Byla 2-2384/2013
Dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Adreka“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kreditoriaus V. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-2349-480/2013, iškeltoje pagal pareiškėjo V. R. skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Adreka“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Kreditorius V. R. 2013 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su skundu dėl BUAB „Adreka“ kreditorių susirinkimo Nr. 7 nutarimų panaikinimo, prašydamas panaikinti 2013 m. kovo 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 1, priimtą klausimu ,,Swedbank AB įkeisto turto pradinių pardavimo kainų nustatymas ir patvirtinimas“ ir pavesti kreditorių susirinkimui šį klausimą svarstyti iš naujo.

42013 m. rugpjūčio 14 d. kreditorius pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti BUAB „Adreka“ administratoriui UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ ir jo įgaliotam asmeniui G. A. vykdyti bet kokias BUAB „Adreka“ priklausančio turto (negyvenamųjų patalpų – parduotuvės su rūsiu ( - ), unikalus Nr. (duomenys nesklebtini)) pardavimo procedūras iki kol bus galutinai išspręstas skundas dėl BUAB „Adreka“ kreditorių susirinkimo Nr. 7 nutarimo ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas šioje byloje. Prašyme nurodė, kad nepritaikius tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas gali būti neįvykdytas, kadangi teismui patenkinus skundą, išnyktų teisinis pagrindas vykdyti turto pardavimo procedūras, o neuždraudus vykdyti pardavimo procedūrų, BUAB „Adreka“ priklausantis turtas gali būti perleistas tretiesiems sąžiningiems asmenims nesant teisinio pagrindo, vykdžius negaliojančiais pripažintus kreditorių susirinkimo sprendimus.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Kauno apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi kreditoriaus V. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

7Teismas nustatė, kad ginčijamu BUAB „Adreka“ 2013 m. kovo 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 1 nutarta: „1. Nustatyti šias BUAB „Adreka“ nekilnojamojo turto įkeisto Swedbank AB turto pardavimo pradines kainas: Negyvenamosios patalpos – parduotuvės su rūsiu

8(duomenys neskelbiami), unikalus Nr. ( - ), pradinė pardavimo kaina pirmose varžytynėse 430 000 Lt, antrose varžytynėse – 400 000 Lt, pradinė pardavimo kaina laisvame pardavime – 370 000 Lt. Kainos didinimo intervalas varžytynėse – 1 000 Lt. Nustatyti žiūrovo bilieto kainą – 300 Lt“.

9Teismas pažymėjo, jog tiek kreditoriaus V. R. skunde, tiek jo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyta, kad pradinė turto pardavimo kaina yra nepagrįsta, ekonomiškai nenaudinga ir pažeidžia ne tik jo paties, kitų BUAB ,,Adreka“ kreditorių, bet ir bankrutuojančios įmonės interesus, t. y. iš esmės nesutinkama su kreditorių nutarimu nustatytomis parduodamo daikto negyvenamosios patalpos – parduotuvės su rūsiu (unikalus Nr. ( - )) pardavimo iš varžytinių kainomis.

10Teismas sprendė, kad šiuo atveju kreditorius V. R. tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimo, t. y. nepagrindė argumento, kad yra reali galimybė parduoti negyvenamąsias patalpas – parduotuvę su rūsiu, nustačius didesnę nei pradinė 430 000 Lt kaina. Teismo vertinimu, kreditorių susirinkime nustatyta varžytinėse pardavinėjamo objekto – negyvenamųjų patalpų – parduotuvės su rūsiu ( - ), unikalus Nr. ( - ) – kaina nėra nepagrįstai maža ar neatitinkanti rinkos kainos. Teismo teigimu, šią aplinkybę patvirtina faktas, kad pirmosios varžytinės, kuriose nustatyta parduodamo objekto kaina 430 000 Lt, laikytos neįvykusiomis, dėl to paskelbtos antrosios varžytinės mažinant kainą iki 400 000 Lt, kas įrodo, kad net kreditorių susirinkime nustatyta pirmųjų varžytinių kaina 430 000 Lt yra per didelė (nepardavus už mažesnę kainą nėra pagrindo ją didinti). Todėl, atsižvelgęs į kreditoriaus nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti kreditoriaus nurodytas laikinąsias apsaugos priemones.

11III. Atskirojo skundo argumentai

12Atskiruoju skundu kreditorius V. R. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

13Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

141. Šiuo metu apeliantui yra žinoma, jog BUAB „Adreka“ bankroto administratorius savo iniciatyva vis dėl to atšaukė suplanuotas turto pardavimo varžytines, tačiau tokios varžytinės administratoriaus iniciatyva vėl gali būti paskelbtos bet kuriuo metu, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aktualumas yra išlikęs.

152. Apelianto nuomone, turto pardavimas mažesnėmis kainomis, nei ekspertų nustatyta turto vertė (nepriklausomų ekspertų negyvenamųjų patalpų – parduotuvės su rūsiu (unikalus Nr. ( - )) rinkos vertė nustatyta 520 000 Lt) pažeistų jo ir kitų BUAB „Adreka“ kreditorių, tarp kurių yra ir pirmos eilės kreditoriai – įmonės darbuotojai, teises ir teisėtus interesus.

163. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai vertina, kad patalpų vertė nėra nepagrįstai maža ar neatitinkanti rinkos kainos – kainų skirtumas yra žymus.

17Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Atskirasis skundas netenkintinas. Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartis paliktina nepakeista.

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (o taip pat ir atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

21Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

22Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino kreditoriaus V. R. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

23Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį – atsakovui) įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t. y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1350/2011).

24Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet yra susijęs su tam tikrais atsakovo teisių suvaržymais, kiekvienu atveju, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas privalo vadovautis teisingumo, proporcingumo principais ir, užtikrindamas šalių interesų pusiausvyrą, įvertinti, ar iš tiesų egzistuoja aplinkybės, patvirtinančios grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pareiga pagrįsti šių aplinkybių egzistavimą tenka prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškusiam ieškovui (CPK 178 str.).

25Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, padarė išvadą, kad kreditorius V. R. tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimo. Taip pat svarbu pažymėti, jog oficialios Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų pagrindu nustatyta, kad Kauno apygardos teismas, įvertinęs pareiškėjo (apelianto) reikalavimus iš esmės, 2013 m. spalio 10 d. nutartimi V. R. skundą dėl BUAB „Adreka“ 2013 m. kovo 15 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime 1-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo dėl „Swedbank“ AB įkeisto turto pradinių pardavimo kainų nustatymo ir patvirtinimo, panaikinimo bei pavedimo kreditorių susirinkimui šį klausimą svarstyti iš naujo, atmetė. Teismas paneigė apelianto argumentą, jog nustatyta įkeisto turto pardavimo kaina yra mažesnė, nei ekspertų nustatyta turto vertė ir toks pardavimas pažeistų ne tik jo, bet ir kitų BUAB „Adreka“ kreditorių teises ir teisėtus interesus. Nors ši teismo nutartis nėra įsiteisėjusi, tačiau tai iš esmės patvirtina skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad kreditorius V. R. savo reikalavimo tikėtinai nepagrindė. Taigi, pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas taikė tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.

26Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

27Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja aplinkybės, patvirtinančios grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, yra pagrįsta ir šios išvados pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro (CPK 329 str., 338 str.).

28Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

29Palikti Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas... 2. I. Ginčo esmė... 3. Kreditorius V. R. 2013 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi į Kauno apygardos... 4. 2013 m. rugpjūčio 14 d. kreditorius pateikė teismui prašymą taikyti... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Kauno apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi kreditoriaus V. R.... 7. Teismas nustatė, kad ginčijamu BUAB „Adreka“ 2013 m. kovo 15 d.... 8. (duomenys neskelbiami), unikalus Nr. ( - ), pradinė pardavimo kaina pirmose... 9. Teismas pažymėjo, jog tiek kreditoriaus V. R. skunde, tiek jo prašyme dėl... 10. Teismas sprendė, kad šiuo atveju kreditorius V. R. tikėtinai nepagrindė... 11. III. Atskirojo skundo argumentai... 12. Atskiruoju skundu kreditorius V. R. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 13. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:... 14. 1. Šiuo metu apeliantui yra žinoma, jog BUAB „Adreka“ bankroto... 15. 2. Apelianto nuomone, turto pardavimas mažesnėmis kainomis, nei ekspertų... 16. 3. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai vertina, kad patalpų vertė nėra... 17. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 19. Atskirasis skundas netenkintinas. Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 19... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (o taip pat ir... 21. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės... 22. Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino... 23. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje ar... 24. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet yra susijęs su tam... 25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl... 26. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo... 27. Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos... 28. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 29. Palikti Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartį nepakeistą....