Byla 2A-2387-264/2015
Dėl drausminės nuobaudos panaikinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: kolegijos pirmininkės Žibutės Budžienės, pranešėjos Aušros Baubienės, teisėjo Egidijaus Tamašausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. L. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-502-780/2015 pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovei Lazdijų rajono savivaldybės administracijai dėl drausminės nuobaudos panaikinimo,

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Ieškovas J. L. ieškinyje prašė panaikinti Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-01-28 įsakymą „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo J. L.“ Nr.11P-21 paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą. Nurodė, kad atliekant tarnybines pareigas vykdė Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pamainos vado M. B. nurodymą nešiojamą vandens siurblį nunešti prie vandens telkinio. Atliekant tarnybines pareigas ieškovas dėvėjo išduotais ugniagesio rūbus. Ieškovui keliant siurblį šalmas pastoviai slinko, kadangi darbdavys jam nebuvo išdavęs pošalmio. Naudojamas gaisrininko šalmas seno tipo, ieškovui buvo nepatogu, todėl pastarasis trumpam nusiėmė ugniagesio šalmą. M. B. jokių pastabų dėl to nepateikė. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2015-01-28 priėmė įsakymą „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo J. L.“, kuriuo paskyrė drausminę nuobaudą – papeikimą. Įsakymas buvo priimtas neišnagrinėjus jokių faktinių įvykio aplinkybių, remiantis tik M. B. 2015-01-06 tarnybiniu pranešimu. 2015-02-23 buvo pateiktas prašymas Alytaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijai „Dėl drausminės nuobaudos J. L. panaikinimo“, kuri 2015-04-01 sprendimu nurodytą prašymą atmetė.

6Atsakovė Lazdijų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Lazdijų rajono savivaldybės administracija skirdama drausminę nuobaudą ieškovui laikėsi visų teisės aktų reikalavimų. Ieškovas pasirašytinai buvo supažindintas su lokaliniais teisės aktais. Darbo ginčų komisija 2015-04-21 sprendimu pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad darbdavys (atsakovė) tinkamai vertino ieškovo darbo drausmės pažeidimo sunkumą, sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis pažeidimas buvo padarytas.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Lazdijų rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Iš ieškovo J. L. priteisė 5,45 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

9Teismas nustatęs, kad ieškovas gaisro gesinimo metu nevilkėjo visos specialios aprangos, kurią privalo dėvėti vykdamas į gaisrus, o gaisro gesinimo metu tiksliai ir laiku nevykdė pamainos vyresniojo ugniagesio nurodymo pasitelkti vandens padavimui nešiojamą vandens siurblį, konstatavo, kad jis pažeidė Darbo kodekso (toliau DK) 228 straipsnyje numatytas darbuotojo pareigas, Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-01-20 įsakymu Nr. 10V-49 patvirtintų „Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus ugniagesių komandų vidaus tvarkos taisyklių“ 36 punktą ir Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-11-21 įsakymu Nr. 10V-776 patvirtintų „Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus ugniagesių komandos vyresniojo ugniagesio pareiginių instrukcijų“ 5 ir 8.9 punktus. Teismas sprendė, kad toks netinkamas darbo pareigų vykdymas pripažintinas darbo drausmės pažeidimu, numatytu DK 234 straipsnyje, todėl darbdavys pagrįstai ir teisėtai paskyrė ieškovui drausminę nuobaudą – papeikimą.

10Įvertinęs liudytojų parodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovas padarė veiksmus už kuriuos jis buvo nubaustas drausmine nuobauda, nes nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad ieškovas gaisro gesinimo metu būtų vilkėjęs visą specialią aprangą, kurią privalo vilkėti ugniagesiai. Be to, liudytojai M. B. ir A. V. abu patvirtino, kad ieškovas, nors ir įvykdė pamainos vado nurodymą, tačiau tą padarė ne iš karto po gauto nurodymo, o tik po pakartotinio nurodymo, ir tik tada, kai nurodymą pradėjo vykdyti A. V. kartu su pačiu M. B., abu iškeldami vandens siurblį iš automobilio. Teismas liudytojų parodymais nustatė, kad iš visos specialios aprangos ieškovas gaisro gesinimo metu dėvėjo tik specialią striukę, be šalmo buvo ne tik nešant vandens siurblį, bet ir gesinant degantį pastatą. Vien tik striukės dėvėjimas nereiškia, kad ieškovas darbo metu vykdė taisyklių 36 punkto reikalavimą dėvėti visą specialų kostiumą. Net ir ieškovo pripažįstamas šalmo nusiėmimas nešant vandens siurblį, bet kuriuo atveju yra ugniagesių darbo vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas. Ieškovo teiginį, kad pamainos vadas jam jokių nurodymų nedavė ir ieškovas jų negirdėjo paneigė pats pamainos vadas M. B. ir liudytojas A. V.. Vien tai, kad pamainos vadas nurodymą davė tik betarpiškai bendraudamas su vienu komandos ugniagesiu nereiškia, kad jis nebuvo privalomas ir kitam, nurodymą girdėjusiam komandos nariui, t. y. ieškovui. Teismas laikė, kad ieškovo kaltė dėl darbo drausmės pažeidimų yra įrodyta.

11Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas pažeidė ne vieną, o du darbo tvarkos ir drausmės reikalavimus, ir savo veiksmais sukėlė grėsmę savo saugumui, už kurį atsakingas ne tik jis pats, bet ir pamainos vadas, taip pat į tai, kad darbo drausmę pažeidė kitų darbuotojų akivaizdoje, taip darydamas neigiamą įtaką ir viso kolektyvo darbo drausmei, teismas pripažino, kad drausminės nuobaudos rūšis paskirta tinkamai. Už tokio pobūdžio ir tokiomis pavojingomis darbo aplinkybėmis padarytą darbo drausmės pažeidimą skirti švelniausią drausminę nuobaudą – pastabą, nebuvo pagrindo, kadangi tai būtų pažeidimo sunkumo neatitinkanti nuobauda. Teismas nurodė, kad skirdamas tokią drausminę nuobaudą darbdavys nepažeidė DK 238 straipsnio reikalavimų ir naikinti šią drausminę nuobaudą nėra pagrindo.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13Ieškovas J. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-01-28 įsakymą „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo J. L.“ Nr.11P-21 paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

141. Teismas vertino tik dalį liudytojų parodymų, o kai kurie sprendime išdėstyti liudytojų parodymai perteikiami netiksliai, o vietomis daromi klaidingi apibendrinimai. Dalyvaujant byloje ir išklausius liudytojų parodymus (byloje buvo daromas garso įrašas) verčia abejoti skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu.

152. Liudytojas M. B. teisme pavirtino, kad 2015-01-03 atvykus į gaisravietę buvo labai stiprus vėjas, jis davė nurodymą A. V. pasitelkti nešiojamąjį siurblį stovint prie gaisrinės autocisternos, kuri stovėjo apie 30 metrų nuo gaisravietės, nors liudytojas teigia, kad davė bendrą įsakymą tuo pačiu jį adresuodamas ir ieškovui, tačiau kritiškai vertintinas teismo apibendrinimas, kad ieškovas galėjo išgirsti vado įsakymą. Kitas liudytojas A. V. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad išgirdęs M. B. įsakymą nuėjo prie ieškovo ir perdavė jam minėtą įsakymą, kadangi tuo metu J. L. buvo toliau nuo tarnybinio automobilio ir vykdė gaisro gesinimo darbus gaisravietėje, pučiant smarkiam vėjui.

163. Teismas savo sprendime apibendrina, kad J. L. girdėjo M. B. įsakymą remdamasis tuo, kad liudytojas A. V. patvirtino, kad ieškovas atsikalbinėjo M. B., pasakydamas jam: - „turit savo siurblį", lieka neaišku, kodėl teismo sprendime iškraipomi liudytojų parodymai ir jie pateikiami netiksliai, kadangi teisėjas byloje liudytojų apklausos metu pateikė klausimą A. V. ar jis girdėjo tokį atsikalbinėjimą, liudytojas teigė, kad ne, tačiau vėliau prisiminė, kad J. L. gal būt ištarė frazę „turi savo siurblį". Atrodytų nereikšmingas vienos raidės skirtumas „turit" ir „turi", tačiau ne tik ši, bet ir kitos bylos faktinės aplinkybės įrodo, kad ieškovas tiesiogiai negirdėjo minėto vado įsakymo. Jį išgirdo tik vėliau, prie jo priėjus porininkui A. V.. J. L. vykdė tarnybinę užduotį (tuo metu gesino gaisravietę), o apibendrinus liudytojų parodymus, darytina išvada, kad laiku ir nedelsiant reagavo ir pradėjo vykdyti paskirtą naują užduotį, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 228 straipsnio reikalavimų.

174. Teismo sprendime liudytojo parodymai dėstomi netiksliai, pvz. A. V. patvirtino, kad gaisro gesinimo metu ieškovas vilkėjo tik specialią striukę, bet nevilkėjo specialių kelnių, neavėjo specialių batų, tačiau sprendime net neužsimenama, kad ieškovo atstovui pateikus A. V. nuotraukos kopiją, kurioje užfiksuota ugniagesio speciali apranga, liudytojas teigė, kad J. L. dėvėjo, tokius specialius batus, kurie yra pavaizduoti nuotraukos kopijoje.

185. Teismų praktika vadovaujasi nuostata, kad darbo drausmės pažeidimas yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas; žalingi padariniai; priežastinis darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų padarinių ryšys darbuotojo kaltė. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, drausminės atsakomybės taikyti negalima.

19Atsakovė Lazdijų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

201. Lazdijų rajono savivaldybės administracija skirdama drausminę nuobaudą ieškovui laikėsi visų teisės aktų reikalavimų, pagrindinių darbo teisinius santykius reguliuojančių principų bei procedūrų ir terminų.

212. Nesutika su apelianto nuomone, kad teismas vertino tik dalį liudytojų parodymų, o kai kurie sprendime išdėstyti liudytojų parodymai pateikiami netiksliai, o vietomis daromi klaidingi apibendrinimai. Teismas išsamiai ir rūpestingai išklausė šalių argumentus, teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus, įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir tik po to, sistemiškai įvertinęs įrodymų visumą priėmė teisingą sprendimą.

223. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija 2015-04-21 sprendimu Nr. DGKS-1711 visapusiškai ir nuodugniai išnagrinėjusi visas ginčo aplinkybes tarp ieškovo ir atsakovės, pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad atsakovė tinkamai įvertino ieškovo darbo drausmės pažeidimo sunkumą, sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis pažeidimas buvo padarytas.

23IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

24Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

25Apeliantas Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. sausio 28 d. įsakymą Nr. 11P-21 ir drausminės nuobaudos teisėtumą ginčija ne dėl DK 240 – 241 straipsniuose numatytų nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimų, o dėl darbdavio neteisingo ieškovo veiksmų teisinio vertinimo.

26Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad teismas vertino tik dalį liudytojų parodymų, o kai kurie sprendime išdėstyti liudytojų parodymai perteikiami netiksliai, o vietomis daromi klaidingi apibendrinimai, o tai verčia abejoti skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka.

27Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovo reikalavimų pagrįstumą, išklausė šalių paaiškinimus, apklausė liudytojus (M. B., A. V., S. Ž., E. P., G. G., J. B.), analizavo ir vertino rašytinius įrodymus. Teisėjų kolegija, susipažinusi su 2015 m. liepos 20 d. teismo posėdžio garso įrašu, kuriame buvo apklausti liudytojai, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas liudytojų parodymus vertino teisingai, atsižvelgęs į įrodymų visumą. Tai, kad apeliantas kai kuriuos liudytojų parodymus vertina pagal savo požiūrį, neteikia pagrindo konstatuoti, kad teismas liudytojų parodymus perteikė netiksliai, o vietomis darė klaidingus apibendrinimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013).Teisėjų kolegija, išklausiusi Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Alytaus skyriaus darbo ginčų komisijos posėdžių garso įrašus, kurių metu buvo apklaustas ieškovas J. L., liudytojai M. B., K. J., konstatuoja, kad įrašuose užfiksuoti liudytojo M. B. parodymai yra nuoseklūs, sutampa su pirmos instancijos teisme 2015 m. liepos 20 d. posėdžio metu jo teiktais paaiškinimais, neprieštarauja kitų liudytojų parodymams. Apeliantas teigdamas, kad liudytojas A. V., parodžius jam specialios aprangos nuotraukos kopiją, teigė, kad J. L. dėvėjo specialius batus, nutyli, kad A. V. patvirtino aplinkybę, kad ieškovas buvo tik su specialia striuke, be šalmo, nedėvėjo specialių kelnių, kad pamainos vado nurodymą ieškovas įvykdė tik po pakartotinio nurodymo. Šias aplinkybes taip pat patvirtino gaisro gesinimo vietoje buvę liudytojai M. B., E. P., liudytojas S. Ž., pamatęs ieškovą tik grįžusį iš gaisro gesinimo. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti byloje apklaustų liudytojų parodymų patikimumu. Tai, kad pirmos instancijos teismas nurodė tam tikrus motyvus, kurie nepalankūs ieškovui, ar kad priėmė ieškovui nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas liudytojų parodymus vertino neteisingai.

28Apelianto argumentai dėl drausminės atsakomybės sąlygų nebuvimo nepagrįsti. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovui drausminė nuobauda ir jos rūšis paskirta pagrįstai.

29Vienas būdų užtikrinti darbo drausmę – drausminės poveikio priemonės taikymas darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę (DK 227 str. 2 d.). Darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši teisės norma reiškia, jog darbuotojas privalo žinoti darbo pareigų turinį, jų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas, nustatytas įmonės, įstaigos, organizacijos vidaus darbo tvarkos taisyklėse, ir jų pažeidimas yra pagrindas darbuotojo drausminei atsakomybei atsirasti (pvz.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-42/2008; Nr. 3K-3-399/2014). Įstatyme neapibrėžti kaltės forma ir laipsnis, kurių pakaktų atsakomybei taikyti, tačiau nurodytoje teisės normoje darbuotojo kaltė nesiejama vien su jo tyčiniais veiksmais, dėl to darbuotojo aplaidus neveikimas darbe ar nerūpestingai atliekamos darbo funkcijos taip pat reiškia jo kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2007).Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš darbo drausmės pažeidimo sudedamųjų elementų yra objektyvusis požymis – darbuotojo neteisėtas elgesys (neteisėta veika), t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Darbo tvarką darbovietėje apibrėžia Darbo tvarkos taisyklės (DK 230 str.). Kai kurių profesijų ir tarnybų, be darbo tvarkos taisyklių, drausmės statutų ir nuostatų, darbuotojų pareigas taip pat gali nustatyti pareigybės aprašymai ir nuostatai (DK 232 str.). Taip pat darbuotojas privalo dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą (DK 35, 228 str.). Tam, kad darbuotojas galėtų tinkamai vykdyti savo darbo funkcijas darbdavio interesais, darbdavys turi supažindinti darbuotoją su jo darbo sąlygomis, vidaus teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojo darbo sąlygas (DK 227 str.).

30Apeliantas neginčija aplinkybės, kad darbdavio jis pasirašytinai supažindintas su Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 10V-776 patvirtintomis „Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus ugniagesių komandos vyresniojo ugniagesio pareiginėmis instrukcijomis“, todėl žinojo 5 p., 8.9 punktuose nustatytas pareigas - tiksliai ir laiku vykdyti vadovų įsakymus ir nurodymus, taip pat Lazdijų rajono savivaldybės administracijos vietinio ūkio skyriaus ugniagesių komandų vidaus tvarkos taisyklėmis, kurių 36 punktas nustato, kad vykdami į gaisrus ar kitus įvykius, darbuotojai skubiai apsirengia specialia apranga: ugniagesio kostiumu, ugniagesio šalmu, specialiais batais, pirštinėmis. Tiek iš Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Alytaus skyriaus darbo ginčų komisijos posėdžių garso įrašų, tiek iš pirmos instancijos teismo 2015 m. liepos 20 d. posėdžio garso įrašo galima konstatuoti, kad ieškovas nedėvėjo visos specialios aprangos, tuo pažeidė vidaus tvarkos taisyklių 36 p.. Ieškovas pats pripažino, kad buvo be šalmo (nurodė ieškinyje, paaiškinime darbdaviui, teismo posėdžio metu, teikiant paaiškinimus darbo ginčų komisijai), tą patvirtino ir teisme apklausti liudytojai (M. B., A. V., E. P., S. Ž.). Nors ieškovas teigė, kad dėvėjo specialią aprangą, tačiau liudytojai savo parodymais tokius ieškovo paaiškinus paneigė, patvirtindami, kad ieškovas dėvėjo tik specialią striukę. Byloje esančių įrodymų visuma taip pat leidžia konstatuoti nustatytos vyresniojo ugniagesio pareiginėse instrukcijose 5 p., 8.9 punktais nustatytos pareigos pažeidimą (CPK 185 str.). Pažymėtina, kad Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių bei išvados dėl administraciniais aktais nustatytų ieškovo pareigų nevykdymo (neteisėti veiksmai) dėl jo paties kaltės (nerūpestingumas). Tai, kad apeliantas nedėvėdamas visos specialios aprangos gesino gaisravietėje gaisrą, sukėlė grėsmę savo paties saugumui (padariniai), nevykdė vado nurodymo gaisro metu, kitų ugniagesių akivaizdoje (pasekmės), tokie neteisėti veiksmai nulėmė drausminės poveikio priemonės taikymą.

31Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, motyvais bei išvadomis, jų nekartoja ir pažymi, kad vertinti šioje byloje esančius įrodymus kitaip nei pirmosios instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (LAT 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui ir pagrįstumui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

32Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33Dėl bylinėjimosi išlaidų.

34LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apelianto J. L. apeliacinį skundą, iš jo į valstybės biudžetą priteisiamos 8,22 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

35Vadovaudamasi LR Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija, u t a r i a :

36Apeliacinio skundo netenkinti.

37Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

38Priteisti valstybei iš ieškovo (a. k. ( - ) 8,22 Eur (aštuonis eurus 22 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

39Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai

40Žibutė Budžienė

41Aušra Baubienė

42Egidijus Tamašauskas

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.Ginčo esmė... 5. Ieškovas J. L. ieškinyje prašė panaikinti Lazdijų rajono savivaldybės... 6. Atsakovė Lazdijų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas nustatęs, kad ieškovas gaisro gesinimo metu nevilkėjo visos... 10. Įvertinęs liudytojų parodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovas... 11. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas pažeidė ne vieną, o du darbo tvarkos ir... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 13. Ieškovas J. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Lazdijų rajono... 14. 1. Teismas vertino tik dalį liudytojų parodymų, o kai kurie sprendime... 15. 2. Liudytojas M. B. teisme pavirtino, kad 2015-01-03 atvykus į gaisravietę... 16. 3. Teismas savo sprendime apibendrina, kad J. L. girdėjo M. B. įsakymą... 17. 4. Teismo sprendime liudytojo parodymai dėstomi netiksliai, pvz. A. V.... 18. 5. Teismų praktika vadovaujasi nuostata, kad darbo drausmės pažeidimas yra... 19. Atsakovė Lazdijų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į... 20. 1. Lazdijų rajono savivaldybės administracija skirdama drausminę nuobaudą... 21. 2. Nesutika su apelianto nuomone, kad teismas vertino tik dalį liudytojų... 22. 3. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės... 23. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 24. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 25. Apeliantas Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m.... 26. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad teismas vertino tik dalį... 27. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais... 28. Apelianto argumentai dėl drausminės atsakomybės sąlygų nebuvimo... 29. Vienas būdų užtikrinti darbo drausmę – drausminės poveikio priemonės... 30. Apeliantas neginčija aplinkybės, kad darbdavio jis pasirašytinai... 31. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo... 32. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija... 33. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 34. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į... 35. Vadovaudamasi LR Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 36. Apeliacinio skundo netenkinti.... 37. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą palikti... 38. Priteisti valstybei iš ieškovo (a. k. ( - ) 8,22 Eur (aštuonis eurus 22 ct)... 39. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai... 40. Žibutė Budžienė... 41. Aušra Baubienė... 42. Egidijus Tamašauskas...