Byla 2-462-2/2010
Dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą, civilinėje byloje Nr. B2-1203-343/2009 UAB „Šilna“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „DnB NORD lizingas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria atmesta UAB „DnB NORD lizingas“ prašymo dalis dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą, civilinėje byloje Nr. B2-1203-343/2009 UAB „Šilna“ bankroto byloje.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartimi UAB „Šilna” iškelta bankroto byla, 2009 m. rugsėjo 11 d., 2009 m. spalio 7 d. ir kitomis nutartimis patvirtinta dalis kreditorių finansinių reikalavimų.

4UAB „DnB NORD lizingas” pateikė teismui patikslintą 2010843,92 Lt kreditorinį reikalavimą, kylantį iš netinkamo veiklos nuomos ir lizingo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi išspręstas pateikto reikalavimo dalies dėl pradelstų lizingo mokėjimų ir delspinigių už vėlavimą vykdyti sutartines prievoles pagrįstumo klausimas, UAB „DnB NORD lizingas” įtrauktas į BUAB „Šilna“ kreditorių sąrašą su 108524,65 Lt kreditoriniu reikalavimu, liko neišspręstas prašymo dalies dėl nutraukus sutartis paskaičiuotų 776686,17 Lt baudų ir 1117668,74 Lt dydžio visų likusių mokėjimų pagal 2008 m. rugpjūčio 18 d. lizingo sutarties Nr. 200808F-5325 mokėjimo grafikus Nr. 200808F-5325-01, 200808F-5325-04, 200808F-5325-06 ir 2008 m. rugpjūčio 18 d. lizingo sutarties Nr. 200808F-5334 mokėjimo grafiką Nr. 200808F-5325-01 įtraukimo į kreditorinio reikalavimo sumą pagrįstumo klausimas.

5Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 17 d. nutartimi UAB „DnB NORD lizingas” prašymo dalį dėl 776686,17 Lt baudų, mokėtinų už sutarties nutraukimą dėl bankrutuojančios bendrovės kaltės, ir 1117668,74 Lt dydžio visų likusių mokėjimų pagal 2008 m. rugpjūčio 18 d. lizingo sutarties Nr. 200808F-5325 mokėjimo grafikus Nr. 200808F-5325-01, 200808F-5325-04, 200808F-5325-06 ir 2008 m. rugpjūčio 18 d. lizingo sutarties Nr. 200808F-5334 mokėjimo grafiką Nr. 200808F-5325-01 įtraukimo į kreditorinio reikalavimo sumą atmetė. Teismas nurodė, kad teismo posėdyje kreditoriaus atstovas nurodė tikslinantis visų likusių mokėjimų pagal 2008 m. rugpjūčio 18 d. lizingo sutarties Nr. 200808F-5325 mokėjimo grafikus Nr. 200808F-5325-01, 200808F-5325-04, 200808F-5325-06 ir 2008 m. rugpjūčio 18 d. lizingo sutarties Nr. 200808F-5334 mokėjimo grafiką Nr. 200808F-5325-01 sumą, kreditoriui susigrąžinus dalį aptartų sutarčių pagrindu perduoto turto, atsisakė prašymo dalies dėl visų likusių 236780,79 Lt mokėjimų pagal 2008 m. rugpjūčio 18 d. lizingo sutarties Nr. 200808F-5334 mokėjimo grafiką Nr. 200808F-5325-01 įtraukimo į kreditorinio reikalavimo sumą, tuo tarpu pagal 2008 m. rugpjūčio 18 d. lizingo sutarties Nr. 200808F-5325 mokėjimo grafikus Nr. 200808F-5325-01, 200808F-5325-04, 200808F-5325-06 paskaičiuotą kreditoriniu reikalavimu pripažintiną sumą sumažino nuo 880887,95 Lt iki 447191,32 Lt, nurodydamas, jog pastarąją sumą sudaro likutinė negrąžinto turto vertė. Lizingo gavėjui nevykdant sutartinių prievolių, lizingo davėjas turi pasirinkimo teisę: 1) reikalauti sumokėti visas pagal sutartį priklausančias įmokas prieš terminą, arba 2) nutraukti sutartį, susigrąžinti turtą, išsiieškoti sumas, kurias lizingo gavėjas privalėjo sumokėti iki lizingo sutarties nutraukimo dienos bei faktiškai patirtus lizingo davėjo nuostolius, kurių jam, nors ir sąžiningai bei protingai besielgiant, nepavyko išvengti. Šios dvi pasirinkimo galimybės vertintinos kaip alternatyvios, lizingo davėjui pasirinkus vieną iš jų, nagrinėjamu atveju - sutarčių nutraukimą ir lizingo dalyko atsiėmimą, išnyksta jo teisė reikalauti vykdyti kitą, t.y. sutartines įmokas mokėti prieš terminą, bei atsiranda pareiga pretenduojant į visą ar dalį perimto turto likvidacinės vertės išieškojimo iš lizingo gavėjo šį reikalavimą grįsti faktiškai patirtais nuotoliais. Toks įstatyminis reglamentavimas, atsižvelgiant į kreditoriaus prašyme ir jo atstovo teismo posėdyje išdėstytą poziciją, jog lizingo davėjas neatsisako reikalavimo grąžinti turtą lizingo davėjui, nesutinka nuosavybės teises į lizingo sutarčių dalyką perleisti bankrutuojančiai bendrovei, nesant įrodymų apie lizingo dalyko realizavimą, jo visišką nelikvidumą ar vertės nebuvimą, t.y. faktiškai patirtus lizingo davėjo nuostolius, leidžia daryti išvadą, jog likutinė lizingo dalyko vertė, neapmokėta lizingo sutartyse nustatyta tvarka, negali būti vertinama kaip lizingo davėjo nuostoliai, kuriuos privalo atlyginti lizingo gavėjas. Dėl nurodytų priežasčių prašymo dalį dėl likutinės lizingo dalyko vertės įtraukimo į kreditorės finansinio reikalavimo sumą teismas atmetė kaip nepagrįstą. Vertindamas reikalavimo dalies dėl baudų įtraukimo į kreditorinio reikalavimo sumą pagrįstumo klausimą, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog, remiantis CK 1.5 str. 1 d., 6.4 str. nuostatomis, sudarydamos sutartis šalys turi vadovautis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, CK 6.228 str. 1 d. numatyta šalies teisė atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Remiantis CK įtvirtintu lizingo sutartims taikomu teisiniu reglamentavimu, lizingo gavėjas prisiima visą eilę su sutartimi susijusių įsipareigojimų ir suvaržymų: moka lizingo davėjui užmokestį už lizingo objekto valdymą ir naudojimąsi juo; prisiima daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo riziką bei užtikrina, jog daikto būklė nepablogės, neskaitant normalaus nusidėvėjimo; iki paskutinės įmokos sumokėjimo neįgyja nuosavybės teisės į lizingo dalyką; lizingo gavėjui pažeidus sutartį ir lizingo davėjui ją nutraukus, privalo grąžinti lizingo davėjui lizingo dalyką ir atlyginti visus jo patiriamus nuostolius. Pastaroji sąlyga apskritai vertintina kaip lizingo davėjui įstatymu suteiktas pranašumas, kadangi, tuo atveju, kai lizingo davėjas dėl sutarties nutraukimo patiria nuostolius, jis turi teisę reikalauti jų atlyginimo, o tuomet, kai realizavęs susigrąžintą lizingo dalyką, gauna didesnę sumą, nei būtų gavęs pagal lizingo sutartį, papildomos vertės grąžinti lizingo gavėjui neprivalo. Toks teisinis reglamentavimas užtikrina visapusišką lizingo davėjo interesų apsaugą daikto atsitiktinio žuvimo, būklės pablogėjimo ar vertės sumažėjimo atveju. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog pagal tarp šalių sudarytas sutartis bankrutuojanti bendrovė įsipareigojo ir apdrausti turtą kreditoriaus naudai, taip dar labiau sumažinant pastarosios riziką. Kreditorius savo prašymą grindžia papildoma, sutartyse įtvirtinta kreditoriaus teise sutarties nutraukimo atveju susigrąžinus turtą reikalauti sumokėti 20 % (arba 30 %) likutinės turto vertės dydžio baudą. Tokią sąlygą teismas vertino kaip sutartimis kreditoriui suteiktą nepagrįstą pranašumą, teisingumo ir sąžiningumo principams prieštaraujančios galimybės nepagrįstai pasipelnyti įteisinimą, todėl, atsižvelgdamas į tai, jog sutartys sudarytos prisijungimo būdu, pagal standartines, kreditoriaus parengtas bendrąsias sutarčių sąlygas, dėl kurių turinio sutarčių sudarymo metu realios derybos nevyksta, kreditoriaus prašomų taikyti sąlygų taikymo klausimas kilo jau prasidėjus teisminiam bankroto procesui, įgyvendindamas pareigą būti aktyviam bankroto proceso metu užtikrinant viešojo intereso apsaugą, teismas savo iniciatyva sutarčių sąlygas, pagal kurias bankrutuojanti bendrovė įsipareigojo mokėti kreditorei baudas sutarčių nutraukimo atveju, pripažino pažeidžiančiomis šalių interesų pusiausvyros principą, neatitinkančiomis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo standartų, todėl netaikytinomis (CK 6.228 str. 1 d., 6.186 str. 3 d.). Dėl nurodytos priežasties teismas kreditoriaus prašymą šių sutartinių sąlygų pagrindu į kreditorinio reikalavimo sumą įtraukti baudų sumas atmestinė.

6Atskiruoju skundu kreditorius UAB „DnB NORD lizingas“ prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartį ir patenkinti jo prašymą įtraukti į BUAB „Šilna“ kreditorinius reikalavimus 447191,32 Lt dėl neišmokėtos vertės pagal 2008 m. rugpjūčio 18 d. lizingo sutarties mokėjimų grafiką Nr. 200808F-5325-04 ir 776686,17 Lt dėl netesybų (baudų). Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais motyvais:

71. Apeliantui nėra grąžinti lizinguoti objektai (Doka klojiniai) perduoti pagal 2008 m. rugpjūčio 18 d. lizingo sutartį. Jų visi likę mokėjimai 752911,03 Lt, o neišmokėta vertė – 447191,32 Lt. Bankroto administratorius nurodė, kad daiktus grąžins, tačiau nėra aišku ar visi daiktai bus grąžinti. Kreditoriaus reikalavimai bankroto byloje turi būti tvirtinami nepriklausomai nuo galimybės juos patenkinti vėliau. Jeigu bankroto administratorius apelianto reikalavimą įvykdys, apelianto kreditorinis reikalavimas galės būti koreguojamas.

82. Sutartį pažeidęs skolininkas pagal CK 6.63 straipsnio 2 dalį turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuotolius. Byloje nustatyta, kad kreditorius išlizingavo keletą daiktų pagal lizingo sutartis, o lizingo gavėjas šių sutarčių neįvykdė – iškėlus bankroto bylą tie daiktai, dėl kurių paskaičiuotos baudos, buvo grąžinti be pilno atsiskaitymo. Neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų kreditorius patyrė nuostolių, tačiau jų dydis paaiškėja ne iš karto po sutarties pažeidimo, o praėjus tam tikram laikui, ir pasireiškia didžiąja dalimi tuo, kad grąžinto daikto jau nebegalima išlizinguoti kitam asmeniui tomis pačiomis sąlygomis arba parduoti už neišmokėtą vertę, nes faktinė vertė yra daug mažesnė nei buvo iš pradžių.

93. Pateikti įrodymai dėl lizingo objekto realizavimo patvirtina, kad nuostoliai iš tikrųjų atsiranda – didžioji dalis grąžintų lizingo objektų nebuvo realizuoti už kainą, lygią neišmokėtai jų vertei, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo ne atmesti visiškai reikalavimą dėl baudų sumų įtraukimo į kreditorių sąrašą, bet spręsti dėl jų dydžio kaip tai numato CK 6.73 straipsnio nuostatos.

10Atsiliepimu atskirąjį skundą atsakovas prašo atskirąjį skundą patenkinti iš dalies ir prašo patvirtinti apelianto pareikštą reikalavimą, kylantį dėl BUAB „Šilna“ negrąžinto daikto (447191,32 Lt) ir reikalavimą dėl netesybų priteisimo, tačiau nurodo, kad ši suma turi būti sumažinta vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais bei formuojama teismų praktika. Atsiliepimą atsakovas grindžia šiais motyvais:

111. BUAB „Šilna“ iki skundžiamos nutarties priėmimo negrąžino apeliantui daiktų pagal lizingo sutartis, apeliantas laiku pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimą, todėl teismo turėjo būti įtrauktas į įmonės kreditorių sąrašą.

122. Su apelianto paskaičiuotomis netesybomis sutinka tik iš dalies, nes sutartyje numatytos 20 arba 30 proc. likutinės lizinguoto turto vertės palūkanos yra per didelės, todėl turėtų būti mažinamos atsižvelgiant į teismų praktiką.

13Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

15Kaip jau minėta, apeliantas prašo patenkinti jo prašymą įtraukti į BUAB „Šilna“ kreditorinius reikalavimus 447191,32 Lt dėl neišmokėtos vertės pagal 2008 m. rugpjūčio 18 d. lizingo sutarties mokėjimų grafiką Nr. 200808F-5325-04 ir 776686,17 Lt dėl netesybų (baudų).

16Lizingo gavėjui nevykdant sutartinių prievolių, lizingo davėjas turi pasirinkimo teisę: 1) reikalauti sumokėti visas pagal sutartį priklausančias įmokas prieš terminą, arba 2) nutraukti sutartį, susigrąžinti turtą, išsiieškoti sumas, kurias lizingo gavėjas privalėjo sumokėti iki lizingo sutarties nutraukimo dienos bei faktiškai patirtus lizingo davėjo nuostolius, kurių jam, nors ir sąžiningai bei protingai besielgiant, nepavyko išvengti (CK 6.574 str.). Nagrinėjamu atveju apeliantas pasirinko antrąjį variantą, t.y. sutarčių nutraukimą ir lizingo dalyko atsiėmimą. Nusprendus nutraukti lizingo sutartį ir pareikalavus grąžinti lizingo dalyką apeliantas neteko teisės reikalauti sumokėti sutartines įmokas prieš terminą, tačiau įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas atlygintų visą ar dalį perimto turto likvidacinės vertės, kurios jis realizavęs turtą negavo ir tokiu būdu patyrė nuostolius.

17Iš bylos medžiagos matyti, kad priimant skundžiamą nutartį apeliantui lizingo dalykas nebuvo perduotas. Tai patvirtina ir atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Šilna“ bankroto administratorius, kuris nurodė, kad apeliantui priklausantys Doka klojiniai buvo perimti netvarkingos būklės, jų detalės susimaišę su BUAB „Šilna“ priklausančių klojinių detalėmis, todėl įmonei buvo sunku sukomplektuoti apeliantui grąžintinus klojinius, kurie atitiktų buvusią komplektaciją jų perdavimo įmonei dieną.

18Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantui pasirinkus lizingo sutarčių nutraukimą ir lizingo dalyko atsiėmimą, o teismui, patvirtinus iki lizingo sutarčių nutraukimo nesumokėtų lėšų dydžio apelianto finansinį reikalavimą, apeliantas gali prašyti priteisti jo patirtus nuostolius. Todėl sprendžiant UAB „DnB NORD lizingas” kreditorinio dydžio patvirtinimo klausimą, būtina nustatyti, ar apeliantas atgavo visą lizingo dalyką (Doka klojinius) ar dalį, kokia atgautų Doka klojinių rinkos vertė, t.y. ar ji atitinka jų likvidacinę vertę. Nustačius skirtumą tarp lizingo dalyko likvidacinės vertės ir rinkos vertės, atitinkamu dydžiu turėtų būti padidintas ir UAB „DnB NORD lizingas” kreditorinis reikalavimas BUAB „Šilna“ bankroto byloje. Nuostoliais taip pat laikomos turto vertinimo, laikymo ar realizavimo išlaidos.

19Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų apie lizingo dalyko perdavimą UAB „DnB NORD lizingas”, jo rinkos vertę ir kitų duomenų apie UAB „DnB NORD lizingas” patirtus nuotolius, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės nustatyti apelianto patirtų nuostolių dydį. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas UAB „DnB NORD lizingas” kreditorinio reikalavimo patvirtino klausimą nebuvo pakankamai aktyvus, kaip to reikalauja bankroto procesas, t.y. neišsireikalavimo aukščiau nurodytų duomenų, todėl galėjo neteisingai įvertinti bylos aplinkybes.

20Nenustačius kokius nuostolius patyrė apeliantas, negalima išspręsti ir jo prašymo dalies dėl netesybų priteisimo. CK 6.71-6.75 straipsniai baudinių netesybų nenumato. Pagal Lietuvos civilinę teisę bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas ar jų taikymas tik atskirų rūšių sutartims. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai patirtus nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 258 straipsnio 3 dalis). Negautų pajamų (netiesioginių nuostolių), didesnių už įstatymo preziumuojamus minimalius nuostolius, dydį turi įrodyti ieškovas, jos turi būti realios, o ne tikėtinos.

21Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nenustatė ar apeliantas patyrė nuostolius, jeigu patyrė kokius, o apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės juos nustatyti, todėl apeliacinės instancijos teismas negali išnagrinėti ir atskirojo skundo dalies dėl netesybų. Esant tokioms aplinkybėms, Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis, kuria atsisakyta tenkinti UAB „DnB NORD lizingas“ prašymą, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, nes ji priimta, nenustačius šiam klausimui išspręsti svarbių aplinkybių, todėl klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai. Ši nutartis naikinama, o minėtų finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti, nes atsisakius tvirtinti šiuos reikalavimus, nebuvo atskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus klausimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio trečiuoju punktu,

Nutarė

23Panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartį ir UAB „DnB NORD lizingas“ kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimą perduoti teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartimi UAB „Šilna” iškelta... 4. UAB „DnB NORD lizingas” pateikė teismui patikslintą 2010843,92 Lt... 5. Kauno apygardos teismas 2009... 6. Atskiruoju skundu kreditorius UAB „DnB NORD lizingas“ prašo pakeisti Kauno... 7. 1. Apeliantui nėra grąžinti lizinguoti objektai (Doka klojiniai) perduoti... 8. 2. Sutartį pažeidęs skolininkas pagal CK 6.63 straipsnio 2 dalį turi... 9. 3. Pateikti įrodymai dėl lizingo objekto realizavimo patvirtina, kad... 10. Atsiliepimu atskirąjį skundą atsakovas prašo atskirąjį skundą patenkinti... 11. 1. BUAB „Šilna“ iki skundžiamos nutarties priėmimo negrąžino... 12. 2. Su apelianto paskaičiuotomis netesybomis sutinka tik iš dalies, nes... 13. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 15. Kaip jau minėta, apeliantas prašo patenkinti jo prašymą įtraukti į BUAB... 16. Lizingo gavėjui nevykdant sutartinių prievolių, lizingo davėjas turi... 17. Iš bylos medžiagos matyti, kad priimant skundžiamą nutartį apeliantui... 18. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantui pasirinkus lizingo sutarčių... 19. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų apie lizingo dalyko... 20. Nenustačius kokius nuostolius patyrė apeliantas, negalima išspręsti ir jo... 21. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nenustatė ar apeliantas... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 23. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartį ir UAB...