Byla 2A-1535-619/2013
Dėl pradelstų mokėjimų, delspinigių ir palūkanų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski,

2teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto UAB „Rimansta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „DnB NORD lizingas“ ieškinį atsakovui UAB „Rimansta“ dėl pradelstų mokėjimų, delspinigių ir palūkanų priteisimo,

3Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, n u s t a t ė :

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „DnB NORD lizingas“ 2010-08-19 ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Rimansta" 70284,55 Lt įsiskolinimą, 8,05 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (t.1., b.l. 1-4). 2011-06-21 ieškovas, pareiškimu dėl dalies reikalavimų atsisakymo, patikslinęs reikalavimą, prašė priteisti iš atsakovo 21827,15 Lt pradelstų lizingo mokėjimų, 3928,89 Lt delspinigių, 8,05 proc. metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas bei vadovaudamasis LR CPK 140 str. 1 dalimi, atsisakė nuo reikalavimo priteisti 41998,56 Lt baudą ir 2529,95 Lt delspinigių (t.1., b.l. 151-152). Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytos 2 lizingo sutartys - 2005-01-04 lizingo sutartis Nr. 2005/01-V4 dėl vilkiko Volvo FH 12 (identifikavimo Nr. ( - ) ir 2007-10-19 lizingo sutartis Nr. 200710F-1507 dėl vilkiko DAF FT 95XF.43O (identifikavimo Nr. ( - )) įsigijimo finansavimo, pagal kurias ieškovas nupirko lizingo sutartyse nurodytą turtą ir perleido jį valdyti ir naudotis atsakovui, o atsakovas įsipareigojo sutartyse nustatytais terminais mokėti lizingo įmokas. Atsakovui nesilaikant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, ieškovas 2008-06-18 pranešimu Nr. 552 „Dėl lizingo sutarčių nutraukimo“ įspėjo atsakovą apie vienašališką lizingo sutarčių nutraukimą, jeigu atsakovas iki nustatyto termino nesumokės skolos ieškovui. Kadangi atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdė, ieškovas nutraukė lizingo sutartis, o atsakovui atsirado pareiga grąžinti lizinguotą turtą bei sumokėti iki sutarčių nutraukimo mokėtinas sumas pagal lizingo sutartis.

5Atsakovas nesutiko su ieškiniu, teigė, kad ieškinys nepagrįstas ir negali būti tenkinamas – abu vilkikai yra grąžinti ieškovui (b.l. 32-34). Atsakovas siekė geranoriškai susitarti su ieškovu dėl lizingo sutarčių pradelstų mokėjimų, tačiau ieškovas pažeidė bendradarbiavimo pareigą – atsakovas niekada nesulaukė jokio atsakymo į atsakovo kreipimasi raštu. Atsakovas prašė ieškovo nurodyti transporto priemonių vertę bei tikslią sumą, kurią jis turi pervesti į ieškovo sąskaitą dėl transporto priemonių išsipirkimo ir lizingo sutarčių atnaujinimo. Teigė, kad abi transporto priemonės ieškovui gražintos techniškai tvarkingos, joms nebuvo surašytas nusidėvėjimo aktas. Mano, kad ieškovas grąžintas į tokią padėtį, kuri būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartis. Atsižvelgiant į tai, kad lizinguojamus daiktus ieškovas pardavė, tokiu atveju galimi ieškovo nuostoliai taip pat mažintini ieškovo gautomis pajamomis už transporto priemones. Nesutiko su 0,1 proc. delspinigių dydžiu,jie yra aiškiai per dideli. Nesutiko su 8,05 proc. procesinėmis palūkanomis, mano, kad turi būti taikomas LR CPK 6.210 str. numatytos 6 proc. dydžio metines palūkanos.

6II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 2 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino pilnai, priteisė iš atsakovo UAB „Rimansta" 21827,15 Lt pradelstų lizingo mokėjimų, 3928,89 Lt delspinigių, 8,05 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2010-08-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3193 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje, t.y. dėl ieškovo UAB „DnB NORD lizingas“ reikalavimo priteisti iš atsakovo UAB „Rimansta" 41998,56 Lt baudų ir 2529,95 Lt delspinigių, teismas bylą nutraukė, priėmus ieškovo atsisakymą nuo ieškinio. Teismas konstatavo, kad atsakovas neginčijo lizingo sutarčių nutraukimo fakto, todėl ginčą nagrinėjo ribose dėl sutartinių įsipareigojimų, galiojusių iki lizingo sutarčių nutraukimo, tinkamo įvykdymo. Todėl teismas nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių, susijusių su lizingo sutarčių nutraukimu. Nurodė, kad neapmokėtų sumų, kurių mokėjimo terminai pagal lizingo sutartis buvo suėję lizingo sutarčių nutraukimo dieną – 2008-06-29, teisingumo atsakovas neginčijo ir sutiko apmokėti pusę neapmokėtų pradelstų mokėjimų ir pusę jam paskaičiuotų delspinigių, šiuos reikalavimus laikė pagrįstais remiantis lizingo sutartimis. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovas, pardavęs transporto priemones, gavo naudos ir jokių nuostolių nepatyrė, nes ieškovo reikalavimas kildinamas iš lizingo sutartinių teisinių santykių. Teismas nurodė, kad atsakovo atsikirtimai dėl nuostolių atlyginimo išeina už ieškinio ribų. Teismas nelaikė 0,1 proc. dydžio delspinigių per dideliais, nurodė, kad tai yra sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pasekmės ir dėl tokių pasekmių šalys susitarė sutarties 9.4 punktu. Dėl 8,05 proc. procesinių palūkanų priteisimo pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ginčo šalims taikytinos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos.

8III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) UAB „Rimansta" prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-01-02 sprendimą ir bylą nutraukti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, priimant sprendimą buvo padaryti materialinės teisės normų pažeidimai, todėl jo skundas turi būti tenkinamas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

101. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas lizingo sutarčių neginčijo. Apelianto nuomone, sutarčiai nutraukti nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo. Teismui nekėlė abejonių bendradarbiavimo tarp šalių principo pažeidimas, kuris yra tiesioginė šalių sąžiningumo išdava. Teismas nevertino faktinių aplinkybių, kad atsakovas visais įmanomais būdais siekė bendradarbiauti su ieškovu, siūlė padengti įsiskolinimus dalimis, po gautos pretenzijos dengė įsiskolinimą, tačiau ieškovas per neprotingai mažą 10 dienų terminą pareikalavęs sumokėti atsakovui visą 54 936,88 Lt pradelstų lizingo mokėjimų ir delspinigių, vienašališkai nutraukė sutartį. Teismas nevertino to fakto, kad UAB „Rimansta“ pagal 2005-01-04 lizingo sutartį Nr. 2005/01V4 liko neišmokėjusi mašinos vertės tik 24 021,41 Lt. Nurodė, kad ieškovui buvo sumokėjęs viso 191 300 Lt įmokų pagal sutartis, todėl iš esmės jau dalinai buvo įgijęs nuosavybės teisę į automobilius. Vienašališkai ieškovui nutraukus lizingo sutartis, UAB „Rimansta“ neteko galimybės įgyti teisę į lizinguojamus objektus, patyrė nuostolius.

112. Ieškovo nurodytos skolos dydis yra 21827,15 Lt, tuo tarpu grąžintų transporto priemonių vertė (piniginė suma, kurią ieškovai gavo pardavę transporto priemones) yra nepalyginamai didesnė (51 305,00 Lt ieškovo pelno nuo pradinės kainos), todėl teigtina, kad lizingo gavėjas yra grąžintas į tokią padėtį, kuri būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartis, todėl toks ieškovo reikalavimas dėl pradelstų mokėjimų traktuotinas kaip nesąžiningas ir apribojantis atsakovo teises.

123. Pirmos instancijos teismas, atmesdamas atsakovo argumentus dėl per didelių sutartinių netesybų, t.y. 0,1 procento dydžio delspinigių, nesivadovavo faktinėmis aplinkybėmis, kur delspinigių suma 3928,89 Lt lyginant su prašoma priteisti pradelstų lizingo mokėjimų suma 21827.15 Lt yra neprotingai didelė. Toks delspinigių tarifas akivaizdžiai neatitinka protingumo reikalavimų ir apskritai delspinigių funkcijos. Vadinasi, teismas privalėjo įvertinti sutartyje nurodytą delspinigių tarifą vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas neužtikrino normų, numatančių teismo teisę mažinti netesybas.

134. Pirmos instancijos teismas taip pat nevertino, kad abi šalys yra verslininkai, tai už termino praleidimą LR CK 6.210 str. aiškiai numato 6 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio. Tiek ieškovas, tiek atsakovas transporto lizingo sutartyse numatė 6 proc. dydžio metines palūkanas, todėl ieškovų padidinta palūkanų norma iki 8.05 proc. nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, neatitinka sąžiningumo principo, bei šalių susitarimo. Teismas nepagrindė savo argumentų, kodėl ginčo šalims netaikytinos LR CK 6.210 str. 2 d. nuostatos. Teismui akivaizdžiai palaikant vienos šalies pranašumą prieš kitą, ignoruojant sutartinius santykius, pažeidė šalių lygiateisiškumą.

14Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas UAB „DnB NORD lizingas“ nurodė, kad su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Savo nesutikimą ieškovas grindžia šiais argumentais:

151. Sutarties nutraukimo teisėtumas preziumuojamas. Byloje nebuvo ginčo, kad apeliantas gavo ieškovo 2008-06-18 pranešimą Nr. 552, kuriuo buvo nutrauktos lizingo sutartys. Apeliantas apie lizingo sutarčių nutraukimą buvo informuotas. Tuo tarpu teisme joks reikalavimas dėl tarp šalių sudarytų lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu nėra pareikštas, todėl nėra jokio pagrindo abejoti lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumu. Nurodė, kad net ir pripažinus, kad lizingo sutartys buvo nutrauktos neteisėtai, tai neturėtų jokios įtakos apelianto skolos dydžiui, kadangi prašoma priteisti suma yra susidariusi už laikotarpį iki lizingo sutarčių nutraukimo. Akivaizdu, kad apelianto prievolės sumokėti iki lizingo sutarčių nutraukimo paskaičiuotas įmokas nepanaikintų lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimas neteisėtu.

162. Nesutinka, kad ieškovas pažeidė bendradarbiavimo pareigą. Pažymėjo, kad šioje byloje apskritai negali būti nustatinėjama ieškovo kaip kreditoriaus kaltė, kadangi ieškovas reikalauja prievolę įvykdyti natūra. Net ir pripažinus, kad ieškovas pažeidė bendradarbiavimo pareigą, tai nesudarytų pagrindo atleisti apeliantą nuo prievolių vykdymo. Pats apeliantas atsiliepime į ieškinį pripažįsta, kad skola susidarė dėl laikinų finansinių sunkumų. Akivaizdu, kad tokiems sunkumams susidaryti ieškovas įtakos neturėjo, o apeliantas už tinkamą lizingo sutarčių įvykdymą atsako be kaltės (CK 6.256 str. 4 d.).

173. Nesutinka su apelianto argumentais, kad pagal lizingo sutartis jis buvo sumokėjęs didelę dalį įmokų, todėl iš esmės jau dalinai buvo įgijęs nuosavybės teisę į automobilius. Pažymėjo, kad CK numato tik asmeninę, bendrąją dalinę arba bendrąją jungtinę nuosavybę. CK nenumato, kad nuosavybės teisė gali būti įgyta iš dalies (pavyzdžiui, pusė nuosavybės teisės). Tiek iš CK 6.567 str. 1 d., tiek iš lizingo sutarčių 10.1, 10.4. p. aiškiai matyti, kad nuosavybės teisė į transporto priemones apeliantui pereitų tik apeliantui visiškai įvykdžius įsipareigojimus pagal lizingo sutartis. Ginčo, kad apeliantas pažeidė lizingo sutartis, byloje nėra, todėl ir nėra pagrindo teigti, kad apeliantas įgijo nuosavybės teisę į transporto priemones. Tokiu atveju, dalies įmokų sumokėjimas apeliantui nesukūrė jokių nuosavybės ar kitų daiktinių teisių į transporto priemones.

184. Nesutinka su apelianto argumentais, kad ieškovas atsiimtas transporto priemones pardavė su pelnu, dėl ko pagal CK 6.574 str. yra grąžintas į tokią padėtį, kuri būti buvusi, jei apeliantas būtų tinkamai įvykdęs sutartis, o pats ieškinys yra pareikštas nesąžiningai. Mano, kad tokia apelianto pozicija yra nepagrįsta. Pažymėjo, kad ieškovas reikalavo priteisti pradelstas lizingo įmokas, kurios susidarė iki lizingo sutarčių nutraukimo, t.y. ieškovas neprašo taikyti civilinę atsakomybę, o reikalauja prievolės įvykdymo natūra. Todėl šio ieškovo reikalavimo patenkinimui ieškovo gautų sumų, pardavus transporto priemones, dydis neturi įtakos. Pradelstų lizingo įmokų priteisimo reikalavimas juridine prasme nėra reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, šie reikalavimai ir jų turinys bei teisinis pagrindas nėra tapatūs. Ieškovo ieškinio reikalavimas priteisti iš apelianto pradelstas lizingo įmokas už laikotarpį iki lizingo sutarčių nutraukimo pagal savo esmę reiškia reikalavimą įpareigoti apeliantą įvykdyti sutartinę prievolę natūra (CK 6.213 str. 1 d.). Pažymėjo, kad ieškovas pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs paskaičiavimus, iš kurių matyti, kad ieškovas, parduodamas atsiimtas transporto priemones, pelno neuždirbo. Tuo tarpu ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra reikalavimas atlyginti minimalius nuostolius, kurie preziumuojami ir kurių dydžio ieškovui įrodinėti nereikia. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas neprašė priteisti nuostolių, viršijančių minimalų dydį (delspinigių sumą).

195. Nesutinka su apelianto pozicija, kad priteistų delspinigių dydis mažintinas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė sumažinti delspinigius, kadangi apeliantas neįrodė, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra aiškiai per dideli. Teigia, kad tuo atveju, jei kreditorius prašo dėl prievolės pažeidimo ir nuostolių, ir netesybų, pastarosios yra įskaitomos į nuostolių atlyginimą (CK 6.73 str. 1 d., 6.258 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK CK 6.73 str. 1 d., 6.258 str. 2 d. įtvirtintas netesybų įskaitymo į nuostolius principas nesudaro teisinio pagrindo sumažinti sutartines netesybas iki įrodytų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis c.b. Nr. 3K-7-304/2007). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Nurodė, kad šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.) ir kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai vykdoma.

206. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas taikomas visiems tarp ūkio subjektų ar valstybės institucijų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai, pagrįstai priteisė iš apelianto 8,05 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Apeliacinis skundas atmestinas.

23Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą.

24Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai vertino surinktus įrodymus reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

25Dėl lizingo sutarčių nutraukimo

26Apeliantas mano, kad sutarčiai vienašališkai nutraukti nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nevertino faktinių aplinkybių, kad atsakovas visais įmanomais būdais siekė bendradarbiauti su ieškovu, siūlė padengti įsiskolinimus dalimis, po gautos pretenzijos dengė įsiskolinimą, tačiau ieškovas per neprotingai mažą 10 dienų terminą pareikalavęs sumokėti atsakovui 54936,88 Lt pradelstų lizingo mokėjimų ir delspinigių, vienašališkai nutraukė sutartį. Teigia, kad buvo pažeistas šalių bendradarbiavimo principas, atsakovas ne tik neteko galimybės įgyti nuosavybės teisę į lizinguotus objektus (sumokėjęs 191 300 Lt įmokų, iš esmės jau dalinai buvo įgijęs nuosavybės teisę į automobilius), patyrė nuostolius, bet ir neteko šių objektų vertės įmokų. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai argumentavo, kad atsakovas lizingo sutarčių nutraukimo neginčijo.

27Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas pagal lizingo sutarčių mokėjimo grafikus 2008-04-10 sumokėjo dalį įmokų, 2008-05-10 įmokų nesumokėjo (t.1., b.l. 104-107). Lizingo sutarčių 10.5 punktas numato, kad vienas iš esminių sutarties pažeidimų laikoma, kai lizingo gavėjas ilgiau kaip vieną mėnesį vėluoja sumokėti bent vieną lizingo mokėjimą ar ilgiau kaip vieną mėnesį nesumoka šia sutartimi nustatytų baudų. Taigi, kaip buvo minėta, lizingo gavėjas vėlavo ilgiau kaip mėnesį sumokėti vieną lizingo mokėjimą-2008-05-10 jis nesumokėjo lizingo įmokų, o 2008-04-10 apmokėjo nepilną lizingo mokėjimą. Ieškovo atstovas 2011-12-13 teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo pradelsti 5 mokėjimai (t.1., b.l. 186). Tokiu atveju konstatuotina, kad atsakovas vėlavo sumokėti lizingo įmokas, o pagal lizingo sutarčių 10.5 punktą tai laikytina esminiu sutarties pažeidimu. Todėl ieškovas sutarčių 10.6 punkte numatytu pagrindu kreipėsi į atsakovą, siekdamas paraginti pašalinti padarytą pažeidimą. Nagrinėjamu atveju lizingo sutarčių 10.6 punktas numatė, jog kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia lizingo sutartį lizingo davėjas pareikalauja, kad lizingo gavėjas per protingą terminą, tačiau ne ilgesnį kaip penkios darbo dienos, pašalintų padarytą pažeidimą, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma (toks pasiūlymas laikomas pranešimu apie sutarties nutraukimą ir papildomai nustatytu terminu prievolei įvykdyti, LR CK 6.218 str. 1 d., 6.217 str. 3 d.).

28Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2008 m. birželio 2 d. į atsakovą UAB „Rimansta“ ieškovas kreipėsi su pretenzija Nr. 459 (t.1., b.l. 17) (šią pretenziją atsakovas gavo 2008-06-02 – tai nurodė atsakovas atsiliepime į ieškinį (t.1., b.l. 33) bei apeliaciniame skunde (t.2., b.l. 6), kurioje nurodė, jog atsakovui nevykdant įsipareigojimų mokėti lizingo mokėjimus pagal lizingo sutartis 2008-06-02 susidarė 50 809,74 Lt pradelstų lizingo mokėjimų ir 4 27,14 Lt delspinigių, iš viso 54 936,88 Lt. Ieškovas pretenzijoje nurodė, kad turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir kreiptis į teismą, prašant išieškoti iš atsakovo visus pradelstus lizingo mokėjimus bei delspinigius arba reikalauti sugražinti lizingo objektus, sumokėti pradelstus lizingo mokėjimus kartu su delspinigiais bei papildomai sumokėti 30 proc. neapmokėtos lizingo objektų vertės baudą. Pretenzijoje ieškovas siūlė atsakovui vėliausiai iki 2008-06-13 sumokėti į ieškovo sąskaitą visus pradelstus lizingo mokėjimus. Nurodė, kad per 5 kalendorines dienas nuo pretenzijos datos atsakovas gali pranešti jo siūlomus įsiskolinimo sumokėjimo būdus, siunčiant pranešimą ieškovui arba atvykti pas ieškovą nurodytu laikotarpiu, prieš tai pranešus apie savo atvykimo laiką. Taip pat ieškovas įspėjo, kad atsakovo pareiškimai nepanaikina ieškovo aukščiau išdėstyto pasiūlymo ir jis galioja iki ieškovo raštiško paneigimo. Nurodė, kad jei per nurodytą terminą nebus sumokėta pretenzijoje nurodyta suma, ieškovas bus priverstas nutraukti sutartis. Kaip matyti, šioje pretenzijoje buvo nurodytas terminas – iki 2008 m. birželio 13 d. sumokėti visus pradelstus lizingo mokėjimus, t.y. per 11 dienų ( per 9 darbo dienas). Šis terminas buvo ilgesnis nei numatė lizingo sutarčių 10.6 punktas, kuriame pasakyta, kad kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia lizingo sutartį lizingo davėjas pareikalauja, kad lizingo gavėjas per protingą terminą, tačiau neilgesnį kaip penkios darbo dienos, pašalintų padarytą pažeidimą. Atsakovui buvo duotas 9 darbo dienų terminas, kai tuo tarpu sutartis numatė ne ilgesnį nei 5 darbo dienų terminą, todėl atsakovo argumentai, kad terminas buvo neprotingai mažas, atmestini. Byloje nėra duomenų, kad būtent į šią pretenziją atsakovas ieškovui raštu atsakė siūlydamas įsiskolinimo sumokėjimo būdus, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atvykęs pas ieškovą, kaip kad pretenzijoje buvo siūloma. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas nuo 2008 m. birželio pradžios pradėjo bendrauti telefonu su ieškovo darbuotoju Čaplinsku, kuris informavo atsakovą apie jo skolos dydį (t.1., b.l. 38). Tokiu atveju konstatuotina, kad atsakovas tinkamai neatsakė į pateiktą pretenziją, nesiūlė įsiskolinimo sumokėjimo būdų bei neteikė prašymo ieškovui išsipirkti vilkiką, už kurį liko neišmokėjusi mašinos vertės tik 24 021,41 Lt. Atsakovas 2008-06-16, praleidęs pretenzijoje nustatytą terminą (t.y. sumokėjo jau po ieškovo nustatyto termino – iki 2008-06-13), sumokėjo 7 tūkstančius litų, teigdamas, kad po gautos pretenzijos jis dengė įsiskolinimą.

29Ieškovas 2008-06-18 pateikė atsakovui dar vieną pretenziją Nr. 552, kuria pareikalavo per 10 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo datos sumokėti pradelstus lizingo mokėjimus 46 337,91, sumokėti visus likusius lizingo mokėjimus prieš terminą – 158595,26 Lt ir delspinigių – 5980,74 Lt, viso 210 913,91 Lt. Nurodė, kad nustatytu laiku atsakovui įvykdžius reikalavimus, ieškovas perduos turtą atsakovo nuosavybėn. Taip pat nurodė, kad neįvykdžius išdėstytų reikalavimų per nurodytą terminą, lizingo sutartys yra laikomos vienašališkai nutrauktos. Šioje byloje nebuvo ginčo, kad atsakovas gavo šią ieškovo pretenziją, nebuvo pareikšta teismine tvarka reikalavimo dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylą pagrįstai nagrinėjo pareikšto ginčo ribose – dėl apelianto prievolės sumokėti iki lizingo sutarčių nutraukimo paskaičiuotas įmokas. Teismas neturėjo teisinio pagrindo išeiti už reikalavimų ribų (CPK 265 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad teismas nevertina tų atsakovo aplinkybių, kurios sietinos su lizingo sutarčių nutraukimo aplinkybėmis, o tarp šalių kilo ginčas dėl sutartinių įsipareigojimų, galiojusių iki lizingo sutarčių nutraukimo, tinkamo įvykdymo, nutraukus lizingo sutartis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad visi atsakovo prašymai ir pranešimai ieškovui pateikti raštu jau po lizingo sutarties nutraukimo - po 2008-06-29 datos, t.y. 2008-07-14 Pranešimas Nr.08/07/14-1, 2008-07-18 Pranešimas Nr.08/07/18-1, 2008-07-21 Pranešimas Nr.08/07/21-1, 2008-07-31 Pranešimas Nr.08/07/31-1, 2008-08-01 Pranešimas Nr.08/08/01-1, 2008-08-12 Pranešimas Nr.08/08/12-1, 2008-12-10 Pranešimas Nr.08/12/10-1. Todėl atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismui nekėlė abejonių bendradarbiavimo tarp šalių principo pažeidimas ir kad teismas nevertino faktinių aplinkybių, kad atsakovas visais įmanomais būdais siekė bendradarbiauti su ieškovu, siūlė padengti įsiskolinimus dalimis. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo įsiskolinimo dydis t.y. 54 936,88 Lt yra pakankamai ženklus lyginant su pagal lizingo sutartis atsakovo sumokėta įmokų suma 191 300 Lt. Skola sudarė 29 procentus sumokėtų lizingo įmokų. Todėl atmestini apelianto argumentai, kad ieškovui nebuvo jokio pagrindo tikėtis, kad atsakovas ateityje nesugebės tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų pagal sutartis.

30Dėl nuosavybės teisės į lizinguojamus objektus

31Apeliantas nurodė, kad teismas nevertino to fakto, kad UAB „Rimansta“ pagal 2005-01-04 lizingo sutartį Nr. 2005/01V4 liko neišmokėjusi mašinos vertės tik 24 021,41 Lt. Teigė, kad ieškovui buvo sumokėjęs viso 191 300 Lt įmokų pagal sutartis, todėl iš esmės jau dalinai buvo įgijęs nuosavybės teisę į automobilius. Vienašališkai ieškovui nutraukus lizingo sutartis, UAB „Rimansta“ neteko galimybės įgyti teisę į lizinguojamus objektus, patyrė nuostolius.

32Teismas pažymi, kad 2005-01-04 lizingo sutarties Nr. 2005/01-V4 (lizingo terminas numatytas 48 mėn.) 10.2. punktas numatė, kad lizingo gavėjas praėjus pusei lizingo termino, prieš tris mėnesius įspėjęs lizingo davėją gali išpirkti lizingo objektą lizingo terminui nepasibaigus sumokėdamas lizingo davėjui neapmokėtą lizingo objekto vertę, skolas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki išpirkimo momento ir 1,5 procento neapmokėtos lizingo objekto vertės dydžio priešlaikinio išpirkimo mokestį. Tokiu atveju, atsakovas, praėjus 24 mėnesiams nuo lizingo sutarties sudarymo (pusei lizingo termino, nes visas terminas 48 mėnesiai), 2007 m. sausio mėn. buvo įgijęs teisę išsipirkti lizingo objektą. Tačiau byloje nėra duomenų, kad jis būtų siekęs šia teise pasinaudoti ir išsipirkti vilkiką iki sutarties nutraukimo. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad sumokėjęs dalį įmokų, iš esmės dalinai įgijo nuosavybės teisę į automobilius. Lizingo sutarčių 10.1 p. ir 10.4 p. numatė sąlygas, kurioms esant nuosavybės teisė į lizinguojamus objektus pereina apeliantui. Šioje byloje nėra ginčo, kad apeliantas pažeidė lizingo sutartis, todėl pažeidus sutartis, dalies įmokų sumokėjimas apeliantui nesukūrė nuosavybės teisių į transporto priemones.

33Dėl ieškovo teisės į nesumokėtas įmokas

34Apeliantas teigia, kad ieškovo nurodytos skolos dydis yra 21 827,15 Lt, tuo tarpu grąžintų transporto priemonių vertė (piniginė suma, kurią ieškovai gavo pardavę transporto priemones) yra nepalyginamai didesnė (51 305,00 Lt ieškovo pelno nuo pradinės kainos), todėl mano, kad lizingo davėjas yra grąžintas į tokią padėtį, kuri būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartis, todėl toks ieškovo reikalavimas dėl pradelstų mokėjimų traktuotinas kaip nesąžiningas ir apribojantis atsakovo teises.

35Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apelianto argumentu. Kolegija pažymi, kad nors lizingo davėjo teisė į pradelstus lizingo mokėjimus iki lizingo sutarties nutraukimo dienos CK 6.574 straipsnyje yra tiesiogiai neįvardyta, ši teisė pripažįstama teismų praktikoje, nurodant, kad lizingo gavėjui nevykdant sutartinių prievolių, lizingo davėjas turi pasirinkimo teisę: reikalauti sumokėti visas pagal sutartį priklausančias įmokas prieš terminą arba nutraukti sutartį, susigrąžinti turtą, išsiieškoti sumas, kurias lizingo gavėjas privalėjo sumokėti iki lizingo sutarties nutraukimo dienos bei faktiškai patirtus lizingo davėjo nuostolius, kurių jam, nors ir sąžiningai bei protingai besielgiant, nepavyko išvengti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-228/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1279/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-462-2/2010). Lizingo gavėjo pareiga sumokėti įsiskolinimą, atsiradusį iki lizingo sutarties nutraukimo dienos, negali būti tapatinama su lizingo gavėjo pareiga atlyginti lizingo davėjui dėl sutarties nutraukimo atsiradusius nuostolius, kadangi pareiga sumokėti šias sumas yra kildinama ne iš civilinės lizingo gavėjo atsakomybės, o tiesiogiai iš lizingo sutarties, galiojusios iki jos nutraukimo, ir tos aplinkybės, kad iki sutarties nutraukimo ir lizingo objekto atsiėmimo lizingo gavėjas naudojasi lizingo objektu. Taigi apeliantas nepagrįstai pažymi, kad ieškovo reikalavimas dėl pradelstų mokėjimų traktuotinas kaip nesąžiningas ir apribojantis atsakovo teises. Ieškovo reikalaujama pradelstų lizingo mokėjimų suma yra ne jo dėl lizingo sutarties nutraukimo patirti nuostoliai, o lizingo objekto vertės dengimai, kuriuos lizingo gavėjas privalėjo mokėti pagal lizingo sutartį iki jos nutraukimo dienos, t.y. įsiskolinimas pagal lizingo sutartį. Lizingo davėjo pelnas pardavus atsiimtą lizingo objektą gali būti reikšmingas tik sprendžiant dėl lizingo davėjo teisės į nuostolių atlyginimą (CK6.249 straipsnio 5 dalis) arba dėl sutartimi sulygtų netesybų dydžio (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis), tačiau jis negali būti pagrindu atsisakyti priteisti ar sumažinti lizingo davėjui pagal sutartį priklausančias mokėjimo sumas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteista iš atsakovo 21827,15 Lt pradelstų lizingo mokėjimų, yra pagrįsta.

36Dėl delspinigių dydžio

37Apeliantas nesutinka su teismo nustatytu delspinigių dydžiu, mano, kad jie aiškiai per dideli. Nors apeliaciniame skunde apeliantas nenurodė, koks jo manymu turėtų būti delspinigių dydis, tačiau iš 2011-08-23 pirmosios instancijos teismui pateikto prieštaravimo (t.1., b.l. 163-165) matyti, kad atsakovas teigė, jog netesybos mažintinos iki 0,02 proc.

38Apelianto skundo argumentai dėl priteistų delspinigių sumažinimo atmetami. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Iš šalių pasirašytų lizingo sutarčių 9.4 punkto matyti, kad už laiku nesumokėtus lizingo mokėjimus (3.2. punktas), mokėjimus pagal sutarties 2.6, 2.8, 3.7, 5.3 (ir) ar 5.6 punktus lizingo gavėjas, lizingo davėjui pareikalavus įsipareigoja mokėti 0,1 proc. delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną. Taigi, šalių sutartyje sutartos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolius. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007 taip pat pažymėjo, kad kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir negali būti vertinama, jog suformuotoje praktikoje nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas; sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 procento tarifu; teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutartinių netesybų sumažinimo neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Taigi priešingai, nei teigia apeliantas, teismų praktikoje nėra suformuotos nuostatos dėl įprastinio protingo dydžio delspinigių – 0,02 proc. už pradelstą dieną. Nagrinėjamoje byloje abi lizingo sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, t. y. sutarties sąlygos parinktos laisva valia, per derybas; atsakovas, turintis nemažą patirtį verslo subjektas (įmonė įregistruota 1998-11-04 (t.1. b.l. 65)) ir galėjo numatyti sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pasekmes. Teismas sprendžia, kad iš atsakovo priteistų netesybų dydis (3 928,89 Lt) lyginant su skolos suma (21 827,15 Lt skolos) bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovas beveik 10 metų buvo verslo subjektas (lizingo sutarčių nutraukimo metu), nėra didelis. Apeliantas nenurodė jokių konkrečių motyvų, kodėl teismo priteistų delspinigių suma yra neprotingai didelė atsakovui, prieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintiems principams ar leidžia ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad sutartimi nustatytos 0,2 proc. ir didesnės netesybos paprastai yra aiškiai per didelės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010). Kadangi netesybos neviršija 0,2 proc., nepažeidžia sąžiningos verslo praktikos reikalavimų (CK 6.228 str. 2 d.), tai teismas neturėjo pagrindo netesybų dydį keisti. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 str. 2 d., 6.156 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl per didelių sutartinių netesybų, t.y. 0,1 procento dydžio.

39Dėl procesinių palūkanų dydžio

40Apeliantas nesutinka su priteistu procesinių palūkanų 8,05 proc. dydžiu. Teigia, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas transporto lizingo sutartyse numatė 6 proc. dydžio metines palūkanas, todėl ieškovų padidinta palūkanų norma iki 8.05 proc. nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, neatitinka sąžiningumo principo, bei šalių susitarimo. Teismas nepagrindė savo argumentų, kodėl ginčo šalims netaikytinos LR CK 6.210 str. 2 d. nuostatos. Teismui akivaizdžiai palaikant vienos šalies pranašumą prieš kitą, ignoruojant sutartinius santykius, teismas pažeidė šalių lygiateisiškumą.

41Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.37 str. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodytos palūkanos vadinamos procesinėmis. Terminas „procesinės palūkanos“ įstatyme nenustatytas, bet jis visuotinai vartojamas teismų praktikoje, kad būtų galima išskirti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagal įstatymą kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas. Teismų praktikos įtrauktas ir vartojamas „procesinių palūkanų“ terminas nereiškia naujos CK nenustatytos palūkanų rūšies. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Pažymėtina, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio sąveika yra tokia, jog iki kreipimosi į teismą ir bylos iškėlimo teisme palūkanos skaičiuojamos CK 6.210 straipsnio pagrindu, o nuo bylos iškėlimo teisme palūkanos pradedamos skaičiuoti CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl jos ir vadinamos procesinėmis. Šioms palūkanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas atitinkamas dydis. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Jos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir jų, kaip civilinės atsakomybės netesybų forma, mokėjimas kildintinas iš paties skolininko neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jo galiojančiai prievolei. Nagrinėjamoje byloje taikomas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas visiems tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir valstybės institucijų sudarytiems komerciniams sandoriams (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 str. 2 d.) įstatymas, kuris yra specialus CK 6.210 str. atžvilgiu. Šiuo atveju ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 8, 05 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalis nustato, jog tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju, ieškovas nurodė, jog pagal 2003 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas, už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius numatoma vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma padidinta 7 procentiniais punktais, pagal šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalį šioje byloje palūkanos skaičiuojamos pagal vieno mėnesio VILIBOR, buvusį 2010-06-30 (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-11-25 nutartis c.b. Nr. 2A-618/2008). 2010-06-30 VILIBOR palūkanų norma buvo 1,05 procento, todėl ieškovui priteistinos 8, 05 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo iš atsakovo priteistinas procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 1 dalį, 6.261 straipsnį, todėl atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai palaikė vienos šalies pranašumą prieš kitą, ignoravo sutartinius santykius, pažeidė šalių lygiateisiškumą.

42Dėl bylinėjimosi išlaidų

43Atmetus apeliacinį skundą, tenkintinas iš dalies ieškovo UAB „DnB NORD lizingas“ prašymas dėl išlaidų už advokato pagalbą apeliacinėje instancijoje priteisimo – 2 057 Lt (konsultacijos byloje kylančiais klausimais ir atsiliepimo į apeliacinį skundą ir, esant poreikiui, kitų procesinių dokumentų rengimas). Šių išlaidų turėjimas pagrįstas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (t.2., b.l.23-24). Kadangi prašoma priteisti išlaidų už advokato pagalbą apeliacinėje instancijoje neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų dydžių (8.11 punktas, už atsiliepimą į apeliacinį skundą), todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies, išlaidos mažintinos, priteisiama 1500 Lt, kaip ir yra numatyta minėtų rekomendacijų 8.11 punkte.

44Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

Nutarė

45Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

46Priteisti iš atsakovo UAB „Rimansta“ ieškovo UAB „DnB NORD lizingas“ naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti – 1 500 Lt.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto... 3. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, n u s t a t ė :
    4. Ieškovas UAB „DnB NORD lizingas“ 2010-08-19 ieškiniu prašė priteisti... 5. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, teigė, kad ieškinys nepagrįstas ir negali... 6. II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 2 d. sprendimu patikslintą... 8. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai... 9. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) UAB „Rimansta" prašo panaikinti... 10. 1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad... 11. 2. Ieškovo nurodytos skolos dydis yra 21827,15 Lt, tuo tarpu grąžintų... 12. 3. Pirmos instancijos teismas, atmesdamas atsakovo argumentus dėl per didelių... 13. 4. Pirmos instancijos teismas taip pat nevertino, kad abi šalys yra... 14. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas UAB „DnB NORD... 15. 1. Sutarties nutraukimo teisėtumas preziumuojamas. Byloje nebuvo ginčo, kad... 16. 2. Nesutinka, kad ieškovas pažeidė bendradarbiavimo pareigą. Pažymėjo,... 17. 3. Nesutinka su apelianto argumentais, kad pagal lizingo sutartis jis buvo... 18. 4. Nesutinka su apelianto argumentais, kad ieškovas atsiimtas transporto... 19. 5. Nesutinka su apelianto pozicija, kad priteistų delspinigių dydis... 20. 6. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad LR... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 22. Apeliacinis skundas atmestinas.... 23. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 24. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (LAT 2009 10 14 nutartis... 25. Dėl lizingo sutarčių nutraukimo... 26. Apeliantas mano, kad sutarčiai vienašališkai nutraukti nebuvo faktinio ir... 27. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas pagal lizingo sutarčių... 28. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2008 m. birželio 2 d. į... 29. Ieškovas 2008-06-18 pateikė atsakovui dar vieną pretenziją Nr. 552, kuria... 30. Dėl nuosavybės teisės į lizinguojamus objektus ... 31. Apeliantas nurodė, kad teismas nevertino to fakto, kad UAB „Rimansta“... 32. Teismas pažymi, kad 2005-01-04 lizingo sutarties Nr. 2005/01-V4 (lizingo... 33. Dėl ieškovo teisės į nesumokėtas įmokas ... 34. Apeliantas teigia, kad ieškovo nurodytos skolos dydis yra 21 827,15 Lt, tuo... 35. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apelianto argumentu. Kolegija pažymi,... 36. Dėl delspinigių dydžio ... 37. Apeliantas nesutinka su teismo nustatytu delspinigių dydžiu, mano, kad jie... 38. Apelianto skundo argumentai dėl priteistų delspinigių sumažinimo atmetami.... 39. Dėl procesinių palūkanų dydžio ... 40. Apeliantas nesutinka su priteistu procesinių palūkanų 8,05 proc. dydžiu.... 41. Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.37 str. numato, kad skolininkas privalo... 42. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 43. Atmetus apeliacinį skundą, tenkintinas iš dalies ieškovo UAB „DnB NORD... 44. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 45. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 2 d. sprendimą palikti... 46. Priteisti iš atsakovo UAB „Rimansta“ ieškovo UAB „DnB NORD lizingas“...