Byla A-502-23-12

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Tomui Bagdanskiui, atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams Irenai Mickevičiūtei ir Teisučiui Viktorui Cininui, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Žydrei Stirbienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Veisiejų regioninio parko direkcijai ir Lietuvos saugios laivybos administracijai dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja R. P. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) Alytaus skyriaus 2009 m. kovo 19 d. išvadą Nr. (09)SD-6528 ir VDI 2010 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. (37)SD-7312, ir pripažinti, kad mirtinas nelaimingas atsitikimas, įvykęs D. P. 2008 m. birželio 23 d. Metelių ežere, yra susijęs su darbo funkcijų vykdymu (yra nelaimingas atsitikimas darbe (tarnyboje)).

5Skunde (t. I, b. l. 5-12) paaiškino, kad VDI Alytaus skyrius pagal Veisiejų regioninio parko 2008 m. birželio 25 d. pranešimą apie tai, kad 2008 m. birželio 23 d., apie 11 val. 30 min., Metelių regioninio parko direktorius R. B. bei Veisiejų regioninio parko direktorius D. P. motorine valtimi išplaukė į Metelių ežerą ir negrįžo, atliko mirtino nelaimingo atsitikimo tyrimą. 2009 m. kovo 19 d. rašte Nr. (09) SD-6528 VDI Alytaus skyrius pripažino, kad Veisiejų regioninio parko direkcija nepateikė iš anksto sudaryto ir įsakymu patvirtinto kontrolės grafiko, duomenų dėl pranešimo apie vykdomą valstybės saugomos teritorijos režimo pažeidimą, taip pat duomenų apie tai, kad Veisiejų regioninio parko direktoriaus išvyka motorine valtimi į Metelio ežerą buvo susijusi su darbine veikla, todėl mirtinas nelaimingas atsitikimas nėra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu. Atsižvelgiant į tai, įvykio tyrimas buvo nutrauktas, nelaimingo atsitikimo darbe aktas N-1 nesurašytas. Pareiškėja, nesutikdama su atsakovų argumentais skundžiamuose aktuose, nurodė, jog mirtino nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių tyrimą VDI atliko paviršutiniškai, kadangi ir išvada, ir sprendimas grindžiami 2005 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 18 V patvirtintos Veisiejų regioninio parko direkcijos saugomų teritorijų pareigūnų inspekcinės veiklos tvarkos 10 punktu, tačiau byloje nėra duomenų, kad D. P. su minėta tvarka buvo supažindintas pasirašytinai, išankstinių grafikų darbui poilsio ir švenčių dienomis regioninių parkų direkcijose negalima buvo sudaryti, nes nebuvo skirtos darbo užmokesčio lėšos apmokėjimui už darbą poilsio ir švenčių dienomis; valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai kartu su kitų institucijų atstovais (pareigūnais) gali organizuoti ir dalyvauti bendruose reiduose, tačiau Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos nėra patvirtinusi atskiro tvarkos aprašo, kuris reglamentuotų valstybinių saugomų teritorijų pareigūnų, vykdančių gyvosios gamtos apsaugos kontrolę, bendrų reidų organizavimo tvarką bei ypatumus; teisės aktai nereglamentuoja, kaip ir kokiu būdu turėjo būti organizuotas bendras Metelių ir Veisiejų regioninių parkų direktorių reidas; pagal direkcijose susiklosčiusią praktiką, valstybinių parkų direktoriai apie bendrų reidų organizavimą Saugomų teritorijų tarnybos neinformuodavo, tačiau informacija apie bendrai nustatytus pažeidimus buvo žinoma iš tolimesnio tarpinstitucinio susirašinėjimo, patikrinimo aktų ir kt.; valstybinių parkų direktoriai pradėjo organizuoti bendrus reidus, siekdami užtikrinti saugomų teritorijų kontrolės vykdymą bei siekdami išvengti tarnybinių nuobaudų, nes D. P. pradėjo dirbti Veisiejų regioninio parko direkcijoje tik 2008 m. sausio 30 d., t. y. likus 5 mėnesiams iki nelaimingo atsitikimo, jis neturėjo patirties valstybinės saugomų teritorijų kontrolės funkcijų vykdyme, todėl į reidą 2008 m. birželio 23 d. išvyko kartu su Metelių regioninio parko direktoriumi. D. P. ne kartą buvo minėjęs tarnybos specialistams, kad patirties ketina semtis iš Metelių regioninio parko direkcijos, kurioje, jo nuomone, buvo tinkamai organizuota veikla. Aplinkybė, kad po D. P. išvykos į Metelio ežerą Veisiejų regioninio parko direkcijoje dingo baudos ir įspėjamieji kvitai, vėliau paskelbti negaliojančiais, patvirtina, kad D. P., išvykęs į bendrą reidą su R. B., buvo pasiėmęs baudos kvitus, kad galėtų skirti baudas saugomų teritorijų režimo ir vandens apsaugos taisyklių pažeidėjams. 2008 m. birželio 23 d. gamtosaugininkų reidas į Metelio ežerą nebuvo savavališkas ir neteisėtas, o nelaimingas atsitikimas, įvykęs D. P., yra susijęs su darbo funkcijų atlikimu. Pareiškėja pažymėjo, jog nelaimingas atsitikimas D. P. įvyko jam atliekant jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, už kurias įstatymu nustatyta tvarka buvo mokamas darbo užmokestis, todėl tiek pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 43 straipsnio 4 dalį, tiek pagal Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (toliau – ir Nuostatai), 8.1 punktą, turėjo būti pripažinta, kad D. P. žuvo atlikdamas tarnybines pareigas.

6Atsakovai VDI ir VDI Alytaus skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

7Atsiliepimuose į skundą (t. I, b. l. 79-83, 137-142) paaiškino, kad R. P. skunde išdėstyti motyvai yra nepagrįsti ir prieštarauja nelaimingo atsitikimo tyrimo metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pagal Nuostatų 6 ir 7 punktą, ištyrus nelaimingą atsitikimą, turi būti nustatomos jo aplinkybės ir priežastys, taip pat nustatomas įvykio ryšys su darbu. Nustačius, kad įvykis susijęs su darbu – surašomas N-1 arba N-2 formos aktas, o jei nesusijęs – surašomas laisvos formos aktas ir įvykis nelaimingu atsitikimu darbe nepripažįstamas. Sprendimus ir išvadas dėl įvykio aplinkybių, priežasčių bei jų priežastinio ryšio su darbu VDI daro remdamasi įvykio vietos apžiūra, liudytojų, vadovų paaiškinimais, įrengimų techninės būklės, įmonės ir darbuotojų veiklą reglamentuojančių ir kitų su įvykiu susijusių dokumentų analizės pagrindu, rizikos vertinimo, specialistų ir kompetentingų institucijų išvadomis, kitomis aplinkybėmis. Nuostatų 8 punktas numato, kad susiję su darbu nelaimingi atsitikimai (kai surašomas N-1 formos aktas) yra tokie, kurie įvyksta nukentėjusiajam dirbant darbo sutartimi sulygtą ar kitą darbdavio pavestą ar su jo žinia atliekamą darbą. Veisiejų regioninio parko pareigūnų darbo organizavimą vykdant parko apsaugos kontrolę reglamentuoja parko direktoriaus 2005 m. spalio 15 d. įsakymu patvirtinta Veisiejų regioninio parko direkcijos saugomų teritorijų pareigūnų inspekcinės veiklos tvarka. Nelaimingas atsitikimas įvyko 2008 m. birželio 23 d., t. y. nedarbo dieną, todėl, pagal šios tvarkos 10 punktą, organizuojant patikrinimą turėjo būti parengtas direktoriaus įsakymas, įforminti kiti darbo organizavimui reikalingi dokumentai. Tiriant ginčo nelaimingą atsitikimą buvo nustatyta, kad tokie dokumentai iš anksto nebuvo parengti. VDI manymu, niekuo nepagrįsta prielaida, kad reidas galėjo būti vykdomas gavus pranešimą apie teritorijos apsaugos režimo pažeidimą, nes šiuo atveju į pažeidimo vietą būtų buvę vykstama skubiai, pasitelkiant vietoje gyvenančius parko darbuotojus, o ne kviečiant poilsio dieną kito regioninio parko direktorių. Tyrimo metu buvo apklausti parko darbuotojai, tačiau nei vienas nenurodė, kad buvo informuotas apie reidą (arba skubų atvejį). D. P. darbo vieta buvo ne Metelių, o Veisiejų regioninio parko teritorija, jokiu darbdavio dokumentu ar nurodymu D. P. nebuvo pavesta vykdyti inspektavimo Metelių regioninio parko teritorijoje, jis išplaukė į Metelio ežerą savo iniciatyva. Kadangi D. P. nelaimingas atsitikimas įvyko ne darbo metu, išvada, jog mirtinas nelaimingas atsitikimas nesusijęs su tarnybinių pareigų vykdymu, yra pagrįsta.

8II.

9Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjos R. P. skundą tenkino iš dalies – panaikino VDI Alytaus skyriaus 2009 m. kovo 19 d. išvadą Nr. (09)SD-6528 ir VDI 2010 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. (37)SD-7312, ir įpareigojo VDI Alytaus skyrių teisės aktų nustatyta tvarka per 1 (vieną) mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pripažinti, kad mirtinas nelaimingas atsitikimas, įvykęs D. P. 2008 m. birželio 23 d. Metelio ežere, įvyko darbo metu ir yra susijęs su jo darbo funkcijų vykdymu (t. II, b. l. 79-85).

10Teismas nustatė, kad D. P. buvo paskirtas į Veisiejų regioninio parko direktoriaus pareigas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Tarnyba) direktorės įsakymu. Jo veiklą reglamentavo Veisiejų regioninio parko direktoriaus pareigybės aprašymas, patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2007 m. gruodžio 6 d. įsakymu, Veisiejų regioninio parko direktorės 2003 m. liepos 1 d. įsakymais patvirtintos Veisiejų regioninio parko direkcijos taisyklės Nr.10 (toliau – ir Taisyklės) bei Veisiejų regioninio parko direkcijos pareigūnų inspekcinės veiklos tvarka Nr. 18V, patvirtinta 2005 m. spalio 10 d. (toliau – ir Tvarka). Remiantis minėtų lokalinių aktų nuostatomis, nukentėjusiojo darbo vieta buvo direkcijos ir regioninio parko teritorija (Taisyklių 53 ir 54 p., Tvarkos 8 p.), tačiau, vykdydamas šias pareigas, D. P. turėjo saugomų teritorijų pareigūno statusą, kuris buvo suteiktas aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. D1-493 „Dėl Valstybinių saugomų teritorijų pareigūnų sąrašo“ pagrindu (1.1 p.). Pagal minėtą įsakymą nacionalinių ir regioninių parkų direkcijų direktoriai yra įtraukti į valstybinių saugomų teritorijų pareigūnų sąrašą. Kad D. P. turėjo valstybinio saugomų teritorijų pareigūno pažymėjimą ir jį buvo pasiėmęs kartu su R. B. plaukdamas į ežerą, byloje ginčo nėra, šią aplinkybę taip pat patvirtina 2008 m. birželio 28 d. apžiūros protokolo duomenys baudžiamojoje byloje.

11Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-180-554/2010 nustatyta, jog žuvusieji 2008 m. birželio 23 d. bendro reido metu vykdė valstybinę saugomų teritorijų kontrolę (t. y., vykdė tiesiogines tarnybines pareigas). Nors šis teismo sprendimas nėra priimtas tarp tų pačių šalių, tačiau jame nustatytos aplinkybės yra dėl to paties įvykio, todėl teismo nuomone, jis turi prejudicinę reikšmę šiai bylai. Be minėto teismo sprendimo aplinkybes dėl D. P. tarnybinių pareigų vykdymo jo žūties dieną patvirtina šioje byloje surinkti įrodymai. Liudytojai R. K., G. S. (Aplinkos apsaugos departamento Lazdijų agentūros pareigūnas), Veisiejų regioninio parko darbuotoja L. K. parodė, kad jie betarpiškai girdėjo, jog tiek R. B., tiek R. P. ruošėsi švenčių dienomis vykti į reidą tikrinti Metelio ežero bei jo pakrančių. Dalis šių liudytojų, tame tarpe ir valstybinės institucijos pareigūnas, buvo kviečiami vykti kartu. Liudytojas G. S. patvirtino, jog reido tikslas buvo kontroliuoti, ar laikomasi aplinkosauginių įstatymų reikalavimų. Liudytojas D. A. parodė, jog 2008 m. birželio 23 d. paskambinus R. B., šis pasakė, kad plaukdamas kartu su D. P. ežere rado tinklų. Liudytojas R. K. paaiškino, jog tą dieną matė, kaip Metelių regioninio parko direktorius kartu su kitu vyru išplaukė į ežerą, vėliau per žiūronus matė, kad valtis buvo prikrauta pilna žvejybos įrankių. Pastarųjų liudytojų parodymai atitinka jų nurodytas aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu. Remiantis I. L., apklaustos liudytoja baudžiamojoje byloje Nr. 72-1-00296-08, parodymais, 2008 m. birželio 23 d. ji su vyru Metelių ežere žvejojo, pro juos praplaukė gamtos apsaugos valtis su dviem gamtosaugininkais, valtyje buvo prikrauta daug tinklų, po to matė, kaip valtis priplaukė prie poilsiavietės ir poilsiautojams gamtosaugininkai liepė patraukti nuo kranto automobilius. Kauno apygardos administracinis teismas pažymėjo, kad baudos kvitai, kurie 2008 m. balandžio 14 d. buvo išduoti D. P., po įvykio dingo.

12Įvertinęs nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, kad 2008 m. birželio 23 d. D. P., būdamas valstybinių saugomų teritorijų pareigūnu, vykdė valstybinę saugomų teritorijų kontrolę (inspekcinę veiklą) ir, tuo pačiu, atliko valstybinių saugomų teritorijų pareigūno funkcijas. Teismas atmetė atsakovų argumentus, jog D. P. su R. B. atliko funkcijas, nepriskirtas jų kompetencijai. Byloje nėra ginčo, kad 2008 m. birželio 23 d. inspekcinė veikla buvo vykdoma nesilaikant lokalinių teisės aktų – Veisiejų regioninio parko direkcijos pareigūnų inspekcinės veiklos tvarkos ir Veisiejų regioninio parko direkcijos taisyklių – reikalavimų. Remiantis Taisyklių 50 punktu, šeštadienis ir sekmadienis buvo numatytos kaip poilsio dienos. Tvarkos 10 punktas numatė, jog direkcijos pareigūnai kontrolės funkcijas atlieka darbo metu. Kai neįmanoma padaryti pagrindinio darbo metu pagal iš anksto sudarytą ir Veisiejų regioninio parko direktoriaus įsakymu patvirtintą kontrolės grafiką ar gavus pranešimą apie vykdomą valstybinės saugomos teritorijos apsaugos režimo pažeidimą. D. P., būdamas atsakingas už tinkamą administracinės veiklos organizavimą, šių klausimų tinkamai neišsprendė, minėtas grafikas nebuvo patvirtintas. Tai liudija įsiteisėjęs Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo Metelių ir Veisiejų regioninių parkų valstybės tarnautojai pripažinti kaltais už tai, kad jau po 2008 m. birželio 23 d. įvykio (R. B., D. P. žūties) atgalinėmis datomis, siekdami 2008 m. birželio 23 d. regioninių parkų vadovų veiksmus įforminti kaip numatyta Tvarkoje, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo. Tačiau, teismo vertinimo, šis faktas nesudaro pagrindo 2008 m. birželio 23 d. įvykį vertinti kaip nesusijusį su minėto pareigūno darbo funkcijomis ir atsisakyti surašyti nelaimingo atsitikimo darbe aktą. Teismo posėdyje liudytoja apklausta I. Z. (Varnių regioninio parko direktorė) patvirtino, jog gavus informacijos apie daromus pažeidimus, iš karto vykdavo į vietą, įsakymai nebuvo rašomi, grafikai nesudarinėjami. Administracinės bylos duomenys rodo, jog Metelių regioninio parko direkcijos direktoriaus 2008 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. 3-V buvo patvirtinta Valstybinė saugomų teritorijų programa, 2008 metų gegužės-spalio mėnesiais buvo numatyta vykdyti Metelių kraštovaizdžio draustinio kontrolę, siekiant išaiškinti saugomų teritorijų režimo ir vandens apsaugos taisyklių, žuvų išteklių naudojimo pažeidėjus (4, 5 p.). Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje 2008 m. gegužės 28 d. vyko pasitarimas, surengtas valstybinių parkų direktoriams, kurio metu buvo akcentuota efektyviau vykdyti saugomų teritorijų valstybinę kontrolę. Šią aplinkybę nurodė Varnių regioninio parko direktorė I. Z., kuri teigė, jog greta jos sėdėjęs D. P. kalbėjo apie patirties stoką ir ketinimus semtis praktikos iš Metelių regioninio parko direktoriaus. Likus dviem savaitėms iki įvykio (2008 m. birželio 12 d.) buvo svarstomas klausimas dėl tarnybinės nuobaudos D. P. skyrimo dėl nepakankamos saugomų teritorijų kontrolės. Tačiau tarnybinė atsakomybė nebuvo taikyta atsižvelgiant, kad į direktoriaus pareigas jis buvo paskirtas neseniai (2008 m. sausio 30 d.). Teismas pažymėjo, jog iš aptartų duomenų visumos matyti, jog D. P. buvo nurodyta mokytis iš kolegų, todėl jis išvyko į bendrą reidą Metelių ežere. Todėl atsakovų argumentai, jog D. P. nebuvo pavesta vykdyti inspektavimo Metelių regioninio parko teritorijoje, į ežerą jis išplaukė be darbdavio žinios, savavališkai, nedarbo dieną, pripažinti nepagrįstais.

13Kauno apygardos administracinis teismas padarė išvadą, kad atsakovai, tirdami nelaimingą atsitikimą, neatsižvelgė į aplinkybių visumą, apsiribojo formaliu teisės aktų, reglamentuojančių nelaimingų atsitikimų tyrimą (Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo) taikymu ir įrodymų vertinimu. Nebuvo įvertinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, taip pat neatsižvelgta į žuvusiojo kaip regioninio parko direktoriaus statuso teisinį reglamentavimą aukštesnės galios teisės aktais. Minėtas aplinkybes teismas pripažino svarbiomis, turėjusiomis įtakos ginčijamų sprendimų nepagrįstumui.

14III.

15Atsakovai VDI ir VDI Alytaus skyrius pateikė apeliacinius skundus, kuriais prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

16Apeliaciniai skundai (t. II, b. l. 94-97, 109-110) iš dalies grindžiami tokiais pačiais argumentais, kaip ir atsakovų atsiliepimai pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodant, kad:

  1. Vadovaujantis Veisiejų regioninio parko direktoriaus pareigybės aprašymo ir Veisiejų regionino parko direkcijos darbo tvarkos taisyklių (reglamento) nuostatomis, D. P. veikla turėjo būti vykdoma Veisiejų regioninio parko ir jam priskirtose teritorijose. Todėl nelaimingas atsitikimas, įvykęs ne Veisiejų, o Metelių regioninio parko teritorijoje, negali būti siejamas su D. P. darbinių pareigų, įtvirtintų jo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, vykdymu.
  2. Faktas, kad D. P. turėjo valstybinių saugomų teritorijų pareigūno statusą ir tai patvirtinantį pažymėjimą, neįrodo, kad jis privalėjo atlikti tikrinimą Metelių regioniniame parke. Į Metelio ežerą D. P. išplaukė savo valia ir iniciatyva, todėl jo žūtis negali būti siejama su darbinių pareigų vykdymu.
  3. Vadovaujantis Valstybinės saugomų teritorijų apsaugos kontrolės nuostatų, patvirtintų aplinkos ministro 2004 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-43 (2005 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. D1-222 redakcija), bendri reidai gali būti organizuojami su kitų institucijų pareigūnais (pvz.: regionų aplinkos apsaugos departamentų, Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos, Vidaus vandenų laivybos inspekcijos, Kultūros paveldo departamento). Veisiejų ir Metelių regioninių parkų direkcijos nėra kitos institucijos, jas apima ta pati organizacinė struktūra. Be to, Metelių regioninio parko direkcijos 2008 metų saugomų teritorijų kontrolės programoje numatyta Metelių regioninio parko ežeruose patikrinimą organizuoti ne su Veisiejų regioninio parko, o kartu su Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos, Vidaus vandenų laivybos inspekcijos pareigūnais.
  4. Tiriant nelaimingą atsitikimą nenustatyta, kad D. P. ir R. B. į ežerą išplaukė gavę pranešimą apie vykdomą valstybinės saugomos teritorijos apsaugos režimo pažeidimą, nes tokiu atveju į pažeidimo vietą būtų buvę vykstama skubiai, pasitelkiant vietoje gyvenančius parko darbuotojus, o ne kviečiant kito parko darbuotoją. Atliekant įvykio tyrimą ir teismo proceso metu nei vienas parko darbuotojas nenurodė, kad buvo informuotas apie skubų atvejį. Organizuojant patikrinimą ne darbo dieną turėjo būti parengtas direktoriaus įsakymas, įforminti kiti reikalingi dokumentai, tačiau tai nebuvo padaryta.
  5. Akivaizdu, kad dviejų parkų vadovų išvyka į ežerą, kuri iš anksto nebuvo planuota ir kuriai nebuvo tinkamai pasiruošta, nėra ir negali būti vertinama kaip bendras reidas.
  6. Baudos kvitų dingimo faktas neįrodo, kad D. P. žuvo vykdydamas tarnybines pareigas. Kvitus D. P. galėjo nešiotis nuolat, jie galėjo dingti bet kada anksčiau. Veisiejų regioninio parko direkcijos valstybinių saugomų teritorijų pareigūnų inspekcinės veiklos tvarkos 8 punkte nurodyta, kad regioninio parko pareigūnai kontrolę vykdo (ir pažeidėjams teisinio poveikio priemones taiko) direkcijai priskirto parko ir draustinių teritorijose. Metelių regioninio parko teritorijos režimo kontrolė Veisiejų regioninio parko direkcijos pareigūnams nepriskirta.
  7. D. P. norint susipažinti su teigiama darbo patirtimi, atsakovų nuomone, tai buvo galima padaryti darbo dieną nepažeidžiant Metelių ir Veisiejų regioniniuose parkuose nustatytos tvarkos. Faktinės įvykio aplinkybės rodo, kad 2008 m. birželio 23 d. išvykai nebuvo tinkamai pasiruošta: į ežerą išplaukta netvarkinga valtimi, netvarkingu varikliu, be irklų, be būtinų gelbėjimosi priemonių ir vienam iš plaukusiųjų esant neblaiviam.

17Pareiškėja R. P. prašo atsakovų apeliacinius skundus atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimuose iš esmės pakartoja savo skundo pirmosios instancijos teismui argumentus (t. II, b. l. 123-134).

18Tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir Veisiejų regioninio parko direkcija atsiliepimuose prieštarauja atsakovų apeliacinių skundų tenkinimui (t. II, b. l. 135-144).

19Pažymi, kad D. P., būdamas valstybinis saugomų teritorijų pareigūnas, turėdamas nustatyta tvarka išduotą pažymėjimą ir eidamas Veisiejų regioninio parko direktoriaus pareigas, turėjo teisę kartu su Metelių regioninio parko direkcijos direktoriumi vykdyti valstybinę saugomų teritorijų kontrolę Metelio ežere (nesvarbu, jog tokia funkcija nebuvo nurodyta lokaliniuose teisės aktuose, iš anksto nebuvo sudarytas ir įsakymu patvirtintas darbo ir poilsio grafikas). D. P., vykdydamas saugomų teritorijų kontrolę, privalėjo vadovautis aukštesnę galią turinčiais teisės aktais – Saugomų teritorijų įstatymu, Kontrolės nuostatais, pareigybės aprašymu. Siekdami užtikrinti teisės aktuose, reglamentuojančiuose veiklą saugomose teritorijose, nustatytų reikalavimų laikymąsi, valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai kartu su kitų institucijų atstovais (pareigūnais) gali organizuoti ir dalyvauti bendruose reiduose. Baigtinis institucijų, su kuriomis galima atlikti bendrus patikrinimus, sąrašas nenustatytas. Tai reiškia, kad kelios saugomų teritorijų direkcijos taip pat turi teisę atlikti bendrus patikrinimus. Saugomų teritorijų direkcijos yra atskiros biudžetinės įstaigos, o ne Tarnybos administraciniai padaliniai.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV.

22Apeliaciniai skundai atmestini.

23Tikrinamu atveju ginčas kilo dėl VDI Alytaus skyriaus atsisakymo pripažinti Veisiejų regioninio parko direktoriaus D. P. 2008 m. birželio 23 d. mirtį Metelio ežere, Metelių regioninio parko teritorijoje, nelaimingu atsitikimu darbe teisėtumo ir pagrįstumo.

24Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir Saugomų teritorijų įstatymas) 2 straipsnio 44 dalis paaiškina, kad valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai – valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijų bei saugomų teritorijų valstybinio valdymo ir kontrolės įstaigų tarnautojai, turintys įstatymų nustatytus įgaliojimus. Valstybinių saugomų teritorijų pareigūnų sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliotos institucijos, atsakingos už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugą. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. D1-493 patvirtintą Valstybinių saugomų teritorijų pareigūnų sąrašą, valstybinių saugomų teritorijų pareigūnų statusą turi nacionalinių ir regioninių parkų direkcijų bei valstybinių ir biosferos rezervatų direkcijų direktoriai, su tam tikromis išimtimis direktorių pavaduotojai, skyrių vedėjai, vyriausieji specialistai, vyresnieji specialistai, specialistai. Valstybinių saugomų teritorijų pareigūnų uždavinius bei funkcijas apibrėžia Saugomų teritorijų įstatymas ir aplinkos ministro 2004 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-43 patvirtinti Valstybinės saugomų teritorijų apsaugos kontrolės nuostatai (2005 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. D1-222 redakcija, toliau – ir Kontrolės nuostatai). Vadovaujantis Kontrolės nuostatų 8 punktu, valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai, siekdami užtikrinti teisės aktuose, reglamentuojančiuose veiklą saugomose teritorijose, nustatytų reikalavimų laikymąsi organizuoja ir vykdo prevencinę veiklą, kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys nepažeidžia saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo režimo, taiko teisės aktų pažeidėjams nustatytas teisinio poveikio priemones.

25Įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-180-554/2010 nustatyta, kad 2008 m. birželio 23 d. Metelių regioninio parko direkcijos direktorius R. B., būdamas valstybinių saugomų teritorijų pareigūnu, vykdė valstybinę saugomų teritorijų kontrolę, todėl jo mirtis yra susijusi su tarnybinių pareigų vykdymu. Kaip rodo nagrinėjamos administracinės bylos duomenys, to paties incidento metu žuvo dar vienas valstybinių saugomų teritorijų pareigūnas – Veisiejų regioninio parko direktorius D. P.. Atsakovų atsisakymas dėl šio fakto surašyti N-1 formos nelaimingo atsitikimo darbe aktą grindžiamas tuo argumentu, kad nėra ryšio tarp D. P. nelaimingo atsitikimo ir darbo. VDI laikosi pozicijos, jog D. P. tarnybinė veikla buvo apibrėžta Veisiejų regioninio parko teritorijos ribomis, todėl vykdyti reidą su Metelių regioninio parko direkcijos direktoriumi jis neturėjo teisės. Šiam aiškinimui teisėjų kolegija nepritaria.

26Kontrolės nuostatų 7 punktas numato, kad valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai kartu su Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos bei kitų institucijų pareigūnais dalyvauja bendruose reiduose. Aplinkybės, kad žuvusieji valstybinių saugomų teritorijų pareigūnai 2008 m. birželio 23 d. dalyvavo reide su kitomis institucijoms, atsakingoms už aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugą ir pan., analizuojamu atveju nebuvo nustatytos. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo D. P. ir R. B. veiksmų kvalifikuoti kaip tarpžinybinio reido. Pažymėtina, jog nei vienas norminis teisės aktas, kurio nuostatomis šiame ginče remiasi šalys, neriboja valstybinių saugomų teritorijų pareigūnų bendradarbiavimo (tarnybinės pagalbos teikimo) galimybių. Bylos medžiaga patvirtina, kad į Metelių regioninį parką D. P. atvyko su R. B. žinia. Pirmosios instancijos teismo ištirtų ir įvertintų faktinių duomenų visumos pakanka vienareikšmiškai išvadai, kad viena valtimi išplaukę į Metelio ežerą, minėti asmenys realizavo jų turimus valdingus įgaliojimus saugomų teritorijų apsaugos srityje.

27Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Nagrinėjamu atveju apeliantams neįrodžius, kad D. P. 2008 m. birželio 23 d. išvyka į Metelių regioninį parką buvo privataus pobūdžio, teisėjų kolegija, teikdama pirmenybę susiklosčiusio teisinio santykio dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai, konstatuoja, kad valstybės tarnautojas D. P. žuvo atlikdamas tarnybines pareigas.

28Kauno apygardos administracinis teismas tinkamai aiškino teisės normas, reguliuojančias ginčo teisinius santykius, jų kontekste teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio ir 86 straipsnio 2 dalies nuostatas atitinkantį procesinį sprendimą. Dėl paminėto 2011 m. kovo 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovų apeliaciniai skundai atmetami.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

30Atsakovų Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus apeliacinius skundus atmesti.

31Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja R. P. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą,... 5. Skunde (t. I, b. l. 5-12) paaiškino, kad VDI Alytaus skyrius pagal Veisiejų... 6. Atsakovai VDI ir VDI Alytaus skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko ir... 7. Atsiliepimuose į skundą (t. I, b. l. 79-83, 137-142) paaiškino, kad R. P.... 8. II.... 9. Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 4 d. sprendimu... 10. Teismas nustatė, kad D. P. buvo paskirtas į Veisiejų regioninio parko... 11. Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimu... 12. Įvertinęs nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumą, teismas padarė... 13. Kauno apygardos administracinis teismas padarė išvadą, kad atsakovai,... 14. III.... 15. Atsakovai VDI ir VDI Alytaus skyrius pateikė apeliacinius skundus, kuriais... 16. Apeliaciniai skundai (t. II, b. l. 94-97, 109-110) iš dalies grindžiami... 17. Pareiškėja R. P. prašo atsakovų apeliacinius skundus atmesti ir Kauno... 18. Tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir... 19. Pažymi, kad D. P., būdamas valstybinis saugomų teritorijų pareigūnas,... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV.... 22. Apeliaciniai skundai atmestini.... 23. Tikrinamu atveju ginčas kilo dėl VDI Alytaus skyriaus atsisakymo pripažinti... 24. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir Saugomų... 25. Įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d.... 26. Kontrolės nuostatų 7 punktas numato, kad valstybiniai saugomų teritorijų... 27. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi... 28. Kauno apygardos administracinis teismas tinkamai aiškino teisės normas,... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 30. Atsakovų Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės... 31. Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimą palikti... 32. Nutartis neskundžiama....