Byla 2A-792-330/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Tamošiūnienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos rajono vandenys“, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ ir atsakovės (pagal priešieškinį) akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-526-613/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos rajono vandenys“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrovet“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, G. A., individuali V. U. mėsos gamybos įmonė, G. A. ir uždarosios akcinės bendrovės: „Pajūrio mėsinė“, „Ekovega“, „Hidrona“, „Ekoslėnis“, „Akai“, „Kerežis“, „E. Ž. ir partneriai“, „Lukoil Lietuva“, išvadą teikianti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, taip pat pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ priešieškinį ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos rajono vandenys“ ir atsakovei pagal priešieškinį akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ dėl nepagrįsto praturtėjimo, priešpriešinių piniginių reikalavimų įskaitymo ir lėšų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė AB „Klaipėdos rajono vandenys“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Agrovet“, prašydama priteisti iš atsakovės 36 419,43 Eur (125 749 Lt) įsiskolinimą už vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas, dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo negautas 23 480 Eur (81 071,75 Lt) dydžio pajamas, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinyje nurodyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Agrovet“ susiklostė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo - vartojimo santykiai: ieškovė teikė paslaugas, o atsakovė jomis naudojosi. Nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. atsakovė nemokėjo už suteiktas paslaugas, dėl ko susidarė 36 419,43 Eur (125 749 Lt) įsiskolinimas už šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu pripažino, kad atsakovė yra įgijusi ir nuosavybės teise valdo dalį nuotekų tinklų (apie 435 m), kuri įsiterpusi į vartotojams priklausančių ir vandens tiekėjos valdomų magistralinių buitinių nuotekų tinklus. Iki nuosavybės teisės atsakovei UAB „Agrovet“ pripažinimo šiais nuotekų tinklais jau buvo šalinamos kitų klientų (UAB „Lukoil Lietuva“, V. U. individualios įmonės, UAB „Akai“, UAB „Kerežis“ ir kt.) buitinės nuotekos, kurios vėliau patekdavo į ieškovės AB „Klaipėdos rajono vandenys“ nuotekų valymo sistemą. UAB „Agrovet“ 2009 m. balandžio 17 d. raštu kreipėsi į AB „Klaipėdos rajono vandenys“, reikalaudama neskaičiuoti jai mokesčių už nuotekų transportavimą. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir GVTNTĮ) 18 straipsnio 2 dalies pagrindu AB „Klaipėdos rajono vandenys“ administracija, kaip kompensaciją už naudojimąsi atsakovės nuotekų tinklais, priėmė sprendimą nuo 2009 m. balandžio 1 d. neskaičiuoti atsakovei UAB „Agrovet“ mokesčio už nuotekų transportavimą ir taikyti atsakovei ne 1,52 Eur (5,25 Lt), o 0,98 Eur (3,40 Lt) mokesčio kainą. Ieškovė 2012 m. balandį sužinojo, kad 2009 m. liepos 8 d. UAB „Agrovet“ pardavė nuotekų tinklus, dėl kurių naudojimo buvo skaičiuojama sumažinta nuotekų transportavimo kaina. Šios aplinkybės (dėl tinklų pardavimo kitam asmeniui) atsakovė nepranešė ieškovei ir po to nesąžiningai naudojosi nuotekų mokesčio lengvata iki 2011 m. gruodžio 31 d. Dėl tos priežasties ieškovė nuo 2009 m. liepos 8 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. negavo 23 480 Eur (81 071,75 Lt) pajamų, o atsakovė šią sumą be pagrindo sutaupė ieškovės sąskaita, t. y. nepagrįstai praturtėjo.
  3. UAB „Agrovet“ atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Aiškino, kad ji 125 749 Lt skolą ieškovei už vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas įskaitė kaip ieškovės AB „Klaipėdos rajono vandenys“ mokėjimus atsakovei UAB „Agrovet“ už naudojimąsi šios nuotekų tinklais ir tokiu būdu atsakovės UAB „Agrovet“ skolos ieškovei neliko, o ieškovės skola atsakovei UAB „Agrovet“ už naudojimąsi jai priklausančiu turtu (nuotekų tinklais) sumažėjo.
  4. Atsakovė UAB „Agrovet“ (dabar – restruktūrizuojama) pareiškė priešieškinį ieškovei AB „Klaipėdos rajono vandenys“ ir atsakovei AB „Klaipėdos vanduo“, kurį patikslinusi, prašė solidariai priteisti iš AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Klaipėdos rajono vandenys“ nepagrįstai gautas 7 148,96 Eur (24 683,93 Lt) dydžio pajamas už AB „Klaipėdos rajono vandenys“ transportuotą kitų abonentų nuotekų kiekį per UAB „Agrovet“ nuosavybės teise priklausiusius nuotekų tinklus nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 8 d., pripažinti, kad UAB „Agrovet“ prievolė sumokėti ieškovei AB „Klaipėdos rajono vandenys“ 36 419,43 Eur (125 749 Lt) skolą už paslaugas yra įvykdyta UAB „Agrovet“ 2013 m. kovo 20 d. pateikto tarpusavio skolų įskaitymo akto pagrindu, priteisti UAB „Agrovet“ naudai solidariai iš AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Klaipėdos rajono vandenys“ 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  5. Priešieškinyje nurodyta, kad UAB „Agrovet“ nedarė kliūčių ieškovei naudotis jai priklausančia nuotekų infrastruktūra ar prijungti naujus abonentus, nors AB „Klaipėdos rajono vandenys“ nevykdė prievolės sumokėti už atsakovės turto naudojimą. Nuo 1992 m. balandžio 15 d. iki 2009 m. balandžio 17 d. viešųjų paslaugų teikėjos (privataus turto naudotojos) ir privačios nuosavybės savininkės santykiai dėl nuotekų infrastruktūros naudojimo nebuvo įteisinti sutartimis, tačiau naudojimosi infrastruktūra faktas neginčijamas. AB „Klaipėdos rajono vandenys“ turėjo teisinį pagrindą reikalauti mokesčio iš abonentų už suteiktas nuotekų išvalymo paslaugas, tačiau viešųjų paslaugų teikėja gavo pajamas ne tik už nuotekų išvalymą, bet ir už transportavimą, t. y. gavo daugiau pajamų, nei priklausė. Atsakovė 2009 m. balandžio 17 d. raštu pareikalavo nutraukti mokesčio už nuotekų transportavimą jai skaičiavimą; ant šio rašto buvo uždėta AB „Klaipėdos rajono vandenys“ direktoriaus žyma su nurodymu nuo 2009 m. balandžio 1 d. už nuotekas atsakovei skaičiuoti tik nuotekų išvalymo kainą. Po šio susitarimo AB „Klaipėdos rajono vandenys“ pradėjo skaičiuoti atsakovei kompensaciją už naudojimąsi nuotekų tinklais, transportuojant tinklų savininkės UAB „Agrovet“ nuotekas. AB „Klaipėdos rajono vandenys“ neginčija atsakovės UAB „Agrovet“ gautos kompensacijos už naudojimąsi jos nuotekų infrastruktūra teisėtumo per laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. liepos 8 d., tačiau AB „Klaipėdos rajono vandenys“ už kitų asmenų, prisijungusių prie UAB „Agrovet“ priklausiusių nuotekų tinklų, transportuotą nuotekų kiekį tinklų savininkei per visą naudojimosi privačiais nuotekų tinklais laikotarpį nuo 1992 m. balandžio 15 d. iki 2009 m. liepos 8 d. neatlygino, todėl UAB „Agrovet“ sustabdė savo įsipareigojimų ieškovei vykdymą. AB „Klaipėdos rajono vandenys“ vengiant sumokėti už naudojimąsi privačiais atsakovės nuotekų tinklais pagal 2009 m. balandžio 17 d. susitartą įkainį, buvo atliktas priepriešinių piniginių reikalavimų įskaitymas, todėl atsakovė ieškovei neskolinga. 2009 m. liepos 8 d. sutartimi UAB „Agrovet“ perleido nuosavybės teisę į nuotekų tinklus, tačiau jais toliau naudojosi tie patys abonentai, tarp jų ir UAB „Agrovet“. Perleidusi nuotekų tinklus UAB „Agrovet“ gautą kompensaciją sumokėdavo nuotekų tinklų savininkams, todėl jokios ekonominės naudos negavo. AB „Klaipėdos rajono vandenys“ nuo 2012 m. sausio 1 d. neatlygina už naudojimąsi privačiais nuotekų tinklais, tačiau UAB „Agrovet“ yra priversta mokėti nuotekų tinklų savininkams už nuotekų transportavimą privačiais nuotekų tinklais, t. y. UAB „Agrovet“ du kartus sumoka už nuotekų transportavimą ir patiria nesąžiningą dvigubą apmokestinimą.
  6. Ieškovė AB „Klaipėdos rajono vandenys“ atsiliepime į atsakovės patikslintą priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka. Teigė, kad laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ buvo viešųjų paslaugų – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikėja Klaipėdos rajono teritorijoje. Iki 2006 m. sausio 1 d. viešųjų paslaugų teikėjos atsakovės UAB „Agrovet“ tinklus naudojo neatlygintinai ir jokių savininkės pretenzijų negavo. Nurodė, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinės formos sutartis dėl turto naudojimosi, tačiau tarp jų faktiškai susiklostė ir per ilgą laikotarpį nusistovėjo civiliniai santykiai dėl naudojimosi šiuo turtu. Laikytina, kad tarp šalių faktiškai susiklostė panaudos santykiai, o panaudos sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Pati atsakovė 2009 m. balandžio 17 d. nei senam, nei naujam tinklų naudotojui nereiškė reikalavimų pakeisti panaudos santykius arba nustatyti šalių santykius iš naujo. Nurodė, kad UAB „Agrovet“ pateikti apskaičiavimai nepagrįsti, neįrodyti ir neaiškūs. UAB „Agrovet“ neteikė nuotekų transportavimo paslaugų, neturėjo nuotekų tvarkytojo statuso, bet neatsižvelgdama į tai, savo apskaičiavimus ji grindžia Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika. Pagal šią metodiką skaičiuojamos tiekėjų kainos ir jos (metodikos) negalima naudoti kitiems santykiams. Taikydama sau netinkamą metodiką atsakovė negalėjo tinkamai apskaičiuoti atlyginimo net ir tuo atveju, jeigu toks jai priklausytų. Atsakovė 2012 m. kovo 20 d. įskaitymo aktu siūlo įskaityti prievolę, kurios nėra. Prie akto pridėta 2012 m. kovo 9 d. PVM sąskaita faktūra dėl 472 216,05 Lt sumos ir 2012 m. kovo 20 d. PVM sąskaita faktūra dėl 12 152,85 Lt sumos išrašytos be teisėto pagrindo. Tik 2009 m. balandžio 17 d. raštu atsakovė pakvietė ieškovę į derybas dėl turto naudojimosi sąlygų, bet šalys nepasiekė susitarimo. Nesant šalių susitarimo, atsakovė neturėjo pagrindo išrašyti nurodytas PVM sąskaitas faktūras.
  7. Atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“ atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, kad su juo nesutinka. Paaiškino, kad AB „Klaipėdos vanduo“ pradėjo teikti savo paslaugas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje nuo 2012 m. sausio 1 d., todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo reikalauti, kad ji atsakytų už kito subjekto anksčiau teiktas paslaugas. Tai prieštarautų civilinės teisės normoms ir principams. Taip pat nepagrįsti priešieškinio motyvai ir reikalavimas, kad AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Klaipėdos rajono vandenys“ atsakytų prieš atsakovę UAB „Agrovet“ solidariai. Tam nėra pagrindo ir to neleidžia įstatymas.
  8. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei AB „Klaipėdos rajono vandenys“ iš atsakovės UAB „Agrovet“ 36 419,43 Eur (125 749 Lt) skolos, 23 480 Eur (81 071,75 Lt) negautų pajamų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 59 899,43 Eur (206 820,75 Lt) sumos nuo 2012 m. liepos 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovės UAB „Agrovet“ priešieškinis atmestas.
  9. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės UAB „Agrovet“ apeliacinį skundą, 2015 m. kovo 6 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimą – panaikino sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės priešieškinis ir ieškovei iš atsakovės priteista 36 419,43 Eur (125 749 Lt) skola, ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; panaikino sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 23 480 Eur (81 071,75 Lt) negautų pajamų, ir dėl šios bylos dalies priėmė naują sprendimą – atmetė šią ieškinio dalį.
  10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs atsakovės pagal priešieškinį AB „Klaipėdos vanduo“ kasacinį skundą, 2015 m. spalio 23 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimo dalis dėl 23 480 Eur (81 071,75 Lt) negautų pajamų priteisimo ieškovei iš atsakovės, ir dėl šios bylos dalies paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį; kitą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį paliko nepakeistą.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 24 d. sprendimu tenkino ieškinį – priteisė ieškovei AB „Klaipėdos rajono vandenys“ iš atsakovės UAB „Agrovet“ 36 419,43 Eur (125 749 Lt) įsiskolinimą. Teismas priešieškinį tenkino iš dalies – pripažino, kad atsakovės UAB „Agrovet“ prievolė sumokėti ieškovei AB „Klaipėdos rajono vandenys“ 36 419,43 Eur (125 749 Lt) skolą už paslaugas yra įvykdyta UAB „Agrovet“ pateikto 2012 m. kovo 20 d. tarpusavio skolų įskaitymo akto pagrindu; priteisė atsakovei UAB „Agrovet“ iš ieškovės AB „Klaipėdos rajono vandenys“ 7 154,76 Eur (24 683,93 Lt) nepagrįstai gautų pajamų už AB „Klaipėdos rajono vandenys“ kitų abonentų transportuotą nuotekų kiekį per UAB „Agrovet“ nuosavybės teise priklausiusius nuotekų tinklus už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1d. iki 2009 m. liepos 8 d.; priteisė 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kita priešieškinio dalis atmesta. Teismas priteisė atsakovei pagal priešieškinį AB „Klaipėdos vanduo“ iš UAB „Agrovet“ 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė UAB „Agrovet“ iš ieškovės AB „Klaipėdos rajono vandenys“ 2 261,32 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas konstatavo, kad ieškovei AB „Klaipėdos rajono vandenys“ tenka pareiga atlyginti nuotekų tinklų savininkui už naudojimąsi jo privačiais tinklais. Kadangi nuo 2004 m. iki 2006 m. vandens tiekėja buvo Klaipėdos rajono savivaldybės Kretingalės seniūnija, o ji nėra atsakovė, todėl nustatyto dydžio piniginė kompensacija už šį laikotarpį nepriteistina. Atsižvelgęs į tai, jog laikotarpis, už kurį UAB „Agrovet“ prašo priteisti solidariai iš AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Klaipėdos rajono vandenys“ nepagrįstai gautas 7 148,96 Eur (24 683,93 Lt) pajamas už AB „Klaipėdos rajono vandenys“ abonentų transportuotą nuotekų kiekį per UAB „Agrovet“ nuosavybės teise priklausiusius nuotekų tinklus, skaičiuojamas nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 8 d., tai yra kai AB „Klaipėdos vanduo“ nebuvo vandens tiekėja, teismas sprendė reikalavimą atsakovei AB „Klaipėdos vanduo“ atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Teismo įsitikinimu, yra visos sąlygos teigti, jog ieškovė, naudodama atsakovės nuotekų tinklus, nepagrįstai praturtėjo (CK 6.242 straipsnis). Teismas konstatavo, jog tarp šalių faktiškai susiklostė neatlygintiniai panaudos santykiai. Panaudos sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, todėl nėra neteisėtų atsakovės UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ veiksmų, dėl to jai nekyla pareiga atsakyti atsakovės UAB „Agrovet“ nurodytu neteisėto praturtėjimo pagrindu. Nustatęs, kad laikotarpis, kuriuo ieškovė nepagrįstai praturtėjo, yra nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 1 d., tai yra 3 metai ir 3 mėnesiai, teismas išvedė vidurkį pagal atsakovės pateiktą 2012 m. kovo 9 d. sąskaitą faktūrą (per mėnesį – 3 497,89 Lt), todėl už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 1 d. paskaičiavo 136 417,71 Lt (39 541,36 Eur) sumą. Kadangi nebuvo ginčo, jog atsakovė per laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. nemokėjo ieškovei už suteiktas paslaugas ir susidarė 36 419,43 Eur dydžio įsiskolinimas, teismas ieškovei šią sumą priteisė iš atsakovės. Teismas tenkino priešieškinio reikalavimą pripažinti, kad atsakovės prievolė sumokėti ieškovei AB „Klaipėdos rajono vandenys“ 36 419,43 Eur (125 749 Lt) skolą už paslaugas yra įvykdyta 2012 m. kovo 20 d. UAB „Agrovet“ pateikto tarpusavio skolų įskaitymo akto pagrindu. UAB „Agrovet“ reikalavimą priteisti solidariai iš AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Klaipėdos rajono vandenys“ nepagrįstai gautas 7 154,76 Eur (24 683,93 Lt) pajamas už AB „Klaipėdos rajono vandenys“ abonentų transportuotą nuotekų kiekį per UAB „Agrovet“ nuosavybės teise priklausiusius nuotekų tinklus laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 8 d. teismas tenkino iš dalies, priteisdamas iš ieškovės AB „Klaipėdos rajono vandenys“ 7 154,76 Eur (24 683,93 Lt) nepagrįstai gautų pajamų, atmesdamas tokį reikalavimą atsakovės AB „Klaipėdos vanduo“ atžvilgiu.

4III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai; apeliacinės instancijos teismo ir kasacinio teismo procesinių sprendimų esmė

  1. Apeliaciniame skunde ieškovė AB „Klaipėdos rajono vandenys“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimo dalį, kuria atsakovės priešieškinis tenkintas iš dalies, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti bei priteisti 1 785 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą ieškovė grindžia tokiais esminiais argumentais:
    1. UAB „Agrovet“ reikalavimas susijęs su piniginių lėšų (484 368,87 Lt + 24 683,93 Lt) mokėjimu atgaline data, ginčo laikotarpiu (nuo 2006 m. sausio 1 d. viešosios paslaugos teikimo pradžios iki 2012 m. kovo 9 d. sąskaitos faktūros išrašymo) nebuvus tarp šalių nei susitarimo dėl tokių mokėjimų, nei prašymų apmokėti tam tikras sumas.
    2. Teismas sprendime nurodė, jog GVTNTĮ 18 straipsnio 2 dalis (redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.) yra aktuali sprendžiant ginčą, tačiau neišsiaiškino, kokia yra šios normos reikšmė nagrinėjamai bylai. Pažymėtina, kad GVTNTĮ 18 straipsnio 2 dalis nustato, kokiais pagrindais gali būti naudojami infrastruktūros objektai (atlygintinai/ neatlygintinai) ir ši norma garantuoja suinteresuotos šalies teisę spręsti klausimą dėl atlyginimo nustatymo. Bylos duomenų pagrindu negalima konstatuoti ieškovės pareigos mokėti atsakovei atlyginimą laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 1 d., nes tokia pareiga atsirado tik 2009 m. balandžio 17 d. susitarimo pagrindu. UAB „Agrovet“ neįvykdė GVTNTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų – nesudarė nuomos sutarties ir nesikreipė į teismą dėl infrastuktūros naudojimosi sąlygų nustatymo, ilgą laiką neprieštaravo dėl tinklų naudojimo neatlygintinai, nuo tinklų įsigijimo 1992 m. iki 2006 m. sausio 1 d. nereikalavo atlyginimo iš kitų tuometinių tinklų naudotojų ir / ar tiekėjų, taip pat ir iš ieškovės.
    3. Kadangi teismas pripažino UAB „Agrovet“ teisę gauti atlyginimą už naudojimąsi tinklais, ši teisė turi būti ginama kaip savininko teisė gauti atlyginimą nuomos pagrindu, o nepagrįsto praturtėjimo institutas netaikomas. Kita vertus, jeigu UAB „Agrovet“ patyrė nuostolių, šie nuostoliai (turto sumažėjimas) turi būti įrodyti. Teismas nenurodė jokių sumų, pagrindžiančių UAB „Agrovet“ turto sumažėjimą.
    4. Teismo sprendime išdėstyti motyvai yra prieštaringi. Ieškovė sutinka su teismo sprendime nurodytu argumentu, kad tarp šalių susiklostė neatlygintiniai panaudos teisiniai santykiai.
    5. Nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė galėjo pasipelnyti tinklų amortizacinių atskaitymų sąskaita, nes neturėjo sutarties dėl tinklų naudojimo, neturėjo duomenų apie šiuos tinklus, nežinojo jų kainos ir nenustatė amortizavimo laikotarpių. Tinklai buvo perduoti, jų išlaikymo vertė įtraukta į sąnaudas, kurių pagrindu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija patvirtino ieškovės teikiamų paslaugų kainas, grindžiamas sąnaudų grąžinimo principu. Suformavus precedentą, kad visi abonentai turi lygias teises viešųjų paslaugų teikimo procese bei visi abonentai transportuoja nuotekas iki ieškovės nuotekų tinklų per savo nuotekų tinklus, jie tais pačiais pagrindais, kaip ir UAB „Agrovet“, galės reikalauti iš ieškovės atlyginimo (už tai, kad jų nuotekos iki ieškovės nuotekų transportuojamos jų tinklais) bei apskaičiuoti tokio pat dydžio atlyginimą, nevertinant jų tinklų dydžių, būklės, kainų ir kt., o atsižvelgus tik į suteiktų paslaugų apimtį (paimtas nuotekas). Be to, įstatymas numato atlyginimą tais atvejais, kada kitų asmenų infrastruktūra naudojama viešųjų paslaugų teikimo procese (per ją teikiamos paslaugos kitiems abonentams), o ne tada, kai abonentas prijungė savo infrastruktūrą prie tiekėjo infrastruktūros ir gauna sau paslaugas.
    6. Skaičiuodamas nepagrįsto parturtėjimo dydį, teismas padarė esmines klaidas, nulėmusias sprendimo neteisėtumą, nes nesivadovavo GVTNTĮ 22 straipsnio 3 dalimi (analogiškas reglamentavimas – naujos redakcijos GVTNTĮ 17 straipsnyje), Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu patvirtinta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika. Teisinis reglamentavimas nustato, jog viešųjų paslaugų teikėjo būtinosios sąnaudos, patirtos veikloje, įtraukiamos į paslaugų kainą (įgyvendinamas sąnaudų grąžinimo principas).
    7. Ieškovė buvo pateikusi į bylą verslo ir turto vertintojos R. I., kuri įtraukta į teismo ekspertų sąrašą, ginčo nuotekų tinklų nuomos įvertinimo ataskaitą Nr. 15-02/01, tačiau teismas šios atskaitos nevertino ir dėl jos nepasisakė. Pažymėtina, jog minėtos ataskaitos duomenimis, ginčo tinklų metinė nuomos kaina lygi 938,40 Eur.
    8. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes sugrąžinus bylos dalį nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, ieškovė AB „Klaipėdos rajono vandenys“ papildomai patyrė 1 000 Eur išlaidų už advokatų suteiktą teisinę pagalbą bei pateikė teismui išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus, tačiau teismas šių išlaidų neįvertino.
  2. Apeliaciniame skunde atsakovė pagal priešieškinį AB „Klaipėdos vanduo“ prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimo dalį, kuria atsakovei pagal priešieškinį AB „Klaipėdos vanduo“ priteista 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir priteisti iš UAB „Agrovet“ 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad po kasacinio teismo nutarties priėmimo AB „Klaipėdos vanduo“ patyrė 1 000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, tačiau teismas jų nepriteisė.
  3. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Agrovet“ prašo iš Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimo motyvuojamosios dalies (57 punktas) pašalinti motyvą: „<...> Tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinės formos sutartis dėl turto naudojimosi, tačiau tarp jų faktiškai susiklostė ir per ilgą laikotarpį nusistovėjo civiliniai santykiai dėl naudojimosi šiuo turtu. Konstatuotina, kad tarp šalių faktiškai susiklostė neatlygintiniai panaudos santykiai, o panaudos sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, todėl nėra jokių neteisėtų atsakovės UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ veiksmų, dėl ko ir nekyla pareiga atsakyti atsakovės UAB „Agrovet“ nurodytu neteisėto praturtėjimo pagrindu. <...>“. Taip pat atsakovė prašo pašalinti sprendime išdėstyto motyvo (48 punktas) dalį: „<...> Ši seniūnija nėra atsakovė, todėl nustatyto dydžio piniginė kompensacija už šį laikotarpį nepriteistina. <...>“. Atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Jos apeliacinis skundas grindžiamas tokiais motyvais:
    1. Teismo sprendime nurodyti motyvai (57 punktas) prieštarauja sprendimo rezoliucinei daliai bei kitiems motyvuojamojoje dalyje išdėstytiems motyvams (sprendimo 39, 42, 45, 50, 51 punktai).
    2. Nuotekų tinklai buvo privatizuoti 1992 m. balandžio 15 d.. Jie tiesiogiai susiję su žeme, jų iškėlimas į kitą vietą neįmanomas, todėl nuotekų tinklai laikytini nekilnojamuoju daiktu (CK 1.98 straipsnis). Ginčo atveju tarp šalių nebuvo sudarytos sutarties, todėl daikto perdavimas naudotis neatlygintinai ir eksploatacijos sąnaudų prisiėmimas prieštarautų pelno siekiančio juridinio asmens esmei. Privati nuotekų infrastruktūra, kurią valdė ir rūpinosi atsakovė, buvo reikalinga ir faktiškai buvo naudojama viešajam nuotekų tvarkymui, todėl atsakovė turėjo teisėtą lūkestį už jai priklausančio turto naudojimą gauti ekonominę naudą (pajamas). Abonento tinklų prijungimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad tiekėjas turi teisę naudotis abonento infrastruktūra neatlygintinai.
    3. Teismas neteisingai nurodė, jog panaudos sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, nes rašytinė panaudos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Ieškovė, žinodama, kad jai nuosavybės teisėmis nepriklauso nuotekų infrastruktūros objektas, nesikreipė į atsakovę dėl naudojimosi ieškovės veikloje atsakovei priklausiančiais tinklais, tokiu būdu toliau tęsė neatlygintiną jų naudojimą savo veikloje. Turto savininkui pareikalavus kompensacijos, ieškovė su šiuo reikalavimu nesutiko.
    4. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimu nuo 2006 m. sausio 1 d. visos Kretingalės seniūnijos komunalinio ūkio teisės ir pareigos perėjo ieškovei, todėl kompensacija už laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 24 d. iki 2006 m. sausio 1 d. turi būti apskaičiuota ir priteista iš ieškovės.
  4. Atsiliepime į ieškovės AB „Klaipėdos rajono vandenys“ apeliacinį skundą atsakovė UAB „Agrovet“ prašo skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su ieškovės apeliaciniu skundu motyvus:
    1. Teismas teisingai taikė nepagrįsto praturtėjimo institutą, kadangi šioje byloje jau konstatuota, kad sutartinių santykių tarp šalių dėl atlyginimo už nuotekų tinklų naudojimą iki 2009 m. balandžio 1 d. nebuvo, todėl nėra jokio pagrindo dabar svarstyti dėl atsakovės teisės gauti atlyginimą nuomos sutartinių santykių pagrindu. Šioje byloje kasacinis teismas, įvertinęs 2009 m. balandžio 17 d. rašto turinį, konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog šiuo raštu įformintu susitarimu ieškovė taip pat įsipareigojo atlyginti atsakovei už ankstesnį laikotarpį iki 2009 m. balandžio 1 d.. Net ir konstatavus, kad nebuvo šalių susitarimo dėl atlyginimo už naudojimąsi atsakovei priklausančiais nuotekų tinklais iki 2009 m. balandžio 1 d., byloje spręstina, ar neatlygintinai naudodama ginčo infrastruktūrą savo ūkinėje veikloje, ieškovė nepagrįstai praturtėjo atsakovės sąskaita.
    2. UAB „Agrovet“ nesiekia gauti nuomos mokesčio, kaip tai nurodo ieškovė, o siekia atgauti ieškovės nepagrįstai gautą atlyginimą už nuotekų transportavimą atsakovės inžineriniais tinklais.
    3. Ieškovė gavo realią ekonominę naudą, nes iš trečiųjų asmenų bei pačios atsakovės imdama mokestį už nuotekų transportavimą per atsakovės inžinerinius tinklus, ji neatlygino atsakovei už nuotekų šalinimo paslaugai teikti svetimo turto naudojimą, nors tokią pareigą turėjo (CK 4.53 straipsnio 2 dalis).
    4. Atsakovės, negavusios atitinkamos kompensacijos, turtas atitinkama suma sumažėjo. Ieškovė, išvengusi prievolės atlyginti už svetimo turto naudojimą, nepagrįstai sutaupė infrastruktūros sukūrimo ir eksploatacijos kaštus, kuriuos būtų neišvengiamai patyrusi tam, kad galėtų užsiimti ūkine komercine nuotekų tvarkymo veikla ir gauti pajamas iš abonentų. Ieškovė niekam nesumokėjo už jai nepriklausančios infrastruktūros naudojimą, o atsakovė, turėdama teisę į atlyginimą už naudojimąsi jos privačia nuosavybe, atitinkamų sumų negavo, todėl yra priežastinis ryšys tarp atsakovės turto sumažėjimo ir ieškovės praturtėjimo. Ieškovės praturtėjimas neturi teisinio pagrindo – ieškovė naudojosi ir vis dar naudojasi jai nepriklausančia infrastruktūra viešųjų paslaugų teikimui, tačiau dėl to gaunamą pajamų dalį (kainos dalį už nuotekų transportavimą) pasiliko sau, neatlygino jokių išlaidų ir neatliko jokių mokėjimų už tokį infrastruktūros naudojimą. Įstatymas nenumato ieškovės teisės naudotis kitam asmeniui priklausančia infrastruktūra neatlygintinai, kai nėra sudaryta panaudos sutartis (o tokia sutartis sudaryta nebuvo).
    5. Atsakovė nebuvo prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos, o ieškovė atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Nuotekos visuomet buvo transportuojamos inžineriniais tinklais, o ieškovė, nepaisant to, kad tie tinklai jai nepriklauso, ir nėra jai perduoti valdyti, niekada už jų naudojimą nekompensavo.
    6. Nesutiktina su ieškovės argumentu, kad ieškovė neturi pareigos atlyginti (sumokėti kompensaciją) už naudojimąsi atsakovės nuotekų tinklais tuo pagrindu, kad neva atsakovė pati nepasinaudojo GVTNTĮ 18 straipsnio 2 dalies normos suteikta galimybe susitarti dėl atlyginimo. 2007 m. sausio 1 d. įsigaliojusio naujos redakcijos GVTNTĮ 18 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad dėl viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, nuosavybės teise priklausančios ne savivaldybei ar savivaldybės kontroliuojamai įmonei, o kitiems asmenims, naudojimo sąlygų būtina susitarti. Iki GVTNTĮ įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės normų turinys (Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklės) nustatė pareigą atlyginti už privataus turto naudojimą. Vandentiekio įvadai ir nuotekų išvadai gali pereiti iš abonento į tiekėjo nuosavybę abipusiu susitarimu, surašant aktą arba sutartį, nurodant jų vertę.
    7. Atsakovės nuostolius sudaro negautos pajamos, t. y. sumos, kurias ieškovė, išvengusi prievolės atlyginti už svetimo turto naudojimą, nepagrįstai sutaupė (125 749 Lt ir 24 683,93 Lt.), kadangi nesumokėjo už atsakovei priklausančios infrastruktūros naudojimą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atitinkama suma sumažėjo ir UAB „Agrovet“ turtas. Ieškovės argumentai, kad teismas sprendime nenurodė sumų, rodančių atsakovės turto sumažėjimą, nepagrįsti, nes tokios sumos iš teismo sprendimo turinio yra visiškai aiškios.
    8. Yra pagrindas atlikti mokėtinų sumų įskaitymą, nes 2012 m. kovo 9 d. UAB „Agrovet“ turėjo realiai egzistuojančią reikalavimo teisę į ieškovę UAB „Klaipėdos rajono vandenys“, nes ši turėjo pareigą atlyginti už naudojimąsi UAB „Agrovet“ nuosavybės teise priklausančiais nuotekų tinklais.
    9. Nesutiktina su ieškovės teiginiais, jog būtent atsakovė turėjo pareigą kreiptis į ieškovę dėl sąlygų privačių inžinerinių tinklų naudojimui nustatymo. GVTNTĮ 18 straipsnio 2 dalies ir Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. 88 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3 dalies teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad ieškovei kilo pareiga kreiptis į reikalingos infrastruktūros savininką dėl jos išpirkimo arba susitarti dėl inžinerinių tinklų naudojimo sąlygų ir tvarkos, įskaitant ir atlygį už naudojimąsi turtu. Ieškovė tinkamai neatliko savo pareigos kreiptis į atsakovę ir susitarti dėl jai priklausančių inžinerinių tinklų, kurie naudojami ieškovės vykdomoje viešojo nuotekų tvarkymo veikloje, naudojimo tvarkos ir sąlygų.
    10. Atsakovė ne kartą ragino spręsti klausimą dėl atlyginimo už ieškovės naudojamus jos inžinerinius tinklus. Atsakovė prašė paskaičiuoti ir grąžinti už nuotekų transportavimą per UAB „Agrovet“ fekalinę kanalizaciją iš kitų įmonių surinktas lėšas.
    11. Ieškovė skunde nesutinka su teismo priteistų sumų dydžiu, tačiau bylos nagrinėjimo metu ji neprašė bei nesutiko skirti ekspertizės tam, kad būtų nustatytas atlyginimo už naudojimąsi nuotekų tinklais dydis. Nors ieškovė skunde nurodo, kad tokio atlyginimo dydis turėtų priklausyti nuo inžinerinių tinklų dydžio, būklės, kainos ir pan., tačiau jokių skaičiavimų dėl atlyginimo už konkrečių nuotekų tinklų naudojimą dydžio nepateikė.
  5. Atsiliepime į atsakovės AB „Klaipėdos vanduo“ apeliacinį skundą atsakovė UAB „Agrovet“ prašo skundo netenkinti ir palikti apskųstą teismo sprendimo dalį nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius nesutikimo su skundu argumentus:
    1. Teismui neišsprendus bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato papildomo teismo sprendimo priėmimo galimybę, tačiau CPK 277 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas 20 dienų terminas dėl kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl papildomo sprendimo priėmimo baigėsi. Be to, atsakovę AB „Klaipėdos vanduo“ advokatai neatstovavo, teismo posėdžiuose dalyvavo šios bendrovės darbuotoja. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos EPP bylos kortelės matyti, kad po kasacinio teismo nutarties priėmimo AB „Klaipėdos vanduo“ nebuvo pateikusi jokių procesinių dokumentų, kuriuos būtų parengę advokatai.
    2. Šalinti iš apskųsto teismo sprendimo motyvuojamosios dalies apeliantės nurodytą teismo teiginį (sprendimo 57 punktas) nėra pagrindo, nes teismo padaryta išvada, jog tarp šalių susiklostė neatlygintiniai panaudos teisiniai santykiai, yra teisinga. Kretingalės seniūnija byloje nėra atsakovė, todėl iš jos nieko negalima priteisti, taigi nėra ir pagrindo šalinti teismo sprendimo 48 punkte nurodytą teiginį.
  6. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės AB „Klaipėdos rajono vandenys“, atsakovės UAB „Agrovet“ ir atsakovės pagal priešieškinį AB „Klaipėdos vanduo“ apeliacinius skundus, 2017 m. liepos 13 d. nutartimi iš dalies pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimą iš dalies – netenkino atsakovės UAB „Agrovet“ priešieškinio. Apeliacinis teismas nustatė, kad infrastruktūros tinklų savininkė UAB „Agrovet“, kaip privatus verslo subjektas, ilgą laiką neprieštaravo dėl tinklų naudojimo neatlygintinai, nuo tinklų įsigijimo nereikalavo atlyginimo iš kitos tuometės tinklų naudotojos Kretingalės seniūnijos, o nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 17 d. nereikalavo atlyginimo ir iš ieškovės, todėl ji atsakovė neturi teisės gauti atlyginimą už ginčo laikotarpį. Teismas sprendė, kad ieškovės 2009 m. balandžio 17 d. sprendimas netaikyti atsakovei transportavimo mokesčio negali būti pagrindas mokėti už praeityje transportuotas nuotekas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė, naudodama atsakovės nuotekų tinklus savo ūkinėje veikloje, nepagrįstai atsakovės sąskaita nepraturtėjo (nesutaupė), todėl atsakovės reikalavimai negali būti tenkinami. Apeliacinis teismas sprendė, kad atsakovė savo civilines teises gali ginti kitais civilinių teisių gynybos būdais, o ne taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą.
  7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės UAB „Agrovet“ kasacinį skundą, 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.
  8. Kasacinis teismas nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovė neprieštaravo dėl jai priklausančios nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo, ir tai, jog šalims nesusitarus dėl nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo atlygintinumo už praėjusį laikotarpį, nesikreipė į teismą dėl nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimosi sąlygų, neteikia pagrindo išvadai, kad tarp šalių susiklostė neatlygintinio naudojimosi nuotekų tvarkymo infrastruktūra santykiai. Šiuo atveju nei įstatymas, nei šalių susitarimas nenustatė, kad nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininko tylėjimas arba neprieštaravimas dėl nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo reiškia savininko sutikimą naudoti nuotekų tvarkymo infrastruktūrą neatlygintinai.
  9. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nebuvo nei rašytinio, nei žodinio šalių susitarimo dėl nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo neatlygintinai, kad byloje nėra nustatyta, jog egzistuotų kokie nors kiti atsakovės veiksmai, kurie leistų daryti išvadą apie atsakovės išreikštą valią dėl jai nuosavybės teise priklausančios nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo neatlygintinai. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės (ginčai dėl nuosavybės teisės į nuotekų tvarkymo infrastruktūrą vyko jau nuo 2005 metų; atsakovės nuosavybės teisė į ginčo nuotekų tvarkymo infrastruktūrą buvo pripažinta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje, kurioje Klaipėdos rajono savivaldybė ginčijo atsakovės nuosavybės teisę; šio teismo sprendimo pagrindu atsakovė 2009 m. vasario 6 d. įregistravo nuosavybės teisę į nuotekų tvarkymo infrastruktūrą viešame registre; remdamasi nuotekų tinklų nuosavybės teisės faktu atsakovė reiškė reikalavimus ieškovei jau nuo 2009 m. balandžio 17 d.) sudarė kasaciniam teismui pagrindą išvadai, kad atsakovė nesutiko su neatlygintiniu jai nuosavybės teise priklausančių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimu.
  10. Kasacinio vertinimu, nėra pagrindo GVTNTĮ 18 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas aiškinti kaip įpareigojančias būtent nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininką imtis priemonių dėl sutarties dėl jam nuosavybės teise priklausančios nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sudarymo ir kreiptis į teismą dėl tokios nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimosi sąlygų nustatymo. GVTNTĮ 18 straipsnio 2 ir 4 dalies nuostatos suponuoja, jog būtent viešasis vandens tiekėjas ir savivaldybė turi imtis iniciatyvos ir aktyvių veiksmų dėl nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo teisinių santykių įforminimo. Kitoks GVTNTĮ 18 straipsnio nuostatų aiškinimas reikštų nuosavybės neliečiamumo principo ir CK 4.39 įtvirtintų nuostatų pažeidimą bei nepagrįstai perkeltų pareigos organizuoti ir koordinuoti viešosios paslaugos – geriamojo vandens išgavimą, tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų – vykdymą privačiam asmeniui. Kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, jog buvo pagrindas ieškovei naudotis atsakovei priklausančia nuotekų infrastruktūra neatlygintinai, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą.
  11. Kasacinis teismas nurodė, kad viešasis vandens tiekėjas neatlygintinai naudodamasis kito asmens nuosavybe – jam priklausančia nuotekų tvarkymo infrastruktūra – sutaupo lėšų, nes nepatiria naudojimosi tokia nuotekų tvarkymo infrastruktūra išlaidų, kas būtų neišvengiama, jei pats viešosios paslaugos teikėjas neturi nuosavybės teise jam priklausančios atitinkamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir nėra susitaręs dėl kitam asmeniui priklausančios nuotekų tvarkymo infrastruktūros neatlygintinio naudojimo. Toks sutaupymas, kai nėra išreikšta nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininko valia suteikti infrastruktūrą naudotis neatlygintinai, laikytinas nepagrįstu, o viešosios paslaugos teikėjas laikytinas nepagrįstai praturtėjusiu. Jeigu nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkas negauna jam priklausančios kompensacijos už jam nuosavybės teise priklausančios nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą, viešosios paslaugos tiekėjas praturtėja nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininko sąskaita, tarp ieškovės sutaupymo ir atsakovės kompensacijos negavimo egzistuoja priežastinis ryšys. Byloje nenustatyta, jog atsakovė būtų prisiėmusi kompensacijos negavimo ar kitą riziką, be to, nors atsakovė neprieštaravo dėl nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo neatlygintinai, ir šalims nesusitarus dėl nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo atlygintinumo už praėjusį laikotarpį, nesikreipė į teismą dėl nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimosi sąlygų, nereiškia, kad atsakovė prisiėmė kompensavimo negavimo riziką. Kadangi atsakovė reikalauja kompensuoti už naudojimąsi nuotekų tvarkymo infrastruktūra už praėjusį laikotarpį, bet ji jau nėra ginčo nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkė, kasacinis teismas konstatavo, jog egzistuoja visos sąlygos atsakovės priešieškinio reikalavimams taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą.
  12. Atsižvelgdamas į tai, kad tik nustačius atsakovei priklausančios kompensacijos dydį, būtų galima spręsti atsakovės atlikto įskaitymo teisėtumo klausimą, kasacinis teismas sprendė, jog yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, kuris turėtų įvertinti bei nustatyti kompensacijos dydį ir atitinkamai spręsti įskaitymo teisėtumo klausimą.
  13. Kasacinis teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės nepagrįstas praturtėjimas naudojant atsakovei priklausančią nuotekų tvarkymo infrastruktūrą pasireiškia tuo, kad ieškovė nepatyrė naudojimosi atsakovei priklausančia nuotekų tvarkymo infrastruktūra išlaidų, todėl ieškovės atsakovei mokėtinos kompensacijos dydis spręstinas pagal įstatyme įtvirtintas nuostatas dėl infrastuktūros, reikalingos viešajam vandens tiekimui, naudojimo tvarkos nustatymo, vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo, sąžiningumo, subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo ir kt. civilinių santykių reglamentavimo principais. Spręsdamas priteistinos kompensacijos dydžio klausimą esant nepagrįstam sutaupymui, teismas turėtų jį nustatyti pagal analogiją ir į kriterijų, įtvirtintų CK 6.198 straipsnyje, visumą. Vienas iš kriterijų, kuris būtų vertinamas kitų kriterijų ir byloje nustatytų aplinkybių kontekste, galėtų būti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-24-302/2017 nustatytas metinio mokesčio už naudojimosi nuotekų tvarkymo infrastruktūros tinklais dydis. Kasacinio teismo pažymėta, kad pareiga įrodyti nepagrįsto ieškovės sutaupymo dydį tenka atsakovei.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų (CPK 320 straipsnis) bei atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartyje, priimtoje šioje civilinėje byloje (Nr. 3K-3-162-1075/2018), padarytas išvadas ir pateiktus išaiškinimus.

6Bylos faktinės aplinkybės

  1. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1252-729/2008 konstatuotas prejudicinis faktas – pripažinta UAB „Agrovet“ nuosavybės teisė (nuo privatizavimo metu įsigyto turto datos – 1992 m. balandžio 15 d.) valdyti inžinerinius įrenginius – fekalinę kanalizaciją Klaipėdos r., Kretingalės miest., unikalus Nr. 440-01-4-9946, susidedančius iš fekalinės kanalizacijos, 32 šulinių, 2 riebalų surinkėjų, 2 300 m3 tūrio nusėdintuvo rezervuaro, 1 900 m3 srutų rezervuaro ir 2 250 m3 tūrio nusėdintuvo rezervuaro (toliau – ir nuotekų tinklai) (t. I, b. l. 39 – 41).
  2. UAB „Agrovet“ 2009 m. vasario 6 d. nuosavybės teisę į nuotekų tinklus įregistravo viešajame registre (t. VI, b. l. 119 – 123).
  3. Remiantis Klaipėdos rajono savivaldybės 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. T11-355 UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ perėmė eksploatuoti Kretingalės seniūnijos komunalinio ūkio teises ir pareigas nuo 2006 m. sausio 1 d. (t. I, b. l. 112). Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kretingalės seniūnija 2006 m. sausio 3 d. priėmimo - perdavimo aktu, vadovaudamasi Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. 1-355 „Dėl pavedimo UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ perimti Dauparų-Kvietinių ir Kretingalės seniūnijų komunalinio ūkio teises ir pareigas“, perdavė patikėjimo teise turtą UAB „Klaipėdos rajono vandenys (dabar AB) (t. I, b. l. 76).
  4. UAB „Agrovet“ 2009 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 284 „Dėl naudojimosi fekalinės kanalizacijos ir vandentiekio tinklais“ paprašė UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ nutraukti mokesčio už nuotekų transportavimą ėmimą ir kvietė deryboms dėl buvusių, esamų ir būsimų dvišalių santykių aptarimo (t. I, b. l. 147).
  5. Pagal UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ direktoriaus rezoliuciją UAB „Agrovet“ 2009 m. balandžio 17 d. rašte pavesta nuo 2009 m. balandžio 1 d. už nuotekas skaičiuoti tik nuotekų išvalymo kainą (t. I, b. l. 147).
  6. 2009 m. liepos 8 d. sutartimi UAB „Agrovet“ perleido nuosavybės teisę į nuotekų tinklus

    7UAB „Ekovega“ (t. I, b. l. 58 – 59); ši vėliau juos pardavė UAB „Ekoslėnis“, o pastaroji –

    8UAB „Hidrona“, tačiau tinklais toliau naudojosi tie patys abonentai, tarp jų ir UAB „Agrovet“.

  7. Nuo 2012 m. sausio 1 d. nuotekų tvarkymo paslaugas teikia ir nuotekų tinklus naudoja

    9AB „Klaipėdos vanduo“.

  8. Atsakovė UAB „Agrovet“ pateikė 2012 m. kovo 20 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktą, kuriame nurodyta, kad UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ 2012 m. kovo 20 d. skolinga atsakovei UAB „Agrovet“ 484 368,87 Lt, o UAB „Agrovet“ skolinga ieškovei UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ 125 749 Lt bei įskaitė 125 749 Lt sumą, kaip gautą apmokėjimą iš ieškovės UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ (t. I, b. l. 55).
  9. Atsakovė UAB „Agrovet“ išrašė UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ 2012 m. kovo 9 d. PVM sąskaitą faktūrą už naudojimąsi infrastruktūra 1998/1 – 2009/4 – 472 216,05 Lt bei 2012 m. kovo 20 d. PVM sąskaitą faktūrą už naudojimąsi infrastruktūra 2012-01–02 – 12 152,82 Lt (t. I, b. l. 56,57).
  10. AB „Klaipėdos rajono vandenys“ išrašė atsakovei UAB „Agrovet“ 2012 m. kovo 26 d. PVM sąskaitą faktūrą už nuotekas pagal 2012 m. kovo 26 d. pažymą Nr. 272, t. y. skirtumą už pritaikytą nuolaidą nuo 2009 m. liepos 8 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. – 81 071 Lt (t. I, b. l. 75).

10Dėl ginčo esmės

  1. Kaip jau minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartimi šioje byloje priimto Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimo dalis, kuria ieškovei AB „Klaipėdos rajono vandenys“ iš atsakovės UAB „Agrovet“ priteista 23 480 Eur (81 071,75 Lt) negautų pajamų, palikta nepakeista. Taigi dėl šios ieškovės AB „Klaipėdos rajono vandenys“ prašytos sumos priteisimo jau yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas.
  2. Ieškovė AB „Klaipėdos rajono vandenys“ be nutarties 37 punkte nurodytos sumos (23 480 Eur) ieškinyje taip pat prašė priteisti iš atsakovės UAB „Agrovet“ 125 749 Lt (36 419,43 Eur) įsiskolinimą už šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.
  3. Atsakovė patikslintame priešieškinyje pareiškė šiuos materialiuosius teisinius reikalavimus: iš ieškovės AB „Klaipėdos rajono vandenys“ ir atsakovės pagal priešieškinį AB „Klaipėdos vanduo“ solidariai priteisti 24 683,93 Lt (7 148,96 Eur) nepagrįstai gautų pajamų už AB „Klaipėdos rajono vandenys“ transportuotą kitų abonentų nuotekų kiekį per UAB „Agrovet“ nuosavybės teise priklausiusius nuotekų tinklus nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 8 d.; pripažinti, kad UAB „Agrovet“ prievolė sumokėti ieškovei AB „Klaipėdos rajono vandenys“ 125 749 Lt (36 419,43 Eur) skolą už paslaugas yra įvykdyta 2013 m. kovo 20 d. (priešieškinyje klaidingai nurodyta 2013 m., o ne 2012 m.) UAB „Agrovet“ pateikto tarpusavio skolų įskaitymo akto pagrindu.
  4. Atsakovė UAB „Agrovet“ priešieškinio reikalavimų pagrįstumą įrodinėjo tuo, kad: 1) už nuotekų atsakovės tinklais transportavimą nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 1 d. (ieškovės teiktos paslaugos) ir nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 29 d. (atsakovės AB „Klaipėdos vanduo“ teiktos paslaugos) buvo nepagrįstai gauta 484 368,87 Lt (140 282,92 Eur) pajamų; 2) už trečiųjų asmenų nuotekų transportavimą nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 8 d. nepagrįstai gauta 24 683,93 Lt (7148,96 Eur) pajamų. Taigi, atsakovė

    11UAB „Agrovet“ reikalavimus kildina dėl kitų ginčo šalių nepagrįsto praturtėjo.

  5. Byloje nėra ginčo dėl ieškovės AB „Klaipėdos rajono vandenys“ prašomos priteisti iš atsakovės UAB „Agrovet“ 125 749 Lt (36 419,43 Eur) skolos už paslaugas dydžio ir laikotarpio (nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.), už kurį ši skola apskaičiuota. Byloje teismų konstatuota, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės UAB „Agrovet“ 125 749 Lt (36 419,43 Eur) skolą yra pagrįstas. Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti, kad jos prievolė sumokėti ieškovei 125 749 Lt (36 419,43 Eur) skolą už paslaugas yra įvykdyta 2012 m. kovo 20 d. pateiktu tarpusavio skolų įskaitymo aktu.
  6. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacine tvarka neginčijama Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimo dalis, kuria buvo atmesta atsakovės UAB „Agrovet“ priešieškinio dalis dėl reikalavimų atsakovei pagal priešieškinį AB „Klaipėdos vanduo“, todėl teisėjų kolegija dėl šios sprendimo dalies nepasisako.
  7. Šiuo atveju sprendžiamas ginčas, kilęs dėl to, ar atsirado ieškovės prievolė atlyginti atsakovei už nuotekų tinklų naudojimą nutartyje nurodytais laikotarpiais ir ar tai sudarytų pagrindą atsakovei įskaityti ieškovės turimą priešpriešinį vienarūšį reikalavimą (CK 6.130 straipsnis).
  8. Kaip jau minėta, kasacinis teismas 2018 m. balandžio 13 d. nutartyje išaiškino, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė nepagrįstai praturtėjo neatlygintinai naudodamasi atsakovei priklausančiais nuotekų tinklais laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 1 d., todėl atsakovei UAB „Agrovet“ yra pagrindas priteisti iš ieškovės kompensaciją, kuri turėtų būti nustatoma pagal analogiją bei atsižvelgiant į kriterijų, įtvirtintų CK 6.198 straipsnyje, visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
  9. CK 6.198 straipsnyje nustatyta, kad kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą.
  10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 13 d. nutartyje nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl nuotekų infrastruktūros naudojimo laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 1 d., reikšmingas Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo, priimto 2006 m. liepos 13 d. įstatymu Nr. X-764 ir įsigaliojusio nuo 2007 m. sausio 1 d., nustatytas nuotekų tvarkymo naudojimo viešajai paslaugai teikti teisinis reguliavimas. Šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2014 m. lapkričio 1 d.) nustatyta, kad viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga viešajam vandens tiekimui, savivaldybės iniciatyva gali būti išperkama savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės ar savivaldybės nuosavybėn Vyriausybės nustatyta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarka arba gali būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.). Jei dėl viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo arba dėl sutarties dėl šios infrastruktūros naudojimo sudarymo susitarti nepavyksta, naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygas ir tvarką gali nustatyti teismas arba infrastruktūra gali būti paimama visuomenės poreikiams įstatymų nustatyta tvarka ir tik tais atvejais, kai infrastruktūra reikalinga viešajam vandens tiekimui.
  11. Nagrinėjamu atveju atsakovė įrodinėjo, kad už nuotekų transportavimą nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 1 d. ir nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 29 d. ieškovė nepagrįstai gavo 484 368,87 Lt (140 282,92 Eur) pajamų. Atsakovė UAB „Agrovet“ prašė taikant analogiją vadovautis anksčiau su UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ pasiektu abišaliu susitarimu, kai apskaičiuojant mokestį už naudojimąsi nuotekų tinklais atsakovei UAB „Agrovet“ buvo neskaičiuojamas mokestis už nuotekų transportavimą. Pasak atsakovės, kompensacijos jai dydis būtų 484 368,87 Lt.
  12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuo 2004 m. iki 2006 m. vandens tiekėja buvo Klaipėdos rajono savivaldybės Kretingalės seniūnija, o ši nėra atsakovė byloje, todėl nustatyto dydžio piniginė kompensacija už šį laikotarpį atsakovei negali būti priteisiama. UAB „Agrovet“, nesutikdama su šiuo teismo teiginiu, apeliaciniame skunde nurodo, kad visos Kretingalės seniūnijos komunalinio ūkio teisės buvo perleistos ieškovei UAB „Klaipėdos rajono vandenys“, todėl kompensacija už laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 24 d. iki 2006 m. sausio 1 d. turi būti apskaičiuojama ir priteisiama iš ieškovės UAB „Klaipėdos rajono vandenys“, kuri iš Kretingalės seniūnijos perėmė visą veiklą, turtą, darbuotojus, debitorius ir kreditorinius įsipareigojimus bei kitas teises ir pareigas. Tačiau, kaip jau minėta, kasacinis teismas 2018 m. balandžio 13 d. nutartyje konstatavo pagrindą pripažinti, jog ieškovė UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ nepagrįstai praturtėjo neatlygintinai naudodamasi atsakovei priklausančiais nuotekų tinklais laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 1 d. Vadinasi, pirmiau nurodyti UAB „Agrovet“ apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl kompensacijos už 2004-2005 metų laikotarpį šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Atitinkamai pripažintina, kad atsakovė nepagrįstai negautas pajamas skaičiavo ir už laikotarpį nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 2004 m.
  13. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju apskritai nėra pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 29 d., nes nuo 2009 m. liepos 8 d. atsakovė nėra ginčo nuotekų tinklų savininkė, todėl jai jau neturėjo būti atlyginama už naudojimąsi nuotekų tinklais (GVTNTĮ 18 straipsnio 2 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-562-695/2015, 16 lapas). Taigi priešieškinio dalis, kuria reikalavimai buvo pareikšti už šį laikotarpį, laikytina nepagrįsta.
  14. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties išaiškinimus, atsakovė UAB „Agrovet“ už naudojimąsi jai priklausančiais nuotekų tinklais galėjo reikalauti kompensacijos tik iš ieškovės AB „Klaipėdos rajono vandenys“ ir už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 1 d., t. y. už 3 metus ir tris mėnesius.
  15. Kaip minėta, 2009 m. liepos 8 d. sutartimi UAB „Agrovet“ perleido nuosavybės teisę į nuotekų tinklus UAB „Ekovega“; ši vėliau juos pardavė UAB „Ekoslėnis“, o pastaroji – UAB „Hidrona“.
  16. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-144-524/2016 UAB „Hidrona“ prašė teismo nustatyti jai nuosavybės teise priklausančių nuotekų tinklų, kurie yra Klaipėdos rajono savivaldybės, Kretingos sen., Kretingalės mstl., dalies, reikalingos viešajam vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, naudojimosi tvarką – t. y. nustatyti teisę AB „Klaipėdos vanduo“ neterminuotai naudoti / eksploatuoti UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančių nuotekų tinklų atkarpą, reikalingą viešajam vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, ir teisę iš nuotekų tvarkymo paslaugų gauti pajamas naudojantis šiais tinklais. UAB „Hidrona“ buvo pareiškusi reikalavimą pripažinti AB „Klaipėdos vanduo“ prievolę neterminuotai nuo 2012 m. sausio 1 d. mokėti jai 1,85 Lt (0,54 Eur) plius PVM kompensaciją už kiekvieną per jos nuotekų tinklus transportuotą nuotekų kubinį metrą ir įpareigoti vykdyti prievolę pagal 2009 m. balandžio 17 d. susitarime numatytas sąlygas. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad UAB „Hidrona“ siūlymas skaičiuoti atlyginimą už naudojimąsi UAB „Hidrona“ priklausančiais nuotekų tinklais, visiškai neatsižvelgiant į turto vertę ir jo nusidėvėjimo laikotarpį, prieštarauja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 11 dalyje ir 12 dalyje įtvirtinam teisiniam reglamentavimui ir Lietuvos apeliacinio teismo formuojamai praktikai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014). Toje byloje AB „Klaipėdos vanduo“ pateikė UAB „Kertė“ parengtą nuotekų tinklų nuomos įvertinimo ataskaitą. Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančių nuotekų tinklų (unikalus Nr. 4400-0194-9946) ilgį ir nusidėvėjimo laikotarpį, sprendė, jog yra teisinga ir pagrįsta remtis UAB „Kertė“ turto vertintojos pateikta metine tinklų nuomos kaina – 938,40 Eur. Kadangi mokestį už naudojimąsi UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančiais tinklais UAB „Hidrona“ prašė priteisti UAB „Agrovet“ naudai, apeliacinės instancijos teismas tokio dydžio – 938,40 Eur nuomos mokestį, mokamą kiekvienais metais nuo 2012 m. sausio 1 d. neterminuotai, iš AB „Klaipėdos vanduo“ priteisė UAB „Agrovet“ (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-24-302/2017).
  17. GVTNTĮ 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų naudojimo gali būti sudaromos nuomos sutartys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 13 d. nutartyje nurodė, kad vienas iš kriterijų, kuris galėtų būtų vertinamas kitų kriterijų ir nagrinėjamoje byloje nustatytinų aplinkybių kontekste, galėtų būti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-24-302/2017 nustatytas metinio mokesčio už naudojimosi nuotekų tvarkymo infrastruktūros tinklais dydis. Be to, kasacinis teismas pažymėjo, kad pareiga įrodyti ieškovės nepagrįsto sutaupymo dydį tenką atsakovei (CPK 178 straipsnis).
  18. Nepaisant kasacinio teismo nutartyje išdėstytų išaiškinimų ir nurodymų, atsakovė UAB „Agrovet“ apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių rašytinių paaiškinimų ir (ar) įrodymų (duomenų), pagrindžiančių nepagrįsto ieškovės sutaupymo dydį. Tokio pobūdžio rašytinių paaiškinimų apeliaciniam teismui neteikė ir ieškovė AB „Klaipėdos rajono vandenys“.
  19. Kadangi civilinėje byloje Nr. 2A-24-302/2017 įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo procesiniu sprendimu buvo nustatyta ginčo nuotekų tinklų, kurių savininke anksčiau buvo atsakovė UAB „Agrovet“, nuomos mokesčio kaina, o proceso šalys šioje byloje nepateikė jokių papildomų paaiškinimų ir (ar) įrodymų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, jog toks nuomos mokesčio dydis šiuo konkrečiu atveju neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas už naudojimąsi UAB „Agrovet“ nuosavybės teise priklausiusiais nuotekų tinklais per laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 1 d. kompensaciją apskaičiuoti taikant 938,40 Eur dydžio metinį mokestį ir konstatuoti, kad AB „Klaipėdos rajono vandenys“ už šį naudojimosi tinklais laikotarpį privalo atsakovei UAB „Agrovet“ sumokėti iš viso 3 049,80 Eur ( (938,40 Eur * 3 metai) + (938,40 Eur / 12 mėn.) * 3 mėn.) = 3 049,80 Eur) kompensaciją.
  20. Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal parreikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2013). CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytos šios pagrindinės sąlygos atlikti įskaitymą: prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, šie jų reikalavimai turi būti priešpriešiniai ir vienarūšiai, galiojantys, vykdytini ir apibrėžti.
  21. Kaip minėta, byloje nebuvo ginčo dėl ieškovės AB „Klaipėdos rajono vandenys“ prašomo priteisti iš atsakovės UAB „Agrovet“ 125 749 Lt (36 419,43 Eur) įsiskolinimo dydžio ir laikotarpio (nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.), už kurį ši skola paskaičiuota. Teismų konstatuota, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės UAB „Agrovet“ 125 749 Lt (36 419,43 Eur) skolą yra pagrįstas.
  22. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 1 d. ieškovė AB „Klaipėdos rajono vandenys“ turi atsakovei UAB „Agrovet“ sumokėti 3 049,80 Eur dydžio kompensaciją, yra pagrindas pripažinti, jog atsakovės UAB „Agrovet“ prievolė sumokėti ieškovei AB „Klaipėdos rajono vandenys“ 125 749 Lt (36 419,43 Eur) skolą už paslaugas yra iš dalies įvykdyta atsakovės UAB „Agrovet“ 2012 m. kovo 20 d. pateiktu tarpusavio skolų įskaitymo aktu, t. y. atsakovės prievolė įvykdyta 3 049,80 Eur apimtyje, bet ne visoje atsakovės skolos ieškovei apimtyje, kaip nurodyta apskųstame Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendime.
  23. Atsakovė priešieškiniu taipogi prašė solidariai iš ieškovės AB „Klaipėdos rajono vandenys“ ir atsakovės pagal priešieškinį AB „Klaipėdos vanduo“ priteisti 24 683,93 Lt (7 154,76 Eur) nepagrįstai gautų pajamų už kitų abonentų transportuotą nuotekų kiekį per nuotekų tinklus laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 8 d. Apskųstuoju pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti atsakovės UAB „Agrovet“ reikalavimai ta apimtimi, kuria jie buvo pareikšti atsakovei AB „Klaipėdos vanduo“. Kaip jau minėta, šios teismo sprendimo dalies apeliacine tvarka niekas neginčija, todėl dėl jos pasisakyti teisėjų kolegijai nėra pagrindo.
  24. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad ieškovė AB „Klaipėdos rajono vandenys“ iš kitų abonentų gaudavo pajamas ne tik už nuotekų valymą, bet ir už transportavimą, nesudaro pagrindo tenkinti atsakovės UAB „Agrovet“ reikalavimą dėl 24 683,93 Lt (7 154,76 Eur) nepagrįstai gautų pajamų priteisimo. Šia nutartimi teisėjų kolegija nustatė (apibrėžė) dydį kompensacijos, kurią turi sumokėti ieškovė AB „Klaipėdos rajono vandenys“ už naudojimąsi atsakovei priklausiusiais nuotekų tinklais per laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 1 d. Ta aplinkybė, kad ieškovė AB „Klaipėdos rajono vandenys“ iš kitų abonentų gaudavo pajamų ir už nuotekų transportavimą, nesuponuoja išvados, kad per minėtą laikotarpį gautų pajamų apimtyje ieškovė būtų nepagrįstai praturtėjusi atsakovės UAB „Agrovet“ sąskaita.
  25. Pažymėtina, kad su kiekvienu abonentu yra sudaroma viešoji vandens tiekimo paslaugų sutartis, o jei tokios sutarties abonentas nepasirašo, tačiau jo naudojami tinklai yra prijungti prie viešosios infrastruktūros – viešoji vandens tiekimo sutartis laikoma sudaryta pagal Vyriausybės nustatytas vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas (GVTNTĮ 21 straipsnio 5 dalis). Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2012 m. rugpjūčio 20 d. rašte nurodė, kad AB „Klaipėdos vanduo“ vykdo ne tik vandens tiekimo veiklą, bet ir nuotekų tvarkymo, todėl už nuotekų tvarkymo paslaugas abonentas turi sumokėti visą nuotekų tvarkymo paslaugos kainą, kurioje yra įskaičiuotos ir nuotekų transportavimo sąnaudos (t. I, b. l. 128-129). Šis išaiškinimas taikytinas ir ieškovės atžvilgiu, nes ji, kaip ir AB „Klaipėdos vanduo“, teikė viešojo vandens tiekimo paslaugas.
  26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad su kiekvienu abonentu yra sudaroma viešojo vandens tiekimo sutartis ir jos pagrindu viešojo vandens tiekėjui yra mokama atitinkamo dydžio kaina, neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškovė iš kitų abonentų kainą už nuotekų transportavimą gavo be teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ieškovė nepagrįstai praturtėjo neatlygintinai naudodamasi UAB „Agrovet“ priklausančiais nuotekų tinklais, o apeliacinės instancijos teismas šia nutartimi nustatė teisingos kompensacijos dydį už naudojimosi tinklais laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 1 d. Vadinasi, yra pagrindas teigti, kad atsakovė ieškovės gaunamomis iš kitų abonentų pajamomis už nuotekų transportavimą negali pagrįsti savo praradimų, nes atsakovei jau yra nustatyta kompensacija už naudojimąsi jos nuotekų tinklais.
  27. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nuo 2009 m. balandžio 1 d. ieškovė taikė atsakovei kompensaciją už jos nuotekų tinklų naudojimą. AB „Klaipėdos rajono vandenys“ direktoriaus rezoliucija UAB „Agrovet“ 2009 m. balandžio 17 d. rašte buvo pavesta nuo 2009 m. balandžio 1 d. už nuotekas skaičiuoti tik nuotekų išvalymo kainą, neskaičiuojant kainos sudedamosios dalies už nuotekų transportavimą. Atsižvelgiant į šios nutarties 61-62 punktuose išdėstytas nuostatas bei į tai, kad nuo 2009 m. balandžio 1 d. buvo susitarta dėl kompensavimo būdo, negalima konstatuoti ieškovės nepagrįsto praturtėjimo UAB „Agrovet“ sąskaita fakto ir per laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. liepos 8 d. Remiantis išdėstytais motyvais atsakovės UAB „Agrovet“ reikalavimas dėl 24 683,93 Lt (7 154,76 Eur) priteisimo yra atmestinas.

12Dėl bylos baigties

  1. Apeliacinio teismo kolegijai nusprendus atsakovės UAB „Agrovet“ priešieškinį tenkinti tik iš dalies, t. y. pripažinti, kad atsakovės UAB „Agrovet“ prievolė sumokėti ieškovei AB „Klaipėdos rajono vandenys“ 125 749 Lt (36 419,43 Eur) skolą už paslaugas UAB „Agrovet“ 2012 m. kovo 20 d. pateikto tarpusavio skolų įskaitymo akto pagrindu yra įvykdyta iš dalies – 3 049,80 Eur apimtyje, o kitą priešieškinio dalį nusprendus atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m spalio 24 d. sprendimas atitinkamai pakeičiamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė apeliaciniame skunde prašė panaikinti tik apskųsto teismo sprendimo dalį, kuria atsakovės priešieškinis tenkintas iš dalies, tačiau įvertinus tai, kad yra pagrindas pripažinti, jog prievolės dalis dėl ieškovės reikalaujamos sumos yra įvykdyta pagal 2012 m. kovo 20 d. tarpusavio skolų įskaitymo aktą, iš atsakovės ieškovei faktiškai priteistina suma turi būti sumažinta, atsižvelgiant į įvykdytą prievolės dalį, t. y. priteisiant ieškovei iš atsakovės 33 369,63 Eur (36 419,43 Eur - 3 049,80 Eur) skolą. Dėl šios priežasties yra poreikis tikslinti ir tą Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimo dalį, kurioje nurodyta, kad ieškovės ieškinys yra patenkintas ir priteista visa ieškovės reikalauta suma, tokiu būdu užkertant kelią galimoms klaidoms sprendimo vykdymo procese.

13Dėl su teismo sprendimo motyvais siejamų UAB „Agrovet“ apeliacinio skundo reikalavimų

  1. UAB „Agrovet“ prašė iš Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimo motyvuojamosios dalies (sprendimo 57 punktas) pašalinti motyvą: „<...> Tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinės formos sutartis dėl turto naudojimosi, tačiau tarp jų faktiškai susiklostė ir per ilgą laikotarpį nusistovėjo civiliniai santykiai dėl naudojimosi šiuo turtu. Konstatuotina, kad tarp šalių faktiškai susiklostė neatlygintiniai panaudos santykiai, o panaudos sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, todėl nėra jokių neteisėtų atsakovės UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ veiksmų, dėl ko ir nekyla pareiga atsakyti atsakovės UAB „Agrovet“ nurodytu neteisėto praturtėjimo pagrindu. <...>“.
  2. Kasacinis teismas 2018 m. balandžio 13 d. nutartyje šioje byloje išaiškino, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė nepagrįstai praturtėjo neatlygintinai naudodamasi atsakovei priklausančiais nuotekų tinklais laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 1 d., ir kad yra pagrindas iš jos priteisti atsakovei UAB „Agrovet“ kompensaciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pateikdamas tokį išaiškinimą, iš esmės paneigė Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimo 57 punkte išdėstytus motyvus dėl ieškovės veiksmų teisėtumo ir pareigos atsakyti neteisėto praturtėjimo pagrindu nebuvimo, todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo motyvo pašalinimo neteko prasmės.

14Remiantis šios nutarties 48 punkte pateiktais argumentais, nėra pagrindo tenkinti ir atsakovės UAB „Agrovet“ apeliacinio skundo reikalavimą iš apskųsto teismo sprendimo pašalinti motyvo dalį „<...> Ši seniūnija nėra atsakovė, todėl nustatyto dydžio piniginė kompensacija už šį laikotarpį nepriteistina“.

15Dėl UAB „Agrovet“ prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą

  1. Lietuvos apeliaciniame teisme 2018 m. birželio 6 d. gautas atsakovės UAB „Agrovet“ atstovo prašymas atnaujinti civilinės bylos Nr. 2A-792-330/2018 nagrinėjimą ir pateikti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. ir 2018 m. gegužės 8 d. nutartis. Prašyme nurodyta, kad UAB „Agrovet“ nebuvo informuota (negavo pranešimo) apie civilinės bylos Nr. 2A-792-330/2018 eigą. Prašyme teigiama, kad byla nėra elektroninė, todėl EPP sistemoje jokie pranešimai ir informacija apie bylą nebuvo gauta, taip pat nebuvo gautos Lietuvos apeliacinio teismo priimtos nutartys, kuriomis paskirta teisėjų kolegija ir atidėtas procesinio sprendimo paskelbimas. Dėl šių priežasčių UAB „Agrovet“ neturėjusi galimybės įgyvendinti CPK 42 straipsnyje nustatytų teisių: susipažinti su bylos medžiaga, pateikti ieškovės nepagrįsto sutaupymo dydį patvirtinančius įrodymus.
  2. CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus, kai byloje dalyvaujantiems asmenims pranešama kita tvarka. Tokią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. Ši taisyklė taikoma ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis).
  3. Iš bylos medžiagos bei Lietuvos informacinės teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį buvo paskelbta CPK nustatyta tvarka – t. y. pranešimas su išsamia informacija specialiame interneto tinklalapyje buvo patalpintas 2018 m. balandžio 30 d. Kadangi CPK nenumatyta, jog bylą nagrinėjant iš esmės rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantys asmenys apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį būtų informuojami atskirais pranešimais (nors byla nėra elektroninė), teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju negalima konstatuoti, jog byloje dalyvaujantys asmenys būtų netinkamai informuoti apie bylos eigą (teismo sudėtį, bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą), todėl nėra pagrindo bylos nagrinėjimui atnaujinti.
  4. CPK nėra numatyta teismo pareiga byloje dalyvaujantiems asmenims siųsti teismo priimtas nutartis, kuriomis paskirta teisėjų kolegija ir/ar atidėtas procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas, todėl nelaikytini pagrįstais atsakovės UAB „Agrovet“ prašyme nurodyti argumentai, kad tokios nutartys turėjo būti jai išsiųstos ar kitaip atskirai pateiktos.

16Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimu paskirstytų bylinėjimosi išlaidų perskirstymo

  1. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
  2. Nustatyta, kad ieškovė AB „Klaipėdos rajono vandenys“ patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: pirmosios instancijos teisme sumokėjo 1 487,50 Eur (5 136 Lt) dydžio žyminį mokestį (minusuojant 811 Lt permoką) (t. I, b. l. 7) ir 1 448,10 Eur (5 000 Lt) išlaidų advokatų pagalbai apmokėti (t. IX, b. l. 151–156); apeliacinės instancijos teisme – 579,24 Eur (2 000 Lt) už advokato pagalbą (t. XI, b. l. 132), iš viso – 12 136 Lt (3 517,68 Eur).
  3. Ieškovės AB „Klaipėdos rajono vandenys“ prašoma priteisti suma už advokato suteiktą teisinę pagalbą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – 2004 m. kovo 26 d. Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių.
  4. Ieškovė AB „Klaipėdos rajono vandenys“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teisme liko neišspręstas 1 000 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas, kurioms pagrįsti ji 2016 m. vasario 1 d. pateikė įrodymus teismui. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ši bendrovė yra sumokėjusi 1000 Eur advokatų kontoros „Martinkus ir partneriai“ advokatei V. G.. Išrašytoje sąskaitoje nurodyta, kad tokio dydžio išlaidos susidarė už atstovavimą civilinėje byloje Nr. 2-1151-613/2015, po kasacinės instancijos teismo, AB „Klaipėdos vanduo“ atstovaujant dviem advokatams (t. XII, b. l. 146-147). Sąskaitoje nedetalizuota, už kokias konkrečiai atstovavimo paslaugas buvo išrašyta sąskaita 1 000 Eur suma. Iš bylos medžiagos (konkrečiai, iš Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 1 d., 2016 m. balandžio 6 d., 2016 m. birželio 6 d., 2016 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžių informacinių pažymų) matyti, kad ieškovei AB „Klaipėdos rajono vandenys“ teismo posėdžiuose atstovavo du advokatai. Įvertinus atstovavimo valandų skaičių ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatyto dydžio (toliau – 2015 m. kovo 19 d. redakcijos Rekomendacijos) nustatytus maksimalius dydžius, darytina išvada, jog yra pagrindas šias bylinėjimosi išlaidas pripažinti pagrįstomis tik 500 Eur apimtyje.
  5. Apeliacine tvarka atsakovė UAB „Agrovet“ neginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš jos atsakovei pagal priešieškinį AB „Klaipėdos vanduo“ buvo priteista 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą dėl šios sprendimo dalies padavė atsakovė pagal priešieškinį AB „Klaipėdos vanduo“. Apeliaciniame skunde atsakovė pagal priešieškinį AB „Klaipėdos vanduo“ prašo pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria iš UAB „Agrovet“ jai priteista 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir priteisti didesnę bylinėjimosi išlaidų sumą – t. y. 3 000 Eur. Nurodo, kad 2016 m. vasario 2 d. teismo posėdyje ji pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog papildomai patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Bylos medžiaga patvirtina, kad iš tiesų tokias išlaidas pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti, tačiau teismo buvo neįvertinti.
  6. Iš AB „Klaipėdos vanduo“ pateiktų dokumentų matyti, kad ši bendrovė yra sumokėjusi 1000 Eur advokatų kontoros „Martinkus ir partneriai“ advokatei V. G.. Išrašytoje sąskaitoje nurodyta, kad tokio dydžio išlaidos susidarė už atstovavimą civilinėje byloje Nr. 2-1151-613/3015, po kasacinės instancijos teismo, AB „Klaipėdos vanduo“ atstovaujant dviem advokatams (t. XII, b. l. 148-149). Sąskaitoje nedetalizuota, už kokias konkrečias atstovavimo paslaugas buvo išrašyta sąskaita 1000 Eur sumai. Tačiau iš bylos medžiagos (konkrečiai, iš Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 1 d., 2016 m. balandžio 6 d., 2016 m. birželio 6 d., 2016 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžių informacinių pažymų bei Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimo įžanginės dalies teksto) matyti, kad advokatai O. M. ir V. G. teismo posėdžiuose atstovavo ieškovei AB „Klaipėdos rajono vandenys“, o atsakovei AB „Klaipėdos vanduo“ atstovavo atstovė J. S.. Dėl šių priežasčių nurodytas išlaidas nėra pagrindo laikyti pagrįstomis, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš UAB „Agrovet“ priteista AB „Klaipėdos vanduo“ 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų, paliekama nepakeista, o AB „Klaipėdos vanduo“ apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas.
  7. Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m spalio 23 d. nutartimi priteisė AB „Klaipėdos vanduo“ naudai iš atsakovės UAB „Agrovet“ 846,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme: 40 proc. (1 115,70 Eur) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą, ir 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti, todėl dėl tų išlaidų teisėjų kolegija šioje nutartyje nepasisako.
  8. Atsakovė UAB „Agrovet“ turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas: 4 009 Lt (minusuojant 1 221 Lt žyminio mokesčio (t. VI, b. l. 127; t. VII, b. l. 84); 9 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 7, b. l. 183–185; t. 10, b. l. 195–196), 9 145,00 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (t. 11, b. l. 101). Klaipėdos apygardos teismas, įvertinęs bylos apimtį, šalių atstovų atliktus procesinius veiksmus, 2016 m. spalio 24 d. sprendime konstatavo, kad 22 154 Lt (6 421,44 Eur) išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Šios teismo išvados nei AB „Klaipėdos rajono vandenys“, nei AB „Klaipėdos vanduo“ apeliaciniuose skunduose atskirai neginčijo, todėl UAB „Agrovet“ bylinėjimosi išlaidos 6 421,44 Eur apimtyje laikytinos pagrįstomis.
  9. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pagrįstomis laikytinos AB „Klaipėdos rajono vandenys“ 4 017,68 Eur (3 517,68 Eur + 500 Eur) dydžio bylinėjimosi išlaidos, UAB „Agrovet“ – 6 421,44 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.
  10. Atsakovė UAB „Agrovet“ buvo pareiškusi du materialinius reikalavimus: prašė solidariai priteisti iš AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Klaipėdos rajono vandenys“ nepagrįstai gautas 7 148,96 Eur (24 683,93 Lt) pajamas už AB „Klaipėdos rajono vandenys“ transportuotą kitų abonentų nuotekų kiekį per UAB „Agrovet“ nuosavybės teise priklausiusius nuotekų tinklus; pripažinti, kad UAB „Agrovet“ prievolė sumokėti ieškovei AB „Klaipėdos rajono vandenys“ 36 419,43 Eur (125 749 Lt) skolą už paslaugas yra įvykdyta 2013 m. kovo 20 d. UAB „Agrovet“ pateikto tarpusavio skolų įskaitymo akto pagrindu. Vadinasi, atsakovės pareikšta ginčo suma yra 43 568,39 Eur (7 148,96 Eur + 36 419,43 Eur).
  11. Teisėjų kolegija šioje nutartyje konstatavo, jog yra pagrindas atsakovės UAB „Agrovet“ priešieškinį tenkinti iš dalies, pripažįstant, kad atsakovės prievolė sumokėti ieškovei AB „Klaipėdos rajono vandenys“ 125 749 Lt (36 419,43 Eur) skolą už paslaugas pagal atsakovės pateiktą 2012 m. kovo 20 d. tarpusavio skolų įskaitymo aktą yra įvykdyta iš dalies – 3 049,80 Eur apimtyje. Atsakovės reikalavimą dėl 7 148,96 Eur priteisimo nutarta atmesti. Darytina išvada, kad yra tenkinama 7 proc. UAB „Agrovet“ priešieškinio reikalavimų, todėl atsakovei UAB „Agrovet“ iš ieškovės AB „Klaipėdos rajono vandenys“ priteistina 449,50 Eur (6 421,44 Eur * 7 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
  12. Byloje nustačius, kad ieškovės reikalaujama priteisti 125 749 Lt (36 419,43 Eur) skola yra iš dalies įskaityta 2012 m. kovo 20 d. skolų įskaitymo aktu, yra pagrindas pripažinti, jog ieškovės reikalavimas yra tenkinamas 92 proc., todėl iš atsakovės UAB „Agrovet“ priteistina ieškovės naudai 3 696,27 Eur (4 017,68 Eur * 92 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
  13. Atlikus nutarties 78 ir 79 punktuose ieškovei ir atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, bylinėjimosi išlaidos atlygintinos tik ieškovei AB „Klaipėdos rajono vandenys“ iš atsakovės UAB „Agrovet“, priteisiant 3 246,77 Eur (3 696,27 Eur – 449,50 Eur).

17Dėl kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo

  1. Ieškovė AB „Klaipėdos rajono vandenys“ už apeliacinį skundą sumokėjo 885 Eur dydžio žyminį mokestį (t. XIII, b. l. 122) ir 900 Eur advokato pagalbai apmokėti (t. XIII, b. l. 124). Advokato pagalbai apmokėti patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl laikomos pagrįstomis.
  2. Atsakovė pagal priešieškinį AB „Klaipėdos vanduo“ sumokėjo 23 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (t. XIII, b. l. 126).
  3. Ieškovė AB „Klaipėdos rajono vandenys“ kasacinėje instancijoje prašė priteisti 700 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti (t. XIV, b. l. 147). Atsakovė pagal priešieškinį AB „Klaipėdos vanduo“ kasacinėje instancijoje prašė priteisti 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. XIV, b. l. 146 b. l.). Tiek AB „Klaipėdos rajono vandenys“, tiek AB „Klaipėdos vanduo“ prašomas priteisti išlaidas patyrė už bendro atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą. Kadangi bendra išlaidų suma – 1 000 Eur (700 Eur + 300 Eur) neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio tokiam procesiniam dokumentui parengti, jos laikytinos pagrįstomis.
  4. Klaipėdos apygardos teismas, atsižvelgęs į tai, kad teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartimi atsakovei UAB „Agrovet“ iškelta restruktūrizavimo byla, 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi atleido ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinį skundą.
  5. Bylą nagrinėjant kasacinėje instancijoje antrą kartą, UAB „Agrovet“ pateikė prašymą priteisti 879 Eur už kasacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį (t. XIV, b. l. 121, 125).
  6. Atmetus AB „Klaipėdos vanduo“ apeliacinį skundą, jos patirtos apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme išlaidos iš UAB „Agrovet“ nepriteisiamos.
  7. Ieškovė AB „Klaipėdos rajono vandenys“ apeliaciniu skundu ginčijosi dėl 43 574,19 Eur sumos. Jos apeliacinis skundas tenkintas 40 524,39 Eur (43 574,19 Eur - 3 049,80 Eur) apimtyje, t. y. 93 proc dydžiu. Todėl yra pagrindas iš atsakovės UAB „Agrovet“ ieškovei AB „Klaipėdos rajono vandenys“ priteisti 2 311 Eur (885 + 900 + 700) * 93 proc.) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.
  8. Atmetus atsakovės UAB „Agrovet“ apeliacinį skundą, kasacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

18Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

19Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

20„Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ priešieškinį tenkinti iš dalies. Pripažinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ prievolę ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos rajono vandenys“ dėl 125 749 Lt (36 419,43 Eur) skolos iš dalies įvykdyta 3 049,80 Eur (trijų tūkstančių keturiasdešimt devynių eurų ir 80 ct) apimtyje uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ 2012 m. kovo 20 d. pateikto tarpusavio skolų įskaitymo akto pagrindu.

21Kitą priešieškinio dalį atmesti.

22Ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos rajono vandenys“ ieškinį tenkinti iš dalies.

23Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos rajono vandenys“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ 33 369,63 Eur (trisdešimt tris tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt devynis eurus ir 63 ct) skolą už paslaugas.

24Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos rajono vandenys“ 3 246,77 Eur (tris tūkstančius du šimtus keturiasdešimt šešis eurus ir 77 ct) bylinėjimosi išlaidų.

25Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ atsakovei akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ 2000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų.“

26Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos rajono vandenys“ 2 311 Eur (du tūkstančius tris šimtus vienuolika eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3.
  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė AB... 4. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai; apeliacinės... 5. Teisėjų kolegija... 6. Bylos faktinės aplinkybės
    1. Klaipėdos rajono... 7. UAB „Ekovega“ (t. I, b. l. 58 – 59); ši vėliau juos pardavė UAB... 8. UAB „Hidrona“, tačiau tinklais toliau naudojosi tie patys abonentai, tarp... 9. AB „Klaipėdos vanduo“.
    2. Atsakovė UAB „Agrovet“ pateikė 2012... 10. Dėl ginčo esmės
      1. Kaip jau minėta, Lietuvos... 11. UAB „Agrovet“ reikalavimus kildina dėl kitų ginčo šalių nepagrįsto... 12. Dėl bylos baigties
        1. Apeliacinio teismo kolegijai... 13. Dėl su teismo sprendimo motyvais siejamų UAB „Agrovet“ apeliacinio skundo... 14. Remiantis šios nutarties 48 punkte pateiktais argumentais, nėra pagrindo... 15. Dėl UAB „Agrovet“ prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą
            16. Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimu paskirstytų... 17. Dėl kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo
              18. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 19. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimą pakeisti, jo... 20. „Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ priešieškinį... 21. Kitą priešieškinio dalį atmesti.... 22. Ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos rajono vandenys“ ieškinį... 23. Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos rajono vandenys“ iš... 24. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“... 25. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“... 26. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“...