Byla 2A-1067-560/2012
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Nataljos Cikoto ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo BUAB „Jandasta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui BUAB „Jandasta“ dėl sutartinės prievolės įvykdymo pripažinimo ir atsakovo B UAB „Jandasta“ priešieškinį ieškovei J. D. dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė J. D. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad ji pagal 2008-04-10 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria nuosavybės teise įsigijo butą/patalpą, unikalus Nr. ( - )reg. Nr. ( - ), 1/34 d. automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. ( - ), reg. Nr. ( - ), l/36d. žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), reg. Nr. ( - ), esančius adresu ( - ), sutartines prievoles įvykdė galutinai ir tinkamai; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad 2008-04-10 iš atsakovo UAB „Jandasta" nupirko butą, stovėjimo aikštelę ir žemės sklypą, esančius ( - ). Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis notariškai buvo sudaryta ir patvirtinta Vilniaus m. 24-ojo notarų biuro notaro A. G.. 2008-04-09 d., t.y. iki sutarties sudarymo, pardavėjui buvo sumokėta 178 000 Lt suma. Ieškovės įgaliotas asmuo – E. D. 2008-04-25 d. iš jam AB „Hansabankas" priklausančios sąskaitos pavedimu sumokėjo dar 170 000 Lt. 2008-06-18 d. iš Vilniaus miesto 24-ojo notarų biuro notaro A. G. buvo gautas raštas dėl vienašalio sutarties nutraukimo, vadovaujantis Sutarties 6.2.p., t.y. galutinai ir tinkamai nesumokėjus atsakovui likusios (32 000 Lt) sumos. E. D. tą pačią dieną susitiko su atsakovo direktoriumi S. Š. ir susitarė dėl likusios sumos apmokėjimo, t.y. atsakovo direktoriui S. Š. 32 000 Lt suma buvo sumokėta dalimis po 1000 Lt, 2000 Lt. Nuvykus pas notarą S. Š. nepasirodė, nors telefonu dar bendravo ir notarui patvirtino, jog sutartis yra galutinai apmokėta ir tinkamai įvykdyta. Ieškovė kreipėsi į atsakovą registruotu laišku dėl prievolės įvykdymo patvirtinimo, tačiau susisiekti su atsakovu nepavyko.

5Atsakovas B UAB „Jandasta“ su pareikštu ieškiniu nesutiko bei pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės J. D. 32 000 Lt nesumokėtos sumos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Teigė, kad ieškovė neįrodė, jog ji sumokėjo likusius 32 000 Lt. Ieškovės ieškinyje nurodyta 32 000 Lt mokėjimo tvarka (mokėjimas grynaisiais) prieštarauja pasirašytai 2008-04-10 sutarties 2.2.2 punkto nuostatai, jog mokėjimai vykdomi į UAB „Jandasta" sąskaitą, o ne grynais. Kadangi rašytinių įrodymų ieškovė neturi dėl 32 000 Lt sumokėjimo, nors toks rašytinis įrodymas (išrašas iš sąskaitos) būtų buvęs, jei būtų laikomasi mokėjimo tvarkos nustatytos 2008-04-10 sutarties 2.2.2 punkte, ieškovė negali remtis liudytojų parodymais.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė. Pripažino, kad ieškovė J. D. pagal 2008-04-10 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria nuosavybės teise įsigijo butą/patalpą, unikalus Nr( - ), 1/34 d. automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. ( - ), l/36d. žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esančius adresu ( - ), sutartines prievoles sumokėti 380 000 Lt UAB „Jandasta“, įvykdė galutinai ir tinkamai. Priteisė iš atsakovo B UAB „Jandasta“ ieškovės J. D. naudai 132 Lt žyminio mokesčio, 496 Lt procesinio dokumento parengimo ir atstovavimo teisme išlaidas bei į valstybės pajamas 37,48 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

8Nurodė, kad byloje nėra rašytinių įrodymų apie ieškovės įgaliotų asmenų 32 000 Lt sumokėjimą dalimis (po 2 000 Lt, 1 000 Lt) UAB „Jandasta“. Taip pat pažymėjo, kad kai kilo ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (LR CK 1.93 str. 2 d.), tačiau nagrinėjamu atveju faktiniai duomenys – įrodymai gali būti nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis (LR CPK 177 str. 1 d., 2 d.). Teismas, remdamasis šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, iš kurių seka, jog ieškovės įgalioti asmenys E. D. ir R. D. sumokėjo grynaisiais S. Š. likusią įsiskolinimo dalį – 32 000 Lt, jog tarp ieškovės tėvo ir S. Š. buvo susiformavę draugiški, paremti pasitikėjimu santykiai bei kad šiuo metu S. Š. slapstosi, neperduoda įmonės buhalterinių dokumentų bankroto administratoriui, taip pat remdamasis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, padarė išvadą, kad ieškovė sumokėjo 32 000 Lt atsakovui, todėl savo įsipareigojimus pagal pirkimo-pardavimo sutartį įvykdė.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Atsakovas B UAB „Jandasta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-04-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės J. D. ieškinį atsakovui B UAB „Jandasta“ dėl sutartinės prievolės įvykdymo pripažinimo bei išlaidų priteisimo atmesti. Apelianto manymu, teismo sprendimas priimtas neįvertinus visų byloje esančių įrodymų, netinkamai taikant procesines ir materialines teisės normas, teismų praktiką, todėl yra nepagrįstas ir naikintinas. Pasak apelianto teismas nepagrįstai nagrinėjamoje byloje teigė, kad faktiniai duomenys – įrodymai gali būti nustatomi LR CPK 177 str. 2 d. nuostatomis, nes šios nuostatos taikymas yra ribojamas LR CK 1.93 str. 2 d., t.y. kad kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo, įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl 2008-04-10 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties tinkamo įvykdymo, kitaip tariant šalys nesutaria dėl 32 000 Lt sumokėjimo. Atsakovas teigia, kad ieškovė nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais, kad 32 000 Lt atsakovui buvo sumokėti grynais pinigais, mokant po 1 000 Lt ir 2 000 Lt, o ieškovės nurodoma mokėjimo tvarka prieštarauja pasirašytos sutarties 2.2.2 nuostatai, kad mokėjimai vykdomi į UAB „Jandasta“ sąskaitą, o ne grynaisiais. Pažymėjo, kad sutartis yra privaloma jos šalims, turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), neleidžiama atsisakyti įvykdyti prievolę ir vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas, išskyrus sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais (LR CK 6.177 str. 1 d.), todėl ieškovė privalėjo sutartį vykdyti tinkamai ir nustatytu terminu, laikytis sutarties ir įstatymų nurodymų. Taigi, remiantis LR CK 1.93 str. 2 d. sutarties nuostatomis ieškovė, siekdama įrodyti tinkamą sutartinės prievolės įvykdymą, negalėjo remtis liudytojų parodymais, todėl teismas nepagrįstai leido pinigų mokėjimo aplinkybes įrodinėti liudytojų parodymais. Tuo labiau, kad apklausti liudytojai yra ieškovės šeimos nariai ar artimi šeimos narių draugai. Be to, teismas neatsižvelgė į byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių prieštaringumą liudytojų parodymams. Pasak apelianto, šalių pasirašytos nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties nuostatos pagrindžia priešingas aplinkybes nei savo parodymuose teigė liudytojai, dėl ko pastarųjų parodymai apskritai neturėjo būti vertinami arba įvertinti kritiškai. Pažymėjo, kad sutartimi už 380 000 Lt buvo parduotas nebaigtas statyti nekilnojamasis turtas, o ieškovė savo lėšomis ir sąskaita įsipareigojo atlikti visus likusius buto apdailos darbus. Taigi, liudytojų parodymai, jog 32 000 Lt suma tariamai buvo mokėta dalimis, atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamasis turtas buvo nebaigtas statyti, todėl piniginės lėšos buvo mokamos atsižvelgiant į statybos darbų užbaigimą etapais, prieštarauja sutarčiai. Apeliantas pažymėjo, kad prieš perkant nekilnojamąjį turtą ieškovės įgaliotas asmuo E. D. 178 000 Lt įnešė grynaisiais pinigais į UAB „Jandasta“ kasą (ką patvirtina kasos pajamų orderis), po sutarties pasirašymo bankiniu pavedimu dar pervedė 170 000 Lt, laikantis sutartyje nustatytos tvarkos, kas, pasak apelianto, taip pat paneigia liudytojų parodymus, kad už tariamai mokėtą grynaisiais pinigais 32 000 Lt sumą nebuvo prašoma iš atsakovo pakvitavimo, nes neva šalis siejo draugiški santykiai. Taigi, liudytojų parodymai dėl 32 000 Lt sumokėjimo ir kasos pajamų nereikalavimo prieštarauja byloje esantiems faktams – iki tol tarp šalių buvusiai ir vykdomai mokėjimo tvarkai bei sutarties nuostatoms, todėl teismas liudytojų parodymus turėjo vertinti kritiškai. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas neatsižvelgė į procesines ir materialines teisės normas bei nusistovėjusią teismų praktiką. Pažymėjo, kad ieškovė byloje nepateikė dokumentų, pagrindžiančių likusios 32 000 Lt sutartinės prievolės įvykdymo sumos sumokėjimo atsakovui, dėl ko nėra ir UAB „Jandasta“ pakvitavimo, patvirtinančio visišką prievolės įvykdymą. Pažymėjo, kad ieškovė, negaudama pakvitavimo už neva sumokamas įmokas, nesiėmė jokių veiksmų siekdama sustabdyti prievolės įvykdymą iki bus išduotas dokumentas patvirtinantis piniginių lėšų įmokėjimą. Priešingai, atsakovei nevykdant sutartinių prievolių, neatsiskaitant su atsakovu, atsakovas nustatė terminą ieškovei piniginei prievolei įvykdyti, o vėliau iniciavo ir sutarties nutraukimą. Tik remiantis ieškovės tikinimais, kad ji atsiskaitys su atsakovu, sutarties nutraukimo procedūra buvo sustabdyta, kas patvirtina aplinkybes, jog būtent ieškovė geranoriškai ir laiku nevykdė sutartimi prisiimtos prievolės tinkamo įgyvendinimo. Taip pat apeliaciniame skunde pažymima, kad pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas pinigai turėjo būti pervedami į atsakovo banko sąskaitą. Sutarties 7.2. p. numatyta, kad sutarties pakeitimai ir papildymai yra šalių pasirašomi ir patvirtinami notaro. Tokie sutarties pakeitimai nebuvo atlikti, todėl ieškovė pažeidė sutarties sąlygas bei savo veiksmais prisiėmė riziką ir iš to kylančias pasekmes dėl sutartimi prisiimtų prievolių tinkamo neįgyvendinimo. Dėl šių aplinkybių, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nesant byloje įrodymų konstatavo, kad ieškovė sutartines prievoles įvykdė galutinai ir tinkamai.

11Ieškovė J. D. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pažymėjo, kad UAB „Jandasta“ buvęs direktorius nėra perdavęs įmonės finansinių dokumentų bankroto administratoriui, todėl nėra galimybės išsiaiškinti, ar yra apskaityti ieškovės sumokėti pinigai atsakovo buhalterinėje apskaitoje. Dėl šių aplinkybių šiuo atveju ribojimas įrodinėti liudytojų parodymais prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Pažymėjo, kad ieškovės tėvas E. D., kuris ir mokėjo grynaisiais atsakovui, turėjo asmeninių santykių su atsakovo direktoriumi E. Š. - jam pardavė savo namą, bendraudavo su juo kaip kaimynai, todėl visiškai juo pasitikėjo. Netiesioginiame rašytiniame įrodyme - 2008-06-09 UAB „Jandasta“ rašte, adresuotame notarui A. G., nurodoma, kad šalys susitarė ir nustatė mokėjimo grafiką likusiai sumai pagal sutartį sumokėti, kas patvirtina liudytojų parodymus, kad likusi suma buvo mokama dalimis. Nurodo, kad tarp šalių buvo sudaryta notariškai patvirtina nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl paprastos rašytinės sutarties formos nesilaikymo ir negalimumo remtis liudytojų parodymais yra visiškai nepagrįstas. Pasak ieškovės, šiuo atveju dalinis prievolės pagal sutartį įvykdymas juridinio asmens turi būti įformintas, vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str., t.y. pinigų priėmimo kvitu, o ne rašytinės formos sutartimi. Pagal 6.39 str. 2 d. tuo atveju, jei kreditorius sutiko priimti prievolės įvykdymą kitu būdu, tai prievolė laikoma įvykdyta. Tarp šalių susiklosčiusi bendradarbiavimo praktika patvirtina, kad mokėjimai buvo vykdomi tiek banko pavedimu, tiek grynais, t.y. kreditorius sutiko priimti prievolės įvykdymą tiek mokant grynais, tiek pavedimu. Nurodo, kad priešingai nei teigia apeliantas, liudytojai notaras A. G., A. W., E. B. nėra ieškovės ar jos šeimos narių giminaičiai ar draugai. Liudytojų parodymuose nėra jokio prieštaringumo, jie vientisi ir neprieštaraujantys tarpusavyje bei logiškai pagrįsti. Tuo tarpu apeliantas, analizuodamas sutarties sąlygas, daro visiškai nepagrįstas prielaidas, neatsižvelgia į kitas sutarties sąlygas bei įstatyminį reglamentavimą, pagal kurį būtent pardavėjas privalo savo sąskaita ir rizika atlikti visus reikiamus veiksmus, pašalinti trūkumus ir atlyginti pirkėjui nuostolius, jei pardavėjo pareiškimai ir/ar garantijos neatitinka tikrovės. Pasak ieškovės, apelianto teiginiai dėl ieškovės nesąžiningumo ir neatsiskaitymo su atsakovu yra tik prielaidos. Byloje patvirtinta, kad UAB „Jandasta“ direktorius S. Š. slapstosi ir neperduoda administratoriui buhalterinės apskaitos. Taigi, apeliantą atstovaujančiam administratoriui nėra žinoma, ar gauti pinigai yra apskaityti bendrovės kasoje, todėl akivaizdu, kad apeliantas negali įrodyti savo tvirtinimų dėl ieškovės tariamo neatsiskaitymo. Taip pat atsiliepime teigiama, kad nėra pagrindo vadovautis apeliaciniame skunde nurodomomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtomis nutartimis, kadangi nagrinėjamos bylos ir minimų bylų ratio decidendi nesutampa, todėl nurodomos bylos neturi precedentinės galios nagrinėjamoje byloje. Taip pat pažymima, kad apeliacinis skundas paduotas tik dėl ieškinio patenkinimo. Priešieškinio dalyje skundas nepateiktas, todėl apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti visą teismo sprendimą yra nepagrįstas.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Atsakovo B UAB „Jandasta“ apeliacinis skundas atmestinas.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

15Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176, 185 str.), bei materialines teisės normas, reglamentuojančias prievolių vykdymą, bei pagrįstai priėjo išvados, jog ginčijami 32 000 Lt buvo sumokėti dalimis UAB „Jandasta“ direktoriui S. Š., taip ieškovei pilnai įvykdant savo sutartinius įsipareigojimus pagal 2008-04-10 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Apeliaciniame skunde išdėstyti atsakovo teiginiai nepaneigia šių teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.

16Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad ieškovė J. D. 2008-04-10 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi iš atsakovo UAB „Jandasta“ nupirko 71,34 kv.m. butą/patalpą, unikalus Nr. ( - ), 1/34 d. automobilių stovėjimo aikštelę Nr. 31, unikalus Nr. ( - ), l/36 d. žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esančius adresu ( - ), bei įsipareigojo atsakovui už nekilnojamąjį turtą sumokėti 380 000 Lt. Sandorį patvirtino Vilniaus m. 24ojo notarų biuro notaras A. G., notarinio registro Nr. ( - ). VĮ Registrų centras J. D. nuosavybė į nekilnojamąjį turtą įregistruota 2008-04-14.

17Atsakovas ieškovei 2008-04-10 išrašė PVM sąskaitą faktūrą 380 000 Lt sumai. Iš 2008-04-09 kasos pajamų orderio kvito Serija JAN Nr. 059 matyti, kad ieškovė dar iki sutarties sudarymo atsakovui sumokėjo 178 000 Lt grynais, kas užfiksuota ir nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje. 2008-04-25 bankiniu pavedimu į UAB „Jandasta“ sąskaitą ieškovės įgaliotas asmuo tėvas E. D. sumokėjo dar 170 000 Lt. Taigi rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovui už nekilnojamąjį turtą pagal ginčo sutartį buvo sumokėta 348 000 Lt. Byloje nėra tiesioginių rašytinių įrodymų dėl likusių 32 000 Lt sumokėjimo.

18Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės J. D. įsipareigojimo sumokėti atsakovui nekilnojamojo turto kainą visiško įvykdymo fakto nustatymo. Ieškovė teigė, kad su atsakovu visiškai atsiskaitė, nes likusius 32 000 Lt dalimis atsakovo direktoriui S. Š. grynaisiais sumokėjo jos įgalioti asmenys - tėvas E. D. ir sesuo R. D., ką patvirtina liudytojų parodymai bei netiesioginiai rašytiniai įrodymai. Atsakovas B UAB „Jandasta“, atstovaujama bankroto administratoriaus, nesutiko su šiais ieškovės teiginiais, kadangi ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog pilnai įvykdė savo įsipareigojimus, o vadovaujantis LR CK 1.93 str. 2 d. nuostatomis, nagrinėjamu atveju negalima liudytojų parodymais įrodinėti prievolės įvykdymo fakto. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad, priešingai nei teigia atsakovas, nagrinėjamu atveju faktiniai duomenys - įrodymai gali būti nustatomi visomis LR CPK 177 str. 1 d., 2 d., numatytomis priemonėmis, bei remdamasis liudytojų parodymais, kitais bylos įrodymais ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė pilnai atsiskaitė su atsakovu, todėl ieškinį patenkino.

19Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (LR CK 1.63 str. 1 d.). Sutarties (prievolės) įvykdymas yra sandoris, todėl jo įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo pasekmės. LR CPK 177 str. numatyta, kokiomis priemonėmis gali būti nustatomi byloje reikšmingi faktiniai duomenys. Tai yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir kita (LR CPK 177 str. 2 d.). Tačiau, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, į tai, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp fizinio ir juridinio asmens, tai, kad sutartyje buvo numatyta, jog už nekilnojamąjį turtą atsiskaitoma pinigus pervedant į pardavėjo banko sąskaitą (kas taip pat suponuoja tam tikrų rašytinių įrodymų apie prievolės įvykdymą gavimą), sutinka su apelianto teiginiais, jog LR CPK 177 str. 2 d. taikymas nagrinėjamoje byloje yra apribotas LR CK 1.93 str. 2 d. nuostatomis, kur numatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. Vis tik, aiškinant įstatymus ir juos taikant, privalu vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (LR CK 1.5 str. 4 d.). Šių principų turinys nagrinėjamų santykių kontekste atskleistas LR CK 1.93 str. 6 d. Pagal šią normą teismas gali netaikyti šio straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo remtis liudytojų parodymais, kai: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

20Byloje nustatyta, kad ieškovės įgaliotą asmenį - tėvą E. D., kuris pagrinde ir vykdė atsiskaitymus su atsakovu, bei atsakovo direktorių S. Š. siejo asmeniniai, draugiški santykiai. Jie ilgą laiką bendravo, leido kartu laisvalaikį, E. D. pardavė S. Š. savo namą. Ieškovė ir jos įgalioti asmenys visiškai pasitikėjo atsakovo direktoriumi, todėl, kaip teigė liudytojai, nebuvo reikalaujama iš S. Š. rašytinių patvirtinimų dėl dalinių skolos sumokėjimų. Šalių buvo sutarta, kad visiškai atsiskaičius už perkamą nekilnojamąjį turtą atsakovas ieškovei išduos raštą, patvirtinantį visišką ir tinkamą atsiskaitymą, tačiau, ieškovei visiškai atsiskaičius su atsakovu, S. Š. pas notarą patvirtinti prievolės įvykdymą neatvyko. Šiuo metu S. Š. slapstosi, o atsakovui UAB „Jandasta“ iškelta bankroto byla. S. Š. neperduoda įmonės buhalterinių dokumentų B UAB „Jandasta“ bankroto administratoriui, todėl nėra realios galimybės nustatyti, kaip buvo vedama įmonės buhalterinė apskaita ir ar ieškovės bei liudytojų nurodomi grynųjų pinigų mokėjimai buvo apskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias svarbias bylos aplinkybes, laiko, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių paaiškinimus dėl ginčo dalyko, pagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti netiesioginiai bylos įrodymai. Priešingu atveju - nagrinėjamoje byloje draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

21Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-20 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-58/2007; 2008-02-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Iš bylos įrodymų seka, kad 2008-06-09 raštu UAB „Jandasta“ kreipėsi į J. D. su raginimu iki 2008-06-16 d. sumokėti 32 000 Lt, kad išvengtų Sutarties 6.2. p. įvardytų pasekmių. Ieškovei neįvykdžius raginimo nurodytu papildomu laikotarpiu, 2008-06-18 atsakovas kreipėsi į Vilniaus m. 24 notarų biurą su prašymu notariškai patvirtinti pareiškimą apie vienašalį sutarties nutraukimą ir išduoti notaro patvirtintą liudijimą, kad sutartis yra pardavėjo vienašališkai nutraukta dėl pirkėjo kaltės, apie ką buvo informuota ieškovė. 2008-06-19 UAB „Jandasta“ prašymu Vilniaus m. 24 notarų biuras buvo informuotas apie tai, kad šalys susitarė ir nustatė mokėjimo grafiką likusiai sumai pagal sutartį sumokėti, todėl prašė stabdyti sutarties nutraukimo procedūrą. Taigi paties atsakovo notarų biurui pateiktas 2008-06-19 raštas iš esmės patvirtina, kad šalys susitarė, jog likusi suma bus sumokėta dalimis. Iš ieškovės paaiškinimų bei liudytojų E. D., R. D., E. B., A. W. parodymų seka, jog laikotarpiu nuo 2008 m. birželio mėnesio iki 2009 m. kovo mėnesio ieškovės J. D. įgalioti asmenys E. D. bei R. D. 32 000 Lt dalimis (po 1 000 - 2 000 Lt) sumokėjo atsakovo direktoriui S. Š., su kuriuo, kaip minėta ieškovės tėvas E. D. palaikė artimus, draugiškus santykius, juo pasitikėjo. Ieškovė J. D. ir liudytojas E. D., kuris iš esmės ir vykdė bei kontroliavo atsiskaitymus su atsakovu, teigė, jog visiškai atsiskaičius su atsakovu (t.y. sumokėjus likusius 32 000 Lt atsakovo direktoriui grynais), S. Š. ėmė slapstytis, vengė pasirašyti pakvitavimą, pas notarą paskirtu laiku pasirašyti pakvitavimą neatėjo, nors skambino notarui ir patvirtino, kad įsipareigojimai buvo įvykdyti. Šias bylos aplinkybes iš esmės patvirtino ir liudytoju byloje apklaustas notaras A. G., kuris teisme paaiškino, kad į jį kreipėsi E. D., teigdamas, kad visiškai atsiskaitė su UAB „Jandasta“, be to jam skambino ir UAB „Jandasta“ direktorius S. Š., pranešdamas, kad sutartis yra pilnai apmokėta ir galutinai įvykdyta, bei derino susitikimo laiką, tačiau į paskirtą susitikimą neatvyko. Taigi byloje esantys rašytiniai duomenys apie atsakovo ketinimą nutraukti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį bei prašymą sustabdyti sutarties nutraukimą, šalims sutarus dėl likusios sumos sumokėjimo, ir ieškovės paaiškinimai bei liudytojų parodymai pirmosios instancijos teismui leido padaryti išvadą, kad ieškovės nurodymai, jog su atsakovo buvo visiškai atsiskaityta, jo direktoriui S. Š. dalimis sumokant grynaisiais 32 000 Lt, yra pagrįsti. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas neturėjo pagrindo netikėti ieškovės ir liudytojų parodymais, kurie iš esmės yra nuoseklūs, neprieštaraujantys, jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog likę 32 000 Lt už įsigytą nekilnojamąjį turtą buvo sumokėti atsakovo direktoriui grynaisiais. Nors liudytojai E. D. ir R. D. yra ieškovės šeimos nariai (tėvas ir sesuo), tačiau iš bylos duomenų taip pat seka, kad jie pagal notariškai patvirtintą įgaliojimą atstovavo ieškovės interesams, veikė ieškovės vardu santykiuose su atsakovu, vykdė atsiskaitymus. Šių liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtino ir kiti liudytojai - notaras A. G., E. B., A. W., kurie nėra ieškovės šeimos nariai ar artimi draugai, todėl nėra pagrindo liudytojų parodymus atmesti ar juos vertinti kritiškai. Liudytojų parodymų patikimumo nepaneigia ir atsakovo apeliaciniame skunde nurodomos nekilnojamojo turto-pirkimo pardavimo sutarties nuostatos (1.1.1. - 1.1.2., 5.4. p.) bei jų aiškinimas. Byloje nebuvo nustatinėjama, ar atsakovas, parduodamas ieškovei nebaigtos statybos nekilnojamąjį turtą, buvo tinkamai įvykdęs savo įsipareigojimus (tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas), taip pat nebuvo paneigti liudytojų paaiškinimai, jog butas su automobilių stovėjimo aikštele buvo parduoti su statybos trūkumais, dėl ko likusi suma buvo mokama dalimis, atsižvelgiant į atliktus darbus. Be to, kaip minėta, šalių susitarimą likusį įsiskolinimą mokėti dalimis patvirtina ir atsakovo notarui pateiktas 2008-06-19 prašymas. Pažymėtina ir tai, kad byloje pateiktas ieškovės J. D. prašymas (siųstas atsakovui 2009 m. kovo, gegužės, liepos mėnesiais, t.y. neužilgus po grynų pinigų sumokėjimo bei dar iki atsakovo bankroto bylos iškėlimo) dėl 2008-04-10 nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties vykdymo, kuriame teigiama, jog sutartis buvo tinkamai įvykdyta, bei prašoma atsakovo pateikti raštišką įsipareigojimų įvykdymo patvirtinimą (b.l. 43-46), taip pat netiesiogiai patvirtina ieškovės paaiškinimus bei liudytojų parodymus, kad su atsakovu buvo visiškai atsiskaityta.

22Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad ieškovė, už butą mokėdama grynaisiais, pažeidė sutarties sąlygas, nes, kaip nurodo apeliantas, sutartyje buvo numatyta, jog mokėjimai atliekami į atsakovo banko sąskaitą, o jokie sutarties pakeitimai, kaip tą numato 7.2 punktas, šiuo atveju nebuvo padaryti. Prievolė turi būti vykdoma kreditoriui arba jo atstovui (LR CK 6.44 str. 1 d.). Jeigu kreditorius sutiko priimti prievolės įvykdymą kitokiu būdu, prievolė laikoma įvykdyta (LR CK 6.39 str. 2 d.). Atsakovas yra juridinis asmuo, santykiuose su trečiaisiais asmenimis juridinį asmenį atstovauja juridinio asmens organai (nagrinėjamu atveju direktorius). Byloje nustatyta, kad šalys susitarė dėl likusios sumos sumokėjimo dalimis. Mokėjimus ieškovės atstovai E. D. ir R. D. grynaisiais dalimis mokėjo atsakovo UAB „Jandasta“ direktoriui S. Š., kuris, priimdamas grynuosius pinigus, sutiko su tokiu prievolės įvykdymu, bei kuriam, remiantis LR CK 6. 65 str. 1 d. nuostatomis, ir kilo pareiga duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą. Tai, kad prieš nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties sudarymą ieškovė sumokėjo grynais 178 000 Lt, o sudarius sutartį pervedė į atsakovo banko sąskaitą dar 170 000 Lt, nepaneigia liudytojų nuosekliais paaiškinimais bei netiesioginiais rašytiniais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, jog ieškovė likusią 32 000 Lt sumą grynaisiais sumokėjo atsakovo direktoriui S. Š.. Šių nustatytų faktinių aplinkybių nepaneigia ir kiti objektyvūs bylos įrodymai. Kaip minėta, S. Š. slapstosi, nėra perdavęs administratoriui įmonės buhalterinių dokumentų, t.y. atsakovui nėra žinoma tikroji padėtis, ar ieškovės nurodomi mokėjimai yra apskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje, todėl, įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, atsakovo teiginiai, jog teismas be teisinio pagrindo patenkino ieškinį, o priešieškinį atmetė, yra niekuo nepagrįsti bei atmestini.

23Pagal CPK 4 str. 1 d., teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus, jeigu abiejų bylų teisinė ir faktinė situacija yra analogiška. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos dėl įrodymų naštos paskirstymo, pakvitavimo įrodomosios vertės, sutarties tinkamo vykdymo. Tačiau apelianto B UAB „Jandasta“ nurodomų kasacinio teismo nutarčių, priimtų civilinėse bylose Nr. 3K-3-594/2009, Nr. 3K-3-257/2010, Nr. 3K-3-560, bei nagrinėjamos bylos ratio decidendi iš esmės skiriasi, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjant šią bylą nėra pagrindo tiesiogiai remtis šiomis bei kitomis apelianto nurodomomis kasacinio teismo nutartimis (CPK 4, 185 str.). Be to, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl ginčo dalyko neprieštarauja nurodomose kasacinio teismo nutartyse pateiktiems išaiškinimams.

24Taip pat niekuo nepagrįsti apelianto aiškinimai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, o skundžiamas teismo sprendimas nėra teisėtas ir pagrįstas. Tokie apelianto teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, nes apeliaciniame skunde nėra nurodoma, kokias konkrečiai civilinio proceso nuostatas teismas pažeidė bei kaip jas pažeidė. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai, įvertino visus su byloje pareikštais reikalavimais ir atsikirtimais susijusius įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pripažįstant, kad ieškovė, sumokėdama atsakovo direktoriui likusius 32 000 Lt grynais, tinkamai ir pilnai įvykdė savo įsipareigojimus pagal nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį.

25Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo B UAB „Jandasta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra.

26Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamu teismo sprendimu iš atsakovo ieškovei buvo priteistas 132 Lt dydžio žyminis mokestis. Atsakovui UAB „Jandasta“ iškelta bankroto byla. Pagal LR CPK 83 str. 1 d. 8 p., 2 d. nuostatas ieškovė atleistina nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už ieškinio įmonei, kuriai iškelta bankroto byla, pareiškimą, todėl teismo sprendimas tikslintinas, ieškovės sumokėtą 132 Lt dydžio žyminį mokestį grąžinant iš valstybės biudžeto.

27Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė J. D. prašo, atmetus apeliacinį skundą, priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, tačiau apeliacinės instancijos teismui ieškovė nepateikė jokių jos patirtų bylinėjimosi išlaidų patvirtinančių dokumentų, todėl toks atsakovų prašymas netenkintinas.

28Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 329-330 str., teisėjų kolegija

Nutarė

29atsakovo B UAB „Jandasta“ apeliacinį skundą atmesti.

30Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą. Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, kuria priteista iš atsakovės B UAB „Jandasta“ ieškovės J. D. naudai 132 Lt žyminio mokesčio, panaikinant nurodymą žyminį mokestį priteisti iš atsakovo B UAB „Jandasta“ ir šioje dalyje nurodant grąžinti ieškovei J. D. (a.k. ( - ) 132 Lt sumokėto žyminio mokesčio iš valstybės biudžeto.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė J. D. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad ji... 5. Atsakovas B UAB „Jandasta“ su pareikštu ieškiniu nesutiko bei pateikė... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 26 d. sprendimu... 8. Nurodė, kad byloje nėra rašytinių įrodymų apie ieškovės įgaliotų... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Atsakovas B UAB „Jandasta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 11. Ieškovė J. D. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Atsakovo B UAB „Jandasta“ apeliacinis skundas atmestinas. ... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 15. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir... 16. Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad ieškovė J. D.... 17. Atsakovas ieškovei 2008-04-10 išrašė PVM sąskaitą faktūrą 380 000 Lt... 18. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės J. D.... 19. Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba... 20. Byloje nustatyta, kad ieškovės įgaliotą asmenį - tėvą E. D., kuris... 21. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys... 22. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad ieškovė, už butą mokėdama... 23. Pagal CPK 4 str. 1 d., teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į kasacine... 24. Taip pat niekuo nepagrįsti apelianto aiškinimai, kad pirmosios instancijos... 25. Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą... 26. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamu teismo... 27. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė J. D. prašo, atmetus apeliacinį... 28. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str.... 29. atsakovo B UAB „Jandasta“ apeliacinį skundą atmesti.... 30. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimą iš...