Byla e2A-2092-601/2019
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Tomo Romeikos,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Ž. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovei V. R., trečiajam asmeniui notarei Z. D. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė J. Ž. Marijampolės apylinkės teismo prašė konstatuoti, kad 2014 m. lapkričio 28 d. sudarytas bendrasis sutuoktinių A. V. bei D. V. testamentas yra niekinis ir negaliojantis bei taikyti restituciją, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškovė nurodė, kad jos įtėviai sutuoktiniai A. V. ir D. V. 2014 m. lapkričio 28 d. Jurbarko rajono 2-ajame notaro biure sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo patvarkė, kad vieno iš sutuoktinių mirties atveju visas jo turtas paliekamas pergyvenusiam sutuoktiniui, o, mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, visas turtas paliekamas atsakovei, D. V. sesers A. M. dukrai V. R.. Palikėjams mirus, V. R. 2018 m. vasario 5 d. pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo Šakių rajono 2–ojo notarų biuro notarei Z. D.. Ieškovės nuomone, testamentas neatitiko A. V. ir D. V. valios, todėl siekia jį nuginčyti. Anot ieškovės, tai, kad įtėviai bendruoju testamentu visą savo turtą paliko ne įdukrai, o giminaitei, lėmė sutrikusi jų psichinė ir fizinė sveikata, keletas konfliktinių situacijų šeimoje bei atsakovės V. R. ieškovės įtėviams darytas psichologinis spaudimas.

103.

11Atsakovė V. R. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nuo 2005 metų santykiai tarp ieškovės ir įtėvių pradėjo blogėti, o nuo 2007 metų bendravimas tarp šalių praktiškai nutrūko, todėl A. V. ir D. V. visokeriopai ėmė rūpintis atsakovė, vežiojo juos pas gydytojus, lankė gydymo įstaigose, gamino jiems valgyti, tvarkė kambarius, maudė ir atliko visus kitus darbus reikalingus jų priežiūrai. Atsidėkodami už rūpestį, A. ir D. V. laisva valia, be jokios prievartos ir psichologinio spaudimo nusprendė surašyti atsakovės naudai testamentą. Atsakovės tvirtinimu, abu sutuoktiniai, surašydami testamentą, visiškai suvokė savo veiksmus, ką patvirtina tai, kad: a) A. V., būdamas darbingas, visą laiką dirbo atsakingose pareigose, buvo Šakių rajono vyriausiuoju zootechniku, Lietuvai tapus nepriklausomai, tarnavo pasienyje, jam buvo leista namuose laikyti šaunamąjį ginklą, kuris buvo perduotas policijai tik po jo mirties; b) D. V. nuo pat bendrojo testamento sudarymo dienos niekada nepareiškė abejonių dėl savo valios išraiškos; c) po sutuoktinio mirties 2015 m. kovo 24 d. Šakių rajono 2-ajame notarų biure surašė įgaliojimą atsakovei vesti paveldėjimo bylą; d) 2017 m. Šakių rajono 1-ajame ir 2-ajame notarų biuruose sudarė turto (buto ir žemės sklypų) perleidimo sutartis, o gautas lėšas perdavė įdukrai ir vaikaitėms; e) D. V. sudarant aukščiau nurodytus sandorius nei vienam iš notarų, tvirtinusiems šiuos sandorius, nekilo abejonių dėl jos veiksnumo; f) prieš mirtį D. V. gulint ligoninėje, ieškovė reikalavo surašyti naują testamentą, tačiau D. V. kategoriškai atsisakė.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

134.

14Marijampolės apylinkės teismas skundžiamu 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas iš ieškovės J. Ž. priteisė: atsakovei V. R. 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 12,41 Eur bylinėjimosi išlaidų.

155.

16Teismas pripažino, kad testatorius A. V. ginčo testamento dienai neprigirdėjo, o testatorė D. V. turėjo judėjimo negalią, tačiau, anot teismo, asmens fizinė negalia negali būti pripažįstama aplinkybėmis, leidžiančiomis abejoti asmens gebėjimu suvokti savo veiksmus. Juolab, kad nei gydytojams, nei byloje apklaustiems liudytojams B. J., A. M., S. V., R. B., Ž. P., J. R., kurie bendravo su A. V. ir D. V. betarpiškai prieš testamento sudarymą, jo sudarymo dieną, ir vėliau, nekilo abejonių dėl testatorių gebėjimų suprasti savo veiksmų reikšmę: jie elgėsi sąmoningai, suprasdami, kad susirgo, iš anksto išreiškė valią visą savo turtą palikti pergyvenusiam sutuoktiniui, o mirus pergyvenusiam sutuoktiniui – V. R..

176.

18Teismas itin reikšminga šio ginčo kontekste aplinkybe laikė tai, jog testamentą pasirašė patys testatoriai notaro akivaizdoje, testatorių parašas yra padėtas pakankamai tvirtai, parašyti vardai ir pavardės, parašai, pasirašyta tinkamoje vietoje, nepraleidžiant raidžių, kas taip pat leido teismui tikėti ginčo testamento pasirašymo momentu testatorių sąmoninga ir socialiai orientuota būkle. Be to, ieškovė neginčijo testatorių parašų tikrumo ginčo testamente, kas, teismo vertinimu, leidžia tvirtinti, jog ieškovė nesuabejojo, jog D. V. ir A. V. 2014 m. lapkričio 28 d. gebėjo pasirašyti testamente.

197.

20Teismas sprendė, kad turto palikimas atsakovei V. R. iš esmės atitiko testatorių gyvenimiškas aplinkybes, yra logiškas ir, gana, tikėtinas, įvertinus tai, jog būtent atsakovė visapusiškai rūpinosi testatoriais, turėjo įgaliojimus tvarkyti jų banko sąskaitas bei tai, jog ieškovė J. Ž. testamento sudarymo metu nebendravo su jais.

218.

22Teismas padarė išvadą, jog tai, kad atsakovė surado notarą ir su vyru nuvežė testatorius pas notarą, nesudaro jokio pagrindo abejoti testamento sudarymo procedūros atlikimu ar testatorių galimybe 2014 m. lapkričio 28 d. laisva valia nurodyti ginčijamo testamento turinį. Teismas taip pat konstatavo, kad bendrojo sutuoktinių testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos trūkumų nebuvo, testamento formos trūkumų taip pat nenustatyta. Ta aplinkybė, kad pirmiausiai A. V. ir D. V. savo turtą nusprendė palikti pergyvenusiam sutuoktiniui, o tik po to atsakovei, tik patvirtina tai, jog šis jų sprendimas yra logiškas, priimtas tuo metu jų šeimoje susiklosčiusių aplinkybių pagrindu – labiausiai jais rūpinosi atsakovė, o ieškovė 2013–2014 metais nebendravo, ką patvirtino byloje apklausti liudytojai ir pripažino pati ieškovė.

239.

24Teismas nustatė, kad teismui nėra pateikti įrodymai, o yra tik ieškovės spėliojimai ir prielaidos, kad 2014 m. lapkričio 28 d. sudarant bendrąjį sutuoktinių testamentą A. V. ir D. V. nesuprato veiksmų reikšmės, jų nevaldė dėl vartojamų vaistų bei sirgtų ligų padarinių, nes ji apie įtėvių fizinę ir psichinę būklę 2014 m. lapkričio 28 d. sužinojo tik netiesiogiai ir ieškinys yra pareikštas vien dėl fakto, jog įtėviai jai nepaliko turto. Teismo įsitikinimu, ieškovė neįrodė, jog D. ir A. V., sudarydami testamentą, buvo tokios psichinės būklės, kurioje negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Priešingai, teismas padarė išvadą, kad testatoriai A. V. ir D. V. testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuoti, patys suformavo savo valią bei ją išreiškė, jų valia išreikšta asmeniškai ir laisvai, be prievartos ir suklydimo, tinkamai įforminta notarine tvarka.

2510.

26Teismas nesprendė restitucijos taikymo klausimo šioje byloje, kadangi atmetė ieškinį dalyje dėl testamento nuginčijimo.

27III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

2811.

29Apeliaciniu skundu ieškovė J. Ž., apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir konstatuoti, kad 2014 m. (apeliaciniame skunde – 2018 m.) lapkričio 28 d. sudarytas bendrasis sutuoktinių A. V. ir D. V. testamentas yra niekinis ir negaliojantis, taikyti restituciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3011.1.

31byloje pakanka įrodymų daryti išvadai, kad testamentas iš esmės prieštarauja jos mirusių įtėvių tikrajai valiai, nes testamento sudarymo metu testatoriai A. V. ir D. V. buvo tokios būsenos, kuri neleido jiems adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jų valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto, t. y.: A. V. ilgą laiką sirgo depresija, turėjo priklausomybę nuo psichotropinio vaisto klonazepamo, taip pat vartojo mirtazapiną, sertraliną bei medazepamą, be to, jo klausa buvo ženkliai nusilpusi; D. V. buvo persirgusi dviem išeminiais insultais, prieš pat 2014 m. lapkričio 28 d. testamento sudarymą buvo hospitalizuota Šakių ligoninės nervų ligų skyriuje (2014 m. rugsėjo 30 d.–2014 m. spalio 10 d.), šios gydymo įstaigos išraše išvardintos diagnozės: išemija smegenų baseinuose, smegenų žievės atrofija, eisenos sutrikimai, dalinis jutimų sutrikimas dėl insulto, Parkinsono liga, polineuropatija ir klausos nervo neuritas; ekspertizės išvadoje konstatuotas D. V. įgytas intelekto deficitas, silpnaprotystė (kita kraujagyslinė demencija (F 01.8)) ir todėl pateikta prielaidinė išvada, kad D. V. testamento surašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti;

3211.2.

33A.ir D. V. siekė turtą palikti pergyvenusiam sutuoktiniui, kas leidžia daryti išvadą, jog jie nebuvo tvirtai apsisprendę dėl tolesnių patvarkymų testamento sudarymo metu. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad iš notaro po testamento sudarymo jie išėjo nesupratę, kodėl negalėjo palikti dalį turto anūkei P.. Juolab, jie nesuprato, kad pergyvenęs sutuoktinis nebegalės šio testamento pakeisti;

3411.3.

35ieškovė į teismą dėl testamento nuginčijimo kreipėsi atsižvelgdama į D. V. valią, nes įmotė labai pergyveno dėl savo suklydimo sudarant testamentą ir kad jo pakeisti nebegalėjo. Kita vertus, tikrąją savo valią įmotė išreiškė darydama vėlesnius po sutuoktinio mirties patvarkymus dėl turto;

3611.4.

37jeigu ieškovė būtų suinteresuota tik įtėvių turtu, tai ji būtų galėjusi dar įmotei gyvai ginčyti sutuoktinių testamentą, įrodinėti įtėvių neveiksnumą, prieštarauti dėl įmotės turto pardavimo ir gautų lėšų perdavimo kitiems giminaičiams (B. ir A. P.). Tačiau ieškovė rūpinosi įmote, jos sveikata, kasdieniniu gyvenimu ir dvasiniu komfortu, džiaugėsi atsinaujinusiais santykiais, vaikaičių bendravimu su senele ir gerbė įmotės valią;

3811.5.

39pirmosios instancijos teismas sprendime neįrašė ir neaptarė ieškovei svarbių asmenų parodymų, netiksliai surašė šeimos gydytojos V. Š. ir gydytojo psichiatro A. S. parodymus, vertindamas ekspertizių išvadas, neanalizavo į bylą pateiktų medicininių dokumentų ir juose esančių įrašų, neatsižvelgė į gydytojo A. S. paaiškinimą dėl A. V. vartoto klonazepamo, į V. Š. paaiškinimą, kad ji nuolat šį vaistą išrašydavo, į A. V. ligos istorijų įrašus, patvirtinančius nuolatinius šio vaisto paskyrimus, nekreipė dėmesio į tai, kad A. V. labai stipriai neprigirdėjo, neaptarė atsakovės parodymų apie A. V. charakterį ir keistą punktualumą, rėmėsi prieštaringais gydytojos V. Š., galimai suinteresuotos bylos baigtimi, parodymais dėl D. V. psichinės sveikatos, klaidingai interpretavo gydytojų parodymus dėl testatorės psichinių gebėjimų, teismas pats taip pat sprendime vengė konkretizuoti D. V. turėtus sveikatos sutrikimus, netiksliai nurodė liudytojus, kurie bendravo su A. ir D. V. testamento sudarymo dieną, ignoravo faktą, kad ieškovė santykius su įmote po įtėvio laidotuvių ne tik atnaujino, bet ir aktyviai rūpinosi įmote iki pat jos mirties, t. y. teismas sprendime neįvertino visų surinktų įrodymų ir liko daugybė nepašalintų pagrįstų abejonių, kurios iškyla iš liudytojų parodymų, gydytojų paaiškinimų, įrašų medicininiuose dokumentuose, ekspertų išvadų dėl išreikštos palikėjų valios atitikimo jų tikrajai valiai.

4012.

41Atsiliepime atsakovė V. R., prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

4212.1.

43apeliantė nepateikė jokių įtikinamų įrodymų, kad testatorių elgesyje buvo požymių, rodančių psichikos sutrikimų, dėl kurių jie negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Priešingai, testamento sudarymo metu testatoriai buvo tokios būsenos, kuri leido jiems priimti jų valią atitinkantį sprendimą dėl paliekamo turto, todėl jų valia turi būti gerbiama, o testamentas negali būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu;

4412.2.

45apeliantė savo apeliaciniame skunde daugiausia vietos skyrė A. V. ir D. V. ligų istorijų aprašymui, jiems gydytojų paskirtų vaistų poveikiui ir pan., nors ji nėra gydytoja ir neturi kompetencijos vertinti šių asmenų psichinės būsenos. Atsakovės nuomone, dėl to apeliaciniame skunde gausu nepagrįstų išvadų, faktų iškraipymų, spėlionių ir prielaidų.

46Teisėjų kolegija

konstatuoja:

47IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4813.

49Apeliacinis skundas atmestinas.

5014.

51Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

5215.

53Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti ieškinio reikalavimai dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

5416.

55Nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 28 d. sutuoktiniai A. V. ir D. V. Jurbarko rajono 2-ajame notaro biure sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo: 1. A. V. priklausantis visas kilnojamas ir nekilnojamas turtas, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, ir visos turtinės teisės, paliekamas sutuoktinei D. V.; 2. D. V. priklausantis visas kilnojamas ir nekilnojamas turtas, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, ir visos turtinės teisės, paliekamas sutuoktiniui A. V.; 3. A. V. ir D. V. susitarė, kad mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, visas turtas paliekamas V. R.. ( - ) mirė A. V., o ( - ) mirė D. V.. Apeliantė (testatorių įdukra) prašo pripažinti negaliojančiu 2014 m. lapkričio 28 d. sutuoktinių testamentą, nes jo sudarymo metu sutuoktiniai negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti dėl savo psichinės ir fizinės sveikatos (CK 1.89 str.).

5617.

57Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu bei CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs įrodymus byloje, laikė nustatytomis bylos aplinkybes, kad testatoriai A. V. ir D. V. testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuoti, patys suformavo savo valią bei ją išreiškė, jų valia išreikšta asmeniškai ir laisvai, be prievartos ir suklydimo, tinkamai įforminta notarine tvarka. Teismas sprendė, kad ieškovė (apeliantė) neįrodė, jog D. ir A. V. sudarydami testamentą buvo tokios psichinės būklės, kurioje negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl ieškovės (apeliantės) ieškinys atsakovei dėl testamento nuginčijimo, atmestinas.

5818.

59Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

6019.

61Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

6220.

63Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjos valios atitikimo jos tikrajai valiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018).

6421.

65Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

6622.

67Kaip matyti, apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas testatorių ligų istorijų aprašymu (nurodoma, kokiomis ligomis jie sirgo) ir jiems skiriamų vaistų galimu poveikiu, ko pasekoje apeliantė tvirtina, kad testamento sudarymo metu testatoriai negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Pažymėtina, kad šioms, apeliantės nurodomoms, aplinkybėms (ligų, naudojamų vaistų poveikis gebėjimui suprasti savo veiksmų reikšmę) įvertinti byloje buvo paskirtos pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės. 2019 m. balandžio 16 d. – gegužės 14 d. ekspertizės akte Nr. 83TPK-292/2019 ekspertė davė išvadą, kad A. V. testamento sudarymo dieną galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Bendrojo sutuoktinių testamento pasirašymo metu 2014 m. lapkričio 28 d. A. V. konstatuojama Organinė depresija. A. V. bendra sveikatos būklė turėjo įtakos jo psichinei būsenai, tačiau tai netrukdė jam suprasti savo veiksmų reikšmės bei išreikšti savo valios 2014 m. lapkričio 28 d. sudarant sutuoktinių testamentą. A. V. vartoti vaistai turėjo įtakos jo psichinei būsenai (antidepresantas gerina nuotaiką, koreguoja energetinį potencialą, miegą). Vaistų poveikis, kuris galėjo trikdyti testatoriaus gebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę bei išreikšti savo valią 2014 m. lapkričio 28 d. sudarant bendrąjį sutuoktinių testamentą, nekonstatuojamas. 2019 m. balandžio 16 d. – gegužės 14 d. ekspertizės akte Nr. 83TPK-294/2019 ekspertė davė prielaidinę išvadą, kad D. V. testamento pasirašymo metu 2014 m. lapkričio 28 d. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Bendrojo sutuoktinių testamento pasirašymo metu 2014 m. lapkričio 28 d. D. V. konstatuojamas įgytas intelekto deficitas, silpnaprotystė – kita kraujagyslinė demencija. D. V. bendra sveikatos būklė galimai turėjo įtakos jos psichinei būsenai, valiai 2014 m. lapkričio 28 d. sudarant bendrąjį sutuoktinių testamentą.

6823.

69Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 str. 2 d., 216 str.). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 str.). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018).

7024.

71Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esantys įrodymai, t. y. 1) pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kurioje konstatuota, kad A. V. bendrojo sutuoktinių testamento pasirašymo metu 2014-11-28 galėjo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, 2) gydytojų V. Š. ir A, S. parodymai, kuriuose nėra užfiksuota, jog A. V. prieš testamento sudarymą buvo tokios būsenos, kad negalėtų suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, 3) liudytojų B. J., S. V., A. M., R. B., J. R. ir Ž. P. parodymai, kuriuose šie asmenys taip pat jokių psichikos sutrikimų nepastebėjo, bei nustatytos aplinkybės, t. y. 1) testamentas sudarytas pas notarą (nėra byloje abejonių dėl notaro pareigų tinkamo atlikimo), 2) testatoriai tiek prieš testamento sudarymą, tiek po jo, nors ir turėdami įvairių sveikatos sutrikimų (sulėtėjęs mąstymas, klausos tam tikras sutrikimas ir kt.) rūpinosi vienas kitu, 3) A. V. iki mirties vairavo automobilį, nupirkdavo vaistų, maisto, - pakankamos spręsti, kad A. V. testamento pasirašymo metu 2014 m. lapkričio 28 d. galėjo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Daryti priešingas išvadas nėra jokio pagrindo, nes byloje nėra įrodymų, kad testatoriaus valia buvo kitokia, negu išreikšta testamente.

7225.

73Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, kad teismo psichiatrė ekspertė, duodama išvadą, neatsižvelgė, kad A. V. buvo paskirtas papildomas vaistas – medazapamas, kad jis ilgus metus vartojo klonazepamą, kad jo klausa buvo nusilpusi. Iš pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad ekspertė įvertino asmens sveikatos istorijas (jos buvo pateiktos ekspertei), įvertino A. V. skiriamų vaistų poveikį (ekspertė matė, kokie vaistai buvo paskirti), todėl nėra jokio pagrindo abejoti ekspertizės aktu, juo labiau, jog jis atitinka (patvirtina tas pačias aplinkybes) kitus byloje esančius įrodymus bei nustatytas aplinkybes. Tai, kad A. V. neprigirdėjo nėra ir negali būti pagrindu kelti abejones dėl jo gebėjimo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Tą visiškai pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas.

7426.

75Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad D. V. testamento pasirašymo metu 2014 m. lapkričio 28 d. negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Byloje yra atlikta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kurioje duota prielaidinė išvada, kad D. V. testamento pasirašymo metu 2014-11-28 negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tačiau, kaip jau minėta, eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju yra pateikta prielaidinė išvada, kuri vertintina kaip netiesioginis įrodymas (turintis mažesnio lygio patikimumą), kuriai pagrįsti ar paneigti turi būti pateikiami kiti įrodymai. Kiti bylos įrodymai, t. y. 1) liudytojos V. Š. (gydžiusi gydytoja) parodymai, kuriuose nurodyta, kad 2014 m. lapkričio mėnesį nepastebėjo jokių mąstymo sutrikimų, buvo normalus žmogus, 2) liudytojo A. S. (psichiatras) parodymai, kuriuose jis nurodė, jog 2014 m. sausio mėnesį su D. V. bendrauti ėjo, simptomatika mažesnė, nerimas mažesnis; po to daugiau pas jį nesilankė, 3) liudytojų B. J., S. V., A. M., R. B., J. R. ir Ž. P. parodymai, kuriuose šie asmenys taip pat jokių psichikos sutrikimų nepastebėjo, 4) 2017 m. gegužės 10 d. pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią testatorė D. V. savarankiškai pardavė butą (pati pas notarę pasirašė sutartį), 5) 2017 m. gegužės 31 d. pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią testatorė D. V. per įgaliotinį pardavė žemės sklypą, bei nustatytos aplinkybės, t. y. 1) testamentas sudarytas pas notarą (nėra byloje abejonių dėl notaro pareigų tinkamo atlikimo), 2) testatoriai tiek prieš testamento sudarymą, tiek po jo, nors ir turėdami įvairių sveikatos sutrikimų (sulėtėjęs mąstymas, atminties sutrikimai ir kt.) rūpinosi vienas kitu, 3) testatorė D. V. po testamento sudarymo rūpinosi savo turtiniais reikalais (priėmė palikimą, pardavinėjo nekilnojamąjį turtą), 4) testatorė neginčijo testamento, 5) ieškovė, testatoriai esant gyvai, nesikreipė į teismą dėl testatorės veiksnumo apribojimo, - leidžia daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad testamento sudarymo metu testatorės D. V. valia atitiko jos tikrąją valią. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, jog testamento sudarymo metu D. V. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

7627.

77Apibendrinant visus apelianto argumentus pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai (ieškovė rūpinosi testatore D. V. iki jos mirties; testatorė pinigus už parduotą turtą padalino kitiems (ne atsakovei); teismo sprendime nepasisakyta apie testatoriaus A. V. charakterį ir keistą punktualumą; testatoriai nesuprato, kodėl jie negalėjo palikti dalį turto anūkei P. ir kt.) teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

7828.

79Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

80Dėl bylinėjimosi išlaidų

8129.

82Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės atsakovei priteistinos 300 Eur (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.).

8330.

84Taip pat iš apeliantės priteistinos 8,24 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d., 3 p., 96 str.).

85Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

86Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

87Priteisti atsakovei V. R., a. k. ( - ), iš ieškovės J. Ž., a. k. ( - ), 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

88Priteisti valstybei iš ieškovės J. Ž., a. k. ( - ), 8,24 Eur (aštuonis eurus 24 ct) išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų įteikimu, kurios mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

89Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė J. Ž. Marijampolės apylinkės teismo prašė konstatuoti, kad 2014... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad jos įtėviai sutuoktiniai A. V. ir D. V. 2014 m.... 10. 3.... 11. Atsakovė V. R. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nuo... 12. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. 4.... 14. Marijampolės apylinkės teismas skundžiamu 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu... 15. 5.... 16. Teismas pripažino, kad testatorius A. V. ginčo testamento dienai... 17. 6.... 18. Teismas itin reikšminga šio ginčo kontekste aplinkybe laikė tai, jog... 19. 7.... 20. Teismas sprendė, kad turto palikimas atsakovei V. R. iš esmės atitiko... 21. 8.... 22. Teismas padarė išvadą, jog tai, kad atsakovė surado notarą ir su vyru... 23. 9.... 24. Teismas nustatė, kad teismui nėra pateikti įrodymai, o yra tik ieškovės... 25. 10.... 26. Teismas nesprendė restitucijos taikymo klausimo šioje byloje, kadangi atmetė... 27. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 28. 11.... 29. Apeliaciniu skundu ieškovė J. Ž., apeliacinės instancijos teismo prašo... 30. 11.1.... 31. byloje pakanka įrodymų daryti išvadai, kad testamentas iš esmės... 32. 11.2.... 33. A.ir D. V. siekė turtą palikti pergyvenusiam sutuoktiniui, kas leidžia... 34. 11.3.... 35. ieškovė į teismą dėl testamento nuginčijimo kreipėsi atsižvelgdama į... 36. 11.4.... 37. jeigu ieškovė būtų suinteresuota tik įtėvių turtu, tai ji būtų... 38. 11.5.... 39. pirmosios instancijos teismas sprendime neįrašė ir neaptarė ieškovei... 40. 12.... 41. Atsiliepime atsakovė V. R., prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti,... 42. 12.1.... 43. apeliantė nepateikė jokių įtikinamų įrodymų, kad testatorių elgesyje... 44. 12.2.... 45. apeliantė savo apeliaciniame skunde daugiausia vietos skyrė A. V. ir D. V.... 46. Teisėjų kolegija... 47. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 48. 13.... 49. Apeliacinis skundas atmestinas.... 50. 14.... 51. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)... 52. 15.... 53. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo... 54. 16.... 55. Nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 28 d. sutuoktiniai A. V. ir D. V. Jurbarko... 56. 17.... 57. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė vadovaudamasis tikimybių... 58. 18.... 59. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas,... 60. 19.... 61. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12... 62. 20.... 63. Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio... 64. 21.... 65. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas... 66. 22.... 67. Kaip matyti, apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas testatorių ligų... 68. 23.... 69. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės... 70. 24.... 71. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esantys įrodymai, t. y. 1)... 72. 25.... 73. Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, kad teismo psichiatrė... 74. 26.... 75. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas... 76. 27.... 77. Apibendrinant visus apelianto argumentus pažymėtina, jog kasacinio teismo... 78. 28.... 79. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas... 80. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 81. 29.... 82. Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės atsakovei priteistinos 300 Eur... 83. 30.... 84. Taip pat iš apeliantės priteistinos 8,24 Eur išlaidos, susijusios su... 85. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 86. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti... 87. Priteisti atsakovei V. R., a. k. ( - ), iš ieškovės J. Ž., a. k. ( - ), 300... 88. Priteisti valstybei iš ieškovės J. Ž., a. k. ( - ), 8,24 Eur (aštuonis... 89. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....