Byla 1A-7-209-2012

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio, teisėjų Artūro Pažarskio, Virginijos Švedienės, sekretoriaujant Eglei Nagevičienei, dalyvaujant prokurorei Ievai Kvedaraitei, gynėjui advokatui Eugenijui Karažinui, teismo posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo S. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 10 mėnesių, pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. areštu 40 parų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. ir 5 d. 1 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta laisvės atėmimą 10 mėnesių bausmė, ją atliekant pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

2Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

3S. Š. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą bei sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2010-10-09 15 val. iki 2010-10-16 17 val., išėmęs lango stiklą ir sugadinęs lango rėmą, įsibrovė į butą, esantį pirmame aukšte ( - ), kurio savininkė registrų centro duomenimis yra mirusi S. S., iš kurio pagrobė S. S. dukros V. D. turtą: 700 Lt vertės meškerę su rite, buvusia kambaryje, 10 Lt vertės virtuvinį peilį, buvusį virtuvėje ant stalo, 6 Lt vertės 3 dėžutes konservų, 1 dėžutės vertė 2 Lt, 4,50 Lt vertės 8 vnt. kiaušinių, 2 Lt vertės majonezo indelį, 50 Lt bendros vertės žalios mėsos, t.y., pagrobė 772,50 Lt vertės V. D. turto, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.;

4Be to, S. Š. nuteistas už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2010-10-09 15 val. iki 2010-10-16 17.00 val., ( - ), vagystės iš patalpos - buto, kurio savininkė registrų centro duomenimis yra mirusi S. S., metu sugadino svetimą turtą: išimdamas lango stiklą sugadino 100 litų vertės lango rėmą, po to atsistojęs ant išimto 30 litų vertės lango stiklo jį sudaužė, įsibrovęs į butą ir užlipęs ant 150 litų vertės tualeto bakelio jį nulaužė, tuo S. S. dukrai V. D. padarė 280 Lt dydžio turtinę žalą, t.y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d.

5Apeliaciniu skundu nuteistasis S. Š. prašo peržiūrėti jo baudžiamąją bylą, atsižvelgti į visas aplinkybes, kurios yra baudžiamojoje byloje, ir sušvelninti jam bausmę ir netaikyti realios laisvės atėmimo bausmės ir nurodo, kad jam paskirta per griežta bausmė, nes jis visiškai prisipažino padarius nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, didžioji dalis pagrobto turto yra grąžinta, nagrinėjant bylą teisme jis atlygino nukentėjusiajai žalą, todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktas, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra registruotas darbo biržoje, kartu su sugyventine augina jos nepilnametį sūnų, nėra pavojingas visuomenei ir mano, kad jo nereikia izoliuoti nuo visuomenės ir jis gali atlikti bausmę laisvėje.

6Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

7Nuteistojo S. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

8Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

9Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad tai, kad kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsižvelgus į tai, kad skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamasis nagrinėjant bylą teisme atlygino nukentėjusiajai žalą ir tai patvirtina bylos medžiaga (b.l. 116-117), tačiau tai nuosprendyje nėra nurodyta kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenurodyta, kad į šią aplinkybę teismas atsižvelgia skirdamas bausmes, apeliacinės instancijos teismas nustato nuteistojo S. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą.

10Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 4 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties. Ši aplinkybė yra fakto klausimas, kurį kiekvieną kartą teismas, remdamasis byloje esančiomis aplinkybėmis, turi nustatyti. Taikant BK 59 straipsnio 4 punkto nuostatą, būtina nustatyti objektyvias aplinkybes, kurios leistų teismui manyti, kad kaltininkas, vertindamas susidariusią konkrečią savo gyvenimo situaciją, išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką. Be to, tokia kaltininko gyvenimo situacija neturėtų būti susidariusi dėl jo paties tyčinių veiksmų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-464/2006; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis baudžiamojoj byloje Nr. 2K-428/2009). Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir nepripažino BK 59 str. 4 p. numatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kadangi buvo pagrobta ženklios vertės turto – už 772,50 Lt, iš kurių ne maisto produktai viršijo 700 Lt vertę, be to, svetimas turtas buvo sugadintas ir nerūpestingai patenkant į patalpas – pvz. užlipant ant jau išimto stiklo. Pažymėtina ir tai, kad nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad S. Š. iš dėdės namų buvo išvytas be jo paties tyčinių veiksmų, priešingai – ikiteisminio tyrimo, 2011-04-29 įtariamojo apklausos metu jis neparodė, kad buvo išvytas artimųjų, o nurodė, kad situacija susidarė susipykus su artimaisiais (t.y. ir esant jo valios elementui pyktis, o ne artimiesiems nepagrįstai supykus ant jo (b.l. 46)).

11Kaip matyti iš apeliacinio skundo ir jo argumentų, S. Š. prašo sušvelninti jam bausmę, kolegijai nuteistojo kaltė abejonių nekelia, todėl jo kaltės klausimas nesvarstomas.

12Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam S. Š., iš esmės Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į S. Š. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

13Nuteistasis S. Š. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 178 str. 2 d. ir 11 str. 4 d.) ir baudžiamąjį nusižengimą (BK 187 str. 3 d., 12 str.), jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama ir tai, kad S. Š. savo noru atlygino padarytą žalą. S. Š. anksčiau 3 kartus teistas (b.l. 69-85), ne kartą baustas administracine tvarka (b.l. 87-89), nedirba (b.l. 90, 122), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 91). Pagal BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis S. Š. nusikaltimą padarė neišnykus teistumams, todėl jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.) ir jam pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė pagal BK 178 str. 2 d. ir arešto bausmė pagal BK 187 str. 3 d.. Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskiriant laisvės atėmimo bausmę pagal BK 178 str. 2 d. ir arešto bausmę pagal BK 187 str. 3 d.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. Š. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, ženkliai mažesnę nei BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis ir arešto bausmę, artimą jos vidurkiui už baudžiamąjį nusižengimą (49 str. 3 d.) ir jas subendrino nuteistajam švelniausiu apėmimo būdu. Tokia bausmė, atsižvelgus į aplinkybių visumą, nelaikytina savo rūšimi ar dydžiu aiškiai per griežta.

14Pagal BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, bausmės vykdymas gali būti atidėtas nuo vienerių iki trejų metų tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Ypač svarbu tokiais atvejais įvertinti kaltininko asmenybę, nes būtent tai lemia ar bus pasiekti tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d.. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. Š. netaikė BK 75 str. ir neatidėjo jam paskirtosios bausmės vykdymo. Vienas bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d., yra paveikti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, ankstesniais nuosprendžiais apeliantui paskirtos bausmės neužtikrino bausmės tikslų, nes jis ne kartą teistas, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija konstatuoja, kad S. Š. pirmos instancijos teismas pagrįstai neatidėjo bausmės vykdymo.

15Apeliacinio skundo argumentai taip pat neduoda pagrindo švelninti bausmės – į aplinkybę, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, jau kartą atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, kadangi tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į ją atsižvelgė skirdamas bausmę. Tai, kad nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 3 p., apeliantas nurodo, kad yra registruotas darbo biržoje, atsižvelgus į aplinkybių visumą, nėra teisinis pagrindas švelninti jam, pakankamai švelnią paskirtą bausmę. Aplinkybės, kad apeliantas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kartu su sugyventine augina jos nepilnametį sūnų, nėra teisinis pagrindas jam paskirtos bausmės švelninimui, o apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantas nėra pavojingas visuomenei, atsižvelgus į jo asmenybę, nepagrįstas.

16Esant tokioms aplinkybėms, švelninti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

18nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą atmesti.