Byla e2A-1551-258/2017
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys 218-oji butų savininkų bendrija, G. P., J. P

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė vienasmeniškai rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialo ieškinį atsakovei E. M. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys 218-oji butų savininkų bendrija, G. P., J. P..

2Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 1253,09 Eur nuostolių atlyginimą. Ieškovas nurodė, jog 2015-07-16 bute, esančiame ( - ), Kaune, priklausančiame atsakovei E. M., įvyko vandentiekio avarija, kurios metu buvo aplietas apačioje esantis butas adresu ( - ), Kaune, priklausantis J. V.. Aplietas butas buvo apdraustas ieškovo Swedbank P&C Insurance Lietuvos filialo. 2015-07-17 ieškovo partneriai UAB „Smart Claims“ apžiūrėjo aplietą butą ir surašė Turto apžiūros ir džiovinimo aktą. 2015-07-24 ieškovas apžiūrėjo minėtą butą ir surašė sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktą. Apžiūros metu buvo nustatyti aplieto buto virtuvės lubų, sienų, grindų, prieškambario bei dviejų kambarių lubų bei sienų apgadinimai. Ieškovas 2015-08-14 aplieto buto savininkui išmokėjo 1095,73 Eur. Ieškovas, remdamasis PVM sąskaita-faktūra Nr. 01897, UAB „Smart Claims“ už atliktus darbus sumokėjo 157,36 Eur. Ieškovas nurodė, jog kreipėsi į 218-ąją butų savininkų bendriją su prašymu pateikti visą informaciją apie įvykusią avariją. 218-oji butų savininkų bendrija pateiktame atsakyme nurodė, kad avarija įvyko atsakovei priklausančiame bute. 2016-03-18 buvo gautas 218-osios butų savininkų bendrijos valdybos pirmininko atsakymas, kuriame buvo nurodyta, jog avarija įvyko dėl to, kad atsakovės bute buvo nulaužtas vamzdis prie sklendės, todėl buvo aplietas žemiau esantis butas.
  2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-06-30 preliminariu sprendimu tenkino ieškinį ir priteisė ieškovui Swedbank P&C Insurance Lietuvos filialui iš atsakovės E. M., 1253,09 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. birželio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 14,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
  3. Atsakovė E. M. pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi reikalavimas visiškai nepagrįstas, neįrodytos civilinės atsakomybės sąlygos, be to, ieškovas iškreipia faktines aplinkybes. Taip pat nurodė, kad atsakovė bute negyvena, jame gyvena trečiasis asmuo G. P.. Nurodė, kad 2015-07-16 avarija įvyko ne dėl atsakovės kaltės ir ne trūkus karšto vandens vamzdžiui, kaip nurodo ieškovas, bet šalto vandens, be to, vamzdis trūko iki skaitiklio, t. y. bendrojoje dalinėje, o ne asmeninėje nuosavybėje, dėl to avarijos pasekmes turi prisiimti trečiasis asmuo – namą administruojanti bendrija. Nei atsakovė, nei jos bute gyvenę tretieji asmenys savo veiksmais nedarė vamzdžiui fizinio poveikio.
  4. Tretieji asmenys G. P. ir J. P. su ieškiniu nesutiko.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-30 preliminarų sprendimą ir ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialo atsakovei E. M. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas nurodė, kad ieškovas neteisėtus atsakovės veiksmus preziumuoja remdamasis trečiojo asmens 2015-08-12 raštu Nr. 15-19, kuriame nurodyta, kad „butas aplietas lūžus karšto vandens vamzdžiui prie skaitiklio, bute virtuvėje“, 2016-03-8 raštu Nr. 16-09, kuriame nurodyta, kad „( - ) buto gyventojas, 2015-17-16 virtuvėje, atlaisvindamas priėjimą prie vamzdyno, mums nežinomu būdu, nulaužė vamzdį prie sklendės, apipildamas butą Nr. 50, esantį apatiniame aukšte. (...) paaiškėjo, kad virtuvėje prie sklendės per sriegį yra nulaužtas vamzdis, užsandarintas medine sklende“, 2016-04-01 sunaikinto, sugadinto turto apžiūros aktu, pasirašytu bendrijos pirmininko B. L. ir seniūno J. B., kuriame nurodyta, kad „J. P. 2015-07-16 atlaisvindamas priėjimą prie vandens stovo virtuvėje nulaužė vandens sklendę, dėl ko buvo aplietas žemiau esantis 50 butas. Sklendė yra prieš skaitiklį“ bei trečiojo asmens J. P. paaiškinimais, jog pajudinus vamzdį, jis liko jo rankoje. Teismas sprendė, kad trečiojo asmens bendrijos raštai nelaikytini tiesioginiais įrodymais, kadangi duomenys į juos įrašyti ne tiesiogiai apžiūrint įvykio vietą, o iš namo seniūno žodžių, kuris, kviečiamas liudyti į teismą, neatvyko. Raštus pasirašęs B. L. teismo posėdžio metu nurodė, jog šiuos raštus parašė bendrais bruožais, nes pats 53 bute nebuvo, todėl teismas jais nesirėmė. Seniūnas J. B. pateikė teismui pranešimą (b. l. 34), kuriame nurodė, jog „vamzdis nulaužtas ties buto virtuvės užsukimo sklende. Nulaužimo priežastis gali būti, kad buto vamzdžio atšaka nebuvo pritvirtinta prie sienos“. Šio savo rašto teiginių J. B. su priesaika teismo posėdyje nepatvirtino, nes kviečiamas į teismą neatvyko, be to, teismui nepateiktas J. B. kvalifikaciją atitinkantis dokumentas, todėl teismas J. B. pranešimu nesirėmė. 2016-04-01 sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktas taip pat nelaikytinas įrodymu, patvirtinančiu, kur konkrečiai lūžo vamzdis, kadangi surašytas praėjus beveik metams laiko po įvykio, šį aktą atsisakė pasirašyti trečiasis asmuo J. P. ir jame konstatuoti faktai ne akto surašymo dienai, bet įvykę prieš beveik metus laiko po vandens užpylimo.
  3. Teismas, remdamasis tikėtinumo principu, nurodė, kad labiau tikėtini trečiojo asmens byloje J. P. paaiškinimais bei jo pateikta vamzdyno schema (b. l. 21), kadangi bet kuris vidutiniškai atidus ir protingas asmuo tyčia vamzdynų nelaužytų ir jei vamzdis būtų lūžęs ties skaitiklio stovu, kaip nurodo trečiasis asmuo - bendrija, užsukus sklendę Nr. 5, vanduo nebūtų tekėjęs, tačiau vanduo tekėjo tol, kol namo seniūnas namo rūsyje užsuko sklendę, todėl labiau tikėtina išvada (nesant kitų tiesioginių įrodymų), jog vamzdis lūžo ties bendrojo vamzdyno stovo virinimo vieta, trečiojo asmens J. P. schemoje nurodyta Nr. 1.
  4. Teismas padarė išvadą, jog labiau tikėtina, kad vamzdis lūžo ties bendrojo naudojimo stovu, o ne 53 buto gyventojų asmeninės nuosavybės dalyje, teismui nenustačius atsakovės ar jos bute gyvenančių asmenų neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, ieškovo ieškinį atmetė kaip neįrodytą ir nepagrįstą (CPK 178 str.).

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

  1. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas prašo ieškovo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
    1. Nustatinėdamas faktinę aplinkybę apie tai, kam priklausančioje nuosavybėje lūžo vamzdis, iš kurio ištekėjęs vanduo padarė žalą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė kai kuriuos įrodymus, t.y. namo, kuriame yra aptariami butai seniūno J. B. pasirašytus dokumentus ir 218 - oji butų savininkų bendrijos pirmininko B. L. pasirašytus dokumentus, bei jo paaiškinimus.
    2. 218 - osios butų savininkų bendrijos pirmininkas B. L. duodamas paaiškinimus (2016 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio protokolo garso įrašas nuo 03.10 min.) nurodė, kad apie 2015 m. liepos 16 d. įvykusią avariją bendrijai nebuvo pranešta. Jis susisiekė su namo seniūnu J. B., kuris pasakė, kad atitraukiant virtuvėje baldus, buvo nulaužtas vamzdis per ventilio sriegį, taip pat paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog vamzdis lūžo prie ventilio per sriegį, tai pagal J. B. paaiškinimus, lūžęs vamzdis yra ne bendroji namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė, o buto savininko nuosavybė.
    3. Vien ta aplinkybė, kad J. B. nebuvo apklaustas teismo posėdyje, nesudaro pagrindo abejoti jo pasirašytais dokumentais ir jo paaiškinimų pagrindų 218 - osios butų savininkų bendrijos pirmininko B. L. pateiktais parodymais.
    4. Pirmosios instancijos teisme nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog avariją, dėl kurio buvo padaryti nuostoliai butui, esančiam ( - ), Kaune, sukėlė buto, esančio ( - ), Kaune, gyventojo J. P. veiksmai, t.y. vandens vamzdžio nulaužimas.
    5. Duodamas paaiškinimus buto ( - ), Kaune, gyventojas J. P. (2016 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio protokolo garso įrašas nuo 25.53 min.) paaiškino, kad liepos 15 d. vakare su G. P. atsukinėjo šlangutes nuo maišytuvo. Viską padaręs atitraukė spintą ir per naktį paliko. Ryte atėjęs į virtuvę pamatė, kad kažkas netvarkoje, kad prie šalto vandens stovo bute jau renkasi vanduo. Jis bandė dar pasukinėti, bet kranas buvo ne prie ko ir pasiliko vamzdis rankoje. Vamzdis lūžo ties stovu, kadangi vamzdžiai buvo virinami prie stovo, tai silpniausioje vietoje ir trūko. Taigi, buto ( - ), Kaune, gyventojas J. P. pripažino, kad būtent jis nulaužė vamzdį, iš kurio ištekėjęs vanduo padarė žalą, todėl teisiniam ginčo kvalifikavimui nėra visiškai jokios reikšmės ar nulaužtas vamzdis buvo atsakovės ar bendrojoje nuosavybėje - svarbu, kad J. P. nulaužus vamzdį vanduo, tekėdamas iš atsakovės buto, padarė žalą žemesniame aukšte esančiam butui.
    6. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, apeliantas neprivalo įrodinėti dėl kokios priežasties buvo nulaužtas vamzdis ir pradėjo tekėti vanduo iš buto, esančio ( - ), Kaune, kadangi yra pakankama įrodyti aplinkybę, jog butas, esantis ( - ), Kaune, buvo užlietas vandens, tekančio iš buto esančio ( - ), Kaune. Šios aplinkybės nustatymas yra pakankamas konstatuoti, kad atsakovė pažeidė pareigą nedaryti kitiems asmenims žalos valdant ir naudojant savo turtą, esantį ( - ), Kaune, bei juo disponuojant. Nustačius, kad buto, esančio ( - ), Kaune, apgadinimo priežastis buvo iš buto, esančio ( - ), Kaune, tekantis vanduo, konstatuotinas atsakovės neteisėtų veiksmų, t.y. tinkamo savo turto naudojimo neužtikrinimo, bei butui, esančiam ( - ), Kaune, padarytos žalos priežastinis ryšys.
  2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė E. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-30 sprendimą prašo palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
    1. Ieškovas ieškinyje ir apeliaciniame skunde klaidingai interpretuoja faktines aplinkybes, teigdamas, kad atsakovė pripažino, kad neva dėl jos bute įvykusios avarijos buvo aplietas žemiau esantis butas, tačiau atsisakė kompensuoti padarytus nuostolius. Pažymi, kad ieškovas kreipėsi į atsakovę, tačiau atsakymą pateikė G. P., kuri atsakymu į minėtą pretenziją aiškiai nesutiko, kad turėtų kompensuoti susidariusius nuostolius. Nei atsakovė, nei tretieji asmenys J. P. ir G. P. niekada nesutiko ir nepasirašė turto sugadinimo aktų, kitų dokumentų, kadangi nei ieškovas, nei bendrijos pirmininkas niekuomet nesiekė išsiaiškinti tikrųjų faktinių įvykio aplinkybių ir nustatyti tikrųjų įvykio kaltininkų.
    2. Šiaurės pr. 10-53 buto gyventojai, tretieji asmenys J. P. ir G. P. bei atsakovė niekuomet nesutiko, kad lūžo butui priklausantis vamzdis - visuose paaiškinimuose ir dokumentuose asmenys nuosekliai teigia, kad vamzdis lūžo ties stovu ir niekuomet nesutiko su bendrijos atstovų paaiškinimais, kurie, nuolat keičiasi.
    3. 2016 m. balandžio 1 d. sunaikinto turto apžiūrėjimo akte teigiama, kad buvo atlikta kaltininko buto apžiūra dėl 2015 m. liepos 16 d. avarijos, butą aprodė J. P., kuris 2015 m. liepos 16 d. atlaisvindamas priėjimą prie vandens stovo virtuvėje nulaužė vandens sklendę dėl ko ir buvo aplietas žemiau esantis 50 butas. Sklendė yra prieš skaitliuką. Aktą pasirašė draudimo atstovas, pirmininkas B. L., seniūnas J. B., J. P. pasirašyti atsisakė. Duodami paaiškinimus teismo posėdžio metu, asmenys nurodė, kad po avarijos buvo pakeistas vamzdis. Taigi, praėjus po avarijos beveik metams, draudimo atstovas kartu su B. ir L. apžiūri pakeistą vamzdį, ir nustato kurioje vietoje vamzdis lūžo.
    4. Vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 1 dalimi ir aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ šalto vandens vamzdis, kuris trūko ir iš kurio įvyko vandens prasiskverbimas, laikytinas namo gyventojų bendrąja daline nuosavybe.
    5. Iš šių byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nei nuolatiniai stebėjimų, nei kasmetinių apžiūrų metu nebuvo tikrinami butuose esantys vandentiekio vamzdžiai ir stovai, kurie yra namo bendrojo naudojimo inžinerinė įranga. Akivaizdu ir tai, kad žmogus paėmęs vamzdį ranka jo nenulauš, o jei vamzdis buvo tokios būklės, kad jį prilietus jis liko rankoje, tai yra ne kas kitas, o bendrijos, kuri netinkamai prižiūrėjo vamzdynus darbo brokas ir atsakomybė.
    6. Proceso dalyviai paklausti kas suremontavo avariją ir lūžusį vamzdį vieningai atsakė, jog darbus atliko bendrijos samdytas santechnikas, tačiau į klausimą ar buvo išrašyta sąskaita už darbus 53 butui, jo gyventojams ar savininkei ir ar galėtų sąskaitą pateikti, bendrijos pirmininkas atsakė, kad sąskaitos pateikti negali, nes ji nebuvo išrašyta. Daugiau nei akivaizdu, kad jei tai būtu buvęs vamzdynas, kuris priklauso 53 butui ir nėra bendrų inžinerinių tinklų dalis, bendrija savo lėšomis remonto tikrai nebūtų atlikusi.
    7. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovė arba bute, esančiame Šiaurės pr. 10-53, Kaune gyvenantys asmenys naudojosi gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektu ne pagal jo tiesioginę paskirtį, pažeisdami kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus (CK 4.83 straipsnio 1 dalis), nenustatyta aplinkybių, jog atsakovė ar tretieji asmenys savo veiksmais karšo vandens vamzdžiui padarė fizinį poveikį, dėl kurio vamzdis trūko, todėl nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, negalima konstatuoti ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos - priežastinio ryšio tarp veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, todėl atsakovės civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju yra negalima, o ieškinys nepagrįstas.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Apeliacinis skundas netenkinamas.

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).
  2. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-07-16 atsakovei priklausančiame bute, esančiame ( - ), Kaune, įvyko vandentiekio avarija, dėl kurios buvo aplietas butas, esantis adresu ( - ), Kaune. 2015-07-17 UAB „Smart Claims“ atliko aplieto buto apžiūrą ir surašė Turto apžiūros ir džiovinimo aktą. UAB „Smart Claims“ pateikė lokalinę sąmatą, jog bendra darbų ir išlaidų, reikalingų buto, esančio adresu ( - ), Kaune, remontui, sąmata yra 1095,73 Eur su PVM. Ieškovas, remdamasis PVM sąskaita-faktūra Nr. 01897, UAB „Smart Clasims“ už atliktus darbus sumokėjo 157,36 Eur. Ieškovas 2015-08-14 aplieto buto savininkui išmokėjo 1095,73 Eur draudimo išmoką ir kreipėsi į atsakovę dėl 1 253,09 Eur žalos atlyginimo. Atsakovė 2016-03-09 pateikė atsakymą, kuriuo pripažino, kad įvykusios avarijos metu buvo aplietas butas, esantis adresu ( - ), Kaune, tačiau nesutiko, jog ji kalta dėl nuostolių atsiradimo ir atsisakė juos atlyginti. Ieškovas 2016-03-07 raštu Nr. TU12267/SCPI-SK-425 kreipėsi į 218-ąją butų savininkų bendriją, prašydamas patikslinti vandentiekio avarijos aplinkybes. 218-osios butų savininkų bendrijos pirmininkas 2016-03-18 raštu Nr. 16-09 pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog atsakovės bute avarija įvyko nulaužus vamzdį prie sklendės.
  3. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Nagrinėjamos bylos atveju draudikas ieškovas įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš asmens, atsakingo už jos atsiradimą. Kadangi žala draudėjo turtui atsirado dėl buto užliejimo vandeniu, todėl draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. CK 6.263 straipsnyje suformuluotos pagrindinės deliktinės civilinės atsakomybės taisyklės ir nustatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).
  4. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei jų pagrindu padarytomis išvadomis, kad ieškinys yra nepagrįstas.
  5. Kaip pagrįstai apeliantas nurodo, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Tuo tarpu atsakovui tokio pobūdžio byloje tenka pareiga įrodyti, kad buto užpylimo židinys yra kiti šaltiniai, o ne atsakovui priklausantis butas.
  6. Trečiasis asmuo J. P., gyvenantis bute ( - ), Kaune, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad 2015 m. liepos 16 d. buvo numatyti vandentiekio vamzdžių keitimo darbai, o 2015 m. liepos 14 d. vakare namo seniūnas paprašė atlaisvinti prieigą prie ertmės ties vandens stovu. Trečiajam asmeniui beužsukant vamzdžio sklendę visas vamzdis pasiliko jo rankoje. Paaiškino, kad vamzdis lūžo ties stovu, kadangi vamzdžiai buvo virinami prie stovo, tai silpniausioje vietoje ir trūko. Apeliantas, vertindamas šias trečiojo asmens nurodomas aplinkybes, nurodo, kad gyventojas J. P. pats pripažino, kad būtent jis nulaužė vamzdį, iš kurio ištekėjęs vanduo padarė žalą, todėl teisiniam ginčo kvalifikavimui nėra visiškai jokios reikšmės ar nulaužtas vamzdis buvo atsakovės ar bendrojoje nuosavybėje - svarbu, kad J. P. nulaužus vamzdį vanduo, tekėdamas iš atsakovės buto, padarė žalą žemesniame aukšte esančiam butui. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apelianto vertinimu nesutinka. Byloje nėra ginčo dėl to, kad buvo suplanuoti bendrijos namo vamzdyno keitimo darbai. Vadinasi, šalto vandens vamzdis, kurį administratorius planavo keisti jau buvo susidėvėjęs ir neatitiko tokiems vamzdynams keliamų reikalavimų. Vandens sklendės užsukimas nėra neteisėtas veiksmas ar žalingo poveikio vamzdynui atlikimas. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas trečiojo asmens pasisakymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kad lūžta tik beviltiškai supuvęs vamzdis, su tokiais argumentais neturi jokio pagrindo nesutikti. Tinkamos būklės nesurūdijęs vamzdis, tikrinant jo sklendę kodėl laša vanduo, prisilietus (pajudinus, paklibinus) vamzdžio atšaką nuo stovo, ji neturėtų lūžti. Trečiajam asmeniui tikrinant vamzdžio sklendę specialiai laužti vamzdį prieš vandens skaitiklį nėra jokio paaiškinamo motyvo.
  7. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalto vandens vamzdis lūžo ties bendrojo namo vamzdyno stovo virinimo vieta. Teismas pagrįstai vadovavosi trečiojo asmens paaiškinimais, kurie tvirtino faktą, jog vanduo nustojo tekėti užsukus vandens sklendę rūsyje. Jei vamzdis būtų lūžęs atšakoje ties atsakovės buto vandens skaitikliu, būtų pakakę užsukti sklendę, esančią 9 namo aukšte, prieš atsakovės buto vandens skaitiklį, nes užsukus nurodytą sklendę vandens tekėjimas būtų sustabdytas. Be to, pirmos instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad buto, esančio ( - ), gyventoja pasirašytinai paliudijo, kad ji 2015-07-16, įvykus avarijai, dalyvavo bute, esančiame Šiaurės per. 10-53, Kaune lūžusio vamzdžio ir virtuvės sienos ertmės fotografavime, kurį atliko ieškovo atstovas, tačiau šios nuotraukos, kurios būtų aktualiausios bylai, ieškovo pateiktos nebuvo. Pažymėtina ir tai, jog bendrijos pirmininkas B. L., nurodydamas bylai reikšmingas aplinkybes, nebuvo nuoseklus. 2015-08-12 rašte nurodė, kad vamzdis lūžo prie skaitiklio, o jau 2016-03-18 rašte nurodo, kad virtuvėje prie sklendės per sriegį yra nulaužtas vamzdis, kas kelia abejonių dėl šio asmens nurodomų aplinkybių tikslingumo. Tuo labiau, kad šių aplinkybių negalima buvo išsiaiškinti teismo posėdyje, nes B. L. posėdyje nurodė, kad rašte jis tik išdėstė namo seniūno poziciją, kuris, kviečiamas liudyti į teismą, neatvyko.
  8. Apeliantas nurodo, kad byloje pateiktas 218 - oji butų savininkų bendrijos nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 1 d. pastebėtų pastato (įskaitant vamzdynų), kuriame yra abu ginčo butai, defektų sąrašas, kuris nepatvirtina, kad J. P. nulaužtas vamzdis buvo supuvęs ir ar surūdijęs. Susipažinus su šiuo defektų sąrašu, spręstina, kad jis nepatvirtina jokių šiai bylai reikalingų aplinkybių, nes jame nėra nurodyta, kad buvo tikrinami buto, esančio ( - ), Kaune virtuvėje esantis vamzdis, o tik nurodyta, kad nutarta patikrinti 9 – tame aukšte virtuvės karšto vandens stove vamzdžių atšaką. Kita vertus, jei vamzdis neturėjo jokių defektų, nebuvo susidėvėjęs ir pan. bendrija jo ir nebūtų keitusi į naują vamzdyną.
  9. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6.9 punktą vartotojo inžinerinė sistema yra statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis. Vartotojo inžinerinė sistema tenkina statinio dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio dalies naudojimo (eksploatavimo) reikmes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė labiau tikėtiną išvadą, kad vamzdis lūžo ties bendrojo naudojimo stovu, o ne 53 gyventojų asmeninės nuosavybės dalyje. Šią išvadą taip pat patvirtina ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nustatyta aplinkybė, kad vamzdis buvo pakeistas bendrijos lėšomis, o ne atsakovės.
  10. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai žala padaroma vienam iš bendraturčių dėl pastato inžinerinių tinklų, esančių bendrojoje dalinėje pastato savininkų nuosavybėje , defekto, CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016).
  11. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, apeliantas nagrinėjamu atveju neįrodė. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

10Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai