Byla e2-1210-781/2019
Dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Costum“ bankrotas pripažintas tyčiniu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų A. B. ir L. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Costum“ bankrotas pripažintas tyčiniu,

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Pareiškėja bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Costum“ bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Verslo administravimo kompanija“ (toliau – ir bankroto administratorė) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti BUAB „Costum“ bankrotą tyčiniu.

72.

8Pareiškimas grindžiamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytais požymiais, t. y. kai mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio ir kitų mokesčių mokėjimo vengimas, bei ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu požymiu, kai buvo sudaryti nuostolingi, ir ekonomiškai nenaudingi įmonės sandoriai. Nurodė, kad BUAB „Costum“ mokesčių mokėjimo vengimas, nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sandoriai, ir kitos su tuo susijusios aplinkybės yra nurodytos 2018 m. liepos 19 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos patikrinimo akte (toliau – ir patikrinimo aktas) ir 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendime dėl patikrinimo akto patvirtinimo (toliau – ir sprendimas).

93.

10Atsiliepime Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) prašė bankroto administratorės prašymą tenkinti. Nurodė, kad sprendime konstatuotas PVM ir kitų mokesčių vengimas, plačiai detalizuoti nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi įmonės sandoriai, kurių sudarymo aplinkybės atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte išdėstytus tyčinio bankroto požymius. Sprendime konstatuoti ir buhalterinės apskaitos įstatymų pažeidimai. Minėtos aplinkybės yra pakankamos BUAB „Costum“ bankroto pripažinimui tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktus. Už apskaitos dokumentų tikrumą ir teisingumą atsakingi direktorius A. B., apskaitą tvarkanti L. B., kuri yra BUAB „Costum“ akcininko P. Š. dukra. Nurodė, kad BUAB „Costum“ sandorių sudaryme bei veikloje dalyvavo tarpusavyje susiję asmenys: P. Š. (akcininkas), jo dukra L. Š. B. bei sūnus M. Š..

114.

12Suinteresuoti asmenys A. B. ir L. B. (toliau – ir suinteresuoti asmenys) atsiliepime prašė atmesti bankroto administratorės prašymą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad prašymas dėl BUAB „Costum“ bankroto pripažinimo tyčiniu iš esmės yra grindžiamas tik patikrinimo aktu ir šį aktą patvirtinusiu sprendimu bei juose nurodytomis aplinkybėmis. Bankroto administratorius neatskleidė esminės aplinkybės, kad Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyrius 2017 m. vasario 28 d. priėmė nutarimą (toliau – ir nutarimas) nutraukti ikiteisminį tyrimą Nutarime yra pateiktos priešingos išvados negu nurodytos VMI patikrinimo akte ir sprendime. Nutarimu ikiteisminis tyrimas dalyje dėl UAB „Costum“ vadovo A. B. buvo nutrauktas. Be to, bankroto administratorė neįrodė, kad BUAB „Costum“ bankrotą lėmė tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis, kad UAB „Costum“ buvo sąmoningai blogai valdoma ir tai nulėmė įmonės bankrotą. Bankroto administratorė nebandė įrodinėti priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo (jeigu pareiškėjo manymu toks buvo) ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

135.

14Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lemora“ atsiliepime į prašymą prašė tenkinti bankroto administratorės pareiškimą ir pripažinti UAB „Costum“ bankrotą tyčiniu. Atsiliepime nurodyta, kad aplinkybė, jog buvo nutraukta ikiteisminio tyrimo dalis nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių atitinkamų nusikalstamų veikų padarymą, nepaneigia patikrinimo akte nustatytų UAB „Costum“ apskaitos pažeidimų ir fakto, kad UAB „Costum“ siekė išvengti mokesčių mokėjimo. Pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl sukčiavimo ir turto pasisavinimo, o ne dėl įmonės apgaulingo ar aplaidaus apskaitos tvarkymo. UAB „Costum“ tapus nemokiai, įmonės akcininkai, valdybos nariai ir direktorius sąmoningai vengė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir toliau tęsė nuostolingą įmonės veiklą. UAB „Costum“ direktorius A. B., žinodamas, kad įmonė jau yra nemoki, parengė įmonės restruktūrizavimo plano metmenis, į kuriuos įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonės turtinę padėtį. Patikrinimo akte konstatuota, kad buvo sudaryti nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sandoriai, kuriais tyčia ir kryptingai įmonė buvo privesta prie bankroto, o įmonei tapus nemokiai, dar labiau pabloginta jos finansinė padėtis. UAB „Costum“ atsiskaitymus organizavo taip, kad nebuvo mokamas darbo užmokestis, nebuvo vykdomi darbų ginčų komisijos sprendimai ir teismų sprendimai, nebuvo atsiskaitoma su darbuotojais, o pirmenybė buvo teikiama susijusioms įmonėms.

15II.

16Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

176.

18Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 25 d. nutartimi BUAB „Costum“ bankrotą pripažino tyčiniu.

197.

20Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Costum“ direktorius A. B., žinodamas, kad įmonė jau yra nemoki, parengė įmonės restruktūrizavimo plano metmenis, į kuriuos įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonės turtinę padėtį. Konstatavo, kad UAB „Costum“ nemokumas vėliausiai atsirado nuo 2017 m. spalio 2 d., todėl UAB „Costum“ direktorius privalėjo kreiptis į teismą ne dėl restruktūrizavimo, o dėl bankroto bylos iškėlimo. Kreditorius UAB „Lemora“ 2018 m. kovo 30 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Costum“ ir pagal šį pareiškimą Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi UAB „Costum“ buvo iškelta bankroto byla. Kadangi UAB „Costum“ tapus nemokiai, jos akcininkai ir valdymo organai nevykdė pareigos nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tokia įmonės vadovo veikla vertintina kaip netinkamas vadovo pareigų vykdymas ir siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto, todėl yra pagrindas UAB „Costum“ bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą požymį.

218.

22Teismo nuomone, už įmonės apskaitos pažeidimus taip pat yra atsakingi valdybos nariai P. Š., A. B. ir K. Š., nes valdyba, ne tik pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, bet ir pagal UAB „Costum“ įstatus turėjo analizuoti ir vertinti įmonės ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus turto pasikeitimo apskaitos dokumentus, metinių finansinių ataskaitų rinkinį bei pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir teikti juos visuotiniam akcininkų susirinkimui. Į bylą nėra pateikta duomenų, kad UAB „Costum“ valdyba šias pareigas atliko. Kadangi patikrinimo akte buvo nustatyti UAB „Costum“ buhalterinės apskaitos pažeidimai ir jų pagrindu priskaičiuota itin didelė nesumokėtų mokesčių ir baudų suma, darytina išvada, kad UAB „Costum“ siekė išvengti mokesčių mokėjimo, todėl yra pagrindas UAB „Costum“ bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą požymį.

239.

24Pažymėjo, kad bankroto administratorės nurodytų duomenų nepakanka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio taikymui.

2510.

26Teismas nustatė, kad UAB „Costum“ nevykdė darbo ginčų komisijos sprendimų ir teismų sprendimų, kuriais iš UAB „Costum“ buvo priteistos piniginės sumos, tačiau tuo metu atsiskaitinėjo su kitomis įmonėmis, nors su šiomis įmonėmis turėjo būti atsiskaitoma vėlesne eile. Todėl yra pagrindas UAB „Costum“ bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktą.

27III.

28Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

2911.

30Suinteresuoti asmenys atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti bankroto administratorės prašymą BUAB „Costum“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3111.1.

32Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas tyčinio bankroto požymius, ĮBĮ 20 straipsnyje detalizuotus kriterijus įvertino kaip savarankiškus, netaikydamas jų kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu, todėl nenustatinėjo priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

3311.2.

34Patikrinimo akte nustatyti įmonės apskaitos pažeidimai ir papildomai apskaičiuoti mokesčiai ir baudos negali būti pagrindu įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, nes dėl akte minimų aplinkybių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris 2017 m. vasario 28 d. buvo nutrauktas.

3511.3.

36Kauno apygardos teismas, pripažindamas bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą požymį, privalėjo nustatyti, kad UAB „Costum“ sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo.

3711.4.

38Teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad UAB „Costum“ buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai ar mokesčių į valstybės biudžetą nesumokėjimas buvo tyčinis, sąmoningas, nuoseklus ir kryptingas įmonės nemokumo siekis. Teismas nenustatė ryšio tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo.

3911.5.

40Teismo skundžiamoje nutartyje nurodyta išvada, kad UAB „Costus“ atliko mokėjimus pažeisdama mokėjimų eiliškumą, yra nepagrįsta ir negalinti suponuoti tyčinio bankroto požymio, kadangi teismas nenustatinėjo atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo masto, kuris šioje byloje yra mažareikšmis, todėl negalėjo privesti prie nemokumo ar tyčinio bankroto.

4111.6.

42Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kaip ir kokioje apimtyje galimas atsiskaitymo eiliškumo pažeidimas įtakojo vieno ar kito kreditoriaus teises, ar jas esmingai pažeidė, ar esmingai pablogino įmonės turtinę padėtį.

4312.

44Bankroto administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4512.1.

46Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo įmonės valdymo organų pareigų nevykdymą nesikreipiant į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo.

4712.2.

48Teismas pagrįstai rėmėsi patikrinimo aktu, kuris atitinka CPK 197 straipsnyje nurodytą oficialaus dokumento sąvoką.

4913.

50Suinteresuotas asmuo UAB „Lemora“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palinkti nepakeistą, priteisti iš suinteresuotų asmenų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

5113.1.

52Nors teismas skundžiama nutartimi UAB „Costum“ bankrotą tyčiniu nepripažino ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, tačiau byloje egzistuoja visos šio punkto taikymo galimybės.

5313.2.

54Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi jau yra nustatyta šiai civilinei bylai prejudicinę galią turinti aplinkybė, kad UAB „Costum“ nemokumas atsirado vėliausiai nuo 2017 m. spalio 2 d. Direktorius A. B., siekdamas iškelti UAB „Costum“ restruktūrizavimo bylą, pateikė teismui klaidingus duomenis apie pradelstas skolas, taip siekdamas nuslėpti įmonės nemokumą.

5513.3.

56Yra neginčijamas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas įmonės tyčinio bankroto požymis, nes UAB „Costum“ direktorius, valdybos nariai ir akcininkai pažeidė pareigą savalaikiai inicijuoti įmonės bankroto bylą, ir per delsimo laikotarpį (skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2018 m. gegužės 22 d.) ženkliai suprastėjo ir taip nemokios įmonės finansinė padėtis.

5713.4.

58Suinteresuoti asmenys patikrinimo akto, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, neginčijo.

5913.5.

60Argumentai dėl ikiteisminio tyrimo dalies nutraukimo yra teisiškai nereikšmingi ir negali paneigti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyto įmonės tyčinio bankroto požymio. Ikiteiminis tyrimas nutrauktas dėl sukčiavimo ir turto pasisavimo, o ne dėl įmonės apgaulingo ar aplaidaus apskaitos tvarkymo. Todėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas negali paneigti mokestinio patikrinimo akte nustatytų įmonės apskaitos vedimo pažeidimų, kurie buvo nustatyti jau po ikiteisminio tyrimo nutraukimo.

6113.6.

62Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad mokestinio patikrinimo akte buvo nustatyti UAB „Costum“ buhalterinės apskaitos pažeidimai ir jų pagrindu priskaičiuota itin didelė nesumokėtų mokesčių ir baudų suma, pagrįstai padarė išvadą, jog UAB „Costum“ siekė išvengti mokesčių mokėjimo, kas sudaro pagrindą UAB „Costum“ bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą požymį. Dėl UAB „Costum“ direktoriaus, buhalterės ir valdybos narių neteisėtų veiksmų (neveikimo), kuriais buvo siekiama išvengti mokesčių sumokėjimo, UAB „Costum“ patyrė net 730 096,79 Eur žalą. Teismas

konstatuoja:

63IV.

64Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6514.

66Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

67Dėl naujų įrodymų priėmimo

6815.

69Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

7016.

71Suinteresuoti asmenys apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo pridėjimo prie bylos. Pažymėtina, kad vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas su sprendime užfiksuotais duomenimis gali susipažinti Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bazėje, todėl klausimas dėl jo, kaip naujo įrodymo, priėmimo nėra teisiškai aktualus.

72Dėl tyčinio bankroto požymių

7317.

74ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).

7518.

76Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

7719.

78Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

7920.

80Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino BUAB ,,Costum“ bankrotą tyčiniu, nustatęs ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte (pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymas), 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte (įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto), 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte (apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas), 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte (atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos) numatytus tyčinio bankroto požymius.

8121.

82Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, apskųstos nutarties motyvų turinį ir atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, kad pirmiau minėtos pirmosios instancijos teismo išvados padarytos visapusiškai neišsiaiškinus analizuojamam klausimui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta pagrįsta. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto požymio

8322.

84Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą tyčinio bankroto požymiu pripažįstami veiksmai, kai įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

8523.

86Kasacinis teismas, aiškindamas tyčinio bankroto požymius, yra pažymėjęs, kad jeigu įmonei esant faktiškai nemokiai jos vadovas nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, tai tokia įmonės vadovo veikla gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto. Tačiau aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo galbūt nemoki, savaime nereiškia tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotė – pareigų, susijusių su įmonės valdymu, nevykdymas arba netinkamas vykdymas – yra labai abstrakti, todėl ji negali būti aiškinama tokiu būdu, kad bet kurių su įmonės valdymu susijusių pareigų pažeidimas taptų tyčinio bankroto požymiu. Visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

8724.

88Pirmosios instancijos teismas, vertindamas BUAB „Costum“ akcininkų ir valdymo organų prievolės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą, įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų neanalizavo, o vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartimi, kuria apeliacinės instancijos teismas atsisakė kelti UAB „Costum“ restruktūrizavimo bylą. Pirmosios instancijos teismo manymu, šioje nutartyje yra nustatytas bendrovės nemokumo momentas – UAB „Costum“ nemokia tapo vėliausiai nuo 2017 m. spalio 2 d. – todėl būtinybės iš naujo nustatinėti įmonės nemokumo momentą, nėra. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. 2018 m. vasario 15 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties atsisakyti kelti UAB „Costum“ restruktūrizavimo bylą įrodomoji reikšmė pasireiškia tuo, jog joje nustatyta, kad įmonės turtinė padėtis nesuteikia pagrindo restruktūrizavimui, o šios nutarties priėmimo metu egzistuoja bendrovės nemokios būsenos požymių, tačiau konkretaus UAB „Costum“ nemokumo momento Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartyje nekonstatuoja (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Kadangi įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, todėl įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis ir lemia didesnę teismo aktyvumo pareigą siekiant nustatyti visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Todėl negali būti pripažinta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog UAB „Costum“ nemokia tapo vėliausiai nuo 2017 m. spalio 2 d. Tai lemia, jog teismo išvados dėl įmonės nemokumo momento negali būti pripažintos pakankamomis sprendžiant tyčinio bankroto klausimą. Be to, teismas dėl ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos įmonės valdymo organo pareigos pažeidimo sprendė faktiškai nenustatęs tikslaus UAB ,,Costum“ nemokumo susidarymo momento, todėl teismo išvadai, kad įmonės valdymo organas ir akcininkai vėliausiai 2017 m. spalio 2 d. turėjo kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, stinga pagrįstumo.

8925.

90Minėta, kad tyčinio bankroto požymiais pripažįstami ne bet kokie buvusio įmonės vadovo veiksmai, o tik tokie, kurie pagal byloje teismo nustatytas aplinkybes vertintini kaip sąmoningas blogas valdymas ar neveikimas, kuriuo būtent ir buvo siekta dar labiau pabloginti ir taip jau nemokios įmonės padėtį ir taip išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

9126.

92Taigi, atsižvelgus į kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu vadovui nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo gali būti tik papildomas pagrindas, tačiau ne pagrindinis ir vienintelis, be to turi būti nustatyta: 1) pagrindas kreiptis vadovui į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (įmonės nemokumas); 2) vadovo aiškus suvokimas, jog įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto; 3) esant įmonei nemokiai sąmoningai sudaryti sandoriai, pažeidžiantys kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Teismas, konstatuodamas, kad vadovo delsimas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo vertintinas kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto, šio teiginio niekaip neargumentavo.

9327.

94Nenustačius kaip įmanoma tikslesnio nemokumo būsenos pradžios momento, nėra pagrindo besąlygiškai išvadai, jog UAB „Costum“ valdymo organas pažeidė pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Kita vertus, kaip jau minėta, vien aplinkybė, jog įmonės finansinė padėtis tam tikru laikotarpiu buvo bloga, nuosekliai prastėjo ar net atitiko nemokumo kriterijus, o juridinio asmens valdymo organas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nesudaro pagrindo įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, kokius padarinius sukėlė neteisėti įmonės valdymo organo veiksmai, t. y. kokiu būdu sumažėjo (išnyko) kreditorių galimybės gauti reikalavimų patenkinimą. Tokiai išvadai buvo būtina įvertinti įmonės turtinę padėtį pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momentu ir delsimo įvykdyti įmonės vadovui tenkančią pareigą laikotarpiu. Tokio tyrimo pirmosios instancijos teismas neatliko, o tai leidžia teigti, jog teismas nenustatė ir priežastinio ryšio, būtino kvalifikuoti įmonės bankrotą tyčiniu. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 3 dalies 2 punkte numatyto požymio

9528.

96Kitas požymis, galintis lemti tyčinio bankroto konstatavimo faktą, įtvirtintas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Pagal šią normą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu tuomet, kai įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

9729.

98CK 6.9301 straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šioje normoje nurodyta eile. Pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.9301 straipsnio 2 dalis).

9930.

100Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-324-915/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

10131.

102Pirmosios instancijos teismas nustatęs esant pagrindui taikyti minėtą tyčinio bankroto požymį, apskųstoje nutartyje išvardino UAB „Costum“ nevykdomus darbo ginčų komisijos ir teismų sprendimus, ir nustatė juridinius asmenis, su kuriais buvo vykdomi atsiskaitymai. Tačiau teismas netyrė ir nevertino, ar tai buvo esminė ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta tyčinio bankroto sąlyga – sąmoningas siekimas įmonės nemokumo ar nemokios įmonės esminio padėties bloginimo, veikiant tyčia – nevertino neteisėtų atsiskaitymų masto, nelygino jų su turimu įmonės turtu ir prioritetiniais įsipareigojimais. Dėl kreditorių eiliškumą pažeidžiančių atsiskaitymų kaip tyčinio bankroto požymio akcentuotina, kad ši norma turi tam tikras sąlygas – turi būti ne tik pažeistas atsiskaitymo eiliškumas, bet ir apribotos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą, išieškojimo pirmenybė sąmoningai teikiama tos pačios eilės kreditoriams ir taip padaryta žinant, kad kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti išieškojimo. Pirmosios instancijos teismo šios aplinkybės iš viso nebuvo tirtos, byloje nebuvo nustatoma, ar tikrai neliko įmonės turto, į kurį kreditoriai galėtų pareikšti reikalavimus. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyto požymio

10332.

104Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą tyčinio bankroto požymį – apgaulingą ir netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad 2018 m. liepos 19 d. patikrinimo akte buvo nustatyti UAB „Costum“ buhalterinės apskaitos pažeidimai ir jų pagrindu priskaičiuota itin didelė nesumokėtų mokesčių ir baudų suma, konstatavo, kad UAB „Costum“ siekė išvengti mokesčių mokėjimo, todėl yra pagrindas šios bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

10533.

106Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas

10734.

108Nors pirmosios instancijos teismas rėmėsi mokesčių administratoriaus pateiktu patikrinimo aktu, kuriame užfiksuoti mokestinės prievolės pažeidimai, tačiau neidentifikavo, ar su tuo susiję veiksmai buvo nukreipti į nemokios įmonės padėties esminį bloginimą, t. y. nevertino šių veiksmų tyčinio bankroto sąvokos kontekste (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).

10935.

110Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog už įmonės apskaitos pažeidimus yra atsakingi valdybos nariai P. Š., A. B. ir K. Š., taip pat įmonės buvęs vadovas A. B. ir buhalterė L. B.. Pažymėtina, kad šiuo atveju būtina atsižvelgti į tyčinio bankroto procedūros ypatumus, kurie nelemia pareigos atskirus požymius, rodančius tyčinio bankroto pagrindų egzistavimą, susieti su konkrečių asmenų veiksmais. Byloje dėl tyčinio įmonės bankroto teismas nesprendžia žalos atlyginimo iš kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iš kaltų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos padarymo ir jos dydžio, kaltės ir jos formos, priežastinio ryšio tarp neteisėtais pripažintų veiksmų ar neveikimo ir padarytos žalos). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla ar įmonės valdymo organų ir/ar dalyvių sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių, o bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą – turi būti vertinama aplinkybių visuma. Minėta, kad įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto. Tuo tarpu atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimą (patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, įvertinti konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumą, atitikimą įmonės interesams ir pan.), pripažinus įmonės bankrotą tyčiniu turi bankroto administratorius (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis). Sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, nėra reikalaujama nustatyti dėl tyčinio bankroto kaltų asmenų, todėl ir atitinkamos perteklinės teismo išvados neturėtų sudaryti sąlygų atitinkamų aplinkybių ar išvadų laikyti prejudicinėmis kituose teisminiuose procesuose. Dėl bylos procesinės baigties

11136.

112Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatyme įtvirtintų tyčinio bankroto požymių nustatymas pats savaime dar nėra pakankamas konstatuoti tyčinį bankrotą – įstatymas reikalauja nustatyti priežastinį ryšį (sąsajumą) tarp tyčinių neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir teisinių padarinių (nemokumo būklės), tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstąją nutartį, nenustatė tikslaus įmonės nemokumo atsiradimo momento, o priežastinio ryšio iš esmės nenustatinėjo. Tyčinio bankroto nustatymo požymius konstatuodamas atribotai nuo ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikto tyčinio bankroto apibrėžimo, teismas neištyrė ginčui reikšmingų aplinkybių, kas lėmė nepakankamą nutarties motyvavimą, dėl ko liko neatskleista klausimo esmė ir jis galėjo būti išspręstas neteisingai.

11337.

114Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

11538.

116Kadangi dėl papildomai tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama didesne apimtimi naujais aspektais, panaikinus apskųstą nutartį BUAB „Costum“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

11739.

118Nusprendus, kad yra pagrindas apskųstą teismo nutartį panaikinti ir įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą perduoti nagrinėti iš naujo, dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, apeliacinis teismas nepasisako.

119Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

120panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Costum“ bankroto pripažinimo tyčiniu pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Pareiškėja bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir... 7. 2.... 8. Pareiškimas grindžiamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo... 9. 3.... 10. Atsiliepime Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos... 11. 4.... 12. Suinteresuoti asmenys A. B. ir L. B. (toliau – ir suinteresuoti asmenys)... 13. 5.... 14. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB)... 15. II.... 16. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 17. 6.... 18. Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 25 d. nutartimi BUAB „Costum“... 19. 7.... 20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Costum“ direktorius A. B.,... 21. 8.... 22. Teismo nuomone, už įmonės apskaitos pažeidimus taip pat yra atsakingi... 23. 9.... 24. Pažymėjo, kad bankroto administratorės nurodytų duomenų nepakanka ĮBĮ 20... 25. 10.... 26. Teismas nustatė, kad UAB „Costum“ nevykdė darbo ginčų komisijos... 27. III.... 28. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 29. 11.... 30. Suinteresuoti asmenys atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos... 31. 11.1.... 32. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas tyčinio bankroto požymius,... 33. 11.2.... 34. Patikrinimo akte nustatyti įmonės apskaitos pažeidimai ir papildomai... 35. 11.3.... 36. Kauno apygardos teismas, pripažindamas bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20... 37. 11.4.... 38. Teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad UAB „Costum“... 39. 11.5.... 40. Teismo skundžiamoje nutartyje nurodyta išvada, kad UAB „Costus“ atliko... 41. 11.6.... 42. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kaip ir kokioje apimtyje galimas... 43. 12.... 44. Bankroto administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį... 45. 12.1.... 46. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo įmonės valdymo organų... 47. 12.2.... 48. Teismas pagrįstai rėmėsi patikrinimo aktu, kuris atitinka CPK 197... 49. 13.... 50. Suinteresuotas asmuo UAB „Lemora“ atsiliepime į atskirąjį skundą... 51. 13.1.... 52. Nors teismas skundžiama nutartimi UAB „Costum“ bankrotą tyčiniu... 53. 13.2.... 54. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi jau yra... 55. 13.3.... 56. Yra neginčijamas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas įmonės... 57. 13.4.... 58. Suinteresuoti asmenys patikrinimo akto, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos... 59. 13.5.... 60. Argumentai dėl ikiteisminio tyrimo dalies nutraukimo yra teisiškai... 61. 13.6.... 62. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad mokestinio patikrinimo akte... 63. IV.... 64. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 65. 14.... 66. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta,... 67. Dėl naujų įrodymų priėmimo ... 68. 15.... 69. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 70. 16.... 71. Suinteresuoti asmenys apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl... 72. Dėl tyčinio bankroto požymių... 73. 17.... 74. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio... 75. 18.... 76. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto... 77. 19.... 78. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir... 79. 20.... 80. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino BUAB ,,Costum“... 81. 21.... 82. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus,... 83. 22.... 84. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą tyčinio bankroto požymiu... 85. 23.... 86. Kasacinis teismas, aiškindamas tyčinio bankroto požymius, yra pažymėjęs,... 87. 24.... 88. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas BUAB „Costum“ akcininkų ir... 89. 25.... 90. Minėta, kad tyčinio bankroto požymiais pripažįstami ne bet kokie buvusio... 91. 26.... 92. Taigi, atsižvelgus į kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad... 93. 27.... 94. Nenustačius kaip įmanoma tikslesnio nemokumo būsenos pradžios momento,... 95. 28.... 96. Kitas požymis, galintis lemti tyčinio bankroto konstatavimo faktą,... 97. 29.... 98. CK 6.9301 straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymo grynaisiais ir... 99. 30.... 100. Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas... 101. 31.... 102. Pirmosios instancijos teismas nustatęs esant pagrindui taikyti minėtą... 103. 32.... 104. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5... 105. 33.... 106. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą... 107. 34.... 108. Nors pirmosios instancijos teismas rėmėsi mokesčių administratoriaus... 109. 35.... 110. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos... 111. 36.... 112. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi,... 113. 37.... 114. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek... 115. 38.... 116. Kadangi dėl papildomai tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio... 117. 39.... 118. Nusprendus, kad yra pagrindas apskųstą teismo nutartį panaikinti ir įmonės... 119. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 120. panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartį ir perduoti...