Byla 2-3082-807/2018
Dėl nuostolių atlyginimo regreso teise

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, sekretoriaujant Natašai Dobrijan, dalyvaujant atsakovo A. M. atstovei advokato padėjėjai Kristinai Andruškevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo LR Transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui A. M., trečiajam asmeniui B. F. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise,

Nustatė

2Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 8437,98 Eur nuostolių atlyginimo, penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-05-28 Vokietijoje dėl B. F., vairavusio atsakovui priklausančią transporto priemonę VOLKSWAGEN GOLF, valst. Nr. ( - ), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Teigia, kad eismo įvykio dieną atsakovas buvo transporto priemonės VOLKSWAGEN GOLF, valst. Nr. ( - ), savininkas, t.y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė VOLKSWAGEN GOLF, valst. Nr. ( - ), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Vokietijoje (kitoje ES valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės - Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 8437,98 EUR sumai ieškovui, t.y. transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui ir šią sumą ieškovas apmokėjo. Ieškovas, sumokėjęs Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju - atsakovo), raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti VOKIETIJOS nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 8437,98 EUR, o atsakovui minėtos sumos neapmokėjus, kreipėsi su ieškiniu į teismą.

3Atsakovas pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad pareigą atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą turi tik arba ją sukėlęs asmuo, arba transporto priemonės savininkas, tuo tarpu atsakovas nėra nei transporto priemonės savininkas, nei 2015-05-28 Vokietijoje įvykusio eismo įvykio kaltininkas. Nurodo, kad 2015-04-24 tarp atsakovo ir eismo įvykio kaltininko B. F. buvo sudaryta Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas pardavė, o B. F. įgijo transporto priemonę ir sumokėjo už ją nustatytą 100 Eur sumą. Atsakovas transporto priemonę pirkėjui B. F. perleido pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu jos pasirašymo metu. Nei teisės aktuose, nei sutartyje nenumatyta, kad nuosavybės teisė į transporto priemonę pereina nuo jos įregistravimo VĮ „Regitra“ momento. Kartu su automobiliu pirkėjui B. F. buvo perduoti ir visi nekliudomam bei tinkamam jo eksploatavimui būtini dokumentai. Taigi, tuo metu, kai Vokietijoje 2015- 05-28 įvyko eismo įvykis, atsakovas jau daugiau kaip mėnesį nebuvo transporto priemonės savininkas ir neturėjo pareigos sudaryti draudimo sutartį TVPCAPDĮ nustatyta tvarka. Kadangi ieškovas atsakovo tariamą pareigą atlyginti nuostolius regreso tvarka grindžia tuo, kad 2015-05-28 eismo įvykio Vokietijoje metu transporto priemonės savininku VĮ „Regitra“ duomenų bazėje buvo nurodytas atsakovas, nori paminėti, jog nuosavybės teisių perėjimo fakto atsakovas neįregistravo todėl, kad buvo įsitikinęs, jog pats pirkėjas pasirūpins tinkamu savo nuosavybės teisių į transporto priemonę išviešinimu. Juo labiau, kad automobilio perleidimo B. F. metu, pastarasis buvo raštu informuotas apie tokią savo pareigą, kaip ir apie tai, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas galioja tik iki 2015-05-22. Kartu su visais transporto priemonės dokumentais B. F. buvo perduotas ir BTA draudimo polisas Nr. AJA6235662. Vien tai, kad VĮ „Regitra“ nebuvo pakeisti transporto priemonės savininko duomenys, dar nesudaro pagrindo teigti, kad 2015-05-58 eismo įvykio metu automobilio savininku buvo būtent atsakovas. Pabrėžė, jog ieškovui yra žinomi eismo įvykį sukėlusio ir transporto priemonės savininku esančio B. F. asmens duomenys, todėl jis turi visas galimybes išmokėtą žalą išsiieškoti iš jo, o ta aplinkybė, kad ieškovas turės įdėti daugiau pastangų tam pasiekti, nesudaro pagrindo reikšti nepagrįstą ieškinį atsakovui.

4Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka (LR CPK 130 str.).

5Į teismo posėdį ieškovo atstovas neatvyko, pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant (t. 3, b.l. 8-11).

6Teismo posėdžio metu atsakovas A. M. nurodė su ieškiniu nesutinkantis. Papildomai pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriose nurodė, kad VĮ „Regitra“ patvirtintos formos pirkimo-pardavimo sutartį jis raštu išvertė B. F. į anglų kalbą, o pastarasis pasiėmęs savo asmens dokumentą, asmens duomenis į sutartį įrašė pats ir ją pasirašė. Nurodė, kad įspėjo pirkėją, kad automobilis privalomuoju draudimu draustas tik vienam mėnesiui, ir kad jis turi nuvažiuoti ir perregistruoti jį VĮ „Regitra“. Nurodė, kad sužinojęs apie įvykį, pats ėmėsi veiksmų surasti automobilio pirkėją, ieškojo jo Kauno esančiose aukštojo mokslo įstaigose, tačiau studentų sąrašuose jo nebuvo. Tuomet kreipėsi į UAB „Corporo Group“, kuri pateikė informaciją iš Ispanijos, kurios pagrindu galima identifikuoti automobilį nupirkusį ir autoįvykį sukėlusį asmenį.

7Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir motyvais.

8Į teismo posėdį trečiasis asmuo B. F. neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatymų nustatyta tvarka (LR CPK 130 str.).

9Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. M. (atsakovo sutuoktinė) paaiškino, kad 2015 metais balandžio 24-25 dienomis prie jų namų atvyko automobilio pirkėjas – juodaodis, žemo ūgio, stambaus sudėjimo. Jis atvyko su kitu juodaodžiu, automobiliu lietuviškais numeriais. Vyras paaiškino, kad pardavė savo automobilį šiam asmeniui.

10Ieškinys atmestinas

11Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Vokietijoje 2015 m. gegužės 28 d. dėl transporto priemonės Volkswagen Golf, valstybinis Nr. ( - ), vairavusio asmens B. F. kaltės įvyko eismo įvykis (t 1, b. l. 85-94,) kurio metu buvo padaryta žala. Transporto priemonė, įvykio metu buvo registruota VĮ „Regitra“ atsakovo A. M. vardu (t.1, b.l. 156) ir įvykio dienai ji nebuvo apdrausta Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (t.1, b.l. 155; t.2, b.l. 5-6). Žalą administravo ir nukentėjusiam asmeniui atlygino eismo įvykio valstybės Vokietijos nacionalinis draudikų biuras (Deutshes Buro Grune Karte E.V.) ir vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 ir 5 str., sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, t. y. ieškovui, reikalavimą atlyginti nukentėjusiajam asmeniui išmokėtą žalą. Ieškovas, gavęs Vokietijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą, sumokėjo jam 8437,98 Eur dėl transporto priemone Volkswagen Golf, valstybinis Nr. ( - ), padarytos žalos (t.1, b.l. 10-125). Ieškovas, sumokėdamas Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui jo reikalaujamą sumą, atlygino padarytą žalą bei su šios žalos administravimu susijusias išlaidas ir įgyvendindamas įstatymo suteiktą regreso teisę, raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas sumokėti ieškovui 8437,98 Eur (t.1, b.l. 126). Atsakovas A. M. reikalaujamos sumos nesumokėjo, dėl ko ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą.

12Dėl atsakingo už žalos padarymą asmens arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį.

13Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad transporto priemonė Volkswagen Golf, valstybinis Nr. ( - ), 2015 m. balandžio 23 d. buvo registruota atsakovo A. M. vardu vardu ir išregistruota 2015 m. birželio 22 d. (t1, b. l. 9, 156; t.2, b.l. 18). Byloje pateikta minėto automobilio Techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. 206-0398342, iš kurios matyti, kad atsakovas A. M. 2015 m. balandžio 23 d. atliko automobilio techninę apžiūrą (t. 2, b.l. 4) bei Įprastinės TPVCAPD draudimo sutarties polisas Nr. ( - ), iš kurio matyti, kas atsakovas A. M. 2015 m. balandžio 23 d. apdraudė minėtą automobilį privalomuoju draudimu, kuris galiojo iki 2015 m. gegužės 22 d. (t.2, b.l. 5,6). Iš byloje esančios UAB „Vertikali Medija“ pažymos matyti, kad atsakovas A. M. 2015-04-23 interneto svetainėje www.autogidas.lt patalpino skelbimą dėl nurodyto automobilio Volkswagen Golf III pardavimo (tokią išvadą teismas daro remdamasis skelbime nurodytu atsakovo telefono numeriu, elektroninio pašto adresu ir skelbime nurodyta automobilio specifikacija) (t.2, b.l. 2,3).

14Byloje pateikta 2015 m. balandžio 24 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad A. M. parduoda, o B. F. perka transporto priemonę automobilį Golf III, valstybinis Nr. ( - ) (t. 2, b. l. 42). Teismas 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų byloje įtraukė B. F. (t 2 b. l. 52,53). Pažymėtina, kad tiek atsakovas A. M., tiek bylą nagrinėjantis teismas išnaudojo visas įmanomas galimybes nustatyti B. F. buvimo vietą (t. 2, b.l. 9-17; 58-124), tačiau to nepavykus padaryti, procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu.

15Remiantis LR CPK 12 str. civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 12 str., 178 str.). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (LR CPK 177 str.). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 str. 1 d.). Remiantis LR CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, o jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus numatytas išimtis. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis LR CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Taigi, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

16Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ) 23 str., biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, nejvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 str. 1 d. 1 p. Atitinkamai, pagal TPVCAPDĮ 4 str. 2 d., už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 str. nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Taigi, pareigą atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą turi tik arba ją sukėlęs asmuo, arba transporto priemonės savininkas. Iš byloje esančių Vokietijos draudikų biuro pateiktų dokumentų nustatyta, kad autoįvykio įvykusio 2015-05-28 Vokietijoje kaltininkas yra trečiasis asmuo B. F. (t.1, b.l. 86-94), todėl nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ar atsakovas A. M. turėjo pareigą sudaryti draudimo sutartį, ar jis įvykio dienai buvo transporto priemonės savininku.

17LR CK 1.75 str., kuriame reglamentuojama teisinė sandorių registracija, 1 d. nustatyta, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Taigi net įstatymu negali būti nustatyta visų sandorių privaloma teisinė registracija. Vienas nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra sandoris (LR CK 4.47 str. 1 p.). Automobilis gali būti įgyjamas įvairiomis sutartimis, tarp jų ir pagal pirkimo – pardavimo sutartį. Tačiau automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Tai, kad atitinkamo daikto registravimas yra ne nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas, o daikto registravimu siekiama kitų tikslų, ne kartą yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010 ir kt.). Pagal formuojamą teismų praktiką tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre.

18Pažymėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3k-7-300/2010 aiškindama įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, tokio pobūdžio bylose nurodė, kad atsakovas, įregistruotas registre automobilio savininku ir teigdamas, kad yra pardavęs automobilį kitam asmeniui, kuris turi pareigą grąžinti Biurui šio nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką, gali gintis sandorio sudarymo faktu. Kolegija pažymėjo, kad tokiu atveju atsakovas turi siekti, kad į bylos nagrinėjimą būtų įtraukta kita sandorio šalis ir būtų pateikti įrodymai patvirtinantys automobilio pardavimą. Toje pačioje nutartyje pažymėta, kad atsakovas, įregistruotas registre automobilio savininku, turi pareigą pateikti automobilio nuosavybės teisės perleidimą patvirtinančius įrodymus. Tais atvejais, kai LR CK ar kituose įstatymuose nenustatyta nuosavybės teisių į transporto priemones perleidimo sandorių rašytinės formos ar registravimo, Draudiko biuro LR TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu atsakovu patrauktas asmuo gali visomis įmanomomis ir leistinomis priemonėmis įrodinėti nuosavybės teisių į transporto priemonę perleidimo faktą, t. y. paneigti registro duomenis, o Draudiko biuras gali ginčyti šio atsakovo pateiktas aplinkybes kaip neįrodančias nuosavybės teisių perleidimo ar nepakankamas registro duomenims nuginčyti.

19Taip pat pažymėtina, kad registro duomenys Draudikų biurui leidžia tik identifikuoti galimą atsakovą TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies prasme, bet nesukuria nepaneigiamos nuosavybės teisės prezumpcijos ir nekliudo atsakovui įrodinėti nuosavybės teisių į transporto priemonę perleidimą kitam asmeniui. Nagrinėjamu atveju atsakovas ne tik pateikė teismui rašytinę transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir asmens, kuriam pardavė automobilį duomenis – vardą, pavardę, gimimo metus, asmens kodą, gimimo vietą ir t.t., bet ir pats ėmėsi aktyvių veiksmų nurodytam asmeniui B. F. surasti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje 2015-04-24, yra įrašyti pirkėjo B. F. asmens duomenys, kurie sutampa su Vokietijos Draudikų biuro nurodytais autoįvykio kaltininko duomenimis ir byloje esančiais UAB „Corporo Group“ ataskaitoje Nr. KL-44/2016 nurodytais asmens duomenimis (t.2, b.l. 16), todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad toks asmuo iš tiesų egzistuoja ir daro išvadą, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta atsakovo jau po įvykio, tikslu išvengti atsakomybės dėl autoįvykiu padarytos žalos. Faktą, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta iš tikrųjų ir jos pagrindu atsakovas perleido automobilio nuosavybės teisę trečiajam asmeniui B. F., taip pat patvirtina ir byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai – 2015-04-23 atlikta automobilio techninė apžiūra ir tą pačią dieną išrašytas automobilio privalomojo draudimo liudijimas/polisas (t.2, b.l. 4-6), 2015-04-23 svetainėje www.autogidas.lt patalpintas skelbimas apie nurodyto automobilio pardavimą (t.2, b.l. 2,3). Minėti įrodymai patvirtina atsakovo ketinimą parduoti automobilį ir visų šių rašytinių įrodymų visumą kartu su paties atsakovo bei liudytojos D. M. paaiškinimais, yra pakankamas pagrindas teismo išvadai apie tai, jog atsakovas 2015-04-24 rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, perleido automobilio Volkswagen Golf, valstybinis Nr. ( - ) nuosavybės teises trečiajam asmeniui B. F., todėl nuo pardavimo momento neprivalėjo rūpintis transporto priemonės privalomojo draudimo sutarties sudarymu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas, perleisdamas nuosavybės teises į automobilį, elgėsi apdairiai ir rūpestingai – kaip jau buvo minėta, automobilį jis pardavė su dar mėnesį (iki 2015-05-22) galiojusiu privalomuoju draudimu. Tai, kad atsakovas neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre automobilio pardavimo fakto, nepaneigia automobilio perleidimo B. F. nuosavybėn fakto. Pažymėtina, kad 2015-04-24 pirkimo-pardavimo sutartis yra galiojanti, įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta, todėl konstatuotina, kad nuo 2015-04-24 už automobilio Volkswagen Golf, valstybinis Nr. ( - ) valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą buvo atsakingas B. F..

20Teismas pasiūlė ieškovui LR CPK 45 str. tvarka apsispręsti dėl tinkamo atsakovo nagrinėjamoje byloje, tačiau ieškovas nurodė, kad atsakovo keisti nėra pagrindo; bendraatsakovu B. F. taip pat neprašė įtraukti (t.2, b.l. 179, 182, 183), todėl teismas išnagrinėjo bylą iš esmės su ieškovo reikalavimais atsakovui A. M..

21Kadangi, kaip buvo paminėta, atsakovas A. M. nebuvo nei 2015-05-28 autoįvykio kaltininku nei automobilio savininku, privalėjusiu rūpintis privalomojo draudimo sutarties sudarymu, jam nekyla pareiga regreso tvarka atlyginti ieškovo prašomą žalą, todėl ieškinys netenkintinas.

22Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Visi kiti dalyvaujančių byloje asmenų argumentai ir byloje esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (LR CPK 185 str.).

23Dėl bylinėjimosi išlaidų.

24LR CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė priteisti iš ieškovo 872,60 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (t.2, b.l. 29-33; 129-131; 168170; t.3, b.l. 1-3), todėl nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo.

25Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas n u s p r e d ž i a:

26Ieškinį atmesti.

27Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, j.a.k. 125709291, 872,60 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt du eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. M., a.k. ( - ) naudai.

28Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

29Teisėja

30Diana Jankienė

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, sekretoriaujant... 2. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo... 3. Atsakovas pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad pareigą... 4. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai... 5. Į teismo posėdį ieškovo atstovas neatvyko, pateikė teismui prašymą... 6. Teismo posėdžio metu atsakovas A. M. nurodė su ieškiniu nesutinkantis.... 7. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti pateiktuose... 8. Į teismo posėdį trečiasis asmuo B. F. neatvyko, apie teismo posėdžio... 9. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. M. (atsakovo sutuoktinė)... 10. Ieškinys atmestinas... 11. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Vokietijoje 2015 m. gegužės 28... 12. Dėl atsakingo už žalos padarymą asmens arba asmens, neįvykdžiusio... 13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad transporto priemonė... 14. Byloje pateikta 2015 m. balandžio 24 d. transporto priemonės... 15. Remiantis LR CPK 12 str. civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos... 16. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės... 17. LR CK 1.75 str., kuriame reglamentuojama teisinė sandorių registracija, 1 d.... 18. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė Civilinių... 19. Taip pat pažymėtina, kad registro duomenys Draudikų biurui leidžia tik... 20. Teismas pasiūlė ieškovui LR CPK 45 str. tvarka apsispręsti dėl tinkamo... 21. Kadangi, kaip buvo paminėta, atsakovas A. M. nebuvo nei 2015-05-28 autoįvykio... 22. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą... 23. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 24. LR CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260... 26. Ieškinį atmesti.... 27. Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų... 28. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas... 29. Teisėja... 30. Diana Jankienė...