Byla 3K-3-42/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Taminsko ir Prano Žeimio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. kovo 6 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovui UAB „Idemus“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje keliamas klausimas dėl DK normų, reglamentuojančių drausminių nuobaudų skyrimą, taikymo ir aiškinimo. Ieškovas pagal sudarytą darbo sutartį dirbo ortopedu–protezuotoju; nustačius darbo pareigų nevykdymo faktus, jam atsakovo 2006 m. lapkričio 14 d. ir lapkričio 16 d. įsakymais taikytos drausminio pobūdžio priemonės – griežti papeikimai; antroji nuobauda panaikinta ir 2006 m. lapkričio 17 d. įsakymu skirta kita – atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu. Ieškovas laikė, kad jis nepadarė darbo drausmės pažeidimų, už kuriuos jam skirtos DK normų nenustatytos drausminės nuobaudos, vadinasi, neteisėtai; darbdavys, panaikinęs 2006 m. lapkričio 16 d. įsakymu neteisėtai paskirtą drausminę nuobaudą ir už tą patį pažeidimą, nesilaikydamas DK 240 straipsnyje nustatytų reikalavimų, skyręs griežčiausią nuobaudą – atleidimą iš darbo – pažeidė DK 239 straipsnio normą. Darbo sutartis su ieškovu negalėjo būti nutraukta DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, nesant juridinių faktų, būtinų šiai normai taikyti, sudėties.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

6Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2007 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį atmetė; ieškovo atleidimą iš darbo pripažino teisėtu ir paneigiančiu galimybę taikyti ieškovo nurodytą jo teisių gynimo būdą. Teismas vertino, kad ieškovo argumentai, jog esą jis 2006 m. lapkričio 13 d. atsisakė gaminti kojos įtvarą pacientui, šiam atvykus į darbo dienos pabaigą, paneigti ortopedo traumatologo K. G. paaiškinimais, jog tai įvyko 15 val. 30 min., t. y. darbo laiku. Teismas padarė išvadą, kad šiais veiksmais ieškovas pažeidė Vidaus darbo tvarkos taisyklių 3.3 punktą, taip pažeidė darbo drausmę, kartu – DK 228 straipsnyje nustatytas darbuotojo pareigas. Teismas laikė, kad drausminė nuobauda paskirta, nepažeidžiant nustatytos jos skyrimo procedūros; aplinkybė, kad ieškovui taikyta DK normų nenustatyta drausminė nuobauda, teismo vertinimu, yra formalus nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas, neturi esminės reikšmės jos pagrįstumui ir teisėtumui; teismas 2006 m. lapkričio 14 d. įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą laikė papeikimu. 2006 m. lapkričio 16 d. įsakymu ieškovui paskirta drausminė nuobauda už tai, kad jis 2006 m. lapkričio 15 d. atsisakė atlikti paciento pėdų gipsavimą–apmatavimą, esą jis nemokėjo tokio darbo atlikti. Teismo vertinimu, ieškovo argumentai dėl negalėjimo atlikti pirmiau nurodytos gamybinės užduoties paneigti Kauno lengvosios pramonės ir paslaugų verslo mokyklos studijų programos duomenimis, iš kurių matyti, kad ieškovas buvo mokomas atlikti asmens pėdos gipsavimo procedūras. Kadangi pareiga nurodytam darbui atlikti įtvirtinta ir ortopedo–protezuotojo pareiginiuose nuostatuose, tai ieškovas, atsisakęs atlikti paciento pėdų gipsavimą–apmatavimą, pažeidė šių nuostatų reikalavimus. Teismas laikė, kad atsakovas nepažeidė drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, kai 2006 m. lapkričio 16 d. įsakymu už pirmiau nurodytą darbo drausmės pažeidimą skirtą nuobaudą (griežtą papeikimą) panaikino ir 2006 m. lapkričio 17 d. įsakymu skyrė kitą – atleidimą iš darbo; teismo vertinimu, ieškovui drausminė nuobauda parinkta, atsižvelgiant į DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus. Teismas taip pat sprendė, kad garso įrašas, padarytas pažeidžiant įstatymo reikalavimus, neturi reikšmės bylai išnagrinėti (CPK 177 straipsnio 3 dalis).

7Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2007 m. birželio 12 d. nutartimi Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. kovo 6 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą dėl ieškovo 2006 m. lapkričio 13 d. padaryto darbo drausmės pažeidimo; kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tokiai išvadai pagrįsti rėmėsi ne tik K. G. tarnybinio pranešimo duomenimis, bet ir atsakovo atstovo S. F. paaiškinimais, liudytojos A. V. parodymais. Ieškovas įsipareigojo laikytis nustatytos darbo drausmės (Vidaus darbo tvarkos taisyklių 3.3 punktas); dėl to atsisakęs suteikti paslaugas pacientui, jis pažeidė ne tik nurodytų taisyklių reikalavimus, bet ir darbuotojo pareigas (DK 228 straipsnis), o aplinkybė, kada ieškovas atsisakė vykdyti tiesiogines pareigas, šiuo atveju yra nereikšminga; apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė atsisakymo darbo pareigoms vykdyti teisėtumo (DK 275 straipsnio 5 punktas). Paskirtos drausminės nuobaudos neatitiktis DK 237 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytai nuobaudai, griežtą papeikimą skiriant vietoje papeikimo, kolegijos vertinimu, yra formalus, neesminis pažeidimas; DK 240 straipsnyje nustatyta tvarka drausminei nuobaudai skirti nepažeista. Pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su antrosios drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo už atsisakymą vykdyti tiesiogines darbo pareigas, t. y. atlikti paciento pėdų gipsavimą–apmatavimą – skyrimu ieškovui, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovo pakankama kvalifikacija šiam darbui atlikti įrodyta ne tik atsakovo pateiktos pažymos duomenimis, bet ir Kauno lengvosios pramonės ir paslaugų verslo mokyklos, kurioje ieškovas mokėsi, pažymos duomenimis. Ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių šių rašytinių įrodymų duomenis (CPK 178 straipsnis). Aplinkybė, kad ieškovas nebuvo supažindintas su pareiginiais nuostatais, kolegijos vertinimu, nepaneigia jo pareigos laiku ir tiksliai vykdyti darbdavio nurodymus; tokia pareiga išplaukia iš DK 228 straipsnio nuostatų; formali ieškovo nurodyta priežastis nėra teisėtas pagrindas atsisakyti darbo pareigoms vykdyti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažino nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovas už vieną drausmės pažeidimą skyrė kelias nuobaudas, t. y. 2006 m. lapkričio 16 d. įsakymu skyrė griežtą papeikimą; kitu įsakymu šią nuobaudą panaikino ir taikė drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Kolegija nurodė, kad, esant drausminės atsakomybės pagrindui, galima iš naujo spręsti dėl drausminės atsakomybės taikymo, nepažeidžiant DK 239 straipsnio reikalavimų; bylos duomenimis, atsakovas panaikino 2006 m. lapkričio 16 d. įsakymą kolektyvo tarybos prašymu; sutiko su pareikšta nuomone dėl pernelyg švelnios drausminės nuobaudos skyrimo ieškovui, atsižvelgiant į jo pakartotinai padarytą darbo drausmės pažeidimą; naujai paskirtą drausminę nuobaudą apeliacinės instancijos teismas laikė parinkta, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jo pakartotinumą, kaltės formą (tyčia). Kolegija taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad garso įrašas šioje byloje nėra leistina įrodinėjimo priemonė.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. kovo 6 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

101. Teismų išvada, kad ieškovui skirta DK normų nenustatyta drausminė nuobauda – griežtas papeikimas – yra neesminis, formalus pažeidimas, kad tokia nuobauda teismų gali būti pripažinta papeikimu, yra padaryta, pažeidžiant DK normas, taip pat nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, kurioje pažymima, jog už darbo drausmės pažeidimus gali būti skiriamos tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos drausminės nuobaudos; priešingu atveju konstatuotinas neteisėtas ir nesukeliantis teisinių padarinių drausminės nuobaudos skyrimo faktas. Atsakovui turi būti keliami didesni rūpestingumo, atidumo reikalavimai, priimant sprendimus dėl drausminių nuobaudų parinkimo; tuo tarpu teismai nepagrįstai nevertino, kad atsakovo įstaigos Vidaus darbo tvarkos taisyklės neatitinka įstatymo reikalavimų, nes jose nustatytas drausminės nuobaudos – griežto papeikimo – skyrimas; vadinasi, turėtų būti kritiškai vertinami atsakovo argumentai, kad skyrė ieškovui drausminę nuobaudą, suklydęs dėl jos pavadinimo; drausminės nuobaudos skyrimas sukelia neigiamų pasekmių asmeniui, tokiu atveju yra ypač svarbūs teisėtumo, DK normų laikymosi principai. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas negali vienos drausminės nuobaudos pakeisti kita; šiuo atveju neteisėtai teismų sprendimais ieškovui skirta drausminė nuobauda (griežtas papeikimas) pakeista kita (papeikimu).

112. Pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis), taip pat CPK 12, 178 straipsnių nuostatos dėl įrodinėjimo pareigos. Dėl procesinės teisės normų pažeidimų bylą nagrinėję teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas pažeidė Vidaus darbo tvarkos taisyklių 3.3 punkto, taip pat DK 228 straipsnio reikalavimus, t. y. kad 2006 m. lapkričio 13 d. padarė darbo drausmės pažeidimą. Drausminė nuobauda taikoma darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui; darbuotojo kaltė nepreziumuojama. Teismų išvada, kad ieškovas neįrodė atsisakymo vykdyti pareigas teisėtumo, neatitinka DK 275 straipsnio 5 punkto normos turinio prasmės, teismai apskritai netinkamai taikė nurodytą teisės normą darbuotojo veiksmų neteisėtumui pagrįsti. Išvadoms apie 2006 m. lapkričio 13 d. ieškovo padarytą darbo drausmės pažeidimą patvirtinti pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik K. G. paaiškinimu; tuo tarpu jis neapklaustas teismo CPK nustatyta tvarka, todėl nebuvo pagrindo, vadovaujantis nurodyto asmens atsakovui duotu paaiškinimu, konstatuoti svarbių bylai aplinkybių buvimą ar nebuvimą; apeliacinės instancijos teismas ne tik neištaisė nurodyto procesinio pažeidimo, bet pažymėjo, kad darbo drausmės pažeidimo faktui nustatyti remiasi taip pat kitais įrodymais, t. y. A. V. parodymais, tačiau ji apskritai teismo neapklausta. Teismai nepagrįstai nevertino, kad nei A. V., nei atsakovo atstovas nebuvo VšĮ Elektrėnų ligoninėje tariamo darbo drausmės 2006 m. lapkričio 13 d. padarymo metu, kad ieškovas nesupažindintas su atsakovo į bylą pateiktais įsakymais dėl konkrečių darbų trukmės. Ieškovo ir atsakovo sudarytoje darbo sutartyje nustatyta kasdieninė aštuonių darbo valandų trukmė; nei sutartyje, nei įstatymo nenustatyta ieškovui dirbti viršvalandinius darbus (DK 151 straipsnis); be to, pagal DK 143 straipsnio 2 punktą į darbo laiką įeina tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas. Teismų išvada, kad šiuo atveju neturėjo lemiamos reikšmės laikas, kada buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas, neatitinka pirmiau nurodytų DK normų nuostatų, kurių bylą nagrinėję teismai apskritai nepagrįstai netaikė, spręsdami dėl darbo drausmės pažeidimo laiko.

123. Teismų išvada dėl atsakovo 2006 m. lapkričio 16 d. įsakymu ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos (griežto papeikimo) skyrimo už gamybinės užduoties nevykdymą, vėlesnio įsakymo pagrindu šios nuobaudos panaikinimas ir 2006 m. lapkričio 17 d. įsakymu naujos nuobaudos už tą patį darbo drausmės pažeidimą skyrimas – atleidimas iš darbo – neatitinka CPK normų dėl įrodinėjimo, įrodymų vertinimo, dėl pareigos teismui darbo bylose būti aktyviam renkant įrodymus (CPK 12, 178, 185, 414 straipsniai); taip pat materialinės teisės normų dėl drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos, drausminės nuobaudos panaikinimo (DK 239, 244 straipsniai); teismų praktikos. Dėl nurodytų materialinės ir procesinės teisės normų netinkamo taikymo bylą nagrinėję teismai padarė neteisingą išvadą, kad ieškovas neteisėtai atsisakė atlikti pėdos gipsavimą–matavimą, nes jis turėjo kvalifikacijos tokiai užduočiai atlikti; teismai nepagrįstai neįsigilino į tai, kad ieškovas užduočiai įvykdyti neturėjo specialių žinių, nes pėdos gipsavimas įdėklų gamybai ir ortezo gamybai yra skirtingi dalykai; tuo tarpu ieškovas mokėsi atlikti asmens pėdos gipsavimo procedūras apatinių galūnių ortezavimui, bet ne įdėklų gamybai. Netinkamai vertinant byloje esančius įrodymus apie ieškovo mokymo įstaigoje įgytus įgūdžius, teismai padarė nepagrįstą išvadą, spręsdami dėl jo atsisakymo vykdyti gamybinę užduotį teisėtumo. Iš atsakovo darbuotojo L. A. tarnybinio rašto, kuriuo rėmėsi teismai, spręsdami dėl darbo drausmės pažeidimo fakto nustatymo, taip pat išplaukia ieškovui suformuluotos užduoties neatitiktis jo turimai kvalifikacijai, būtinai užduočiai įvykdyti. DK 239 straipsnyje įtvirtinta nuostata, draudžianti už tą patį darbo drausmės pažeidimą skirti kelias drausmines nuobaudas. Ieškovui nepranešta apie 2006 m. lapkričio 16 d. įsakymo, kuriuo jam skirtas griežtas papeikimas, panaikinimą. Išskyrus DK 244 straipsnyje nustatytus atvejus, darbdaviui nesuteikta teisės panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą, jeigu laikoma, kad ši nuobauda pagrįsta ir teisėta. Kadangi ieškovui pirmiau nurodytu įsakymu skirta įstatymo nenustatyta drausminė nuobauda, tai pripažintina, kad ji skirta, pažeidžiant drausminių nuobaudų skyrimo taisykles; tačiau netgi esant neteisėtai paskirtai pirmesnei nuobaudai (griežtam papeikimui), ją panaikinęs atsakovas, norėdamas skirti naują nuobaudą – atleidimą iš darbo – privalėjo paisyti įstatymo nustatytos drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos, tačiau neįvykdė šio reikalavimo. Tokiu atveju pripažinus, kad 2006 m. lapkričio 14 d. įsakymu ieškovui neteisėtai ir nepagrįstai skirta drausminė nuobauda, negali būti laikomas teisėtas ir pagrįstas atsakovo 2006 m. lapkričio 17 d. įsakymas skirti kitą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, nes nėra juridinių faktų, būtinų taikant DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, sudėties.

13Atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, teismų sprendimus palikti nepakeistus ir nurodo, kad yra pagrįsta teismų išvada, jog drausminės nuobaudos klaidingas pavadinimas negali pakeisti jos esmės. Teismai pagrįstai sprendė, kad griežto papeikimo skyrimas ieškovui yra formalus nuobaudos skyrimo pažeidimas, neturintis esminės reikšmės nuobaudos pagrįstumui ir teisėtumui. Byloje esantys įrodymai paneigia ieškovo kasacinio skundo argumentus, kad drausminės nuobaudos jam skirtos nepagrįstai. Atleidimas iš darbo yra tinkama ieškovui taikyta drausminė nuobauda; drausminės nuobaudos (griežti papeikimai) neturėjo auklėjamojo poveikio darbo drausmės pažeidėjui, tapačių darbo drausmės pažeidimų ieškovas buvo įvykdęs ir anksčiau, tačiau liko nenubaustas, jam pasižadėjus ateityje nenusižengti; griežčiausia drausminė nuobauda ieškovui skirta, atsižvelgus ir į kolektyvo narių prašymą, jų nenorą dirbti kartu su ieškovu. Nepaisant to, kad atsakovo įmonės veiklos rinkoje ortopedų–protezuotojų trūksta, šios srities specialistai yra ypač vertinami, ieškovui taikyta griežčiausia drausminė nuobauda, siekiant išvengti neigiamų pasekmių dėl neatidaus, neatsakingo jo požiūrio į atliekamą darbą, atsižvelgiant taip pat į tai, jog paslaugos teikiamos neįgaliems asmenims. Dėl to pripažintina, kad buvo pagrindas netinkamai parinktą drausminę nuobaudą panaikinti ir, nustačius tyčinį, piktybinį darbo drausmės pažeidimo faktą, taikyti jį atitinkančią nuobaudą.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės

16Atsakovo 2006 m. lapkričio 14 d. ir lapkričio 16 d. įsakymais ieškovui skirtos drausminės nuobaudos – griežti papeikimai – už atsisakymą vykdyti gamybinę užduotį; 2006 m. lapkričio 16 d. įsakymu paskirta drausminė nuobauda panaikinta ir už tą patį pažeidimą taikyta nuobauda – atleidimas iš darbo (DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Ieškovas ginčija, kad padarė darbo drausmės pažeidimus, už kuriuos jam skirtos įstatymo nenustatytos drausminės nuobaudos ir kad tokiu atveju atsirado DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas pagrindas darbo sutarčiai nutraukti.

17V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

18Kasaciniame skunde keliamas ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

19Įstatymo įtvirtinta drausminė atsakomybė yra viena iš priemonių, padedančių užtikrinti tinkamą darbo pareigų vykdymą. DK 234 straipsnyje nustatyta, kad darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Ši teisės norma reiškia, kad darbuotojas privalo žinoti darbo pareigų turinį, jų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas, nustatytas įmonės, įstaigos, organizacijos vidaus darbo tvarkos taisyklėse, ir jų pažeidimas yra pagrindas darbuotojo drausminei atsakomybei atsirasti. Nagrinėjamoje byloje pateikti ieškovo pareiginiai nuostatai. Ieškovo darbo pobūdis ir sukuriamas darbo rezultatas tiesiogiai susijęs su sveikatos priežiūros įmonių ir ligoninių (neįgaliųjų asmenų) aptarnavimu, jų esminių interesų, susijusių su sveikatos apsauga, tenkinimu. Akivaizdu, kad tokių darbuotojų kategorijai keliami ypatingi rūpestingumo, pareigingumo, jautrumo ir atsakomybės reikalavimai.

20Kasatorius nesutinka su teismų išvada dėl nuobaudos paskyrimo, laikydamas, kad jam skirta DK 237 straipsnyje nenustatyta drausminė nuobauda. Teismai, ištyrę bylos aplinkybes, nustatė, kad darbdavys, konstatavęs netinkamo darbo pareigų atlikimo faktą, jį išanalizavęs ir nusprendęs, jog pažeidėją reikia nubausti, nustatė pareigų pažeidimo pobūdį ir skyrė drausminę nuobaudą. Bylą nagrinėję teismai turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad „klaidingas nuobaudos pavadinimas neturi įtakos esminėms darbuotojo garantijoms, susijusiomis su galimybe pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, sužinoti apie nuobaudos paskyrimą, apskųsti nuobaudos paskyrimą“. Tai, kad papeikimas buvo įvardytas „griežtu“, bylą nagrinėjusių teismų pagrįstai buvo pripažinta formaliu nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimu.

21Teisėjų kolegija konstatuoja, kad formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai davė pakankamą pagrindą bylą nagrinėjusiems teismams išvadai, jog nebuvo pažeistos ieškovo teisės, drausminės nuobaudos skyrimo tvarka, laikant, kad formalūs drausminės nuobaudos nurodymai tik netiksliai įvardyti. Byloje esantys įrodymai, susiję su kasatoriaus darbo pareigų atlikimu 2006 m. lapkričio 13 d., paneigia kasatoriaus skunde nurodytas aplinkybes dėl drausminės nuobaudos skyrimo. Teisėjų kolegija negali sutikti su kasatoriaus teiginiu, kad jam buvo skirtos dvi drausminės nuobaudos už tą patį pažeidimą. Nustačius, kad buvo parinkta netinkama drausminė nuobauda, ji buvo panaikinta kaip netinkamai pritaikyta ir paskirta atitinkanti drausminė nuobauda (b. l. 43). Priimdami sprendimą ir nutartį teismai vertino nustatytų aplinkybių bei įrodymų visetą, įvertino ieškovo veiksmus padarytus pakartotinai po nuobaudos gavimo. Ieškovo, kaip darbuotojo, abejingumas pacientų atžvilgiu, savo interesų iškėlimas virš visų kitų reikalavimų ir interesų, negali būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais, bei tapti pagrindu, pasinaudojant formaliais pažeidimais, išvengti drausminės atsakomybės.

22Teismai tinkamai taikė DK 238 straipsnio ir 136 straipsnio 3 dalies nuostatas.

23Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestini kaip nepagrįsti ir kiti kasacinio skundo argumentai, nes jie susiję su bylos aplinkybių vertinimu iš naujo. Faktinių aplinkybių vertinimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išimtinė teisė, todėl kasacinis teismas šių aplinkybių nevertina.

24Teisėjų kolegija, įvertinusi kasaciniame skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamus teismų sprendimą ir nutartį, nes juose nenustatyta esminių materialinės ir proceso teisės normų pažeidimų.

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

26Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. kovo 6 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistus.

27Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje keliamas klausimas dėl DK normų, reglamentuojančių drausminių... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė... 6. Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2007 m. kovo 6 d. sprendimu... 7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės... 10. 1. Teismų išvada, kad ieškovui skirta DK normų nenustatyta drausminė... 11. 2. Pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis), taip pat CPK... 12. 3. Teismų išvada dėl atsakovo 2006 m. lapkričio 16 d. įsakymu ieškovui... 13. Atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, teismų... 14. Teisėjų kolegija... 15. IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės... 16. Atsakovo 2006 m. lapkričio 14 d. ir lapkričio 16 d. įsakymais ieškovui... 17. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 18. Kasaciniame skunde keliamas ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 136... 19. Įstatymo įtvirtinta drausminė atsakomybė yra viena iš priemonių,... 20. Kasatorius nesutinka su teismų išvada dėl nuobaudos paskyrimo, laikydamas,... 21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad formalūs drausminės nuobaudos skyrimo... 22. Teismai tinkamai taikė DK 238 straipsnio ir 136 straipsnio 3 dalies nuostatas.... 23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestini kaip nepagrįsti ir kiti... 24. Teisėjų kolegija, įvertinusi kasaciniame skunde išdėstytus argumentus,... 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 26. Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. kovo 6 d. sprendimą ir... 27. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...