Byla 2A-219-71/2012
Dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Reginos Agotos Gutauskienės, teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus,

2kolegijos posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovui A. B. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia.

3Kolegija,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė M. M. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu Šiaulių miesto apylinkės teismo prašė pripažinti, kad 2009-04-08 paskolos sutartis dėl 7500 Lt paskolos pasirašyta ieškovės ir atsakovo yra įforminta dviem egzemplioriais, pripažinti, kad 2009-04-08 paskolos sutartis dėl 7500 Lt paskolos pasirašyta ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta, priteisti bylinėjimosi išlaidas (1-2, 65-66 b. l.).

6Ieškovė nurodė, kad 2009-04-08 pasirašė su atsakovu dviem egzemplioriais paskolos sutartį dėl 7500 Lt, tačiau pinigai nebuvo perduoti ieškovei. Pinigų perdavimo faktas nėra fiksuotas paskolos sutartyje. Atsakovas paėmė ieškovės paskolos sutarties egzempliorių ir neteisėtai reikalauja iš ieškovės priteisti 15 000 Lt.

7Atsakovas A. B. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (15-17, 73-75 b. l.).

8Atsakovas nurodė, kad paskolino ieškovei 15 000 Lt, o ne 7500 Lt, pinigai buvo perduoti, o pareikštu reikalavimu ieškovė siekia išvengti prievolės grąžinti skolas. Ieškovė neteisingai nurodo, kad sutartis dėl paskolos suteikimo buvo pasirašyta viena tačiau dviem egzemplioriais, nes abi sutartys buvo pas atsakovą. Ieškovė meluoja teigdama, kad jis turįs buto raktus ir kitą sutarties egzempliorių paėmė iš jos buto, nurodydama, kad ieškovė į policiją nesikreipė, o kreipėsi tik tada, kai atsakovas teisme pareiškė ieškinį dėl paskolos grąžinimo. Nurodo, kad ieškovė prašė paskolinti pinigus dėl to, nes turi daug skolų, todėl dalį pinigų jis paėmė iš buto, kuris jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, o dalį – 3000 USD iš banko, kuriuos ieškovė sumokėjo kreditoriams: Šiaulių banko lizingui, už komunalines paslaugas, antstoliams, žino tai, nes kartu eidavo mokėti.

9II. Pirmosios nstancijos teismo sprendimo esmė

10Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.

11Priteisė iš ieškovės M. M. atsakovui A. B. 1000 Lt bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš ieškovės M. M. valstybei 450 Lt žyminio mokesčio (156-159 b. l.).

12Teismas išnagrinėjęs bylą ir spręsdamas iš šalių paaiškinimų, sutarčių, bei teismų praktikos šiuo klausimu, laikė, kad buvo sudaryta ne viena, o ne dvi sutartys, kurių suma yra 15000 Lt. Svarbia aplinkybė teismas laikė ta, kad abi paskolos sutartys buvo pas paskolos davėją, šioje byloje atsakovą, kuris, suėjus terminui, pateikė teismui ieškinį, prašydamas priteisti iš ieškovės pagal abi paskolos sutartis 15000 Lt. Teismas laikė, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, kad jai priklausantį sutarties egzempliorių iš jos buto atsakovas paėmė, nes turėjo jos buto raktus, kadangi jie artimai bendravo.

13Teismas nustatė, kad sutartyse yra parašyta, kad atsakovas paskolina pinigus ieškovei. Jose nurodytas esamasis laikas, jos pasirašytos 2009-04-08. Sutartyse nėra nurodyta, kad paskolins ateityje, o paskolina. Iš sutarties turinio teismas matė, kad atsakovas paskolina ieškovei pinigus, o ieškovė nurodo terminą iki kada pinigus turės grąžinti. Ieškovė teigė, kad jai nebuvo reikalingi pinigai, o atsakovas įrodė, kad ieškovei pinigai buvo reikalingi ir jie ieškovei buvo perduoti, nes byloje pateikti įrodymai, patvirtina, kad ieškovė turėjo skolų. Teismas ieškovės teiginius, kad jai nebuvo reikalingi pinigai ir kad jų iš atsakovo negavo, laikė nepagrįstais, nes paskolos sutartis 10 000 Lt byloje pateikta ne su pradiniu ieškiniu, o po to, kai teismas tai laikė ieškovės sugalvota gynybos versija, o ne realiai egzistuojančia paskolos sutartimi, juolab, kad ji pasirašyta su sūnumi.

14Teismas nurodė, kad paskolos sutartyje įrašo, kad pinigus gavo nėra, bet iš sutarties turinio matyti, kad pinigus atsakovas paskolina. Atsakovas yra nurodęs, kad artimai bendravo su ieškove, ja pasitikėjo ir kai ji paprašė paskolinti pinigų, jis dalį pinigų paėmė iš buto, esančio Kviečių gatvėje, kuris jam priklauso nuosavybės teise, kitą dalį nuėmė iš banko sąskaitos ir kartu vykdavo mokėti pinigus į bankus, pas antstolį. Atsakovas paaiškino, kad santykiai su ieškove pašlijo, kai jis paprašė pasirašyti sutartį dėl paskolintų pinigų, o ieškovė savo ranka surašė dvi sutartis po 7500 Lt. Atsakovas paaiškino, kad sutartis pasirašė po to, kai pinigai jau buvo perduoti ieškovei ir dalis skolų sumokėta, taip pat paaiškino, kad ieškovei nuolat reikėjo pinigų, nes turėjo daug skolų. Teismas pažymėjo, kad tokias atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai.

15Teismas pažymėjo, kad pagal teismų praktiką paskolos davėjui teka pareiga įrodyti pinigų perdavimą. Iš byloje esančių įrodymų teismas sprendė, kad atsakovas įrodė nurodytas aplinkybes, nes priešingu atveju, jei atsakovas nebūtų perdavęs ieškovei pinigų ir nebūtų abu mokėję kartu ieškovės skolas – pas antstolius ir bankuose, atsakovui šios aplinkybės nebūtų žinomos. Teismas laikė, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera ir jis turėjo galimybę skolinti pinigus ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančių įrodymų visumos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog pagal paskolos sutartį pinigų negavo ir kad sutartis buvo įforminta dviem egzemplioriais, o byloje esantys įrodymai pagrindžia pinigų perdavimą, nes paskolos sutartis yra realinė ir įsigalioja nuo pinigų perdavimo, todėl teismas ieškinį atmetė.

16Kadangi ieškinį teismas atmetė, o ieškovei buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo priėmimo šioje byloje, todėl teismui nustačius, kad yra pasirašytos dvi paskolos sutartys už 15000 Lt sumą, iš ieškovės valstybei priteisė 450 Lt žyminio mokesčio. Atmetus ieškinį, iš ieškovės teismas priteisė 1000 Lt bylinėjimosi išlaidas atsakovui.

17III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

18Apeliaciniu skundu M. M. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (162-164 b. l.).

19Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

201. Apeliantė nurodo, kad iš byloje esančių įrodymų – identiškų paskolos sutarties tekstų, tik 3 000 USD ( 7500 Lt ekvivalento) atsakovo nuėmimo iš banko faktas, nesant duomenų, kad ieškovė tuo laikotarpiu būtų patyrusi didesnes nei 7 500 Lt išlaidas – akivaizdu, kad 2009-04-08 paskolos sutartis tarp jos šalių buvo pasirašyta dviem egzemplioriais. Reikšminga yra ir tai, kad apeliantė, surašiusi paskolos sutarties tekstą neturi teisinio išsilavinimo, dėl ko į sutarties tekstą neįrašė sutarties sąlygos, kad sutartis sudaroma dviem egzemplioriais po vieną kiekvienai sutarties šaliai. Teismas nepagrįstai nurodė, kad teismų praktikoje yra laikoma, kad paskolos sutartys yra surašomos vienu egzemplioriumi, kuris iki paskolos grąžinimo yra laikomas pas paskolos davėją. Apeliantės nuomone skolos rašteliai yra surašomi vienu egzemplioriumi, o paskolos sutartys, kurios yra pasirašomos abiejų sutarties šalių – dviem egzemplioriais;

212. Teismas byloje nepagrįstai kritiškai vertino nepilnametės liudytojos M. M. parodymus, o sprendimą grindė, atsakovo sutuoktinės R. B. parodymais, kurios santykiai su ieškove yra itin priešiški, kadangi ieškovę ir atsakovą siejo artimi santykiai, apie kuriuos liudytoja R. B. žino, be to ji yra materialiai suinteresuota bylos baigtimi. Be to, atsakovas yra nurodęs, kad abu sutarties egzempliorius perdavė saugojimui V. Ž. namuose, o tuo tarpo liudytojas V. Ž. parodė, kad sutartys buvo saugomos jo automobilyje;

223. Apeliantė teigia, kad ji serga psichikos sutrikimais, jai diagnozuotas pasikartojantis depresinis epizodas, jai daug metų yra skiriami antidepresantai. Dėl vartojamų antidepresantų apeliantei, duodant teismui paaiškinimus, sunku sklandžiai dėstyti savo mintis, todėl jie nėra labai nuoseklūs;

23Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (172-177 b. l).

24Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

25Apeliantė nors ir nesutinka su visu teismo sprendimu, tačiau apeliaciniame skunde nebeginčija pinigų gavimo fakto. Dėl sprendimo dalies, kuria teismas pripažino paskolos sutartis sudarytomis, ieškovė nepasisako, jų neginčija, vadinasi su šia sprendimo dalimi ir įrodymų vertinimu sutinka. Apeliantė bando prievolę sumažinti, prašydama teismo dvi sutartis pripažinti kaip vieną sutartį. Apeliantės nurodoma aplinkybė dėl teisinių žinių neturėjimo yra tik vengimas grąžinti skolą. Teismas teisingai vertino M. M. parodymus ir aptarė juos sprendime. Teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovės nurodytą aplinkybė, kad atsakovas turėjo jos buto raktus ir paėmė sutarties antrą egzempliorių yra paneigta liudytojo V. Ž. parodymais. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas turėjo ieškovės buto raktus ir, kad atsakovas paėmė iš ieškovės buto jai priklausantį antrą sutarties egzempliorių. Teismas teisingai įvertino, pažymėdamas, kad policijos medžiagoje nėra fiksuota, kad atsakovas pripažintas kaltu, yra priimtas nutarimas nepradėti administracinio pažeidimo bylos. Teismas teisingai sprendime įvertino liudytojų R. B., V. Ž. parodymus, kurie yra nuoseklūs, išsamūs ir visiškai sutampa su nustatytomis bylos aplinkybėmis, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Ieškovė apeliaciniame skunde nors ir nesutinka su R. B. parodymų vertinimu, tačiau ji objektyviai nurodė tik jai žinomas aplinkybes, neiškreipdama jokių faktų ir R. B. parodymai visiškai sutampa su rašytiniais duomenimis byloje. Apeliantės aiškinimas, kad ji nenuosekli ir daug ko neatsimena, nes serga depresija, tai naujas būdas vengti grąžinti skolas ir įvykdyti prievoles. Ieškovė niekada anksčiau apie savo ligas neužsiminė ir nenurodė, kad jomis serga.

26IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Apeliacinis skundas atmestinas.

28Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.

29Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

30Dėl paskolos sutarčių vertinimo

31Viena iš civilinių teisinių kreditavimo formų yra paskolos sutartis. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (LR CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (LR CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Pagal juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė sutartis, tai reiškia, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių suderintos valios išreiškimo nepakanka. Tam, kad paskolos teisiniai santykiai atsirastų ir šios sutarties šalys įgytų atitinkamas teises ir pareigas, būtinas sutarties dalyko – pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų – perdavimas paskolos gavėjui. Tuo atveju, jei šalis, išreiškusi sutikimą perduoti paskolos dalyką, vis dėlto jo neperduos, arba kita šalis šio dalyko nepriims, reiškia, jog paskolos sutartis nesudaryta, kartu tai reiškia, kad ir paskolos gavėjas neįsipareigoja paskolos davėjui grąžinti paskolos dalyką. Paskolos sutartis taip pat yra vienašalė sutartis, nes iš šios sutarties kylančios pareigos grąžinti paskolos dalyką ir sumokėti palūkanas už naudojimąsi paskolos dalyku tenka tik paskolos gavėjui, o paskolos davėjas šios sutarties pagrindu įgyja reikalavimo teisę susigrąžinti paskolinto turto ekvivalentą su atlygiu už paskolą arba be jo. Taigi esminėmis paskolos sutarties sąlygomis pripažintina paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas paskolos davėjui grąžinti pinigus arba paskolinto suvartojamojo daikto ekvivalentą.

32Pastaruoju metu pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose akcentuojama, kad tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, ypač svarbi reikšmė tenka sutarties turiniui, t. y. paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, pripažįstama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui (LR CPK 12, 178 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinės bylos Nr. 3K-3-366/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinės bylos Nr. 3K-3-564/2010). Nesudaryta paskolos sutartis (nesant įvykusio pinigų ar daiktų perdavimo fakto) nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas, todėl pastaruoju atveju įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui ir kad paskolos sutartis sudaryta, tenka paskolos davėjui (LR CPK 12, 178 straipsniai).

33Dėl paskolos sutarties dalyko perdavimo fakto

34Nagrinėjamu bylos atveju paskolos sutartyse nėra specialiai aptarto sutarties dalyko pinigų perdavimo paskolos gavėjui momento. Pagal ieškinyje išdėstydamas faktines aplinkybes (faktinį ieškinio pagrindą), ieškovė savo reikalavimą dėl paskolos sutarties grindžia dviem juridiniais pagrindais. Ieškovė, prašydama pripažinti 2009-04-08 paskolos sutartį nesudaryta, remiasi LR CK 6.875 straipsnio 3 dalimi ir LR CK 1.73 straipsnio 2 dalimi. Pagal LR CK 6.875 straipsnio 3 dalies įstatymo normą, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta, jeigu įrodoma, kad pinigai iš tikrųjų nebuvo perduoti paskolos gavėjui. Teisėjų kolegija vertina tai, kad paskolos sutarties tekste nedviprasmiškai įrašyta: „kad A. B. paskolina pinigus M. M. 7500 Lt...“(3-4 b. l.).

35Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė iš viso neigė pinigų gavimo pagal paskolos sutartį faktą, tačiau apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo išvadų dėl paskolos sutarties dalyko perdavimo fakto neskundžia, todėl teisėjų kolegija platesnio vertinimo dėl paskolos sutarties dalyko perdavimo fakto nepateikia.

36Dėl paskolos sutarties pripažinimo sudaryta dviem egzemplioriais

37Apeliantė nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad iš byloje esančių įrodymų – identiškų paskolos sutarties tekstų, tik 3 000 USD (7500 Lt ekvivalento) atsakovo nuėmimo iš banko faktas, nesant duomenų, kad ieškovė tuo laikotarpiu būtų patyrusi didesnes nei 7 500 Lt išlaidas – akivaizdu, kad 2009-04-08 paskolos sutartis tarp jos ir atsakovo buvo pasirašyta dviem egzemplioriais.

38Atsakovui A. B. 2009-04-07, nutraukus indėlio sutartį anksčiau numatyto termino, AB Šiaulių bankas išmokėjo atsakovui 3000 USD, kuriuos jis paskolino ieškovei M. M. (27 b.l.). Lito ir JAV dolerio santykis 2009-04-08 dienai buvo 1 JAV doleris 2,5797 Lt, kas sudarė 7739,10 Lt ekvivalentą.

39Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė M. M. 2009 metais turėjo tokias skolas: AB SEB bankui – 4945,81 Lt (67 b. l.); S. J. S. – 2719,00 Lt (82 b. l.); Teo LT – 886 Lt (83 b. l.); AB Šiaulių vandenys – 314,71 Lt (84 b. l.); AB Šiaulių energija – 1559,75 Lt (85 b. l.); AB „VST“ – 96 Lt (97 b. l.). Viso ieškovė turėjo skolų už 10 521, 27 Lt. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė M. M. 2009-04-07 įnešė į AB SEB banką 4945,81 Lt (67, 97 b. l.), 2009-03-28 J. S. grąžino 2500 Lt (89 b. l.), 2009-01-08 sumokėjo AB „VST“ 96 Lt (97 b. l.), 2010-02-26 sumokėjo 886,33 Lt Teo LT (125 b. l.). Ieškovė per laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2011-11-16 AB „Šiaulių energijai“ apmokėjo 3134,11 Lt (126 b. l.), o laikotarpiu nuo 2009 – 2010 m. AB „Šiaulių vandenys“ sumokėjo 613,69 (128 b. l.), viso sumokėjo – 12 175,94 Lt. Iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ matyti, kad dar 2007 m. iš ieškovės yra priteistos skolos ir kitiems kreditoriams (79-80 b. l.). Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas įrodė, kad ieškovei pinigai buvo reikalingi ir jie ieškovei buvo perduoti, nes byloje pateikti įrodymai, patvirtina, jog ieškovė turėjo skolų už komunalinius patarnavimus, fiziniam asmeniui, bankams ir tai pagrįsta rašytiniais įrodymais, esančiais byloje, laikytina teisėta ir pagrįsta (67-69, 79-85, 89 b. l.). Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apeliantės argumentą, kad byloje nepateikta duomenų apie ieškovės tuo laikotarpiu turėtas didesnes nei 7500 Lt skolas.

40Reikšminga aplinkybe apeliantė laiko tai, kad ieškovė, surašiusi paskolos sutarties tekstą, neturėdama teisinio išsilavinimo, į sutarties tekstą neįrašė sąlygos, kad sutartis sudaroma dviem egzemplioriais po vieną kiekvienai sutarties šaliai. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš sutarties teksto aišku, jog sutartį sudarė du asmenys, vienas kurių –ieškovė–yra paskolos gavėja, kitas sutartį pasirašęs asmuo yra paskolos davėjas, todėl atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, neturint teisinio išsilavinimo abejoms šalims, yra taikomi ne tik ieškovei, bet ir kitai ginčo šaliai – atsakovui. Paskolos sutarties sąlygos, kad paskolos sutartis sudaroma dviem egzemplioriais, turinčiais vienodą teisinę galią, kurie tenka kiekvienai sutarties šaliai, neįrašymas į sutarties turinį, neįrodo pasirašytų sutarčių fiktyvumo bei nepaneigia pinigų perdavimo fakto. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad teismų praktikoje yra laikoma, kad paskolos sutartys yra surašomos vienu egzemplioriumi, kuris iki paskolos grąžinimo yra laikomas pas paskolos davėją. Remiantis išdėstytu ir iš įrodymų visumos pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog pinigų negavo pagal paskolos sutartį ir kad sutartis buvo įforminta dviem egzemplioriais, o byloje esantys įrodymai pagrindžia pinigų perdavimą, nes paskolos sutartis yra realinė ir įsigalioja nuo pinigų perdavimo, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai ieškovės ieškinį atmetė.

41Dėl liudytojų parodymų vertinimo

42Apeliantės argumentas, kad teismas nepagrįstai kritiškai vertino nepilnametės liudytojos M. M. parodymus byloje, o sprendimą grindė, atsakovo sutuoktinės. R. B. parodymais, laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

43LR CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008).

44Pirmosios instancijos teismas savo sprendime vertino tiek ieškovės dukters M. M., tiek atsakovo žmonos R. B. parodymus. Teismas iš įrodymų visumos padarė išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą apklausti liudytojas M. M. ir R. B., o jų parodymus vertinti grindžiant teismo išvadas. Apeliantės nurodoma aplinkybė dėl paskolos sutarčių saugojimo vietos, vertinant atsakovo ir liudytojo V. Ž. parodymus, laikytina nereikšminga. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai, o skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagristas.

45Dėl ieškovės parodymų vertinimo

46Apeliantės aiškinimas, kad ji nenuosekli ir daug ko neatsimena, nes serga depresija, vertintinas, kaip vengimas įvykdyti prievoles. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė, pareikšdama ieškinį, būtų užsiminusi ar nurodžiusi ligos diagnozę bei pateikusi įrodymus pagrindžiančius nurodomą ligą.

47Dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą priteisimo

48Kadangi Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012-01-26 nutartimi atidėjo ieškovei M. M. žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo apeliacinėje instancijoje, todėl iš apeliantės priteistinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą.

49Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

50Bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje priteistinos LR CPK 98 straipsnio pagrindu. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistinos iš apeliantės atsakovui, kurios tinkamai pagrįstos ir jas sudaro – 250 Lt (178-179 b. l.).

51Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

52Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis bei ieškovės apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškovės ieškinį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (LR CPK 326 str. 1d. 1p.).

53Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

54Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

55Priteisti iš ieškovės M. M., asmens kodas ( - ) valstybei 450 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. ( - ), įmokos kodas 5660).

56Priteisti iš ieškovės M. M. (asmens kodas ( - ) atsakovui A. B. (asmens kodas ( - ) 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 2. kolegijos posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo... 3. Kolegija,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė M. M. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu Šiaulių miesto apylinkės... 6. Ieškovė nurodė, kad 2009-04-08 pasirašė su atsakovu dviem egzemplioriais... 7. Atsakovas A. B. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (15-17, 73-75 b.... 8. Atsakovas nurodė, kad paskolino ieškovei 15 000 Lt, o ne 7500 Lt, pinigai... 9. II. Pirmosios nstancijos teismo sprendimo esmė... 10. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį... 11. Priteisė iš ieškovės M. M. atsakovui A. B. 1000 Lt bylinėjimosi išlaidas.... 12. Teismas išnagrinėjęs bylą ir spręsdamas iš šalių paaiškinimų,... 13. Teismas nustatė, kad sutartyse yra parašyta, kad atsakovas paskolina pinigus... 14. Teismas nurodė, kad paskolos sutartyje įrašo, kad pinigus gavo nėra, bet... 15. Teismas pažymėjo, kad pagal teismų praktiką paskolos davėjui teka pareiga... 16. Kadangi ieškinį teismas atmetė, o ieškovei buvo atidėtas žyminio... 17. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 18. Apeliaciniu skundu M. M. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo... 19. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 20. 1. Apeliantė nurodo, kad iš byloje esančių įrodymų – identiškų... 21. 2. Teismas byloje nepagrįstai kritiškai vertino nepilnametės liudytojos M.... 22. 3. Apeliantė teigia, kad ji serga psichikos sutrikimais, jai diagnozuotas... 23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. B. prašo apeliacinį skundą atmesti,... 24. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 25. Apeliantė nors ir nesutinka su visu teismo sprendimu, tačiau apeliaciniame... 26. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 27. Apeliacinis skundas atmestinas.... 28. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis... 29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 30. Dėl paskolos sutarčių vertinimo... 31. Viena iš civilinių teisinių kreditavimo formų yra paskolos sutartis.... 32. Pastaruoju metu pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką... 33. Dėl paskolos sutarties dalyko perdavimo fakto... 34. Nagrinėjamu bylos atveju paskolos sutartyse nėra specialiai aptarto sutarties... 35. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjant... 36. Dėl paskolos sutarties pripažinimo sudaryta dviem egzemplioriais... 37. Apeliantė nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad iš byloje esančių... 38. Atsakovui A. B. 2009-04-07, nutraukus indėlio sutartį anksčiau numatyto... 39. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė M. M. 2009... 40. Reikšminga aplinkybe apeliantė laiko tai, kad ieškovė, surašiusi paskolos... 41. Dėl liudytojų parodymų vertinimo... 42. Apeliantės argumentas, kad teismas nepagrįstai kritiškai vertino... 43. LR CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį... 44. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime vertino tiek ieškovės dukters M.... 45. Dėl ieškovės parodymų vertinimo... 46. Apeliantės aiškinimas, kad ji nenuosekli ir daug ko neatsimena, nes serga... 47. Dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą priteisimo ... 48. Kadangi Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012-01-26 nutartimi atidėjo... 49. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje... 50. Bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje priteistinos LR CPK 98... 51. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 52. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis bei ieškovės... 53. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 54. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti... 55. Priteisti iš ieškovės M. M., asmens kodas ( - ) valstybei 450 Lt (keturis... 56. Priteisti iš ieškovės M. M. (asmens kodas ( - ) atsakovui A. B. (asmens...