Byla 2A-317/2014
Dėl nuostolių priteisimo ir naudojimosi vandentiekio ir nuotėkų tinklais tvarkos nustatymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Rasos Gudžiūnienės, sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Avelana“atstovams, įmonės direktoriui P. G., advokatui V. I., atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ atstovui Ramūnui P. Š., advokatui G. J., ekspertui V. Č., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Avelana“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-735-601/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Avelana“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė dėl nuostolių priteisimo ir naudojimosi vandentiekio ir nuotėkų tinklais tvarkos nustatymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Avelana“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui UAB „Kauno vandenys“, prašydamas priteisti iš atsakovo 370 634 Lt nuostolių, susidariusių dėl atsakovo nesąžiningo vandentiekio ir nuotekų tinklų naudojimo; nustatyti tokią inžinerinių tinklų naudojimo tvarką ir sąlygas: atsakovas UAB „Kauno vandenys“ ieškovui nuosavybės teise priklausančius inžinerinius tinklus – buitinio vandens, fekalinės kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos tinklus, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ); susisiekimo komunikacijas – vandentiekio, nuotekų ir lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ); inžinierinius tinklus – nuotekų tinklus, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ); inžinierinius tinklus – lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ); inžinerinius tinklus – vandentiekio tinklus, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ); inžinerinius tinklus – lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ); inžinerinius tinklus – nuotekų tinklus, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), naudoja atlygintinai, mokant ieškovui 11 808 Lt (be PVM) kiekvieną mėnesį; naudojimosi terminas – nuo kreipimosi su ieškiniu dienos 2009-06-08 iki 2013-12-31, įpareigojant atsakovą savo lėšomis padengti visas su šių inžinerinių tinklų naudojimu (eksploatavimu) susijusias išlaidas. Nurodė, kad ieškovas UAB „Avelana“ 2000-2006 metais savo lėšomis pastatė vandentiekio ir nuotekų tinklus, kurių bendras ilgis 6 706 m, vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis – 1 771 179 Lt. LR Seimui 2006 m. liepos 13 d. priėmus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą, ieškovas 2006-10-26 raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas sudaryti vandentiekio ir nuotekų tinklų nuomos sutartį. Atsakovas atsisakė, motyvuodamas tuo, kad iki metų pabaigos turi būti patvirtintas infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašas. LR Vyriausybei 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88 patvirtinus Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašą, ieškovas pateikė atsakovui prašymą dėl vandentiekio ir nuotekų išpirkimo, tačiau atsakovas atsisakė nagrinėti prašymą, motyvuodamas tuo, kad neturi viešojo vandens tiekėjo statuso. Nurodė, kad 2008 m. spalio 28 d. gavo UAB „Kauno vandenys“ raštą, kuriame nurodė, jog yra pasiruošęs sudaryti panaudos sutartį dėl UAB „Avelana“ nuosavybės teise priklausančių tinklų naudojimo. Toks atsakovo pasiūlymas nepriimtinas, kadangi sudarius panaudos sutartį ieškovas patirtų beveik pusę milijono nuostolių, nes perduodant turtą pagal panaudos sutartį valstybei turi būti sumokamas PVM. Kauno m. savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo 2009-09-21 rašte nurodyta, kad UAB „Kauno vandenys“ yra vienintelė įmonė Kauno m. savivaldybės teritorijoje, galinti tiekti geriamą vandenį bei šalinti nuotekas. Nurodė, kad atsakovas tyčia neišperka atsakovo naudojamų ieškovui nuosavybės teise priklausančių vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, turėdamas vienintelį tikslą – jais naudotis neatlygintinai. Atsakovas iš veiklos, susijusios su vandens tiekimu, turi pajamas ir pelną, o ieškovas turi prisiimti tik nuostolius ir riziką. Nurodė, kad atsakovas nesutinka su ieškovo siūlomomis nuomos sąlygomis – apie 150 000 Lt nuomos mokesčiu per metus. Atsakovo atstovai ne kartą nurodė, kad sutiktų išsinuomoti inžinerinius tinklus už simbolinę 1 Lt sumą. LR Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 str. 2 p. norma įpareigoja atsakovą sudaryti su ieškovu sutartį dėl inžinerinių tinklų naudojimo. Kadangi atsakovas savo komercinėje veikloje naudojasi svetimu turtu – ieškovui priklausančia vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo infrastruktūra, sąžiningumo bei teisingumo principai reikalauja, jog svetimo turto naudotojas visas su naudojimu susijusias sąnaudas (išlaidas) padengtų savo sąskaita. Analogiškai šią situaciją reglamentuoja ir įstatymai (CK 6.493 str., 6.636 str.). Nurodė, kad atsakovas turi padengti visas ieškovo turėtas išlaidas, susijusias su infrastruktūros išlaikymu, taip pat negautas pajamas dėl įšaldytų lėšų, t. y. 36 696 Lt ieškovo sumokėtą nekilnojamojo turto mokestį, 98 947 Lt patirtas nusidėvėjimo sąnaudas, 5 proc. negautų pajamų nuo ieškovo infrastruktūros vertės, kas sudaro 247 254 Lt, viso – 370 634 Lt nuostolių.

5Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškovo UAB „Avelana“ ieškinį atsakovui UAB „Kauno vandenys“ dėl nuostolių atlyginimo ir naudojimosi vandentiekio ir nuotekų tinklais tvarkos nustatymo atmetė.

6Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimą paliko nepakeistą.

7Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo UAB „Avelana“ 18 730 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „Kauno vandenys“ naudai ir 30 079 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

10Teismas, pasisakydamas dėl naudojimo tvarkos ginčo tinklais nustatymo, nurodė, kad atsakovas, vykdantis viešąsias geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, turi užtikrinti nenutrūkstamą ir tinkamą šių paslaugų teikimą ir neturi galimybės pasirinkti teikti ar neteikti šias paslaugas prijungtiems vartotojams. Nustatė, kad ieškovas savo iniciatyva (atsakovo sutikimu) prisijungė statomus ginčo tinklus prie atsakovo magistralinių tinklų, dėl ko atsakovui atsirado pareiga užtikrinti viešosios vandens paslaugos teikimą. Pasiekti šį tikslą, nenaudojant ieškovui priklausančių ginčo tinklų, atsakovas negali. Ginčo tinklai buvo pastatyti komerciniais tikslais, t. y. ieškovas savo lėšomis ir iniciatyva sukūrė gyvenamųjų namų kvartalą ir jo gyventojų reikmėms reikalingą inžinerinę infrastruktūrą. Nesant tokių tinklų, sklypų vertė ir pardavimo kaina būtų buvusi daug mažesnė. Nurodė, kad ieškovo projekto komercinis pobūdis pasireiškė siekiu sukurti kuo didesnės vertės nekilnojamojo turto objektus ir gauti pelno juos pardavus. Rūpestingas ir apdairus verslininkas neabejotinai turėjo įskaičiuoti ginčo tinklų statybos kainą į parduodamų sklypų kainą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad šiuo atveju ieškovas pasiekė pagrindinį tikslą – įgyvendinęs savo projektą, gavo naudą (pelną), kuri neabejotinai padidėjo dėl pastatytų ir prijungtų ginčo tinklų prie atsakovo magistralinių tinklų, todėl sprendė, jog svarstytinas klausimas, ar ieškovo reikalavimo tenkinimas (nuomos mokesčio nustatymas) nebus antrą kartą naudos gavimas už tą patį objektą ir ar tai atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Teismas sprendė, kad šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovas, būdamas viešųjų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų teikėjas, užtikrindamas gyventojų (vartotojų) interesus, įgyvendina tam tikrą socialinę funkciją, todėl nustačius atsakovui nuomos mokestį už ginčo tinklų naudojimą, atsakovo teikiama paslauga gyventojams pabrangtų, kas neatitiktų socialinio teisingumo principo (būtų nepagrįstai ieškovo komerciniai tikslai iškelti aukščiau vartotojų interesų). Nurodė, jog svarbi aplinkybė ta, kad atsakovas iš prie ginčo tinklų prisijungusių gyventojų (vartotojų) negauna pelno, todėl susidaro situacija, kad ieškovas nekilnojamąjį turtą (ginčo tinklus), kuris dėl savo specifikos iš esmės nėra rinkoje vertingas ir naudojant jį negaunama pelno, nori parduoti rinkos kaina arba išnuomoti ir gauti pajamas (pelną). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas.

11Pasisakydamas dėl nuostolių atlyginimo, konstatavo, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo ir kad atsakovas nesąžiningai praturtėjo ieškovo sąskaita. Nustatė, kad atsakovas dar 2006 metais sutiko sudaryti panaudos sutartį dėl ginčo tinklų, tačiau ieškovas nesutiko, todėl ginčo turtas buvo atsakovo faktiškai naudojamas. Nurodė, kad ieškovas siekia gauti papildomą naudą (pelną) iš jau įgyvendinto projekto – gyvenamųjų namų kvartalo pastatymo, į kurio sąnaudas įėjo ir išlaidos dėl ginčo tinklų statybos. Sudarius panaudos sutartį atsakovas būtų prisiėmęs visas išlaidas, susijusias su ginčo turto eksploatavimu, jų priežiūra, remontu ir būtų nereikėję mokėti nekilnojamojo turto mokesčio. Nesudarius siūlomos panaudos sutarties, ieškovas prisiėmė nekilnojamojo turto mokėjimo bei turto nusidėvėjimo riziką. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog turėjo išlaidų dėl ginčo tinklų atnaujinimo, todėl vien teorinis turto nusidėvėjimo paskaičiavimas, nėra pagrindas taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą ir priteisti ieškovui šią sumą. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas ieškovo reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo atmetė kaip neįrodytus ir nepagrįstus.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Ieškovas UAB „Avelana“ apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo jam privalomu kasacinio teismo išaiškinimu ir pažeidė CPK 362 str. 2 d. reikalavimus, nes sprendimą grindė motyvais, priešingais kasacinio teismo išaiškinimui. Kasacinis teismas, išaiškindamas, jog santykiai tarp ieškovo ir atsakovo dėl ginčo tinklų naudojimo turi būti atlyginti, įvertino ne tik aplinkybę, kad apeliantas ginčo tinklus įrengė siekdamas komercinės naudos, bet ir aplinkybę, kad apeliantas, įrengęs ginčo tinklus, prisidėjo prie savivaldybės funkcijos užtikrinti viešąjį vandens tiekimą vykdymo, už kurios įgyvendinimą yra atsakingas atsakovas bei trečiasis asmuo ir už kurios vykdymą atsakovas turi teisę gauti apmokėjimą.
  2. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovui paslaugų tiekimas, naudojantis ieškovo tinklais, yra nuostolingas. Teisės aktais yra nustatytas valstybinis atsakovo teikiamų paslaugų kainos reguliavimas. LR Geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo įstatymo 22 str. įpareigoja vandens tiekėją savo paslaugas gyventojams teikti pelningai. Vandens tiekėjas tiekiamų paslaugų kainą ir atitinkamai savo veiklos pelningumą apskaičiuoja ne atskirai pagal atskirą vartotoją ar atskirai paimtą gyvenvietę (pvz., ( - )) ar jos dalį, o atsižvelgiant į bendrą šio vandens tiekėjo aptarnaujamų vartotojų (abonentų) skaičių. Todėl atsakovo 2012-08-30 pažymoje esantis pajamų, gaunamų tik iš ( - ) gatvių vartotojų palyginimas su ieškovo prašomu atlyginimu už naudojimąsi jam priklausančiais tinklais neatspindi šių viešųjų paslaugų tiekimo kainodaros principų. Sprendžiant dėl atsakovo veiklos nuostolingumo (pelningumo) būtina įvertinti byloje esančių atsakovo metinių balansų bei pelno (nuostolių) ataskaitų už 2008 m. bei 2011 m. duomenis, iš kurių matyti, kad atsakovo veikla buvo pelninga.
  3. UAB „Kauno vandenys“ pasirašė sutartis su LR Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir ES struktūrinių fondų, valstybės biudžeto ir savivaldybių lėšomis vykdo vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos projektus. Atsakovas panašiose situacijose veikia skirtingai, t. y. apelianto atveju nesutikdamas išpirkti tinklus ar už jų naudojimą mokėti atlygį, kitais atvejais savo lėšomis privačiose teritorijose išvysto būtiną šiai teritorijai infrastruktūrą – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklus.
  4. Apelianto siekis, kad už jam priklausančios infrastruktūros naudojimą būtų mokamas atlygis, yra teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo veikloje naudojasi svetima infrastruktūra, kad šios infrastruktūros savininkas apeliantas nesutinka su neatlygintinu infrastruktūros naudojimu ir ši aplinkybė turi lemiamą reikšmę sprendžiant dėl naudojimosi sąlygų ir tvarkos, kad jokios sutarties, kuria apeliantas būtų sutikęs su neatlygintinu infrastruktūros naudojimu tarp atsakovo (trečiojo asmens) ir apelianto nebuvo sudaryta, kad teismų praktika analogiškais klausimais formuoja principą, jog svetimo daikto naudojimas turi būti atlygintinas, nes tokiu atveju yra ribojamos savininko teisės, pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti atlygintinę ginčo infrastruktūros naudojimo tvarką.
  5. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, nepasisakė dėl mokėtino apeliantui atlyginimo dydžio už infrastruktūros naudojimą. Sutinkamai su 2012 m. balandžio 30 d. turto vertės nustatymo pažyma, bendra visos apeliantui priklausančios atsakovo veikloje naudojamos infrastruktūros vieno mėnesio nuomos vertė yra 18 108 Lt, bendra metinė nuomos vertė – 217 378 Lt. Apeliantas, sutikdamas su kasacinio teismo išaiškinimu, padarė atsakovui nuolaidų ir sumažino jam priklausantį atlyginimą už infrastruktūros naudojimą iki 141 696 Lt per metus arba 11 808 Lt per mėnesį.
  6. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, motyvais, jog apeliantas, šiam atsisakius sudaryti su atsakovu ginčo tinklų panaudos sutartį, prisiėmė visą nekilnojamojo turto mokėjimo bei turto nusidėvėjimo riziką. Įvertinus CK 6.156 str. 1 d., 2 d., 4.37 str. 1 d. nuostatas, tą aplinkybę, kad apeliantas yra ginčo tinklų savininkas, darytina išvada, jog tik apelianto valia dėl ginčo tinklų naudojimo sąlygų yra teisiškai reikšminga.
  7. Kauno apygardos teismas dėl atsakovo į bylą pateiktos Žemės sklypų, esančių gyvenamajame kvartale ( - ) vieno aro vidutinės rinkos kainos ataskaitos nepasisakė, todėl neturėjo teisinio pagrindo priteisti iš apelianto atsakovo naudai 15 730 Lt sumos už akivaizdžiai melagingos ataskaitos paruošimą. Kita vertus, sumokėta 15 730 Lt suma yra akivaizdžiai per didelė.

14Atsakovas UAB „Kauno vandenys“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Nėra pagrindo konstatuoti, kad Kauno apygardos teismas pažeidė CPK 362 str. 2 d. reikalavimus ir sprendimą grindė motyvais, priešingais kasacinio teismo išaiškinimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (civilinė byla Nr. 3K-3-135/2012) nurodė ištirti šiai bylai reikšmingas aplinkybes, įvertinti ieškovo teiginius dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo bei, vadovaujantis nutartyje aptartomis įstatymų normomis, nuspręsti dėl ginčo infrastruktūros naudojimo tvarkos nustatymo. Šioje nutartyje, priešingai nei nurodo apeliantas, nebuvo nurodyta, jog bet kokiu atveju teismui priimant sprendimą dėl ieškovui priklausančių tinklų naudojimo, tokie santykiai tarp ieškovo ir atsakovo turi būti atlygintini.
  2. Nepagrįstas apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo atmetė vien tuo pagrindu, kad UAB „Avelana“ atsisakė sudaryti su atsakovu ginčo tinklų panaudos sutartį. Teismas reikalavimą dėl nuostolių priteisimo atmetė vadovaudamasis CK 6.242 str. 1 d., 3 d., 6.237 str. bei CPK 178 str., t. y. kad byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovas turėjo naudos ar įgijo kokį nors turtą dėl ginčo tinklų naudojimo, be to, ieškovas neįrodė prašomų priteisti 370 634 Lt nuostolių pagrįstumo. Ieškovo prašomi priteisti nuostoliai negalėjo būti priteisiami ir dėl to, kad atsakovo veiksmuose nėra neteisėto elgesio – atsakovas ginčo tinklus naudoja ne savavališkai, o ieškovui leidus ginčo tinklus prijungti prie atsakovo magistralinių tinklų.
  3. Apelianto pateikti paskaičiavimai, jog ginčo infrastruktūra atsakovui 2007-2011 m. uždirbo pajamų, nepagrįsti ir prieštaraujantys į bylą pateiktiems įrodymams. Apeliantas nepagrįstai jam priklausančius ginčo tinklus vertina bendrame atsakovo ūkinės komercinės veiklos pajamų gavimo kontekste. Ieškovui priklausantys ginčo tinklai jokio pelno atsakovui neduoda, be to, ginčo tinklai į atsakovo balansą nėra įtraukti.
  4. Ieškovo valia ir ieškovo siūlomos nustatyti ginčo tinklų naudojimo sąlygos bei tvarka teismui nėra privaloma, todėl teismas savo iniciatyva gali nustatyti naudojimosi sąlygas labiausiai atitinkančias nesusitariančių šalių interesus. Nei Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių, patvirtintų LR Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr. 172 4.1 p., nei LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 str. 2 p. nėra imperatyvaus nurodymo, jog inžineriniai tinklai visais atvejais privalo būti perduodami atlygintinai.
  5. Apelianto prašymas nustatyti ginčo tinklų naudojimosi tvarką, jeigu teismas tokį prašymą laikytų pagrįstu, nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2009-06-08 negalėtų būti tenkinamas, nes prašymą nustatyti tokią tvarką ieškovas pateikė tik 2010-03-25. Ieškovo prašymas nustatyti naudojimosi ginčo tinklais tvarką iki 2013-12-31 taip pat negalėtų būti tenkinamas, nes toks terminas neatitiktų visuomenės poreikių ir sąlygotų naujus ginčus ateityje. CPK 320 str. 2 d. numato galimybę apeliacinės instancijos teismui peržengti apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas, todėl ginčo tinklų naudojimo terminas, leidžiant atsakovui jais neatlygintinai naudotis, turėtų būti nustatomas visam 50 metų inžinerinių tinklų nusidėvėjimo laikotarpiui.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

17Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

18Byloje sprendžiama dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų naudojimo tvarkos nustatymo, atlyginimo už tinklų naudojimą ir nuostolių atlyginimo.

19Nagrinėjamiems klausimams taikytinas Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (2006 m. liepos 13 d. įstatymas Nr. X-764) (toliau – ir Geriamojo vandens įstatymas). Ieškovui statant ginčo infrastruktūros tinklus, vandentiekio ir nuotekų tinklų naudojimo santykius reglamentavo Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172 patvirtintos Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklės, privalomos visiems tiekėjams ir abonentams, nepriklausomai nuo žinybinio pavaldumo bei valdomo turto nuosavybės formos.

20Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Avelana“ 2000 – 2006 metais savo lėšomis pastatė vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinius tinklus ( - ) Po Geriamojo vandens įstatymo priėmimo, ieškovas 2006 – 2009 m. laikotarpiu ne vieną kartą kreipėsi į atsakovą ir Kauno miesto savivaldybę, prašydamas išpirkti arba išsinuomoti jam nuosavybės teise priklausančius vandentiekio ir nuotekų tinklus, tačiau jam buvo atsakyta neigiamai, motyvuojant tuo, kad atsakovas nėra viešasis vandens tiekėjas Geriamojo vandens įstatymo 16 straipsnio prasme ir negali prisiimti su tuo susijusių pareigų. Ieškovo teigimu, UAB „Kauno vandenys“ yra vienintelė įmonė Kauno mieste, faktiškai atliekanti viešojo vandens tiekėjo funkcijas, UAB „Kauno vandenys“ neišperka ieškovui UAB „Avelana“ priklausančių inžinerinių tinklų, turėdamas tikslą jais naudotis neatlygintinai ir gauti iš to pelną.

21Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas šią bylą kasacine tvarka, ir išanalizavęs bei įvertinęs minėtas teisės normas, reglamentuojančias viešojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo teisinius santykius, 2012 m. balandžio 10 d. nutartyje (bylos Nr. 3K-3-135/2012) konstatavo, kad infrastruktūros savininkas (ieškovas) išreiškė iniciatyvą prijungti statomus tinklus prie vandens tiekėjo infrastruktūros ir kad tai paneigia savavališką vandens tiekimo tinklų naudojimą. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nurodė, kad UAB „Kauno vandenys“ faktiškai vykdant viešąjį vandens tiekimą, vien ta aplinkybė, kad jos, kaip viešojo vandens tiekėjo statusas įstatymo tvarka neįformintas, nėra lemiama sprendžiant byloje kilusį ginčą. Kadangi ginčo faktiniai santykiai įstatyme tiesiogiai nesureglamentuoti, UAB „Kauno vandenys“ pareigoms ir teisėms dėl ginčo infrastruktūros naudojimo įstatymo analogijos pagrindu taikytinos Geriamojo vandens įstatymo 18 straipsnio „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra“ nuostatos. Taigi, Aukščiausiajam Teismui išaiškinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje išsamiau nepasisako nei dėl atsakovo veiksmų, naudojantis ieškovui priklausančiais ginčo infrastruktūros tinklais, (ne) teisėtumo, nei dėl to, ar atsakovas pagal įstatymą yra tinkamas subjektas atlikti viešojo vandens tiekėjo funkcijas. Spręstina tik dėl nuostolių atlyginimo pagrindų (ne)buvimo ir naudojimosi tinklais tvarkos nustatymo.

22Dėl nuostolių atlyginimo

23Teisinė atsakomybė gali būti apibūdinama kaip prievolė, atsirandanti asmeniui, pažeidusiam viešą arba privatų interesą. Priklausomai nuo teisinių santykių pobūdžio teisinė atsakomybė gali būti baudžiamoji, administracinė, civilinė, drausminė arba materialinė. Civilinė atsakomybė apibrėžta CK 6.245 straipsnio 1 dalyje kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos įstatyme įtvirtintos sąlygos – neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė bei patirta žala. Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (CPK 178 str.).

24CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

25Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo, kad atsakovas padengtų šiuos patirtus nuostolius: ieškovo sumokėtą nekilnojamojo turto mokestį – 36 696 Lt; ieškovo patirtas nusidėvėjimo sąnaudas – 98 947 Lt; negautas pajamas – 5 proc. nuo ieškovo infrastruktūros vertės, kas sudaro 247 254 Lt. Viso už laikotarpį nuo 2006 m. balandžio mėn. iki ieškinio pateikimo, išskaičiavus pajamų mokestį, 370 634 Lt nuostolių.

26Iš aptartų teisės normų ir bylos faktinių aplinkybių analizės akivaizdu, kad atsakovo UAB „Kauno vandenys“ veiksmuose nėra vienos iš sąlygų civilinei atsakomybei kilti – neteisėtų veiksmų. Ieškovas pats pripažino, kad tinklus naudoja ne savavališkai ar be ieškovo žinios, o priešingai – pačiam ieškovui inicijavus jo infrastruktūros tinklų prijungimą prie vandens tiekėjo (atsakovo) infrastruktūros. Šią aplinkybę pažymėjo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėjęs šią civilinę bylą kasacine tvarka, 2012 m. balandžio 10 d. nutartyje (bylos Nr. 3K-3-135/2012) nurodęs, kad vandentiekio ar nuotekų prijungimo techninių sąlygų išdavimas vertintinas kaip įrodymas, kad infrastruktūros savininkas išreiškė iniciatyvą prijungti statomus tinklus prie vandens tiekėjo infrastruktūros bei atitinkamą vandens tiekėjo sutikimą, tuo pačiu tai įrodymas, paneigiantis savavališką vandens tiekimo tinklų naudojimą.

27Ši aplinkybė paneigia ir ieškinio reikalavimų pagrįstumą kitu ieškovo nurodytu pagrindu – CK 6.242 str. (nepagrįstas praturtėjimas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t. y. pažeistos teisės ginamos šiuo būdu, kai jų negalima apginti kitais būdais. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-593/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; kt.).

28Minėta, kad nagrinėjamoje byloje neteisėto ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto naudojimo nenustatyta, todėl negalima konstatuoti ir nepagrįsto praturtėjimo.

29Be šių aplinkybių, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė jam padarytos žalos (nuostolių) dydžio ir fakto.

30Vienas iš ieškovo prašomų priteisti nuostolių sudedamųjų dalių – nekilnojamojo turto mokestis, kurį jis neva sumokėjo per ginčo laikotarpį už jam nuosavybės teise priklausančius vandens tiekimo, kanalizacijos tinklus, viso – 36 696 litai. Byloje ieškovas pateikė išrašus iš sąskaitos banke (pvz. t. 1, b. l. 78), tačiau iš jų matyti, kad apskritai buvo sumokėtas nekilnojamojo turto mokestis, tačiau nėra detalizuota, už kokį nekilnojamąjį turtą jis mokėtas.

31Be to, svarstytina, ar ieškovas pagal teisinį reglamentavimą, nurodytą Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme ir LR Vyriausybės 2005 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr. 1395 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamų aplinkos apsaugai ir priešgaisrinei apsaugai naudojamo nekilnojamojo turto ir bendros paskirties objektų sąrašo patvirtinimo“ turėjo pareigą apskritai mokėti nekilnojamojo turto mokestį.

32Kita nuostolių dalis – 98 947 Lt turto nusidėvėjimo sąnaudų taip pat nepagrįsta, be to, žala yra hipotetinė. Civilinės atsakomybės taikymui svarbu, kad būtų priteisiamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos realiam kreditoriaus turtinės padėties atkūrimui, priežastiniu ryšiu susijusios su žalos padarymu bei patikimai įrodytos. Be to, jos turi būti protingos ir pagrįstos. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nuostolius išlaidų forma apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Todėl, ieškovui byloje neįrodžius realių turto nusidėvėjimo sąnaudų ši ieškinio dalis pirmosios instancijos teismo netenkinta pagrįstai.

33Ieškovo prašomos priteisti 5 proc. nuo infrastruktūros vertės negautos pajamos, viso 247 254 Lt, taip pat nepagrįstos jokiais įrodymais, kurie pagrįstų negautų pajamų realumą ir neišvengiamumą.

34Šiai ieškinio daliai pagrįsti ieškovas nurodė, kad atsakovas kitus tinklus, vystydamas savo infrastruktūrą statė paėmęs paskolą iš Europos investicijų banko už 5,839 proc. metinių palūkanų, todėl neva ir šiuo atveju, galėtų mokėti panašią palūkanų normą už ieškovui priklausančių tinklų naudojimą. Tačiau toks ieškovo argumentas yra visiškai nepagrįstas, nes, kaip minėta, prašant priteisti negautas pajamas, jos turi būti tikėtinai realiai gautinos, be to, turi būti nurodytas konkretus kriterijus (pvz., atsakovo gautas pelnas), kuriuo remiantis būtų galima skaičiuoti ieškovo negautas pajamas. Šiuo atveju, byloje nėra nustatyta, kad atsakovas už ieškovui priklausančių infrastruktūros tinklų naudojimą būtų gavęs pelną. Šios aplinkybės nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo paskirta ekspertizė. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas V. Č. patvirtino, kad iš ginčo infrastruktūros atsakovas pelno beveik negauna, nes vanduo tiekiamas individualių namų kvartale, dėl mažo kiekio pelnas nepasiekiamas, o kai kada dirbama ir nuostolingai. Todėl konstatuoti, kad ieškovas iš infrastruktūros naudojimo negavo pajamų, o jas galėjo gauti, nėra pagrindo. Be to, svarbi aplinkybė, konstatuota ir pirmosios instancijos teismo, kad ieškovas jau gavo nemenką pelną iš infrastruktūros sukūrimo ir žemės sklypų komercinėmis kainomis pardavimo gyventojams. Tai patvirtina atsakovo į bylą pateikta UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ išvada (t. 4, b.l. 139 – 161), kurioje nurodyta, kad įrengus inžinerinius tinklus, žemės sklypų verčių skirtumas yra 3 423 154,73 Lt (trys milijonai keturi šimtai dvidešimt trys tūkstančiai vienas šimtas penkiasdešimt keturi litai73 centai). Tai, įvertinus ieškovo nurodomą tinklų vertę (1 171 179 Lt), aiškiai viršija ieškovo nurodomą negautų pajamų sumą ir kompensuoja jo praradimus, jei tokių buvo.

35Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovo prašomų priteisti nuostolių, pagrįstai konstatavo, jog ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus, t. y. pagrįstai nustatė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas turėjo kokios tai naudos ar įgijo kokį nors turtą dėl ginčo tinklų naudojimo, todėl ieškinio dalį dėl nuostolių atmetė pagrįstai.

36Dėl teisingo atlyginimo nustatymo už naudojimąsi vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklais ir naudojimosi jais tvarkos nustatymo

37Geriamojo vandens įstatymo 18 straipsnio 2 dalis, be kita ko, įpareigoja savivaldybę ar jos kontroliuojamą įmonę, vykdančią viešojo vandens tiekimą, neišpirkus vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, sudaryti sutartis dėl šių objektų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.). Jei dėl viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo arba dėl sutarties dėl šios infrastruktūros naudojimo susitarti nepavyksta, naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygas ir tvarką gali nustatyti teismas.

38Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs šią bylą kasacine tvarka, 2012 m. balandžio 10 d. nutartyje (bylos Nr. 3K-3-135/2012) pažymėjo, kad byloje neįrodytas šalių susitarimas, kad ieškovui nuosavybės teise priklausanti infrastruktūra būtų leidžiama atsakovui naudotis neatlygintinai ir kad spręstina, ar taip naudodamas šią infrastruktūrą, atsakovas nepagrįstai nepraturtėjo.

39Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis ir ankstesne kasacinio teismo praktika, 2014 m. spalio 7 d. nutartyje pažymėjo, jog Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio nuostatos turi imperatyvųjį pobūdį, nes tais atvejais, kai sukurta infrastruktūra, geriamojo vandens tiekimas turi būti užtikrintas visiems galintiems prisijungti prie vandens tiekimo infrastruktūros teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 5 d. nutartis, civilinėje byloje V. K. ir kt. v. UAB ,,Nekilnojamojo turto fondas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB ,,Kamintas“, bylos Nr. 3K-3-424/2014).

40Apibendrinant darytina išvada, kad nei teisės aktai, nei teismų praktika nesuformuoja prielaidų, leidžiančių ginčo infrastruktūrą atsakovui naudoti neatlygintinai, jeigu dėl to nesutinka jos savininkas (šiuo atveju, ieškovas). Tokią poziciją pagrindžia ir naujai įsigaliojęs Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (nauja redakcija nuo 2014-11-01 Nr. XII-939), kurio 16 straipsnio 11 dalis nurodo, jog už infrastruktūros naudojimą jos savininkui turi būti teisingai atlyginama.

41Minėtos teisės normos kalba apie savivaldybės ar jos kontroliuojamos įmonės, vykdančios viešojo vandens tiekimo funkciją, iniciatyvą tiek išpirkti ne jai nuosavybės teise priklausančią vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūrą, tiek sudaryti dėl jos naudojimo atitinkamas sutartis, tiek teisingai atlyginti jos savininkui. Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tiek Kauno miesto savivaldybė, tiek UAB ,,Kauno vandenys“, naudojantys vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui ieškovui priklausančią infrastruktūrą, nerodė ir šiuo metu nerodo iniciatyvos ar ketinimo išpirkti šią infrastruktūrą ar sudaryti sutartis dėl jos naudojimo. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovui reikalaujant naudojimosi tvarkos nustatymo ir teisingo atlyginimo už infrastruktūros naudojimą, spręstina pagal minėtas teisės aktų nuostatas.

42Ieškovas nurodė, kad remiantis jo prašymu atliktu nepriklausomo turto vertintojo A. P. B. (UAB ,,Robinta“) vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo infrastruktūros vertinimu 2012 m. balandžio mėnesiui (t. 3, b. l. 93-113), vieno mėnesio nuomos vertė yra 18 108 litai, metinė vertė – 217 378 litai, tačiau jis prašo ieškiniu nurodytos sumos – 11 808 litų per mėnesį.

43Teisėjų kolegijos nuomone, ši suma yra neteisinga, neadekvati esamai situacijai ir neproporcinga, atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovo veiklą.

44Ieškovas (jo atstovai) neneigia, kad ginčo infrastruktūra buvo sukurta siekiant komercinės naudos. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nauda iš šios infrastruktūros sukūrimo buvo gauta ir ji yra akivaizdi – tiek byloje nustatyta, tiek ir pats ieškovas pripažino, jog sklypai gyventojams, leidžiant jiems nemokamai prisijungti prie sukurtos vandens tiekimo ir nuotekų valymo infrastruktūros, buvo parduoti žymiai brangiau, nei būtų parduoti be infrastruktūros. Atsakovo pateiktame UAB ,,Turto ir verslo tyrimo centro“ žemės sklypų, kuriuose buvo įrengta ginčo infrastruktūra, vertinime (t. 4, b. l. 139-161) nurodyta, jog atlikus vieno aro vidutinės rinkos kainos apskaičiavimus 2002 m. (kai buvo parduoti sklypai), remiantis vertinimo teorijoje ir metodologijoje išdėstytu lyginamosios vertės metodu, susidaręs 1 aro rinkos kainos skirtumas dėl inžinierinių tinklų: ( - ). – 2320; ( - ). – 2342; ( - ). – 5245; ( - )– 5245. Vidutinės 1 aro rinkos kainos skirtumas dėl linijinių inžinierinių tinklų visose gatvėse sudarė 4 008,98 Lt. Bendras susidaręs skirtumas dėl linijinių inžinierinių tinklų (vandens, nuotekų ir lietaus kanalizacijos) yra 3 423 154,73 Lt. Kiek ieškovui kainavo ginčo inžinierinių tinklų statyba, jis įrodymų nepateikė, nurodęs, kad statybą vykdė ūkio būdu, statybos dokumentų neturi ir kad tai galėjo būti apie 1,7 mln. litų. Teisėjų kolegija neturi kitų duomenų apie ieškovo turėtus statybos kaštus. Šiuo atveju, nereikšminga laikytina aplinkybė, kad tinklų statybą vykdė P. G. individuali įmonė, sklypus pardavė P. G., kaip fizinis asmuo, o ne įmonės atstovas, nes šiuo metu ginčo infrastruktūros tinklai yra ieškovo (UAB ,,Avelana“) nuosavybė, jos akcininku P. G. buvo nuo 2003 m. gruodžio 31 iki 2008 m. sausio 10 d. (t. 1, b.l. 157), ieškovas prašo už jų naudojimą teisingai atlyginti, todėl nustatant atlyginimo kainą, svarbu įvertinti ir komercinių sklypų pardavimą ir iš to gautą naudą.

45Taigi, nesant byloje kitų duomenų, teisėjų kolegija ginčo infrastruktūros vertę nustato pagal Registrų centro nustatytas vertes, kurias sudėjus visų tinklų vertė yra 1 771 179 litai (vienas milijonas septyni šimtai septyniasdešimt vienas tūkstantis šimtas septyniasdešimt devyni litai) (t. 1, b. l. 39-46) . Pagal Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, taikomus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų skaičiavimuose, kurie yra Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų metodikos, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 03-92 (su vėlesniais pakeitimais) 26 priedas, vamzdynų (vandentiekio, nuotekų tinklų) galiojimo (tarnavimo) normatyvai yra 50 metų (arba 600 mėnesių). Todėl teisėjų kolegija, nustatydama teisingą atlyginimą ieškovui už jo sukurtų infrastruktūros tinklų naudojimą, sprendžia, kad jis nustatytinas, atsižvelgiant į minėtus faktorius – Registrų centro nustatytas vertes, tinklų gyvavimo normatyvus, ir laiko kad vieno mėnesio nuomos kaina – 2 951,97 Lt (1 771 179:600=2 951,97).

46Ieškovas prašo, nustačius vieno mėnesio nuomos kainą, priteisti nustatytą sumą už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 8 d. (nuo ieškinio padavimo dienos) iki 2013 m. gruodžio 31 d., viso už 54 mėnesius, todėl jam iš atsakovo priteistina suma yra 159 406,11 Lt (2 951,97 x 54 =159 406,38).

47Teisėjų kolegija, nustatydama šią turto nuomos vieno mėnesio kainą (2 951,97 Lt), nevertina ne tik ieškovo jau aptarto P. B. atlikto tinklų nuomos vertinimo dėl nurodytų neatitikimo proporcingumo principui argumentų, tačiau neatsižvelgia ir į apeliacinės instancijos teismo paskirtos ekspertizės išvadą, nurodančią, jog metinė tinklų nuomos kaina yra 92 598 Lt arba 69 993 Lt. Ekspertizės akte nurodyta, tai patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas V. Č., kad turto nuomos vertė apskaičiuota, taikant 5,839 procentų banko palūkanų normą ir 5 procentus pelno nuo sąnaudų. Tačiau ekspertas pripažino, kad duomenų apie banko paskolą, suteiktą tinklų statybai, neturėjo. Ieškovo atstovai patvirtino, kad banko paskola naudotasi nebuvo, statyba buvo vykdoma ūkio būdu, nuosavomis lėšomis.

48Be to, ekspertas tyrė ir aplinkybes, kokį pelną UAB ,,Kauno vandenys“ uždirba vandentiekio ir nuotekų tinklai, ir nustatė, kad įmonė iš esmės pelno negauna (ekspertizės akto 28 psl.). Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju savivaldybė (ar jos kontroliuojama įmonė), tiekdama vandenį gyventojams per ieškovui priklausančius tinklus, iš esmės atlieka socialinę funkciją ir nėra laisva pasirinkti nei dėl jos vykdymo, nei dėl kainų nustatymo, nes jos yra reguliuojamos valstybės. Todėl būtų neteisinga, kad pati negaudama jokio pelno, įmonė mokėtų komercinę kainą tinklų savininkui ir dirbtų nuostolingai ar pabrangintų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo kainas gyventojams.

49Kita vertus, negali būti leistinas ir pateisinamas visiškai neatlygintinas svetimos nuosavybės naudojimas, todėl nustatytinas toks atlyginimas, kuris kompensuotų apskritai visų tinklų vertę per visus naudojamus 50 metų, jeigu iki to laiko šie tinklai vis dar nebūtų išpirkti.

50Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į dabartinį teisinį reglamentavimą ir siekiant išvengti tolimesnių teisinių ginčų, savivaldybė vis dėlto turėtų inicijuoti ieškovui priklausančių ir savivaldybės įmonės naudojamų tinklų išpirkimą.

51Dėl minėtų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, visiškai atmesdamas ieškinį dėl naudojimosi tinklais nustatymo ir atlyginimo už tinklų naudojimą, neteisingai įvertino teisinį ginčo santykių reglamentavimą ir faktines aplinkybes, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus šioje byloje, todėl ši teismo sprendimo dalis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – nustatyti 2 951,97 vieno mėnesio naudojimosi ieškovo infrastruktūros tinklais kainą ir priteisti už ieškovo prašomą laikotarpį iš atsakovo 159 406,38 Lt.

52Dėl bylinėjimosi išlaidų

53Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamos bylos atveju iš dalies tenkinus apeliacinio skundo reikalavimus, t. y. 16 proc. ieškinio reikalavimų bendros sumos, atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.

54Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas UAB „Avelana“ už ieškinį ir patikslintą ieškinį sumokėjo 900 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 11, t. 2, b. l. 11), už apeliacinį skundą sumokėjo 200 Lt (t. 2, b. l. 90), o už kasacinį skundą sumokėjo 200,43 Lt (t 3, b. l. 10), t. y. iš viso į valstybės biudžetą ieškovas sumokėjo 1 300, 43 Lt, o 41 943,22 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimas visų instancijų teismų ieškovui buvo atidėtas (1 t., b. l. 55, 2 t., b. l. 100, 3 t., b. l. 23-24, t. 6 b. l. 76). Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį ir į tai, kad ieškovas į valstybės biudžetą jau yra sumokėjęs 1300,43 Lt žyminio mokesčio, iš jo valstybei yra priteistina 35 024,24 Lt žyminio mokesčio dalis, o iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“ 8219,41 Lt.

55Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu visų instancijų teismuose. sudaro 101,36 Lt (2 t., b. l. 73, 186, 3 t., b. l. 2, 73, t. 6, b. l. 97), todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą yra priteistina 16,22 Lt, o iš ieškovo 85,14. Viso į valstybės biudžetą iš ieškovo priteistina 35 109,38 Lt, o iš atsakovo 8 235,63 Lt bylinėjimosi išlaidų.

56Atsakovas UAB „Kauno vandenys“ bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė patyręs 3 811,50 Lt (t. 1, b. l. 194) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kasacinės instancijos teisme šios atsakovo išlaidos sudarė 1 600 Lt (t. 3, b. l. 40-41), bylą nagrinėjant pakartotinai pirmosios instancijos teisme atsakovas prašė priteisti 6 292 Lt (t. 6, b. l. 17-22). Bylą pakartotinai nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovas nurodė, kad patyrė 4 840 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 6 b. l. 99-105).

57Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo ir jų dydžio, turi atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Be to, yra priteisiamos išlaidos ne didesnės, kaip nurodyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) maksimalūs dydžiai (CPK 98 str. 2 d.). Galimos išimtys, kai, pavyzdžiui, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje, sprendžiami specialių žinių reikalaujantys ar nauji ir sudėtingi teisės klausimai, ir, įvertinus konkrečios bylos aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, yra pagrindas priteisti daugiau teisinės pagalbos išlaidų, negu Rekomendacijose nustatyti maksimalūs šių išlaidų dydžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje JAV įmonė Autodesk Inc. v. UAB „Arginta“, bylos Nr. 3K-3-422/2006; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje J. M. v. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, bylos Nr. 3K-3-212/2009; kt.). Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas mažinti atsakovo prašomas priteisti 6 292 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidas pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki 3000 Lt, o 4 840 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidos pakartotinai nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme mažintinos iki 3000 Lt. Bendra atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma visų instancijų teismuose yra 11 411,50 Lt, todėl iš ieškovo atsakovui turėtų būti priteistina 9 585,66 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

58Bylos duomenimis, ieškovas pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 2 420 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 192, t. 2, b. l. 56), o kasacinės instancijos teisme šios išlaidos sudarė 1 000 Lt (t. 3 b. l. 21). Pirmosios ir kasacinės instancijų teismuose ieškovas patyrė 3 420 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl iš atsakovo jam turėtų būti priteisiama 547,20 Lt. Atlikus įskaitymą iš ieškovo atsakovui priteistina 9 038,46 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

59Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas UAB „Kauno vandenys“ apmokėjo 15 730 Lt išlaidas už turto vertinimo paslaugas (4 t., b. l. 134-136). Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas dėl atsakovo į bylą pateiktos Žemės sklypų, esančių gyvenamajame kvartale ( - ) vieno aro vidutinės rinkos kainos ataskaitos nepasisakė, todėl neturėjo teisinio pagrindo priteisti iš apelianto atsakovo naudai 15 730 Lt sumos už akivaizdžiai melagingos ataskaitos paruošimą. Taip pat apelianto vertinimu sumokėta 15 730 Lt suma yra akivaizdžiai per didelė. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu sutikti negali. Pirmosios instancijos teismas, nors skundžiamame sprendime ir nenurodė konkrečiai, kad remiasi žemės sklypų, dėl kuriuose esančių tinklų vyksta ginčas, vieno aro vidutinės rinkos kainos ataskaita, tačiau akivaizdu, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi visuma įrodymų esančių byloje, įskaitant ir paminėtą ataskaitą. Šia ataskaita vadovavosi ir apeliacinės instancijos teismas priimdamas šį sprendimą. Atsakovas byloje nepateikė įrodymų ar argumentų kodėl mano, kad ataskaita yra melaginga, ar už ją sumokėta suma yra per didelė. Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, atsakovui iš ieškovo priteistina 13 213,20 Lt išlaidų už turto vertinimo paslaugas.

60Apeliacinės instancijos teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartimi buvo paskirta nekilnojamojo turto ekspertizė, kurios išlaidas apmokėjo ieškovas UAB „Avelana“ ir UAB Kauno vandenys“ lygiomis dalimis, t.y. po 5 000 Lt ( t. 6, b. l. 126, 130). Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai atsakovui iš ieškovo priteistina 3 400 Lt išlaidų už ekspertizę.

61Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

62Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį iš dalies tenkinti.

63Nustatyti, kad su ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Avelana“ nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų, t. y. : buitinio vandens, fekalinės kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos tinklų, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ); susisiekimo komunikacijų – vandentiekio, nuotekų ir lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ); nuotekų tinklų, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ); lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ); vandentiekio tinklų, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ); lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ); nuotekų tinklų, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), naudojimu (eksploatavimu) susijusios išlaidos už vieną mėnesį yra 2 951,97 Lt/ 854,95 EUR (du tūkstančiai devyni šimtai penkiasdešimt vienas litas ir 97 centai/aštuoni šimtai penkiasdešimt keturi eurai ir 95 euro centai).

64Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Avelana“ 159 406,38 Lt/46 167,28 (vieną šimtą penkiasdešimt devynis tūkstančius keturis šimtus šešis litus ir 38 centus/keturiasdešimt šešis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt septynis eurus ir 28 euro centus) išlaidų už naudojimąsi inžineriniais tinklais už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 8 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

65Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Avelana“ 16 613,20 Lt/4 811,52 EUR (šešiolika tūkstančių šešis šimtus trylika litų ir 20 centų/keturis tūkstančius aštuonis šimtus vienuolika eurų ir 52 euro centus) bylinėjimosi išlaidų už ekspertizę ir už turto vertinimo paslaugas.

66Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Avelana“ 9 038, 46 Lt/2 617,72 (devynis tūkstančius trisdešimt aštuonis litus ir 46 centus/du tūkstančius šešis šimtus septyniolika eurų ir 72 euro centus) advokato teisinės pagalbos išlaidų.

67Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Avelana“ 35 109,38 Lt/10 168,38 EUR (trisdešimt penkis tūkstančius vieną šimtą devynis litus ir 38 centus/dešimt tūkstančių vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus ir 38 euro centus) ir iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ 8 235,63 Lt/2 385,20 EUR (aštuonis tūkstančius du šimtus trisdešimt penkis litus ir 63 centus/du tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus ir 20 euro centų) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

68Kitą ieškinio dalį atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Avelana“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu... 5. Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškovo UAB... 6. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartimi Kauno apygardos... 7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi Lietuvos... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 10. Teismas, pasisakydamas dėl naudojimo tvarkos ginčo tinklais nustatymo,... 11. Pasisakydamas dėl nuostolių atlyginimo, konstatavo, kad ieškovas neįrodė... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Ieškovas UAB „Avelana“ apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo... 14. Atsakovas UAB „Kauno vandenys“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 17. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 18. Byloje sprendžiama dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų... 19. Nagrinėjamiems klausimams taikytinas Lietuvos Respublikos geriamojo vandens... 20. Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Avelana“ 2000 – 2006 metais savo... 21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas šią bylą kasacine tvarka,... 22. Dėl nuostolių atlyginimo ... 23. Teisinė atsakomybė gali būti apibūdinama kaip prievolė, atsirandanti... 24. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas... 25. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo, kad atsakovas padengtų šiuos patirtus... 26. Iš aptartų teisės normų ir bylos faktinių aplinkybių analizės akivaizdu,... 27. Ši aplinkybė paneigia ir ieškinio reikalavimų pagrįstumą kitu ieškovo... 28. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje neteisėto ieškovui nuosavybės teise... 29. Be šių aplinkybių, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos... 30. Vienas iš ieškovo prašomų priteisti nuostolių sudedamųjų dalių –... 31. Be to, svarstytina, ar ieškovas pagal teisinį reglamentavimą, nurodytą... 32. Kita nuostolių dalis – 98 947 Lt turto nusidėvėjimo sąnaudų taip pat... 33. Ieškovo prašomos priteisti 5 proc. nuo infrastruktūros vertės negautos... 34. Šiai ieškinio daliai pagrįsti ieškovas nurodė, kad atsakovas kitus... 35. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 36. Dėl teisingo atlyginimo nustatymo už naudojimąsi vandentiekio ir nuotekų... 37. Geriamojo vandens įstatymo 18 straipsnio 2 dalis, be kita ko, įpareigoja... 38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs šią bylą kasacine tvarka,... 39. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis ir ankstesne kasacinio... 40. Apibendrinant darytina išvada, kad nei teisės aktai, nei teismų praktika... 41. Minėtos teisės normos kalba apie savivaldybės ar jos kontroliuojamos... 42. Ieškovas nurodė, kad remiantis jo prašymu atliktu nepriklausomo turto... 43. Teisėjų kolegijos nuomone, ši suma yra neteisinga, neadekvati esamai... 44. Ieškovas (jo atstovai) neneigia, kad ginčo infrastruktūra buvo sukurta... 45. Taigi, nesant byloje kitų duomenų, teisėjų kolegija ginčo infrastruktūros... 46. Ieškovas prašo, nustačius vieno mėnesio nuomos kainą, priteisti nustatytą... 47. Teisėjų kolegija, nustatydama šią turto nuomos vieno mėnesio kainą (2... 48. Be to, ekspertas tyrė ir aplinkybes, kokį pelną UAB ,,Kauno vandenys“... 49. Kita vertus, negali būti leistinas ir pateisinamas visiškai neatlygintinas... 50. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į dabartinį teisinį... 51. Dėl minėtų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 52. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 53. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas... 54. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas UAB „Avelana“ už ieškinį ir... 55. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu visų... 56. Atsakovas UAB „Kauno vandenys“ bylą nagrinėjant pirmosios instancijos... 57. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas dėl atstovavimo išlaidų... 58. Bylos duomenimis, ieškovas pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios... 59. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas UAB „Kauno vandenys“ apmokėjo... 60. Apeliacinės instancijos teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartimi buvo paskirta... 61. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos... 62. Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti... 63. Nustatyti, kad su ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Avelana“... 64. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“... 65. Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei iš ieškovo uždarosios... 66. Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ iš... 67. Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Avelana“ 35 109,38... 68. Kitą ieškinio dalį atmesti....