Byla e2A-2321-221/2017
Dėl turto padalinimo, gyvenant nesusituokus, tretieji asmenys: N. R., J. J

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovei I. R. dėl turto padalinimo, gyvenant nesusituokus, tretieji asmenys: N. R., J. J.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė teismo pripažinti, jog šalių bendro gyvenimo metu, laikotarpiu nuo 2007 metų iki 2014 metų spalio mėnesio, įgytas turtas yra bendroji dalinė nuosavybė ir padalinti šį turtą: atsakovei priteisti žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), vandentiekio tinklus, unikalus Nr. ( - ), gyvenamąjį namą, esančius ( - ), UAB ( - ), įmonės kodas ( - ), 50 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 100 Lt (28,96 Eur), statybinį vagonėlį; ieškovui priteisti kitą inžinerinį statinį – šulinį, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), UAB ( - ), įmonės kodas ( - ), 50 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 100 Lt (28,96 Eur), 36 170 Eur kompensaciją iš atsakovės už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį. Ieškovas nurodė, kad šalys, kartu gyvendamos nuo 2007 metų iki 2014 metų spalio mėnesio, visą buitį ir šeimyninį gyvenimą tvarkė kaip susituokę asmenys: namuose pasiskirstydavo darbais, kartu planuodavo atostogas, pirko ir išlaikė kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, bendrai nusprendė įgyti turtinių prievolių, susijusių su nekilnojamojo turto įsigijimu. Tokiu būdu šalys veikė jungtinės veiklos sutarties pagrindu, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Turtas – žemės sklypas, vandentiekio tinklai, gyvenamasis namas, esantys ( - ), statybinis vagonėlis, UAB ( - ) paprastosios vardinės akcijos, kiti inžineriniai statiniai – šulinys, esantis ( - ) – įgytas abiejų šalių bendru sutarimu, lėšomis, todėl dalintinas lygiomis dalimis. Ieškovas pažymėjo, kad UAB ( - ) akcijos įgytos pertvarkant individualią įmonę tuo metu, kai šalys gyveno kartu ir bendrai sprendė turtinius klausimus, bendrai valdė finansinius įsipareigojimus, tarp jų ir įmonės pertvarkymo klausimą, kuriam buvo reikalingos lėšos, todėl laikytina, jog akcijos įgytos bendrai abiejų šalių. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė teismo atmesti ieškinį. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ji nesiekė sukurti šeimos su ieškovu – iš pradžių ieškovą atsakovė laikė draugu, vėliau ji tapo ieškovo psichologinio ir fizinio smurto auka. Ieškovas nuo pat pažinties su atsakove pradžios turėjo savanaudiškų ketinimų ir siekė ne šeimos sukūrimo, o asmeninių tikslų – gauti finansinės naudos. Nesant siekio sukurti šeimos santykius, nebuvo susitarimo dėl bendro turto kūrimo ar įgijimo, todėl nebuvo ir jungtinės veiklos santykių. Šalys nevedė bendro ūkio. Ieškovas savo lėšomis niekada neprisidėjo prie atsakovės pirkinių, asmenines lėšas ieškovas leido tik savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Ieškovas savo darbais taip pat nekūrė bendro ūkio, būdingo šeimos santykiams. Tarp šalių nebuvo susitarimo įgyti kurį nors iš turto objektų bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ginčo turtą atsakovė įgijo iš asmeninių lėšų asmeninės nuosavybės teise. UAB ( - ) įstatinis kapitalas buvo suformuotas iš individualios I. R. įmonės, priklaususios atsakovei asmeninės nuosavybės teise, kasoje buvusių lėšų, ieškovas neatliko jokio indėlio į bendrovę, todėl pastaroji yra asmeninė atsakovės nuosavybė.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 30 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė iš ieškovo atsakovei 4 385 Eur teisinei pagalbai apmokėti, valstybei 555 Eur žyminį mokestį ir 15,4 Eur teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas, pažymėjęs, kad gyventojų pajamų (turto) deklaracijos neturi oficialaus rašytinio dokumento statuso, už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą atsako juos pateikęs asmuo, o ne deklaraciją priėmusi institucija, ieškovas, pirkdamas automobilį, skolinosi iš banko, bet nepasinaudojo deklaruotais pinigais, laikė, kad ieškovas neįrodė, jog turėjo susitaupęs deklaruotą pinigų sumą ir savo asmeninėmis lėšomis galėjo prisidėti prie žemės sklypo pirkimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad žemės sklypas yra specifiškas objektas, jį sukuriant (įsigyjant) nėra galimybės prisidėti savo darbu, nes šis įgyjamas sandoriu, sumokant nustatytą kainą. Iš liudytojų G. G., A. B., K. S., O. P. nurodytų aplinkybių, garso įrašo iš Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-2973-944/2014 teismas padarė išvadą, jog ieškovas yra lankęsis statybvietėje, galėjo epizodiškai atlikti kokius nors pagalbinius darbus, kartais sumokėdavo darbininkams pinigus už atliktus darbus, kuriuos gaudavo iš atsakovės. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad namas negali būti pripažįstamas bendru sutarties dalyvių turtu ir dalijamas, nes jis įgytas kaip asmeninė atsakovės nuosavybė. Ieškovui pripažinus aplinkybę, kad atsakovės gaunamos lėšos yra žymiai didesnės už jo, nepateikus įrodymų, kur buvo panaudotos jo gaunamos lėšos, teismas laikė, jog ieškovas neįrodė, kad piniginėmis lėšomis prisidėjo prie turto sukūrimo. Teismas nurodė esant tikėtina, kad galėjo būti epizodiniai atvejai, kai ieškovas klinikoje keitė elektros lemputes ar taisė vandens kranus, tačiau tokių veiksmų nepripažino prisidėjimu prie bendro turto kūrimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė konkrečių įrodymų, kokia konkrečia veikla įmonėje ir kokiu pastoviu darbu prisidėjo tvarkant įmonę. Teismas laikė, kad ieškovas neįrodė, jog piniginėmis lėšomis ir aktyviu darbu jis prisidėjo prie bendro turto – UAB ( - ) – sukūrimo. Byloje nesant konkrečių įrodymų, koks ir kokios vertės buvo statybos vagonėlis, nežinant jo buvimo vietos, už kiek ir kada jis parduotas, kur panaudotos gautos lėšos, teismas nesprendė šio turto įsigijimo ir padalinimo pobūdžio. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kur ir kokiomis sumomis prisidėjo asmeninėmis lėšomis prie bendro ūkio ir turto kūrimo. Teismas pažymėjo, kad byloje apklausti liudytojai G. G., A. B., A. D., R. B., D. C., J. C., A. M., V. V., R. M. yra artimi šalių draugai, jų parodymai yra prieštaringi, palankesni tai pusei, kurią seniau pažįsta. Apibendrinęs liudytojų ir šalių parodymus, teismas sprendė esant tikėtina, kad šalys artimai bendravo, gyveno viename bute, tarp jų buvo intymūs santykiai, jos daug laiko praleisdavo kartu, bet negalima daryti kategoriškos išvados, jog šalys gyveno kaip sutuoktiniai, vedė bendrą ūkį, turėjo bendrų tikslų kurti kartu gerovę ir buitį. Teismas pažymėjo, kad pastatytame name gyvena ištekėjusi atsakovės dukra su sutuoktiniu, todėl negalima pripažinti, jog šalys statėsi namą bendram jų gyvenimui. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, posėdžio metu bylos šalių ir liudytojų paaiškinimus, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nenustatęs, kad ieškovą ir atsakovę galima būtų laikyti kartu gyvenusiais nesusituokusiais asmenimis (sugyventiniais), kurie buvo sudarę susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) siekiant įgyti žemės sklypą, pasistatyti namą, turėti bendrą uždarąją akcinę bendrovę bendrosios dalinės nuosavybės teise, teismas atmetė ieškinį. Teismas sprendė, kad atsakovės patirtos išlaidos už teisines paslaugas yra adekvačios bylos sudėtingumui ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl, atmetęs ieškinį, iš ieškovo atsakovei priteisė 4 385 Eur už teisinę pagalbą, valstybei – 555 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas, ir 15,4 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimą ir patenkinti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismo sprendimas grindžiamas atsakovės teiktais paaiškinimais, tačiau jame neužsimenama apie apklaustų liudytojų R. B., A. D. parodymus, jais negrindžiamas sprendimas, nenurodomi argumentai, kurių pagrindu atmetami šie įrodymai. Nurodytų liudytojų parodymai yra reikšmingi šioje byloje, nes šie liudytojai vienareikšmiai patvirtino aplinkybę, kad ieškovas su atsakove apie 7 metus gyveno kartu ir elgėsi kaip sutuoktiniai ar ketinantys susituokti asmenys. Teismo sprendime tik konstatuota, jog byloje buvo apklausti nurodyti liudytojai, tačiau dėl kiekvieno iš šių liudytojų parodymų nepasisakyta, jie nevertinti nei atskirai, nei kartu su kitais bylos įrodymais. Ieškovo pateikta pajamų deklaracija privalėjo būti vertinama kaip ir visi kiti įrodymai. Nors oficialus rašytinis įrodymas ir turi didesnę įrodomąją galią, tačiau tai nesuteikia teisės teismui nelaikyti įrodymu rašytinės formos pajamų deklaracijos, kuri valstybinei institucijai buvo pateikta gerokai anksčiau, nei prasidėjo ši byla. Ieškovo pateikta pajamų deklaracija tiesiogiai neatskleidžia ieškovo įrodinėtos aplinkybės, kad perkant žemės sklypą ieškovas davė atsakovei 30 000 Lt, bet parodo, kad ieškovas turėjo tokią pinigų sumą ir ją oficialiai deklaravo. Šis įrodymas kartu su kitais šios bylos įrodymais sudaro pagrindą kaip labiau tikėtiną vertinti ieškovo nurodytą aplinkybę. Formaliai konstatavus, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovo įrodinėtos pozicijos, visapusiškai neanalizavus ir objektyviai neištyrus įrodymais atskleistų faktų ir jų viseto netiesioginio ryšio su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, buvo klaidingai nustatytos faktinės bylos aplinkybes ir neteisingai išspręsta byla. Visiškai nevertinti ieškovo teismui pateikti elektroniniai laiškai, įrodantys, kad ieškovas organizavo namo statybos darbus, derino projektą, derėjosi dėl kainų, su juo buvo derinamos darbų sąmatos. Darant išvadą, kad ieškovas yra lankęsis statybvietėje, galėjo epizodiškai atlikti kokius nors pagalbinius darbus, kartais sumokėdavo darbininkams pinigus už atliktus darbus, kuriuos gaudavo iš atsakovės, vadovautasi išskirtinai tik atsakovės parodymais, tendencingai vertinti byloje liudytojais apklaustų asmenų parodymai apie šias aplinkybes, o ieškovo teikti įrodymai nevertinti ir dėl jų nepasisakyta. Dėl to pažeistos įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normos, rungimosi, dispozityvumo, asmens lygybės įstatymui ir teismui, šalių procesinio lygiateisiškumo principai, netinkamai ištirtos, neišsamiai ir vienpusiškai įvertintos faktinės bylos aplinkybės, padaryta nepagrįsta išvada, kad atsakovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas negali būti pripažįstamas bendru šalių turtu. Teismas buvo šališkas, nes pastatė ieškovą į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginus su atsakove. Neteisingai ir atsietai nuo kitų byloje surinktų įrodymų vertintas garso įrašas iš civilinės bylos Nr. 2-2973- 944/2014. Ieškovas paaiškino teismui, kad civilinėje byloje Nr. 2-2973-944/2014 jis davė parodymus apie pirmuosius namo pamatus, prie kurių jis savo darbu neprisidėjo ir tik sėmėsi patirties ateičiai. Paaiškėjus, kad pamatai yra nekokybiški, jie buvo nugriauti, todėl ankstesnių pamatų statybos aplinkybės neturi ryšio su šia byla. Šie ieškovo paaiškinimai nėra paneigti kitais byloje esančiais įrodymais. Atsakovė į teismą kreipėsi dėl piniginių lėšų priteisimo iš pamatų statytojo, todėl buvo pradėta civilinė byla Nr. 2-2973-944/2014. Civilinėje byloje Nr. 2-2973-944/2014 ieškovas buvo liudytoju atsakovės šioje byloje (jo sugyventinės) pusėje, todėl jo parodymai turėtų būti vertinami atsižvelgiant ir į šią aplinkybę. Nepagrįstai spręsta, jog ieškovas neįrodė reikalavimo priteisti jam 50 vnt. paprastųjų vardinių UAB ( - ) akcijų. UAB ( - ) įstatai buvo įregistruoti 2010 m. liepos 1 d. Byloje nėra ginčo, kad tuo metu šalys jau gyveno kartu. Atsakovės, kaip vienintelės akcininkės, sprendimas suformuoti įstatinį kapitalą, pertvarkant įmonę iš individualios įmonės į uždarąją akcinę bendrovę iš kasoje esančių lėšų, vertintinas kritiškai, nes jis galėjo būti surašytas atgaline data ir nėra patvirtintas kitais dokumentais. Vien tik atsakovės pasirašytas sprendimas negali būti vertinamas kitaip, kaip ieškovo pasirašyta ir oficialiai pateikta pajamų deklaracija. Šiuos du dokumentus vertinant skirtingai, pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, asmens lygybės įstatymui ir teismui, šalių procesinio lygiateisiškumo principai, išskirtinai atsakovės naudai interpretuoti byloje surinkti įrodymai. Nepagrįstai atmestas ieškovo reikalavimas priteisti jam kompensaciją už statybos vagonėlį. Ieškovas įvardijo vagonėlio įsigijimo kainą – 1 000 Eur, atsakovė neginčijo jo vertės, tik aplinkybę, jog vagonėlis buvo pirktas iš bendrų lėšų. Šiuo atveju būtina vadovautis CPK 178, 182 ir 187 nuostatomis ir laikyti, jog statybos vagonėlis buvo įsigytas ir jo įsigijimo kaina yra 1 000 Eur. Atsakovė, teigdama, kad ji pardavė statybos vagonėlį, nepateikė šią faktinę aplinkybę pagrindžiančių įrodymų, todėl ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovės kompensaciją už statybinį vagonėlį yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas. Atsakovei priteista bylinėjimosi išlaidų suma už jos atstovavimą pirmosios instancijos teisme viršija rekomendacijų 8.16, 8.18, 8.19, 8.20 punktuose įtvirtintus rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius. Atsakovė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

107.1.

11Ieškovas teigė, kad tarp šalių buvo šeimos santykiai, tačiau nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, o byloje surinktais įrodymais ji buvo paneigta. Teismas sprendime pasisakė dėl liudytojų A. D. ir R. B. parodymų, juos įvertino, atsižvelgė į tai, kad šie liudytojai subjektyviai palaiko ieškovą, jų parodymai neatitinka kitų liudytojų parodymų. Atsakovė niekada nesiekė sukurti šeimos su ieškovu – iš pradžių ieškovą ji laikė draugu, vėliau tapo ieškovo psichologinio ir fizinio smurto auka. Ieškovas taip pat siekė ne šeimos sukūrimo, o asmeninių tikslų – gauti finansinės naudos.

127.2.

13Ieškovas neįrodė, kad šalys vedė bendrą ūkį. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad turtui įgyti/ sukurti buvo naudojamos bendros lėšos, ieškovas kitaip prisidėjo piniginėmis lėšomis prie bendro turto kūrimo/įgijimo. Atsakovė pati išlaikė būstą, mokėjo komunalinius mokesčius, pirko pragyvenimui reikalingus daiktus, maisto produktus, tvarkėsi buitį ir t. t. Savo asmenines lėšas ieškovas leido tik savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Šalys savo darbais taip pat nekūrė bendro ūkio, būdingo šeimos santykiams. Byloje vadovautis galima tik objektyviais įrodymais, o ne vienas kitam prieštaraujančiais ieškovo teiginiais.

147.3.

15Tarp šalių niekada nebuvo susitarimo įgyti kurį nors iš turto objektų bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kadangi šalys nebuvo šeima, joms negali būti taikomi teismų išaiškinimai dėl kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) jungtinės veiklos sutarties buvimo/nebuvimo ir bendrosios dalinės nuosavybės atsiradimo/neatsiradimo.

167.4.

17Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas neturėjo tiek lėšų, kad būtų galėjęs reikšmingai prisidėti prie ginčo turto objektų sukūrimo/įgijimo, be to, savo asmenines lėšas jis išleido tenkindamas savo asmeninius poreikius. Išimtinai atsakovės lėšos buvo naudojamos kasdienėms buitinėms išlaidoms, kelionėms, turtui įsigyti/ sukurti. Nuo 2009 metų gruodžio mėnesio ieškovas neturėjo jokių pajamų, išskyrus pensiją. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis patyrė kokių nors išlaidų įgyjant/sukuriant kurį nors ginčo turto objektą, todėl ieškovo turto deklaracija už 2009 metus neįrodo ieškovo indėlio į jų sukūrimą. Ieškovo turto deklaracija yra nepatikima, nes prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Ieškovas savo lėšas naudojo turto, kuri laiko savo asmenine nuosavybe, kūrimui ir gerinimui. Ieškinio reikalavimai nesąžiningi ir logiškai nenuoseklūs, nes ieškovas reikalauja padalinti atsakovės įgytą/sukurtą turtą (jos asmeninę nuosavybę), tačiau savo paties turtą, kurį jis įgijo/sukūrė tuo pačiu laikotarpiu (tarp 2009 metų rudens ir 2014 metų spalio mėnesio) jis nurodo kaip nedalintiną, t. y. kaip savo asmeninę nuosavybę.

187.5.

19Ieškovas neįrodė, jog turėjo lėšų, kuriomis būtų galėjęs prisidėti prie žemės sklypo įsigijimo. Atsakovė žemės sklypą įsigijo asmeninės nuosavybės teise už tėvų dovanotus pinigus 2011 m. vasario 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi.

207.6.

21Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis įnešė indėlį (lėšomis ar darbu) į gyvenamojo namo ar vandentiekio tinklų statybą. Duodamas parodymus civilinėje byloje Nr. 2-2973-944/2014 ieškovas dar nejautė pykčio atsakovei, todėl šiuo požiūriu ieškovo civilinėje byloje Nr. 2-2973-944/2014 duoti parodymai yra objektyvesni, nei jo paaiškinimai nagrinėjamoje byloje. Liudytojų parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas nedirbo jokių darbų gyvenamojo namo statybose, netgi priešingai – statybose šlaistėsi neblaivus ir trukdė statybininkams dirbti. Ieškovo susirašinėjimai elektroniniu paštu neįrodo, kad ieškovas patyrė išlaidų gyvenamojo namo ar vandentiekio tinklų sukūrimui, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl šių objektų įgijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad niekas jo neprašė susirašinėti su gamintojais. Atsakovė yra gyvenamojo namo statytoja, namą ji statė pagal savo poreikius, ant projekto yra jos parašai, atsakovė atsiskaitė su projektuotoju, todėl akivaizdu, kad projektas buvo suderintas su atsakove. Gyvenamasis namas yra pastatytas atsakovės lėšomis ir tai patvirtina ne tik liudytojų parodymai, bet ir rašytiniai įrodymai (projektas, statybos leidimas, sąskaitos už darbus ir statybines medžiagas, kiti įrodymai).

227.7.

23Juridinių asmenų registro informacija patvirtina, kad įmonę į bendrovę buvo nuspręsta pertvarkyti savininkės, t. y. atsakovės, sprendimu. Ieškovas nei įmonės, nei bendrovės veikloje, vadovaujantis Juridinių asmenų registro duomenimis, nedalyvavo ir nedalyvauja. Už pertvarkymo procedūrų atlikimą buvo sumokėta iš įmonės lėšų, kurios yra asmeninė atsakovės nuosavybė. Ieškovas neatliko jokių įnašų įstatiniam kapitalui ar pan., todėl bendrovė su visu jos turtu ir akcijomis liko atsakovės asmenine nuosavybe. Atsakovės 2010 m. birželio 1 d. sprendimas dėl įmonės pertvarkymo į bendrovę Juridinių asmenų registre buvo gautas 2010 m. birželio 2 d., užregistruotas 2010 m. birželio 3 d., todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovės sprendimas dėl įmonės pertvarkymo buvo sudarytas atgaline data.

247.8.

25Atsakovė nepripažino, jog statybinio vagonėlio vertė yra 1 000 Eur. Ieškovas nepateikė įrodymų tokiai jo vertei pagrįsti. Ieškovas neįrodė, kad prisidėjo prie statybinio vagonėlio įsigijimo.

267.9.

27Ieškovas rekomendacijose nurodytus rekomenduojamus priteisti išlaidų dydžius skaičiuoja koeficientus daugindamas ne iš užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių), o iš minimalios mėnesinės algos. Ieškovas neginčija teismo išvados, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos yra adekvačios bylos sudėtingumui. Teisinių paslaugų išlaidų paskaičiavimas yra nurodytas atsakovės prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išlaidų detalizacijoje. Atsakovės išlaidų, patirtų už rengimąsi parengiamiesiems ir teisminio nagrinėjimo posėdžiams bei atstovavimą juose, suma yra protinga, atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė. Byloje kilęs ginčas dėl jungtinės veiklos teisinių santykių tarp nesusituokusių asmenų, nesant bendros jungtinės veiklos sutarties rašytinės formos, turto įgijimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalinimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė. Su sprendimu nesutinka ieškovas.

31Dėl šalių santykių pripažinimo jungtine veikla ir jų ketinimų sukurti bendrąją dalinę nuosavybę Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2004; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėj byloje Nr. 3K-3-482/2010; 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011; kt.). CPK 178 straipsnis numato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Teismas sprendžia klausimą apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra. Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos. Taigi, ieškovui iškėlus ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo su atsakove, jis privalėjo šį faktą įrodyti. Atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė neištyręs visų aplinkybių, pagrįstai neatmetęs ieškovo įrodinėtų aplinkybių, tendencingai vertinęs įrodymus atsakovės naudai. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs byloje pateiktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė nei buvus tarp jo ir atsakovės susitarimo dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, nei fakto, kad jis prisidėjo prie ginčo turto įsigijimo savo lėšomis. Apelianto teigimu, skundžiamame sprendime neužsimenama apie liudytojų R. B., A. D. parodymus, nors, jo įsitikinimu, šių liudytojų parodymai byloje yra reikšmingi. Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje apklaustų liudytojų, tame tarpe ir apelianto minėtų liudytojų, parodymus, konstatavo, kad byloje apklausti liudytojai yra artimi ieškovo ir atsakovės draugai, todėl jų parodymai palankesni tai pusei, su kuria yra seniau pažįstami, jų parodymai prieštaringi. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad aplinkybė, jog asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai šaliai palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008). Tačiau jų parodymai turi būti įvertinami pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus – ar jie išsamūs ir tikslūs, ar siejasi su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ar yra objektyvūs ir patikimi. Aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, teismo turi būti įvertintos ir į jas atsižvelgta sprendžiant dėl tokio asmens duotų parodymų įrodomosios galios; išvada dėl jų patikimumo darytina pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2014). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas R. B., A. D. parodymus vertino pažeisdamas teisės aktų nuostatas ar nukrypdamas nuo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos teisės aiškinimo praktikos. Iš sprendimo spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išvadas padarė iš įrodymų visumos. Dėl bendrosios nuosavybės įgijimo ir ieškovo dalies ginčo turte ieškovas savo reikalavimą grindė prisidėjimu asmeninėmis lėšomis, darbu, tačiau nepateikė tokias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų. Apelianto teigimu, perkant žemės sklypą jis atsakovei davė 30 000 Lt, pateikė pajamų deklaraciją, iš kurios matyti, kad jis turėjo virš 10 000 Lt (taip nurodyta apeliaciniame skunde), šiuos pinigus laikė ne banke, tačiau pirmosios instancijos teismas deklaracija nesivadovavo. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl ieškovo Gyventojų turto ir pajamų deklaracijos įrodomosios reikšmės. Kolegija pažymi, kad deklaravimas reglamentuotas viešosios teisės normų, šios deklaracijos gali būti įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis), o jose esanti informacija gali būti vertinama kaip netiesioginiai įrodymai civiliniame procese įrodinėjant civiliniuose teisiniuose santykiuose reikšmingas aplinkybes. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2017 formuojamą praktiką, jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti konstatuojama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, duomenų iš pirminių šaltinių (kredito įstaigų pažymų; sandorių, kurių pagrindu nedaug laiko prieš deklaracijos pateikimą įgytos deklaruotos pinigų sumos ir pan.). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo deklaracijoje esančią informaciją kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (deklaruojant turint piniginių lėšų, tačiau imant kreditą automobiliui įsigyti), nepažeidė įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo taisyklės, taikytinos byloje įrodinėjamoms aplinkybėms, nes išvadą dėl neįrodyto pinigų panaudojimo žemės sklypui įsigyti pagrindė byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Be to, iš bylos duomenų spręstina ir apie tai, kad apeliantas nuo 2009 m. gruodžio mėnesio jokių pajamų, išskyrus pensiją, neturėjo. Kolegija atkreipia dėmesį ir į prieštaringus ieškovo paaiškinimus dėl turėtų pinigų ir jų panaudojimo. Byloje esantys įrodymai leidžia pagrįstai manyti, kad apeliantas savo lėšas naudojo būtent turto, kurį laiko savo asmenine nuosavybe, kūrimui ir gerinimui (gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ) su statiniais ( - ), automobilių įsigijimas). Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad žemės sklypas yra specifiškas objektas, kuris įgyjamas sandoriu, sumokant tam tikrą kainą, o jį sukuriant (įsigyjant) nėra galimybės prisidėti darbu. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas apeliaciniame skunde pats pripažįsta, kad jo pateikta deklaracija tiesiogiai neatskleidžia jo įrodinėjamos aplinkybės, kad jis atsakovei davė 30 000 Lt žemės sklypui įsigyti. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino jo pateiktų elektroninių laiškų, iš kurių matyti, kad jis organizavo namo statybos darbus, derino projektą, derėjosi dėl kainų ir pan. Nors pirmosios instancijos teismas atskirai dėl elektroninių laiškų nepasisakė, tačiau tai nereiškia, kad jie nebuvo aplamai įvertinti. Kaip minėta, išvados padarytos iš įrodymų visumos. Teisėjų kolegijos vertinimu, elektroniniai laiškai patvirtina neturtinių santykių buvimą, tačiau tai nepatvirtina jų turtinių santykių, įgyjant ginčo turtą, atsiradimą, t. y. nepatvirtina apelianto prisidėjimo darbu sukuriant bendrą turtą bei buvus apelianto ir atsakovės susitarimo dėl turto įgijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nesutiktina su apeliantu, kad netinkamai įvertintas garso įrašas iš civilinės bylos Nr. 2-2973-944/2014. Apelianto teigimu, jis minėtoje byloje buvo liudytoju atsakovės šioje byloje pusėje, todėl jo parodymai turi būti vertinami atsižvelgiant į šią aplinkybę. Minėtoje byloje, kaip liudytojas apklaustas G. J., tvirtino, kad apie statybas nesupranta, kad atvykęs į statybas, sėmėsi patirties ir žinių, kurias galėtų pritaikyti vykdydamas darbus jam priklausančioje sodyboje, kad jis gyvenamojo namo statybose yra ne prie ko, nes ten viskas yra atsakovės. Teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojas parodymus duoda prisiekęs sakyti byloje tiesą (CPK 192 straipsnio 4 dalis). Apelianto nurodytos aplinkybės dėl jo parodymų vertinimo kitoje byloje, teisėjų kolegijai leidžia netgi pagrįstai abejoti jo paaiškinimais šioje byloje, kadangi jis nagrinėjamu atveju yra priešingoje atsakovei pusėje. Todėl jo paaiškinimams nagrinėjamoje byloje pagrįsti turi būti pateikti įrodymai. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis neįrodė ieškinio reikalavimo priteisti jam 50 vienetų paprastųjų vardinių UAB ( - ) akcijų. Jo teigimu, atsakovės teismui pateikta jos, kaip vienintelės akcininkės sprendimas suformuoti įstatinį kapitalą, pertvarkant įmonę iš individualios į UAB, iš kasoje esančių lėšų, vertintinas kritiškai, nes galėjo būti surašytas atgaline data, nėra patvirtintas jokiais kitais dokumentais. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta. Iš registrų centro išrašo matyti, kad I. R. įmonė įregistruota 1999 m. kovo 24 d., kaip uždaroji akcinė bendrovė įregistruota 2010 m. liepos 1 d. Iš tikrųjų ginčo dėl to, kad tuo metu šalys gyveno kartu nėra. Byloje neginčytinai nustatyta ir tai, kad I. R. individuali įmonė su jai priklausančiu turtu buvo įgyti atsakovės santuokos su N. R. metu. ( - ) Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6057-584/2010 buvo patvirtinta sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria I. R. įmonė su jai priklausančiu turtu teko atsakovei asmeninės nuosavybės teise. Kaip matyti iš 2010 m. birželio 1 d. akcininkės sprendimo, pertvarkant individualią įmonę į uždarąją akcinę bendrovę pastarosios įstatinis kapitalas buvo suformuotas iš individualios įmonės kasoje buvusių lėšų. Nuo 2010 m. liepos 1 d. įmonė, pasibaigus pertvarkymui, tapo bendrove, kurios vienintelė akcininke ir direktorė yra atsakovė. Nesutiktina su apeliantu, kad minėtas sprendimas buvo sudarytas atgaline data, kadangi Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad įmonė į bendrovę pertvarkoma savininkės sprendimu. Juridinių asmenų registro duomenys yra teisingi, kol nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Apeliantas nesutinka su sprendimo dalimi, kuria atmestas jo reikalavimas priteisti kompensaciją už statybos vagonėlį, kuris, pasak apelianto, nupirktas iš bendrų lėšų, jo vertė 1 000 Eur. Kadangi byloje nėra tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį reikalavimą. Vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė teisingai ir nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą sprendimą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje nurodė įrodymų visumą, kurią vadovaujasi nustatydamas tam tikras aplinkybes, aptarė įrodymus ir jų įrodomąją reikšmę, nurodė, kodėl vienais įrodymais vadovaujasi, o kitus įrodymus atmeta. Tai, kad tam tikri įrodymai buvo įvertinti ne apelianto naudai, nesudaro pagrindo išvadai, kad teismas įrodymus ištyrė nevisapusiškai ir neišsamiai, ar įvertino juos neteisingai.

32Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme

3328.

34Apelianto teigimu, atsakovei priteista bylinėjimosi išlaidų suma už atstovavimą viršija Rekomendacijų 8.16, 8.18, 8.19, 8.20 punktuose įtvirtintus maksimalius dydžius.

3529.

36Pirmosios instancijos teismas iš ieškovo atsakovei priteisė jos turėtas bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą – 4 385 Eur. Teismas sprendė, kad atsakovės patirtos išlaidos už teisines paslaugas yra adekvačios bylos sudėtingumui bei nepažeidžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių.

3730.

38Vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Apeliaciniame skunde ieškovas Rekomendacijose nurodytus rekomenduojamus priteisti išlaidų dydžius skaičiuoja koeficientus daugindamas ne iš užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių), o iš minimalios mėnesinės algos, todėl ieškovo nurodyti galimi priteisti maksimalūs užmokesčio dydžiai už advokato suteiktas teisines paslaugas paskaičiuoti neteisingai. Pažymėtina, kad ieškovas neginčija sąskaitų už teisines paslaugas detalizacijoje nurodytų paslaugų teikimo atsakovei fakto, jų reikalingumo ar tam tikrų paslaugų teikimo trukmės, todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, vertina atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, atsižvelgdama į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus priteistinus maksimalius užmokesčio dydžius už konkrečias teisines paslaugas.

3931.

40Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės turėtų išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti detalizaciją, prie prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pridėtas sąskaitas už teisines paslaugas, sprendžia, kad ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl atsakovei priteistos per didelės bylinėjimosi išlaidų sumos pagrįsti tik iš dalies.

4132.

42Iš atsakovės pateiktų sąskaitų už teisines paslaugas nustatyta, kad jos buvo išrašytos 2015 m. lapkričio 16 d., 2016 m. vasario 25 d., 2016 m. kovo 10 d., 2016 m. gegužės 6 d., 2016 m. birželio 17 d., 2017 m. vasario 20 d., 2017 m. gegužės 9 d., o apmokėtos atitinkamai 2015 m. lapkričio 30 d., 2016 m. vasario 29 d., 2016 m. balandžio 4 d., 2016 m. gegužės 9 d. 2016 m. liepos 7 d., 2017 m. balandžio 3 d., 2017 m. gegužės 9 d. Kaip minėta, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į sąskaitų už teisines paslaugas apmokėjimo datas, nagrinėjamoje byloje skaičiuojant priteistinus užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalius dydžius, pagrindu turėjo būti imami vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčiai šalies ūkyje (be individualių įmonių) nuo 2015 metų 2 ketvirčio (713,9 Eur) iki 2016 metų 4 ketvirčio (822,8 Eur). Įvertinusi vidutinius mėnesinius bruto darbo užmokesčius šalies ūkyje (be individualių įmonių) atitinkamais ketvirčiais (užpraėjęs ketvirtis nustatomas pagal sąskaitos už teisines paslaugas apmokėjimo datą), Rekomendacijų 8 punkte nustatytus koeficientus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip atitinkančias Rekomendacijose nustatytus dydžius vertino šias sumas: 800 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą (2015 metų 2 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 713,9 Eur, koeficientas – 2,5 (8.2 punktas)), 600 Eur už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą (2015 metų 3 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 735,1 Eur, koeficientas – 2,5 (8.2 punktas)), 180 Eur už 2016 m. kovo 9 d. prašymo parengimą (2015 metų 4 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 756,9 Eur, koeficientas – 0,4 (8.16 punktas)), 45 Eur už 2016 m. balandžio 7 d. prašymo parengimą (2015 metų 4 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 756,9 Eur, koeficientas – 0,4 (8.16 punktas)), 45 Eur už atsakymo ieškovo atstovui parengimą (2015 metų 4 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 756,9 Eur, koeficientas – 0,1 (8.17 punktas)), 135 Eur už 2016 m. balandžio 25 d. atsikirtimų į ieškovo prašymą parengimą (2015 metų 4 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 756,9 Eur, koeficientas – 0,4 (8.16 punktas)), 180 Eur už 2016 m. gegužės 30 d. prašymo parengimą (2016 metų 1 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 748 Eur, koeficientas – 0,4 (8.16 punktas)), 600 Eur už atsiliepimo į 2017 m. vasario 2 d. patikslintą ieškinį parengimą (2016 metų 4 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 822,8 Eur, koeficientas – 2,5 (8.2 punktas)).

4333.

44Pirmosios instancijos teismas už advokato paklausimų parengimą ir 2016 m. vasario 22 d. paklausimo dėl elektros įvedimo parengimą ieškovei iš atsakovo priteisė atitinkamai 90 Eur ir 45 Eur sumas. Vadovaujantis Rekomendacijų 7 ir 8.18 punktais, maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus atitinkamu laikotarpiu yra 7,14 Eur ir 7,35 Eur (2015 metų 2 ketvirčio ir 2015 metų 3 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (713,9 Eur ir 735,1 Eur) x 0,01). Sąskaitų už teisines paslaugas detalizacijoje nenurodyta, kiek paklausimų buvo parengta atitinkamu laikotarpiu, todėl teisėjų kolegija vertina, kad buvo parengta po vieną paklausimą ir ieškovei priteistinas sumas už paklausimų parengimą sumažina nuo 90 Eur ir 45 Eur iki atitinkamai 7,14 Eur ir 7,35 Eur. Iš sąskaitų už teisines paslaugas detalizacijos nustatyta, kad už vieną konsultacijų, rengimosi parengiamiesiems ir teisminio nagrinėjimo posėdžiams, atstovavimo juose valandą advokatei buvo mokamas 90 Eur užmokestis, tokią sumą, padauginus ją iš atitinkamo valandų skaičiaus, ieškovei iš atsakovo priteisė ir pirmosios instancijos teismas. Vadovaujantis Rekomendacijų 7 ir 8.19 punktais, maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą atitinkamu laikotarpiu yra 71,39 Eur, 73,51 Eur, 75,69 Eur, 82,28 Eur (2015 metų 2 ketvirčio, 2015 metų 3 ketvirčio, 2015 metų 4 ketvirčio, 2016 metų 4 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (713,9 Eur, 735,1 Eur, 756,9 Eur, 822,8 Eur) x 0,1). Susumavusi teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandas, padauginusi jas iš atitinkamų priteistinų maksimalių užmokesčio dydžių atitinkamais laikotarpiais, teisėjų kolegija sprendžia, kad priteistinas užmokesčio dydis už nurodytas teisines paslaugas yra 1 122,89 Eur, o ne 1 305 Eur, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas. Pagal Rekomendacijų 8.20 punktą koeficientas už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų Rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose teikimo valandą yra 0,1. Atsižvelgiant į tai, ieškovei priteistos iš viso 360 Eur išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas, įvardintas kaip papildomų įrodymų rinkimas ir analizė, atstovavimas santykiuose su UAB „Skena“, mažintinos iki 302,76 Eur sumos (2015 metų 4 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (756,9 Eur) x 0,1 x 4 val.). Iš viso ieškovei priteistinas užmokesčio dydis už suteiktas teisines paslaugas yra 4 025,14 Eur, todėl iš ieškovo atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą sumažintinos iki nurodytos sumos.

45Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

4634.

47Atmetus apeliacinį skundą, tenkintinas atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai). Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą atsakovė sumokėjo 800 Eur. Išlaidos neviršija LR teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų (su pakeitimais įsigaliojusiais 2015 m. kovo 20 d.) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte numatytos maksimalios sumos.

48Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

49Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

50Patikslinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovo G. J., a. k. ( - ), atsakovei I. R., a. k. ( - ), priteistos 4 385 Eur bylinėjimosi išlaidos, išlaidas sumažinant iki 4 025,14 Eur.

51Priteisti iš apelianto G. J., a. k. ( - ), atsakovei I. R., a. k. ( - ), 800 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

52Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. Ginčo esmė... 5. Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė teismo pripažinti, jog... 6. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 30 d. sprendimu atmetė ieškinį,... 8. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m.... 10. 7.1.... 11. Ieškovas teigė, kad tarp šalių buvo šeimos santykiai, tačiau nepateikė... 12. 7.2.... 13. Ieškovas neįrodė, kad šalys vedė bendrą ūkį. Ieškovas nepateikė... 14. 7.3.... 15. Tarp šalių niekada nebuvo susitarimo įgyti kurį nors iš turto objektų... 16. 7.4.... 17. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas neturėjo tiek lėšų, kad... 18. 7.5.... 19. Ieškovas neįrodė, jog turėjo lėšų, kuriomis būtų galėjęs prisidėti... 20. 7.6.... 21. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis įnešė indėlį... 22. 7.7.... 23. Juridinių asmenų registro informacija patvirtina, kad įmonę į bendrovę... 24. 7.8.... 25. Atsakovė nepripažino, jog statybinio vagonėlio vertė yra 1 000 Eur.... 26. 7.9.... 27. Ieškovas rekomendacijose nurodytus rekomenduojamus priteisti išlaidų... 28. Teisėjų kolegija... 29. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 30. Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės Bylos nagrinėjimo apeliacine... 31. Dėl šalių santykių pripažinimo jungtine veikla ir jų ketinimų sukurti... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme... 33. 28.... 34. Apelianto teigimu, atsakovei priteista bylinėjimosi išlaidų suma už... 35. 29.... 36. Pirmosios instancijos teismas iš ieškovo atsakovei priteisė jos turėtas... 37. 30.... 38. Vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir... 39. 31.... 40. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės turėtų išlaidų advokatės... 41. 32.... 42. Iš atsakovės pateiktų sąskaitų už teisines paslaugas nustatyta, kad jos... 43. 33.... 44. Pirmosios instancijos teismas už advokato paklausimų parengimą ir 2016 m.... 45. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 46. 34.... 47. Atmetus apeliacinį skundą, tenkintinas atsakovės prašymas priteisti... 48. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 49. Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimą palikti iš esmės... 50. Patikslinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovo G. J., a. k. ( - ), atsakovei... 51. Priteisti iš apelianto G. J., a. k. ( - ), atsakovei I. R., a. k. ( - ), 800... 52. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....