Byla 2A-1222/2013
Dėl avanso grąžinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, sekretoriaujant I. K. , dalyvaujant ieškovo atstovams L. Š. ir V. N. , atsakovo atstovams J. J. , D. T. , A. B. , N. D. , viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Etnomedijos Intercentras“ ir atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Etnomedijos intercentras“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl skolos priteisimo bei pagal atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Etnomedijos intercentras“ dėl avanso grąžinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Etnomedijos Intercentras“ pareikštu atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 2 876 788,23Lt skolos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad šalys 2007 m. birželio 15 d. sudarė Paslaugų pirkimo sutartį Nr. EMC07/06-14/S-185, kurios dalyku buvo „Pilotinės Nacionalinio lygmens 11 funkcijų e.sveikatos informacinės sistemos (NESS-2) sukūrimas ir įdiegimas“. Pirmame etape atsakovas turėjo per 60 dienų nuo tos dienos, kai gavo visus reikiamus dokumentus, sumokėti 20 procentų sutarties kainos – viso 755 134,16 Lt. Iki sutartos 2008 m. vasario 8 d. datos mokėtinos sumos atsakovo nebuvo sumokėtos. Avansinis mokėjimas atliktas tik 2008 m. birželio 12 d. Ieškovas pagal sutarties sąlygas gali reikalauti mokėti 0,02 procento dydžio delspinigius – 14 800,94 Lt. Atsakovas, pažeidinėdamas sutartį, neorganizavo darbinių susitikimų, nesprendė sutarties darbo rezultatų aprobavimo, pasirengimo diegimui, nepasirašė prekių/paslaugų perdavimo priėmimo akto, neatvykdavo į darbinius susitikimus su ieškovu, nebuvo sprendžiami būtini organizaciniai sutarties darbo rezultatų aprobavimo, parengimo diegimui klausimai. Sutarties projekto įgyvendinimo grupei ir VšĮ „Sveikatos projektų biuras“ netekus įgaliojimų atlikti sutarties vykdymui būtinus sprendimus, nauja projekto įgyvendinimo grupė nebuvo sudaryta. 2008 m. liepos 4 d. bendra derybinė grupė, sudaryta iš šalių atstovų, nutarė parengti ir patvirtinti naują sutarties darbų planą – grafiką bei naują darbo reglamentą. 2008 m. rugpjūčio 6 d. atsakovui buvo pateikti sutarties kūrimo etapo rezultatai ir paprašyta juos priimti. 2008 m. rugpjūčio 19 d. pateikta tarpinė sutarties vykdymo ataskaita ir tarpinio mokėjimo prekių/paslaugų priėmimo – perdavimo aktai. Atsakovas Bendrųjų sutarties sąlygų 16.2 punkte nustatytais terminais ir tvarka nepatvirtino ataskaitos ir nepateikė jokių pastabų, todėl ieškovas nusprendė, kad atsakovas pateiktiems dokumentams ir ataskaitoms neprieštarauja. Atsakovas nevykdė grupės susitarimų – nepatvirtino darbų grafiko ir darbo reglamento. Tolimesnis bendradarbiavimas su juo buvo negalimas, todėl ieškovas 2008 m. rugsėjo 3 d. raštu informavo atsakovą, kad nuo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutraukia sutartį. Pagal specialiųjų sutarties sąlygų 3.3 punktą ir bendrųjų sutarties sąlygų 17.3.2 punktą sėkmingai atlikus sukurtos sistemos testavimą ir pasirengus pradėti bandomąją eksploataciją atsakovas privalėjo ieškovui sumokėti 60 procentų sutarties kainos. Remiantis CK 6.671 straipsniu, atsakovas ieškovui yra skolingas 2 876 788,23 Lt.

5Atsakovas pareikštu ieškovui priešieškiniu prašė: 1. pripažinti neteisėtu 2008 m. rugsėjo 3 d. ieškovo vienašalį 2007 m. birželio 15 d. paslaugų pirkimo sutarties Nr. EMC 07/06-14/S-185 nutraukimą; 2. nutraukti 2007 m. birželio 15 d. paslaugų pirkimo sutartį Nr. EMC 07/06-14/S-185 dėl ieškovo kaltės ir taikyti visišką restituciją, įpareigojant ieškovą grąžinti atsakovui sumokėtą 755 134,16Lt dydžio avansą bei nuo šios sumos paskaičiuotas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad ieškovo nurodyti atsakovo padaryti pažeidimai, vertinant juos pagal CK 6.217 straipsnyje nustatytus kriterijus, yra neesminiai. Atsakovo veiksmai nesudarė pagrindo teigti, kad ieškovas iš esmės negauna to, ko tikėjosi ar sudarė pagrindą nesitikėti sutarties įvykdymo apskritai. Griežtas sutarties terminų laikymasis neturėjo reikšmės, nes ir pats ieškovas nesilaikė terminų. Ieškovas sutartį nutraukė tik dėl to, kad jis pats nesugebėjo tinkamai įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir siekė iš atsakovo gauti maksimalų apmokėjimą. Ieškovo veiksmai po sutarties nutraukimo (sistemos keitimas ir taisymas) rodo, kad ieškovas faktiškai vykdė ir siekė vykdyti sutartį. Vertinant pagal CK 6.217 straipsnyje nustatytus kriterijus ieškovo padaryti pažeidimai laikytini esminiais: ieškovas nesukūrė ir neįdiegė programinės įrangos, nebendradarbiavo su atsakovu, neatliko trūkumų šalinimo papildomai nustatytu terminu, todėl nėra pagrindo tikėtis sutarties vykdymo ateityje. Sukurta įranga nelaikytina vertinga, nes objektyviai jos naudoti ir pritaikyti bendrai sistemai nėra galimybių. Ieškovo sukurtas rezultatas laikytinas niekiniu, todėl ieškovas neturi pagrindo gauti ir faktiškai sumokėto 755 134,16 Lt avanso ir yra pagrindas taikyti visišką restituciją (CK 6.222 str.).

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė visiškai ir priteisė ieškovui UAB „Etnomedijos Intercentras“ iš atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2 330 198 Lt skolos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. vasario 12 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 92 259 Lt bylinėjimosi išlaidų.

8Teismas, spręsdamas šalių ginčą, sprendė, kad šalis siejo sutartis, kuri atitinka autorinės sutarties, reglamentuojamos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 39 straipsnio, požymius. Sutartimi ieškovas įsipareigojo ne tik sukurti kompiuterio programą, bet ir dalyvauti ją įdiegiant bei atsakyti už sėkmingą jos įdiegimą, laiku ir operatyviai aptarnauti programą (atlikti programavimo darbus), t. y. reaguoti į atsiradusius gedimus. Šalių sudaryta sutartis yra mišri, nes jai taikytinos ATGTĮ ir CK atlygintinių paslaugų teikimą bei rangos santykius reglamentuojančios teisės normos bei bendrosios sutartims taikytinos teisės normos. Teismas nustatė, kad byloje įrodinėjimo dalykas yra: 1) tinkamai funkcionuojančios programos sukūrimo faktas, 2) tinkamai funkcionuojančios programos perdavimo faktas, 3) programavimo darbų atlikimas, 4) programavimo darbų ataskaitų paruošimas.

9Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 16.2 punktą, 17 straipsnį, 17.5 punktą, 21 straipsnį, sutarties specialiųjų sąlygų 3.3, 4.1 punktus, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas per sutartyje numatytą terminą nepateikė jokių pastabų dėl ieškovo jam perduotų tarpinės sutarties vykdymo ataskaitos ir tarpinio mokėjimo prekių/paslaugų priėmimo – perdavimo aktų, padarė išvadą, kad ieškovas, formaliai vertindamas situaciją, pagrįstai sprendė, kad pateiktiems sutarties rezultatams, dokumentams ir ataskaitoms atsakovas neprieštarauja. Įvertinęs byloje atliktą informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo ekspertizę, teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė sutarčių vykdymo principus – elgtis sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutarties įsipareigojimus kuo ekonomiškesniu būdu kitai šaliai (CK 6.38 str., 6.200 str.). Teismas sprendė, kad atsakovo padaryti pažeidimai atitiko CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus esminio pažeidimo kriterijus: ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, pagal sutarties esmę griežtas sutarties sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės, atsakovas pareigų nevykdė dėl didelio neatsargumo, sistemingas atskiruose sutarties etapuose numatytų veiksmų nevykdymas davė pagrindą ieškovui nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, atsakovas neįrodinėjo, kad nutraukus sutartį patirtų labai didelių nuostolių, jei sutartis būtų nutraukta. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas sprendė, kad ieškovas teisėtai dėl atsakovo kaltės nutraukė sutartį.

10Atsakovo argumentus, kad ieškovas neįvykdė pagrindinio įsipareigojimo pagal sutartį – sukurti ir įdiegti NESS2, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Ernst & Young Baltic“ specialistai nustatė, jog realus darbų pabaigimo laipsnis galėtų svyruoti tarp 50-70 procentų, o byloje atliktos ekspertizės ataskaitoje nurodyta, kad sutarties darbų įvykdymo apimtis yra 81-87 procentai, laikė nepagrįstais.

11Teismas, spręsdamas atsakovo priešieškinio pagrįstumo klausimą, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas priėmė pirmojo etapo darbą (patvirtino projekto įžanginę ataskaitą, suderino darbų terminus, užduotis ir darbų grafiką, kontrolinius patikros taškus) ir už jį apmokėjo, sprendė, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovas iš esmės pažeidė sutartį, todėl atmetė priešieškinio reikalavimą nutraukti šalių sudarytą sutartį dėl ieškovo kaltės ir taikyti visišką restituciją.

12Teismo vertinimu byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovui perduotas darbo rezultatas yra kokybiškas, ką patvirtino ekspertai atsakydami į ekspertizės 2, 3, 4, 5 ir 12 klausimus bei apklausti teismo posėdžio metu. Ekspertai nustatė, kad: 1) NESS-2 projektinė dokumentacija (pirmo sutarties vykdymo etapo rezultatas) yra parengta pagal techninę-funkcinę specifikaciją ir suderinta tarp šalių, įvertinant didžiąją dalį atsakovo pastabų, 2) šalių sutarties darbų įvykdymo apimtis yra 81-87 procentai ir ji iš dalies atitinka 2008 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 199 pateikto kūrimo etapo rezultatams ir dokumentams ir 2008 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 209 pateiktai Tarpinei sutarties vykdymo ataskaitai, 3) pateiktas atsakovo atliktų darbų apimčių (kainos) vertinimas (2008 m. rugsėjo 19 d. UAB „Etnomedijos Intercentras“ raštas Nr. 232/1) yra atliktas vadovaujantis sutartimi, 4) atsakovui pateikti visi sukurti sutartyje numatyti rezultatai, tačiau sukurti ne visi sutartyje numatyti sukurti rezultatai, atsakovas gali diegti ir naudotis NESS-2 tik nuodugnesnio NESS sistemos testavimo tikslais, 5) atsakovas atliko NESS-2 testavimą, galutiniai testavimo rezultatai parodė, kad testavimo scenarijuose numatytose situacijose sistema elgiasi tinkamai, šio klausimo rėmuose testavimo rezultatus galima laikyti teisingais.

13Įvertinęs faktines bylos aplinkybes teismas padarė išvadą, kad darbų ne visiškas įvykdymas susijęs su tuo, kad atsakovas 2008 metų balandžio mėnesį tinkamai nebendradarbiavo su ieškovu ir neadministravo projekto, todėl ieškovas dėl priežasčių, kurios nuo jo nepriklausė negalėjo vykdyti testavimo ir diegimo darbų. Teismas sprendė, kad atsakovo argumentas dėl HL7 standarto nesilaikymo, kaip esminio atliktų darbų trūkumo, nepagrįstas specialistų išvadomis. Ekspertai teismo posėdžio metu dėl HL7 standarto laikymosi paaiškino, kad ieškovas naudojosi lokalizuotų pranešimų variantu, rėmėsi standartu, kur 1-ą (HL7 standarto) lygį atitiko. Ekspertizė išvados nepatvirtino, kad HL7 standarto neįdiegimas daro neįmanomu tolimesnio NESS-2 programos tobulinimo ir įdiegimo. Teismo vertinimu atsakovo priešieškinio teiginiai, kad ieškovas sutartį nutraukė tik dėl to, kad pats nesugebėjo tinkamai įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir siekė iš atsakovo gauti maksimalų apmokėjimą, nepatvirtinti byloje nustatytais faktais. Ieškovo veiksmai po sutarties nutraukimo (sistemos keitimas ir taisymas), rodo, kad ieškovas faktiškai vykdė ir siekė vykdyti sutartį, bei patvirtina išvadą, kad ieškovas siekė priduoti atsakovui tinkamai atliktus antrojo etapo darbus. Vertinant pagal CK 6.217 straipsnį nustatytus kriterijus ieškovo elgesys neatitinka esminio pažeidimo požymių, nes ieškovas iki galo nesukūrė ir neįdiegė programinės įrangos, dėl atsakovo kaltės.

14Atsakovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2010, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju netaikytina, nes skiriasi teisiškai reikšmingos bylų aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl apmokėjimą už vieno etapo darbus, o ne galutinį sistemos įdiegimą.

15Tai, kad atsakovas faktiškai atsisako parengtų NESS2 dalių, reiškia, jog nebesiekia įgyvendinti projektą, tačiau dėl to, teismo vertinimu, ieškovo atliktas darbas negali tapti neatlygintinas (CK 1.5 str., 6.38 str. 1 d.).

16Teismas, vadovaudamasis CK 6.55 straipsnio 1 dalimi, 6.658 straipsnio 4 dalimi, 6.671 straipsniu, sprendė, kad jeigu rangos sutartis nutraukiama dėl užsakovo padarytų esminių sutarties pažeidimų, tai rangovas turi teisę reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Ekspertai padarė išvadą, kad šalių sutarties darbų įvykdymo apimtis yra 81-87 procentai ir ji iš dalies atitinka 2008 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 199 pateikto kūrimo etapo rezultatams ir dokumentams bei 2008 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 209 pateiktai Tarpinei sutarties vykdymo ataskaitai, todėl teismas ekspertų išvadoje nurodyta minimalia sutarties įvykdymo apimtimi (81 procentų) rėmėsi kaip vieninteliu objektyviu kriterijumi nustatant apmokėjimo už faktiškai atliktus darbus sumą. Teismas sprendė, kad yra pagrindas už antrojo etapo darbus ieškovui priteisti iš atsakovo 2 330 198 Lt (2 876 788 Lt x 81 proc.) atlyginimo už atliktą darbą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

17III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

18Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Etnomedijos Intercentras“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą ir priteisti ieškovui iš atsakovo papildomai 207 052,76 Lt skolos, iš viso 2 537 250,76 Lt; papildomai priteisti 3 267 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 95 526 Lt; 750 Lt sumažinti priteistiną į valstybės biudžetą iš ieškovo žyminį mokestį, t. y. sumažinti jį iki 4 000 Lt. Ieškovas skunde nurodo, kad skundžiamo sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados prieštarauja byloje esantiems įrodymams, kas nulėmė netinkamą materialinės teisės normų pritaikymą bei procesinės teisės normų pažeidimą. Teismas, remdamasis ekspertų išvadoje nurodyta minimalia sutarties įvykdymo apimtimi (81 procentų), neįvertino tos aplinkybės, kad procentinė išraiška turi būti skaičiuojama nuo visos sutarties sumos, nes ieškovas yra pateikęs sąskaitą mažesnei sumai, t. y. įvertindamas faktiškai atliktų darbų apimtį, esančią sutarties nutraukimo metu. Ekspertai, atsakydami į ekspertizės 3 klausimą – kokia šalių sudarytos sutarties darbų įvykdymo apimtis ir ar ji atitinka 2008 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 199 pateikto kūrimo etapo rezultatams ir dokumentams ir 2008 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 209 pateiktai Tarpinei sutarties vykdymo ataskaitai, nurodė, kad sutarties darbų įvykdymo apimtis yra 81-87 procentų. Akivaizdu, kad ekspertai, nurodydami atliktų darbų apimtį, ją skaičiavo nuo visos sutarties kainos (3 775 670,78 Lt), o ne nuo PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos (2 876 788,23 Lt). Įvertinus tai, kad ieškovui buvo sumokėtas 755 134,16 Lt avansas, pirmosios instancijos teismas 81 procentų turėjo skaičiuoti nuo visos sutarties sumos (3 775 670,78 Lt – 755 134,16 Lt = 3 020 536,62 Lt x 81% = 2 446 634,66 Lt). Tai, kad turi būti skaičiuojama nuo sutarties sumos, patvirtina ekspertų atsakymas į 4 ekspertizės klausimą, kur ekspertai nurodė, kad pateiktas ieškovo atliktų darbų apimčių (kainos) vertinimas yra atliktas vadovaujantis šalių sudaryta sutartimi. Be to, teismas nepagrįstai vadovavosi minimalia įvykdymo apimtimi (81 procentų), nors ekspertai buvo nurodę nuo 81 iki 87 procentų. Jokių motyvų, kuriais remiantis buvo pasirinkta minimali apimtis, teismas nenurodė. Sprendžiant apie darbų įvykdymo apimtį protinga ir teisinga būtų vadovautis vidutine ekspertų nurodyta sutarties darbų įvykdymo apimtimi, t. y. 84 procentų, įvertinant tai, kad ekspertai, atsakydami į ekspertizės 3 klausimą nurodo labai didelį atliktų darbų baigimo procentine išraiška intervalą, pvz. 4 užduotis – 76-96 procentų; 6 užduotis – 80-96 procentų; 9 užduotis – 50-100 procentų; 10 užduotis – 76-96 procentų. Atsižvelgiant į tai, 84 procentų sutarties darbų įvykdymo apimtis sudarytų 2 537 250,76 Lt (3 775 670,78 Lt – 755 134,16 Lt = 3 020 536,62 Lt x 84% ) Skirtumas tarp priteistos sumos (2 330 198 Lt) ir priteistinos sumos (2 537 250,70 Lt) yra 207 052,76 Lt. Remiantis sutarties 20.4 punktu, ieškovas pagrįstai reiškė reikalavimą priteisti skolą, t. y. atlyginimą už faktiškai atliktą darbą, kuris įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus turi sudaryti 84 procentų, t. y. 2 537 250,76 Lt. Kadangi teismas nepagrįstai sumažino priteistą sumą iš atsakovo ieškovo naudai, tai nulėmė netinkamą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, t. y. priteista 750 Lt daugiau žyminio mokesčio (turėtų būti 25 000 Lt x 16%) ir 3 267 Lt išlaidų už ekspertizę mažiau (turėtų būti 108 900 Lt x 84 %).

19Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija prašo ieškovo skundą atmesti. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad ieškovo apeliacinio skundo reikalavimai bei argumentai prieštarauja ieškovo pateiktam ieškiniui. Ieškovas nepagrįstai reikalauja skaičiuoti procentinę išraišką nuo visos šalių sudarytos sutarties sumos, o ne nuo ieškinyje nurodytos sumos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimų pagrįstumą ir nusprendęs, jog sutartis laikytina įvykdyta tam tikru procentu, atitinkamą procentinę išraišką pritaikė ir ieškovo pateiktiems reikalavimams, t. y. teismas įvertino kokia procentine išraiška ieškovas pagrindė savo reikalavimą. Byloje ieškovas kėlė reikalavimą priteisti sumą atlikus antrąją užduotį pagal sutartį. Jis neįrodė, kodėl jam turi būti sumokama už darbus, kuriuos jis atliko savo rizika, nes pagal sutartį tokių darbų atlikti jam nepriklausė. Pažymėtina, kad ekspertizės akte darbų rezultato apimtyje įskaičiuoti ir paties atsakovo atlikti darbai. Sutartyje nustatyta tvarka neatlikus testavimo (nes pasirinktas su atsakovu nesuderintas testuotojas), sutarties įvykdytinumas neturėtų būti didesnis nei 60 procentų. Be to, teismo posėdžio metu ekspertė pripažino, kad vertintas tik darbų įvykdytinumo laipsnis, bet ne mokėtinos sumos už atliktus darbus procentinė išraiška. Atsakovo nuomone, ieškovas nepagrįstai vadovaujasi šalių sudarytos sutarties 20.2 bei 20.4 punktais. Ekspertai pateiktoje ataskaitoje nurodo jų nuomone sutarties įvykdytinumo laipsnį, tačiau, kaip minėta, patys ekspertai pažymėjo, kad buvo vertinama atliktų darbų apimtis, bet ne kokybė. Sutarties objektas neatitinka HL7 standarto, ką patvirtina UAB „Ernst & Young Baltic“ atliktas auditas. Remiantis bylos medžiaga neabejotinai nustatyta, kad atsakovas objektyviai neturėjo galimybių nustatyti, jog ieškovas iš esmės pažeidžia sutartį sąmoningai kurdamas nekokybišką produktą. Atsakovas apie sužinotus trūkumus ieškovą informavo nedelsiant po sužinojimo, tačiau vietoje to, kad būtų ištaisomas nekokybiškų darbų rezultatas, ieškovas nepagrįstai pateikė ieškinį teismui. Teismas pripažino, kad šalių sudaryta sutartis yra mišri. Akivaizdu, kad ieškovui įvykdžius sutartį, o atsakovui nežinant apie esminius trūkumus bei sumokėjus visą numatytą sumą, atsakovui būtų pagrindas remtis CK 6.334 straipsnyje numatytais pagrindais įsigijus nekokybišką produktą. Sutarties 20.2 ir 20.4 punktų nuostatos nepaneigia ieškovo pareigos pateikti kokybišką darbų rezultatą (CK.6.663 str., 6.665 str.).

20Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį bei tenkinti atsakovo priešieškinį. Skundą apeliantas grindžia šiais esminiai argumentais:

211. Spręsdamas ginčą pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes bei padarė nepagrįstas išvadas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Vadovaujantis CPK 12, 178 straipsniais, taip pat remiantis byloje esančiais įrodymais, ieškovas neįrodė keliamų reikalavimų pagrįstumo nei vienu paties pirmosios instancijos teismo nurodytu įrodinėjimo aspektu. Teismas, nepasisakydamas dėl visų atsakovo pateikiamų argumentų nesutinkant su ieškovo ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, byloje paskirtos ekspertizės išvadų pagrįstumu, nevertindamas byloje dalyvavusių liudytojų parodymų, bylos aplinkybes nagrinėjo galimai nevisapusiškai, neišsamiai bei neobjektyviai.

222. Pats ieškovas nuo pat paslaugų pirkimo sutarties įsigaliojimo sutartus darbus vykdė nesilaikant sulygtų terminų, ką jis ne kartą pripažino raštu. Ieškovas nepagrįstai stabdė sutarties vykdymą, o vėliau, nepasikeitus aplinkybėms, tokio stabdymo atsisakė. Atsakovui buvo teikiamos ataskaitos, neatitinkančios keliamų reikalavimų ir vėluojant po keletą mėnesių. Aplinkybė, kad sutartyje numatyta mokėjimus atlikti 3 etapais įvykdžius tam tikras užduotis, negali būti laikoma pagrindu nedalaus sutarties objekto sukūrimą vertinti kaip dalomą. Pati sistema pagal savo esmę nėra dalus objektas. Tik tinkamai sukurta, užbaigta, įdiegta ir veikianti sistema gali būti vertinama kaip darbų rezultatas, turintis atitinkamą vertę, t. y. rezultatas, už kurį atsakovas įsipareigojo sumokėti sutartyje nurodytą kainą. Specialiosiose sutarties sąlygose dėl sutarties kainos mokėjimo yra nurodyta, kad antrasis mokėjimas (po avanso) atliekamas tik sėkmingai įvykdžius suskurtos sistemos testavimą, tai yra sistemą faktiškai tinkamai sukūrus (3.3. p.).

233. Teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovas sutartį nutraukė vien tik dėl atsakovo kaltės. Ieškovas sutartį jos vykdymo metu stabdė, o vėliau buvo ją vienašališkai nutraukęs, tačiau toks sutarties nutraukimas buvo deklaratyvus, nes po sutarties nutraukimo jis toliau bandė vykdyti ar imitavo sutartinių įsipareigojimų vykdymą.

244. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas iš esmės pažeidė sutartį. Minėta, kad ieškovas nuo pat sutarties įsigaliojimo nesilaikė sutartinių terminų. Iškilus rizikai, jog iki sutartyje numatyto sutarties vykdymo laikotarpio pabaigos – 2008 m. rugpjūčio 30 d. nebus pasiekti paramos sutartyje numatyti kiekybiniai rezultatai, susiję su NESS2 sukūrimu ir įdiegimu, ir todėl visos patirtos projekto išlaidos gali būti pripažintos netinkamomis finansuoti paramos lėšomis, atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą atskirti projekto veiklas ir paslaugų pirkimo sutartį finansuoti biudžeto lėšomis per 2008 m. Valstybės investicijų programą. Tuo pačiu atsakovas įsipareigojo tęsti pradėtus darbus pagal sutartį bei užtikrinti projekto tikslų ir veiklų tęstinumą. Sutarties finansavimo šaltinio pakeitimas bei tinkamas ieškovo informavimas apie tai, nesuteikė ieškovui pagrindo pavėluotai vykdyti sutartinius darbus, t. y. nesilaikyti NESS2 diegimo ir testavimo plano terminų, nevykdyti numatytų mokymų, neatlikti sukurtos sistemos kokybės rodiklių vertinimo ir kt.

255. Teismas sprendime nemotyvuotai kritiškai vertino atsakovo argumentus, jog ekspertams užduoti klausimai viršija ekspertų kompetenciją, bei nepagrįstai ekspertizės ataskaitą vertino kaip didesnio patikimumo įrodymą. Teismas, sprendime remdamasis išimtinai ekspertizės ataskaitoje pateiktomis išvadomis ir jų pagrįstumo neanalizuodamas atsižvelgiant į atsakovo pateiktą kritišką poziciją dėl ekspertizės ataskaitos išvadų pagrįstumo, taip pat nepasisakydamas išimtinai teisiniais klausimais, nesivadovavo CPK 218 straipsnyje įtvirtintu principu, kad įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, ir kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Tiek paskiriant ekspertizę, tiek ir gavus ekspertizės ataskaitos išvadas, didelės dalies ekspertams keltų klausimų, kurie yra teisiniai, sprendimas yra išimtinai teismo teisė ir pareiga, kurios jis neatliko. Atsakovas pateikė eilę argumentų, kuriais nesutinkama su ekspertizės ataskaitoje pateiktomis išvadomis, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Ekspertų išvados, nurodytos akte, bei paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, yra prieštaringi. Teismas nepagrįstai nevertino liudytojos J. V. parodymų dėl programos testavimo galimybių.

266. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovas turėjo pagrindą dėl atsakovo kaltės nesitikėti, jog sutartis bus įvykdyta. Pažymėtina, kad ieškovas avansą gavo. Ieškovas turėjo pagrindą nesitikėti, jog dėl jo paties nesugebėjimo sutartis kuriant nustatytus reikalavimus (HL7 standarto) atitinkančią NESS2 nebus įvykdyta, tačiau dėl to kaltė neturi būti perkeliama atsakovui. Atsakovas per papildomai nustatytą terminą suteikė ieškovui galimybę tinkamai įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, tačiau ieškovas per tą terminą trūkumų neištaisė.

277. Byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad atsakovui perduotas darbo rezultatas yra kokybiškas. Ekspertai ataskaitoje ne kartą pažymėjo, jog NESS2 kokybės nevertino, tą patį patvirtino ir teismo posėdžio metu. Tai, kad avansas ieškovui sumokėtas, nors priėmimas buvo tik sąlyginis, t. y. įvertinant dalį atsakovo pastabų, bei tai, kad kitų rezultatų perdavimas buvo formalus, t. y. atsakovui nustatytu terminu nepateikus pastabų dėl pateikto rezultato, kurio tinkamai net patikrinti nebuvo įmanoma, negali būti pagrindas konstatuoti, kad dvi pirmosios paslaugų pirkimo sutarties 3.3 punkte nurodytos užduotys yra atliktos kokybiškai. Ieškovo atliktų pataisymų, kai jie ekspertų buvo pripažinti kaip pakeitimų imitavimas, negali būti vertinami kaip siekis priduoti atsakovui tinkamai atliktus darbus.

288. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2010 ir joje suformuluotas išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad pagal pobūdį sutarties objektas (informacinės sistemos sukūrimas ir įdiegimas) yra nedalus. Nagrinėjamoje byloje teismas nusprendė, kad ieškovas turi teisę gauti apmokėjimą už dalies darbų atlikimą, nors neįvykdęs įsipareigojimo sukurti ir įdiegti sistemą, kuri nėra ir negali būti sukurta iš dalies, sutartį nutraukė. Atsakovas priimti tinkamai atliktų darbų sutarties nustatyta tvarka niekada neatsisakė, tačiau priėmimas nebuvo sklandus, t. y. faktiškai jis neįvyko. Ieškovas, vienašališkai nutraukęs sutartį ir neįvykdęs visų įsipareigojimų, neturi pagrindo reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus, kai pagal pobūdį sutarties dalykas nėra dalus. Sutiktina, kad ieškovo faktiškai atlikti darbai ieškovui kainavo, tačiau atliktų darbų rezultato neįmanoma panaudoti pagal paskirtį. Taip pat sutiktina, kad sutarties šalys buvo susitarę už atliktus darbus apmokėti etapais su sąlyga, kad darbai bus atlikti tinkamai. Antrosios mokėjimo dalies, t. y. 60 procentų sutarties kainos, atsakovui nėra pareigos mokėti, nes pateikti darbai nėra tinkami, jie neatitinka sutartyje keliamų reikalavimų – nėra sėkmingai ir sutartyje numatyta tvarka atlikto NESS2 testavimo. Ieškovui nebeketinant vykdyti sutarties, ji nutrauktina, taikant restituciją.

29Ieškovas atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.

30IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

31teisiniai argumentai ir išvados

32Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi pareigą įvertinti sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.) ir ex officio absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 d., 2 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

33Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo ieškovui UAB „Etnomedijos Intercentras“ vienašališkai nutraukus tarp ginčo šalių 2007 m. birželio 15 d. pasirašytą paslaugų pirkimo sutartį Nr. EMC 07/06-14/S-185 dėl atsakovo kaltės. Priešieškiniu atsakovas LR sveikatos apsaugos ministerija reikalavo tokį vienašališką sutarties nutraukimą laikyti neteisėtu ir priteisti iš ieškovo sumokėtą avansą.

34Dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisinių padarinių

35CK 6.38 straipsnio 3 dalyje ir 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutarties šalių pareiga vykdyti prievoles kuo ekonomiškiau ir bendradarbiauti, kuri reiškia, kad šalys privalo padėti viena kitai įgyvendinti sutartines teises ir vykdyti sutartines pareigas, dėti visas pastangas, kad būtų pasiektas sutarties tikslas. Tik šalims bendradarbiaujant galima užtikrinti, kad prievolė bus įvykdyta tinkamai. CK 6.61 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditoriaus teisė pačiam įvykdyti prievolę atlikti tam tikrą darbą per protingą terminą ir už protingą kainą, taip pat CK 6.209 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė nustatyti protingą papildomą terminą sutarčiai įvykdyti yra šalių bendradarbiavimo ir ekonomiško prievolių vykdymo principo išraiška. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sutartinės prievolės šalių veiksmai sutarties vykdymo metu vertintini ir vieno pagrindinių prievolių vykdymo principų – šalių bendradarbiavimo principo požiūriu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-795/2002). Tai reiškia, kad teismas gali skolininko nepripažinti pažeidusiu prievolę, jeigu yra pagrindas konstatuoti, kad kita prievolės šalis – kreditorius – nevykdo ar nevykdė pareigos bendradarbiauti, nepakankamai bendradarbiavo. Tokio pobūdžio aplinkybės gali būti pagrindas netenkinti kreditoriaus reikalavimo dėl netinkamo prievolės įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-704/2001). Bendradarbiavimo pareiga, sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo kitai sutarties šaliai, reikšminga įvertinant tai, ar nuostolių patyrusi šalis neprisidėjo savo veiksmais ar neveikimu prie jų atsiradimo ir (ar) padidėjimo. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje, 6.259 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą nepakankamas kreditoriaus bendradarbiavimas yra pagrindas jo kaltei konstatuoti, kai tarp kreditoriaus nepakankamo bendradarbiavimo ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2011).

36Nagrinėjamu atveju iš esmės ieškovas sutartį vienašališkai nutraukė dėl nepakankamo ir netinkamo atsakovo bendradarbiavimo vykdant sutartį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad iš byloje esančių duomenų spręstina, kad atsakovas nevykdė prievoles kuo ekonomiškiau ir bendradarbiauti, tačiau šios atsakovo pareigos nevykdymas negali būti pripažįstamas, kaip esminis sutarties pažeidimas ir pakankamas bei tinkamas pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį.

37Ieškovas savo sprendimą vienašališkai nutraukti ginčo sutartį dėl atsakovo kaltės grindžia argumentais, kad atsakovas tinkamai nesprendė ieškovo parengtos kompiuterinės programos NESS – 2 kūrimo aprobavimo ir pasirengimo diegimui klausimų ir tai sąlygojo būtinybę vienašališkai nutraukti sutartį. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais ieškovo argumentais. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas, tikrai nepagrįstai delsė atsakyti į ieškovo raginimus organizuoti kompiuterinės programos NESS – 2 aprobavimo darbus ir tuo pažeidė bendradarbiavimo pareigą, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad pažeidęs bendradarbiavimo pareigą, dėjo pastangas išsaugoti sutartį su ieškovu ir užbaigti testavimą bei įdiegti NESS – 2. Atsakovas 2008 m. rugsėjo 8 d. susitiko su ieškovo atstovais, sutarė pradėti NESS-2 sistemos priėmimą, 2008 m. rugsėjo 12 d. patvirtino darbų vertinimo komisijos sudėtį (t. 2, b. l. 113), 2008 m. rugsėjo 17 d. patvirtino sąrašą įstaigų, kuriose būtų buvusi vykdoma NESS – 2 bandomoji eksploatacija bei paskyrė atsakingus už šį procesą asmenis (t. 2, b. l. 114), 2008 m. rugsėjo 11 d. raštu pakvietė į NESS -2 klasifikatorių ir registrų testavimą ieškovo atstovus (t. 2, b. l. 115), 2008 m. rugsėjo 17 d. raštu informavo ieškovą, kad NESS – 2 informacinės sistemos programinės įrangos testavimas bus vykdomas 2008 m. rugsėjo 19 d. (t. 2, b. l. 116). Ieškovas 2008 m. rugsėjo 19 d. raštu informavo atsakovą, kad minėti atsakovo veiksmai yra pavėluoti ir nepakankami, todėl nuo 2008 m. rugsėjo 18 d. ginčo sutartis nutraukiama (t. 2, b. l. 118-121).

38Taip pat ieškovas teigia, kad atsakovas nepasirašė prekių/paslaugų priėmimo perdavimo akto – tai buvo dar viena priežastis sąlygojusi vienašališką ginčo sutarties nutraukimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad prekių/paslaugų priėmimo perdavimo aktas atsakovo buvo nepasirašytas teisėtai ir pagrįstai, kadangi šios rūšies dokumentas užsakovo privalo būti pasirašytas šiam priėmus prekes/paslaugas ir turėtų patvirtinti, kad šios prekės/paslaugos atitinka keliamus kokybinius reikalavimus. Atsakovas dėl žemiau analizuojamų priežasčių neturėjo pagrindo pasirašyti tokio dokumento, kadangi ieškovo sukurta kompiuterinė programa NESS – 2 nebuvo tinkamai testuota, o tik atsakovui atlikus testavimo ir diegimo darbus būtų galima konstatuoti apie sukurto dalyko tinkamą kokybę.

39Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo teiginiu, jog atsakovas tinkamai bendradarbiavo ir nevykdė 2008 m. liepos 04 d. bendros derybinės grupės, sudarytos iš ieškovo ir atsakovo atstovų, susitarimų dėl tolimesnės sutarties vykdymo. Iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo spręsti, jog atsakovas netinamai vykdė bendradarbiavimo pareigą pagrįstai. Atsakovo paaiškinimai, kad tuo metu buvo vasaros laikotarpis ir jo darbuotojai atostogavo nėra teisiškai reikšmingas.

40Visgi teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek susiklosčiusioje teismų praktikoje, tiek ir teisės doktrinoje yra suformuluota, jog vienašališkai nutraukti sutartį šalis gali tik esant reikšmingoms, ne formaliai pagrįstoms priežastims.

41CK 6.217 straipsnio 5 dalis suteikia šalims galimybę sudarant sutartį susitarti dėl bet kokių sutarties vienašališko nutraukimo sąlygų ir tvarkos, jei toks susitarimas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ginčo sutarties turinys neleidžia teigti, kad sutartyje buvo nustatyti konkretūs atvejai, kada leidžiama sutarties šaliai vienašališkai nutraukti sutartį, o sutarties 18 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos, įtvirtinančios, jei kuria nors šalis nevykdo kokių nors savo įsipareigojimų pagal sutartį, ji pažeidžia sutartį, ir, kad vienai sutarties šaliai pažeidus sutartį, nukentėjusioji šalis turi teisę (...) nutraukti sutartį, turi būti aiškinama kartu su CK 6.217 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą sieja su esminiu sutarties pažeidimu.

42Teisėjų kolegija pažymi, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Kaip minėta, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat atsižvelgiama į šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 1, 2, 5 dalys). Be to, vertinant šalių prievolių vykdymo tinkamumą, būtina vadovautis sutarčių, prievolių ir bendraisiais teisės principais. CK 1.5 straipsnyje nurodyta, kad teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. CK 6.4, 6.38, 6.158, 6.200 straipsniuose įtvirtinti reikalavimai sutarties šalims bendradarbiauti, nepažeisti šalių interesų pusiausvyros, elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai prievolės atsiradimo, vykdymo bei pasibaigimo metu.

43Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis gynimo būdus, jeigu bendrą jų taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis. Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reguliavimo būdas Civiliniame kodekse patvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus principo įtvirtinimą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio priemonę. Vienas sutarties išsaugojimų būdų yra sutarties pakeitimas, kurio bendrosios nuostatos reglamentuojamos CK 6.223 straipsnyje. Sutartis gali būti keičiama šalių susitarimu arba vienos šalies prašymu teismine tvarka. Kai šalys savo susitarimu (gera valia) nesusitaria dėl esamos sudarytos sutarties pakeitimo, suinteresuota sutarties pakeitimu šalis turi teisę, jos manymu, ginčijamos sutarties sąlygų pažeidžiamas savo teises ginti pateikdama ieškinį teisme ir prašydama pakeisti susiformavusį teisinį santykį (CK 1.138 straipsnio 5 punktas).

44Pripažįstant favor contractus principo svarbumą sutartiniuose santykiuose, negalima šio principo suabsoliutinti, paneigiant kitų kreditoriaus teisių gynimo būdų egzistavimą ir panaudojimo galimybę. Sutarties laisvės principas užtikrina sutarties šalies teisę pasirinkti ir pasinaudoti jo interesus geriausiai atitinkančiu teisių gynimo būdu. Dažnai šį pasirinkimą lemia kitos sutarties šalies veiksmai ir elgesys vykdant sutartinius įsipareigojimus, o esant sutartinių įsipareigojimų pažeidimui – pažeidimo mastas ir reikšmė. Esant esminiam sutarties pažeidimui šalis gali pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo galimybe. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti CK 6.217 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta esminio sutarties pažeidimo, kuris yra pagrindas taikyti ultima ratio priemonę – sutarties nutraukimą, kvalifikuojantys požymiai. Sutarties šalims įstatymas leidžia susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis, jeigu jos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, t. y. sutarties šalys gali vienašališkai nutraukti terminuotą sutartį prieš terminą arba inicijuoti tokios sutarties nutraukimą teismine tvarka, jeigu tokia teisė joms yra nustatyta sutartyje, ir kai realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimą leidžiančios, jų pačių sutartyje nurodytos sąlygos ar aplinkybės. CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Tai yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.1546 straipsnis). Tokia nuostata ne kartą pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-577/2007; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008).

45Šaliai priimat sprendimą vienašališkai nutraukti sutartį iš esmės turėtų būti vertinama, ar kitos šalies padarytas pažeidimas turėjo esminės reikšmės tolesniam prievolės vykdymui. Tokiu atveju spręstina tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų padarinių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. balandžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio mėn. 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2012). Taip pat svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo metu tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2011; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; kt.).

46Tarp šalių 2007 m. birželio 15 d. pasirašyta Paslaugų pirkimo sutartis Nr. EMC07/06-14/S-185 yra nutraukta – dėl to byloje ginčo nėra. Ši sutartis nutraukta tiekėjui (ieškovui) pasinaudojus minimos sutarties 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta teise nutraukti sutartį, kitai šaliai nevykdant savo įsipareigojimų (t. 1, b. l. 16). Faktas, kad ieškovas vienašališkai nutraukė sutartį dėl nepakankamo atsakovo bendradarbiavimo su juo, net po to, kai atsakovas visomis aukščiau įvardintomis priemonėmis siekė išsaugoti sutartį rodo, kad ieškovas prisiėmė atsakomybę dėl sutarties tinkamo įvykdymo. Teisėjų kolegija išanalizavus atsakovo užsakymu UAB „Ernst and Young Baltic“ įvykdyto Atliktų darbų apimties įvertinimą (t. 1, b. l. 208-497) ir teismo paskirtos Pilotinės Nacionalinio lygmens 11 funkcijų e. sveikatos informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo ekspertizės ataskaitą priėjo prie išvados, kad ieškovo sukurtas sutarties dalykas neatitinka jam pirkimo techninėje specifikacijoje keliamų reikalavimų ir tai sąlygoja išvadą, kad ieškovas prievolę įvykdė netinkamai (t.1, b. l. 168-207). Tokią teisėjų kolegijos išvadą taip pat sąlygojo ir faktas, kad ginčo sutarties dalykas yra dalis bendros NESS sistemos ir turėjo būti integruotos su esama sistema (Techninės specifikacijos 5.3. punkto 19 papunktis (t. 1, b. l. 174). Ši integracija turėjo būti vykdoma naudojant HL 7 v 3 standartą komunikacijai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo argumentas, jog perkančioji organizacija nebuvo pasiruošusi naudoti minimą integracijos būdą, t. y. taikant HL 7 v 3 standartą komunikacijai, vertintinas, kaip teisiškai nereikšmingas, kadangi reikalavimas kuriant programą laikytis minimo standarto buvo numatytas Techninėje specifikacijoje ir ieškovas pasirašydamas sutartį įsipareigojo laikytis šių sąlygų. Atsakovas Techninės specifikacijos 5 dalies 3 straipsnio 21, 23, 28, 29 punktuose, šio straipsnio 5 dalies 59, 60 punktuose, to paties straipsnio 8 dalies 80, 87 punktuose įtvirtindamas reikalavimą laikytis HL 7 v 3 standarto komunikacijai aiškiai nustatė, kad šio reikalavimo laikymuisi yra skiriamas ypatingas dėmesys. Techninės atitikties formos (t. 1, b. l. 184) 21, 23, 29, 80, 87 punktuose atsakovas nurodė, kad HL 7 standarto komunikacijai laikymasis ir atitiktis jam yra didelio prioriteto reikalavimas, o šio dokumento 60 punkte nustatė, kad tiekėjas privalo realizuoti „sąsaja tarp HL 7 v 3 ir HL7 V2.x automatiniai konvertavimo mechanizmai“.

47Ieškovo teiginys, kad kuriant NESS-2 vadovavosi kita reikalavimo taikyti HL 7 v3 standarto komunikacijai samprata, nėra teisiškai reikšmingas, kadangi ieškovas žinojo, jog atsakovas reikalauja naujai kuriamos programos integracijai užtikrinti sąveiką su išorinėmis sistemomis naudojantis integracine terpe remiantis HL 7 v3 standartu, tai, kad atsakovo tikslas įsigyti kompiuterinę programą, kuri jungtųsi ir sklandžiai komunikuotų su NESS branduoliu bei kitais vidiniais NESS komponentais (Techninės specifikacijos 5.3. punkto 21 papunktis (t. 1, b. l. 174). Bylos duomenimis ieškovas ne pirmą kartą bendradarbiavo su atsakovu kuriant vieningą NESS sistemą ir buvo gerai susipažinęs su bendromis visos sistemos charakteristikomis, tame tarpe koks keliamo reikalavimo kuriamai programai atitikti HL 7 v 3 standartą komunikacijai turinys ir dėl kokios priežasties atsakovas tokį reikalavimą kelia. Techninės specifikacijos 5.3. punkto 23 papunktyje yra įtvirtinta, kad sutarties dalykas turi pilnai atitikti HL 7 v3 standartą komunikacijai bei HL 7 v3 CDA dokumentų struktūroms bei kitiems sveikatos informatikos standartams. Sistema turi būti kuriama remiantis HISA (angl. Healthcare information system architecture) ir SOA (angl. Service oriented architecture) nuostatomis. Tuo pačiu ieškovas, būdamas atsakinga ir rūpestinga sutarties šalis turėjo detaliai išsiaiškinti koks šio reikalavimo turinys. Teisėjų kolegija sprendžia, kad NESS-2 programos sukūrimas nesilaikant vieno iš esminių reikalavimų keliamų šiai programai, t. y. nesukuriant galimybės sklandžiai ją jungti su kitomis NESS sistemos programomis, vertintinas, kaip netinkamas prievolės įvykdymas. Tokią išvadą patvirtino ir ekspertų paaiškinimai pateikti teismo posėdžio metu apie tai, kad HL 7 v3 standarto komunikacijai laikymasis yra reikšmingas faktorius, jo laikymosi tikslas yra tas, kad jį naudojančios sistemos galėtų apsikeisti informacija. Lietuvoje NESS sistema turėjo apjungti įvairių Lietuvos sveikatos apsaugos institucijų sistemas tarpusavyje ir atitinkamomis Europos valstybių institucijomis. Ieškovo sukurtos programos koregavimas ir pritaikymas minimam reikalavimui gali sukelti papildomas išlaidas, tačiau ekspertų vertinimu, tai būtų nuostolinga.

48Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp šalių pasirašytos Paslaugų pirkimo sutarties dalykas yra pilotinės Nacionalinio lygmens 11 funkcijų e. sveikatos informacinės sistemos sukūrimas ir įdiegimas. Šis sutarties dalykas yra santykinai nedalus. Nors Paslaugų pirkimo sutarties dalyką galima išskaidyti į atskirus etapus objektyviai (materialiai), tačiau teisėjų kolegija vertina, kad ieškovo pareiga yra nedaloma pagal savo pobūdį – jis privalo sukurti ir įdiegti pilotinę Nacionalinio lygmens 11 funkcijų e. sveikatos informacinę sistemą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju ekspertų pateikta išvada, jog ieškovas įvykdė 81-87 procentus sutarties nėra teisiškai reikšminga, nes ieškovo prievolė pagal šią Paslaugų pirkimo sutartį yra nedaloma ir gali būti tinkamai įvykdyta tik vieninteliu būdu – visa iš karto. Kompiuterinės programos specifika yra ta, kad tai nėra materialus daiktas, apie jos kokybę ir atitiktį sutarčiai galima spręsti tik kruopščiai patikrinus jos veikimą. Detalūs kriterijai ir reikalavimai, taikytini kuriamai kompiuterinei programai ir jos įdiegimui, buvo nustatyti Techninėje specifikacijoje ir su ja susijusiose dokumentuose (t. 1, b. l. 168-208). Dėl ginčo sutarties dalyko specifiškumo (nedalumo), atsakovas ieškovo atliktų darbų tinkamumą ir atitikimą Techninėje specifikacijoje įtvirtintiems reikalavimams galėjo tik pilnai atlikęs sukurtos programos testavimą, kadangi, ekspertų teigimu, būtent testavimo metu paaiškėja sukurtos kompiuterinės programos trūkumai atsiradę ją kuriant. Sutarties dalyko įvertinimas kaip nedalaus yra svarbus dėl tos priežasties, kad neperdavus visos kompiuterinės programos užsakovui (atsakovui), šiam neatlikus jos pilno testavimo, programos kūrėjui neištaisius testavimo metu konstatuotų programos trūkumų, jos neįdiegus ir neįsitikinus, kad ieškovo sukurta NESS-2 sistema atitinka visus jai iškeltus reikalavimus, negalima konstatuoti, kad prievolė įvykdyta tinkamai ir tai sąlygoja atsakovo prievolę sumokėti sutartimi sulygtą kainą.

49Ekspertų teigimu (2013 m vasario 28 d. teismo posėdžio protokolas), sukurtos programos testavimas nebuvo tinkamai atliktas. Teisėjų kolegija pastebi, kad, kaip jau buvo minėta, atsakovas pasirengiant testavimo etapui tinkamai neįvykdė bendradarbiavimo pareigos ir laiku nesuteikė tinkamų testavimui sąlygų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai iš esmės buvo pagrindinė priežastis dėl kurios ieškovas priėmė sprendimą nutraukti sutartį, įformintą 2008 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. 222 (t. 1, b. l. 33-34).

50Ekspertizės ataskaitoje ir ekspertų pozicija išsakyta 2013 m. vasario 28 d. teismo posėdžių metu pagrindžia atsakovų poziciją, kad programa sukurta nepilnai ir netinkamai: atsakydami į penktą klausimą ekspertai atsakė, kad atsakovas gali diegti ir naudotis sukurta programa, tačiau tik nuodugnesnio NESS sistemos testavimo tikslais (Ekspertizės ataskaitos 34 psl.); atsakydami į šešioliktąjį klausimą ekspertai konstatavo, kad dabartinė sukurtų priemonių realizacija yra nepakankama pilnai tų informacinių sistemų integracijai užtikrinti (Ekspertizės ataskaitos 82 psl.); atsakydami į tryliktąjį klausimą ekspertai konstatavo, kad kuriant programą ieškovas nesilaikė HL 7 v 3 standarto komunikacijai, kurio laikymasis buvo numatytas pirkimo dokumentuose (Ekspertizės ataskaitos 73 psl.); atsakydami į penkioliktąjį klausimą ekspertai priėjo prie išvados, kad ieškovas pakeitimų, pagal atsakovo pastabas dėl NESS-2, iš esmės neatliko. Šioje išvadoje ekspertai konstatavo, kad ieškovo atsiliepimas į atsakovo pastabas apibūdintinas tik kaip pakeitimų atlikimo imitavimas (Ekspertizės ataskaitos 79 psl.).

51Teisėjų kolegija, remdamasi Ekspertizės ataskaitoje apteiktomis išvadomis, vertina, kad ieškovo programa sukurta nesilaikant reikalavimo taikyti HL 7 v 3 standartą komunikacijai neatitiks duomenų formatų transformacijos. Atsakovai nurodė, o ekspertai teismo posėdžio metu patvirtino, kad laikymasis šio standarto buvo reikšmingas atsakovo reikalavimas, nes, kaip buvo minėta, sukurta programa turėjo būti inkorporuota į kitų programų sistemą, o HL 7 v 3 standartas komunikacijai buvo svarbus, o šių programų jungimasis sistemoje yra būtent per minimą standartą ir atitinkamai nesilaikant šio standarto nebūtų įmanoma sukurtąją NESS – 2 programą sujungti su kitomis NESS sistemos elementais, t. y. pranešimai, kuriais apsikeičia atskiros sistemos komponentai bus iš dalies neatitinkantys. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi ekspertų paaiškinimus 2013 m. vasario 28 d. teismo posėdyje, sprendžia, kad nesilaikydamas pirkimo dokumentuose Techninėje specifikacijoje ir Techninės atitikties formoje nurodytų ir aukščiau išvardintų reikalavimų, susijusių su HL 7 v 3 standarto komunikacijai taikymu kuriamoje kompiuterinėje programoje, tiekėjas iš esmės pažeidė sutartį, o jo sukurta kompiuterinė programa NESS – 2 be esminių pakeitimų negali būti vertinama, kaip tinkamai sukurta ir taikytina perkančiosios organizacijos. Taigi ieškovo sukurta kompiuterinės programos NESS – 2 sukūrimas laikytinas, kaip netinkamai įvykdyta prievolė atsakovui, o šios programos jungiamosios dalies HL 7 v 3 standarto nesilaikymas, dėl aukščiau pasakyto, atitinkamai laikytinas esminiu sutarties pažeidimu, dėl kurio atsakovas turi teisinį pagrindą reikalauti nutraukti sutartį ir taikyti restituciją.

52Priėjusi tokios išvados teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovas prievolę įvykdė tinkamai ir, kad iš to atsakovui kyla pareiga sumokėti už atliktus darbus – kompiuterinės programos NESS – 2 sukūrimą.

53Apibendrinat tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, ir dėl to vertindamas ieškovo ir atsakovo padarytų sutarties pažeidimų mastą ir jų įtaką, tinkamam priešpriešinių sutarties šalių įsipareigojimų ir visos sutarties galutiniam įvykdymui, priėjo neteisėtų ir nepagrįstų išvadų. Todėl priežasties pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.) .

54Dėl restitucijos taikymo

55Atsakovas priešieškiniu prašo teismo taikyti visišką restituciją ir grąžinti jam viską, ką perkančioji organizacija vykdydama sutartį yra perdavusi ieškovui, t. y. sumokėtą avansą. Nutraukus sutartį, vadovaujantis CK 6.222 straipsnio 1 dalimi, taikoma restitucija; pagal bendrąją restitucijos taisyklę kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Atsakovas priešieškiniu prašo po sutarties nutraukimo taikyti restituciją ir priteisti jam iš ieškovo sumokėtą dydžio avansą.

56Pagal tarp šalių 2007 m. birželio 15 d. pasirašytos Paslaugų pirkimo sutarties Nr. EMC07/06-14/S-185 3 straipsnio 3.3. punktą atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 20 proc. sutarties kainos (avansinį mokėjimą), t. y. 755 134,16 Lt kuomet bus patvirtinta projekto įžanginė ataskaita (t. y. suderinti darbų terminai, užduotys ir darbų grafikas, kontroliniai patikros taškai ir pan.) (t. 1, b. l. 10). Bylos duomenimis atsakovas šią savo prievolę įvykdė – dėl to ginčo nėra.

57Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal ginčo sutarties 1 straipsnį, šios sutarties dalykas yra pilotinės Nacionalinio lygmens 11 funkcijų e. sveikatos informacinės sistemos sukūrimas ir įdiegimas (t. 1, b. l. 10). Kaip jau buvo minėta, pagal susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo mėn. 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2010), kompiuterinės programos sukūrimas ir įdiegimas yra nedalus dalykas. Dėl šios ir dėl kitų aukščiau sprendime išvardintų priežasčių, nėra galimybės ir teisinio pagrindo laikyti, kad kažkuri prievolės dalis yra įvykdyta tinkamai, tok, kol visa prievolė nėra įvykdyta tinkamai, taigi atitinkamai nėra ir teisinio pagrindo netenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimo taikyti visišką restituciją ir priteisti sumokėtą avansą pagal sutartį (CK 6.222 straipsnio 2 dalis).

58Teisėjų kolegijai konstatavus, kad Paslaugų pirkimo sutartis Nr. EMC07/06-14/S-185 nutraukta dėl ieškovo kaltės, tenkintinas ir atsakovo reikalavimas taikyti visišką restituciją.

59Dėl bylinėjimosi išlaidų

60Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priėmęs naują sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 4 d.). Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmetė, atsakovo priešieškinį tenkino. Atsižvelgiant į tai ieškovui neatlygintinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir išlaidos ekspertizės apmokėjimui, bei iš ieškovo priteistinas 25 000 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimas, kurio mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš ieškovo valstybės naudai taip pat priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme – 7,35 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str.).

61Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

62Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

63Ieškovo ieškinį atmesti.

64Atsakovo priešieškinį tenkinti.

65Pripažinti, kad uždaroji akcinė bendrovė „Etnomedijos Intercentras“ (j.a.k. 124259838) neteisėtai vienašaliai nutraukė su atsakovu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (j.a.k. 188603472) 2007 m. birželio 15 d. pasirašytą paslaugų pirkimo sutartį Nr. EMC 07/06-14/S-185.

66Priteisti atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai (j.a.k. 188603472) iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Etnomedijos Intercentras“ (j.a.k. 124259838) 755 134,16 Lt (septynių šimtų penkiasdešimt penkių tūkstančių šimto trisdešimt keturių litų ir šešiolikos centų) dydžio sumokėto avanso sumą.

67Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Etnomedijos Intercentras“ (j.a.k. 124259838) į valstybės biudžetą 7,35 Lt (septynis litus ir trisdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bei 25 000 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius litų) žyminio mokesčio – iš viso 25 007,35 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius septynis litus ir 35 centus).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Etnomedijos Intercentras“ pareikštu atsakovui Lietuvos... 5. Atsakovas pareikštu ieškovui priešieškiniu prašė: 1. pripažinti... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas, spręsdamas šalių ginčą, sprendė, kad šalis siejo sutartis, kuri... 9. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių sudarytos... 10. Atsakovo argumentus, kad ieškovas neįvykdė pagrindinio įsipareigojimo pagal... 11. Teismas, spręsdamas atsakovo priešieškinio pagrįstumo klausimą,... 12. Teismo vertinimu byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovui perduotas... 13. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes teismas padarė išvadą, kad darbų ne... 14. Atsakovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis... 15. Tai, kad atsakovas faktiškai atsisako parengtų NESS2 dalių, reiškia, jog... 16. Teismas, vadovaudamasis CK 6.55 straipsnio 1 dalimi, 6.658 straipsnio 4 dalimi,... 17. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 18. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Etnomedijos Intercentras“ prašo pakeisti... 19. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos... 20. Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos... 21. 1. Spręsdamas ginčą pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos... 22. 2. Pats ieškovas nuo pat paslaugų pirkimo sutarties įsigaliojimo sutartus... 23. 3. Teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovas sutartį nutraukė vien tik... 24. 4. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas iš... 25. 5. Teismas sprendime nemotyvuotai kritiškai vertino atsakovo argumentus, jog... 26. 6. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovas turėjo pagrindą dėl atsakovo... 27. 7. Byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad atsakovui perduotas... 28. 8. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010... 29. Ieškovas atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.... 30. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 31. teisiniai argumentai ir išvados... 32. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios... 33. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo ieškovui UAB „Etnomedijos... 34. Dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisinių padarinių ... 35. CK 6.38 straipsnio 3 dalyje ir 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutarties... 36. Nagrinėjamu atveju iš esmės ieškovas sutartį vienašališkai nutraukė... 37. Ieškovas savo sprendimą vienašališkai nutraukti ginčo sutartį dėl... 38. Taip pat ieškovas teigia, kad atsakovas nepasirašė prekių/paslaugų... 39. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo teiginiu, jog atsakovas tinkamai... 40. Visgi teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek susiklosčiusioje teismų... 41. CK 6.217 straipsnio 5 dalis suteikia šalims galimybę sudarant sutartį... 42. Teisėjų kolegija pažymi, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti... 43. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią;... 44. Pripažįstant favor contractus principo svarbumą sutartiniuose santykiuose,... 45. Šaliai priimat sprendimą vienašališkai nutraukti sutartį iš esmės... 46. Tarp šalių 2007 m. birželio 15 d. pasirašyta Paslaugų pirkimo sutartis Nr.... 47. Ieškovo teiginys, kad kuriant NESS-2 vadovavosi kita reikalavimo taikyti HL 7... 48. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp šalių pasirašytos Paslaugų pirkimo... 49. Ekspertų teigimu (2013 m vasario 28 d. teismo posėdžio protokolas), sukurtos... 50. Ekspertizės ataskaitoje ir ekspertų pozicija išsakyta 2013 m. vasario 28 d.... 51. Teisėjų kolegija, remdamasi Ekspertizės ataskaitoje apteiktomis išvadomis,... 52. Priėjusi tokios išvados teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio... 53. Apibendrinat tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos... 54. Dėl restitucijos taikymo... 55. Atsakovas priešieškiniu prašo teismo taikyti visišką restituciją ir... 56. Pagal tarp šalių 2007 m. birželio 15 d. pasirašytos Paslaugų pirkimo... 57. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal ginčo sutarties 1 straipsnį, šios... 58. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad Paslaugų pirkimo sutartis Nr.... 59. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 60. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos... 61. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 62. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą ir... 63. Ieškovo ieškinį atmesti.... 64. Atsakovo priešieškinį tenkinti.... 65. Pripažinti, kad uždaroji akcinė bendrovė „Etnomedijos Intercentras“... 66. Priteisti atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai... 67. Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Etnomedijos...