Byla 1A-164-300-2011

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės, teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Vilmai Armalytei, dalyvaujant prokurorei Inetai Jurešienei, gynėjui advokatui Dainiui Tamošiūnui, nuteistajam E. P., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnį 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti per 1 mėnesio laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, būti namuose nuo 23 iki 6 valandos ryto.

2Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 spalio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė E. P. paskirta laisvės apribojimas 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 straipsniu 6 dalimi 1 punktu ir 3 punktu, E. P. įpareigotas užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti per 1 mėnesio laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, būti namuose nuo 23 iki 6 valandos ryto.

3Priteista iš E. P. 56 Lt (penkiasdešimt šeši litai) civiliniam ieškovui UAB ( - ).

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5E. P. nuteistas už tai, kad 2010-01-26 apie 11.50 val. ( - ), esančiose UAB ( - ) patalpose, išsinuomodamas pagal nuomos sutartį Nr. ( - ) atskėlimo plaktuką „Bosch GSH 11E“ (inventorinis numeris 143), 865 Lt vertės ir pažadėdamas atskėlimo plaktuką grąžinti iki 2010-01-27 16.00 val., tačiau jo negrąžindamas, apgaule savo naudai, įgijo svetimą turtą, UAB ( - ) priklausantį 856 Lt vertės atskėlimo plaktuką „Bosch GSH 11 E“.

6Nuteistasis E. P. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apylinkės teismo 2011-01-26 nuosprendžiu jam skirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti į viešuosius darbus.

7Skunde nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžio dalimi, kuria jam skirta laisvės apribojimo bausmė būti namuose nuo 23 iki 6 valandos ryto, kadangi, apelianto teigimu, ši bausmė jam trukdo susirasti darbą kituose Lietuvos miestuose bei rajonuose. Taip pat nurodo, jog bylos medžiaga ir jo papildomai pristatyti dokumentai įrodo, kad jis gyvena kartu su savo sunkiai sergančia motina G. P., a. k. ( - ) kuri yra iš dalies darbinga, jos darbingumo lygis yra 35 procentai, esant reikalui ir galimybei jis ją prižiūri, globoja, išlaiko. Jo tėvas V. P., a. k. ( - ) mirė ( - ). Taipogi apeliantas nurodo, kad, nors motina turi ir daugiau vaikų, tačiau jie yra sukūrę savo šeimas, o su ja gyvena tik jis vienas, prireikus nėra, kas jai padėtų apsitvarkyti ar atneštų produktų prasimaitinti, ar slaugytų. Taip pat nurodo, kad laisvės apribojimas būti namuose nuo 23 iki 6 valandos ryto trukdo jam susirasti darbą kituose Lietuvos miestuose bei rajonuose, o darbo ( - ) mieste bei rajone jis neranda. Mano, kad jam skirta bausmė nepasieks bausmę atliekančio auklėjimo principo ir nubaus emociniams sukrėtimams ir materialinei negerovei visai nekaltą žmogų, jo motiną, kuri serga sunkia liga, o jis neturi darbo ir pakankamai lėšų ją prižiūrėti. Nurodo, kad savo kaltę jis pripažino, nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikaltimą, ikiteisminiam tyrimui ar teismui netrukdė ar kitaip neapsunkino išaiškinti jo padarytą veiką, be to, kaip nurodė apeliantas, jis atlygino padarytą žalą, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl mano, kad yra galimybė vietoj laisvės apribojimo jam taikyti viešuosius darbus. Mano, kad sąžiningai atlikdamas viešuosius darbus, galbūt susiras ir nuolatinį ar nors laikiną darbą ir tada galės išlaikyti savo sergančią motiną G. P.. Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, apeliantas prašo pakeisti jam laisvės apribojimo bausmę 1 metams ir 6 mėnesiams būti namuose nuo 23 iki 6 valandos ryto į viešuosius darbus, nes priešingu atveju, nuteistojo teigimu, nuosprendis prieštaraus teisingumo principui, sąžiningumo ir protingumo kriterijams. Taipogi nurodo, kad teismas neteisingai įvertino jo atsakomybę švelninančias aplinkybes, jų nepripažino. Teigia, kad teismas nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad jis pilnai prisipažino ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir, kad jis jau atlygino dalį padarytos žalos. Todėl apeliantas prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ne tik jo visišką prisipažinimą ir gailestį dėl padarytos nusikalstamos veikos, bet ir tai, kad atlygino dalį žalos.

8Apeliacinio proceso metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

9Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

10Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, skundu prašo jam skirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti į viešuosius darbus. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalimi, patikrina skundžiamą teismo sprendimą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

11Dėl kitų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų

12Išnagrinėjusi bylos medžiagą ir nuteistojo apeliacinį skundą, kolegija sutinka su apelianto skunde nurodytu teiginiu, kad teismas neteisingai įvertino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismai, vadovaudamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustato atsakomybę lengvinančią aplinkybę tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės bylos

13Nr. 2K-38/2009, 2K-174/2009, 2K-7-287/2009). Taigi šiuo atveju baudžiamasis įstatymas reikalauja atlyginti ar pašalinti visą žalą. Kita vertus, BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatos nedraudžia teismui atsižvelgiant į bylos aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tais atvejais, kai kaltininkas (ar jo valia kiti asmenys) atlygina ar pašalina tik dalį padarytos žalos. Tuomet atlygintinos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios ir pan. (kasacinės bylos Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tai yra teismo teisė, bet ne pareiga. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis civiliniam ieškovui UAB ( - ) iki apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo dienos buvo atlyginęs 800 Lt žalos (1 t., 113, 137 b. l.), o po nuosprendžio priėmimo atlygino ir likusią 56 Lt žalą civiliniam ieškovui, iš to matyti, kad visa nusikalstama veika padaryta turtinė žala civiliniam ieškovui atlyginta, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, pripažįstant E. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą.

14Kitas apelianto skunde nurodytas prašymas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikaltimą, atmestinas. Baudžiamajame įstatyme (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte) nustatyta, kad aplinkybe, lengvinančia kaltininko atsakomybę, yra esant bent vienam iš šių alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis E. P. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, pripažino tik faktą, kad jis savo vardu išsinuomojo atskėlimo plaktuką, tačiau viso proceso metu teigė, kad šį plaktuką perdavė savo draugui, o kur jo draugas padėjo išnuomotą įrankį ir kodėl negrąžino, jis nežino. Tačiau teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad ši nuteistojo versija, jog jis išsinuomotą įrankį perdavė draugui M., kurio, kaip matyti iš nuteistojo parodymų, nei pavardės, nei gyvenamosios vietos adreso, nei telefono numerio jis nežino, laikytina jo siekiu menkinti savo kaltę. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis nebuvo pakankamai nuoširdus duodamas parodymus apie jo padaryto nusikaltimo aplinkybes, ir jo gailestis dėl padaryto nusikaltimo yra tik formalus. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantui nėra pagrindo taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Be to, kolegija atkreipia dėmesį, kad nors apylinkės teismas ir nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, teismas skirdamas bausmę E. P. atsižvelgė į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką.

15Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

16Nors nuteistasis apeliaciniu skundu ir prašo jam skirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti į viešuosius darbus, ir teigia, kad priešingu atveju nuosprendis prieštaraus teisingumo principui, sąžiningumo ir protingumo kriterijams, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.

17Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje reglamentuota bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio siekiama nubaudžiant asmenį už nusikalstamos veikos padarymą. Skiriant bausmę nuteistajam siekiama ne tik nubausti jį, paveikti, sulaikyti nuo tolesnio nusikalstamų veikų darymo, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

18Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. P. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, skirdamas nuteistajam laisvės apribojimo bausmę už Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, apylinkės teismas atsižvelgė: į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai kad nusikaltimas tyčinis, baigtas, kad E. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jog baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai, nedirba, kad nėra nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

19Už Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje numatytos penkių rūšių bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas. Iš paminėto matyti, kad laisvės apribojimas nėra pati griežčiausia iš Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių. Ir nors pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad E. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo noru atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.), tačiau kaip matyti iš nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės dydžio (jam skirtinas laisvės apribojimas 1 metų laikotarpiui), paskirtos bausmės dydis taipogi nelaikytinas per dideliu, kadangi jis yra mažesnis nei laisvės apribojimo bausmės vidurkis (laivės apribojimo bausmės vidurkis 1 metai 1 mėnuo 15 dienų), dėl to pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nešvelninama.

20Apelianto skunde nurodyti teiginiai, kad laisvės apribojimo bausmė būti namuose nuo 23 iki 6 valandos ryto trukdo jam susirasti darbą kituose Lietuvos miestuose bei rajonuose ir tai, kad jis neturėdamas darbo neturi pakankamai lėšų prižiūrėti savo sergančią motiną, yra deklaratyvūs, ir jie neatsveria bausmės tikslų ir paskirties. Paminėtina tai, kad iš apelianto pateiktų dokumentų iš tikrųjų matyti, kad jo motina yra iš dalies darbinga, jos darbingumo lygis yra 35 procentai, tačiau pažymėtina tai, jog apeliantas nepateikė jokių dokumentų apie savo motinos finansinę padėtį, kokias pajamas ji gauna, be to, kaip skunde nurodė ir pats nuteistasis, motina turi ir daugiau vaikų, kurie yra sukūrę savo šeimas, iš to seka, kad rūpintis ir padėti išlaikyti motiną yra ne tik apelianto, bet ir jo brolių ar (ir) seserų pareiga. Esant paminėtoms aplinkybėms, tokie nuteistojo teiginiai nelaikytini pakankamais keisti apeliantui paskirtą bausmę.

21Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, todėl švelninti ją - pakeičiant iš laisvės apribojimo bausmės į viešuosius darbus, net ir pripažinus nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, apeliacinio skundo argumentais ir motyvais pagrindo nėra.

22Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 str. 1 punktu,

Nutarė

23Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. nuosprendį pakeisti:

24E. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikyti tai, kad jis savo noru atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.).

25Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9... 3. Priteista iš E. P. 56 Lt (penkiasdešimt šeši litai) civiliniam ieškovui... 4. Teisėjų kolegija... 5. E. P. nuteistas už tai, kad 2010-01-26 apie 11.50 val. ( - ), esančiose UAB (... 6. Nuteistasis E. P. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apylinkės teismo... 7. Skunde nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžio dalimi, kuria... 8. Apeliacinio proceso metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą... 9. Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Šiaulių miesto... 10. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos... 11. Dėl kitų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų... 12. Išnagrinėjusi bylos medžiagą ir nuteistojo apeliacinį skundą, kolegija... 13. Nr. 2K-38/2009, 2K-174/2009, 2K-7-287/2009). Taigi šiuo atveju baudžiamasis... 14. Kitas apelianto skunde nurodytas prašymas pripažinti jo atsakomybę... 15. Dėl nuteistajam paskirtos bausmės... 16. Nors nuteistasis apeliaciniu skundu ir prašo jam skirtą laisvės apribojimo... 17. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju... 18. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo... 19. Už Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos... 20. Apelianto skunde nurodyti teiginiai, kad laisvės apribojimo bausmė būti... 21. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 22. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2... 23. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. nuosprendį pakeisti:... 24. E. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikyti tai, kad jis savo noru... 25. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....