Byla 2-2973-944/2014
Dėl skolos ir nuostolių atlyginimo priteisimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, dalyvaujant ieškovei I. R., jos atstovei advokatei Neringai Žukauskienei, atstovo P. S. atstovui advokatui Eduardui Zaleckiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui P. S. dėl skolos ir nuostolių atlyginimo priteisimo, ir

Nustatė

2ieškovė prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo 78 000 Lt skolos, 3396 Lt tiesioginių nuostolių, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas pagal pasirašytą rangos sutartį atliko darbus, kurie nėra baigti ir atlikti nekokybiškai. Ieškovė pagal sutartį atsakovui buvo sumokėjusi 78 000 Lt, tačiau jo atliktų nekokybiškų darbų perdavimo sąmata sudaro 68 900 Lt. Jo atlikti dabai neleidžia imtis jokių tolimesnių statybos darbų procedūrų. Atsakovo nebaigtus rengti pamatus arba reikia visiškai išmontuoti, arba stiprinti, dėl šių priežasčių reikia didelių investicijų. (t. 1, b. l. 3–5).

3Kauno apylinkės teismas 2013-07-22 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo P. S. 78 000 skolos, 3396 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-07-22), nuo priteisto sumos 81 396 Lt iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1221 Lt žyminio mokesčio bei 605 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ieškovei I. R. (t. 1, b. l. 33–34).

4Atsakovas pateikė prieštaravimus, kuriais prašė teismo 2013-07-22 preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas vykdydamas ieškovės nurodymus ir vadovaudamasis ieškovės pateiktais pamatų brėžiniais, bei jos paskirto statybų prižiūrėtojo G. J. nurodymais, atliko dalį šalių susitarime numatytų darbų, už kuriuos iš ieškovės gavo atlyginimą. Jokių pastabų ar pretenzijų dėl nekokybiškai atliktų darbų negavo, ieškovė į atsakovą nesikreipė, kad būtų pašalinti darbo trūkumai. Ieškovė nenurodė, kokie konkrečiai darbai ir kokia apimtimi atlikti nekokybiškai ir neatitinka tokiems darbams keliamų reikalavimų. Į bylą pateikta eksperto išvada Nr. 13-05/01-1 neatitinka statinio ekspertizei ir jos sudėčiai keliamų reikalavimų, yra nenuosekli dviprasmiška, paremta neaiškiu kokiais pradiniais dokumentais, todėl atmestina visa apimtimi. Paaiškina, kad su ieškove tarėsi dėl gręžtinių, o ne dėl polinių pamatų darbų atlikimo. Pažymi, kad atsakovas darbų atliko terminų nėra pažeidęs. Teigia, kad atliekami darbai buvo perduodami etapais. Ieškovė priimdama kiekvieną darbų etapą, atsiskaitydavo su atsakovu. Vien ta aplinkybė, kad nebuvo pasirašytas darbų priėmimo–perdavimo aktas nesudaro pagrindo teigti, kad darbia nebuvo atlikti ir perduoti. Nurodo, kad ieškiniu ieškovė reiškia pretenzijas dėl pamatų, tačiau atsakovas atliko ir kitus darbus, tarp jų ir atraminės sienutės statybos darbus, todėl ieškovės reikalavimas priteisti visą sumokėtą sumą – 78 000 Lt ir atlyginti nuostolius nepagrįstas (t. 1, b. l. 39–47).

5Ieškovė atsiliepimu į atsakovo prieštaravimus prašo Kauno apylinkės teismo 2013-07-22 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad sutartyje nurodyta ne preliminari, o fiksuota kaina. Pažymi, kad atsakovui buvo sumokėtas avansas, nes reikėjo pirkti statybines medžiagas darbams atlikti. Teigia, kad atsakovas nebendradarbiavo, nesiūlė taisyti darbo broko, todėl nekokybiškai atliktus darbus taisė kiti rangovai. Paaiškina, kad G. J. nebuvo ieškovės paskirtas statybos darbų prižiūrėtojas. Teigia, kad atsakovas, o ne ieškovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą, nes ieškovė bandė susisiekti su atsakovu. Nurodė, kad ieškovės pateikta UAB „Įraža“ atlikta ekspertizė atitinka teisės aktų reikalavimus. Pažymi, kad atsakovas turėjo įrengti pamatus pagal UAB „Bauprojekt“ parengtą projektą, pagal kurį ieškovei 2012-07-18 buvo išduotas statybos leidimas gyvenamojo namo statybai. Minėtame projekte yra nurodyti gręžtiniai poliniai pamatai, polių išdėstymo ir įrengimo schemos bei rostverko įrengimas. Pažymi, kad ieškovė dėl netinkamo sutarties vykdymo patyrė 82140,07 Lt nuostolių. Priduria, kad šalinant nekokybiškai atliktų statybos darbų padarinius, darbai buvo atliekami iš naujo, todėl ieškovė patyrė ženklius nuostolius. Ieškovei atraminė sienutė nebuvo perduota, o atsakovo atvežtą gruntą teko išvežti (t. 1, b. l. 68–73).

6Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

7Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys 2012 m. sudarė Gyvenamojo namo Ramučiuose, numatomų atlikti darbų aprašymą, kuriuo atsakovas įsipareigojo atlikti sutartus darbus su statybinėmis medžiagomis už 98 000 Lt. Ieškovė sumokėjo dalį sumos – 78 000 Lt (t. 1, b. l. 7–8). Byloje ginčo, kad ieškovė perdavė, o atsakovas gavo 78 000 Lt sumą nėra. Ieškovė 2013-06-10 atsakovui nusiuntė įspėjimą dėl gyvenamojo namo statybos darbų sutarties nutraukimo, kuriuo nurodė, kad sudaryta sutartis nutraukiama, pareikalavo grąžinti ieškovei sumokėtą 78 000 Lt sumą, atlyginti atsiradusius nuostolius, atlaisvinti ieškovės sklypą nuo atsakovui priklausančio vagonėlio (t. 1, b. l. 21).

8Nustatyta, kad viena šios sutarties šalis – atsakovas P. S. – įsipareigojo atlikti pamatų ir atraminės sienutės sklypui statybos darbus, tuo tarpu ieškovė įsipareigojo sumokėti 98 000 Lt sumą už minėtus darbus. Teismas pažymi, kad tinkamas ginčo sutartinius santykius reglamentuojančių materialiosios teisės normų taikymas priklauso nuo tikslaus šių santykių kvalifikavimo. Iš pateiktų duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad užsakovė yra fizinis asmuo, dirba su statybos veikla nesusijusį darbą – medikė. Ieškovė ir atsakovas sudarė sutartį dėl gyvenamojo namo Ramučiuose numatomų atlikti darbų. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė siekia pasistatyti gyvenamąjį namą, į kurį persikeltų gyventi, t. y. šį statinį naudos savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Tuo tarpu iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad jis yra verslininkas, turintis atitinkamą išsilavinimą, susijusį su statybų darbų atlikimu, būtinus šiai veiklai leidimus, dirbantis šioje veiklos sferoje ilgą laiką, taip pat tikslas iš šios veiklos gauti pajamas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad egzistuoja visi LR CK 6.672 str. 1 d. nurodyti požymiai, todėl tarp šalių susiklostę santykiai kvalifikuotini, kaip vartojimo ranga. Pažymėtina, kad tarp šalių susiklosčiusių santykių kvalifikavimas yra teismo pareiga, todėl teismas nustatęs, kad viena iš sutarties šalių yra vartotojas, ex officio turi kvalifikuoti šalių sutartį vartojimo sutartimi.

9Tuo atveju, kai konstatuojamas teisinis pagrindas statybos rangos sutartį kvalifikuoti vartojimo sutartimi, jai taikomos LR CK 6.672–6.680 str. normos, reglamentuojančios vartojimo rangą. Statybos rangos vartojimo sutarčiai turi būti taikomos LR CK XXXIII skyriaus, reglamentuojančio rangą, 1–3 skirsnių „Bendrosios nuostatos“ „Vartojimo ranga“ ir „Statybos ranga“ normos. Esant šių normų konkurencijai, t. y. joms skirtingai reglamentuojant užsakovo ir rangovo santykius, visų pirma turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (LR CK 6.672–6.680 str.), kurios laikytinos specialiosiomis statybos rangą (LR CK 6.681–6.699 str.) ir bendrąsias rangos sutarties nuostatas (LR CK 6.644–6.671 str.) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu. Santykiams, kurių nurodytos „Vartojimo rangos“ skirsnio normos nereglamentuoja, prioritetiškai taikomos skirsnio „Statybos ranga“ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei „Vartojimo rangos“, nei „Statybos rangos“ normos – skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės. „Vartojimo rangos“ instituto normų taikymo prioritetas prieš „Statybos rangos“ normas grindžiamas tuo, kad vartojimo rangos taisyklės suteikia užsakovui (vartotojui), kaip silpnesniajai vartojimo santykių šaliai, padidintas garantijas, kurių pažeidimas reikštų viešojo intereso pažeidimą. Vartotojo pripažinimas silpnesniąja šalimi grindžiamas tuo, kad yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, kuris, būdamas savo srities profesionalas, turi daugiau žinių svarbiais sutarties sudarymo klausimais, paprastai yra stipresnis ekonomiškai, todėl jo turtinę padėtį skaudžiau paveikia netinkamo užsakymo rizika ir pan. veiksniai.

10Atkreiptinas dėmesys, kad rangovui pažeidus vartojimo rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose. Rangovui neatlikus ar netinkamai atlikus vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas savo teises gali ginti vienu šių būdų: pareikšti vieną iš LR CK 6.665 str. numatytų reikalavimų; reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus; atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (LR CK 6.678 str. 1 d.); pasinaudoti LR CK 6.334 str. numatytomis pirkėjo teisėmis (LR CK 6.680 str.). LR CK 6.334 str. normos, įtvirtinančios pirkėjo teises, vartojimo rangos santykiams taikytinos mutatis mutandis, t. y. su būtinais vartojimo rangos santykių specifikos – sutarties dalyko ir subjektinės sutarties šalių sudėties – lemtais pakeitimais. Pagal šias teisės normas, jei rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad: darbas būtų atliktas iš naujo, išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl užsakovo kaltės; kad būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina; kad rangovas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų darbų trūkumus arba atlygintų užsakovo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties. Pažymėtina, kad įstatyme įtvirtinti vartotojo teisių gynimo būdai neturi būti diferencijuojami. Įstatymuose nustatytas teisinis reglamentavimas bei jo tikslas lemia išvadą, kad esant vartojimo rangos teisiniams santykiams užsakovas (vartotojas) disponuoja LR CK 6.363 str. įtvirtintomis pirkėjo (vartotojo) teisėmis ir turi teisę pasirinkti kurį nors iš šio straipsnio 4–8 dalyse įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų, tuo tarpu ginčą nagrinėjantis teismas patikrina, ar yra užsakovo (ieškovo–vartotojo) pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygos, ir arba taiko užsakovo (ieškovo–vartotojo) pasirinktą, minėtame straipsnyje įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, arba argumentuotai atsisako jį taikyti ar parenka ir taiko proporcingą bei adekvatų užsakovo (ieškovo–vartotojo) teisių gynimo būdą.

11Šiuo atveju ieškovė savo teises nusprendė ginti nutraukdama šalių sudarytą sutartį, reikalaudama grąžinti sumokėtą sumą – 78 000 Lt, bei nuostolių susijusių su nekokybiškų darbų atlikimu atlyginimo. Atsakovo teigimu jo atlikti darbai atitiko šalių susitarimą ir teisės aktų reikalavimus, todėl ieškovė nepagrįstai juos demontavo ir pasistatė kitus, dėl šių priežasčių jis neturi atlyginti ieškovės nurodomų nuostolių. Pirmiausia, tarp šalių kilo ginčas dėl pamatų rūšies, t. y. dėl kokių pamatų šalys buvo susitarusios, ir šių pamatų kokybės.

12Šalių sudarytoje sutartyje nurodytas gręžtinių pamatų įrengimas (t. 1, b. l. 7). Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis su ieškove susitarė dėl gręžtinių pamatų įrengimo, kitokio tipo pamatų jis nedaro, todėl nepripažino, kad jo atlikti pamatai buvo gręžtiniai poliniai. Ieškovės pateiktame projekte „Vieno buto gyvenamojo namo statybos projektas. ( - )“ (t. 1, b. l. 77–167) nurodyta, kad pastato pagrindinį krūvį laikančios konstrukcijos yra gręžtiniai poliniai pamatai (t. 1, b. l. 96), pateiktas gręžtinių polinių planas, polio konstrukcija, pjūvis ir kt. (t. 1, b. l. 115–116). 2013-05-20 „Eksperto išvadoje“ Nr. 13-05/01-1 nurodyta, kad įrengti poliniai pamatai ir rostrverkas neatitinka projektinių sprendinių (t. 1, b. l. 11–12). Atsakovo pateikė „Pamatų įrengimo ir eksperto išvados Nr. 13-05/01-1 analizės aktą“, kurio išvadose nurodyta, kad poliniai pamatai gali būti kaltiniai arba gręžtiniai; gręžtiniai poliai yra monolitiniai; jie betonuojami statybos aikštelėje iš anksto išgręžtose skylėse; žemėje išgręžiama reikiamo dydžio skylė ir į ją įleidžiamas armatūros karkasas ir pripildoma betono mišinio; šia technologija buvo atlikti polių darbai. Teismo posėdžio metu liudytojas J. R., (asmuo, kuris sudarė 2013-05-20 išvadą N. 13-05/01-1) paaiškino, kad atsakovas atliko gręžtinius polinius pamatus. Įvertinus šiuos duomenis, konstatuotina, kad šalys buvo susitarusios dėl gręžtinių polinių pamatų darbų atlikimo.

13Įstatyme užsakovo pareiga apmokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Atkreiptinas dėmesys, kad vartojimo rangą reglamentuojančios įstatymo normos neįtvirtina nuostatų, skirtų vartojimo rangos sutarties šalių pareigų perduoti ir priimti atliktus rangos darbus vykdymui. LR CK 6.676 str. 2 d. nustatyta, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą. Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra konstatavęs, kad įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Be to, kasacinis teismas, formuodamas praktiką vartojimo rangos bylose, yra išaiškinęs, jog faktai, kad darbų priėmimas–perdavimas pagal LR CK 6.644 str. 1 d. ir 6.662 str. nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį. Šis faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (LR CK 6.200 str.) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autokausta“ v. A. V., bylos Nr. 3K-3-535/2009).

14Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių atsakovo atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų, raštų, dokumentų, kuriuos būtų sudariusios abi šalys ir kurie atitiktų priėmimo–perdavimo aktams keliamus reikalavimus. Ieškovė nurodė, kad ji nežinojo, kad darbai turi būti perduodami kažkokiu specialiu būdu, aktu ir kt. Kadangi buvo sutarta dėl visų darbų kainos – 98 000 Lt, 78 000 Lt avansą ieškovė buvo sumokėjusi, todėl laikė, kad atsakovui baigus dirbti numatytus darbus, ji sumoka visą sutartą sumą, o atliktu darbu, rezultatu pradeda naudotis. Atsakovas paaiškino, kad darbų priėmimas vyko konkliudentiniais veiksmais, t. y. ieškovė matė atliekamus darbus, pretenzijų nereiškė, tokiu būdu ir priėmė šiuos darbus.

15Teismas nurodo, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vadovaujantis teisingumo protingumo ir sąžiningumo principais (LR CK 1.5 str.), užsakovas–vartotojas pradėjęs pagal paskirtį naudoti atliktus darbus, turi už juos sumokėti, t. y. už tinkamą darbų rezultatą turi būti atlyginama sutarta kaina pagal nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamai. Pareiga atlikti darbus tinkamai reiškia, kad darbai turi atitikti sutarties sąlygas, statybos rangos sutarties atveju – normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus.

16Atsakovas teigė, kad jam nebuvo pateikti visi būtini statinio projektiniai dokumentai, kad šalys ruošėsi atlikti kitokius pamatus nei numatyta projekte. Šie argumentai atmestini kaip neįrodyti (LR CPK 178 str.). Teismas nurodo, kad LR statybos įstatymo 15 str. 6 d. numatyta, kad rangovas pradeda statybos darbus, kai jam pateikiami statybą leidžiantis dokumentas, statinio projektas ir pagal aktą perduodama statybvietė. Rangovas kaip savo srities specialistas, privalėjo žinoti šiuos reikalavimus ir pradėti vykdyti sutartus statybos darbus po minėtų dokumentų gavimo. Be to, byloje pateiktas 2013-11-25 antstolio R. S. atliktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 70/13/132, kuriame buvo fiksuotas atsakovui 2012-08-20 siųsto elektroninio laiško turinys su priedais, kuris patvirtina, kad visa ieškovės projektinė dokumentacija atsakovui buvo pateikta (t. 2, b. l. 108–130). Pažymėtina, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikytinas didesnę įrodomąją galią turinčiu dokumentu (LR CPK 635 str. 4 d.). Įvertinus teisės aktų reikalavimus ir aptartas faktines aplinkybes, laikytina kad atsakovui buvo perduotas statinio projektas „Vieno buto gyvenamojo namo statybos projektas. Kauno r. sav., Karmėlavos sen., Ramučių k., Parko g. 30B“, todėl jis privalėjo žinoti, kad turi būti statomi poliniai pamatai, polių charakteristika, apie sklypo geologinius tyrimus ir kt. Atsakovas pripažino faktą, kad jo atlikti pamatai buvo ne pagal ieškovės pateiktą projektą, tačiau teigė, kad šalys buvo susitarusios dėl kitokių pamatų įrengimo, kad jis buvo savarankiškai buvo pasiruošęs darbo projektą, pagal kurį atliko darbus, tačiau šie duomenys teismui nebuvo pateikti, nebuvo pateikta jokių duomenų, kad apskirtai buvo paruoštas darbo projektas, kuriame būtų atlikti skaičiavimai ir kt.

17Atsakovas taip pat tvirtino, kad techninę priežiūrą atliko G. J.. Teismas nurodo, kad pagal LR statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį statinio statytojas (užsakovas) statinio statybos techninę priežiūrą organizuoja, skirdamas ar samdydamas techninį prižiūrėtoją. Šio teisės akto 2 str. 51 d. nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas – architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja konkretaus statinio statybos techninei priežiūrai, atlieka statinio statybos (bendrųjų statybos darbų) bendrosios techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoja specialiąją statinio statybos priežiūrą, jos vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę. Šiuo atveju liudytoju apklaustas G. J. nurodė, kad būtino išsilavinimo (architekto, inžinieriaus) neturi, į statomą objektą vykdavo savo iniciatyva, jokios priežiūros nevykdė. Teismas nurodo, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad šis asmuo atitiktų teisės aktų keliamus reikalavimus techniniam prižiūrėtojui. Ieškovė nurodė, kad apie reikalavimą paskirti techninį prižiūrėtoją nežinojo, todėl tokio asmens nebuvo paskirta. Teismas nurodo, kad rangovas, užsiimdamas ūkine–komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika. Dėl šių priežasčių net jei G. J. būtų prisistatęs kaip techninis prižiūrėtojas, pirmiausia atsakovas turėjo pareikalauti tokią teisę patvirtinančių duomenų, antra, jei šis asmuo davė kokius, nors kitokius nurodymus nei buvo numatyti projekte, atsakovas privalėjo įvertinti ar šie nurodymai nekels grėsmės atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ir saugumui. Tai, kad viena iš statybos rangos sutarties šalių – rangovas – yra profesionalas, būtent jam suponuoja pareigą žinoti, kokie darbo atlikimo būdai gali būti naudojami, kad galutinis rangos rezultatas atitiktų sutarties ir privalomus teisės aktų reikalavimus. Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus sutartinių įsipareigojimų tinkamam įvykdymui reikšmingus veiksnius.

18Ieškovė savo argumentus dėl pamatų netinkamos būklės įrodinėjo 2013-05-20 išvada, liudytojų parodymais, antstolio užfiksuotomis aplinkybėmis.

19Pirmiausia pastebėtina, kad 2013-05-20 išvada 13-05/01-1 nelaikytina eksperto išvada pagal LR CPK 212 str. Tam, kad išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (LR CPK 212 str.). Teisminio nagrinėjimo metu kaip įrodymai gali būti naudojami ir rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Tačiau jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo–mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma ne ekspertiniu aktu, o rašytiniu įrodymu, kuriame yra žinių apie reikšmės bylai turinčias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Valviktė“ v. UAB „Laugina“, bylos Nr. 3K-3-575/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fabrikant corparation“ v. UAB „Vilniaus ūkas“, bylos Nr. 3K-3-130/2009; 2010 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Refosa“ v. UAB ,,Veho“, UAB ,,Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-133/2010; kt.). Esant šioms aplinkybėms ieškovės pateiktas rašytinis dokumentas– 2013-05-20 išvada Nr. 13-05/01-1 laikytina rašytiniu įrodymu, kuriame yra žinių apie bylai reikšmingas aplinkybes, šiuo atveju apie pamatų kokybę bei būklę, taip pat šiam dokumentui nėra keliami ekspertizės aktui keliami reikalavimai.

202013-05-20 išvadoje Nr. 13-05/01-1 nurodyta, kad įrengti poliniai pamatai ir rostverkas neatitinka projektinių sprendinių ir neatitinka LR statybos įstatymo 4 str. numatyto esminio statinio reikalavimo; poliai remiasi į pamatų įrengimui netinkamus pagrindus pasižyminčius tiksotropinėmis savybėmis; poliai ir rostverkas tolesnei statinio statybai netinkami. Šią išvadą surašęs asmuo J. R. buvo apklaustas liudytoju teismo posėdžio metu ir patvirtino minėtas išvadas. Šis asmuo paaiškino šiuo konkrečiu atveju svarbu, kad ieškovei priklausantis žemės sklypas yra šlaite, todėl turi būti įvertintos sklypo grunto savybės. Byloje esančioje UAB „Rapasta“ atliktų geologinių tyrimų išvadoje nurodyta, kad dulkingas priesmėlis prisotintas vandeniu pasižymi tiksotropinėmis savybėmis, t. y. suardžius struktūrą pereis į takią būklę; šis gruntas jautrus vibracijai, todėl praranda savo pirminį stiprumą (t. 1, b. l.161–164). Liudytojas J. R. paaiškino, kad dėl geologinių žemės sklypo savybių pamatų poliai turi remtis į pastovius grunto sluoksnius, kurie yra 6 m. gylyje, priešingu atveju statinys neatitiks mechaninio atsparumo ir pastovumo savybių. Pažymėjo, kad jo apžiūrėti poliai buvo 2,5 m ir 1,5 m ilgio, t. y. jie rėmėsi į pamatų įrengimui netinkamą pagrindą. Iš byloje pateiktų atsakovo pastatytų pamatų griovimo fotonuotraukų matyti, kad kiti poliai taip pat buvo kur kas trumpesni nei 6 m, atsakovas tai pat neneigė fakto, kad jo įrengtų pamatų polių ilgis žymiau mažesnis nei 6 m. Iš liudytojo J. R. paaiškinimų matyti, kad netinkamas pamatų polių ilgis yra esminė aplinkybė lemianti atsakovo pastatytų pamatų netinkamumą naudoti, nes neatitiko esminių reikalavimų – mechaninio atsparumo ir pastovumo. J. R. teigimu galimi sprendimo būdai šioje situacijoje yra keli, t. y. naujai įrengti polius ir rostverką; galimas polių stiprinimo būdas. Šis asmuo taip pat paaiškino, kad kiti atsakovo atliktų darbų trūkumai (dėl betono sutankinimo, rostverko įrengimo ir kt.) galėjo būti šalinami, taisomi, jie nebuvo esminiai, jeigu nebūtų nustatyta, kad pamatų poliai rėmėsi į nepastovius grunto sluoksnius, t. y. buvo daug trumpesni, nei numatyta projekte ir neatitiko šio žemės klypo specifikos, t. y. negalėjo būti naudojami pagal paskirtį. Kiti byloje apklausti asmenys, t. y. D. L., N. P. patvirtino, kad atsakovo įrengti pamatai neatitiko ieškovės paruošto projekto.

21Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas įvertinęs minėtų liudytojų parodymus, rašytinius duomenis, išklausius šalių paaiškinimus konstatuoja, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė, kad atsakovas atliko pamatų statybos darbus ne pagal jos pateiktą projektą, pastatyti pamatai neatitiko teisės aktų keliamų reikalavimų (mechaninio atsparumo ir pastovumo), todėl ieškovė negalėjo jų naudoti pagal paskirtį. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas teigdamas, kad atliko darbus kokybiškai, kad jo pamatai atitiko visus teisės aktų keliamus reikalavimus turėjo šias aplinkybes, šiuo atsikirtimus į ieškovės reikalavimus įrodyti, pagrįsti visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau to nepadarė (LR CPK 178 str.).

22Jau minėta, kad ieškovė, kaip vartotoja, turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą, šiuo atveju ji reikalavo grąžinti sumokėtą avansą ir atlyginti nuostolius. Šį savo teisių gynimo būdą pasirinko tuo metu, kai atsakovo pastatyti pamatai dar nebuvo demontuoti, nebuvo įrenti kiti pamatai.

23Byloje ginčo dėl ieškovės atsakovui perduotų 78 000 Lt sumos ginčo nėra, ši suma buvo perduota per keturis kartus, t. y. 2012-09-03 – 28 000 Lt suma, 2012-10-04 – 30 000 Lt suma, 2012-10-25 – 10 000 Lt suma. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ši suma buvo sumokėta kaip avansas, nes atsakovu reikėjo piniginių lėšų statybinių medžiagų pirkimui. Tuo tarpu atsakovas nurodo, kad šie pinigai patvirtina, kad ieškovė priėmė darbus už juos sumokėdama. Vadovaujantis LR CK 6.676 str. 2 d. nustatyta, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą. Jau minėta, kad byloje nėra jokių darbų priėmimo–perdavimo aktų, duomenų, kad atsakovui priimant pinigų sumas jau buvo atlikti kokie nors darbai, taip pat nėra, kad ieškovė būtų priėmusi darbus faktiškai, t. y. juos pradėdama naudoti pagal paskirtį. Darytina išvada, kad ieškovės sumokėtos pinigų sumos buvo avansas, kurį ieškovė prašo grąžinti, nes pamatų statybos darbai atlikti nekokybiškai.

24Byloje esantis UAB „Projektana“ komercinis pasiūlymas patvirtina, kad atsakovo įrengtų pamatų stiprinimo kaina 68 900 Lt, į šią kainą neįskaičiuoti žemės darbai, esamo rostverko ardymo darbai, įdėtinės detalės (t. 1, b. l. 16). Ieškovė naujų pamatų įrengimui išleido 52957,47 Lt (t. 2, b. l. 3–45). Atsakovas paaiškina, kad šalių sutartimi nustatyta kaina 98 000 Lt už du objektus, t. y. pamatų įrengimą ir atraminę sienutę. Atsakovo nuomone, šių objektų įrengimo išlaidos panašios. Ši atsakovo išsakyta pozicija atsispindi lokalinėje sąmatoje, kurioje nurodyta, kad atraminės sienutės kaina – 49456,38 Lt, o pamatai, gręžtiniai poliai – 48547,98 Lt (t. 2, b. l. 105, 189). Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad tiek pagal atsakovo paaiškinimus ir patiktus duomenis, tiek pagal ieškovės patiktus duomenis matyti, kad naujų pamatų įrengimas sudaro apie 50 000 Lt, t. y. ieškovės realiai patirtos išlaidos naujų pamatų statybai ir atsakovo duomenys, atsižvelgiant į investicijų dydį svyruoja nežymiai. Tačiau, ieškovė turėjo ne tik įsirengti naujus pamatus, tačiau demontuoti atsakovo įrengtus, kurie neatitiko teisės aktų reikalavimų būtinų statinių mechaniniam pastovumui ir atsparumui. Pagal ieškovės pateiktus duomenis matyti, kad pamatų griovimui faktiškai išleido 25786,60 Lt (t. 2, b. l. 3–45), N. P. sudarytoje esamų neprojektinių pamatų ardymui ir sklypo planitavimui nurodyta suma sudaro – 45447,15 (t. 2, b. l. 107). Byloje duomenų kad UAB „Projektana“ komercinis pasiūlymas dėl pamatų stiprinimo – 68 900 Lt sumai, kad ieškovės atlikti pamatų ardymo darbai už 25786,60 Lt, naujų pamatų įrengimo darbai už 52957,47 Lt neatitinka esamų rinkos kainos, jos yra per didelės nėra pateikta. Atsižvelgiant į šias minėtas aplinkybes matyt, kad ieškovė naujų pamatų įrengimui išleido 78 744,07 Lt.

25Įvertinus šiuos duomenis, konstatuotina, kad ieškovė, kaip vartoja pasirinko proporcingą savo teisių gynimo būdą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus ir protingumo ir sąžiningumo principus (LR CK 1.5 str.), todėl pripažinti, kad ieškovė neturi teisęs susigrąžinti avansu sumokėtų sumų nėra teisinio pagrindo, taip pat nėra pagrindų taikyti alternatyvius vartotojo teisų gynimo būdus šioje byloje.

26Ieškovė reikalavo grąžinti sumokėtą sumą bei atlyginti papildomus nuostolius, t. y. 363 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimą, 1210 Lt už 2013-05-20 išvadą Nr. 13-05/01-1, 250 Lt už lokalinę sąmatą, 2013-05-07 pakartotinius geologinius grunto tyrimus, 605 Lt už išlaidas advokato pagalbai apmokėti – iš viso 3396 Lt. Ši suma buvo priteista Kauno apylinkės teismo 2013-07-22 preliminariu sprendimu. Atsakovas jokių pastabų dėl šių nuostolių, jų dydžio nereiškė, todėl laikytina, kad jų neginčija.

27Teismas atkreipia dėmesį, kad šioje byloje buvo keliamas klausimas tik dėl atsakovo pastatytų pamatų būklės, jų tinkamumo. Šios aplinkybės sudarė faktinį ieškinio dalyką. Vadovaujantis LR CPK 430 str. 4 d. dokumentiniame procese negalima pakeisi ieškinio dalyko ar pagrindo, priešieškinys šioje byloje nebuvo pareikštas. Teismas nagrinėja byla neperžengdamas reiškiamų reikalavimų, t. y. negali tirti, aiškinti ir vertinti aplinkybes, kurios yra už reiškiamo reikalavimo ribų. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, byloje esantys duomenys, atsakovo procesiniuose dokumentuose, žodiniuose paaiškinimuose išsakyta pozicija dėl įrengtos atraminės sienutės šioje byloje negali būti vertinami, nes šio objekto kaina šalių sudarytoje sutartyje nėra aptarta. Pastebėtina, kad atsakovas savarankiškų reikalavimų dėl atraminės sienutės šioje byloje nereiškė, todėl teismas neturi teisinio pagrindo spręsti dėl šio objekto tinkamumo, atitikimo teisės aktų reikalavimams, jo kainos ir kt. Išaiškintina, kad reikalavimas dėl atraminės sienutės įrengimo ir su tuo susijusių išlaidų atlyginimu yra kitos bylos nagrinėjimo dalykas, todėl atsakovas turi teisę ginti savo teises ir tesėtus interesus reikšdamas savarankišką ieškinį LR CPK nustatyta tvarka (LR CPK 5 str.).

28Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad byloje nėra pateikta duomenų, kurie sudarytų pagrindą keisti ar naikinti Kauno apylinkės teismo 2013-07-22 preliminarų sprendimą, todėl ieškovei priteistina 78 000 Lt suma ir 3396 Lt nuostolių atlyginimas.

29Ieškinį patenkinus, ieškovei turi būti kompensuotos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė pagal byloje esančius duomenis iš viso patyrė 16002 Lt išlaidų (t. 1, b. l. 6, 29, t. 3, b. l. 23–43). Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 1221 Lt žyminio mokesčio, todėl ši suma priteistina iš atsakovo. Ieškovė pateikė duomenis, kad bylos nagrinėjimo metu patyrė išlaidas už 2013-06-06 faktinių aplinkybių konstatavimą 70/13/55 – 363 Lt; 2013-09-16 faktinių aplinkybių konstatavimą Nr. 98 – 242 Lt; 2013-11-25 faktinių aplinkybių konstatavimą Nr. 70/13/132 –363 Lt; dėl Kauno apylinkės teismo nutarties Nr. 2-15519-944/2013 vykdymo – 323 Lt. Pastebėtina, kad išlaidos turėtos už 2013-06-06 faktinių aplinkybių konstatavimą 70/13/55 – 363 Lt, yra priteistos ieškovei kaip nuostoliai, todėl šios išlaidos dar kartą nepriteistinos. Ieškovei už faktinių aplinkybių konstatavimą ir teismo nutarties vykdymą priteistina iš viso 928 Lt, ši suma pagrįstai byloje esančiais duomenimis (LR CPK 88 str. 1 d. 4 p., 9 p.). Ieškovė nurodo, kad po ieškinio pateikimo papildomai patyrė 10008,45 Lt ir 2873,75 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (už ieškinio surašymą patyrė 605 Lt (t. 1, b. l. 29), t. y. iš viso turėjo 13 487,20 Lt. Teismas nurodo, kad pagal LR CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8 p. numatyti maksimalūs užmokesčio dydžiai. Iš bylos duomenų nustatyta, kad už ieškinį buvo sumokėta 605 Lt, suma pagrįsta ir atitinka minėtų rekomendacijų 8.2 p. Ieškovė taip pat pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus dėl priimto preliminaraus teismo sprendimo, prašymus teismui bei atstovavo teismo posėdžių metu. Minėtų rekomendacijų 8.5 p. numatyta, kad už ieškovo atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus numatyta maksimali suma 1 MMA, 8.18 p .už kiekvieną atstovavimo valandą teisme – 0,15 MMA. Ieškovės atstovė dalyvavo teismo posėdžiuose –2013-10-22 – 30 min., 2013-11-27 –30 min., 2014-02-19 – 4 val. 41 min., 2014-03-03 –3 val. 10 min., 2014-03-31 – 2 val. 30 min., 2014-04-08 – 1 val. 30 min. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ieškovei priteistina 2400 Lt išlaidų už atstovavimą teismo posėdžių metu. Teisiniu požiūriu ši byla nebuvo sudėtinga, todėl didesnių išlaidų teismo nuomone nėra pagrindo priteisti. Esant nustatytoms aplinkybėms ieškovės prašomos išlaidos advokato teisinei pagalbai atlyginti mažintinos iki 4005 Lt, taip pat priteistina 1221 Lt žyminio mokesčio ir 928 Lt papildomų būtinų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 6154 Lt.

30Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 428 straipsniu, teismas

Nutarė

31Kauno apylinkės teismo preliminarų sprendimą palikti nepakeistą – ieškinį tenkinti:

32Priteisti iš atsakovo P. S., asmens kodas ( - ) gyvenamoji vieta ( - ), 78 000 skolos, 3396 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-07-22), nuo priteisto sumos 81 396 Lt iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1221 Lt žyminio mokesčio bei 6154 Lt išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu ieškovei I. R., asmens kodas ( - ) gyvenamoji vieta ( - ).

33Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai... 2. ieškovė prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo 78 000 Lt... 3. Kauno apylinkės teismas 2013-07-22 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino:... 4. Atsakovas pateikė prieštaravimus, kuriais prašė teismo 2013-07-22... 5. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo prieštaravimus prašo Kauno apylinkės... 6. Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.... 7. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys 2012 m. sudarė Gyvenamojo namo... 8. Nustatyta, kad viena šios sutarties šalis – atsakovas P. S. –... 9. Tuo atveju, kai konstatuojamas teisinis pagrindas statybos rangos sutartį... 10. Atkreiptinas dėmesys, kad rangovui pažeidus vartojimo rangos sutartį,... 11. Šiuo atveju ieškovė savo teises nusprendė ginti nutraukdama šalių... 12. Šalių sudarytoje sutartyje nurodytas gręžtinių pamatų įrengimas (t. 1,... 13. Įstatyme užsakovo pareiga apmokėti už atliktus rangos darbus ir teisė... 14. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių atsakovo atliktų darbų... 15. Teismas nurodo, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vadovaujantis... 16. Atsakovas teigė, kad jam nebuvo pateikti visi būtini statinio projektiniai... 17. Atsakovas taip pat tvirtino, kad techninę priežiūrą atliko G. J.. Teismas... 18. Ieškovė savo argumentus dėl pamatų netinkamos būklės įrodinėjo... 19. Pirmiausia pastebėtina, kad 2013-05-20 išvada 13-05/01-1 nelaikytina eksperto... 20. 2013-05-20 išvadoje Nr. 13-05/01-1 nurodyta, kad įrengti poliniai pamatai ir... 21. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu... 22. Jau minėta, kad ieškovė, kaip vartotoja, turi teisę pasirinkti savo teisių... 23. Byloje ginčo dėl ieškovės atsakovui perduotų 78 000 Lt sumos ginčo nėra,... 24. Byloje esantis UAB „Projektana“ komercinis pasiūlymas patvirtina, kad... 25. Įvertinus šiuos duomenis, konstatuotina, kad ieškovė, kaip vartoja... 26. Ieškovė reikalavo grąžinti sumokėtą sumą bei atlyginti papildomus... 27. Teismas atkreipia dėmesį, kad šioje byloje buvo keliamas klausimas tik dėl... 28. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad byloje nėra... 29. Ieškinį patenkinus, ieškovei turi būti kompensuotos jos turėtos... 30. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 428 straipsniu,... 31. Kauno apylinkės teismo preliminarų sprendimą palikti nepakeistą –... 32. Priteisti iš atsakovo P. S., asmens kodas ( - ) gyvenamoji vieta ( - ), 78 000... 33. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno...