Byla 2K-428/2009
Dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, teisėjo Olego Fedosiuko ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.

3Remiantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams ir 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

4Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, kuria nuteistosios R. S. apeliacinis skundas atmestas.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Nustatė

6R. S. nuteista už tai, kad 2009 m. sausio 13 d., apie 15 val., Romų bendrijoje, esančioje Vilniuje, ( - ), neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, rasdama įgijo 0,401 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią neteisėtai laikė su savimi iki tos pačios dienos 18.15 val., kuomet Romų bendrijoje, Vilniuje, ( - ), buvo sulaikyta policijos pareigūnų, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

7Kasaciniu skundu nuteistoji R. S. prašo paskirti jai švelnesnę, nesusijusią su laisvės atėmimu, bausmę. Skunde nurodo, kad yra įsitikinusi, jog teismai nepagrįstai ir netinkamai taikė jai baudžiamąjį įstatymą, nes paskyrė per griežtą bausmę, kuri neatitinka teisingumo principo, numatyto BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, ir bausmės paskirties. Mano, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog tik dėl jos nuoširdaus prisipažinimo ir jos duotų parodymų, kad ji atsitiktinai radusi ir įgijusi narkotinę medžiagą – heroiną, turėdama tikslą parduoti tam, kad išmaitintų savo mažamečius vaikus, galėjo ją nuteisti. Be to, teismas neatsižvelgė, kad nusikalstamą veiką ji padarė dėl labai sunkios materialinės ir beviltiškos padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nes viena augina tris mažamečius vaikus, šeimos materialinė padėtis yra labai sunki, o atskyrus ją nuo vaikų, jos mažamečių vaikų psichologinė ir finansinė situacija dar labiau pablogėtų ir taptų beviltiška. Todėl, jos nuomone, teismas neatsižvelgė į skunde nurodytas lengvinančias jos atsakomybę aplinkybes ir paskyrė griežtą bausmę, neatitinkančią teisingumo principo ir bausmės paskirties. Kasatorė mano, kad yra pagrindas taikyti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus, 62 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punkto nuostatas, o teismas nepagrįstai jų netaikė.

8Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras prašo nuteistosios kasacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nepagrįstas kasatorės teiginys, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas jai tokią bausmę, neužtikrino teisingumo principo įgyvendinimo, numatyto BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, nepagrįstai nesiejo jos prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką su greitu, išsamiu nusikalstamų veikų atskleidimu, nes, priimdamas nuosprendį, teismas šią kasaciniame skunde nurodytą aplinkybę jau vertino, o tai turėjo įtakos paskiriant jai mažesnę nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimalią, bausmę. Be to, kasaciniame skunde nurodyta aplinkybė – trijų mažamečių vaikų auginimas– negali būti laikoma BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog nusikalstamą veiką ji padarė dėl labai sunkios turtinės ar beviltiškos padėties. Skiriant bausmę, teismas įvertino ne tik jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bet ir jos asmenybę – 14 kartų buvo teista, teistumai neišnykę, dar neatliko bausmės, jokių išvadų dėl ankstesnių teistumų nepadarė, nepakeitė savo tokio gyvenimo būdo ir toliau daro nusikaltimus. Be to, ji nuteista itin švelnia bausme, todėl nėra pagrindo dar labiau švelninti paskirtą bausmę.

9Kasacinis skundas netenkintinas.

10Dėl BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymo

11Kasatorė skunde teigia, kad teismai nepagrįstai bei netinkamai pritaikė jai baudžiamąjį įstatymą, nes paskyrė per griežtą bausmę, kuri neatitinka teisingumo principo, numatyto BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, ir bausmės paskirties, be to, teismai neatsižvelgė, kad nusikalstamą veiką ji padarė dėl labai sunkios materialinės ir beviltiškos padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nes viena augina tris mažamečius vaikus.

12BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad bausmės paskirtis yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas – tai visų pirma teisingas baudžiamasis įstatymas, sudarantis sąlygas vienodai teismų praktikai. Skiriant bausmę, teisingumo principas gali būti užtikrinamas individualizuojant bausmes, t. y. už konkrečią nusikalstamą veiką konkrečiam asmeniui parenkant bausmę. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti ir į nuteistojo asmenybės savybes, jo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos.

13Šioje byloje, skirdamas bausmę nuteistajai R. S., teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 61 straipsnio nuostatomis. BK 59 ir 60 straipsniuose nurodytos kaltininko atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, į kurias privalo ir gali atsižvelgti teismas, skirdamas bausmę. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajai R. S. paskirta bausmė atitinka minėtų BK normų reikalavimus. Apie tai išsamiai ir motyvuotai pasisakyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje bei apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjusio nuteistosios apeliacinį skundą ir patikrinusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisingumą pagal visus apeliacinio skundo argumentus, nutartyje.

14Pirmosios instancijos teismas kasatorei R. S. taikė BK 62 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas ir paskyrė bausmę, švelnesnę nei numato BK 260 straipsnio 1 dalies sankcija (joje nustatyta laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų), nustatydamas lengvinančią jos atsakomybę aplinkybę (BK 59 straipsnis 1 dalies 2 punktas), atsižvelgdamas į tai, kad ji prisipažino savo kaltę, dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimą (b. l. 142). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas jos apeliacinį skundą, taip pat svarstė terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimą ir nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas kasatorei bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, pagrįstai taikė jai BK 62 straipsnio 1 ir 3 dalis, išsamiai aptarė jos asmenybę, pasisakė dėl visų nuteistosios asmenybę apibūdinančių aplinkybių, dėl jos šeiminės ir turtinės padėties, jas įvertino, taip pat įvertino ir visas kitas, susijusias su švelnesnės bausmės skyrimu bei parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, aplinkybes ir padarė išvadą, kad skirti jai dar švelnesnę bausmę nėra pagrindo. Su šia išvada sutinka ir kasacinės instancijos teismas.

15Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo

16Kasacinės instancijos teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis, išanalizavus kasatorės parodymų turinį bylos ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, jos asmenybę ir visas kitas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra R. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Tai, kaip teigiama kasaciniame skunde, kad nuteistoji viena augina tris mažamečius vaikus ir dėl to nusikalstamą veiką padarė dėl labai sunkios turtinės ar beviltiškos padėties, negali būti laikoma tokia jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

17Nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra tokia aplinkybė, kuri apibūdina ne tik objektyvias nusikalstamos veikos prielaidas, bet ir jos subjektą. Kaltininkui susiklostė tokios objektyvios išorinio gyvenimo aplinkybės, kurios padarė tiesioginį poveikį jo elgesio pasirinkimui, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis jis taip įvertina konkrečiai jam susidariusią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką.

18Pažymėtina ir tai, kad beviltiška kaltininko padėtis visuomet yra fakto klausimas, kurį teismas kiekvieną kartą nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nustatomos objektyviai susiklosčiusios kaltininko gyvenimo aplinkybės, psichologinė būsena dėl šių aplinkybių, asmens suvokimas, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo, ir pan. Kasatorė šį klausimą iškėlė tik kasaciniame skunde. Nagrinėjant baudžiamąją bylą kasacine tvarka, nuosprendžiai ir nutartys, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrinami teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Taigi kasacinis teismas nagrinėja bylas ne fakto, o tik teisės taikymo klausimais, o be to, pagal nusistovėjusią teismų praktiką vien tik mažamečių vaikų auginimas (kaip kad yra nustatyta šioje baudžiamojoje byloje) negali būti konstatuotinas kaip sunki jos turtinė ar beviltiška padėtis (kasacinė byla Nr. 2K-430/2004).

19Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai savo sprendimuose bausmės skyrimo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Nuosprendyje ir nutartyje pateikti išsamūs bausmės individualizavimo motyvai, todėl baudžiamojo proceso įstatymas šiuo požiūriu taip pat nepažeistas.

20Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties naikinimo ar keitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais ir pagrįstais.

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

22Nuteistosios R. S. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Remiantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė... 4. Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,... 6. R. S. nuteista už tai, kad 2009 m. sausio 13 d., apie 15 val., Romų... 7. Kasaciniu skundu nuteistoji R. S. prašo paskirti jai švelnesnę, nesusijusią... 8. Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras prašo nuteistosios kasacinį... 9. Kasacinis skundas netenkintinas.... 10. Dėl BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymo... 11. Kasatorė skunde teigia, kad teismai nepagrįstai bei netinkamai pritaikė jai... 12. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad bausmės paskirtis yra... 13. Šioje byloje, skirdamas bausmę nuteistajai R. S., teismas vadovavosi BK 54... 14. Pirmosios instancijos teismas kasatorei R. S. taikė BK 62 straipsnio 1 ir 3... 15. Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo... 16. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis,... 17. Nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos... 18. Pažymėtina ir tai, kad beviltiška kaltininko padėtis visuomet yra fakto... 19. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad bylą išnagrinėję pirmosios... 20. Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,... 22. Nuteistosios R. S. kasacinį skundą atmesti....