Byla 2A-226-823/2012
Dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo BUAB „Maldimas“

1Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės, kolegijos teisėjų Antano Rudzinsko ir Vytauto Zeliankos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB DnB NORD lizingo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovui R. R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo BUAB „Maldimas“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB DNB lizingas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo R. R. 41 034,29 Lt pradelstų lizingo mokėjimų, 7 013,79 Lt delspinigių, 37 265,04 Lt baudos, iš viso – 85 313,12 Lt, ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad 2008 m. gegužės 29 d. tarp ieškovo (lizingo davėjo) ir trečiojo asmens UAB „Maldimas“ (lizingo gavėjo) buvo sudaryta Lizingo sutartis Nr. 200805F-4478 (toliau – Lizingo sutartis), pagal kurią ieškovas įsigijo nuosavybės teise lengvąjį automobilį Mercedes Benz GL 420CDI ir suteikė teisę lizingo gavėjui lizingo termino metu automobilį valdyti ir naudoti, o lizingo gavėjas įsipareigojo mokėti lizingo mokėjimus, nustatytus mokėjimų grafike. Prievolių pagal Lizingo sutartį įvykdymo užtikrinimui 2008 m. gegužės 30 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Laidavimo sutartis Nr. 200805F-4478-G. UAB „Maldimas“ Lizingo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, nepaisant ieškovo siųstų pretenzijų skolos negrąžino, todėl ieškovas 2010 m. rugpjūčio 4 d. pranešimu vienašališkai nutraukė Lizingo sutartį. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi iškėlė UAB „Maldimas“ bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2010 m. spalio 5 d. Atsakovas – laiduotojas, už trečiojo asmens prievoles atsako ieškovui solidariai. Pagal Lizingo sutarties 8.9 punktą, nutraukus sutartį, lizingo gavėjas turi pareigą grąžinti ieškovui lizingo objektą, sumokėti skolas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo dienos. Turtas buvo grąžintas, todėl BUAB „Maldimas“ skola (ir ieškovo patvirtintas kreditorinis reikalavimas trečiojo asmens bankroto byloje) pagal Lizingo sutartį yra 85 313,12 Lt: pradelsti lizingo mokėjimai iki sutarties nutraukimo – 41 034,29 Lt, delspinigiai – 7 013,79 Lt, bauda – 37 265,04 Lt.

6Atsakovas R. R. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas atsiimtą lizingo objektą pardavė pelningai, jokių nuostolių dėl Lizingo sutarties nutraukimo neturėjo.

7Trečiasis asmuo BUAB „Maldimas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo ieškovui 7 013,79 Lt delspinigių ir 6 211 Lt baudos, iš viso – 13 224,79 Lt ir 772 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – 26,55 Lt pašto išlaidų. 2011 m. birželio 20 d. nutartimi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas ištaisė 2011 m. birželio 9 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, t.y. 13 224,79 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2010 m. lapkričio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. nutartimi BUAB „Maldimas“ bankroto byloje buvo patvirtintas patikslintas kreditoriaus UAB DnB NORD lizingo 85 403,12 Lt finansinis reikalavimas, tačiau pagrindinio skolininko bankroto byloje sprendžiami klausimai nelemia laiduotojo atsakomybės šioje byloje. Pirmosios instancijos teismo manymu, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 41 034,29 Lt dydžio pradelstus lizingo mokėjimus yra nepagrįstas, kadangi, nutraukus sutartį, lizingo objektas ieškovui buvo grąžintas ir ieškovo realizuotas už 158 000 Lt. Nesumokėta suma pagal Lizingo sutartį sudarė 124 216,79 Lt. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.574 straipsnyje nurodyta, jog tuo atveju, kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Suma, gauta už automobilio realizavimą, padengė ieškovo prašomus priteisti pradelstus lizingo mokėjimus.

10Lizingo sutarties 7.4 punktu šalys numatė 0,1 procentų dydžio delspinigius kaip atsakomybės formą už prievolės termino pažeidimą. Taigi šalys susitarė dėl netesybų, kurios sutarties pažeidimo atveju laikomos iš anksto nustatytais minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio nereikia įrodinėti. Atsižvelgiant į pradelstų mokėjimų dydį ir pradelstą terminą (metai), prašomi delspinigiai (7 013,79 Lt) nėra neprotingai dideli. Tačiau atsižvelgiant į prievolės vertę, į tai, kad dalis jos buvo įvykdyta, įvertinus, kad prievolės įvykdymo termino pažeidimą sąlygojo bankroto bylos iškėlimas, kad turtas buvo grąžintas ir netrukus realizuotas, kad ieškinys dalyje dėl delspinigių priteisimo buvo patenkintas visiškai, prašoma priteisti bauda (30 procentų – 37 265,04 Lt) yra nepagrįstai didelė, todėl mažintina iki 5 procentų. UAB „Maldimas“ nemažą dalį prievolės įvykdė, buvo sumokėjęs 89 999,99 Lt pradinės įmokos ir 49 491,56 Lt lizingo mokėjimų bei 13 224,22 Lt palūkanų, iš viso – 62 715,78 Lt, neapmokėta suma sudarė 124 216,79 Lt. Prašomų priteisti netesybų suma turi būti vertinama santykyje su ieškovo realiai patirtais nuostoliais. Nutraukus Lizingo sutartį, ieškovas turtą realizavo už 158 000 Lt, nepatyrė papildomų automobilio saugojimo ar pardavimo išlaidų. Automobilio pardavimo vertė yra už Lizingo sutarties ribų, tačiau pardavimo kaina gali turėti įtakos vertinant ieškovo nuostolius dėl sutarties pažeidimo. Netesybos atlieka tik kompensuojamąją funkciją, tačiau negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes ir stengtis nepažeisti šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-401/2008, 2009 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-12/2009, 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-409/200). Teismas turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas.

  1. Apeliacinio skundo argumentai

11Apeliaciniu skundu ieškovas UAB DnB NORD lizingas prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimą dalyje, kuria sumažinta bauda iki 6 211 Lt, ir atmestas ieškinys dalyje dėl 41 034,29 Lt pradelstų lizingo mokėjimų, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo 41 034,29 Lt pradelstų lizingo mokėjimų, 37 265,04 Lt baudą, ir priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo 85 313,12 Lt sumos bei atitinkamai pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priteisti pradelstus lizingo mokėjimus, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Lizingo sutarties nevykdymo atveju lizingo davėjo teisė į nesumokėtas įmokas ir minimalius nuostolius iš esmės nekvestionuojama. Lizingo gavėjas (taip pat laiduotojas) gali ginčyti tik reikalaujamų priteisti nuostolių dydį, viršijantį minimalius nuostolius (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis byloje Nr. 2-1582/2011).
  2. Teismas, pažeisdamas pacta sunt servanda ir sutarčių laisvės principus, netaikė nenuginčytos Lizingo sutarties nuostatos – 8.9 punkto, pagal kurį nutraukus sutartį lizingo gavėjas turi pareigą grąžinti lizingo objektą ir sumokėti sumas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo dienos.
  3. Ieškovas turi teisę savo nuožiūra disponuoti jam priklausančiu turtu ir gauti pelną, jis neturi teisinės pareigos už lizingo objekto pardavimą gautų lėšų užskaityti skolininko skolai ieškovui padengti. Tai prieštarautų CK 6.251 straipsnyje įtvirtintam visiško nuostolių atlyginimo principui, sąžiningumo ir protingumo kriterijams. Lizingo davėjo gautos pajamos iš atgauto turto nepašalina lizingo gavėjo (ir laiduotojo) civilinės atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymą. Teismas konstatavo, kad lizingo objekto pardavimo tretiesiems asmenims sandoris yra už lizingo sutarties ribų, tačiau vis tiek atsisakė priteisti pradelstus mokėjimus – teismo motyvai prieštaringi.
  4. Teismas padarė aritmetinę klaidą, nurodydamas, kad nesumokėta suma pagal sutartį sudarė 124 216,79 Lt. Iš mokėjimų grafiko matyti, kad pradelsti mokėjimai sudaro 41 034,29 Lt, o likusi neapmokėta lizingo objekto vertė 124 216,79 Lt, taigi nesumokėta suma pagal sutartį sudaro 165 251,08 Lt. Likusios neapmokėtos lizingo objekto vertės – 124 216,79 Lt – ieškovas neprašė priteisti. Ieškovas, remdamasis sutarties 8.9 punktu ir CK 6.189 straipsniu, reikalavo priteisti nesumokėtas įmokas pagal sutarčių grafikus (41 034,29 Lt) ir netesybas (baudą ir delspinigius).
  5. Iš viso ieškovas pagal sutartį negavo 169 802,04 Lt (165 251,08 Lt + 4 550,96 Lt palūkanų). Turtas buvo realizuotas už 158 000 Lt, tačiau 27 421,49 Lt yra valstybei sumokamas PVM, taigi realiai ieškovas gavo 130 578,51 Lt. Gautos pajamos padengia tik nuostolius, kurių, kaip minėta, ieškovas neprašė priteisti.
  6. Remiantis sutarties 8.9 punktu, ieškovas, be kita ko, turi teisę reikalauti sumokėti 30 procentų neapmokėtos lizingo objekto vertės dydžio baudą, t.y. 37 265,04 Lt (124 216,79 Lt x 30 procentų). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-304/2007). Abi sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo srityje ir galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes. Minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi sutapti su minimaliais ar realiais nuostoliais. Netesybų įskaitymas į nuostolius nesudaro pagrindo visais atvejais sumažinti sutartines netesybas iki minimalių ar įrodytų nuostolių dydžio, kitaip būtų paneigta netesybų, kaip prievolių vykdymo užtikrinimo, reikšmė ir sutarčių laisvės principas (CK 6.258 straipsnio 3 dalis, 6.574 straipsnis).
  7. Teismas neatsižvelgė į ieškovo argumentus, kad UAB „Maldimas“ yra iškelta bankroto byla, kurioje patvirtintas ieškovo kreditorinis reikalavimas 85 313,12 Lt sumai. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 2 d. nutartimi bankroto byloje patvirtino ieškovo kreditorinį reikalavimą BUAB „Maldimas“ dėl 37 265,04 Lt baudos. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimu, nes teismai turi vadovautis procesiniais sprendimais, kurie priimti tos pačios ar aukštesnės instancijos teismo.

12Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

  1. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė, todėl pasisakys dėl apelianto apeliaciniame skunde nurodomų ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir/ar nepagrįstumo pagrindų.

  1. Dėl ieškovo teisės į nesumokėtus lizingo mokėjimus iki lizingo sutarties nutraukimo

14Kolegija pažymi, kad nors lizingo davėjo teisė į pradelstus lizingo mokėjimus iki lizingo sutarties nutraukimo dienos CK6.574 straipsnyje yra tiesiogiai neįvardyta, ši teisė yra aiškiai pripažįstama teismų praktikoje, nurodant, kad lizingo gavėjui nevykdant sutartinių prievolių, lizingo davėjas turi pasirinkimo teisę: reikalauti sumokėti visas pagal sutartį priklausančias įmokas prieš terminą arba nutraukti sutartį, susigrąžinti turtą, išsiieškoti sumas, kurias lizingo gavėjas privalėjo sumokėti iki lizingo sutarties nutraukimo dienos bei faktiškai patirtus lizingo davėjo nuostolius, kurių jam, nors ir sąžiningai bei protingai besielgiant, nepavyko išvengti (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-228/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1279/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-462-2/2010). Lizingo gavėjo pareiga sumokėti įsiskolinimą, atsiradusį iki lizingo sutarties nutraukimo dienos, negali būti tapatinama su lizingo gavėjo pareiga atlyginti lizingo davėjui dėl sutarties nutraukimo atsiradusius nuostolius, kadangi pareiga sumokėti šias sumas yra kildinama ne iš civilinės lizingo gavėjo atsakomybės, o tiesiogiai iš lizingo sutarties, galiojusios iki jos nutraukimo, ir tos aplinkybės, kad iki sutarties nutraukimo ir lizingo objekto atsiėmimo lizingo gavėjas naudojasi lizingo objektu. Taigi apeliantas pagrįstai pažymi, kad jo reikalaujama 41 034,29 Lt pradelstų lizingo mokėjimų suma yra ne jo dėl lizingo sutarties nutraukimo patirti nuostoliai, o lizingo objekto vertės dengimai ir palūkanos, kuriuos lizingo gavėjas privalėjo mokėti pagal lizingo sutartį iki jos nutraukimo dienos, t.y. įsiskolinimas pagal lizingo sutartį. Lizingo davėjo pelnas pardavus atsiimtą lizingo objektą gali būti reikšmingas tik sprendžiant dėl lizingo davėjo teisės į nuostolių atlyginimą (CK 6.249 straipsnio 5 dalis) arba dėl sutartimi sulygtų netesybų dydžio (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis), tačiau jis negali būti pagrindu atsisakyti priteisti ar sumažinti lizingo davėjui pagal sutartį priklausančias mokėjimo sumas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsisakyta priteisti iš atsakovo, pagal laidavimo sutartį atsakančio ieškovui tokia pat apimtimi, kaip lizingo gavėjas, iki sutarties nutraukimo atsiradusį įsiskolinimą negali būti pripažinta ir pagrįsta. Kolegija taip pat sutinka su apelianto argumentu, kad Lizingo sutarties 8.9 punkto nuostata, pagal kurią nutraukus sutartį lizingo gavėjas turi pareigą grąžinti lizingo objektą ir sumokėti sumas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo dienos, yra galiojanti ir nenuginčyta, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo šios nuostatos netaikyti. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus kolegija sprendžia, kad ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsisakyta priteisti ieškovui 41 034,29 Lt pradelstų lizingo mokėjimų yra nepagrįsta ir naikintina.

  1. Dėl netesybų (baudos) sumažinimo

15Už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kreditorius gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma.

16CK 6.574 straipsnis, nustatydamas lizingo davėjo teisę į nuostolių atlyginimą, nereglamentuoja netesybų klausimų, tačiau tai nereiškia, kad pagal lizingo sutartis netesybos apskritai negali būti nustatomos. Lizingo sutarties 8.9 punkte numatyta trisdešimties procentų neapmokėtos lizingo objekto vertės dydžio bauda (b.l. 9) laikytina sutartinėmis netesybomis – iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti. Tačiau sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą teismo gali būti sumažintos CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Nors apeliantas teisus teigdamas, kad netesybų įskaitymas į nuostolius nesudaro pagrindo visais atvejais sumažinti sutartines netesybas iki minimalių ar įrodytų nuostolių dydžio, tai nereiškia, kad lizingo davėjo realiai patirti nuostoliai yra nereikšmingas kriterijus, į kurį negali būti atsižvelgiama sprendžiant dėl sutartinių netesybų sumažinimo. Netesybos iš esmės yra skirtos kompensuoti kreditoriaus nuostolius, o ne bausti skolininką už nuostolius sukėlusius neteisėtus veiksmus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje.

17Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir apelianto neginčijama, kad ieškovas po Lizingo sutarties nutraukimo atsiėmė lizingo objektą ir jį realizavo už 158 000 Lt. Apeliantas pripažįsta, kad atskaičius PVM, ieškovui liko 130 578,51 Lt suma (b.l. 91). Tuo tarpu likusios mokėtinos sumos pagal Lizingo sutartį po sutarties nutraukimo (palūkanos ir turto vertės dengimai) sudarė 128 767,74 Lt, taigi konstatuotina, kad jokių nuostolių dėl Lizingo sutarties nutraukimo ieškovas nepatyrė (ieškovo teisė į pagal Lizingo sutartį mokėtinas sumas iki sutarties nutraukimo kolegijos aptarta anksčiau). Į šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė spręsdamas dėl sutartinių netesybų dydžio. Nors sutartyje numatytos netesybos atleidžia ieškovą nuo pareigos įrodinėti nuostolių dydį, byloje neginčijamai nustačius, kad nuostoliai patirti nebuvo, 30 proc. neapmokėtos lizingo objekto vertės dydžio baudos priteisimas neatitiktų kompensacinės netesybų paskirties, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria sumažintos sutartinės netesybos, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti šią sprendimo dalį apeliacine tvarka nėra pagrindo.

18Apelianto teigimu, sumažindamas sutartinių netesybų dydį pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime išdėstytų nuostatų, įpareigojančių teismus vadovautis savo pačių priimtais sprendimais analogiškose bylose, ir nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad trečiojo asmens BUAB „Maldimas“ bankroto byloje ieškovo kreditorinis reikalavimas, kylantis iš Lizingo sutarties, patvirtintas visa apimtimi, t.y. nemažinant baudos dydžio. Kolegija su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Kaip jau minėta, teismui sprendžiant dėl sutartinių netesybų mažinimo CK 6.73 ir 6.258 straipsnių pagrindu, individualus reikšmingų faktinių aplinkybių vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje byloje. Nagrinėjamoje byloje reikalavimas pareikštas fiziniam asmeniui – laiduotojui, ir jau vien tai leidžia nagrinėjamos situacijos nelaikyti identiška BUAB „Maldimas“ bankroto byloje nagrinėtai situacijai. Iš į bylą pateiktos Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2322-661/11 (b.l. 60) matyti, kad atsakovas R. R. nagrinėjant ieškovo kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą nedalyvavo, todėl ši nutartis neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje. Pirmosios instancijos teismo išvados nagrinėjamoje byloje neprieštarauja Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 2 d. nutarčiai, kurioje konstatuota šalių laisvė susitarti dėl netesybų dydžio, kadangi tokia šalių teisė ginčijamu sprendimu nėra neigiama, o dėl netesybų sumažinimo įstatymo pagrindu nuspręsta įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes.

  1. Dėl bylinėjimosi išlaidų

19Apeliacinės instancijos teisme pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistinas juo nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą padidinant, atsižvelgiant į teismo patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, iki 3166,64 Lt (1627,52 Lt žyminio mokesčio ir 1539,12 Lt advokato pagalbos išlaidų).

20Iš dalies patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, jam iš atsakovo taip pat priteistina 1297,8 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio ir 871,2 Lt advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

21Bendra iš atsakovo ieškovo naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma – 5335,64 Lt.

22Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kolegija

Nutarė

23Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

24Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimą pakeisti, teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip: „Priteisti iš atsakovo R. R., a.k.: ( - ) gyv.: ( - ), ieškovo AB DnB NORD lizingo, į.k.: 124385737, buveinė: Žalgirio g. 92, Vilniuje, naudai 41034,29 Lt pradelstų lizingo mokėjimų, 7013,79 Lt delspinigių ir 6211,00 Lt baudos, iš viso – 54259,08 Lt, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 54259,08 Lt sumos nuo 2010 m. lapkričio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

25Priteisti iš atsakovo R. R. ieškovo UAB DnB NORD lizingo naudai 5335,64 Lt bylinėjimosi išlaidų.

26Priteisti iš atsakovo R. R. į valstybės biudžetą 26,55 Lt pašto išlaidų“.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas UAB DNB lizingas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas... 5. Nurodė, kad 2008 m. gegužės 29 d. tarp ieškovo (lizingo davėjo) ir... 6. Atsakovas R. R. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas... 7. Trečiasis asmuo BUAB „Maldimas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. 8. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d.... 10. Lizingo sutarties 7.4 punktu šalys numatė 0,1 procentų dydžio delspinigius... 11. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB DnB NORD lizingas prašo panaikinti Vilniaus... 12. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
    13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis... 14. Kolegija pažymi, kad nors lizingo davėjo teisė į pradelstus lizingo... 15. Už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kreditorius... 16. CK 6.574 straipsnis, nustatydamas lizingo davėjo teisę į nuostolių... 17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir apelianto neginčijama, kad ieškovas po... 18. Apelianto teigimu, sumažindamas sutartinių netesybų dydį pirmosios... 19. Apeliacinės instancijos teisme pakeitus pirmosios instancijos teismo... 20. Iš dalies patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, jam iš atsakovo taip pat... 21. Bendra iš atsakovo ieškovo naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma... 22. Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kolegija... 23. Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.... 24. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimą pakeisti,... 25. Priteisti iš atsakovo R. R. ieškovo UAB DnB NORD lizingo naudai 5335,64 Lt... 26. Priteisti iš atsakovo R. R. į valstybės biudžetą 26,55 Lt pašto...