Byla 2S-1328-538/2010
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutarties

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Almantas Padvelskis, kolegijos teisėjai Žydrūnas Bertašius, Aušra Maškevičienė, kolegijos posėdyje rašytine apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovų A. Č., R. Č., A. Č., S. Ž., I. J., M. Ž., atstovaujamos tėvo S. Ž., atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutarties

Nustatė

2ieškovai kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš atsakovės UAB ,,Tez Tour“ turtinę ir neturtinę žalą – 13582,68 Lt, 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 24 d. nutartimi prašymą atmetė. Nurodė, kad ieškovai savo prašymą pagrindė tik nuomone, kad atsakovas galimai nevykdys teismo sprendimo, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų dėl realios sprendimo neįvykdymo grėsmės, todėl padarė išvadą, kad jog ateityje teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, nepasunkės ir nepasidarys neįmanomas.

4Ieškovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad pakanka pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Be to, mano, kad prašoma priteisti suma yra pakankamai didelė, todėl vien tai yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo, kad atsakovas geranoriškai nesutiko atlyginti ieškovams padarytą žalą ir ieškovams nėra žinoma atsakovės turtinė padėtis.

5Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Tez Tour“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Teigia, kad vien pareikšto reikalavimo dydis savaime negali būti pagrindu ir lemti būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o ieškovai savo prašymo nepagrindė jokiais kitais įrodymais. Taip pat nesutinka su ieškovų teiginiu, jog laikinosios apsaugos priemonės taikytinos ir dėl to, kad atsakovė geranoriškai nevykdo savo prievolės, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra sankcija už prievolių nevykdymą, o tik sprendimo įvykdymą užtikrinanti priemonė. Ieškovė atskirąjį skundą grindžia tik prielaidomis, todėl jis negali būti tenkintinas.

6Atskirasis skundas atmestinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1-2 d., 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarčių negaliojimo pagrindų nėra nustatyta, byloje paduodant atskiruosius skundus nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jų ribų.

8Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Tokiu būdu įstatymo leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinta reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o į bylą pateiktus įrodymus vertina tik ta apimtimi, kuri yra būtina sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą.

9Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005-08-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, 2006-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006, 2007-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007). Kitais atvejais teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turi turėti duomenų, kad yra grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėjamoje byloje reikalavimą dėl

1013582,68 Lt pinigų sumos priteisimo fiziniai asmenys pareiškė privačiajam juridiniam asmeniui. Tokia pinigų suma, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra juridinis asmuo, nelaikytina didele, kitų duomenų, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių yra grėsmė teismo sprendimo vykdymui, ieškovai nepateikė (CPK 178 str.). Ieškovai teigia, kad atsakovė vengia vykdyti savo prievolę, tačiau iš bylos medžiagos negalima daryti tokios išvados, nes nėra jokių duomenų, kad atsakovė bandytų savo turtą perleisti kitiems asmenims, todėl tenkinti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra pagrindo (CPK 144 str.).

11Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

12Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

13Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai