Byla 2A-814-275/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,

3kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Algirdo Auruškevičiaus,

4sekretoriaujant J.Štreimikienei,

5dalyvaujant ieškovų atstovei adv. G.Lastauskienei, atsakovų atstovei

6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų R. N. V. ir B. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų R. N. V. ir B. V. ieškinį atsakovui 36-ąjai DNSB „Žaliasis namas“ dėl pažeistų teisių gynimo.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

8I.Ginčo esmė

9Ieškovai R. N. V. ir B. V. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (b.l. 55-57), kuriuo prašė įpareigoti atsakovą 36-ąją DNSB „Žaliasis namas“ savo lėšomis išardyti dvi rūkymo patalpas, esančias ( - ), laiptinėje, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ieškovams ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovams priklauso patalpos Nr. ( - ), esančios ( - ). Namo laiptinėje tarp 2 ir 3 bei tarp 3 ir 4 aukšto neteisėtai, netvarkingai, be įstatymais reikalaujamų projektų yra įrengtos dvi rūkymo patalpos. Kadangi šios patalpos yra įrengtos be jokios ventiliacijos, koridoriuje tarp aukštų laiptinėse tvyro nepakeliamas tabako kvapas. Atsakovas ne kartą buvo prašomas išardyti minėtas rūkymo patalpas, tačiau į šiuos prašymus nereagavo.

10II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

11Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009-12-21 sprendimu ieškovų ieškinį atmetė. Teismas motyvavo, kad pagal CK 4.82 str. 1 ir 5 d. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 str. 5 d. 2 p. nustatyta, kad bendroji inžinerinė įranga yra daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė (LAT 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2007; 2007-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2007). Byloje nėra duomenų, kad rūkymo patalpos būtų perduotos bendrijai. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d. daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Nors pagal šią normą Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tačiau ji, kaip civilinės atsakomybės subjektas, turi ypatumų, kuriuos sąlygoja tai, kad namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne Bendrija, o butų savininkai, kurie turi disponavimo šiais objektais teisę. Pagal CK 4.85 str. sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, nepriklausomai nuo to, ar savininkai yra bendrijos nariai. Šie asmenys, o ne Bendrija, proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas (CK 4.83 str. 6 d.), privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 str. 3 d.). Įgyvendinant šias teises ir vykdant pareigas, tarp butų savininkų, kaip bendraturčių, susiklosto vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, o tarp Bendrijos, kuri įgyvendina šių bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, ir trečiųjų asmenų susiklosto išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. Butų ir kitų patalpų savininkai, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, turi disponavimo šiais objektais teisę, o disponavimo teisę bendraturčiai gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Teismas konstatavo, kad šiuo atveju atsakomybės subjektu gali būti tik bendraturčiai, bet ne Bendrija.

12III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

13Ieškovai R. N. V. ir B. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai. Nurodo, kad ieškovai prieš kreipdamiesi į teismą, išnaudojo visas ikiteismines priemones, siekdami apginti savo teises. Bendriją, atstovaujamą bendrijos pirmininko V. A., kaip tinkamą atsakomybės subjektą įvardino ne viena kompetentinga institucija. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio departamento energetikos ir statinių skyrius 2009-09-21 raštu Nr. A51-21121-(3.3.10.2-PD4) dėl gyvenamajame name ( - ) įrengtų rūkymo patalpų Nr. A63-1929-(40000)-(3.2.1-BR4) įpareigojo 36-osios DNSB „Žaliasis namas“ bendrijos pirmininką V. A. organizuoti namo savininkų susirinkimą dėl rūkymo patalpų panaikinimo bendro naudojimo patalpose, kad būtų išlaikyti esminiai statiniui keliami reikalavimai; Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2009-10-29 raštu dėl prašymo tyrimo Nr. A63-1929-(40000)-(3.2.1-BR4) įpareigojo 36-ąją DNSB „Žaliasis namas“, administruojančią ( - ) esantį gyvenamąjį namą, iki 2009-10-30 panaikinti rūkymo patalpas bendrojo naudojimo patalpose; Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2009-10-31 raštu dėl rūkymo patalpų įrengimo Nr. 3-17-2020 (8.48.-17) įpareigojo 36-osios DNSB „Žaliasis namas“ pirmininką demontuoti laiptinėje įrengtas rūkymo patalpas bei Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2009-12-04 raštu dėl nurodymo vykdymo Nr. 3-17-2374 (8.48.-17) pakartotinai įpareigojo Bendrijos pirmininką demontuoti laiptinėje įrengtas rūkymo patalpas. Atsakovas nei vieno iš aukščiau minėtų kompetentingų institucijų įpareigojimų nevykdė, bet ir neskundė. Pagrįstai galima teigti, kad neskųsdamas įpareigojimų atsakovas tokiu savo elgesiu pripažino, kad atsakingas subjektas dėl padarytų pažeidimų yra Bendrija ir ją atstovaujantis Bendrijos pirmininkas. Teismas, darydamas išvadą, kad atsakomybės subjektu gali būti tik bendraturčiai, o ne Bendrija, netinkamai taikė teisės normas. Šis teismo teiginys prieštarauja teisingumo, protingumo principams. Remiantis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymu: 1) Bendrija yra organizacija, kuri įgyvendina namo patalpų savininkų teises, pareigas, interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Bendrija organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir kitokį valdymą. Ji yra tam ir sukurta, kad gyventojai atskirai savo nuožiūra netvarkytų bendro naudojimo objektų. Neteisėtai įrengtos rūkymo patalpos, dėl kurių nugriovimo vyksta ginčas, yra įrengtos bendrojo naudojimo patalpose, už kurių priežiūrą būtent ir yra atsakinga Bendrija, todėl jas nugriauti turi ne kažkuris gyventojas atskirai, o, kaip minėta aukščiau, už bendrojo naudojimo patalpų priežiūrą ir tvarkymą atsakinga Bendrija. Minėto įstatymo normos netgi draudžia bendrijos nariui savavališkai be bendrijos pirmininko leidimo reguliuoti, keisti, remontuoti namo bendrojo naudojimo patalpas (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo 29 str. 1 d. 7 p.); 2) Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatyme nurodyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų savininkai steigia bendriją ir už teikiamas paslaugas gyventojai Bendrijai moka mokesčius. Tuo atveju, jeigu Bendrija nebūtų įsteigta, bendrasavininkiai prižiūrėtų bendrojo naudojimo patalpas sudarę jungtinės veiklos sutartį arba paskyrę namo administratorių; 3) Bendrijos pirmininkas, kaip Bendrijos atstovas, remiantis imperatyviais įstatymų normų reikalavimais, privalo organizuoti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Bendrija privalo laikytis įstatymų nustatytų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, aplinkosaugos, priešgaisrinių reikalavimų (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo 26 str. 1 d. 2 p.), tačiau Bendrija pažeidžia šias pareigas ir rūkymo patalpų nenugriauna, nors kompetentingos institucijos ne kartą konstatavo, jog rūkymo patalpos įrengtos neteisėtai, neturint projekto, pažeidžiant higienos normas, kenkiant žmonių sveikatai, neatitinkant priešgaisrinių reikalavimų. Kadangi Bendrija turi kaupti lėšas namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, panaudojant minėtas lėšas, neteisėtai įrengtos rūkymo patalpos turi būti nugriautos atsakovo, o ne kažkurio/ių gyventojų atskirai. Remiantis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymu bendraturčiai savo teises ir pareigas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų naudojimu, priežiūra ir tvarkymu yra delegavę Bendrijai, todėl Bendrija privalo įgyvendinti visas teises ir privalo vykdyti jai priskirtas pareigas. Bendraturčiai daryti įtaką dėl bendro naudojimo patalpų priežiūros, naudojimo ar pan. gali tik per visuotinį Bendrijos narių susirinkimą, o už namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą atsakinga Bendrija, o ne gyventojas atskirai. Bendrijos narys turi teisę tik reikalauti, kaip šiuo atveju daro apeliantai, kad bendrosios nuosavybės naudojimas bei priežiūra atitiktų jo teisėtus interesus. Šiuo atveju, apeliantai turi teisę reikalauti, kad nebūtų kenkiama jų sveikatai, nebūtų pažeidinėjami įstatymai, būtų laikomasi kompetentingų institucijų priimtų sprendimų. Todėl aukščiau išdėstytos aplinkybės tik patvirtina, kad atsakovas šiame ginče turi būti Bendrija, o ne bendraturčiai.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15Skundas tenkintinas.

16Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal ieškovų reikalavimą atsakomybės subjektu gali būti tik bendraturčiai, o ne bendrija, yra nepagrįsta, todėl teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamo materialinės teisės normų pritaikymo LR CPK 330 straipsnio pagrindu. Teismo sprendimo išvados, kad ieškovai yra bendrijos nariai, ieškovai neginčijo, atsakovas nepateikė apeliacinio skundo dėl teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pakeitimo, todėl teismo išvados dėl šios aplinkybės paliktinos nepakeistos. Sprendime nurodytos dvi Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys (3K-3-200/2007 ir 3K-3-345/2007), tačiau kuriais teisės normų taikymo išaiškinimais, esančiais šiose nutartyse, remiasi teismas, darydamas išvadą, kad Daugiabučių namų savininkų bendrija negali būti atsakomybė subjektu pagal reikalavimą įpareigoti ją išardyti bendro naudojimo laiptinėje įrengtas patalpas, neargumentuojama. Iš to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo remiamasi teismine praktika, suformuluota analogiškose bylose.

17Byloje nebuvo ginčo dėl aplinkybės, ar patalpos, kurias prašoma išgriauti, yra bendro naudojimo patalpomis, kokia dalis tų patalpų priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis butų savininkams, todėl LR CK 4.82 straipsnio 1 ir 5 dalys byloje netaikytinos. Be to, teismas nepagrįstai byloje taikė Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 2 punktą, kuriame nurodyta, kas yra namo bendroji inžinerinė įranga. Byloje nekilo ginčo dėl namo inžinerinės įrangos, dėl jos naudojimo ir panašiai, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, ir šia steisė normas taikė nepagrįstai.

18Teismas netinkamai išaiškino Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, darydamas išvadą, kad rūkymo patalpos išgriovimas nėra pareiga, susijusi su bendro naudojimo objektų valdymu. Pagal 3 straipsnio 1 dalies nuostatą, bendrija turi įgyvendinti namo savininkų teises, susijusias su bendro naudojimo objektų (tame tarpe ir laiptinės) valdymu. Atsakovas neginčijo, jog ieškovai, kai namo butų savininkai, turi teisę įgyvendinti savo teises, numatytas LR Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje, tame tarpe siekti, kad būtų draudžiama rūkyti bendro naudojimo patalpose, kuriomis ir jie naudojasi. Bendrija, apsiribodama tik tuo, jog ginčo patalpose iškabindavo rūkymą draudžiančius skelbimus, nepakankamai įgyvendino savininkų teises turėti tinkamas naudojimui bendro naudojimo patalpas. Bendrija nepasinaudojo teise sušaukti savininkų susirinkimą ir priimti sprendimą, atitinkantį teisės normas, todėl yra atsakinga už tai, kad patalpose, kurias jai pavesta valdyti, yra rūkoma, tuo pažeidžiami ieškovų interesai. Patalpų išgriovimas nėra disponavimo teisės įgyvendinimas, o tai valdymo teisės įgyvendinimas, ir būtent tokią teisę bendro naudojimo patalpų atžvilgiu turi bendrija, todėl ji yra atsakinga pagal pareikštą ieškinį, byloje nebuvo pagrindo atsakovais patraukti teismo iniciatyva ar ieškovų iniciatyva visus bendrijos narius ir savininkus.

19Panaikinus teismo sprendimą, ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas , sumokant žyminį mokestį už ieškinį ir apeliacinį skundą – 268 Lt, turi atlyginti atsakovas, taip pat iš jo priteistinos išlaidos, kurias turėjo tiesai, išsiųsdami procesinius dokumentus - 48,95 Lt.

20Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., teisėjų kolegija

Nutarė

21Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti.

22Ieškinį patenkinti. Įpareigoti atsakovą - 36-ąją DNSB „Žaliasis namas“ išardyti 2 rūkymo patalpas, įrengtas laiptinėje namo, esančio ( - ), tarp antro ir trečio bei trečio ir ketvirto aukštų.

23Priteisti iš atsakovo 36-osios DNSB „Žaliasis namas“ ieškovui B. V. 268 Lt išlaidų, turėtų žyminiam mokesčiui sumokėti, atlyginimą ir 48,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, įpareigojant atsakovą sumokėti šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai, į AB Swedbank esančią Surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,... 3. kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Algirdo Auruškevičiaus,... 4. sekretoriaujant J.Štreimikienei,... 5. dalyvaujant ieškovų atstovei adv. G.Lastauskienei, atsakovų atstovei... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų R. N. V. ir... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 8. I.Ginčo esmė... 9. Ieškovai R. N. V. ir B. V. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (b.l.... 10. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 11. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009-12-21 sprendimu ieškovų... 12. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai... 13. Ieškovai R. N. V. ir B. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios... 14. Teisėjų kolegija... 15. Skundas tenkintinas.... 16. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal ieškovų... 17. Byloje nebuvo ginčo dėl aplinkybės, ar patalpos, kurias prašoma išgriauti,... 18. Teismas netinkamai išaiškino Daugiabučių namų savininkų bendrijų... 19. Panaikinus teismo sprendimą, ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas ,... 20. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2... 21. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą... 22. Ieškinį patenkinti. Įpareigoti atsakovą - 36-ąją DNSB „Žaliasis... 23. Priteisti iš atsakovo 36-osios DNSB „Žaliasis namas“ ieškovui B. V. 268...