Byla 3K-3-410/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algio Norkūno, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. P. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei V. P. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir kompensacijos priteisimo; trečiasis asmuo – AB DnB NORD bankas.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Šios bylos ginčo esmė – sąlygų, kurioms esant nesusituokusių asmenų (sugyventinių) kartu gyvenant įgytas turtas gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, aiškinimo ir taikymo klausimas.

5Ieškovas prašė teismo: 1) pripažinti, kad 2003 m. liepos 8 d. pirktas butas (duomenys neskelbtini), su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), pagalbiniais pastatais: tvartu (duomenys neskelbtini), daržine (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais (duomenys neskelbtini), ir 2007 m. birželio 11 d. pirktas butas (duomenys neskelbtini), su žemės sklypais (duomenys neskelbtini), ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini) yra ieškovo ir atsakovės bendroji dalinė nuosavybė; 2) priteisti atsakovei natūra nurodytą turtą; 3) priteisti ieškovui iš atsakovės 20 000 Lt kompensaciją; 4) priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

6Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad šalys 1994 m. vasario 14 d. išsituokė ir turto dalybų sutartimis pasidalijo turtą. Po santuokos nutraukimo šalys ir toliau bendravo, kartu gyveno penkiolika metų, važiuodavo į svečius, ne kartą skolinosi pinigų, grūdų bendriems poreikiams tenkinti, bendrai dalyvaudavo giminių ir draugų šventėse, 2008 m. vasario 21 d. susilaukė sūnaus. Atsakovė 2003 m. liepos 8 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo namo dalį su priklausiniais ir žemės sklypą Rokiškyje, Respublikos g. 19B, už 35 000 Lt, iš kurių 10 000 Lt sumokėjo grynais, o 25 000 Lt – banko 2003 m. liepos 30 d. suteiktu kreditu. Ieškovui AB SEB Vilniaus bankas 2007 m. balandžio 20 d. suteikė 40 000 Lt vartojimo kreditą namo daliai įsigyti. Ieškovas 2007 m. balandžio 20–22 d. išsiėmė po 10 000 Lt. Atsakovė 2007 m. balandžio 23 d. papildė savo banko sąskaitą 17 500 Lt suma ir tą pačią dieną grąžino bankui 2003 m. liepos 30 d. jai suteiktą kreditą. Atsakovė 2007 m. birželio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo likusią namo dalį su priklausiniais ir žemės sklypu (duomenys neskelbtini), už 80 000 Lt, kuriuos sumokėjo naujo kredito lėšomis. Dėl šio turto (duomenys neskelbtini) priklausomybės atsakovei ir lėšų jam įsigyti panaudojimo šalių ginčo byloje nėra. Šalys nesutaria tik dėl namo dalies (duomenys neskelbtini) turtinio teisinio statuso.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Rokiškio rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino: 1) pripažino, kad atsakovės 2003 m. liepos 8 d. pirkta gyvenamojo namo dalis (duomenys neskelbtini) su žemės sklypu ir pagalbiniais pastatais yra ieškovo ir atsakovės bendroji dalinė nuosavybė, kurios kiekvienam bendraturčiui priklauso po 1/2 dalį; 2) atidalijo ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį nurodyto turto ir ją perdavė asmeninėn atsakovės nuosavybėn; 3) ieškovui iš atsakovės priteisė 17 500 Lt kompensaciją; 4) kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas pripažino nepagrįstu ieškovo reikalavimą pripažinti bendrąja daline nuosavybe turtą (duomenys neskelbtini), nes nustatė, kad jį įsigijo atsakovė 2007 m. birželio 15 d. gauto 80 000 Lt kredito lėšomis, kurios iš karto buvo pervestos į pardavėjos sąskaitą. Ieškinio reikalavimą dėl kito turto (duomenys neskelbtini) pripažinimo šalių bendrąja daline nuosavybe teismas laikė pagrįstu, nes nustatė, kad po santuokos nutraukimo šalys gyveno kartu. Tai patvirtino šalių paaiškinimai teisme, liudytojų L. P., V. M., D. S., O. P., R. J. parodymai, kad šalys faktiškai gyveno kartu, tvarkė bendrą ūkį, kartu lankė ieškovo gimines, nuolat bendravo ir dalyvavo šeimos šventėse. Bendro gyvenimo ir ūkio vedimo faktus patvirtinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad šalys 2008 m. vasario 21 d. susilaukė sūnaus. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas gera valia teikė sūnui išlaikymą ir, tik iškėlus bylą teisme, atsakovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo sūnui priteisimo. Teismas sprendė, kad atsakovė, 2003 m. liepos 8 d. pirkdama nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) 35 000 Lt kainą sumokėjo dalimis, t. y. 10 000 grynaisiais ir 2003 m. liepos 30 d. 25 000 Lt banko suteiktu kreditu. Taip pat teismas padarė išvadą, kad dalis grynaisiais sumokėtų pinigų buvo 5000 Lt, gauti atsakovės už 2001 m. gruodžio 22 d. parduotą kitą jos butą. Teismas konstatavo, kad ieškovui 2007 m. balandžio 20 d. suteiktas 40 000 Lt vartojimo kreditas. Jo 17 500 Lt dalį ieškovas perdavė atsakovei, kuri 2007 m. balandžio 23 d. ieškovo pinigus panaudojo 2003 m. liepos 30 d. gauto 25 000 Lt kredito likučiui (17 500 Lt) grąžinti. Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad ji nurodyto 25 000 Lt kredito likučiui grąžinti panaudojo 2500 Lt, gautus iš tėvo. Nurodytas išvadas teismas padarė remdamasis ieškovo banko sąskaitos išrašu. Išrašas patvirtino, kad ieškovui 2007 m. balandžio 20 d. suteiktas 40 000 Lt vartojimo kreditas namo daliai įsigyti; kredito suma tą pačią dieną pervesta į jo sąskaitą; ieškovas pinigus 2007 m. balandžio 21, 22 d. iš bankomato išėmė po 10 000 Lt. Teismas pripažino, kad atsakovė neįrodė, jog kitą 2007 m. balandžio 6 d. gautą 10 000 Lt kreditą ji panaudojo ankstesnio 25 000 Lt kredito likučiui grąžinti (likutis 2007 m. balandžio 23 d. buvo 17 500 Lt), todėl teismas konstatavo, kad atsakovės 2003 m. liepos 8 d. įsigytas turtas (duomenys neskelbtini) yra bendroji dalinė nuosavybė, nes jam įsigyti panaudota 17 500 Lt dalis ieškovo lėšų, taip pat nurodė, kad bendraturčiams priklauso po 1/2 dalį turto. Teismas nusprendė padalyti bendrąją dalinę nuosavybę, ieškovui tenkančią dalį perduoti atsakovei ir iš jos ieškovui priteisti 17 500 Lt kompensaciją.

9Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. vasario 24 d. nutartimi atmetė atsakovės apeliacinį skundą ir Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais; papildomai nurodė, kad nesusituokusių, bet kartu gyvenančių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, todėl šalys, atsižvelgdamos į kiekvienos iš jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą, gali įrodinėti turimą tokio turto dalį pagal CK ketvirtosios knygos normas, reglamentuojančias bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Atsakovės teiginius, kad ji su ieškovu neturėjo jokių santykių, kad jis tik savaitgaliais aplankydavo vaikus, apeliacinės instancijos teismas atmetė remdamasis liudytojų parodymai, ieškovo ir iš dalies atsakovės paaiškinimais, pagal kuriuos nustatyta, jog ieškovas vienu metu dirbo miške ir budėdavo naktimis mokykloje. Atsakovė pripažino, kad kai ieškovas neateidavo į budėjimą, ji dirbdavo vietoj jo, kad šis neprarastų darbo. Liudytojai L. P. ir V. M. parodė, kad vienu metu pas ieškovą ir atsakovę gyveno ieškovo pusseserė. Liudytojas V. M. parodė, kad jis 3–4 kartus skolino po 600–400 Lt bylos šalims jų dukters mokslams, kad pinigų paimti atvažiuodavo abudu sugyventiniai, grąžindavo ieškovas. Tai iš dalies pripažino ir atsakovė. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad ta aplinkybė, jog ieškovas nežinojo apie atsakovės ketinimą įsigyti namo dalį Rokiškyje, Respublikos g. 19B, esmės nekeičia, nes šią aplinkybę jis sužinojo praėjus dviem savaitėms po namo dalies įsigijimo, šiame name iš karto apsigyveno atsakovė su vaikais.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimą, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Dėl įrodymų leistinumo taisyklių pažeidimo, vertinant pinigų perdavimo pagal paskolos sutartį faktą. Bylą nagrinėję teismai, padarę išvadą, kad ieškovas ir kasatorė sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę, pažeidė sandorio formai keliamus reikalavimus nustatančias teisės normas (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 1.93 straipsnio 6 dalį, 1.5 straipsnį) ir nepagrįstai atsisakė taikyti CK 6.871 straipsnio 3 dalį, 6.875 straipsnio 2 dalį.
  2. Kasatorė mano, kad paskolos teisinių santykių aiškinimas, taikant ne CK 6.871 straipsnio 3 dalį, 6.875 straipsnio 2 dalį, bet 1.93 straipsnio 6 dalį, pažeidžia vienodą paskolos sandorio sudarymo ir įrodinėjimo, esant ginčui, teisės normų aiškinimą ir taikymą.
  3. Faktą, kad kasatorei paskolino 20 000 Lt, ieškovas turėjo įrodyti rašytiniais įrodymais, bet įrodinėjo prieštaringais liudytojų parodymais, kurie nepatvirtina paskolos suteikimo fakto. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai jais rėmėsi, nes, nesilaikius įstatyme reikalaujamos rašytinės formos, sandorio buvimo fakto negalima įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Išimtiniais atvejais, kai tai būtina atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas gali leisti remtis liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 6 dalis). Kasatorės nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra tokio išimtinio atvejo. Kasatorė teigia, kad CK 1.93 straipsnio 6 dalis negali būti aiškinama kaip suteikianti teismui absoliučią sprendimo laisvę nepaisyti paskolos teisiniams santykiams taikomų įrodymų leistinumo (CK 6.871 straipsnio 3 dalis).
  4. Šioje byloje rašytiniai įrodymai, kuriais rėmėsi teismai, darydami išvadą dėl ieškovo paskolintos sumos atsakovei, buvo ieškovo su AB SEB banku sudaryta kredito sutartis dėl 40 000 Lt, ieškovo kreditinės kortelės operacijų išrašas ir kasatorės sąskaitos banko operacijų išrašas. Kasatorės teigimu, nė vienas iš nurodytų įrodymų nepatvirtina ieškovo nurodomos sumos perdavimo kasatorei.
  5. Teismai neanalizavo kasatorės argumento, kad jeigu ieškovas būtų paskolinęs jai pinigų, tai būtų paėmęs pakvitavimą ar paskolos raštą, nes visuomet su atsakove sudarytus sandorius tvirtindavo notarine tvarka.
  6. Teismams nesukėlė abejonių tai, kad ieškovo teiginiai apie pinigų perdavimo kasatorei aplinkybes neatitinka protingo žmogaus elgesiui taikomų standartų, nes protingas žmogus didelę pinigų sumą būtų ėmęs ne iš bankomato, bet atlikęs pavedimą banke į kasatorės sąskaitą.
  7. Ieškovas negalėjo 2007 m. balandžio 21, 22 d. iš bankomato išsiimtų pinigų perduoti kasatorei tomis pačiomis dienomis, nes jis tuo metu neturėjo 20 000 Lt – už juos pirko automobilį „VW Polo“, kurį įregistravo 2007 m. balandžio 21 d. Kitus pinigus iš bankomato ieškovas išsiėmė 2007 m. balandžio 24, 25 d., t. y. po to, kai kasatorė 2007 m. balandžio 23 d. į savo banko sąskaitą įmokėjo dalį negrąžintos paskolos (17 500 Lt).
  8. Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo. Teismai neįpareigojo ieškovo pateikti leistiną įrodymą – rašytinį įrodymą, patvirtinantį pinigų pagal paskolos sutartį perdavimą.
  9. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo nustatant bendrosios jungtinės veiklos faktą. Bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad šalys buvo sudariusios jungtinės veiklos sutartį, todėl nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti, jog įsigyjant turtą vienos iš bylos šalių vardu atsirado abiejų šalių tarpusavio turtiniai įsipareigojimai. Ieškovas ir kasatorė, nutraukę santuoką, turtą pasidalijo notarine sutartimi, gyveno atskirai, neturėjo ketinimų įsigyti daugiau turto bendram gyvenimui. 2010 m. teismo posėdyje ieškovas patvirtino, kad kasatorei davė suprasti, jog prie jos įsigyto turto neprisidės. Apie kasatorės 2003 m. liepos 8 d. įsigytą butą ieškovas nieko nežinojo. Nenustačius šalių sandorio ar susitarimo bendrai įsigyti ar sukurti ginčo turtą bendro gyvenimo ar kitokiam bendram tikslui fakto (t. y. nenustačius bendrosios jungtinės veiklos sutartį atitinkančių santykių), nebuvo pagrindo konstatuoti esant bendrąją dalinę šalių nuosavybę.
  10. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad kasatorė viena nusprendė įsigyti ginčo turtą, kurį ji įsigijo už savo ir iš banko pasiskolintas lėšas. Be to, šalių duktė patvirtino, kad ieškovas kasatorės namuose lankydavosi tik savaitgaliais, todėl jis bendrai su kasatore neįgijo ir nenaudojo turto.
  11. Vertindami, ar ginčo turtas įsigytas, esant šalių siekiui įsigyti jį bendrai, teismai turėjo vertinti iki šio sandorio sudarymo buvusias aplinkybes, bet ne vėlesnius faktus.
  12. Ginčo sandorį teismai turėjo vertinti pagal tokias pat aplinkybes, kaip ir kasatorei įsigyjant kitą turtą sudarytą sandorį, pagal kurį teismai pripažino, kad turtą kasatorė įsigijo asmeninės nuosavybės teise. Byloje nėra pagrindo dviejų vienodų sandorių vertinti skirtingai.
  13. Dėl įrodymų pakankamumo. Teismai ypač daug dėmesio skyrė aplinkybėms, nesusijusioms su ginčo esme tirti, t. y. ieškovo bendravimo su vaikais dažnumui, trečiojo vaiko susilaukimui, ieškovo tėvystės atostogoms, jo nakvynei pas kasatorę, dalyvavimui kartu su vaikais draugų ir giminių pobūviuose, aplinkos tvarkymui, ieškovo darbui Vilniuje ir kt. Teismai įvertino ne visus bylos įrodymus, reikšmingus byloje kilusiam ginčui spręsti (2010 m. liepos mėn. ieškovo raštas kasatorei apie pretenzijų neturėjimą; automobilio įsigijimo laikas; 2003 m. liepos mėn. ieškovo kasatorei sumokėta vaikų išlaikymo skola; kasatorės iš tėvo gauta 2500 Lt pagalba).
  14. Dėl rungimosi principo pažeidimo. Teismai taip pat pažeidė rungimosi principą, nes ieškovo iškviestų liudininkų parodymus vertino kaip patvirtinančius ieškovo paaiškinimus, bet nevertino kasatorei palankių liudytojos (dukters) parodymų.
  15. Dėl netinkamo vadovavimosi kasacinio teismo praktika. Bylą nagrinėję teismai neturėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje D. Z. v. R. A. L., byla Nr. 3K-7-332/2006, nes skiriasi bylos, kurioje ji priimta, ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės.
  16. Dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Remdamasi pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartimi, kasatorė tvirtina, kad tik bendro gyvenimo ir naudojimosi tokiu turtu fakto nepakanka turtą pripažinti bendrąja daline sugyventinių nuosavybe, nesant sugyventinių bendro susitarimo įsigyti ir sukurti (pagerinti rekonstruoti) turtą.
  17. Kasatorė teigia, kad teismai neįvertino to, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo valią jungtinės veiklos pagrindu įsigyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nesant tokių įrodymų teismai turėjo konstatuoti turto neįgijimo bendrąja daline nuosavybės teise faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. O. D. V., byla Nr. 3K-3-134/2011).

12Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Atsiliepime sutinkama su teismų išvada, kad kasatorės įsigytas nekilnojamasis turtas Rokiškyje, Respublikos g. 19B, yra jos ir ieškovo bendroji dalinė nuosavybė. Ieškovas nesutinka su kasacinio skundo argumentais, kad byloje neįrodytas šalių bendro gyvenimo ir ūkio tvarkymo kartu faktas, taip pat siekis bendrai įgyti ir naudoti bendrosios dalinės nuosavybės teise ginčo turtą. Ieškovas teigia, kad su kasatore žodžiu susitarė įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, ir šį faktą patvirtina teismų nustatytos aplinkybės.
  2. Atsiliepime prieštaraujama kasacinio skundo argumentams, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė esminius civilinio proceso principus (rungimosi, dispozityvumo, betarpiškumo, šalių lygiateisiškumo), reikalavimą tinkamai išnagrinėti bylą, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nagrinėjimo teisme taisykles, teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimus. Ieškovas nurodo, kad paėmė kreditą ir kasatorei perdavė 20 000 Lt tam, kad ši galėtų grąžinti savo turimą kreditą ir gauti naują kreditą kitam turtui Rokiškyje, Respublikos g. 19A, pirkti. Pinigų perdavimo kasatorei metu šalių santykiai buvo geri. Kasatorė visada pageidavo turtinius klausimus spręsti savo vardu. Tam ieškovas neprieštaravo, nes jie gyveno normalų šeimos gyvenimą.

13Teisėjų kolegija konstatuoja:

14V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

15Dėl kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtinius santykius reglamentuojančių teisės normų

16Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir reikalavimą (ieškinio dalykas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą atlieka teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Dujų ūkio prekės“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, byla Nr. 3K-3-338/2008). Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes parinkdamas ir taikydamas teisės normas, teismas yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės, pageidavimų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš nagrinėjamos bylos duomenų ir bylą nagrinėjusių teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovas visiškai atskleidė ieškinio faktinį pagrindą, todėl šioje nutartyje teisėjų kolegija pasisako tik dėl teisinio pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų byloje nustatytų aplinkybių kvalifikavimo teisės aspektu, atsižvelgdama į CPK 353 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas kasacinio bylos nagrinėjimo ribas, kurias lemia kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, taip pat atsiliepimo į kasacinį skundą pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras ir kt. v. V. M., byla Nr. 3K-3-291/2006).

17Nagrinėjamu atveju kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniais argumentais keliamas ginčas dėl kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) įgyto turto teisinio statuso, t. y. ginčas susijęs su kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu. Teisėjų kolegija nurodo, kad tokių asmenų (sugyventinių) turtiniams santykiams netaikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį statusą. Nurodytus teisinius santykius reglamentuojantis CK trečiosios knygos VI dalies XV skyrius dar negalioja, nes dar nėra priimta specialaus įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis (Žin., 2000, Nr. 74-2262). Nuosekli susiformavusi kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Z. v. R. A. L., byla Nr. 3K-7-332/2006, ir kt.). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. V. S., byla Nr. 3K-3-1029/2001; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. L. L., byla Nr. 3K-3-235/2008; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. O. D. V., byla Nr. 3K-3-134/2011; kt.). Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties rašytinės formos sudarymo pagal įstatymą reikalavimas (CK 6.969 straipsnio 4 dalis) gyvenimiškai nevykdomas, bet tai per se nedaro šios sutarties negaliojančios, nes tik CK 1.93 straipsnio 1 dalies atveju, t. y. kai toks padarinys įsakmiai nustatytas įstatymuose, sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Jeigu rašytinės jungtinės veiklos sutarties nesudaryta, tai tokios sutarties sudarymas ir vykdymas gali būti patvirtintas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (šalių paaiškinimais, netiesioginiais rašytiniais įrodymais ir pan.). Taigi nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Įstatymuose nenustatyta draudimo, eliminuojančio tam tikrus įrodymus, jų rūšis ar grupes. Aplinkybė, kad šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas ex-ante bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. M. K. T., byla Nr. 3K-3-482/2010). Jungtinės veiklos, kaip ir bet kurios kitos sutarties, dalyviai turi teisę susitarti, kokį turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, o koks turtas nebus laikomas jungtinės veiklos rezultatu.

18Nagrinėjamoje byloje teismų nustatytos tokios faktinės aplinkybės: šalys yra buvę sutuoktiniai; jų santuoka nutraukta 1994 m. gruodžio 8 d.; ištuoka įregistruota 1995 m. vasario 14 d.; po santuokos nutraukimo šalys gyveno kartu; kartu keitė gyvenamąją vietą; 2008 m. vasario 21 d. gimė sūnus (duomenys neskelbtini); ieškovas 1994 m. gruodžio 28 d. (t. y. po teismo sprendimo nutraukti šalių santuoką) įsigijo nekilnojamąjį turtą savo vardu, kurį šalys jau po ištuokos įregistravimo (1995 m. vasario 14 d.) pasidalijo notarine tvarka patvirtinta 1996 m. gruodžio 30 d. sutartimi. Šios aplinkybės ir liudytojų parodymai įgalino bylą nagrinėjusius teismus konstatuoti, kad šalys ir po santuokos nutraukimo iki 2010 metų gyveno kartu, tvarkė bendrą ūkį, kūrė bendrą turtą asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu. Tai teikia pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai teisingai konstatavo buvus bylos šalių susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės), sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.

19Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad, šalims jau nutraukus santuoką, bet toliau bendrai gyvenant, atsakovė už asmeniškai paimtą paskolą, sumokėdama 35 000 Lt kainą, įgijo namo dalį Rokiškyje, Respublikos g. 19B (2003 m. liepos 8 d. pirkimo–pardavimo sutartis). Teismai taip pat nustatė, kad, grąžinant šią paskolą anksčiau laiko, panaudotos ieškovo asmeninės lėšos – 17 500 Lt. Atsižvelgdama į tokias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimu pripažintina ir tokia situacija, kai prie jos įsigijimo kitas jungtinės veiklos (partnerystės) dalyvis prisideda atiduodamas kito dalyvio (sugyventinio) iš banko paimtą ir turtui įgyti panaudotą paskolą, ypač jei tai sudaro didelę paskolos dalį. Nagrinėjamos bylos atveju kito sugyventinio paskolai grąžinti panaudota lėšų dalis sudaro net pusę paskolos. Taigi byloje ginčijamo turto (nurodytos namo dalies) materialinio teisinio kvalifikavimo kaip sugyventinių bendrosios dalinės nuosavybės teise įgyto turto aspektu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepažeidė materialiosios teisės normų ir teisingai sprendė šalių ginčą.

20Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių normų taikymo, sprendžiant kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtinius klausimus

21Toliau šioje nutartyje teisėjų kolegija pasisako dėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį keliamų procesinių klausimų, susijusių su tam tikrais įrodinėjimo aspektais, sprendžiant kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtinius klausimus, ir jų įtakos materialiniam teisiniam ginčo teisinių santykių kvalifikavimui. Pirmiau nurodyta, kad CPK nenustatyta draudimo remtis kokiais nors įrodymais sprendžiant kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtinius klausimus. Taigi šalys gali remtis visais CPK 177 straipsnyje išvardytais įrodymais, jeigu jie turi ryšį su nagrinėjama byla (CPK 180 straipsnis). Nustatydami faktą, kad dalis namo yra bendroji dalinė nuosavybė, teismai iš esmės rėmėsi rašytiniais įrodymais: ieškovo gautos banko paskolos bankinių operacijų (grynųjų pinigų išėmimo iš bankomatų) išklotinėmis. Kartu teismai vertino ir kasatorės pateiktus įrodymus apie jos turėtas ir šioje byloje ginčijamas negrąžintos paskolos daliai dengti panaudotas lėšas.

22Kasatorė kvestionuoja ieškovo iniciatyva iškviestų ir teismo apklaustų liudytojų parodymus, teigdama, kad tokiais įrodymais negali būti įrodinėjami paskolos civiliniai teisiniai santykiai. Pasisakydama dėl šio kasacinio skundo argumento, kasacinio teismo teisėjų kolegija visų prima atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje šalis siejantys teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip jungtinės veiklos (partnerystės), bet ne paskolos sutarties turinį atitinkantys civiliniai teisiniai santykiai. Dėl to kasacinio skundo argumentai, kuriais analizuojamos paskolos sutarčiai sudaryti, taip pat jos galiojimui kvalifikuoti taikytinos materialiosios teisės normos (CK 6.871, 6.875 straipsniai), sprendžiant iš šalių turtinių santykių kilusį ginčą, yra nesusiję su nagrinėjamo ginčo esme, todėl neaktualūs ir neanalizuotini. Savo ruožtu atkreiptinas dėmesys į tai, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) bei kasacinio teismo praktikos, kad nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. M. v. O. D. V., byla Nr. 3K-3-134/2011).

23Dėl draudimo remtis liudytojų parodymais, kurio nesilaikymą kasatorė nurodo kaip vieną iš savo kasacinio skundo pagrindų, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo klausimu aktualios yra CK 1.93 straipsnio 2, 6 dalys. Iš teismų sprendimo ir nutarties turinio matyti, kad teismai byloje rėmėsi ne vien liudytojų parodymais, bet ir rašytiniais įrodymais apie paskolos ir pinigų judėjimą šalių gyvenimo kartu kontekste. Liudytojų parodymai teikia pagrindą prieiti prie išvados, kad jie šioje byloje patvirtino šalių gyvenimo kartu ir bendro ūkio tvarkymo faktą, bet ne pinigų perdavimo faktą. Taigi bandymas eliminuoti liudytojus iš jų parodymų pagrindu nustatytų bendro gyvenimo ir bendro ūkio tvarkymo faktų kasatorės keliamas tik dirbtinai išskaidžius šalių santykius bei taip pabandžius „išgryninti“ paskolos sutartį, kurios formaliai ir nebuvo sudaryta tol, kol šalis siejo bendras gyvenimas. Kasatorės pateikiamas byloje teismų tirtų ir įvertintų įrodymų traktavimas kitaip, t. y. sau palankia linkme, nereiškia to, kad byloje surinkti įrodymai teismų ištirti bei įvertinti pažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Įvertinus bylos duomenis, pripažintina, kad, nustatydami ir konstatuodami buvus ginčo šalių susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties, teismai turėjo pakankamai duomenų tokiai išvadai padaryti.

24Pasisakydama dėl kasatorės argumento, kuriuo keliamas paskolos sutarties pagrindu gautų ieškovo asmeninių lėšų panaudojimo kasatorės 2003 m. liepos 30 d. gautam kredito grąžinti įrodytumo klausimas, teisėjų kolegija nurodo, kad nors kasacinis teismas faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja, bet nagrinėjamos bylos atveju su ieškovo gauto kredito panaudojimu susijusios aplinkybės yra akivaizdžios. Iš AB SEB banko pateikto ieškovo sąskaitos išrašo apie ieškovo bankines operacijas, atliktas nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. balandžio 30 d., matyti, kad 2007 m. balandžio 20 d. ieškovui suteiktas 40 000 Lt kreditas. Ieškovas trimis etapais skirtingomis dienomis iš bankomatų išsiėmė po 10 000 Lt – 2007 m. balandžio 20 d., 2007 m. balandžio 21 d. ir 2007 m. balandžio 22 d. (T. 1, b. l. 130, 131; žr. sąskaitos išrašo skiltį „Operacijos aprašymas“). Taigi iki 2007 m. balandžio 22 d. ieškovas buvo paėmęs iš viso 30 000 Lt kredito lėšų. Dėl to kasatorės nurodomas faktas, kad ieškovas negalėjo jai duoti 17 500 Lt jos paskolai grąžinti, nes tuo metu Utenos naudotų automobilių prekyvietėje pirko automobilį „VW Polo“, yra paneigiamas aptariamais įrodymais bei nepaneigia ieškovo finansinio pajėgumo prisidėti prie kasatorės 2007 m. balandžio 23 d. atlikto jos kredito grąžinimo 17 500 Lt dalimi, nes iki šios datos ieškovas iš bankomatų buvo išsiėmęs ne 20 000 Lt, bet 30 000 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorė, teigdama, jog 20 000 Lt gauto kredito lėšų ieškovas išsiėmė 2007 m. balandžio 24 d. ir 2007 m. balandžio 25 d., t. y. po to, kai ji į savo banko sąskaitą įmokėjo negrąžintos paskolos likutį (17 500 Lt), iškraipo bylos faktus ir klaidina teismą, nes iš ieškovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad jis paskutinius 4000 Lt iš bankomato išsiėmė dar 2007 m. balandžio 23 d. – būtent tą dieną, kurią kasatorė papildė savo sąskaitą 17 500 Lt. Taigi nurodytos aplinkybės implikuoja aptarto kasacinio skundo argumento dėl ieškovo lėšų nepanaudojimo kasatorės kreditui grąžinti nepagrįstumą. Nurodytų aplinkybių ir kasatorės elgesio kontekste bylą nagrinėję teismai turėjo pakankamą pagrindą nepripažinti, kad kasatorė paskolai grąžinti panaudojo 2500 Lt, nurodomų kaip pasiskolintų iš jos tėvo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, rinkdami, tirdami ir vertindami šalių pateiktus įrodymus, teismai nepažeidė įrodinėjimo klausimus reglamentuojančių taisyklių.

25Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika, nuo jos nukrypo ir nesivadovavo šioje byloje kilusiam ginčui spręsti reikšminga praktika. Įvertinusi nurodytus kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad iš esmės jais keliami ne materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai, bet procesiniai faktinių aplinkybių įrodinėjimo klausimai. Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo nagrinėjamos bylos ginčo atveju teisėjų kolegija šioje nutartyje jau pasisakė. Taigi kasatorės teiginiai apie neva netinkamą vadovavimąsi kasacinio teismo praktika bei nukrypimą nuo jos neatskleidžia šiuos argumentus pagrindžiančių pakankamų motyvų. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas kaip aktualiu nagrinėjamai bylai išaiškinimu pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. Z. v. R. A. L., byla Nr. 3K-7-332/2006, rėmėsi nuostatomis apie tai, kad nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtinių santykių nereglamentuoja bendrąją jungtinę nuosavybę reglamentuojančios šeimos teisės normos ir kad tokių asmenų turtiniai ginčai sprendžiami pagal CK ketvirtosios knygos normas, reglamentuojančias bendraturčių bendrąją dalinę nuosavybę. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie koncepciniai bendro pobūdžio išaiškinimai teisės taikymo aspektu aktualūs ir nagrinėjamos bylos šalių ginčui spręsti bei teisės normoms tinkamai taikyti. Dėl to nėra pagrindo kasacinio skundo argumentus, kuriais keliamas teismų netinkamo vadovavimosi kasacinio teismo praktika klausimas, pripažinti pagrįstais.

26Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai nepasitvirtino. Pripažintina, kad nėra pagrindo remiantis kasacinio skundo argumentais naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o kasacinis skundas atmestinas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27Dėl bylinėjimosi išlaidų

28Kasaciniame teisme patirta 54,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

30Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

31Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovės V. P. ( - ) 54,05 Lt (penkiasdešimt keturis litus 5 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

32Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Šios bylos ginčo esmė – sąlygų, kurioms esant nesusituokusių asmenų... 5. Ieškovas prašė teismo: 1) pripažinti, kad 2003 m. liepos 8 d. pirktas butas... 6. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad šalys 1994 m. vasario 14 d.... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį... 9. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo... 12. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir... 13. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 14. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 15. Dėl kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtinius... 16. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškovas ieškinyje privalo... 17. Nagrinėjamu atveju kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniais... 18. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatytos tokios faktinės aplinkybės: šalys... 19. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad, šalims jau nutraukus santuoką, bet... 20. Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių normų taikymo, sprendžiant kartu... 21. Toliau šioje nutartyje teisėjų kolegija pasisako dėl kasaciniame skunde ir... 22. Kasatorė kvestionuoja ieškovo iniciatyva iškviestų ir teismo apklaustų... 23. Dėl draudimo remtis liudytojų parodymais, kurio nesilaikymą kasatorė nurodo... 24. Pasisakydama dėl kasatorės argumento, kuriuo keliamas paskolos sutarties... 25. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai... 26. Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja,... 27. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 28. Kasaciniame teisme patirta 54,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 30. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 31. Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija... 32. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...