Byla 2A-585-601/2017
Dėl atlyginimo už pagerinimo darbus priteisimo, tretieji asmenys A. I., L. K

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. I. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. I. ieškinį atsakovams J. I., K. I., dėl atlyginimo už pagerinimo darbus priteisimo, tretieji asmenys A. I., L. K..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Ieškovas kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovų 14 738,89 Eur kompensaciją už turto – gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ), Kaune, pagerinimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad atsakovai yra jo tėvai, o L. K. – sesuo. Nuo namo pastatymo dienos atsakovai name niekada negyveno, jo neišlaikė ir jokiais savo aktyviais veiksmais prie turto išsaugojimo, pagerinimo neprisidėjo, namas buvo tik teisiškai registruotas atsakovo J. I. vardu. Faktiškai namo pastatytas buvo tik fasadas ir įrengtas pirmasis aukštas. Tokia pati situacija buvo ir su ūkio pastatais, garažu ir namų valdos aplinka. Nuo 1986 metų ginčo name gyveno ieškovas. Vėliau name apsigyveno ir pusrūsiu nuolatos naudojosi, ginčo namą, aplinką, kitus statinius savo lėšomis gerino ieškovas su sutuoktine A. I. bendromis santuokinėmis lėšomis. Atsakovai sutiko, kad ieškovas gyventų name ir visada žadėjo, kad pusė namo atiteks ieškovo seseriai L. K., kita – ieškovui ir jo šeimai.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu (t. 3, b. l. 33-40):

  • Ieškinį atmetė.
  • Priteisė iš ieškovo R. I. atsakovų J. I. ir K. I. naudai 1 000 Eur advokato pagalbos išlaidų ir 70 Eur kt. išlaidų.
  • Priteisė iš ieškovo R. I. 9,92 Eur, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims, valstybės naudai.
Teismas nurodė, kad dar iki santuokos sudarymo 1989 m., ieškovas su būsima sutuoktine A. I. apsigyveno tuo metu nebaigtame statyti name ( - ), Kaune, o nuo 1991-08-23 ten buvo deklaruota jo gyvenamoji vieta. Byloje nėra tiesioginių rašytinių įrodymų apie tai, kada ieškovas su sutuoktine išsikėlė gyventi kitur. Žemės sklypas gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybai 1979-09-17 buvo suteiktas statytojui J. I., kuris įsipareigojo gyvenamą namą ir ūkinį pastatą pradėti statyti per vienerius metus ir jį baigti per dvejus metus nuo leidimo statyti gavimo dienos, taip pat laikytis statybinių medžiagų įsigijimo tvarkos. Leidimas statybos darbams vykdyti 1979-09-26 (1 aukšto 1 buto 4 kambarių gyvenamojo namo statybai) buvo išduotas J. I. ir galiojo iki 1981-09-26. Statybos darbai turėjo būti pradėti ir pabaigti iki 1981-09-26, tačiau 1983-09-30 ( - ) apylinkės vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 38 J. I. buvo leista atlikti statomo gyvenamojo namo korektūrą, pagal naujai veikiančias plotų normas. Dėl padidėjusios statybos darbų apimties gyvenamojo statyba užsitęsė. Teismas laikė, kad gyvenamojo namo statyba buvo vykdoma nuo 1979-09-26 iki 1991-08-21, o ūkio pastatų statyba – iki 2001-08-03. Visi statybos dokumentai ir statinių įforminimas atliktas vieno atsakovo J. I. vardu. Teismas sprendė, kad atsakovų asmeninis turtas - namas, buvo įrengiamas iš dalies panaudojant tiek ieškovo, tiek atsakovų lėšas. Ieškovas gyvendamas šiame name nuo 1986 metų galimai darė ir smulkų einamąjį remontą, tačiau po tokio einamojo remonto namo plotas nepadidėjo, o pagerėjo tik paties ieškovo ir jo šeimos narių gyvenimo kokybė. Teismas darė išvadą, kad ieškovo reikalavimas, dėl nurodyto smulkaus einamojo remonto, už kurį prašoma priteisti piniginę kompensaciją, atmestinas. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo priteisti už kambariuose dažytas lubas ir sienas, duris su vitražiniais stiklais, parketlenčių grindis, sienų padengimą plytelėmis ir/ar lentelėmis, kadangi šie darbai pagal savo pobūdį negali būti pripažinti esminiais pastato pagerinimais, be to iš byloje esančių įrodymų nėra pagrindo nustatyti, kokius būtent minėtus darbus ir kada atliko atsakovai, o kada pats ieškovas. Teismas negalėjo nustatyti, kas buvo pirkta ir ar įsigijimas susijęs su gyvenamojo namo pagerinimu. Pateikti kvitai nėra informatyvūs ir neaišku, kaip susiję su gyvenamojo namo pagerinimu. Teismas nustatė, kad visi ginčo objekte atlikti darbai, už kuriuos ieškovas prašo atlyginti, yra atlikti seniai, t. y. linoleumas sudėvėtas, sienų dažai nusilupę ir nublukę, langų ir palangių dažai nusilupę, sanitariniai mazgai pasenę. Teismas neturėjo pagrindo nesutikti su atsakovų pozicija, jog ieškovas, gyvendamas šiame name, atliko būtinąjį einamąjį remontą. Teismas darė išvadą, kad ieškovas, nesudarydamas su atsakovais jokių sutarčių dėl pagerinimo darbų atlikimo, prisiėmė riziką dėl savo veiksmais atliktų ir iš to kylančių pasekmių. Ieškovas nurodo, jog darbus atliko ūkio būdu, todėl jo pateikti įrodymai UAB ,,Stena“ statybinės vertės nustatymo ataskaita ir kt., kuriais pastarasis grindžia darbų atlikimo išlaidas, vertintini neinformatyviais bei nepagrįstais ir neįrodančiais patirtų išlaidų. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad darbus būtų atlikę ne ūkio būdu, būtų samdę įmones ar pirkę konkrečias darbų atlikimo paslaugas. Ieškovas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių išlaidas, patirtas remontuojant bei įrengiant ginčo patalpas gyvenamajame name, todėl teismas neturi galimybės įvertinti patirtų išlaidų realumo, būtinumo ir protingumo, bei priteisti iš atsakovų ieškovo prašomą 14 738,89 Eur sumą.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovas R. I. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš atsakovų visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 50-56).

10Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: teismas netinkamai vertino rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus. Tai, kad tam tikrus statybos darbus atliko ieškovas ir A. I. tėvas pripažino atsakovai, jie taip pat pripažino, kad leido gyventi pusrūsyje. Ieškovas iš savo ir tėvų lėšų bendrais veiksmais kūrė ginčo turtą. Nors atsakovai nepripažino ieškovo indėlio į gyvenamojo namo, priestato sukūrimą, kaip turto esminio pagerinimo (negyvenamosios patalpos transformuotos į gyvenamąsias), tačiau jokiais rašytiniais įrodymais ar liudytojų parodymais nepaneigė, kad ieškovas savo lėšomis pagerino ginčo daiktą – namą. Atsakovai nurodytame name negyveno. Atsakovai nepaneigė tos aplinkybės, kad ieškovas name pradėjo atlikinėti esminius darbus, nes namas buvo tik pastatytas, tačiau jame nebuvo nei grindų, nei durų, nebuvo įrengtos nei vienos patalpos. Atsakovai vis tvirtino, kad ieškovas net pajamų neturėjo, tačiau ir ši aplinkybė buvo paneigta rašytiniais įrodymais; teismas neteisingai vertino statybas bei turto pagerinimą įrodančius dokumentus, nes teigia, kad namas buvo registruotas atsakovo J. I. vardu, tačiau visiškai nevertino aplinkybės, dėl ko tada ant gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudotis akto pasirašė ne atsakovas. Ieškovas visus ieškinyje nurodytus darbus atliko turėdamas atsakovų sutikimus. Bylos įrodymai yra pakankami padaryti išvadų, kad buvo atsakovų sutikimas rekonstruoti pastatą, statyti priestatą ir daryti esminius pakeitimus, kurie laikytini esminiu turto pagerinimu. Ieškovo atlikti darbai neginčytinai įrodyti tiek sukuriant naują daiktą, tiek rekonstruojant, tiek vykdant kitus esminius pakeitimus ieškovo nurodytais pagrindais. Gyvenamasis namas buvo rekonstruotas, naujai sukurta patalpa, pažymėta G1. Atsakovai neįrodė, kada buvo pradėtas statyti namas ir kada jis faktiškai baigtas. Ieškovo patalpos registruotos kaip negyvenamosios, tačiau teismas nevertino, kad patalpų paskirties pakeitimas yra esminis turto pagerinimas. Faktiškai namas statyti baigtu laikomas 1991 m. teismui pateikta ekspertizė: turto – gyvenamojo namo pagerinimo darbai, medžiagos. Atsakovai šių verčių neginčijo, savo turto vertinimų nepateikė. Tai, kad statybos ir turto gerinimo darbai vyko periodiškai, faktiškai pripažino ir teismas. Atsakovai, negyvenę name ir juo niekada nesinaudoję, negali tiksliai nurodyti ir darbų atlikimo laikotarpio, indėlio į namą, neteikia vertinimo ataskaitos, neteikia jokių įrodymų. Trečiasis asmuo A. I. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą tenkinti (t. 3, b. l. 111-112).

11Atsiliepime nurodomi šie argumentai: nuo 1986 metų ieškovas, gyvendamas ginčo name, adresu ( - ), Kaune (deklaruota gyvenamoji vieta šiuo adresu buvo iki 2012 m.), atliko eilę turto pagerinimo darbų, A. I. tėtis V. G. statė priestatą, o A. su ieškovu pirko tam reikalingas medžiagas. Vėliau name apsigyveno, kai pusrūsis ieškovo finansinių išteklių dėka, buvo įrengtas kaip gyvenamosios patalpos. A. su ieškovu nuolatos naudojosi šiuo turtu, jame gyveno ir įrenginėjo ginčo namą, aplinką, kitus statinius, savo lėšomis gerino bendromis santuokinėmis lėšomis. Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 31 d. priėmė sprendimą civ. b. Nr. 2-682-752-4014, kuriuo priteisė piniginę kompensaciją R. I. už žemės sklypo, esančio ( - ), pagerinimo darbus. Atsakovai dažnai atvykdavo į svečius ir puikiai žinojo, kad į namą, statinius, kiemo priežiūrą, pagerinimus ieškovas investuoja savo asmenines lėšas, moka mokesčius. Atsakovai niekada negyveno name, neatliko jokių turto pagerinimo darbų, nesirūpino turtu ar jo dalimi. Iš esmės pakeista ir naujai sukurta patalpa, pažymėta G-l, kur ieškovas iškasė rūsį, išbetonavo rūsio perdangą su anga. Atsakovai neįrodė, kada buvo pradėtas statyti namas ir kada jis faktiškai baigtas. Teismui pateikta ekspertizė: turto - gyvenamojo namo pagerinimo darbai, medžiagos. Atsakovai šių verčių neginčijo, savo turto vertinimų nepateikė. Atsakovai nei darbų, kurie nurodyti akte, nei kainų niekada neginčijo. Trečiasis asmuo L. K. atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti (t. 3, b. l. 113-114).

12Atsiliepime nurodomi šie argumentai: neteisingai tvirtinama, kad R. I. įrengė pusrūsį name, esančiame ( - ), Kaune, ir negyvenamąsias patalpas pavertė gyvenamosiomis, kad pastatė priestatą prie gyvenamojo namo, garažą, kad išbetonavo kiemą, iškasė du šulinius ir t. t. Pusrūsį pilnai įrengė, t. y. tiek virtuvę, tiek vonią, tualetą, visus kambarius ir koridorių, – atsakovai J. I. ir K. I.. Tėvas pirko statybines medžiagas, mokėjo meistrams, pastatė priestatą prie gyvenamojo namo, garažą. Ieškovas neturėjo pinigų statyboms, kaip ir L. K., jis tik padėjo tėvams prie statybų. Pusrūsis pilnai buvo įrengtas, išbetonuotas kiemas, iškąsti šuliniai, pastatytas ir sutvarkytas garažas, pastatytas priestatas prie gyvenamo namo dar iki ieškovo vestuvių (1989 m.). Atsakovai leido gyventi ieškovui pusrūsyje, kol įsigijo savo gyvenamąjį namą ( - ), Kaunas. Iki šio laiko sienos pusrūsyje taip pat nudažytos, kaip tėvai įrengė ieškovo vestuvėm, tos pačios grindys, kaip tėvas pirko visam namui ir pusrūsiui, durys tos pačios, tik ieškovas ant stiklų pagal šabloną uždėjo vitražus. Ieškovas išvertė pastatytą iš koklių plytą-viryklę ir be tėvų sutikimo pasistatė židinį, be tėvų sutikimo iškalė virtuvę plastmasinėm lentelėm. Atsakovai J. I. ir K. I. atsiliepimu prašo ieškovo R. I. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą. Priteisti turėtas išlaidas už teisines paslaugas (t. 3, b. l. 115-120).

13Atsiliepime nurodomi šie argumentai: teismas pagrįstai darė išvadą, kad gyvenamojo namo pusrūsis ir priestatas prie gyvenamojo namo buvo pilnai įrengti iki ieškovo vestuvių, t. y. 1989 m. Ieškovo sutuoktinės tėvas G. buvo samdomas kaip meistras dar prieš ieškovo pažintį su E. I.. Jis nurodė, kad kai vyko vestuvės, name buvo viskas įrengta, kas paneigia ieškovo tvirtinimą, kad ieškovas apsigyveno su ieškove nebaigtame įrengti pusrūsyje. Ieškovas po vestuvių neturėjo kur gyventi, todėl leista gyventi pilnai įrengtame pusrūsyje. Jokio sandorio ieškovai su atsakovu dėl pagerinimo darbų nesudarė, pateiktas UAB ,,Skena“ darbų aprašas neobjektyvus, ir nėra įrodymas apie neva atliktus pagerinimus. Atsakovų pateikti kvitai įrodo, kad statybinės medžiagos buvo pirktos atsakovų, o ieškovas nepateikė jokių kvitų, kurie patvirtintų, kad pirko duris, langus, parketlentes, cementą, plytas, radiatorius ir kt. Ieškovo pateikti į bylą kvitai nepatvirtina, kur tos prekės buvo naudojamos, kadangi atsakovai nuo 1991 m. įsigijo kito nekilnojamojo turto (namus, butus), kur atlikinėjo remontus. ieškovas nuteptą vaikų kambario sieną apklijavo fototapetu, kuris išsikrausčius ieškovo sūnui liko suplyšęs, palanges perdažė, pasikeitė sunešiotą ir suplėšyta linoleumą virtuvėje. Virtuvėje išvertė koklių pastatytą plytą ir susimūrijo židinį be atsakovų sutikimo ir leidimo. Susimontavo baldus, dalį glazūruotų plytelių nuo virtuvės sienų nuplėšė ir iškalė plastmasinėm be atsakovų sutikimo. Tuo tik pablogino virtuvės vertę. Durys pusrūsyje buvo su stiklais, ieškovas pagal šablonus ant stiklo padarė vitražus taip pat be sutikimo. Tokius smulkius darbus ieškovas atliko tik siekdamas savo gyvenimo kokybės gerinimo. Ieškovai atliko tik einamąjį remontą jo būklei išlaikyti; gyvenamo namo priestato statyba ir garažo statyba buvo numatyta jau generaliniame plane ir priduodant namą buvo priduoti I. J. vardu, todėl tai negali būti traktuojama kaip rekonstrukcija, jei pastatyti pagal generalinį planą ir išduotą leidimą. Ieškovas negyvenamųjų patalpų nerekonstravo į gyvenamąsias patalpas, kadangi po vestuvių su sutuoktine jis pradėjo gyventi pilnai įrengtose ir gyvenimui pritaikytose pusrūsio patalpose. Ieškovas iš namo išsikėlė 2003 m., jokių pretenzijų nekėlė, neprašė atlyginimo ir tik atsakovams iškėlus bylą teisme dėl ieškovo sūnaus iškeldinimo, ieškovas pradėjo bylinėtis.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Byloje nustatyta, kad ginčas vyksta tarp apelianto (ieškovo) R. I. ir jo tėvų atsakovų J. I. ir K. I. dėl atsakovams priklausančiame name, esančiame ( - ), Kaune (pusrūsio patalpose; toliau – ginčo patalpos), laikotarpiu nuo 1986 metų iki 2002 metų, atliktų darbų (apelianto nuomone turto pagerinimų), už kuriuos apeliantas prašo iš atsakovų kompensacijos (14 738,89 Eur). Byloje nėra ginčo, jog apeliantui su šeima panaudos pagrindais buvo leista apsigyventi ginčo patalpose. Atsakovai nurodo, kad iki apelianto vestuvių (1989 m.) ginčo patalpos buvo visiškai įrengtos ir pritaikytos gyventi bei pripažįsta, kad po vestuvių (1989 m.) apeliantas darė smulkų einamąjį remontą (vaiko išteptą kambario sieną išklijavo fototapetu, perdažė palanges, pasikeitė sudėvėtą virtuvės linoleumą, išgriovė koklių pečių ir pastatė židinį, virtuvėje nulupo dalį plytelių ir iškalė plastmasinėm dailylentėm, pakeitė durų stiklą į vitražinį stiklą), tačiau darbai buvo daromi be atsakovų sutikimo. Apeliantas prašo pripažinti, kad jis savo darbu ir lėšomis, gyvendamas ginčo patalpose, pagerino atsakovų turtą ir priteisti kompensaciją. Neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos CK 6.501 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita (CK 6.629 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas CK 6.629 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymų leidėjo pavartota sąvoka „atitinkamai“ (lot. mutatis mutandis – pakeitus tai, kas keistina) reiškia, kad teisės norma, reglamentuojanti tam tikrus santykius, taikoma ir kitiems panašiems santykiams, tačiau ne tiesmukai, o atsižvelgiant į tų santykių specifiką, t. y. tiek, kiek neprieštarauja tų santykių esmei. Išsinuomoto turto pagerinimo išlaidų atlyginimą reglamentuojančios teisės normos daikto panaudos atveju turi būti taikomos atsižvelgiant į šių civilinių teisinių santykių ypatumus ir tikslus konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008). Sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, be kita ko, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai bei išsamiai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (netinkamai vertino byloje esančius įrodymus). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalies nuostatą, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad toks faktas buvo. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LR CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Teisėjų kolegija, nesutikdama su apelianto argumentais, pažymi, jog byloje esantys įrodymai (atsakovų paaiškinimai; trečiojo asmens L. K. paaiškinimai; statybinių medžiagų įsigijimo kvitai/sąskaitos (civ. b. Nr. 2-682-752/2014, t. 3, b. l. 5-39; vestuvių nuotraukos (civ. b. Nr. 2-682-752/2014, t. 1, b. l. 132-134) neabejotinai patvirtina faktą, kad atsakovų lėšomis iki 1990 metų ginčo patalpos ir priestatas P-13 (P-15) buvo pastatyti ir visiškai įrengti. Apeliantas nepateikė nė vieno dokumento (kvito, sąskaitos ar pan.), kuris patvirtintų statybinių medžiagų įsigijimą šiuo laikotarpiu. Visi apelianto pateikti dokumentai (prekių čekiai, kvitai ir kt.) apima laikotarpį nuo 1990 m. iki 2002 m., tačiau ir šie dokumentai negali patvirtinti, kas juose nurodytų prekių pirkėjas, kam jos buvo įsigytos ir, kur panaudotos. Taigi, apeliantas su šeima apsigyveno ir gyveno atsakovų įrengtose ginčo patalpose. Pažymėtina, kad būtent apeliantui, siekiančiam prisiteisti kompensaciją už turto pagerinimus, tenka pareiga įrodyti tiek jo atliktų darbų (pagerinimų) faktą, tiek tai, kad šie pagerinimai atlikti su atsakovų sutikimu, tiek tam turėtų būtinų išlaidų dydį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas neįrodė šių aplinkybių. Kaip jau minėta, visi apelianto pateikti dokumentai (prekių čekiai, kvitai ir kt.), kuriais grindžiamas būtinų išlaidų dydis, apima laikotarpį nuo 1990 m. iki 2002 m., tačiau šie dokumentai nepatvirtina fakto, jog būtent apeliantas įsigijo šias prekes, nes jose nėra nurodomas pirkėjas. Be to, pateiktuose dokumentuose įsigytų prekių (paslaugų) dalis (raktų gamyba, klozeto dangtis, galąstuvai, pirštinės, lemputės, virvė, respiratorius, dušo galvutės, laikiklis vazonams, lazda augalam remti, trąšos Ruduo – 2, maišas šiukšlėms, prožektorius, vėjapjovė ir kt.) net negali būti priskirta prie būtinų išlaidų, skirtų ginčo turto pagerinimui. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad apelianto sutuoktinė 1991 m. gegužės 30 d. įgijo gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį ( - ), Prienų r., apeliantas 1992 m. gegužės 11 d. įgijo butą, esantį ( - ), Kaune, apeliantas su sutuoktine 1999 m. lapkričio 3 d. įgijo butą, esantį ( - ), o 2002 m. lapkričio 5 d. įgijo namą su priklausiniais, esantį ( - ), Kaune, kas pagrįstai leidžia abejoti tuo, kad apelianto pateiktuose dokumentuose įgytos prekės, jeigu jų pirkėjas ir būtų apeliantas, galėjo būti panaudotos ginčo patalpose. Labiau tikėtina, jog pateiktuose dokumentuose įsigytos prekės galėjo būti panaudotos apelianto ir jo sutuoktinės vardu įsigytuose objektuose, kurie vėliau parduoti arba į kurį persikelta gyventi (( - ), Kaunas). Taigi, nagrinėjamu atveju, nėra įrodymų, kad pateiktuose dokumentuose nurodomos prekes įsigijo apeliantas bei nėra pateikta įrodymų, jog šios prekės buvo panaudotos ginčo turto pagerinimui. Apelianto pateikta pagerinimo darbų statybinės vertės nustatymo ataskaita Nr. 13-05/01, šiuo atveju negali patvirtinti atliktų ginčo patalpų pagerinimo būtinų išlaidų dydžio, nes nenustatyta, jog tokie darbai, kurie nurodyti ataskaitoje, buvo atliekami, priešingai nustatyta, kad ginčo patalpos buvo visiškai įrengtos. Sprendžiant ginčą dėl kompensacijos priteisimo už turto pagerinimus, svarbu nustatyti ir tai, ar realiai turtas buvo pagerintas. Iš 2016 m. vasario 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo su fotonuotraukomis matyti, kad ginčo patalpos yra blogos būklės, joms reikalingas remontas, o palyginus 1990 m. darytas vestuvių nuotraukas su faktinių aplinkybių protokole esančiomis nuotraukomis matyti, kad koridoriaus ir kambario sienų dažymas nepasikeitęs (t. y. jos nebuvo perdažytos). Taigi, šios aplinkybės tik patvirtina tai, kad apelianto atlikti tam tikri remonto darbai, kurių neginčija ir atsakovai, nepagerino ginčo turto būklės. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto atlikti remonto darbai (dažymas, tapeto užklijavimas, vitražinio stiklo įdėjimas, židinio įrengimas vietoj krosnies ir kt.) buvo skirti paties apelianto ir jo šeimos narių gyvenimo kokybei pagerinti, ginčo patalpas pritaikyti savo poreikiams, o ne skirti ginčo patalpų vertės padidinimui. Atsižvelgiant į tai, kokia yra ginčo patalpų būklė (reikalaujanti remonto), nėra pagrindo spręsti, kad apelianto atlikti darbai padarė ginčo patalpas vertingesnes, naudingesnes. Nenustačius, kad apeliantas pagerino ginčo turtą, nėra pagrindo svarstyti, ar atsakovai davė pagerinimo darbams atlikti sutikimą (leidimą). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės apeliantas taip pat neįrodė. Atsakovai nurodo, kad ginčo patalpos buvo visiškai įrengtos ir jų gerinti nereikėjo, jie nedavė apeliantui sutikimo, kaip ir kitiems darbams, išgriauti virtuvėje krosnį ir pastatyti židinį, nuplėšti plyteles ir iškalti plastikinėmis dailylentėmis. Atsakovų teigimu, šiais darbai atsakovas tik pablogino ginčo patalpų būklę. Apeliantas nenurodė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad minėti darbai buvo atlikti su atsakovų sutikimu (leidimu). Pažymėtina, kad, šiuo atveju, rizika patirti nenumatytas išlaidas, atliekant tam tikrus darbus, tenka būtent apeliantui, kuris atlieka darbus neturint aiškaus ginčo patalpų savininkų sutikimo, tuo pačiu jam tenka pareiga įrodyti, jog toks sutikimas buvo. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.), priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Dėl bylinėjimosi išlaidų Apeliacinį skundą atmetus iš apelianto (ieškovo) atsakovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme už advokatės teisines paslaugas, kurias sudaro 500 Eur (CPK 98 str.).

17Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

18Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19Priteisti iš ieškovo R. I., a. k. ( - ) atsakovams J. I., a. k. ( - ) ir K. I., a. k. ( - ) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

20Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai