Byla 1A-5-606/2020

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Baškienės, Dalios Kursevičienės, sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei, Linai Gricienei, dalyvaujant prokurorams Kristinai Blinstrubienei, Raimundui Galdikui, nukentėjusiajam R. E., jo atstovui advokatui Artūrui Andriukaičiui, nuteistajam A. G., gynėjai advokatei Nataljai Fočenkovai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. E. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. G., gim. ( - ), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį vienerių metų trejų mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 valandų per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir toliau per visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje.

2Iš A. G. priteista Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 239,09 Eur turtinei žalai atlyginti.

3Civiliniam ieškovui R. E. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

4Iš A. G. priteista civiliniam ieškovui R. E. 1000 Eur proceso išlaidoms atlyginti.

5Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6I.

7Bylos esmė

81. A. G. nuteistas už tai, kad 2018 m. liepos 29 d., apie 20 val., prie poilsio namelių, esančių ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu vieną kartą smogė nukentėjusiajam R. E. į dešinę kaklo pusę, po to jam parkritus ant žemės ir bandant keltis, smogė ranka vieną kartą į kairįjį skruostikaulį ir vieną kartą į kairįjį apatinį žandikaulį, taip nukentėjusiajam R. E. sukėlė fizinį skausmą ir padarė apatinio žandikaulio lūžimą kairiojo kampo projekcijoje su poodine kraujosruva lūžyje, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

9II. Apeliacinio skundo argumentai

102. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis R. E. prašo baudžiamojoje byloje atlikti įrodymų tyrimą, pakeisti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendį – A. G. veiką perkvalifikuojant iš BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnį bei paskirti subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, pritaikius BK 75 straipsnį, atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant neišvykti iš savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti darbą, per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino laikotarpį atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytas turtinę ir neturtinę žalas, priteisti iš nuteistojo A. G. nukentėjusiajam R. E. 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 21483,20 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, taip pat 4641,60 Eur išlaidų, susijusių su advokato paslaugų suteikimu ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teisme metu bei išlaidas, susijusias su advokato paslaugų suteikimu apeliacinės instancijos teisme, pagal bylos nagrinėjimo metu pateiktus dokumentus.

112.1. Apelianto teigimu, iš skundžiamame nuosprendyje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad A. G. turėjo būti teisiamas ne dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, o dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei BK 284 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo.

122.2. Apeliantas nurodo, kad 2018 m. gruodžio 19 d. jis ir jo atstovas ikiteisminio tyrimo metu prašė ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro, jog A. G. įtarimas būtų perkvalifikuotas iš BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnį. Apelianto teigimu, A. G. neteisėti veiksmai pasireiškė cinišku fizinio smurto pavartojimu į gyvybiškai svarbius organus, t. y. į galvą. Pati smūgių lokalizacija, smūgių intensyvumas ir sužalojimų padarymo mechanizmas rodo, jog be aiškios priežasties A. G. siekė sukelti dar sunkesnius padarinius jo sveikatai. Teismas nevertino, jog smūgiuota buvo į galvą, gerokai vyresniam asmeniui, todėl buvo iškilusi rimta grėsmė netgi jo gyvybei. Todėl pagal teismų praktiką pirmosios instancijos teismas turėjo perkvalifikuoti A. G. veiką į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-382/2013).

132.3. Apeliaciniame skunde, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliantas nurodo, kad BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos chuliganiškos paskatos nustatomos tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-408/2013). Būtent tokie neadekvatūs ir buvo nuteistojo A. G. veiksmai.

142.4. Apelianto tvirtinimu, iš bylos duomenų nustatyta, kad ( - ) A. G. su savo drauge L. B. išsinuomojo iš jo poilsio namelį. Kadangi buvo nuolat girtaujama, keliamas triukšmas, jis pirmiausia paprašė, kad A. G. su savo drauge netriukšmautų, kadangi kiti poilsiaujantys asmenys norėjo ramybės. Jam teko kviesti policijos pareigūnus, kadangi A. G. su savo drauge nenusiramino, ir netgi jam matant išlaužė medinio poilsio namelio terasos lentą. Po to, kai A. G. buvo iškviesta policija, jis eidamas takeliu pasitikti policijos ekipažo, iš už nugaros pajuto iš A. G. smūgį į galvos dešinę pusę, kaklą, po suduoto smūgio apsvaigęs nukrito, bandydamas keltis pajuto smūgį į kairės pusės skruostikaulį, žandikaulį. Dėl laikino trauminio visiško klausos ir regėjimo praradimo jis net negalėjo tiksliai pasakyti, kuo buvo smūgiuojama, tačiau iš patirtų sužalojimų, t. y. kaklo nubrozdinimo dešinėje, padarė išvadą, jog galėjo būti smūgiuota ir su minėta A. G. išlaužta terasos lenta, kuri buvo numesta šalia užpuolimo vietos. Nukentėjusiojo R. E. teigimu, teismas neatsižvelgė į A. G. veiksmų eigą, į tai, jog nebuvo jokios pateisinamos priežasties, A. G. būnant jauno amžiaus, smurtauti prieš vyresnio amžiaus nukentėjusįjį. Be to, teismas neįvertino ir A. G. veiksmų intensyvumo, nors nuosprendyje ir nustatė, kad A. G. „vieną kartą smogė nukentėjusiajam R. E. į dešinę kaklo pusę, po ko jam parkritus ant žemės ir bandant keltis, kaltinamasis A. G. smogė ranka vieną kartą į kairįjį skruostikaulį ir vieną kartą į kairįjį apatinį žandikaulį“. Taigi A. G. atliko kelis smurtinio pobūdžio veiksmus. Teismas taip pat nevertino ir to, kad jis niekaip nesipriešino prieš A. G., kadangi buvo užpultas iš nugaros, o toks A. G. veikimas, kai suduodami keli smūgiai nesipriešinusiam nukentėjusiajam, ir parodo, kad A. G., veikdamas iš chuliganiškų paskatų, buvo visiškai apatiškas kilsiantiems padariniams. Teismas neįvertino ir to, kad A. G. visus smurtinio pobūdžio veiksmus atliko į gyvybiškai svarbiausią nukentėjusiojo kūno vietą, t. y. galvą ir kaklą. Tai dar kartą parodo, kad A. G. veiksmai buvo ypatingai pavojingi. Nors teismas ir patvirtino, jog A. G. sukėlė jam sužalojimą ir dešinėje kaklo pusėje, tačiau visiškai nevertino to BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir BK 284 straipsnio numatytų nusikalstamų veikų sudėties kontekste. Teisme liudytoja S. Z. T. parodė, kad nors ji nematė, kada ir kaip A. G. panaudojo lentą užpuolant R. E., liudytoja teigė, kad po įvykio lenta gulėjo šalia R. E., todėl ji ir padarė išvadą, kad A. G. R. E. sudavė per galvą su lenta. Liudytoja taipogi patvirtino, kad po sumušimo ji ant R. E. veido matė mėlynes ant skruostikaulio tiek dešinėje, tiek ir kairėje pusėse. Apelianto nuomone, šios aplinkybės yra labai svarbios, kadangi rodo A. G. tyčios turinį, kad jis veikė brutaliai, panaudodamas išlaužtą lentą kaip įrankį, ja suduodant smūgius iš nugaros į galvą.

152.5. Apelianto tvirtinimu, tokią A. G. veiksmų kvalifikaciją, apie kurią jis ir jo atstovas minėjo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu (baigiamosiose kalbose) lemia ne tik medicininiai dokumentai, patvirtinantys jo patirtus sužalojimus, tačiau ir sužalojimų lokalizacija, sužalojimo mechanizmas, panaudotas nusikaltimo įrankis ir be jokios priežasties panaudotas fizinis smurtas. Apelianto nuomone, tai, jog jis atėjo gražiuoju sudrausminti neblaivų ir agresyviai nusiteikusį nuomininką A. G., negali lemti aplinkybės, kad būtų eliminuotos chuliganiškos paskatos. Teismas net nevertino, kad baudžiamojoje byloje yra 2018 m. lapkričio 6 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. G. tarnybinis pranešimas „Dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo“, jame, be kita ko, nurodyta ir tyrimą atlikusios ikiteisminio tyrimo pareigūnės L. G. pozicija dėl įtarimo perkvalifikavimo į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad iš garso įrašų girdėti, jog jis primygtinai prašė A. G. nusiraminti ir netrikdyti visuomenės rimties ir tvarkos, tačiau nepaisant to, A. G. panaudojo prieš jį fizinę prievartą. A. G. veiksmai buvo atlikti viešojoje vietoje, kur bet kada galėjo būti mažamečiai vaikai ar poilsiautojai, todėl savo veiksmais viešojoje vietoje A. G. pažeidė visuomenės rimtį ir tvarką. Garso įrašai net nebuvo ištirti, jie nebuvo išklausyti, todėl galbūt dėl to A. G. veiksmai buvo kvalifikuoti netinkamai. Apelianto įsitikinimu, pagal byloje surinktus duomenis ir susiklosčiusią teismų praktiką, A. G. privalėjo būti nuteistas ne pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, bet pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą bei BK 284 straipsnį.

162.6. Nukentėjusiojo R. E. tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo jo civilinio ieškinio, taip šiurkščiai pažeidė jo, kaip nukentėjusiojo, interesus, kadangi, būdamas nusikaltimo auka, jis bus priverstas gaišti laiką, samdyti advokatą tam, jog įrodinėtų savo pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumą civilinio proceso tvarka. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad civiliniu ieškiniu prašyta priteisti turtinė ir neturtinė žalos buvo visiškai pagrįstos. Teismas net nevertino, jog prašoma turtinės žalos suma buvo pagrįsta objektyviais bylos duomenimis, t. y. civilinio ieškinio priedais. Todėl visiškai nesutinka su skundžiamo nuosprendžio motyvu, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo atliekamų odontologinių paslaugų kainų realumą ir pagrįstumą. Byloje buvo pateikti tikslūs duomenys dėl medicininių paslaugų įkainių. Tačiau teismas, neturėdamas jokių civiliniame ieškinyje nurodytas kainas paneigiančių objektyvių duomenų, vis tiek jomis abejojo. Tokie nuosprendžio argumentai nėra teisiniai, o kaip tik rodo teisėjos išankstinį nusistatymą prieš nukentėjusįjį, ir tai jis juto iš užduodamų klausimų, taip pat prokuroro daromo psichologinio spaudimo. Nukentėjusiojo teigimu, teismas nevertino objektyvių įrodymų, jog jo patirtas žandikaulio lūžis sukėlė neigiamus padarinius bei būtinybę atlikti dantų protezavimą. UAB „( - ) “ išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad dėl A. G. sukelto sveikatos sutrikdymo jam buvo pašalinti 35 ir 42 dantys, kartu buvo sudarytas preliminarus gydymo planas, kad dėl patirto sužalojimo, tęsiant medicininį gydymą, jis patirs 15525 Eur išlaidų. Be to, UAB „( - )“ parengė patikslintą preliminaraus gydymo planą, iš jo matyti, kad šią dieną numatyta, jog jis patirs 18276 Eur gydymo išlaidų. UAB „( - ) “ išraše nurodyti duomenys patvirtina, kad nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gegužės 21 d. jis dėl gydymo jau patyrė 2052 Eur faktinių išlaidų. Apelianto teigimu, teismas visiškai nevertino, jog civiliniame ieškinyje jo patirta turtinė žala buvo įvertinta konkrečiai ir viską pagrindžiant medicininiuose dokumentuose esančia informacija. Be to, kartu su 2019 m. liepos 8 d. patikslintu civiliniu ieškiniu jis pateikė teismui 2019 m. gegužės 21 d. UAB „ ( - )“ išrašą apie pradėtą ir atliekamą gydymą, mokėjimus patvirtinančių dokumentų kopijas, jog iš UAB „( - ) “ preliminaraus gydymo plano 18276 Eur išlaidų, jis jau yra sumokėjęs 852 Eur už atliktą ir vis dar tęsiamą medicininį gydymą.

172.7. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad po patirto fizinio smurto jam sutriko ir klausa, ja prieš tai niekada nesiskundė. Kartu su civiliniu ieškiniu buvo teikiama ir UAB „ ( - )“ įausinio klausos aparato užsakymo sutartis bei UAB „ ( - )“ išduoto kasos pajamų orderio kvito kopija, iš kurių matyti, kad jam po sukelto sveikatos sutrikdymo yra reikalingas klausos aparatas, jo kaina yra 1900 Eur, bankinio pavedimo išrašas patvirtina, kad jis už aparatą yra sumokėjęs. Be to, su 2019 m. kovo 28 d. patikslintu civiliniu ieškiniu buvo teikiama UAB „( - ) “ išrašytos PVM sąskaitos faktūros kopija, iš kurios matyti, jog jis patyrė papildomų išlaidų, susijusių su pablogėjusia sveikata. Jis pirko ne tik klausos aparatą, tačiau klausai atstatyti reikalingą ir kitą įrangą, t. y. džiovinimo dėžutę, elementus ir sieros surinkėją. Tai, jog minėta PVM sąskaita faktūra buvo visiškai apmokėta, patvirtina ne tik bankinio pavedimo išrašas, tačiau ir kasos pajamų orderio kvito Nr. KPOBIO-K1573 kopija, kad jis UAB „ ( - )“ sumokėjo 107,20 Eur už džiovinimo dėžutę, elementus ir sieros surinkėją. Taigi dėl A. G. tyčiniais neteisėtais veiksmais padaryto jo sveikatos sutrikdymo jam iš viso padaryta turtinė žala yra įvertinta 21483,20 Eur (1900+107,20+18276+1200=21483,20 Eur), ją ir prašė priteisti iš A. G..

182.8. Apelianto teigimu, nuosprendyje neatsižvelgta į tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, paprastai atsižvelgiama ir į tokias aplinkybes. Žalą patyręs asmuo turi pateikti įrodymus, patvirtinančius gydymo išlaidų pagrįstumą, turi būti konstatuota, kad gydymo išlaidų būtinumas yra akivaizdus (kasacinė byla Nr. 3K-3-643/2005), kad išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, kad nurodytos išlaidos yra realios (kasacinė byla Nr. 3K-3-174/2009). Iš pateikto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo matyti, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnį, žalą padaręs asmuo turi atlyginti nebūtinai jau patirtas su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas. Šioje vietoje svarbi ir precedentinė 2011 m. kovo 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7- 85/2011 bei Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-243-458/2015. Ieškinys apkaltinamajame nuosprendyje gali būti paliktas nenagrinėtas tik išimtiniais atvejais, t. y. kai jo negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos.

192.9. Apelianto tvirtinimu, teismas absoliučiai nepateikė motyvų, dėl kokių priežasčių paliko nenagrinėtą netgi neturtinės žalos, kuri buvo įvertina 5000 Eur, atlyginimo klausimą šioje byloje. Nukentėjusysis R. E. nurodo, kad jis patyrė didžiulį fizinį skausmą, kadangi jam lūžo žandikaulis. Po patirto sveikatos sutrikdymo, kai buvo imobilizuotas jo sulaužytas žandikaulis, teko gydytis stacionaro sąlygomis ligoninėje. Jam buvo apribotos galimybės kalbėti, buvo ir dar lyg šiol yra sudėtinga maitintis. Teismas net neatsižvelgė į tai, jog jis vykdė individualią veiklą, užsiėmė gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, ir nors neteikė A. G. reikalavimo atlyginti negautas turtines pajamas, kurias jis prarado būdamas sužalotas ir pilnavertiškai negalėdamas vykdyti savo verslo piko metu, būtent prarastas nukentėjusiojo darbingumas taipogi turėjo būti įvertintas priteisiant jam prašomą neturtinę žalą, kurią jis patyrė. Nukentėjusysis nurodo, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pažymėjo, jog neturtinė žala pasireiškia kaip dvasinio pobūdžio skriaudos, kurias tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti pinigais. Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to pagal savo prigimtį negali atstoti patirtos dvasinės skriaudos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Akcentuoja, kad jo prašoma priteisti 5000 Eur neturtinės žalos dydis nėra išskirtinis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl analogiškų nusikalstamų veikų nukentėjusiesiems buvo priteisiamos panašios pinigų, kaip antai 4000 Eur ir 5000 Eur, neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-697/2018, 2K-377-222/2017). Apelianto teigimu, jis dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, vyko iš savo gyvenamosios vietos ( - ) į teismo posėdžius, vykusius ( - ) mieste, teikė civilinį ieškinį pagrindžiančius įrodymus, o teismas nepagrįstai viso to nenagrinėjo ir buvo nepagrįstai pasyvus sprendžiant nuteistajam kylančios civilinės atsakomybės klausimą. Todėl buvo pažeistos jo kaip nukentėjusiojo teisės, numatytos BPK 28 straipsnyje, BPK 44 straipsnio 10 dalyje, 110 straipsnio 2 dalyje.

202.10. Be to, nukentėjusiojo R. E. nuomone, teismas nuteistajam A. G. paskyrė per švelnią bausmę. Tai nulėmė svarbiausias faktorius, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir netinkamai kvalifikavo A. G. veiksmus ne pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnį. BK 138 straipsnio 2 dalis numato griežtesnę baudžiamąją atsakomybę nusikaltimą padariusiam asmeniui, t. y. laisvės atėmimą iki penkerių metų. Nors jis kaip nukentėjusysis nesiekia, kad nuteistajam būtų paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau, atsižvelgiant į nuteistojo veiksmų pavojingumą ir sukeltus neigiamus padarinius nukentėjusiajam, A. G. turėjo būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, ją atidedant bei paskiriant BPK 48 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatytą įpareigojimą – atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu.

212.11. Apelianto nuomone, teismas tik deklaratyviai įvertino ir nustatytą A. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, t. y. ją tik paminėjo, bet neatsižvelgė į ją ir paskyrė per švelnią bausmę. Teismas, paskirdamas per švelnią bausmės rūšį, netinkamai įvertino ir BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmių skyrimo kriterijus. Tą rodo netinkama A. G. veiksmų kvalifikacija. Teismas neįvertino, jog A. G. padarė dvi nusikalstamas veikas, o ne vieną, neatlygino nukentėjusiajam padarytos turtinės ir neturtinės žalų nors iš dalies.

222.12. Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ir priteistinų proceso išlaidų dydį. Nors teismas deklaratyviai išvardijo nukentėjusiojo atstovo suteiktas paslaugas nukentėjusiajam baudžiamojoje byloje, tačiau jų iš viso neįvertino arba įvertino visiškai neteisingai, priteisdamas tik 1000 Eur iš prašytų 4641,60 Eur. Toks neįvertinimas nukentėjusiojo interesų atstovavimo prisideda prie neteisingumo principo, kadangi nukentėjusysis ne tik, jog patyrė fizinę ir psichologinę prievartą dėl A. G. veiksmų, tačiau dar ir pats baudžiamasis procesas jam buvo nuostolingas. Tokia teismo pozicija, kai priimamas apkaltinamasis, o ne išteisinamasis teismo nuosprendis, o civilinis ieškinys iš viso nenagrinėjamas bei bylinėjimosi (proceso) išlaidos mažinamos daugiau negu keturis kartus, yra nesuderinama su teisinės valstybės principo įgyvendinimu Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje. Taigi tenkinus nukentėjusiojo apeliacinį skundą, atsižvelgiant į teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411-942/2016, 2K-38-1073/2018 ir kt.), turėtų būti priteistos nukentėjusiojo patirtos išlaidos ir apeliacinės instancijos procese, jų pagrindimas bus pateiktas teismo posėdžio metu.

233. Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusysis, jo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis, jo gynėja, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

24III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

254. Apeliacinis skundas atmestinas.

265. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-63/2008, 2K-398/2009 ir kitos).

276. Vienas iš apeliacinio skundo prašymų – nuteistojo A. G. veiką perkvalifikuoti iš BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnį, motyvuojant tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuteistojo A. G. veiksmų eigą, į tai, jog nebuvo jokios pateisinamos priežasties jam smurtauti prieš vyresnio amžiaus nukentėjusįjį, be to, neįvertino ir nuteistojo A. G. veiksmų intensyvumo, kad nukentėjusysis nesipriešino prieš A. G., jis buvo užpultas iš nugaros, ir parodo, kad nuteistasis A. G. veikė iš chuliganiškų paskatų, buvo visiškai apatiškas kilsiantiems padariniams. Nuteistojo A. G. veiksmai buvo atlikti viešojoje vietoje, kur bet kada galėjo būti mažamečiai vaikai ar poilsiautojai, todėl savo veiksmais viešojoje vietoje A. G. pažeidė visuomenės rimtį ir tvarką. Perkvalifikavus nuteistojo A. G. veiką iš BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnį, prašoma paskirti jam subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, pritaikius BK 75 straipsnį, atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant neišvykti iš savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti darbą, per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino laikotarpį atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytas turtinę ir neturtinę žalas.

287. Dėl kaltinimo pakeitimo į sunkesnį, t. y. nuteistojo A. G. veikos perkvalifikavimo iš BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą bei BK 284 straipsnį apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas ir prašymas, jį motyvuojant tais pačiais argumentais kaip ir apeliaciniame skunde. Šis prašymas dėl kaltinimo pakeitimo į sunkesnį apeliaciniame teismo posėdyje buvo priimtas.

29IV. Apeliacinės instancijos teismo įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas

308. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taisyklės, pagal kurias nusprendžiama, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. BPK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, o 1, 3, 4 dalyse – kokius duomenis teismas gali pripažinti įrodymais. Teismas įrodymus įvertina pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-166-699/2018). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, savaime nėra BPK pažeidimas, jeigu, kaip minėta, teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

319. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Vadinasi, norint nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, būtina nustatyti motyvą – chuliganiškas paskatas.

329.1. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016).

339.2. Chuliganiškos paskatos, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir panašiai, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys. Galimi ir tokie atvejai, kai kaltininko motyvai yra ir chuliganiški, ir asmeniniai. Kai kaltininkas veikia be aiškios asmeninės motyvacijos arba pretekstas veiksmams yra mažareikšmė dingstis, kai savo ir nukentėjusiojo asmeniniams ar panašaus pobūdžio santykiams spręsti pasirenka tokią vietą ir būdą, kuriuo ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiškų paskatų buvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, 2K-78/2013, 2K-113-303/2019).

3410. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017). Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo padariniai – būtinasis BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis – turi būti konkrečiai įvardytas teismų sprendimuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5/2014, 2K-371-696/2015, 2K-54-222/2017).

3510.1. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymiai, šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas.

3610.2. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-340/2012, 2K-408/2013).

3711. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistajam A. G. nebuvo jokios pateisinamos priežasties smurtauti prieš nukentėjusįjį R. E., jis buvo užpultas iš nugaros, smurtiniams veiksmams buvo panaudota išlaužta lenta, A. G. veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, jis savo veiksmais pažeidė visuomenės rimtį ir tvarką.

3812. 2018 m. spalio 2 d. specialisto išvadoje Nr. G 1721/2018 (03) konstatuota, kad R. E. buvo nustatytas apatinio žandikaulio lūžimas kairiojo kampo projekcijoje su poodine kraujosruva lūžyje. Sužalojimas padarytas paveikus R. E. veidą kietu buku daiktu, galėjo gautis ir vieno traumuojančio poveikio pasekoje. Nustatytą sužalojimą R. E. galėjo patirti 2018 m. liepos 29 d. Dėl žandikaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (ilgalaikiai) – R. E. sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l. 37).

3913. Aplinkybės, kad nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusiajam R. E. sudavė smūgius į veidą, neneigė ir nuteistasis A. G.. Teisiamajame posėdyje nuteistasis A. G. parodė, kad sukonfliktavo nukentėjusiojo draugė S. Z. T. ir jo draugė L. B., S. Z. T. griebė jo draugei L. B. už kaklo ar plaukų. Jis norėjo išskirti moteris, tada nukentėjusysis R. E. sudavė jam smūgį ir jis nukrito, o atsistojęs, sudavė smūgį nukentėjusiajam R. E., dėl to šis parkrito, tada jam sudavė dar vieną smūgį. Smūgius sudavė dešine ranka du kartus į kairę pusę, skruostikaulį. Nukentėjusiajam į dešinę pusę nesudavė. Jis jokios lentos iš namelio nelaužė, ja nesimosikavo ir nukentėjusiajam lenta nesudavė. Sužalojimai nukentėjusiajam dešinėje pusėje galėjo atsirasti jam krentant (t. 2, b. l. 185–186, t. 3, b. l. 49–50). Nuteistasis A. G. analogiškus parodymus apie įvykio aplinkybes davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 121–122). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, atsižvelgus į naujai pareikštą kaltinimą ir atlikus įrodymų tyrimą, nuteistasis A. G. taip pat parodė analogiškai, patvirtino, kad pirmasis jam smūgį sudavė nukentėjusysis R. E., kai jis norėjo išskirti konfliktuojančias S. Z. T. ir L. B. ir žengė link jų. Ir tik po jam suduoto smūgio, kai atsikėlė nuo žemės, jis sudavė smūgį nukentėjusiajam, o jam stojantis, sudavė dar vieną smūgį.

4014. Iš teisiamajame posėdyje duotų nukentėjusiojo R. E. parodymų nustatyta, kad jis neigė sudavęs smūgį nuteistajam A. G., tvirtino, kad A. G. sudavė jam smūgį į galvą iš nugaros, kai jis ėjo prie šaligatvio laukti policijos pareigūnų, kuriuos iškvietė dėl netinkamo A. G. ir jo draugės elgesio. Kuo buvo suduotas smūgis, nematė, daro prielaidą, kad su lenta, nes matė numestą lentą, o nukritęs pajuto smūgį į skruostikaulį. Juto tris smūgius. Nukentėjusysis R. E. nepaneigė aplinkybės, kad S. Z. T. riktelėjo ant L. B. (t. 2, b. l. 186–188). Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusysis R. E. teigė, kad nematė, ar tarp merginų kažkas įvyko. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. E. taip pat nepaneigė, kad tarp S. Z. T. ir L. B. įvyko konfliktas, jo teigimu, L. B. šokinėjo priešais S. Z. T. (t. 1, b. l. 25–26).

4115. Teisiamajame posėdyje liudytoja S. Z. T. parodė, kad ji nematė, ką jai už nugaros darė nukentėjusysis R. E. ir nuteistasis A. G., ar buvo panaudota lenta, vėliau pamatė, jog R. E. gulėjo ant žemės. Ji patvirtino, kad R. E. matė, kaip iš pradžių L. B. iššoko prieš ją ir puolė (t. 2, b. l. 189–190).

4216. Teisiamajame posėdyje liudytoja L. B. parodė, kad ji nematė, kuris pirmas – nukentėjusysis R. E. ar nuteistasis A. G. – pradėjo muštynes. Ji pati konfliktavo su S. Z. T., nes S. Z. T. ją užpuolė (t. 2, b. l. 190–191).

4317. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nenustatė aplinkybės, jog nuteistasis A. G. nukentėjusiajam R. E. iš nugaros trenkė su išlaužta balkono terasos lenta. Kad nukentėjusiajam R. E. buvo suduota lenta, įvertinęs pateiktas byloje nuotraukas, kurios buvo apžiūrėtos ir apeliaciniame teismo posėdyje, atsižvelgęs į padarytus nukentėjusiajam sužalojimus, teisiamajame posėdyje kategoriškai nepatvirtino ir teismo med. ekspertas R. P. P., nurodydamas, kad nuotraukose nukentėjusiajam R. E. užfiksuotos kraujosruvos su nubrozdinimais dešinėje pusėje galėjo būti padaryti lenta, tačiau galėjo būti padaryti ir su koja ar kažkur atsitrenkiant (t. 2, b. l. 188). Tokie teismo med. eksperto R. P. P. paaiškinimai iš esmės nepaneigia nuteistojo A. G. parodymų dėl to, kad sužalojimai nukentėjusiajam dešinėje pusėje galėjo atsirasti jam krentant. Aplinkybės, kad buvo suduota lenta, nepatvirtino ir pats nukentėjusysis R. E., jis to nematė, padarė tik prielaidą, nes matė numestą lentą. Liudytoja S. Z. T. taip pat nematė, kad nuteistasis A. G. nukentėjusiajam R. E. sudavė lenta. Šios aplinkybės nematė ir liudytoja L. B..

4418. Akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju nepaneigta nuteistojo A. G. nurodyta aplinkybė, jog konflikto iniciatorės, po to, kai R. E. iškvietė policiją ir jos laukė atvykstant, buvo moterys. Šią aplinkybę iš esmės patvirtino liudytojos S. Z. T. ir L. B., tik skirtingai nurodydamos kuri kurią užpuolė. Liudytoja S. Z. T. patvirtino ir tai, kad R. E. matė tarp jos ir L. B. įvykusį konfliktą. Ši nustatyta aplinkybė kartu nepaneigia nuteistojo A. G. parodymų dėl to, kad jis norėjo išskirti tarpusavyje sukonfliktavusias S. Z. T. ir L. B.. Visų apklausų metų jis nuosekliai tvirtino, kad jam einant link moterų tam, kad jas išskirtų, pirmasis smūgį jam sudavė nukentėjusysis R. E., o jis tik po jam suduoto smūgio, kai atsikėlė nuo žemės, sudavė smūgį nukentėjusiajam, o nukentėjusiajam stojantis, sudavė dar vieną smūgį. Kad tarp S. Z. T. ir L. B. įvyko konfliktas, iš esmės pripažino ir nukentėjusysis R. E., tačiau neigė sudavęs smūgį nuteistajam A. G..

4519. Iš aptartų nuteistojo A. G. parodymų matyti, kad jis nuosekliai ir labai konkrečiai nurodė priežastį, dėl kurios sudavė smūgius nukentėjusiajam R. E., t. y. akcentavo, jog smūgius nukentėjusiajam R. E. sudavė kaip atsaką į nukentėjusiojo jam suduotą smūgį. Tai, kad bylos duomenimis nenustatyta, ar nukentėjusysis R. E. sudavė smūgį nuteistajam A. G., nepašalina nuteistojo A. G. veiksmų motyvo prieš nukentėjusįjį, t. y. šiuo atveju nuteistasis manė, kad nukentėjusysis pirmasis sudavė jam smūgį, kai šis ėjo išskirti konfliktuojančių moterų. Kad konflikto iniciatorius buvo ne nuteistasis A. G., akivaizdu ir iš teisiamajame posėdyje ištirto bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir išklausyto garso įrašo, kur girdimi L. B. ir R. E. balsai, R. E. kalba ramiu tonu, prašo ramintis, L. B. šaukia. Nukentėjusysis R. E. ir nuteistasis A. G. patvirtino, kad garso įraše girdimi R. E. ir L. B. balsai. Be to, remiantis aptartais bylos duomenimis nustatyta, kad ir pats konfliktas iš esmės ne tik prasidėjo, bet vyko ir tęsėsi dėl S. Z. T. ir L. B. veiksmų.

4620. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes nėra pagrindo abejoti tuo, kad nuteistasis A. G. sudavė nukentėjusiajam R. E. smūgius ne dėl to, kad norėjo pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams, bet dėl asmeninių priežasčių. Vien tai, kad pavojingą elgesį nuteistasis A. G. pasirinko neišsiaiškinęs tikrųjų aplinkybių, kad nukentėjusysis jam smūgio galbūt ir nesudavė, nesudaro pagrindo A. G. veiksmų vertinti kaip padarytų iš chuliganiškų paskatų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nustatytą ir aptartą įvykio eigą ir motyvą A. G. veiksmuose padarant nukentėjusiajam R. E. nesunkų sveikatos sutrikdymą nėra chuliganiškų paskatų, t. y. nėra būtinojo subjektyviojo požymio. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, teisingai kvalifikavo nuteistojo A. G. veiką pagal pavartoto smurto padarinius – nukentėjusiajam R. E. sukeltą nesunkų sveikatos sutrikdymą – pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

4721. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistojo A. G. veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, kur bet kada galėjo būti mažamečiai vaikai ar poilsiautojai, todėl savo veiksmais A. G. pažeidė visuomenės rimtį ir tvarką. Tačiau, įvertinęs nuteistojo A. G. elgesio motyvus ir tikslus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylos duomenimis nenustatyta ir tai, jog nuteistasis A. G. būtų veikęs turėdamas tyčią ne tik nesunkiai sužaloti nukentėjusįjį, bet ir aplinkiniams ar aplinkai demonstruoti nepagarbą. Kaip jau aptarta, bylos duomenimis nenustatyta, kad konflikto iniciatorius buvo nuteistasis A. G., tarpusavyje konfliktavo S. Z. T. ir L. B., jo tikslas buvo jas išskirti, o jam einant link moterų, jo teigimu, nukentėjusysis R. E. jam sudavė smūgį pirmasis, t. y. šiuo atveju nėra pagrindo abejoti tuo, kad konfliktas reiškėsi abipusiu santykių aiškinimusi, nepasitenkinimu vienas kito elgesiu ir vyko neilgą laiko tarpą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nenustatyta, jog įvykį būtų matę pašaliniai asmenys. Netgi ir įvykio metu buvusi liudytoja S. Z. T. parodė, kad ji pati pamatė tik tai, kad nukentėjusysis R. E. jau gulėjo ant žemės, o liudytoja L. B. parodė, kad ji nematė, kuris pirmas – nukentėjusysis R. E. ar nuteistasis A. G. – pradėjo muštynes, nes ji pati konfliktavo su S. Z. T.. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad veika buvo pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytą situaciją, nuteistojo A. G. smurtinius veiksmus nulėmė ne siekis sutrikdyti viešąją tvarką, o asmeninio pobūdžio priežastys. Be to, nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog būtų sutrikdytas kitų žmonių poilsis poilsio zonoje, ir taip pažeista viešoji tvarka. Nustatytos ir aptartos aplinkybės nepatvirtina nuteistojo A. G. veikoje buvus tiesioginę tyčią pažeisti viešąją tvarką, todėl kvalifikuoti A. G. veiką ir pagal BK 284 straipsnį nėra jokio pagrindo.

4822. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiojo E. E. atstovas advokatas A. Andriukaitis pareiškė nuomonę ir dėl L. B. veiksmų, t. y. kad jai turėtų būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagal BK 284 straipsnį, siūlė apeliacinės instancijos teismui apie tai informuoti prokuratūrą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja ir vertina įrodymus dėl nuteistojo A. G. veiksmų, ir šiuo atveju ne apeliacinės instancijos teismo prerogatyva inicijuoti baudžiamąjį persekiojimą.

49V. Dėl bausmės nuteistajam A. G.

5023. Apeliaciniame skunde nuteistajam A. G. buvo prašoma skirti griežtesnę bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, perkvalifikavus nuteistojo veiką iš BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnį, t. y. bausmės skyrimo klausimas buvo tiesiogiai susijęs su prašymu perkvalifikuoti nuteistojo veiką. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nuteistojo A. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. G. bausmę pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, atsižvelgė į nuteistajam skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apeliaciniame skunde jokių argumentų, reikšmingų nuteistajam A. G. skirtinos bausmės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį individualizavimui ir bausmės dydžio nustatymui, į kuriuos pirmosios instancijos teismas būtų neatsižvelgęs, nenurodė.

51VI. Dėl civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalų išsprendimo

5224. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo R. E. tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo jo civilinio ieškinio, taip šiurkščiai pažeidė jo, kaip nukentėjusiojo, interesus, nes papildomai turėtų įrodinėti savo pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumą civilinio proceso tvarka. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad civiliniu ieškiniu prašyta priteisti turtinė žala buvo visiškai pagrįsta objektyviais bylos duomenimis. Taip pat prašo priteisti jam iš nuteistojo A. G. 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

5325. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

5426. Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012). Taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

5527. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis R. E. dėl A. G. tyčiniais neteisėtais veiksmais padaryto jo sveikatos sutrikdymo jam padarytą turtinę žalą įvertino 21483,20 Eur (1900+107,20+18276+1200=21483,20 Eur), ją prašo priteisti iš A. G.. Padarytos turtinės žalos dydį nukentėjusysis motyvuoja tuo, kad jo patirtas žandikaulio lūžis sukėlė neigiamus padarinius bei būtinybę atlikti dantų protezavimą. UAB „ ( - )“ išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad dėl A. G. sukelto sveikatos sutrikdymo jam buvo pašalinti 35 ir 42 dantys, kartu buvo sudarytas preliminarus gydymo planas, kad dėl patirto sužalojimo, tęsiant medicininį gydymą, jis patirs 15525 Eur išlaidų. Be to, UAB „( - ) “ parengė patikslintą preliminaraus gydymo planą, iš jo matyti, kad šią dieną numatyta, jog jis patirs 18276 Eur gydymo išlaidų. UAB „( - ) “ išraše nurodyti duomenys patvirtina, kad nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gegužės 21 d. jis dėl gydymo jau patyrė 2052 Eur faktinių išlaidų. Kartu su 2019 m. liepos 8 d. patikslintu civiliniu ieškiniu jis pateikė teismui 2019 m. gegužės 21 d. UAB „ ( - )“ išrašą apie pradėtą ir atliekamą gydymą, mokėjimus patvirtinančių dokumentų kopijas, jog iš UAB „ ( - )“ preliminaraus gydymo plano 18276 Eur išlaidų, jis jau yra sumokėjęs 852 Eur už atliktą ir vis dar tęsiamą medicininį gydymą. Apelianto tvirtinimu, po patirto fizinio smurto jam sutriko ir klausa, ja prieš tai niekada nesiskundė, jam po sukelto sveikatos sutrikdymo yra reikalingas klausos aparatas, jo kaina yra 1900 Eur, bankinio pavedimo išrašas patvirtina, kad jis už aparatą yra sumokėjęs. Be to, su 2019 m. kovo 28 d. patikslintu civiliniu ieškiniu buvo teikiama UAB „ ( - )“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros kopija, iš kurios matyti, jog jis patyrė papildomų išlaidų, susijusių su pablogėjusia sveikata. Jis pirko ne tik klausos aparatą, tačiau klausai atstatyti reikalingą ir kitą įrangą, t. y. džiovinimo dėžutę, elementus ir sieros surinkėją. Tai, jog minėta PVM sąskaita faktūra buvo visiškai apmokėta, patvirtina ne tik bankinio pavedimo išrašas, tačiau ir kasos pajamų orderio kvito Nr. KPOBIO-K1573 kopija, kad jis UAB „ ( - )“ sumokėjo 107,20 Eur už džiovinimo dėžutę, elementus ir sieros surinkėją.

5628. Kaip jau buvo aptarta, 2018 m. spalio 2 d. specialisto išvadoje Nr. G 1721/2018 (03) konstatuota, kad R. E. buvo nustatytas apatinio žandikaulio lūžimas kairiojo kampo projekcijoje su poodine kraujosruva lūžyje. Dėl žandikaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (ilgalaikiai) – R. E. sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l. 37).

5729. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir padaryta išvada, kad byloje nepakanka duomenų, ar visa nukentėjusiojo R. E. ieškinyje prašoma priteisti turtinė žala yra susijusi priežastiniu ryšiu su nuteistojo A. G. padaryta nusikalstama veika. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti ir su išvada, kad byloje nėra pakankamai duomenų, objektyviai patvirtinančių, atkreiptina visų nukentėjusiajam pagal gydymo įstaigos parengtą preliminarų gydymo planą atliekamų odontologinių paslaugų pagrįstumą, be kita ko, ir kainų realumą.

5830. Pagal UAB „ ( - )“ parengtame ir vėliau patikslintame preliminariame gydymo plane nurodytus duomenis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti, kad nukentėjusiajam R. E. dantų gydymas ir protezavimas iš esmės yra reikalingas. Juolab esant konstatuotam nesunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, kurį sąlygojo apatinio žandikaulio lūžimas. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad UAB „ ( - )“ parengtame ir patikslintame preliminariame gydymo plane nurodyti duomenys savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad R. E. pagal sudarytą planą atliekamas ir numatomas atlikti dantų gydymas ir protezavimas tiesiogiai susijęs būtent dėl įvykio metu patirto sužalojimo.

5931. Remiantis VšĮ ( - ) ligoninės medicinos dokumentų išrašu bei ekspertizės aktu EG 1040/2019 (03) byloje nustatyta, kad 2018 m. liepos 30 d. R. E. apžiūros metu intraoraliai užfiksuota – „sąkandis gilus, nepakitęs“, „2018 m. rugpjūčio 1 d. atlikus kontrolines rentgenogramas – matomas apatinio žandikaulio lūžimas kairiame kampe per 38 dantį, lūžgalių padėtis gera. R. E. operuotas vietinėje nejautroje, atlikta lūžgalių fiksacija vieliniais įtvarais. Lūžgalių padėtis po repozicijos, bendra ligonio būklė gera“ (t. 1, b. l. 76, t. 3, b. l. 20–22). Teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertas R. P. P., patvirtindamas tiek specialisto išvadoje Nr. 1721/2018 (03), tiek ekspertizės akte EG 1040/2019 (03) pateiktas išvadas, atkreiptina, priešingai, nei nurodė nukentėjusysis R. E., kad po sužalojimo pakito jo sąkandis, paaiškino, kad, ar sąkandis sueina, matoma žiūrint vizualiai, R. E. lūžio linija matėsi, bet poslinkio nebuvo, sąkandžio pakreipimo jis nematė, be to pažymėjo, kad jeigu sužalojimas gyja, blogėti negali. Taip pat teismo medicinos ekspertas paaiškino, kad žandikaulio lūžio linija ėjo per 38 dantį, todėl jį reiktų šalinti, 35 dantis yra gretimai, 15, 16 dantys yra visai kitoje pusėje (t. 2, b. l. 188–189). Pagal byloje pateiktą UAB „ ( - )“ nukentėjusiojo R. E. preliminarų gydymo planą matyti, jog nukentėjusiojo dantų gydymo planas numatytas dėl 15, 16, 36, 35 dantų gydymo (t. 2, b. l. 114, t. 3, b. l. 31). Tai nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog vertinant UAB „ ( - )“ parengtą preliminarų gydymo planą, akivaizdu, jog nukentėjusiojo gydymas numatytas dėl visai kitų dantų nei buvo padarytas sužalojimas. Šiuo atveju atkreiptinas ir dėmesys į teismo medicinos eksperto R. P. P. teisiamojo posėdžio nurodytą aplinkybę, jog 15, 16 dantys, kuriuos pagal UAB „ ( - )“ preliminarų gydymo planą numatyta implantuoti, yra visai kitoje pusėje. Šių aplinkybių visuma logiškai kelia abejonių, ar visas nukentėjusiajam atliekamas ir numatomas atlikti dantų gydymas tiesiogiai susijęs su patirtu sužalojimu.

6032. Pažymėtina, kad iš aptartų teismo medicinos eksperto R. P. P. paaiškinimų, kaip minėta, nustatyta, kad žandikaulio lūžio linija eina per 38 dantį, 35 dantis yra gretimai, todėl yra pagrindo manyti, kad R. E. galbūt reikalinga pašalinti ir 35 dantį, kuris galbūt buvo pažeistas dėl nagrinėjamo įvykio metu jam padaryto sužalojimo. Tačiau ir ši aplinkybė kelia pagrįstų abejonių. Byloje iš UAB „ ( - )“ medicininių dokumentų išrašo neginčytinai nustatyta, kad R. E. diagnozuotas periodontitas (Periodontitis apicalis chronica) (t. 2, b. l. 112). Esant tokiems duomenims apie R. E. nustatytą diagnozę, yra pagrindo manyti, kad 35 danties pašalinimas, kaip ir kitų dantų (42) pašalinimas ar jų gydymas (15, 16, 36), dėl kurių ir sudarytas gydymo planas, gali būti susijęs su jam diagnozuota liga. Pažymėtina ir tai, jog šiame baudžiamojo proceso etape nėra galimybės atriboti ir kiekvieno danties gydymą (šalinimą, implantavimą) atskirai. Taip pat, kaip jau buvo minėta, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad UAB „ ( - )“ parengtame ir vėliau patikslintame preliminariame gydymo plane numatytas R. E. dantų, tai yra 15, 16, 35, 36, gydymas bei protezavimas yra tiesiogiai susijęs būtent dėl įvykio metu patirto sužalojimo. Kartu pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertas R. P. P. nurodė, jog tam, kad būtų galima įvertinti situaciją dėl R. E. dantų, reikalinga įvertinti R. E. gydymo kortelę (t. 2, b. l. 188). Todėl esant nustatytiems duomenims akivaizdu, kad tam, jog būtų galima įvertinti R. E. padarytą turtinę žalą ir nustatyti jos dydį, reikalinga papildoma medžiaga ir atskiras tyrimas.

6133. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis R. E. taip pat tvirtino, kad po sukelto sveikatos sutrikdymo jam yra reikalingas klausos aparatas ir su juo susijusi įranga – aparatą įsigijo už 1900 Eur, džiovinimo dėžutę, elementus ir sieros surinkėją įsigijo už 107,20 Eur, tai patvirtina bankinio pavedimo išrašas.

6234. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis R. E. sumokėjo UAB „ ( - )“ už klausos aparatą 1900 Eur bei už papildomą įrangą – 107,20 Eur (t. 2, b. l. 115, 116, 136, 137). Tačiau papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 2040/2018 (03) konstatuota, kad ( - ) ausų-nosies-gerklės ligų gydytojų atlikti R. E. klausos audiometriniai tyrimai jo sveikatos sutrikdymo masto nustatymui įtakos neturi – jo klausos funkcija fiziologinio amžiaus ribose (t. 1, b. l. 42–43). Ekspertizės akte EG 1040/2019 (03) konstatuota, kad atsižvelgiant į R. E. susirgimus, 2018 m. liepos 29 d. patirtos traumos sunkumą, sužalojimų lokalizaciją, neįtikima, kad jo suprastėjusi klausa gali kilti po patirto sužalojimo. Tikėtina, kad R. E. klausos suprastėjimą dešine ausimi sąlygojo persirgtos smegenų ligos, diagnozuotas slankstelinių arterijų nepakankamas išsivystymas bei stenozė (t. 3, b. l. 20–22).

6335. Kaip matyti, aptarti duomenys nepatvirtina nukentėjusiojo R. E. teiginio, kad jam klausa pablogėjo būtent po patirto sužalojimo. Teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertas R. P. P. patvirtino byloje pateiktas išvadas dėl R. E. klausos sutrikimų, papildomai paaiškino, kad galima apkursti dėl ausies sraigės uždegimo, insulto, bet reikėtų įvertinti ligos istoriją. Kartu nurodė, kad jis, atlikdamas ekspertizę, ankstesnių R. E. sveikatos duomenų neturėjo, todėl išvadą galėtų patikslinti gavęs visas sveikatos korteles.

6436. Esant aptartiems duomenims akivaizdu, kad tam, jog būtų galima patikslinti ir įvertinti priežastis dėl R. E. klausos pablogėjimo bei padaryti galutinę objektyvią išvadą, reikalinga papildoma medžiaga ir atskiras tyrimas.

6537. Kaip jau minėta, nukentėjusysis R. E. yra pareiškęs civilinį ieškinį ir dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

6638. Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostata, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Pažymėtina, kad žala šiuo atveju padaroma vertybėms, kurios neturi materialinės išraiškos, tačiau įstatymas šias vertybes gina turtiniais būdais, ir neturtinė žala įvertinama bei atlyginama būtent pinigine išraiška (CK 6.250 straipsnio l dalis). Sprendžiant nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kurio pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta ir tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas (kasacinė byla Nr. 2K-266/2013) ir kt.). Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas. Taigi teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2007 ir kt.).

6739. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad šiame baudžiamojo proceso etape nėra galimybės objektyviai įvertinti R. E. padarytą turtinę žalą ir nustatyti jos dydį. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, neišsprendus klausimo dėl turtinės žalos, t. y., ar R. E. tolimesnis gydymas tiesiogiai susijęs su patirtu sužalojimu, nėra galimybės objektyviai nustatyti ir patirtos neturtinės žalos dydį, kadangi būtina įvertinti visus patirtus išgyvenimus ir nepatogumus, susijusius su padarytu sužalojimu nagrinėjamo įvykio metu. Juolab, kad patikslintame ieškinyje nurodyti argumentai, kuriais grindžiama neturtinė žala ir jos dydis, tiesiogiai siejami ir su klausos pablogėjimu bei reikalingumu atlikti dantų protezavimą. Kaip minėta, pagal formuojamą teismų praktiką, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiajam padarytos neturtinė ir turtinė žalos glaudžiai tarpusavyje susijusios.

6840. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog šioje byloje tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio, negavus papildomos medžiagos, negalima, todėl pagrįstai pripažino civiliniam ieškovui R. E. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

69VII. Dėl proceso išlaidų

7041. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015). Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį taip pat atsižvelgtina ir į kasacinės instancijos teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271/2010, 2K-21-942/2016).

7142. Šioje byloje apeliacinį skundą padavė nukentėjusysis R. E., prašė priteisti iš nuteistojo A. G. 1189,34 Eur turėtų išlaidų už suteiktas advokato teisines paslaugas apeliaciniame procese.

7243. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką dėl išlaidų priteisimo ir jų dydžio nustatymo, prašomos priteisti iš nuteistojo A. G. 1189,34 Eur turėtos nukentėjusiojo išlaidos už suteiktas advokato teisines paslaugas apeliaciniame procese nepriteistinos.

7344. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino nukentėjusiojo R. E. turėtas išlaidas už suteiktas advokato teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme.

7445. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas labai išsamiai ir nuosekliai aptarė visas nukentėjusiojo turėtas išlaidas už suteiktas advokato teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Priteisdamas ir nustatydamas jų dydį, atsižvelgė į bylos sudėtingumą, advokato atliktų veiksmų apimtį, vadovavosi kasacinio teismo praktika, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytu išlaidų dydžiu, dar kartą tų pačių sprendimo motyvų nekartoja bei konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino prašomo priteisti 4641,60 Eur išlaidų dydį iki 1000 Eur. Kartu dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką, nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį.

7546. Atsižvelgiant į nustatytų ir aptartų duomenų visumą, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nekeistinas.

76Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

Nutarė

77nukentėjusiojo R. E. apeliacinį skundą atmesti.

78Nukentėjusiajam R. E. 1189,34 Eur turėtų išlaidų už suteiktas advokato teisines paslaugas apeliaciniame procese nepriteisti.

1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Iš A. G. priteista Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 239,09 Eur turtinei... 3. Civiliniam ieškovui R. E. pripažinta teisė į civilinio ieškinio... 4. Iš A. G. priteista civiliniam ieškovui R. E. 1000 Eur proceso išlaidoms... 5. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. I.... 7. Bylos esmė... 8. 1. A. G. nuteistas už tai, kad 2018 m. liepos 29 d., apie 20 val., prie... 9. II. Apeliacinio skundo argumentai... 10. 2. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis R. E. prašo baudžiamojoje byloje... 11. 2.1. Apelianto teigimu, iš skundžiamame nuosprendyje nustatytų aplinkybių... 12. 2.2. Apeliantas nurodo, kad 2018 m. gruodžio 19 d. jis ir jo atstovas... 13. 2.3. Apeliaciniame skunde, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 14. 2.4. Apelianto tvirtinimu, iš bylos duomenų nustatyta, kad ( - ) A. G. su... 15. 2.5. Apelianto tvirtinimu, tokią A. G. veiksmų kvalifikaciją, apie kurią... 16. 2.6. Nukentėjusiojo R. E. tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas... 17. 2.7. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad po patirto fizinio smurto jam sutriko... 18. 2.8. Apelianto teigimu, nuosprendyje neatsižvelgta į tai, jog Lietuvos... 19. 2.9. Apelianto tvirtinimu, teismas absoliučiai nepateikė motyvų, dėl kokių... 20. 2.10. Be to, nukentėjusiojo R. E. nuomone, teismas nuteistajam A. G. paskyrė... 21. 2.11. Apelianto nuomone, teismas tik deklaratyviai įvertino ir nustatytą A.... 22. 2.12. Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 23. 3. Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusysis, jo atstovas prašė... 24. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 25. 4. Apeliacinis skundas atmestinas.... 26. 5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 27. 6. Vienas iš apeliacinio skundo prašymų – nuteistojo A. G. veiką... 28. 7. Dėl kaltinimo pakeitimo į sunkesnį, t. y. nuteistojo A. G. veikos... 29. IV. Apeliacinės instancijos teismo įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos... 30. 8. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir... 31. 9. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai... 32. 9.1. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris... 33. 9.2. Chuliganiškos paskatos, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą... 34. 10. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį būtina nustatyti... 35. 10.1. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas... 36. 10.2. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų... 37. 11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistajam A. G. nebuvo jokios... 38. 12. 2018 m. spalio 2 d. specialisto išvadoje Nr. G 1721/2018 (03) konstatuota,... 39. 13. Aplinkybės, kad nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusiajam R. E. sudavė... 40. 14. Iš teisiamajame posėdyje duotų nukentėjusiojo R. E. parodymų... 41. 15. Teisiamajame posėdyje liudytoja S. Z. T. parodė, kad ji nematė, ką jai... 42. 16. Teisiamajame posėdyje liudytoja L. B. parodė, kad ji nematė, kuris... 43. 17. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad... 44. 18. Akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju nepaneigta nuteistojo A. G. nurodyta... 45. 19. Iš aptartų nuteistojo A. G. parodymų matyti, kad jis nuosekliai ir labai... 46. 20. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes nėra pagrindo abejoti... 47. 21. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistojo A. G. veiksmai buvo atlikti... 48. 22. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiojo E. E. atstovas advokatas A.... 49. V. Dėl bausmės nuteistajam A. G.... 50. 23. Apeliaciniame skunde nuteistajam A. G. buvo prašoma skirti griežtesnę... 51. VI. Dėl civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalų išsprendimo... 52. 24. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo R. E. tvirtinimu, pirmosios... 53. 25. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos... 54. 26. Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei.... 55. 27. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis R. E. dėl A. G. tyčiniais... 56. 28. Kaip jau buvo aptarta, 2018 m. spalio 2 d. specialisto išvadoje Nr. G... 57. 29. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi... 58. 30. Pagal UAB „ ( - )“ parengtame ir vėliau patikslintame preliminariame... 59. 31. Remiantis VšĮ ( - ) ligoninės medicinos dokumentų išrašu bei... 60. 32. Pažymėtina, kad iš aptartų teismo medicinos eksperto R. P. P.... 61. 33. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis R. E. taip pat tvirtino, kad po... 62. 34. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis R. E. sumokėjo UAB „ ( -... 63. 35. Kaip matyti, aptarti duomenys nepatvirtina nukentėjusiojo R. E. teiginio,... 64. 36. Esant aptartiems duomenims akivaizdu, kad tam, jog būtų galima... 65. 37. Kaip jau minėta, nukentėjusysis R. E. yra pareiškęs civilinį ieškinį... 66. 38. Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje, vadovaujantis Lietuvos... 67. 39. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad šiame baudžiamojo... 68. 40. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės... 69. VII. Dėl proceso išlaidų... 70. 41. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 71. 42. Šioje byloje apeliacinį skundą padavė nukentėjusysis R. E., prašė... 72. 43. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo apeliacinis skundas... 73. 44. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios... 74. 45. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad... 75. 46. Atsižvelgiant į nustatytų ir aptartų duomenų visumą, Plungės... 76. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 77. nukentėjusiojo R. E. apeliacinį skundą atmesti.... 78. Nukentėjusiajam R. E. 1189,34 Eur turėtų išlaidų už suteiktas advokato...