.3. Šiukšlių konteineriai yra prie gyvenamųjų kamerų langų, todėl... 32. 2.7.4. Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais... 33. Pasak apreiškėjo, jis dėl šiame punkte nurodytų aplinkybių patyrė orumo... 34. 2.7.5. Lukiškių TI-K dažnai nebūdavo šilto (karšto) vandens ir nebūdavo... 35. 2.7.6. Lukiškių TI-K kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, utėlių,... 36. 2.7.7. Taigi, atsižvelgiant į šiame punkte (2.7) nurodytus pažeidimus,... 37. 2.8. Dėl maitinimo... 38. Būtinybė užtikrinti tinkamą nuteistųjų ir suimtųjų maitinimą reiškia... 39. Taigi, dėl nurodytų pažeidimų pareiškėjui iš Lietuvos valstybės... 40. 2.9. Dėl ilgalaikių pasimatymų... 41. Pasak pareiškėjo, iki sulaikymo jis gyveno su gyvenimo drauge, o... 42. Taigi, dėl nurodytų pažeidimų pareiškėjui iš Lietuvos valstybės... 43. 2.10. Pasak pareiškėjo, visos nurodytos gyvenimo Lukiškių TI-K sąlygos ir... 44. Pareiškėjas, reikalaudamas atlyginti patirtą neturtinę žalą, neginčija... 45. 2.11. Remiantis LVAT praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti... 46. II... 47. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo... 48. 1. Atsakovės atstovas remiasi CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, 1.127 straipsnio 1... 49. 2. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo HN 76:2010, kurioje minimali... 50. 3. Vadovaujantis Departamento direktoriaus 2016 m. birželio 28 d. įsakymu Nr.... 51. 4. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti... 52. 5. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir... 53. 6. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių,... 54. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos... 55. 7. Dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir... 56. 8. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir... 57. 9. Dėl iškvietimo mygtukų... 58. Pagal PĮ taisyklių 35.4 punktą kameroje turi būti signalinis mygtukas... 59. 10. Dėl kamerų remonto... 60. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą... 61. 11. Dėl kamerų įrengimo... 62. Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas Departamento direktoriaus... 63. 12. Dėl sanitarinio mazgo ir šalto vandens tiekimo... 64. Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo)... 65. 13. Pagal Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. V-362... 66. Pagal TI taisyklių 14.2 punktą kamerose turi būti išorinės ir vidinės... 67. 14. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais... 68. 15. Dėl ventiliacijos, vėdinimo... 69. Pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per... 70. 16. Dėl aprūpinimo patalyne, skalbimo, džiovinimo... 71. 16.1. Lukiškių TI-K patalynė išduodama pagal normas, nustatytas Lietuvos... 72. 16.2. Pagal HN 76:2010 laisvės atėmimo vietose sudarytos sąlygos skalbti ir... 73. 17. Dėl higienos priemonių išdavimo... 74. Pagal įsakyme Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo... 75. 18. Dėl užimtumo... 76. Norint dalyvauti visuomeninėje ar kitoje naudingoje veikloje, asmenys, laikomi... 77. 19. Dėl pasivaikščiojimo... 78. 19.1. Pagal Įstatymo 29 straipsnį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau... 79. 19.2. Pagal TI taisykles tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir... 80. 19.3. Pasivaikščiojimo kiemeliai pastoviai valomi, esant būtinumui, visada... 81. 19.4. Pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K yra I, II bei III... 82. 20. Dėl maitinimo... 83. 20.1. Pagal Įstatymo 44 straipsnio 5 dalį suimtiesiems tiekiamas maistas turi... 84. 20.2. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. sausio 17 d. įsakyme... 85. 20.3. Suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami, vadovaujantis... 86. 20.4. Minėtuose teisės aktuose nedirbančiam vyrui per parą mitybos normos... 87. 21. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro... 88. 22. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl... 89. 23. Dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo... 90. Atsakovės atstovas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo... 91. III... 92. Teismo posėdyje pareiškėjas D. K. ( 93. Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs... 94. I... 95. Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:... 96. 1. Pareiškėjas D. K. (D. K.) į... 97. 2. Pareiškėjas nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 3 d. buvo... 98. – 2013 m. sausio 1 d. kameroje Nr. 307 (plotas – 8,22 m2), kameroje vakare... 99. – 2013 m. sausio 2 d. – 2013 m. sausio 13 d. kameroje Nr. 307 ryte buvo 4,... 100. – 2013 m. sausio 14 d. – 2013 m. sausio 16 d. kameroje Nr. 307 ryte buvo 3,... 101. – 2013 m. sausio 17 d. kameroje Nr. 307 ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys;... 102. – 2013 m. sausio 18 d. – 2013 m. sausio 22 d. kameroje Nr. 307 ryte buvo 3,... 103. – 2013 m. sausio 23 d. perkeltas į kamerą Nr. 120 (plotas – 7,38 m2);... 104. – 2013 m. sausio 24 d. perkeltas į kamerą Nr. 189 (plotas – 7,86 m2);... 105. – 2013 m. sausio 25 d. kameroje Nr. 189 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;... 106. – 2013 m. sausio 26 d. – 2013 m. sausio 27 d. kameroje Nr. 189 ryte buvo 4,... 107. – 2013 m. sausio 28 d. kameroje Nr. 189 ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys;... 108. – 2013 m. sausio 29 d. kameroje Nr. 189 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;... 109. – 2013 m. sausio 30 d. kameroje Nr. 189 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;... 110. – 2013 m. sausio 31 d. – 2013 m. vasario 1 d. kameroje Nr. 189 ryte buvo 3,... 111. – 2013 m. vasario 2 d. kameroje Nr. 189 ryte buvo 3, vakare – 2 asmenys;... 112. – 2013 m. vasario 3 d. – 2013 m. vasario 4 d. kameroje Nr. 189 ryte buvo 2,... 113. – 2013 m. vasario 5 d. kameroje Nr. 189 ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys;... 114. – 2013 m. vasario 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 145 (plotas – 7,94 m2);... 115. – 2013 m. vasario 7 d. – 2013 m. vasario 17 d. kameroje Nr. 145 ryte buvo... 116. – 2013 m. vasario 18 d. kameroje Nr. 145 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;... 117. – 2013 m. vasario 19 d. – 2013 m. vasario 27 d. kameroje Nr. 145 ryte buvo... 118. – 2013 m. vasario 28 d. kameroje Nr. 145 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;... 119. – 2013 m. kovo 1 d. – 2013 m. kovo 6 d. kameroje Nr. 145 ryte buvo 4,... 120. – 2013 m. kovo 7 d. kameroje Nr. 145 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;... 121. – 2013 m. kovo 8 d. – 2013 m. kovo 12 d. kameroje Nr. 145 ryte buvo 4,... 122. – 2013 m. kovo 13 d. perkeltas į kamerą Nr. 112 (plotas – 7,28 m2);... 123. – 2013 m. kovo 14 d. perkeltas į kamerą Nr. 314 (plotas – 7,58 m2);... 124. – 2013 m. kovo 15 d. – 2013 m. kovo 17 d. kameroje Nr. 319 ryte buvo 3,... 125. – 2013 m. kovo 18 d. kameroje Nr. 319 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;... 126. – 2013 m. kovo 19 d. – 2013 m. kovo 20 d. kameroje Nr. 319 ryte buvo 4,... 127. – 2013 m. kovo 21 d. kameroje Nr. 319 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;... 128. – 2013 m. kovo 22 d. kameroje Nr. 319 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;... 129. – 2013 m. kovo 23 d. – 2013 m. kovo 27 d. kameroje Nr. 319 ryte buvo 4,... 130. – 2013 m. kovo 28 d. kameroje Nr. 319 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;... 131. – 2013 m. kovo 29 d. kameroje Nr. 319 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;... 132. – 2013 m. kovo 30 d. – 2013 m. balandžio 15 d. kameroje Nr. 319 ryte buvo... 133. – 2013 m. balandžio 16 d. perkeltas į kamerą Nr. 205 (plotas – 6,90 m2);... 134. – 2013 m. balandžio 17 d. – 2013 m. balandžio 21 d. kameroje Nr. 205 ryte... 135. – 2013 m. balandžio 22 d. perkeltas į kamerą Nr. 224 (plotas – 5,33 m2);... 136. – 2013 m. balandžio 23 d. – 2013 m. balandžio 29 d. kameroje Nr. 224 ryte... 137. – 2013 m. balandžio 30 d. perkeltas į kamerą Nr. 238 (plotas – 6,83 m2);... 138. – 2013 m. gegužės 1 d. – 2013 m. rugpjūčio 24 d. kameroje Nr. 238 ryte... 139. – 2013 m. rugpjūčio 25 d. perkeltas į kamerą Nr. 104 (plotas – 7,38... 140. – 2013 m. rugpjūčio 26 d. – 2013 m. rugpjūčio 27 d. kameroje Nr. 104... 141. – 2013 m. rugpjūčio 28 d. perkeltas į kamerą Nr. 219 (plotas – 6,90... 142. – 2013 m. rugpjūčio 29 d. – 2013 m. spalio 1 d. kameroje Nr. 219 buvo 1... 143. – 2013 m. spalio 2 d. perkeltas į kamerą Nr. 238 (plotas – 6,83 m2),... 144. – 2013 m. spalio 3 d. – 2013 m. spalio 10 d. kameroje Nr. 238 buvo 1 asmuo;... 145. – 2013 m. spalio 11 d. perkeltas į kamerą Nr. 234 (plotas – 6,86 m2),... 146. – 2013 m. spalio 12 d. – 2015 m. birželio 2 d. kameroje Nr. 238 buvo 1... 147. – 2015 m. birželio 3 d. – 2015 m. birželio 11 d. kameroje Nr. 238 buvo 2... 148. – 2015 m. birželio 12 d. kameroje Nr. 238 buvo 1 asmuo;... 149. – 2015 m. birželio 13 d. – 2015 m. rugsėjo 2 d. kameroje Nr. 238 buvo 2... 150. – 2015 m. rugsėjo 3 d. išvyko į Marijampolės pataisos namus.... 151. 2. Pareiškėjas 2013 m. sausio 17 d. ryte, 2013 m. sausio 23 d., 2013 m.... 152. 3. Vilniaus visuomenės sveikatos centras, vadovaudamasis, be kita ko, HN... 153. 4. Remiantis Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto... 154. 5. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytojas) 2013 m.... 155. 6. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“... 156. 7. Remiantis pareiškėjo asmens sveikatos istorijos Nr. 05-A/2012/7852 kopija... 157. II... 158. 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas D.... 159. Šioje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra... 160. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime... 161. „Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė... 162. Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo... 163. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos,... 164. 2. Šioje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas D. K.... 165. 2.1. Pabrėžtina, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas 166. 2.2. Pabrėžtina, jog pareiškėjas D. K. Lukiškių TI-K... 167. 3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas... 168. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas... 169. Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje... 170. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje... 171. 4. Kita vertus, pareiškėjas išreiškė nusiskundimus ir higienos sąlygomis,... 172. Teismas, kompleksiškai įvertinęs duomenis apie higienos sąlygas Lukiškių... 173. 5. Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje... 174. 6. Atsakovė prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau, tenkinus... 175. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 176. Pareiškėjo D. K. (D. K.) skundą... 177. Priteisti pareiškėjui D. K. (D.... 178. Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.... 179. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti...