Byla 2K-382/2013
Dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Vytauto Piesliako, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus ir nuteistojo J. Š. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio.

2Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendžiu nuteisti:

3J. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu dvejiems metams.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams.

5Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant J. Š. tęsti mokslą; per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

6J. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 2219,09 Lt turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam G. K.. Turtinės žalos atlyginimo terminas nustatytas šeši mėnesiai, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

7E. J. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2010 m. kovo 14 d. nusikalstama veika) laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2010 m. gegužės 28 d. nusikalstama veika) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 290 straipsnį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

8Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie paskirtos griežčiausios vienerių metų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis švelnesnės laisvės atėmimo bausmės – 9 mėnesiai, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams.

9Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, prie paskirtos vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis 2011 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu paskirtų bei neatliktų bausmių – šeši mėnesiai laisvės apribojimo ir 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams ir 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda.

10Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant E. J. tęsti darbą; per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

11E. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 2219,09 Lt turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam G. K.. Turtinės žalos atlyginimo terminas nustatytas šeši mėnesiai, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

12Iš J. Š. ir E. J. solidariai priteista: nukentėjusiajam G. K. – 2219,09 Lt turtinei žalai, 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt turėtų atstovavimo išlaidų; Valstybinei ligonių kasai – 3372,25 Lt; VSDFV Kauno skyriui – 933,70 Lt.

13Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu, patenkinus Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro J. B. apeliacinį skundą, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendžio dalis, kuria J. Š. ir E. J. atidėtas paskirtų bausmių vykdymas ir skirti įpareigojimai, pakeista – ši dalis panaikinta ir nuteistiesiems J. Š. ir E. J. bausmes paskirta atlikti pataisos namuose.

14Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendžio dalis, kuria išspręsti Valstybinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – VSDFV Kauno skyrius) ir nukentėjusiojo G. K. civiliniai ieškiniai, pakeista.

15Iš J. Š. ir E. J. solidariai Valstybinei ligonių kasai priteista 256,93 Lt.

16Iš J. Š. Valstybinei ligonių kasai priteista 3115,32 Lt.

17Iš J. Š. ir E. J. solidariai nukentėjusiajam G. K. priteista 2000 Lt BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytu nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

18Iš J. Š. nukentėjusiajam G. K. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti priteista 18 000 Lt, turtinei žalai atlyginti – 2219,09 Lt.

19Iš J. Š. VSDFV Kauno skyriui priteista 933,70 Lt išlaidų, išmokėtų G. K. kaip netekto darbingumo pensija.

20Nuosprendžio dalis dėl atstovavimo išlaidų priteisimo nepakeista.

21Teisėjų kolegija

Nustatė

22J. Š. ir E. J. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad 2010 m. kovo 14 d., apie 0.30 val., veikdami bendrininkų grupe, viešoje vietoje, prie prekybos centro „Šiaurinė“, esančio Kaune, Šiaurės pr. 47, E. J. tyčia kumščiu trenkė S. P. į veidą, šiam nugriuvus ant žemės J. Š. spyrė jam kojomis į galvą ne mažiau kaip 8 smūgius, į nugarą, šoną, kairę ranką – ne mažiau kaip 7 smūgius. S. P. atsikėlus, J. Š. ir E. J. nuvedė jį iki kiosko, esančio šalia prekybos centro „Šiaurinė“, kurio viduje E. J. spjovė S. P. į veidą, vadindamas jį „žertvele“ ir kitokiais įžeidžiančiais žodžiais, po to kumščiu trenkė į veidą. Išėjus iš kiosko S. P. priėjo prie automobilių aikštelėje stovėjusio automobilio, kuriame sėdėjo jo pažįstamas G. K., tikėdamasis pabėgti nuo J. Š. ir E. J., ir jį užkalbino; tuo metu J. Š. tyčia kumščiu trenkė S. P. į sprandą ir nustūmė jį nuo automobilio; E. J. sudavė kumščiu smūgį į veidą G. K., sėdėjusiam automobilyje; S. P. nustūmė E. J. nuo G. K., tada E. J. puolė S. P. ir smūgiavo jam kumščiu į įvairias kūno vietas – galvą, krūtinę, rankas, pečius, o šiam nukritus ant žemės, spardė kojomis į įvairias kūno vietas – galvą, nugarą, kojas, rankas, kumščiais tyčia sudavė ne mažiau kaip 20 smūgių, o kojomis – ne mažiau kaip 10 smūgių; tuo pačiu metu, kai E. J. mušė S. P., J. Š. puolė išlipusį iš automobilio G. K., suduodamas jam kumščiais į veidą, galvą, pečius, rankas, krūtinę ne mažiau kaip 10 smūgių, po to stipriai patraukė už striukės rankovės, dėl to G. K. nugriuvo ant žemės ir kelis kartus apsivertė, užsigaudamas kairės kojos čiurną. G. K. atsistojus, J. Š. iš šalia buvusio E. J. striukės kišenės ištraukė dujinį pistoletą ir šovė G. K. tris kartus į veidą. Tokiais savo veiksmais, įžūliu elgesiu, patyčiomis J. Š. ir E. J. demonstravo nepagarbą aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė nukentėjusiajam S. P. nežymų sveikatos sutrikdymą.

23J. Š. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nuteistas už tai, kad 2010 m. kovo 14 d., apie 0.30 val., viešoje vietoje, prie prekybos centro „Šiaurinė“, viešosios tvarkos pažeidimo metu, dėl chuliganiškų paskatų suduodamas smūgius kumščiais G. K. į veidą, galvą, pečius, rankas, krūtinę, pargriaudamas jį ant žemės ir šaudamas iš dujinio pistoleto 3 kartus į veidą, padarė G. K. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairės čiurnos, pėdos sumušimus su poodine kraujosruva, tai komplikavosi kairės blauzdos pūliniu ir pūlingu kairės čiurnos artritu, t. y. padarė nukentėjusiajam G. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

24E. J. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 290 straipsnį nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės 28 d., apie 22.40 val., viešoje vietoje, bare „Vaišinta ir Ko“, esančiame Kaune, Islandijos pl. 133, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, necenzūriniais žodžiais plūdo K. Ž. ir L. M., sugniaužęs kumščius grasino tuoj pat suduoti smūgius L. M.. Taip įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Po to, apie 22.45 val., pažeidęs viešąją tvarką, vengdamas sulaikymo, plūsdamas necenzūriniais žodžiais įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekančius valstybės tarnautojus – Kauno apskrities VPK PR mobilaus būrio vyresnįjį patrulį R. G. ir patrulį R. B..

25Kasaciniu skundu nuteistasis J. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendį ir dėl paskirtos bausmės palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendį.

26Kasatorius nurodo, kad Kauno apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

27Pirmiausia, nuteistojo teigimu, jo ir kito nuteistojo E. J. veiksmai nepagrįstai įvertinti kaip padaryti bendrininkų grupės (BK 25 straipsnio 2 dalis) ir ši aplinkybė nepagrįstai pripažinta atsakomybę sunkinančia, nes jie nesitarė sumušti nukentėjusįjį S. P., jį sutiko netikėtai ir sumušė neturėdami jokio bendro tikslo, nesitarę nei iš anksto, nei nusikalstamos veikos darymo metu. Taigi nesant tarp bendrininkų susitarimo, kuris juos sujungia, sutvirtina pasiryžimą daryti ar tęsti bendrą nusikalstamą veiką, nėra pagrindo tvirtinti, kad yra nustatytas subjektyvusis bendrininkavimo požymis.

28Taip pat, kasatoriaus manymu, skiriant jam bausmę neįvertintas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis: kėsinimosi dalykas, nusikalstamos veikos padarymo būdas, laikas, vieta, panaudoti įrankiai ir priemonės, žalos dydis ir kt. Nuteistasis nurodo, kad G. K. sužalotas tuo metu, kai jis (kasatorius) stipriai patraukė G. K. už striukės rankovės ir šis nugriuvo, kelis kartus apsivertė, užsigaudamas kairės kojos čiurną. Kasatorius teigia, kad tokių pasekmių nenorėjo ir jų nenumatė. Be to, neatkreiptas dėmesys ir į tai, kad sužalojimo pasekmėms turėjo įtakos ir paties nukentėjusiojo kreipimasis į gydymo įstaigą ne laiku, ankstesnės jo ligos.

29Kasatorius nurodo, kad Kauno apygardos teismas netinkamai įvertino BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Tokią išvadą šios instancijos teismas galėjo padaryti tik įvertinęs visą BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatų kontekstą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad įstatymas nedraudžia taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą, taip pat į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, vertindamas byloje esančius kaltininko asmenybę apibūdinančius duomenis, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų ir pan.). Kasatorius nurodo, kad jis turi mažametę dukterį, gimusią 2010 m. spalio 18 d., rūpinasi ir padeda sergančiai, tik iš dalies darbingai (darbingumo lygis 40 proc.) motinai E. Š., nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. studijuoja Kauno kolegijoje. Taigi reali laisvės atėmimo bausmė neleistų jam baigti mokslo įstaigos, jis negalėtų padėti savo motinai ir dukters motinai. Taip pat kasatorius nurodo, kad kaltę dėl padarytų nusikaltimų visiškai pripažįsta ir labai dėl to gailisi.

30Kasaciniu skundu nuteistojo E. J. gynėjas prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria dėl nuteistojo E. J. patenkintas prokuroro apeliacinis skundas, panaikinti ir dėl tos dalies palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendį.

31Kasatorius nurodo, kad Kauno apygardos teismas netinkamai pritaikė BK 41 straipsnio 2 dalies, 54, 75 straipsnių nuostatas, dėl to šio teismo E. J. paskirta bausmė yra neteisinga, t. y. aiškiai per griežta.

32Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas E. J. bausmę paskyrė laikydamasis BK 41 straipsnio 2 dalies, 54, 75 straipsnių nuostatų. Atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad šis nuteistasis yra pakankamai jauno amžiaus, mokosi, dirba, neturi teistumo. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas nuteistajam E. J. esą pažeistų teisingumo principą, nepagrįsta. Darydamas šią išvadą, apeliacinės instancijos teismas neįvertino ne tik minėtų pirmosios instancijos teismo įvertintų aplinkybių, bet ir to, kad, atidėdamas E. J. paskirtos bausmės vykdymą, teismas nustatė jam griežtus įpareigojimus, kurie, kasatoriaus įsitikinimu, padeda įgyvendinti teisingumą (jeigu nuteistasis nesilaikytų nustatytų įpareigojimų, jam tektų atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę). Be to, kasatorius pažymi, kad, tik nuteistajam būnant laisvėje ir jam dirbant, galima tikėtis greitesnio žalos atlyginimo nukentėjusiajam (E. J. turėjo darbą, kuris išsaugotas jam iki šiol). Turėtų būti įvertinta ir tai, kad nuo inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo praėjo pakankamai daug laiko. Kartu kasatorius prašo atkreipti dėmesį į tai, kad skundžiamame nuosprendyje teisėjų kolegija abejoja tuo, jog bausmės tikslai, tarp jų ir individualioji bei bendroji prevencija, gali būti pasiekti atidedant E. J. bausmės vykdymą. Kasatoriaus manymu, abejonėmis negalima vadovautis ne tik vertinant įrodymus, bet ir skiriant bausmes. Taip pat skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, kad E. J. nepadarė jokių realių veiksmų atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Šiuo aspektu kasatorius pažymi, kad dėl žalos vyko dideli ginčai ir ji teisingai nustatyta tik apeliacinėje instancijoje.

33Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Laima Milevičienė atsiliepimu į kasacinius skundus siūlo juos atmesti.

34Prokurorė atsiliepime nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistiesiems J. Š. ir E. J. atidėtas paskirtų bausmių vykdymas ir skirti įpareigojimai, panaikindamas šią dalį ir paskirdamas bausmes atlikti pataisos namuose, nepažeidė BK 54 straipsnio, 61 straipsnio 2 dalies normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą.

35Pagal BK 75 straipsnį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas nedraudžia taikyti bausmės vykdymo atidėjimo ir tais atvejais, kai padaromi keli nesunkūs ir (ar) apysunkiai nusikaltimai, už kuriuos paskirta galutinė bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

36Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012).

37Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nors J. Š. ir E. J. ir atitinka formalias BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas – J. Š. nuteistas už nesunkų ir apysunkį tyčinius nusikaltimus, o E. J. – už tris nesunkius tyčinius nusikaltimus ne didesne nei ketverių metų laisvės atėmimo bausme, tačiau Kauno miesto apylinkės teismas BK 75 straipsnio nuostatas jiems pritaikė netinkamai, nes nuteistųjų asmenybė, jų pavojingumas, elgesys po nusikalstamų veikų padarymo, padarytų veikų pavojingumas, net ir įvertinus nuteistųjų amžių, socialinę, šeiminę padėtį, nesuteikia pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Prokurorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų šių aplinkybių visumos, sprendimą atidėti bausmės vykdymą grindė vien tik nuteistųjų amžiumi, socialine bei šeimine padėtimi, nemotyvuodamas išvadų, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo.

38Prokurorė atsiliepime nurodo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog J. Š. teisiamas antrą kartą. Nusikaltimus, susijusius su smurto naudojimu (vienas jų priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai), jis padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, taip pat už tyčinius nusikaltimus, tarp jų ir už viešosios tvarkos pažeidimą. Šias veikas J. Š. padarė laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, nepraėjus nė dviem mėnesiams po to, kai buvo priimtas nuosprendis dėl ankstesnių veikų. Be to, J. Š. metų laikotarpiu iki šių veikų padarymo buvo baustas administracine tvarka dėl pažeidimo, susijusio su viešosios tvarkos pažeidimu. Šios aplinkybės rodo nuteistojo polinkį pažeidinėti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, įstatymus, viešąją tvarką. Be to, po šių veikų padarymo J. Š. nesiėmė jokių realių veiksmų atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, nors nuo veikos padarymo praėjo daugiau nei dveji metai. Visos šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, tarp jų ir individualioji bei bendroji prevencija, gali būti pasiekti atidedant bausmės vykdymą. Todėl, prokurorės manymu, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, ankstesnius teistumus, veikų pobūdį, pavojingumą, nuteistojo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai J. Š. gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

39Nuteistasis E. J. iki veikų, už kurias nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, padarymo nebuvo teistas, tačiau jam net du kartus buvo nutrauktos bylos BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu. Paskutinį kartą Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu E. J. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, susijusios su smurto naudojimu. Nauja veika – viešosios tvarkos pažeidimas – taip pat susijusi su fizinio smurto naudojimu, padaryta 2010 m. kovo mėnesį, t. y. nepraėjus metams po ankstesnio nuosprendžio priėmimo. BK 38 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiu atveju asmeniui turėtų būti skiriama bausmė ir už tą veiką, dėl kurios nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas. Tai nepadaryta tik todėl, kad dėl šios aplinkybės nebuvo paduotas skundas, ir teismas į tai atsižvelgė kaip į nuteistąjį neigiamai apibūdinančią aplinkybę. Įvertinta ir tai, kad jis nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, tarp jų ir už pažeidimą, susijusį su viešosios tvarkos pažeidimu. Administracine tvarka E. J. baustas ir po nusikalstamų veikų padarymo. Šios aplinkybės rodo nuteistojo polinkį pažeidinėti visuomenei priimtinas elgesio taisykles, įstatymus, pažeidinėti viešąją tvarką. Anksčiau taikytos priemonės ir bausmės teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui nedarė, jis toliau pažeidinėjo įstatymus. Po nusikalstamų veikų padarymo E. J. nepadarė jokių realių veiksmų atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, nors nuo veikos padarymo praėjo daugiau nei dveji metai. Tai rodo, kad nuteistasis nesuvokia, neįvertina ir neprisiima savo pavojingo elgesio padarinių. Tai apeliacinės instancijos teismui leido pagrįstai abejoti, kad bausmės tikslai, o tarp jų ir individualioji bei bendroji prevencija, gali būti pasiekti atidedant E. J. paskirtos bausmės vykdymą. Tai, kad nuteistasis dirba, jauno amžiaus, nėra pakankamas pagrindas paneigti išvardytų aplinkybių neigiamą reikšmę sprendžiant dėl galimybės atidėti bausmės vykdymą. Taigi, įvertinęs šių aplinkybių visumą, Kauno apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl BK 75 straipsnio nuostatos E. J. taikytos nepagrįstai, nesant duomenų, leidžiančių manyti, kad nuteistasis gali būti pakankamai nubaustas bei pasitaisyti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

40Prokurorės nuomone, įvertinęs visumą E. J. ir J. Š. apibūdinančių duomenų, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės vykdymo atidėjimas akivaizdžiai pažeistų teisingumo principą, atsirastų prielaida formuotis nebaudžiamumo nuostatoms, ir pagrįstai pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto BK 75 straipsnio normų taikymo.

41Be to, prokurorė nurodo, kad nuteistojo J. Š. kasacinio skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai jo ir kito nuteistojo veiksmus įvertino kaip padarytus bendrininkų grupe ir tai pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe, paliktinas nenagrinėtas, nes BPK 367 straipsnio 3 dalis numato, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisme šis klausimas nebuvo nagrinėtas.

42Nuteistojo J. Š. ir nuteistojo E. J. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus kasaciniai skundai atmestini.

43Dėl bendrininkų grupės

44Kasatorius J. Š. teigia, kad jo ir kito nuteistojo E. J. veiksmai nepagrįstai įvertinti kaip padaryti bendrininkų grupės. Jis teigia, kad nesitarė sumušti nukentėjusįjį S. P., jį sutiko netikėtai ir sumušė neturėdami jokio bendro tikslo, nesitarę nei iš anksto, nei nusikalstamos veikos darymo metu. Taigi nesant tarp bendrininkų susitarimo, kuris juos sujungia, sutvirtina pasiryžimą daryti ar tęsti bendrą nusikalstamą veiką, nėra pagrindo tvirtinti, kad yra nustatytas subjektyvusis bendrininkavimo požymis.

45BK 24 straipsnio 1 dalis bendrininkavimą padarant nusikalstamą veiką apibrėžia kaip tyčinį bendrą dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas yra pavojingesnė nusikalstamos veikos padarymo forma, todėl Baudžiamasis kodeksas atskiras bendrininkavimo formas numato kaip nusikaltimą kvalifikuojančias aplinkybes arba kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Bendrininkavimas yra bendra kelių asmenų veika ir dėl to asmenys, pripažinti bendrininkais nepriklausomai nuo jų konkretaus indėlio atsako pagal vieną ir tą patį BK straipsnį. Bendrininkų grupė kaip viena iš bendrininkavimo formų apibrėžta BK 25 straipsnio 2 dalyje. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. BK 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju).

46Byloje nustatyta, kad abu nuteistieji dalyvavo pažeidžiant viešąją tvarką, abu mušė nukentėjusiuosius, taigi abu nuteistieji realizavo BK 284 straipsnio 1 dalies objektyviuosius požymius. Todėl teismas pagrįstai juos pripažino bendrininkais ir nusikaltimo vykdytojais. Tai, kad nuteistieji iš anksto nesitarė padaryti nusikaltimą, neeliminuoja bendrininkavimo. Pakanka, kad susitarimas įvyktų prieš pat padarant nusikaltimą ar net nusikaltimo darymo metu.

47Dėl BK 75 straipsnio taikymo

48Kasatoriai nurodo, kad Kauno apygardos teismas netinkamai įvertino BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, bus įgyvendinti bausmės tikslai.

49Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal prokuroro apeliacinį skundą, nutarė, kad prokuroro skundas turi būti tenkinamas, ir panaikino BK 75 straipsnio taikymą kasatoriams. BK 75 straipsnis nustato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnis nedraudžia taikyti paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą padarius kelias nusikalstamas veikas. Svarbu, kad padaryti keli nusikaltimai būtų nesunkūs ar apysunkiai nusikaltimai, o paskirta galutinė bausmė neviršytų ketverių metų laisvės atėmimo. Visa tai yra bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos. Tačiau minėtos sąlygos tik sudaro teorines prielaidas BK 75 straipsnio taikymui, t. y. tik esant šioms sąlygoms teismas turi teisę svarstyti klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo. Klausimas gali būti išspręstas teigiamai tik tuo atveju, jei yra bausmės vykdymo atidėjimo pagrindas, t. y. jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas turi būti užtikrintas, kad nuteistasis nedarys daugiau naujų nusikalstamų veikų, ateityje laikysis įstatymų ir dėl to nėra pagrindo vykdyti paskirtą bausmę.

50Kasatorių padarytos veikos ir paskirtos bausmės formaliai atitinka BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. J. Š. nuteistas už nesunkų ir apysunkį tyčinius nusikaltimus ne didesne nei ketverių metų laisvės atėmimo bausme, E. J. – už tris nesunkius tyčinius nusikaltimus ne didesne nei ketverių metų laisvės atėmimo bausme, tačiau, kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, nuteistųjų asmenybė, elgesys po nusikalstamų veikų padarymo, padarytų veikų pavojingumas, net ir įvertinus nuteistųjų amžių, socialinę, šeiminę padėtį, nesuteikia pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realus bausmės atlikimo.

51J. Š. teisiamas antrą kartą. Padaryti smurtiniai nusikaltimai, vienas iš jų priskirimas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimai padaryti neišnykus teistumui už ankstesnius, taip pat tyčinius nusikaltimus, tarp jų ir už viešosios tvarkos pažeidimą. Pažymėtina, kad šias veikas jis padarė laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu, nepraėjus nei dvejiems mėnesiams po to, kai buvo priimtas nuosprendis dėl ankstesnių veikų. Be to, J. Š. metų laikotarpiu iki šių veikų padarymo buvo baustas administracine tvarka dėl pažeidimo, susijusio su viešosios tvarkos pažeidimu. Už tokį pažeidimą J. Š. baustas ir po veikos padarymo – 2012 m. kovo 6 d. Šios aplinkybės aiškiai rodo nuteistojo polinkį pažeidinėti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, įstatymus, viešąją tvarką. Pažymėtina ir tai, kad po šių veikų padarymo J. Š. nesiėmė jokių realių veiksmų atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, nors nuo veikos padarymo praėjo daugiau nei dveji metai. Visos šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant bausmės vykdymą.

52Nors nuteistasis J. Š. mokosi, augina mažametį vaiką, tačiau net ir augindamas mažametį vaiką neblaivus pažeidinėjo viešąją tvarką, (2012 m. sausio 14 d. padarytas administracinis teisės pažeidimas), niekur nedirbo, išlaikomas tėvų, jokių priemonių atlyginti žalą nesiėmė. Taigi, įvertinus nuteistojo J. Š. asmenybę, ankstesnius teistumus, veikų pobūdį, pavojingumą, nuteistojo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, konstatuotina, jog nėra pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl BK 75 straipsnio nuostatos taikytos nepagrįstai.

53E. J. nors iki veikų, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo ir nebuvo teistas, tačiau jam net du kartus buvo nutrauktos bylos BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu. Paskutinį kartą Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu E. J. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas dėl plėšimo nusikaltimo (BK 180 straipsnio 1 dalis), kuris buvo susijęs su smurto naudojimu, padarymo. Nauja veika – viešosios tvarkos pažeidimas padaryta 2010 m. kovo mėnesį, t. y. nepraėjus nė metams po ankstesnio nuosprendžio priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, pagrįsdamas savo sprendimą, pažymėjo, kad BK 38 straipsnio 4 dalis numato, jog tokiu atveju asmeniui turėtų būti skiriama bausmė ir už tą veiką, dėl kurios nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas. Tačiau to nebuvo padaryta ir kasatorius nepagrįstai išvengė baudžiamosios atsakomybės. Be to, atsižvelgiama, kad E. J. po veikų, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo dar du kartus padarė analogiškas veikas – viešosios tvarkos pažeidimus ir už tai buvo nuteistas 2011 m. sausio 4 d. baudžiamuoju įsakymu bei 2011 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu. Apygardos teismas įvertino ir tai, kad E. J. nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, tarp jų ir už pažeidimą, susijusį su viešosios tvarkos pažeidimu. Administracine tvarka kasatorius buvo baustas ir po nusikalstamų veikų padarymo: 2010 m. lapkričio 29 d. už tai, kad plūdo necenzūriniais žodžiais policijos pareigūnus, nevykdė jų reikalavimų; 2011 m. rugpjūčio 29 d. už tai, kad, būdamas neblaivus, viešoje vietoje garsiai šūkavo, rėkavo, triukšmavo ir taip trikdė viešąją rimtį. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad visos šios aplinkybės rodo nuteistojo E. J. polinkį pažeidinėti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, įstatymus, viešąją tvarką. Akivaizdu, kad anksčiau taikytos priemonės bei bausmės teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis toliau savo elgesiu pažeidinėja įstatymus. Pažymėtina ir tai, jog E. J. nepadarė jokių realių veiksmų atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, nors nuo veikos padarymo praėjo daugiau nei dveji metai. Visos šios aplinkybės sudaro prielaidą pagrįstai abejoti tuo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant bausmės vykdymą nuteistajam E. J..

54Teisėjų kolegija sutinka su šiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis ir laiko, kad teismas, panaikindamas BK 75 straipsnio taikymą, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

55Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

56Nuteistojo J. Š. ir nuteistojo E. J. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendžiu nuteisti:... 3. J. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės... 5. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas... 6. J. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 2219,09 Lt turtinės žalos... 7. E. J. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2010 m. kovo 14 d.... 8. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 9. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1... 10. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas... 11. E. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 2219,09 Lt turtinės žalos... 12. Iš J. Š. ir E. J. solidariai priteista: nukentėjusiajam G. K. – 2219,09 Lt... 13. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 14. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendžio dalis, kuria... 15. Iš J. Š. ir E. J. solidariai Valstybinei ligonių kasai priteista 256,93 Lt.... 16. Iš J. Š. Valstybinei ligonių kasai priteista 3115,32 Lt.... 17. Iš J. Š. ir E. J. solidariai nukentėjusiajam G. K. priteista 2000 Lt BK 284... 18. Iš J. Š. nukentėjusiajam G. K. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu... 19. Iš J. Š. VSDFV Kauno skyriui priteista 933,70 Lt išlaidų, išmokėtų G. K.... 20. Nuosprendžio dalis dėl atstovavimo išlaidų priteisimo nepakeista.... 21. Teisėjų kolegija... 22. J. Š. ir E. J. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad 2010 m.... 23. J. Š. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nuteistas už tai, kad 2010... 24. E. J. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 290 straipsnį nuteistas už tai, kad... 25. Kasaciniu skundu nuteistasis J. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 26. Kasatorius nurodo, kad Kauno apygardos teismas netinkamai pritaikė... 27. Pirmiausia, nuteistojo teigimu, jo ir kito nuteistojo E. J. veiksmai... 28. Taip pat, kasatoriaus manymu, skiriant jam bausmę neįvertintas padarytos... 29. Kasatorius nurodo, kad Kauno apygardos teismas netinkamai įvertino BK 75... 30. Kasaciniu skundu nuteistojo E. J. gynėjas prašo Kauno apygardos teismo 2012... 31. Kasatorius nurodo, kad Kauno apygardos teismas netinkamai pritaikė BK 41... 32. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas E. J. bausmę paskyrė... 33. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 34. Prokurorė atsiliepime nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas,... 35. Pagal BK 75 straipsnį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar... 36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad taikant bausmės vykdymo... 37. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nors J. Š. ir E. J.... 38. Prokurorė atsiliepime nurodo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog J.... 39. Nuteistasis E. J. iki veikų, už kurias nuteistas pirmosios instancijos teismo... 40. Prokurorės nuomone, įvertinęs visumą E. J. ir J. Š. apibūdinančių... 41. Be to, prokurorė nurodo, kad nuteistojo J. Š. kasacinio skundo argumentas,... 42. Nuteistojo J. Š. ir nuteistojo E. J. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus... 43. Dėl bendrininkų grupės... 44. Kasatorius J. Š. teigia, kad jo ir kito nuteistojo E. J. veiksmai nepagrįstai... 45. BK 24 straipsnio 1 dalis bendrininkavimą padarant nusikalstamą veiką... 46. Byloje nustatyta, kad abu nuteistieji dalyvavo pažeidžiant viešąją... 47. Dėl BK 75 straipsnio taikymo... 48. Kasatoriai nurodo, kad Kauno apygardos teismas netinkamai įvertino BK 75... 49. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal... 50. Kasatorių padarytos veikos ir paskirtos bausmės formaliai atitinka BK 75... 51. J. Š. teisiamas antrą kartą. Padaryti smurtiniai nusikaltimai, vienas iš... 52. Nors nuteistasis J. Š. mokosi, augina mažametį vaiką, tačiau net ir... 53. E. J. nors iki veikų, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo... 54. Teisėjų kolegija sutinka su šiomis apeliacinės instancijos teismo... 55. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 56. Nuteistojo J. Š. ir nuteistojo E. J. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus...