Byla 2-393-772/2014
Dėl likusios draudimo išmokos dalies priteisimo, dalyvaujant Institucijoms, duodančioms išvadą byloje Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT) ir Lietuvos bankui (LB)

1Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,

2sekretoriaujant Erikai Andrulienei,

3dalyvaujant ieškovui J. B., jo advokatei S. Balčiūnienei, atsakovo Seesam Insurance AS atstovui G. V. ir atsakovo ADB ,,Ergo Lietuva“ atstovui M. K., neatvykus Institucijų, duodančių išvadą byloje Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, bei Lietuvos banko atstovams, gauti prašymai byla nagrinėti jiems nedalyvaujant,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovams: Seesan Insurance AS ir ADB ,,Ergo Lietuva“ dėl likusios draudimo išmokos dalies priteisimo, dalyvaujant Institucijoms, duodančioms išvadą byloje Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT) ir Lietuvos bankui (LB).

5Teismas, iš nagrinėjęs bylą,

Nustatė

6ieškovas 2013-06-28 su ieškiniu kreipėsi į teismą nurodydamas, kad su atsakovu (draudiku) Seesam Insurance AS, veikiančiu per Lietuvos filialą sudarė būsto ir gyventojų turto draudimo sutartį Nr. 220 0021374/2011, kurios pagrindu buvo apdraustas jam nuosavybės teise priklausantis gyvenamojo namo vidaus kilnojamasis turtas, nesudarant turto sąrašo, esantis ( - ). Draudimo sutarties galiojimą patvirtina 2011-06-26 Būsto ir gyventojų turto draudimo polisas Nr. 220 0021371/2011. Draudimo laikotarpis: nuo 2011-07-15 iki 2012-07-17. Draudimo suma - 300 000 litų.

7Ieškovas J. B. su atsakovu (draudiku) ADB „ERGO Lietuva“ taip pat sudarė gyventojų turto draudimo sutartį. Draudimo sutarties galiojimą patvirtina 2012-04-25 Gyventojų turto draudimo liudijimas Nr. 300-0080326. Draudimo laikotarpis: nuo 2012-04-26 iki 2013-04-26. Šia Sutartimi ieškovas irgi apdraudė kilnojamąjį turtą, esantį adresu ( - ) Draudimo suma - 300 000 litų.

8Taigi, tas pats objektas - namo vidaus kilnojamasis turtas, esantis ( - ), buvo apdraustas pagal dvi draudimo sutartis su skirtingais draudikais (dvigubas draudimas, LR CK 6.1001 str. 4 d.).

92012 m. liepos 1 d. gyvenamajame name, esančiame ( - ) kilusio gaisro metu sudegė ir buvo visiškai sunaikintas gyventojų turto draudimu apdraustas kilnojamasis turtas. 2012 m. liepos 1 d. 05 val. 16 min. Bendrojo pagalbos centro Šiaulių skyrius gavo pranešimą apie ( - ), esančiame gyvenamajame name, nuosavybės teise priklausančiame ieškovui J. B., kilusį gaisrą. Šiaulių apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba konstatavo, kad gaisro metu nudegė gyvenamojo namo stogas, išdegė namo perdengimas ir visas namo vidus. Sudegė ir buvo sunaikinti namo viduje buvę namų apyvokos daiktai, dokumentai, vertybės.

10Tarp šalių iškilo ginčas dėl draudimo sutarties išsiaiškinimo ir vykdymo, dėl draudimo išmokos, mokamos pagal Gyventojų turto draudimo sutartis, dydžio nustatymo teisingumo. Ginčas kilo tarp ieškovo vartotojo J. B. ir finansų rinkos dalyvių draudikų Seesam Insurance AS, veikiančio per Lietuvos filialą ir ADB „ERGO Lietuva“, netinkamai apskaičiavus ir išmokėjus draudėjui ne visą pagal Gyventojų turto draudimo sutartis jam priklausančią draudimo išmoką - kurią sudaro 300 000 litų. Kiekvienas iš atsakovų, esant dvigubam draudimui (LR CK 6.1001 str. 4 d.) turėtų ieškovui sumokėti ne mažesnę kaip 150 000 Lt draudiminę išmoką. Atsakovas Seesam Insurance AS, veikiantis per Lietuvos filialą sumokėjo ieškovui 100 654 Lt draudiminę išmoką. Atsakovas ADB „ERGO Lietuva“ sumokėjo ieškovui 97 724 Lt.

11Lietuvos bankas, vadovaudamasis LR Lietuvos banko įstatymo 47 str. ir Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos banko valdybos 2012-01-26 nutarimu Nr. 03-23 „Dėl vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ išnagrinėjo abu ginčus, kilusius tarp ieškovo, draudėjo J. B. ir draudikų Seesam Insurance AS ir ADB „Ergo Lietuva“ ir priėmė rekomendacinius sprendimus, kuriuos atsakovai įvykdė, tačiau ieškovui buvo atlyginti ne visi patirti nuostoliai, kurių bendra suma - 300 000 Lt. Dėl to ieškovas mano, kad atsakovai įpareigotini vykdyti Gyventojų turto draudimo sutartis. Iš atsakovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Lietuvos filialo jam priteistina likusi 49 346 Lt, draudiminė išmoka. Iš atsakovo ADB „ERGO Lietuva“ irgi priteistina likusi 52 276 Lt draudiminė išmoka. Ieškovas ieškinyje nurodė šiuos teisinius argumentus.

121. Dėl draudimo sutarties turinio aiškinimo.

13Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Draudimo apsauga - tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui - draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui (CK 6.987 straipsnis, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Draudimo sutarties šalys paprastai nesidera dėl sutarties sąlygų, draudimo sutartis sudaroma pagal draudiko parengtas standartines draudimo rūšies taisykles prisijungimo būdu (CK 6.160 straipsnio 2 dalis, 6.185 straipsnio 1 dalis). Draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyti draudiminiai įvykiai, taip pat gali būti nustatyta, kurie įvykiai nelaikomi draudiminiais. Vadovaujantis civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principais, draudikas, turėdamas įstatymo suteiktą teisę parengti draudimo rūšies taisykles, privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi. Jeigu sutarties sąlygos vis dėlto suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis). CK 6.193 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.

14Draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudimo liudijimas (polisas) (Draudimo Įstatymo 2 straipsnio 18 punktas). Draudimo polise nurodomos pagrindinės draudimo sutarties sąlygos. Jos gali būti detalizuojamos, taip pat papildomos atitinkamos rūšies draudimo taisyklėse, kurios yra sudėtinė draudimo sutarties dalis. Draudėjas su jomis susipažįsta ir tai patvirtina pasirašydamas polisą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo polise nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teisme Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. E. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3- 315/2006). Šios, sutartį individualizuojančios, sąlygos turėtų priklausyti nuo draudėjo pasirinkimo neišeinant už tam tikrų įstatymo ir draudiko nustatytų ribų, nes nuo draudimo apsaugos apimties pasirinkimo priklauso draudimo įmokos - dydis.

151.1. Dėl Būsto ir gyventojų turto draudimo sutarties, sudarytos su atsakovu Seesam Insurance AB per Lietuvos filialą (draudimo poliso Nr. 220 0021371/2011).

16Iš teismui pateiktos Būsto ir gyventojų turto draudimo sutarties sudarytos su atsakovu Seesam Insurance AB Lietuvos filialu (draudimo poliso Nr. 220 0021371/2011) turinio matyti, kad šioje draudimo sutartyje yra nustatytos išimtinai draudikui naudingos papildomos sąlygos: išmokos už daiktų grupes apribojimai. LR CK 6.992 str. numatyta, kad sutarčiai esant sudarytai pagal standartines sąlygas (pagal draudimo rūšies taisykles) yra taikomos LR Civilinio kodekso 6.185 - 6.187 straipsniu normos. Būtent šios papildomos draudimo sutarties sąlygos ieškovui buvo netikėtos (LR CK 6.186 str.). Jų sudarant sutartį detaliau šalys neanalizavo, neaptarinėjo. Draudikas pateikė pasirašyti jo paties parengtą dokumentą - Būsto ir gyventojų turto draudimo polisą, kuriame buvo nurodyti draudėjo anketiniai duomenys, draudžiamas turtas, apdraudžiamos rizikos, draudimo laikotarpis. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad yra padarytas įrašas, jog vidaus turtas yra apdraustas be sąrašo, o turto draudimo suma - 300 000 litų. Su šiomis sąlygomis ieškovas sutiko, nes buvo įsitikinęs, kad tuo atveju, jei bus sunaikintas visas jam priklausantis turtas, ieškovui bus išmokėta 300 000 litų draudimo išmoka. Tuo tarpu kitame lape labai smulkiu ir sunkiai jam įskaitomu šriftu išdėstytų sąlygų turinio niekas ieškovui neaiškino. Šiose sąlygose jau vardijamos namų turto grupės bei išmokų už šių daiktų grupes apribojimai, nenurodant ar tie apribojimai taikomi sugadinimo ar sunaikinimo atveju. Darytina išvada, kad minėtų sutarties sąlygų pasekmių rizika tenka ieškovui, nes apdraudžiant turtą jo sąrašas nebuvo sudarytas. Šį sąrašą jau po to, kai turtas buvo sudegęs, ieškovas sudarinėjo streso būsenoje. Sunkiai sekėsi viską atgaminti, dokumentai, patvirtinantys sudegusių daiktų įsigijimą, taip pat sudegė, todėl galėjo sąraše netiksliai nurodyti daiktų kainas, neprisiminti kai kurių name buvusių daiktų ir pan. O draudimo išmoka buvo mažinama būtent atsižvelgiant į jo pateiktą daiktų sąrašą, o ne vadovaujantis sutartimi nustatyta draudimo suma. Ieškovas teigė, kad LR CK 6.186 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog sprendžiant, ar sąlyga yra netikėta ar ne, reikia atsižvelgti į jos turinį, formuluotę bei išraiškos būdą. Ieškovas nurodė, kad jei sudarant draudimo sutartį draudikas būtų į tai atkreipęs jo dėmesį, jis būtų sudarinėjęs daiktų sąrašą iki draudimo sutarties sudarymo, apskaičiavęs kiekvienos daiktų grupės kainas ir siūlęs savo sąlygas. Tačiau tai nebuvo padaryta. Dėl to, atsižvelgiant į sutarties turinį, į tai, kad apdraudžiant turtą, jo sąrašas nebuvo sudarinėjamas, ieškovas nori, jog netikėtomis ir negaliojančiomis sąlygomis pripažintinos Būsto ar gyventojų turto draudimo polise Nr. 220 0021371/2011 nurodytos papildomos sąlygos „namų turtui taikomi išmokos už turto daiktų grupes apribojimai“.

17Pagal ieškovą teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog būtų kvalifikuoti sutartiniai teisiniai santykiai, visų pirma būtina nustatyti tikrąjį sutarties turinį, t. y. sutartį išaiškinti. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193 - 6.195 straipsniuose, bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, priimtose konkrečiose bylose aiškinant sutartį, anot ieškovo būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, jog aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d, nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma .,ARUM“, bylos Nr. 3 K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3- 203/2007 ir kt.) Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Sutartį būtina aiškinti kaip vientisą dokumentą, o ne vertinti atskiras jos sąlygas.

18Sudarydamas net dvi draudimo sutartis tam pačiam turtui, ieškovas siekė maksimaliai apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Gyvenamasis namas buvo neseniai pastatytas. (2008 m.). Jį statėsi pats ieškovas, įdėjo daug pastangų, kad pasiektų norimą rezultatą. Tai buvo jo viso gyvenimo svajonė ir tikslas. Name buvo nauji daiktai, įsigyti 2009 - 2011 metais. Todėl apdrausdamas šį turtą persistengė, jau vien tuo palengvindamas draudikų padėtį, nes kiekvienam iš jų sudarė sąlygas išmokėti tik 50% draudimo išmokos. Taigi, draudimo sutarties tikslas buvo visais įmanomais būdais apsaugoti turtinius interesus žalos atsiradimo atveju ir šis tikslas buvo įgyvendinamas pasirenkant 300 000 Lt draudimo sumą bei draudiminės apsaugos apimtį. Šios sąlygos turėjo būti individualizuojamos draudimo polise, tačiau tai nebuvo padaryta.

191.2. Dėl Gyventojų turto draudimo sutarties, sudarytos su atsakovu ADB ,,ERGO Lietuva“ (draudimo liudijimas Nr. 300-0080326).

20Iš teismui pateikto Gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. Nr. 300-0080326 (sutarties), sudaryto su atsakovu ADB „ERGO Lietuva“ turinio matyti, kad šioje draudimo sutartyje taip pat yra nustatytos išimtinai draudikui naudingos sąlygos: išmokos už vertybes apribojimas 20 % namų turto draudimo sumos, bet ne daugiau, kaip 20 000 litų, tame tarpe grynieji pinigai 1 000 Lt, juvelyrika 3 000 Lt, finansiniai dokumentai 1 000 Lt. Šios papildomos draudimo sutarties sąlygos ieškovui buvo netikėtos (LR CK 6.186 str.). Jų ieškovas su draudiku neaptarinėjo. Draudikas pateikė pasirašyti jo paties parengtą dokumentą - Gyventojų turto draudimo liudijimą, kuriame buvo nurodyti ieškovo anketiniai duomenys, draudžiamas turtas, apdraudžiamos rizikos, draudimo laikotarpis. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad padarytas įrašas apie tai, jog vidaus turtas yra apdraustas be sąrašo, o turto draudimo suma - 300 000 litų. Su šiomis sąlygomis ieškovas sutiko. Taigi, atsižvelgiant į sutarties turinį, į tai, kad apdraudžiant turtą, jo sąrašas nebuvo sudarinėjamas, netikėtomis ir negaliojančiomis sąlygomis pripažintinos Gyventojų turto draudimo liudijime Nr. 300-0080326 nurodytos sąlygos „išmokos už vertybes apribojimas 20 % namų turto draudimo sumos, bet ne daugiau, kaip 20 000 litų, tame tarpe grynieji pinigai 1 000 Lt, juvelyrika 3 000 Lt, finansiniai dokumentai 1000 Lt.“

21LR CK 6.188 str, 1 d. numatyta, kad vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias vartojimo sutarties sąlygas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus. Šiuo atveju minėtos Draudimo sutarčių sąlygos yra laikytinos nesąžiningomis ir pripažintinos negaliojančiomis, nes apriboja paslaugų teikėjo civilinę atsakomybę už žalą, padarytą vartotojo turtui (LR CK 6.188 str. 2 d. 1 p.).

222. Dėl draudimo sutarčių netinkamo vykdymo ir draudimo išmokos priteisimo.

23Draudimo Taisyklėse nustatytu laiku ieškovas informavo abu atsakovus (draudikus) apie atsitikusį draudiminį įvykį: 2012 m. liepos 1 d. Seesam Insurance AB Lietuvos filialas gavo jo žodinį pranešimą apie 2012-07-01 kilusį gaisrą, o 2012 m. rugpjūčio 24 d. - rašytinį Pranešimą apie įvykį, kurio metu ieškovas patyrė žalą. Ieškovas paruošė ir pateikė Draudikui sąrašą sunaikinto ir prarasto turto, nurodydamas jo vertę prieš pat įvykstant draudiminiam įvykiui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad gyvenamasis namas, kuris sudegė, buvo baigtas statyti tik 2008 metais rudenį. Kilnojamieji daiktai (baldai, buitinė technika, kompiuterinė technika, indai, namų apyvokos daiktai) buvo įsigyti nauji ir kokybiški, per laikotarpį nuo 2009 iki 2011 metų. Ieškovas sudarė Draudikui sąlygas apžiūrėti sugadintą kilnojamąjį turtą. Laikėsi visų Draudiko nurodymų. Atsakovas Seesam Insurance AB Lietuvos filialas atliko žalos administravimo veiksmus. Įvykis pripažintas draudžiamuoju. Seesam Insurance AS Lietuvos filialo turto žalų ekspertams neteisingai įvertinus gaisro metu 100 procentų sunaikinto namų turto, apdrausto Būsto ir gyventojų turto draudimo sutartimi, vertę ir 2012 m. rugsėjo 25 d. Pranešime apie nuostolių atlyginimą Nr. 12/220-0418 nurodžius, kad išmokėtiną apskaičiuotą draudimo išmokos dydį sudaro tik 69 674,71 Lt, nesutikdamas su šiuo vertinimu, ieškovas 2012-10-29 pateikė Draudikui Seesam Insurance Lietuvos filialui Pretenziją. Prašė peržiūrėti draudimo išmokos dydžio apskaičiavimą.

24Draudimo Taisyklėse nustatytu laiku informavo Draudiką ADB „ERGO Lietuva“ apie atsitikusį draudiminį įvykį, kurio metu patyrė žalą. Paruošė ir pateikė Draudikui sąrašą sunaikinto ir prarasto turto, nurodydamas jo vertę prieš pat įvykstant draudiminiam įvykiui. Pateiktame gaisro metu sunaikintų daiktų sąraše nurodyta, kad šio turto įsigijimo kainų suma yra 357 598 Lt. Sudarė Draudikui sąlygas apžiūrėti sugadintą kilnojamąjį turtą. Ieškovas laikėsi visų Draudiko nurodymų. 2012 m. rugsėjo 24 d. Sprendime (2012-07-01 žaloje Nr. 800326-0302 1-001) nurodyta, kad 2012-07-01 įvykio metu nukentėjusio turto vertė (žalos dydis) - 107 329,42 Lt. Minėtame Sprendime nurodyta, kad žalos išmokos dydis yra 53 664,71 Lt (esant dvigubo draudimo faktui, 107 329,42 Lt : 2). Nesutikdamas šiuo vertinimu, ieškovas 2012-10-29 pateikė Draudikui ADB „ERGO Lietuva“ Pretenziją. Prašė peržiūrėti draudimo išmokos dydžio apskaičiavimą.

25Abu atsakovai gavo ieškovo pateiktas Pretenzijas ir pateikė į jas atsakymus raštu.

26Atsakovas Seesam Insurance AB Lietuvos filialas 2012 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. 12/220-0418 nurodė, kad draudikas tinkamai apskaičiavo 139 349,42 Lt draudimo išmokos dydį. Nurodė, kad apskaičiuodamas draudimo išmokos dydį, atsakovas vadovavosi ADB „Seesam Lietuva“ būsto ir gyventojų turto draudimo taisyklėmis (9.5 bei 9.15 punktais) bei bendrosiomis draudimo sutarties sąlygomis. Atsižvelgiant į dvigubo draudimo sąlygą (LR CK 6.1001 str. 4 d.), Bendrųjų sutarties sąlygų 6.2.3 p., draudimo išmoka buvo sumažinta 50 %, todėl yra lygi 69 674,71 Lt. Ši suma buvo pervesta į ieškovo sąskaitą. Esant šioms aplinkybėms draudikas Seesam Insurance AB Lietuvos filialas atsisakė tenkinti ieškovo Pretenziją.

27Atsakovas ADB „ERGO Lietuva“ 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimu 2012-07-01 žaloje Nr. 80326-0302 1-001 nurodė, kad remiantis Draudimo sutarties Nr. 300-0080326 sąlygomis bei faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, kad 2012-07-01 ieškovo patirtos žalos dydis yra 107 329,42 Lt. Atsakovas apskaičiuodamas draudimo išmokos dydį, vadovavosi Gyventojų turto draudimo taisyklėmis (ERGO, GTDT,10) Nr. 056. Atkreipė ieškovo dėmesį į tai, kad remiantis minėtų Taisyklių 29 skirsniu draudikas turi teisę nuo 15 iki 50% mažinti draudimo išmoką arba jos nemokėti, jeigu draudėjas nevykdo savo pareigų, numatytų Taisyklių 3 skirsnyje. Apskaičiuotą išmokamą išmoką sudaro 33 664,71 Lt, nes 2012-07-16 buvo išmokėta avansinė draudimo išmoka - 20 000 Lt. Bendra išmokamos draudimo išmokos suma - 53 664,71 Lt.

28Tarp šalių iškilus ginčui dėl draudimo išmokos, mokamos pagal Gyventojų turto draudimo sutartis, dydžio nustatymo teisingumo, gindamas vartotojo teises, vadovaudamasis LR Lietuvos banko įstatymo normomis bei Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos banko valdybos 2012 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 03-23 „Dėl Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2012 m. gruodžio 6 d. ieškovas kreipėsi į Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentą, pateikdamas Lietuvos banko valdybos 2012-01-26 nutarimu Nr. 03-23 patvirtintos formos Vartotojo Kreipimąsi, kuriuo prašė įpareigoti finansų rinkos dalyvį Seesam Insurance AS Lietuvos filialą už draudiminį įvyki, įvykusi 2012-07-01 teisingai apskaičiuoti draudiminę išmoką ir išmokėti 50% draudimo sumos, t y. 150 000 litų draudiminę išmoką (300 000 Lt : 2).

292012 m. gruodžio 8 d. ieškovas kreipėsi į Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentą, pateikdamas Lietuvos banko valdybos 2012-01-26 nutarimu Nr. 03-23 kitą patvirtintos formos Vartotojo Kreipimąsi, kuriuo prašė įpareigoti finansų rinkos dalyvį ADB „Ergo Lietuva“ už draudiminį įvykį, įvykusį 2012-07-01 teisingai apskaičiuoti draudiminę išmoką ir išmokėti 50% draudimo sumos, t.y. 150 000 litų draudiminę išmoką (300 000 Lt : 2).

30Lietuvos bankas, vadovaudamasis LR Lietuvos banko įstatymo 47 str. ir Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos banko valdybos 2012-01-26 nutarimu Nr. 03-23 „Dėl vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ išnagrinėjo abu ginčus, kilusius tarp ieškovo draudėjo J. B. ir draudikų Seesam Insurance AS ir ADB „Ergo Lietuva“ ir priėmė sprendimus, kuriais jo reikalavimus patenkino iš dalies. 2013-03-20 Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Direktoriaus sprendime Nr. 242-105 „Dėl J. B. ir Seesam Insurance AS ginčo“ pažymėjo, kad Būsto ir gyventojų turto draudimo sutarties (draudimo liudijimo Nr. 220 0021371/2011) šalių nustatytos nuostolio dėl kilnojamojo turto sugadinimo ir sunaikinimo nustatymo sąlygos yra įtvirtintos draudimo taisyklėse. Minėtame Sprendime teigiama, kad Draudimo liudijime yra nurodyta, jog tarp ginčo šalių sudarytai sutarčiai yra taikomos 2010 m. sausio 1 d. redakcijos Bendrosios draudimo sutarties sąlygos ir 2010 m. rugpjūčio 16 d. redakcijos Būsto ir gyventojų turto draudimo taisyklės. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad 2011-06-28 Būsto ir gyventojų turto draudimo polise Nr. 220 0021371/2011 yra nurodyta, jog taikomos ADB „Seesam Lietuva“ būsto ir gyventojų turto draudimo taisyklės - 2011-11-02 redakcija, o jam 2011 m. birželio 28 d. sudarant draudimo sutartį buvo pateiktos ir į Būsto ir gyventojų turto draudimo polisą įrašytos dar neegzistuojančios Būsto ir gyventojų turto draudimo taisyklės, patvirtintos ADB „Seesam Lietuva“ generalinio direktoriaus 2011 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. ĮS-B-12-2011 ir galiojančios nuo 2011 m. lapkričio 2 d. Sprendime remiamasi būtent šių Taisyklių 9.5 punktu. Minėtame 2013-03-20 Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Direktoriaus sprendime Nr. 242-105 prieita išvados, kad draudikas neįrodė aplinkybių, suteikiančių teisę sumažinti draudimo išmoką, apskaičiuojant mažesnę, nei nurodė pareiškėjas, analogiškų daiktų įsigijimo kainą (LR Draudimo įstatymo 96 str. 6 d.). Nagrinėjamu atveju, įvertinus ginčo šalių paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, spręsta, kad patirto nuostolio apskaičiavimui turėjo įtakos draudimo sutartyje numatyti išmokos už drabužių, avalynės, patalynės ir vertybių grupes apribojimai. Ginčą sprendusi institucija minėtame Sprendime konstatavo, kad ieškovo patirtas nuostolis, pagal kurį skaičiuojama draudimo išmoka, atsižvelgiant į draudimo sutartimi nustatytus išmokų už daiktų grupes apribojimus, yra: 1) dėl baldų grupei priskirtų daiktų sunaikinimo - 83 920 Lt; 2) dėl vaizdo, garso aparatūros grupei priskirtų daiktų sunaikinimo - 18 100 Lt; 3) dėl kompiuterių ir kompiuterinės technikos grupei priskirtų daiktų sunaikinimo - 8 500 Lt; 4) dėl buitinės technikos grupei priskirtų daiktų sunaikinimo - 14 758 Lt; 5) dėl indų, namų apyvokos daiktų grupei priskirtų daiktų sunaikinimo - 10 140 Lt; 6) dėl drabužių, avalynės, patalynės grupei priskirtų daiktų sunaikinimo - 45 000 Lt; 7) dėl sporto ir poilsio inventoriaus grupei priskirtų daiktų sunaikinimo – 3 400 Lt; 8) dėl šviestuvų, kilimų grupei priskirtų daiktų sunaikinimo – 2 490 Lt; 9) dėl vertybių grupei priskirtų daiktų sunaikinimo – 15 000 Lt. Iš viso - 201 308 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl išmokos mažinimo 50 %, draudiko išmokama draudimo išmoka turi sudaryti 100 654 Lt. Kadangi draudikas Seesam Insurance AS buvo ieškovui išmokėjęs 69 674,71 Lt draudimo išmoką, Lietuvos bankas minėtu sprendimu iš dalies tenkindamas ieškovo reikalavimą, rekomendavo išmokėti ieškovui, draudėjui J. B. papildomą draudimo išmokos dalį - 30 979,29 Lt. Draudikas šį sprendimą įvykdė.

312013-03-20 Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Direktoriaus sprendime Nr. 242-106 „Dėl J. B. ir Ergo Insurance AS ginčo“ pažymėta, kad Gyventojų turto draudimo sutartyje (draudimo liudijimo Nr. 300-0080326) šalių sutartos nuostolio dėl kilnojamojo turto sugadinimo ir sunaikinimo nustatymo sąlygos yra įtvirtintos draudimo liudijime ir Taisyklėse. Remiantis draudimo sutarties sąlygomis prieita išvados, kad dėl nauja verte apdrausto namų turto sunaikinimo mokama draudimo išmoka yra lygi tokios pat paskirties, rūšies, tipo, kokybės, galingumo ar analogiškų parametrų daiktų įsigijimo kainai, neatsižvelgiant į turto nusidėvėjimą sutarties galiojimo metu. Minėtame sprendime taip pat padaryta išvada apie tai, kad draudikas neįrodė aplinkybių suteikiančių teisę sumažinti draudimo išmoką, apskaičiuojant mažesnę, nei nurodė pareiškėjas, analogiškų daiktų įsigijimo kainą (LR Draudimo įstatymo 96 str.. 6 d.). Todėl nuostolio dėl turto sunaikinimo suma turi būti skaičiuojama, remiantis draudėjo pateiktais duomenimis apie daiktų įsigijimo kainas. Nagrinėjamu atveju, įvertinus ginčo šalių paaiškinimus ir pateiktus įrodomus, spręsta, kad nuostolių skaičiavimui turėjo įtakos draudimo sutartyje numatytas išmokos už vertybių grupę apribojimas: draudimo išmoka dėl vertybių praradimo nebus didesnė negu 20 000 Lt, tarp jų dėl grynųjų pinigų – 1 000 Lt, juvelyrikos – 3 000 Lt, finansinių dokumentų – 1 000 Lt. Ginčą sprendusi institucija, remdamasi draudiko pateiktos lentelės duomenimis, konstatavo, kad ieškovo patirtas nuostolis, pagal kurį skaičiuojama draudimo išmoka yra: 1) dėl baldų grupei priskirtų daiktų sunaikinimo - 83 120 Lt (atsakovo Seesam Insurance AS pateiktų duomenų pagrindu už tuos pačius daiktus apskaičiuota draudimo išmoka – 83 920 Lt.); 2) dėl vaizdo, garso aparatūros grupei priskirtų daiktų sunaikinimo - 16 300 Lt (atsakovo Seesam Insurance AS pateiktų duomenų pagrindu už tuos pačius daiktus apskaičiuota draudimo išmoka - 18 100 Lt); 3) dėl kompiuterių ir kompiuterinės technikos grupei priskirtų daiktų sunaikinimo - 7 300 Lt (atsakovo Seesam Insurance AS pateiktų duomenų pagrindu už tuos pačius daiktus apskaičiuota draudimo išmoka - 8 500 Lt); 4) dėl buitinės technikos grupei priskirtų daiktų sunaikinimo - 14 758 Lt (šioje pozicijoje abiejų atsakovų apskaičiuotos draudimo išmokos dydis sutampa); 5) dėl indų, namų apyvokos daiktų grupei priskirtų daiktų sunaikinimo – 7 540 Lt (atsakovo Seesam Insurance AS pateiktų duomenų pagrindu už tuos pačius daiktus apskaičiuota draudimo išmoka - 7 540 Lt); 6) dėl sporto ir poilsio inventoriaus grupei priskirtų daiktų sunaikinimo – 3 400 Lt (šioje pozicijoje abiejų atsakovų apskaičiuotos draudimo išmokos dydis sutampa); 7) dėl šviestuvų, kilimų grupei priskirtų daiktų sunaikinimo – 2 490 Lt (atsakovų pozicijos sutampa); 8) dėl drabužių, avalynės, patalynės grupei priskirtų daiktų sunaikinimo - 40 540 Lt. Ginčą tyręs Lietuvos bankas iš dalies patenkino ieškovo reikalavimą ir priėmė preliminarų sprendimą rekomenduoti draudikui ADB „ERGO Lietuva“ išmokėti ieškovui papildomą draudimo išmokos dalį, apskaičiuotą atsižvelgiant į nustatytą 97 724 Lt nuostolio sumą. Draudikas šį sprendimą įvykdė.

32Ieškovas atkreipė teismo dėmesį į tai, kad atsakovai yra savo verslo profesionalai (įmonės), todėl jeigu jie prievolės nevykdo ar vykdo ją netinkamai, tai atsako visais atvejai, išskyrus atvejus, jeigu įrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (LR CK 6.256 str. 4 d.). Taigi, finansų rinkos dalyviai draudikai Seesam Insurance AS Lietuvos filialas ir ADB „ERGO Lietuva“, netinkamai vykdė su ieškovu sudarytas draudimo sutartis: neteisingai apskaičiavo ir išmokėjo ne visą pagal Gyventojų turto draudimo sutartis ieškovui priklausančią draudimo išmoką - kurią sudaro 300 000 litų. Kiekvienas iš atsakovų, esant dvigubam draudimui (LR CK 6.1001 str. 4 d.) turėjo sumokėti ne mažesnę kaip 150 000 Lt draudiminę išmoką. Atsakovas Seesam Insurance AS Lietuvos filialas sumokėjo 100 654 Lt. draudiminę išmoką. Iš atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo draudėjui, ieškovui J. B., priteistina 49 346 Lt draudiminė išmoka (150 000 Lt - 100 654 Lt). Atsakovas ADB „ERGO Lietuva“ sumokėjo 97 724 Lt draudiminę išmoką. Iš atsakovo ADB „ERGO Lietuva“ priteistina 52 276 Lt draudiminė išmoka (150 000 Lt - 97 724 Lt).

33Vadovaujantis LR CK 6.987 str.; 6.997 str.; 6.205 str.; 6.256 str. 4 d.: 6.1001 str. 4 d.; 6.185 - 6.187 str.; 6.188 str. 1 d. bei 2 d. 1 p.; 6.37 str., 6.210 str. 1 d.; LR CPK 30 str. 11 d.; 83 str. 1d. 1 p.; 93 str.; 98 str. ieškovas teismo prašė:

341. Pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias bei netikėtas (siurprizines) atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialas 2011-06-26 sudarytame Būsto ir gyventojų turto draudimo polise Nr. 220 0021371/2011 nurodytas papildomas sąlygas: namų turtui taikomi išmokos už turto daiktų grupes apribojimai: baldai - 105 000 Lt; buitinė technika - 60 000 Lt; kompiuteriai ir kompiuterinė technika - 45 000 Lt; indai, namų apyvokos daiktai - 15 000 Lt; vaizdo, garso aparatūra - 60 000 Lt, šviestuvai, kilimai - 30 000 Lt; drabužiai, avalynė, patalynė - 45 000 Lt; sporto ir poilsio inventorius - 15 000 Lt.; vertybės - 15 000 Lt.

352. Pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias bei netikėtas (siurprizines) atsakovo ADB „ERGO Lietuva“ 2012-04-25 sudarytame Gyventojų turto draudimo liudijime Nr. 300-0080326 nurodytas papildomas sąlygas: „išmokos už vertybes apribojimas 20 % namų turto draudimo sumos, bei ne daugiau, kaip 20 000 litų, tame tarpe grynieji pinigai 1 000 Lt, juvelyriška 3 000 Lt, finansiniai dokumentai 1 000 Lt“.

363. Įpareigoti draudimo bendrovę Seesam Insurance AS, veikiančią per Lietuvos filialą vykdyti būsto ir gyventojų turto draudimo sutartį Nr. 220 0021371/2011 ir priteisti ieškovui J. B. 49 346 Lt draudiminę išmoką.

374. Įpareigoti draudimo bendrovę ADB „ERGO Lietuva“ vykdyti gyventojų turto draudimo sutartį Nr. 300-0080326 ir priteisti ieškovui J. B. 52 276 Lt draudiminę išmoką.

385. Priteisti ieškovui J. B. iš atsakovų Seesam Insurance AS Lietuvos filialo bei ADB „ERGO Lietuva“ 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

396. Priteisti ieškovui J. B. iš atsakovų visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

40Ieškovas savo reikalavimus atsakovams grindė į bylą pateiktais rašytiniais ir šiais įrodymais.

41Liudytoja R. V. duodama parodymus teisme nurodė, kad dirba atsakovo I bendrovėje ir kaip draudiko atstovas atstovavo pastarąjį sudarant sutartį su ieškovu. Teigė, kad ieškovas yra lojalus bendrovės klientas ir jo turto draudimas buvo atnaujintas 4 kartus. Draudimo suma nustyta atsižvelgiant į ieškovo gyvenamojo namo plotą. Teigė, kad sudarant sutartį su klientu jų bendrovės atstovai nevyksta į vietą ir neatlieka apžiūrų. Po gaisro klientas turėjo pateikti turto sąrašą, o po to ekspertas vyko į vietą. Apie tai, kad klientas turi dvigubą draudimą ji nieko nežinojo. Nurodė, kad bendraujant su ieškovu jis daug klausimų nepateikė, tačiau klausė tik apie tai, kiek jam būtų atlyginta jeigu sudegs baldai. Teigė, kad klientui nesakė, jog sudegus apdraustam turtui jis gaus visus 300 000 Lt. Parodė, kad pats klientas renkasi kaip draustis ar pagal sąrašą, ar pagal namo kvadratūrą. Ji tik viską paaiškina pagal draudimo taisykles. Net ir klientui draudžiantis pagal daiktų sąrašą, vis tiek būtų atliekamas apskaičiavimas draudimo išmokos sumos. O kada nesant sąrašo sudaromas turto draudimas, tada vis tiek yra žiūrima į apdraustų daiktų grupių limitus. Pripažino, kad pagal turto sąrašą ji nėra apdraudusi nė vieno kliento. Apskaičiuojant išmokos dydį yra pasitelkiama kompiuterinė programa. Teigė, kad sudegus daiktams pirktiems iki 5 metų senumo, už juos yra atlyginama nauja verte.

42Liudytoja R. S., duodama teisme parodymus nurodė, kad yra ieškovo sesuo, dirba pas atsakovą II, bei sutinka duoti parodymus. Teigė, kad tokių sutarčių kokią ji sudarė su broliu savo praktikoje yra sudariusi daug. Žinodama, kad brolis yra apsidraudęs kitose draudimo bendrovėse, ji pasiūlė jam apsidrausti ir jos darbdavio bendrovėje, nes žinojo, jog ankstesnė būsto turto draudimo sutartis greit nustos galioti. Nurodė, kad drausdama brolio namų turtą ji duomenų bazėje įveda namo kvadratūrą ir gauna draudiminę sumą. Tuo metu jai neatrodė, kad draudimo suma yra didelė, o jeigu brolis būtų pasakęs, kad name yra daugiau turto tuomet ji būtų turėjusi kreiptis į savo vadovą ir gal būt tada turtas galėjo būti apdraustas pagal sąrašą. Per savo darbo praktiką ji nėra apdraudusi namų turto pagal sąrašą. Parodė, kad brolis tuo metu buvo pas ją svečiuose kai jo name kilo gaisras. Dėl broliui priklausančios išmokos dydžio ji nieko negali pasakyti, nes nėra tos srities specialistė. Ji tik žino, kad gaisrininkai atmeta padegimo versiją. Nurodė, kada pagal sąrašą paprastai yra draudžiamas įmonių turtas. Nurodė, kad su broliu nekalbėjo apie tai kiek jis gautų, jeigu sudegtų visas turtas. Parodė, kad įteikė broliui ir draudimo taisykles, tačiau smulkiai su jomis jo nesupažindino. Teigė, kad brolis matė, jog vertybės draudžiamos pagal turto limitus ir sutiko su šiomis sąlygomis.

43Liudytojas P. K. parodė, kad jis dirba pas atsakovą II, žalų ekspertu, yra susipažinęs su ieškovą ištikusiu draudiminiu įvykiu. Parodė, kad dalis namo įrangos yra nedraudžiama, kadangi tai yra susiję su pačiu namu. Jis apskaičiavo, kad pagal ieškovo pateiktą daiktų sąrašą gaunasi bendra suma 285 208 Lt. Po to jis tikrino ieškovo nurodytas daiktų įsigijimo kainas, ir atsižvelgiant į išmokų ribas jis apskaičiavo, kad nuostolių suma yra 106 390 Lt. Vėliau ši suma padidėjo atsižvelgiant į name buvusią buitinę techniką. Sąrašą tikrino abiejų bendrovių atstovai. Po to kai buvo gautas Lietuvos banko įpareigojimas abu draudikai tarėsi, kas už ką moka ieškovui. Nurodė, kad su ieškovu jam nesisekė bendrauti, nes draudėjas juo nepasitikėjo. Teigė, jog buitinei technikai naudotai virš dviejų metų jie taiko 10 proc. nusidėvėjimą. Jeigu ieškovas nebūtų pateikęs sąrašo, tuomet jie patys būtų ėję į gaisravietę ir tikrinę pagal ten esančių daiktų likučius.

44Atsiliepime į ieškinį atsakovas Seesam Insurance AS veikiantis per Lietuvos filialą (Atsakovas I) pareiškė, kad nesutinka su nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovo pareikštu ieškiniu ir prašė teismo jį atmesti. Ši atsakovo I pozicija grindžiama žemiau nurodytais motyvais.

451. Dėl draudimo sutartyse nurodytos draudimo sumos.

462011-06-28 Atsakovas I su Ieškovu sudarė būsto ir gyventojų turto draudimo sutartį, kurią patvirtina polisas Nr. 220 0021371/2011 (toliau - „Draudimo sutartis“). Draudimo sutartis sudaryta pagal Būsto ir gyventojų turto draudimo taisykles (2010-08-16 redakcija; toliau - „Draudimo taisyklės“).

47Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovai netinkamai išmokėjo draudimo išmokas dėl gaisro metu sudegusio kilnojamojo turto, kadangi, Ieškovo nuomone, jam mokėtinos draudimo išmokos dydis turėtų būti draudimo sutartyse (tiek Atsakovo I, tiek Atsakovo II) nurodytas draudimo sumos dydis - t. y. 300 000 Lt. Tokia Ieškovo pozicija yra nepagrįsta ir iš esmės teisiškai klaidinga dėl žemiau nurodytų argumentų.

48Pirma, su Ieškovu sudaryta Draudimo sutartis yra turto draudimo sutartis. Turto draudimo sutartis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 89 str. 4 d., yra ne sumų, o nuostolių draudimo sutartis, pagal kurią draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią patirtiems nuostoliams. Vadovaujantis Draudimo įstatymo 102 str., turto draudimo atveju draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų).

49Antra, Draudimo sutartyje nurodyta kilnojamojo turto draudimo suma yra draudiko įsipareigojimų riba, kuria pastarasis atsako pagal sudarytą draudimo sutartį (Draudimo įstatymo 2 str. 21 d., Draudimo taisyklių 3.1 punktas), tačiau išmoka apskaičiuojama ir mokama, įvertinus draudėjo patirtus nuostolius.

50Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Ieškovo teiginys, jog draudimo išmoka turėtų būti skaičiuojama pagal draudimo sutartimi nustatytą draudimo sumą ir bendra draudimo išmokų dydį, gaunamų iš abiejų draudikų, o suma turto sunaikinimo atveju negali būti mažesnė nei pagal su šiais draudikais sudarytose turto draudimo sutartyse nurodytą draudimo sumą, yra teisiškai nepagrįstas.

51Aukščiau nurodytą išvadą akcentavo ir Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentas savo 2013-03-20 sprendime Nr. 242-105, kuriuo išnagrinėjo J. B. skundą dėl draudimo išmokos mokėjimo (sprendimo 2 lapas).

522. Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 186 str. taikymo.

53Ieškiniu Ieškovas prašo pripažinti negaliojančiomis Draudimo sutarties sąlygas - draudimo polise nurodytas papildomas sąlygas „Namų turtui taikomi išmokos už turto daiktų grupes apribojimai“. Savo reikalavimą Ieškovas inter alia grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - „LR CK“) 6.186 str., kuris reglamentuoja netikėtas (siurprizines) sutarčių standartines sąlygas. Toks ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas dėl žemiau nurodytų argumentų.

54Šiuo atveju LR CK 6.186 str. apskritai nėra taikytinas, kadangi, vadovaujantis šia teisės norma, siurprizinėmis gali būti pripažintos tik standartinės sutarties sąlygos. Tuo tarpu šiuo konkrečiu atveju namų turtui taikomi išmokos už turto daiktų grupes apribojimai yra numatyti ne Draudimo taisyklėse, t. y. ne standartinėse draudimo sutarties sąlygose, o draudimo polise, t. y. individualiai šalių aptartose sąlygose (tai, kad polise nurodytos sąlygos laikytinos individualiai aptartomis, yra nurodęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje, žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2009). Draudimo taisyklių, t. y. standartinėse sąlygose, 9.5. punkte tik numatyta, kad „Draudimo sutartyje gali būti numatyti kilnojamajam turtui taikomi išmokos už daiktų grupes apribojimai“.

55Bet kokiu atveju, net jeigu Teismas ir laikytų, kad draudimo polise esanti sąlyga dėl namų turtui taikomų išmokos už turto daiktų grupes apribojimų laikytina standartine sutarties sąlyga, ši sąlyga nėra netikėta (siurprizinė).

56Vadovaujantis LR CK 6.186 str. 1 d., siurprizinė sąlyga laikytina tokia sąlyga, kurios kita šalis negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje. Šiuo atveju akcentuotina, kad Ieškovas vidaus turtą pas Atsakovą I draudžia nuo 2009 metų. Tiek 2009-07-15 draudimo sutartyje (polisas Nr. 220 0005334/2009), tiek ir 2010-07-14 draudimo sutartyje (polisas Nr. 220 0012045/2010) buvo nustatyti namų turtui taikomi išmokos už turto daiktų grupes apribojimai. Draudėjas, pasirašydamas šiuos polisus ir sumokėdamas draudimo įmokas, patvirtino, kad tiek su draudimo taisyklėmis, tiek ir su polisuose nurodytomis papildomomis sąlygomis buvo supažindintas ir gavo jų kopiją. Taigi teigtina, kad šios papildomos sąlygos Ieškovui buvo tinkamai atskleistos.

57Draudimo polise nurodytos papildomos sąlygos dėl taikomų draudimo išmokos apribojimų išdėstytos aiškiai, tiksliai ir suprantamai, tuo pačiu šriftu, kaip ir kitos Draudimo sutarties nuostatos, todėl Ieškovo teiginys, kad ginčijamos papildomos sąlygos išdėstytos labai smulkiu ir sunkiai įskaitomu šriftu, yra absoliučiai nepagrjstas.

58Tai, kad Draudimo sutartyje numatytos papildomos sąlygos dėl namų turtui taikomų išmokų už turto daiktų grupes apribojimų yra teisėtos ir galiojančios Draudimo sutarties sąlygos, patvirtina ir Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendimas Nr. 242-105, kuriame aiškiai ir konkrečiai Lietuvos bankas konstatavo, kad draudimo išmokos dydis skaičiuotinas atsižvelgiant į Draudimo sutartyje numatytus išmokų ribojimus pagal turto grupes (pvz., Lietuvos bankas pažymėjo: „<...> todėl, atsižvelgiant į tai ir įvertinus aplinkybę dėl sutartimi numatyto išmokos už vertybių grupę ribojimo, darytina išvada, kad pareiškėjo nurodyto nuostolio dėl vertybių sunaikinimo dydžio sumažinimas iki 15 000 Lt yra pagrįstas.“ Kaip minėta, pareiškėjo nurodyto nuostolio sumažinimui turėjo įtakos ir draudimo sutartimi nustatytas išmokų už drabužių, avalynės, patalynės grupę apribojimas (pareiškėjo nurodytas nuostolis dėl šių daiktų sunaikinimo sudaro 60 540 Lt, o pagal sutartį žalą dėl šių daiktų sunaikinimo atlyginanti draudimo išmoka negali būti didesnė nei 45 000 Lt).

59Pastebėtina, kad Ieškovas tai, jog jam Draudimo sutarties sąlygos dėl draudimo išmokos apribojimo pagal atskiras turto grupes yra neva netikėtos, nurodo tik ieškinyje, tuo tarpu nei 2012- 10-29 pretenzijoje, teiktoje Atsakovui I, nei 2012-12-06 kreipimesi į Lietuvos banko Priežiūros tarnybą nieko apie tai nenurodo ir šio klausimo nekelia, t. y. jokių Draudimo sutarties sąlygų nekvestionavo.

603. Dėl LR CK 6.188 str. taikymo.

61Ieškovas savo ieškinio reikalavimus taip pat grindžia ir LR CK 6.188 str., nurodydamas, kad, jo nuomone, ginčijamos draudimo sutarčių sąlygos laikytinos nesąžiningomis. Su tokiu Ieškovo teiginiu nesutiktina, o nesutikimo motyvai dėstomi žemiau.

62LR CK 6.188 str. taikomas standartinių sutarties sąlygų atžvilgiu (LR CK 6.188 str. 2 d.). Tuo tarpu šiuo atveju, kaip minėta aukščiau, papildomos sąlygos dėl išmokos apribojimų pagal turto grupes numatytos draudimo polise ir yra priskirtinos individualiai aptartoms sąlygoms.

63Bet kokiu atveju, net ir laikant šią Draudimo sutarties sąlyga šalių individualiai neaptarta, negalima sutikti su Ieškovo teiginiu, kad ji neva iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Priešingai, kaip parodo ir draudimo sutartis, sudaryta su Atsakovu II, tokie išmokų ribojimai yra taikomi draudikų veikloje ir kaip tik leidžia užtikrinti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą savo praktikoje konstatavęs, kad „<...> draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga, tačiau ji nėra absoliuti - draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05- 06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2013).

64Be to, absoliučiai nepagrįstas Ieškovo teiginys, kad ginčijamos sąlygos laikytinos nesąžiningomis ir pripažintinos negaliojančiomis, nes apriboja paslaugų teikėjo civilinę atsakomybę už žalą, padarytą vartotojo turtui. Pažymėtina, kad šiuo atveju tarp šalių yra susiklostę draudimo teisiniai santykiai ir ginčijama Draudimo sutarties sąlyga susijusi su draudimo išmokos dydžiu, įvykus draudiminiam įvykiui, bet ne su draudiko civiline atsakomybe. Šiuo atveju jokia civilinės atsakomybės prievolė šalių nesieja ir ginčijama sąlyga nėra civilinės atsakomybės ribojimas, todėl ir LR CK 6.188 str. 2 d. 1 p. negali būti taikomas.

65Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 str. 1 d., 142 str. 1 d., atsakovas I teismo prašė:

661. Ieškovo J. B. 2013-06-27 ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

672. Iš Ieškovo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

68Atsakovas savo atsikirtimams pagrįsti pateikė teismui rašytinius įrodymus.

69Atsakovas ADB „ERGO Lietuva“ (Atsakovas II) atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodė, kad nesutinka su pateiktu ieškiniu, kadangi ieškinys yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas dėl šių motyvų.

70Dėl draudimo sutarties turinio aiškinimo.

71Ieškovas nurodo, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6. 193 straipsnio 4 dalimi, visais atvejais draudimo sutartis turi būti aiškinama vartotojo naudai, tačiau sutarties sąlygų aiškumas ir suprantamumas turi būti vertinamas pagal konkrečias bylos aplinkybes, apibūdinančias vartotojo sugebėjimus suprasti tikrąjį sutarties sąlygų turinį bei atsižvelgiant į vidutiniškai gerai informuoto, protingai atidaus ir apdairaus vartotojo suvokimo standartą. Šiuo atveju tarp Ieškovo ir Atsakovo II sudaryta sutartis nepažeidė Ieškovo teisių ir užtikrino Ieškovo lūkesčius. Ieškovas sutiko su sutarties sąlygomis. Turėjo galimybę pasirinkti draudimo rūšį, todėl sąlygos jam nebuvo primestos, su jomis sutiko. Ieškovo argumentas neparemtas jokiais įrodymais. Minėtas civilinio kodekso straipsnis reiškia, kad vartotojo naudai aiškinamos sutarties nuostatos, bet tada, kai kyla ginčas dėl sutarties aiškinimas. Šiuo atveju tarp Ieškovo ir Atsakovo II ginčas yra ne dėl draudimo sutarties skirtingo aiškinimo, bet dėl konkrečių sutarties punktų, su kuriais Ieškovas nesutinka, nors pasirašydamas nurodė, kad sutinka su visais sutarties punktais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinimai, reikšmingi sutarčių sąlygų skaidrumui vertinti, yra suformuluoti daugiausia sprendžiant iš draudimo sutarčių kilusius ginčus. Draudimo sutartys ne visais atvejais yra vartojimo sutartys, tačiau šiose bylose suformuota Teismo praktika yra aktuali visais atvejais, kai reikia vertinti, ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui.

72Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuota, kad draudikas privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, jo pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos, o įtrauktos į sudarytą sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi. Jeigu sutarties sąlygos vis dėlto suformuluojamos neaiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, o, esant abejonių, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008).

73Dėl Ieškovo argumento, kad Gyventojų turto draudimo sutartyje Nr. 300-0080326 nustatytos išimtinai draudikui naudingos sąlygos ir reikalavimo pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijus prieštaraujančias bei netikėtas (siurprizines) papildomas sąlygas.

74Sudarydamas Gyventojų turto draudimo sutartį (liudijimo Nr. 300-0080326) 2012-04-25 Ieškovas buvo tinkamai supažindintas su draudimo sutarties sąlygomis. Draudimo sutartį sudaro: draudimo liudijimas, draudimo taisyklės, prašymas sudaryti draudimo sutartį.

75Ieškovas buvo supažindintas su draudimo taisyklėmis, nes sudarydamas draudimo sutartį, savo parašu patvirtino, kad susipažino su draudimo sutarties sąlygomis. Įstatymuose įtvirtinta, kad dalyvaujant civilinėje apyvartoje asmenims, atsiranda įvairūs turtinio ir neturtinio pobūdžio jų santykiai, kurie, reglamentuoti teisės normų, vadinasi prievoliniais teisiniais santykiais. Pagal bendriausią prievolės sampratą prievolė suprantama kaip teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Civilinėje teisėje asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, vadinami sandoriais (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sutartis apibrėžiama kaip dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Taigi vienas iš prievolių atsiradimo pagrindų yra sandoriai, iš kurių plačiausiai paplitęs pagrindas - sutartys. Tiek sandoris, tiek sutartis yra laisvos asmens valios aktas, asmens laisvės ir autonomijos pasireiškimas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus asmenų ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principus. Asmenys, sudarydami sutartis, visų pirma, įgyvendina savo teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Pripažįstama, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Ieškovas sutiko su pateiktomis sutarties sąlygomis ir su Atsakovu II sutarė, kad pagal draudimo liudijimą Nr. 300-0080326 buvo apdraustos vertybės, draudimo išmoka už kurias yra ribojama 20 proc. namų turto draudimo sumos, bet ne daugiau kaip 20 000,00 Lt, tame tarpe gryniesiems pinigams – 1 000,00 Lt, juvelyrikai – 3 000,00 Lt ir finansiniams dokumentams – 1 000,00 Lt. Ieškovas nurodė, kad vertybių įsigijo už 70 800,00 Lt. Jokių įsigijimo dokumentų nepateikė. Dėl 2012-07-01 žalos draudimo išmoka Ieškovui yra 20 000,00 Lt. Ieškovas nenurodė Atsakovui II, kad tą patį turtą buvo apdraudęs ir kitoje draudimo bendrovėje (ką turėjo padaryti remiantis draudimo sutarties sąlygomis), dėl dvigubo draudimo Atsakovas II turi teisę Ieškovui mažinti dvigubai draudimo išmoką, todėl draudimo išmoką už sunaikintas vertybes pagal draudimo sutartį (liudijimo Nr. 300-0080326) yra 10 000,00 Lt.

76Dėl Ieškovo reikalavimo įpareigoti Atsakovą vykdyti draudimo sutartį Nr. 300-0080326 ir priteisti Ieškovui 52 276 Lt draudimo išmoką.

77Ieškovas su Atsakovu II sudarė 2012-04-25 Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. 300- 0080326, kuria remiantis buvo apdraustas Ieškovo namų turtas gyvenamajame name 300 000 Lt sumai. Atsakovas II tinkamai įvykdė draudimo sutartį. Šalių sudaryta sutartis turi būti tinkamai ir sąžiningai vykdoma. Įstatyme draudžiama šaliai vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas, nebent tai būtų iš anksto susitarta sutartyje arba tokia galimybė būtų numatyta įstatyme. Prievolės, sutarties neįvykdymas yra pagrindas nukentėjusiai šaliai reikalauti taikyti įstatyme įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus. Pagal įstatymą sutarties neįvykdymu laikomas ne tik bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, bet ir netinkamas prievolės įvykdymas (CK 6.205 straipsnis). Ieškovas nevykdė tinkamai draudimo sutarties. Ieškovas neinformavo Atsakovo II, kad turtas buvo apdraustas dvejose draudimo bendrovėse. Pildydamas pranešimą apie žalą Nr. 80326-0302 1-001 Ieškovas nuslėpė informaciją, kad turtas apdraustas Seesam Insurance AS Lietuvos filiale. Šią informaciją Atsakovas II sužinojo pradėjęs administruoti žalą Nr. 80326-0302 1-001 dėl 2012-07-01 įvykio. Atsakovas II nustatė, kad 2012-07-01 įvykio metu sunaikinto turto žalos dydis yra 107 329,41 Lt. Dėl dvigubo draudimo taisyklės žalos suma buvo sumažinta 50 proc. Atsakovas II laikosi pozicijos, kad Ieškovui remiantis draudimo sutartimi Nr. 300-0080326, dėl 2012-07-01 įvykio priklauso 53 664,71 Lt draudimo išmoka.

78Atsakovas II, atsižvelgęs į Lietuvos banko Priežiūros tarnybos rekomendaciją, Ieškovui dar papildomai išmokėjo 44 059,29 Lt. Viso Atsakovas II dėl 2012-07-01 įvyko išmokėjo Ieškovui 97 724 Lt, todėl Ieškovo reikalavimas dėl 52 276 Lt sumos yra nepagrįstas. Ieškovas nesilaikė draudimo sutarties Nr. 300-0080326 nuostatų. Pagal Taisyklių 5.1 punktą, draudėjas privalo nedelsdamas, vėliausiai po draudžiamojo įvykio atsitikimo per 7 (septynias) kalendorines dienas, raštu pranešti mums apie kitą draudiką ir nurodyti kitos draudimo sutarties draudimo sumą. Taisyklių 3.9.4 punkte įtvirtinta, kad draudėjas turi draudiko žalų administravimo skyriui pateikti įrodymus apie dingusių ar sunaikintų daiktų turėjimą ir jų vertę. Įrodymais laikomi daiktų įsigijimo dokumentai, garantiniai talonai, vaizdo įrašai, nuotraukos, kiti dokumentai, patvirtinantys šių daiktų turėjimą ir vertę. Turto įsigijimą ir vertę patvirtinančių dokumentų nepateikė. Kadangi draudėjas pateikė sudegusių daiktų nuotraukas, informavo apie įsigijimo vietas, bet nepateikė įsigytų daiktų vertę patvirtinančių dokumentų, remiantis draudėjo pateikta informacija, kreipėmės į vietas, kuriose turtas buvo įsigytas bei kitus informacinius šaltinius, kad būtų nustatyta įvykio metu sugadinto turto vertė. Buvo nustatyta, kad draudėjo turėto turto (baldų, buitinės technikos, garso ir vaizdo technikos) vertė yra – 67 059,42 Lt.

79Draudėjas dingusių / sugadintų daiktų sąrašo surašymo formoje nurodė sudegusių drabužių, avalynės, indų, užuolaidų, rankšluosčių vertę – 40 540,00 Lt. Ieškovas tą patį turtą buvo apdraudęs dvejose draudimo bendrovėse, todėl draudimo išmoka dėl sudegusių drabužių, rankšluosčių, avalinės buvo sumažinta 50 proc. iki 20 270,00 Lt, t.y. dėl dvigubo draudimo. Remiantis Taisyklių 29.13 punktu, draudikas turi teisę mažinti draudimo išmoką iki 50 proc., kai draudėjas nevykdo pareigų, numatytų 3 skirsnyje. Remiantis Taisyklių 3.9.4 punktu, draudėjas privalo pateikti Žalų administravimo skyriui įrodymus apie dingusių ir sunaikintų daiktų turėjimą ir jų vertę. Pagal draudimo sutartį Nr. 300-0080326, draudėjui dėl sudegusių drabužių, avalynės, indų, užuolaidų, rankšluosčių priklauso 20 270,00 Lt dydžio draudimo išmoka. Draudėjas nepateikė jokių įrodymų, įrodančių sudegusių drabužių, avalynės, indų, užuolaidų, rankšluosčių vertę, todėl draudikas turi teisę remiantis Taisyklių 29.13 ir 3.9.4 punktais, draudimo išmoką mažinti iki 50 proc. Draudikas dėl sudegusių drabužių, rankšluosčių, avalinės draudimo išmoką sumažino iki 10 135,00 Lt.

80Remiantis išdėstytais argumentais bei vadovaujantis CK 6.193 straipsniais, CPK 30, 111, 142 straipsniais, Draudimo įstatymo 96 straipsniu bei LAT praktika, Atsakovas II teismo prašė Ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

81Atsakovas II kartu atsiliepimu į ieškinį nepateikė teismui papildomų įrodymų.

82Institucija, duodanti išvadą byloje, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) 2014-04-07 nutarimu Nr. 10-251 pateikė teismui žemiau nurodyto turinio galutinę išvadą dėl šalių ginčo.

83Pažymime, kad Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnis įtvirtina Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijas vartotojų teisių apsaugos srityje. Šis straipsnis numato, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nagrinėja vartotojų skundus vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarka, įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja sutarčių standartines sąlygas ir ginčija nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas, taiko įstatymų nustatytas poveikio priemones, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka gina vartotojų viešąjį interesą ir kt.

84Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 3 dalimi, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nustatančiu, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja sutarčių standartines sąlygas ir ginčija nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija, susidedanti iš direktoriaus pavaduotojos, pavaduojančios Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorių, Ž. K. (komisijos pirmininkė), Ekonominių interesų departamento direktoriaus M. M., Maisto produktų, turizmo ir atlygintinų medicininių paslaugų departamento direktorės N. U., Teisės ir personalo skyriaus vedėjos A. K. ir Maisto ir rekreacinių paslaugų skyriaus vedėjos N. B., nutaria patvirtinti ir teikti Teismui žemiau išdėstytą išvadą.

85Atsižvelgdama į Teismo pateiktą civilinės bylos Nr. 2-393-772/2014 medžiagą, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija nustato

861. Ieškovas J. B. su atsakovu Seesam Insurance AS, veikiančiu per Lietuvos filialą (toliau - Seesam Insurance AS), 2011 m. birželio 26 d. sudarė būsto ir gyventojų turto draudimo sutartį Nr. 2200021371/2011 (toliau - Seesam Insurance AS sutartis) bei su atsakovu ADB „ERGO Lietuva“ 2012 m. balandžio 25 d. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. 300-0080326 (toliau - ADB „ERGO Lietuva“ sutartis), pagal kurias buvo apdraustas ieškovo kilnojamasis turtas, esantis ( - ).

872. Tarp ieškovo J. B. ir atsakovų Seesam Insurance AS ir ADB „Ergo Lietuva” kilo ginčas dėl draudimo išmokų, mokamų pagal Seesam Insurance AS sutartį ir ADB „ERGO Lietuva“ sutartį, išmokėjimo, todėl ieškovas J. B. 2013 m. birželio 27 d. su ieškiniu kreipėsi į Teismą dėl draudimo sutarčių vykdymo ir nuostolių atlyginimo. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija, atsižvelgdama į ieškinio reikalavimus, pagal kompetenciją pasisako dėl ieškovo J. B. su atsakovu Seesam Insurance AS sudarytos sutarties sąlygos, nustatančios, kad „Namų turtui taikomi išmokos už turto daiktų grupes apribojimai:/ Draudimo vietoje esantis turtas:/ Baldai – 105 000.00 Lt/ Buitinė technika — 60 000.00 Lt/ Kompiuteriai ir kompiuterinė technika – 45 000.00 Lt/ Indai, namų apyvokos daiktai – 15 000.00

88Lt“ bei su atsakovu ADB „ERGO Lietuva“ sudarytos sutarties sąlygos, nustatančios, kad ,,Draudimo išmoka už vertybes yra ribojama 20% namų turto draudimo sumos, bet ne daugiau kaip 20 000,00 Lt, tame tarpe:/ Grynieji pinigai: 1.000,00 Lt/ Juvelyrika: 3.000,00 Lt/ Finansiniai dokumentai: 1.000,00 Lt.“, atitikimo Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintiems nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijams.

89Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija konstatuoja

901. Europos Teisingumo Teismas 2000 m. birželio 27 d. sprendime Ocėano Grupo Editorial ir Salvat Editores (C-240/98 - C-244/98) pažymėjo, kad 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EBB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau - Direktyva) vienas iš nustatytų tikslų yra apsaugoti vartotojus sutarties nesąžiningų sąlygų atvejais, t. y. asmenys, įsigyjantys prekes ar paslaugas, turi būti apsaugoti nuo pardavėjo ar tiekėjo piktnaudžiavimo galia, ypač nuo vienašališkų tipinių sutarčių ir nuo esminių teisių nesąžiningo neįtraukimo į sutartis. Direktyvoje nustatyti nesąžiningų sąlygų kriterijai buvo perkelti į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę - į Civilinio kodekso 6.188 straipsnį. Civilinio kodekso 6.188 straipsnyje numatyta, kad bet kuri pardavėjo ar paslaugų teikėjo ir vartotojo sudarytos prekių pirkimo - pardavimo ar paslaugų teikimo sutarties sąlyga (kuri nebuvo aptarta individualiai) gali būti pripažinta nesąžininga vartotojo atžvilgiu, jeigu ji priešinga geros valios reikalavimams ir sudaro sąlygas pardavėjo ar paslaugų teikėjo ir vartotojo abipusių teisių ir pareigų nelygybei vartotojo nenaudai. Minėtame teisės akte taip pat pateikiamas pavyzdinis sąrašas standartinių sutarties sąlygų, kurias įstatymas laiko nesąžiningomis vartotojams.

912. Pagal Civilinio kodekso 1.39 straipsnį vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, J. B. su Seesam Insurance AS ir ADB „Ergo Lietuva” pasirašytos sutartys yra vartojimo sutartys, parengtos pagal standartines sąlygas, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis nederindama jų su kita šalimi ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse. Pateiktoms sutartims taikomos Civilinio kodekso 6.188 straipsnio nuostatos.

923. Seesam Insurance AS sutarties sąlyga, numatanti, kad „Namų turtui taikomi išmokos už turto daiktų grupes apribojimai:/ Draudimo vietoje esantis turtas:/ Baldai - 105,000.00 Lt/ Buitinė technika - 60,000.00 Lt/ Kompiuteriai ir kompiuterinė technika - 45,000.00 Lt/ Indai, namų apyvokos daiktai - 15,000.00 Lt,“ bei ADB „ERGO Lietuva” sutarties sąlyga, nustatanti, jog „Draudimo išmoka už vertybes yra ribojama 20% namų turto draudimo sumos, bet ne daugiau kaip 20 000,00 Lt, tame tarpe:/ Grynieji pinigai: 1.000,00 Lt/ Juvelyrika: 3.000,00 Lt/ Finansiniai dokumentai: 1.000,00 Lt“ neatitinka Civiliniame kodekse įtvirtintų nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų.

934. Ieškinyje ieškovas J. B. taip pat nurodo, jog aukščiau minėtos sutarčių sąlygos jam yra siurprizinės. Civilinio kodekso 6.186 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad negalioja netikėtos (siurprizinės) sutarčių standartinės sąlygos, t. y. tokios, kurių kita šalis negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje. Netikėtomis (siurprizinėmis) nelaikomos sutarties sąlygos, su kuriomis šalis aiškiai sutiko, kai jos tai šaliai buvo tinkamai atskleistos.

94Civilinio kodekso 6.987 straipsnyje pateikta draudimo sutarties samprata, pagal kurią draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Taigi, draudimo sutarties pagrindu draudikas už draudimo įmoką prisiima kitų asmenų - draudėjo ar trečiojo asmens, kurio naudai sudaryta sutartis - nuostolių riziką, todėl turto draudimo sutartis yra rizikos sutartis: draudėjas, sudarydamas turto draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo ar trečiojo asmens (jei sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai) turtinius interesus, susijusius su apdraudžiamu turtu, nuo rizikų, galinčių sukelti tam tikro dydžio nuostolius. Nuostolių atsiradimo riziką pagal sutartį perima draudikas, suteikdamas draudimo apsaugą - įsipareigodamas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Tačiau draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga nėra absoliuti - draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką - suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje.

95Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo liudijime aptartomis individualiomis sąlygomis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo liudijime nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-315/2006). Draudimo sutartis paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sąlygų, pagrindu prisijungimo būdu (Civilinio kodekso 6.992 straipsnis). Draudimo rūšies taisyklėse gali būti nustatyti atvejai, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama arba kompensuojama tik iš dalies. Tais atvejais, kai sutartis sudaroma pagal standartines sąlygas, draudikas privalo užtikrinti jų teisinį apibrėžtumą ir suderinamumą taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos ir konkretizuotos, nes įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį jos tampa sudėtine sutarties dalimi, be to, Civilinio kodekso 6.992 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja draudiką sudaryti sąlygas suinteresuotiems asmenims viešai susipažinti su draudimo rūšies taisyklėmis, o prieš sudarant draudimo sutartį - įteikti jų kopiją draudėjui.

96Seesam Insurance A S sutarties sudarymą ir ADB „ERGO Lietuva“ sutarties sudarymą patvirtina 2011 m. birželio 28 d. bei 2012 m. balandžio 25 d. draudimo polisai. Minėtos draudimo sutartys sudarytos atitinkamai Būsto ir gyventojų turto draudimo taisyklių bei Gyventojų turto taisyklių pagrindu. Šiose draudimo taisyklėse išdėstytos nuostatos laikytinos standartinėmis gyventojų turto draudimo sutarčių sąlygomis (Civilinio kodekso 6.185 straipsnio 1 dalis, 6.992 straipsnio 1 dalis), kadangi, parengtos bendram, daugkartiniam naudojimui ir yra taikomos nesiderant su draudėjais, siekiančiais sudaryti draudimo sutartis.

97Ieškovas prieš sudarydamas su Seesam Insurance AS sutartį bei su ADB „ERGO Lietuva“ sutartį parašu patvirtino, kad gavo ir perskaitė atitinkamai Būsto ir gyventojų turto draudimo ir Gyventojų turto draudimo taisykles bei draudimo liudijimus (polisus), susipažino ir sutinka su juose nustatytomis sąlygomis bei pasirašytinai patvirtino, kad jam įteiktos draudimo liudijimų (polisų) ir taisyklių kopijos. Tokiu būdu, ieškovo ginčijamos sutarčių sąlygos jam turėjo būti žinomos. Pažymėtina, jog sprendžiant, ar sąlyga yra netikėta (siurprizinė), reikia atsižvelgti ir į jos turinį, formuluotę bei išraiškos būdą (Civilinio kodekso 6.185 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ginčijamos sutarčių sąlygos išdėstytos nedviprasmiškai, aiškia žodine išraiška, jos yra sutarties specialiosiose dalyse (polisuose), gerai matomoje vietoje, be to, iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas jau daug metų sudaro įvairias draudimo sutartis, tiek asmeniniais, tiek verslo tikslais, todėl manytina, kad ginčijamos Seesam Insurance AS sutarties bei ADB „ERGO Lietuva“ sutarties sąlygos neturėtų būti laikomos siurprizinėmis ieškovui.

98Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 3 dalimi, teikia išvadą:

991. J. B. su Seesam Insurance AS ir ADB „Ergo Lietuva” pasirašytos sutartys yra vartojimo sutartys, parengtos pagal standartines sąlygas, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis nederindama jų su kita šalimi ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse.

1002. Seesam Insurance AS sutarties sąlyga, numatanti, kad „Namų turtui taikomi išmokos už turto daiktų grupes apribojimai:/ Draudimo vietoje esantis turtas:/ Baldai - 105,000.00 Lt/ Buitinė technika — 60,000.00 Lt/ Kompiuteriai ir kompiuterinė technika - 45,000.00 Lt/ Indai, namų apyvokos daiktai - 15,000.00 Lt“ bei ADB „ERGO Lietuva” sutarties sąlyga, nustatanti, jog „Draudimo išmoka už vertybes yra ribojama 20% namų turto draudimo sumos, bet ne daugiau kaip 20 000,00 Lt, tame tarpe:/ Grynieji pinigai: 1.000,00 Lt/ Juvelyrika: 3.000,00 Lt/ Finansiniai dokumentai: 1.000,00 Lt“ neatitinka Civiliniame kodekse įtvirtintų nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, taip pat yra aiškiai, suprantamai išdėstytos, todėl nelaikytinos siurprizinėmis vartotojui.

101Atskiru prašymu ši Institucija prašė teismo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

102Kita institucija Lietuvos bankas (LB) 2014-04-02 pateikdama galutinę išvadą byloje, paaiškino, kad ieškovo J. B. (toliau - Ieškovas) civilinėje byloje Nr. 2-9119-772/2013 nurodomos aplinkybės ir keliami reikalavimai atsakovams Seesam Insurance AS Lietuvos filialui ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialui (toliau - Atsakovai) iš esmės Lietuvos banke buvo vertinti ir dėl jų pasisakyta nagrinėjant ginčus tarp Ieškovo ir Atsakovų Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio nustatyta tvarka.

103Lietuvos bankas savo poziciją dėl Ieškovo reikalavimų yra išdėstęs atitinkamai Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktoriaus 2013 m. kovo 20 d. sprendime Nr. 242-105 „Dėl J. B. ir Seesam Insurance AS ginčo“ ir 2013 m. kovo 20 d. sprendime Nr. 242-106 „Dėl J. B. ir ERGO Insurance SE“, kuriais buvo nuspręsta iš dalies tenkinti Ieškovo reikalavimus Atsakovų atžvilgiu. Lietuvos bankas savo sprendimuose buvo pabrėžęs ir nagrinėjamoje civilinėje byloje norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad turto draudimo sutartys yra nuostolių draudimo sutartys, pagal kurias draudimo išmokos dydis turi būti lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų nuostolių ir (ar) kitų išlaidų dydžiui (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 89 straipsnio 4 dalis, 102 straipsnis). Tarp Ieškovo ir Atsakovų sudarytose sutartyse (Seesam Insurance AS Lietuvos filialo 2010 m. rugpjūčio 16 d. redakcijos Būsto ir gyventojų turto draudimo taisyklės, ERGO Insurance SE Lietuvos filialo Gyventojų turto draudimo taisyklės (ERGO, GTDT, 2010) Nr. 056) nurodytos kilnojamojo turto draudimo sumos yra kiekvieno draudiko įsipareigojimų riba, kuria pastarasis atsako pagal sudalytą draudimo sutartį, tačiau išmoka apskaičiuojama ir išmokama atsižvelgiant į draudėjo patirtus nuostolius. Todėl Ieškovo aplinkybę, kad Atsakovų mokama draudimo išmoka turi būti skaičiuojama ne pagal patirtus nuostolius, o taip, kad draudimo išmokų suma, gauta iš abiejų Atsakovų, sudarytų 300 000 Lt, Lietuvos bankas vertino kaip teisiškai nepagrįstą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad byloje aptariamos ir ginčijamos draudimo sutartys yra savanoriško draudimo sutartys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.988 straipsnio 1 dalis), todėl sutarties šalims paliekama diskrecijos teisė susitarti dėl bet kokių sutarties sąlygų, kurios neprieštarautų imperatyvioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, būtų sąžiningos, nebūtų siurprizinės, būtų tinkamai atskleistos, ypač kai kalbama apie prisijungimo būdu sudaromas sutartis. Draudimo sutartis reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Šeštosios knygos LIII skyrius) ir Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (VI skyrius) nuostatos nedraudžia sutartyje nustatyti Ieškovo ginčijamų maksimalių galimų draudimo išmokų tam tikroms turto grupėms. Nagrinėjamose tarp Ieškovo ir Atsakovų sudarytose turto draudimo sutartyse nėra nustatoma jokių kitų apdraudžiamo turto identifikavimo požymių, taigi akivaizdu, kad tokių maksimalių išmokų sumų nustatymas padeda užtikrinti tokios sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Taip draudėjui (Ieškovui) suteikiama teisė reikalauti kompensavimo dėl bet kokio nei sutarties sudarymo metu, nei jos galiojimo metu neidentifikuoto turto sugadinimo ar sunaikinimo (neviršijant minėtų maksimalių išmokų dydžių konkretaus turto grupei), o draudikui (Atsakovams) kyla neginčijama pareiga tokius nuostolius kompensuoti (draudėjui pateikus tokio turto turėjimo ir sugadinimo ar sunaikinimo įrodymus). Atkreiptinas teismo dėmesys, kad Ieškovo ginčijamos draudimo sutarčių sąlygos, nustatančios maksimalias galimas draudimo išmokas tam tikroms turto grupėms, yra nustatytos su kiekvienu iš Atsakovų sudarytos draudimo sutarties draudimo liudijime (polise) - dokumente, kuris individualiai parengiamas ir pateikiamas draudėjui (Ieškovui) susipažinti ir išreikšti savo valią dėl sutarties sąlygų priėmimo. Kitos draudimo sutarties sąlygos paprastai yra standartinės ir pateikiamos draudiko iš anksto parengtose ir visiems draudėjams siūlomose draudimo taisyklėse.

104Lietuvos bankas minėtuose sprendimuose dėl ginčų, kilusių tarp Ieškovo ir Atsakovų, vertindamas Atsakovų išmokėtų draudimo išmokų dydžius, rėmėsi Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 96 straipsniu, nustatančiu draudiko pareigas tiriant įvykį, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju. Be kita ko, šis straipsnis nustato, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas (straipsnio 2 dalis), taip pat kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (straipsnio 6 dalis). Taigi nagrinėjamu atveju, Lietuvos bankui vertinant pateiktus įrodymus, buvo konstatuota, kad Atsakovai ne dėl visų nuostolių dydžių apskaičiavimo pateikė pakankamus įrodymus, todėl Lietuvos bankas priėmė rekomendacinio pobūdžio sprendimus, kad Atsakovai išmokėtų atitinkamai didesnes draudimo išmokas. Atsakovai šiuos sprendimus įvykdė.

105Įvertinę šioje civilinėje byloje esančią medžiagą, manome, kad ji nepaneigia Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktoriaus 2013 m. kovo 20 d. sprendime Nr. 242-105 „Dėl J. B. ir Seesam Insurance AS ginčo“ ir 2013 m. kovo 20 d. sprendime Nr. 242-106 „Dėl J. B. ir ERGO Insurance SE“ padarytų išvadų ir pačių sprendimų, todėl laikomės juose pateiktos pozicijos.

106Teismo prašome šią civilinę bylą nagrinėti teismo posėdžiuose nedalyvaujant Lietuvos banko atstovams, nebent teismas nuspręstų kitaip.

107Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu pakartojo aukščiau paminėtame procesiniame dokumente nurodytus motyvus ir prašė teismo ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

108Atsakovo I atstovas teismo posėdžio metu prašė teismo ieškovo ieškinį atmesti atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus motyvus ir byloje esančius įrodymus.

109Atsakovo II atstovas teismo posėdžio metu irgi nurodė, kad ieškovo ieškinys atmestinas, nes jis neįrodytas ir nepagrįstas, atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus atsikirtimus.

110Ieškovo ieškinys atmestinas.

111Dėl draudimo sutarties sampratos ir jos sąlygų aiškinimo, bei jos nuostatų taikymo atsižvelgiant į šalių ginčą.

112Draudimo sutarties samprata yra atskleidžiama per teisės aktuose įtvirtintą draudimo sutarties sąvoką, ekonominę draudimo funkciją - rizikos perėmimą ir paskirstymą, draudimo sutarties požymius.

113CK 6.987 str. nustato, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudarytą sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Greta tenka pastebėti, kad norint visiškai suvokti draudimo sutarties esmę, vien pateikto apibrėžimo nepakanka, nes jis neatspindi ekonominės draudimo santykių esmės – draudimo rizikos perėmimo ir paskirstymo. Draudikas sudarydamas draudimo sutartį iš draudėjų perima nuostolių atsiradimo riziką. Tačiau tokiu atveju apibūdinant draudimo sutartinius teisinius santykius, kurie atsiranda sutarties pagrindu, nevartotinos sąvokos, būdingos analizuojant civilinę atsakomybę. Draudikas ne „atlygina žalą“, o vykdydamas sutartį moka draudimo išmoką. Sudarius draudimo sutartį, atsiranda ne draudiko „atsakomybė“, o sutartinė pareiga suteikti draudimo apsaugą. Iš paminėto seka, kad dalis nuostolio neretai lieka paties draudėjo rizika (ne visų nuostolių riziką galima apdrausti).

114Viena iš draudiko pareigų - pareiga mokėti draudimo išmoką - atsiranda įvykus tam tikrai sąlygai, t. y. draudžiamajam įvykiui. Pabrėžtina, kad įvykus draudžiamajam įvykiui atsiranda tik viena sutartinė prievolė - draudimo išmokos mokėjimo prievolė. Tačiau įsigaliojus draudimo sutarčiai, atsiranda daug kitų draudimo sutarties šalių teisių ir pareigų: draudiko konfidencialumo pareiga, pareiga teikti informaciją sutarties galiojimo metu, pareiga išduoti draudimo sutartinių dokumentų kopijas, draudėjo pareiga mokėti draudimo įmoką, laikytis atsargumo priemonių, kad draudžiamasis įvykis neįvyktų, pareiga pranešti apie draudimo rizikos padidėjimą ir kt.

115Ginčo atveju svarbu nepainioti dviejų dalykų: draudžiamojo įvykio kaip sutarties sąlygos (t. y. koks įvykis nurodytas kaip draudžiamasis draudimo sutartyje) ir draudžiamojo įvykio kaip iš tikrųjų atsitikusio juridinio fakto. Ne iš tikrųjų atsitikęs juridinis faktas, o tai, ką šalys laiko draudžiamuoju įvykiu, yra draudimo sutarties sąlyga. Draudžiamojo įvykio, kaip juridinio fakto, nėra ir negali būti sudarant draudimo sutartį, kai yra tik šalių ketinimai vieną ar kitą būsimą tikėtiną įvykį laikyti draudžiamuoju.

116Vienas svarbiausių draudimo sutarties požymių, yra draudimo sutarties fiduciarinis pobūdis: draudimo sutarties šalių santykiai grindžiami visišku abipusiu pasitikėjimu (lot. uberrima fides). Iš šio principo kyla draudimo sutarties šalies pareiga ir sudarant sutartį, ir jai galiojant teikti kitai šaliai visapusišką ir teisingą informaciją.

117Gana tiksliai uberrima fides doktrinos turinys atskleistas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: „Draudimo sutartis yra rizikos sutartis, kurios šalys privalo būti absoliučiai atviros viena kitai ir abipusiai atskleisti viena kitai reikšmingą informaciją. Draudimo veiklos metu draudikas perima iš draudėjo nuostolių atsiradimo tikimybę. Siekdamas išmatuoti perimamą (draudžiamą) riziką draudikas negali apsieti be draudėjo teikiamos informacijos“.

118Be abejo, pagrindinis uberrima fides principo aspektas yra siejamas su informacijos atskleidimu, tačiau šis principas savo turiniu yra daug platesnis, reikalauja ne tik atskleisti kitai šaliai visą informaciją, bet ir skatina draudimo sutarties šalis ypač glaudžiai kooperuotis ir bendradarbiauti palaikant draudimo sutartinius teisinius santykius.

119Būtina paminėti, kad draudimo sutartis taip pat yra atskira dvišalė rizikos sutartis, kurioje aiškiai išreikštas draudėjo tikslas - apsisaugoti nuo neigiamų turtinių draudžiamojo įvykio padarinių (t. y. draudimo sutartis yra kauzalinis sandoris). Be to draudimo sutartis yra prisijungimo būdu sudaroma paprastos rašytinės formos (Civilinio kodekso 1.73 straipsnio 1 dalies 4 punktas) sutartis.

120Draudimo sutarčių teisei, o tuo pačiu ir ginčo atveju ypač reikšminga draudimo sutarčių klasifikacija pagal draudimo išmokos pobūdį ir draudėjo turtinio intereso objektą.

121Atsižvelgiant į draudimo išmokos pobūdį, visos draudimo sutartys skirstomos į:

1221) Nuostolių draudimo sutartis, kai draudimo išmokos dydis priklauso nuo draudėjo, naudos gavėjo arba nukentėjusio trečiojo asmens dėl draudžiamojo įvykio patirtų nuostolių dydžio. Nuostolių draudimo sutartims yra priskiriamos turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo sutartys.

1232) Sumų draudimo sutartys, kai įvykus draudžiamajam įvykiui draudikas įsipareigoja draudėjui arba paskirtajam naudos gavėjui išmokėti draudimo sutartyje nurodytą draudimo sumą arba jos dalį, neatsižvelgdamas į tai, kokių nuostolių dėl draudžiamojo įvykio patyrė draudėjas arba naudos gavėjas.

124Pastebėtina, kad galimas ir mišrus variantas.

125Atkreiptinas dėmesys į tai, kad didelių rizikų, apibrėžtų Draudimo įstatymo 10 straipsnyje, draudimo sutartims Draudimo įstatymo V skyriaus pirmojo, antrojo ir trečiojo skirsnio nuostatos, reglamentuojančios draudimo sutartinius santykius, taikomos tiek, kiek šalių susitarimu nenustatyta kitaip (Draudimo įstatymo 88 straipsnis 4 dalis).

126Įstatymų leidėjas saugo ir vartotojų interesus, o tokiu atveju draudimo sutarties šalys negali laisvai nusistatyti draudimo sutarties sąlygų. Jeigu draudimo paslaugos gavėjas (apdraustasis, naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo) yra arba gali būti vartotojas, o draudimo sutarties draudikas tai žino arba privalo žinoti, draudimo sutartis bus pripažįstama vartojimo sutartimi ir vartotojų ginčai su draudiku nagrinėjami LR Lietuvos banko įstatyme nustatyta tvarka (Draudimo įstatymo 214 straipsnis). Sudarant tokią draudimo sutartį, būtina atsižvelgti ir į teisėtus vartotojų interesus.

127Ginčo atveju sprendžiant Civilinio kodekso ir Draudimo bei Lietuvos banko įstatymo santykio problemą, pabrėžtina, kad Civilinio kodekso normos, bendros visoms sutartims, turi prioritetą prieš Draudimo bei Lietuvos banko įstatymo normas (Civilinio kodekso 1.3 straipsnio 2 dalis). Draudimo įstatyme esančios ir bendrus visoms draudimo sutartims klausimus reglamentuojančios normos tik papildo Civilinio kodekso normas, skirtas bendrajai draudimo sutarčių teisės daliai. Tačiau atskirų rūšių draudimo sutarčių atveju Draudimo bei Lietuvos banko įstatymo normos turi prioritetą Civilinio kodekso normų atžvilgiu (Civilinio kodekso 6.1018 straipsnis).

128Be minėto uberrima fides principo, šalių ginčui svarbūs ir kiti principai. Pirmiausia, tai kompensacijos principas, kuris nuostolių draudimo sutartyse (angl. principle of indemnity), kuris draudžia draudėjui gauti draudimo išmoką, didesnę už patirtą nuostolį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje N. P. v. UAB „Ergo Lietuva“ gana tiksliai atskleidė kompensacijos principo turinį: „[...] turint omenyje kompensacinę draudimo paskirtį, draudimo išmoka turi grąžinti draudėją į tą turtinę padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu nebūtų buvę draudiminio įvykio“ (LAT CBS teisėjų kolegijos 2002-06-24 nutartis c.b. N.P. v. UAB ,,Ergo Lietuva“, Nr. 3K-3-911/2002, kat. 67.).

129Antra, silpnesnės draudimo sutartinių teisinių santykių šalies - draudėjo interesų apsaugos principas, išvedamas iš daugybės draudėjo teises ginančių teisės normų (pavyzdžiui, Draudimo įstatymo 96 straipsnio, išsamiai reglamentuojančio draudimo išmokos išmokėjimą).

130Nors įstatymų leidėjas draudėjų interesais gana smulkiai reglamentuoja draudimo sutartinius teisinius santykius, tačiau tokio kišimosi į privatinius draudimo sutartinius santykius tikslas yra ne aklai ginti draudėjų interesus, o sukurti interesų pusiausvyrą.

131Teisė ir teismai taikydami teisę neturi pernelyg suabsoliutinti draudėjų apsaugos idėjų, priešingu atveju ši pusiausvyra bus pažeista ir kils rizika, kad draudikas visada bus vertinamas „gilios kišenės“ požiūriu. Kiekvienu atveju būtina aiškiai suvokti, kad egzistuoja draudėjų interesų apsaugos ribos.

132Iš šalių susitarimo yra įmanoma nustatyti, kokiais atvejais draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Kaip teismas jau aukščiau yra nurodęs, šalys sudarė nuostolių draudimo sutartį, kurios esminėmis sąlygomis laikytinas:

1331) konkretus turtas, pagal kurį nustatomas draudimo interesas;

1342) draudimo rizika (gresiantis pavojus);

1353) draudimo laikotarpis (laiko tarpas, kada galioja draudimo apsauga).

136Prie šių sąlygų nepriskirtina draudimo suma, nes iš nuostolių draudimo srityje galiojančio kompensacijos principo išplaukia, kad nenustačius draudimo sumos draudimo išmoka yra mokama atsižvelgiant į patirtus nuostolius. Be to, apdraustasis taip pat nėra esminė nuostolių draudimo sutarties sąlyga.

137Pabrėžtina, kad prie esminių nuostolių draudimo sutarties sąlygų nepriskirtinas ir draudžiamasis įvykis. Nedraudžiamieji įvykiai taip pat nėra esminė sutarties sąlyga. Nesutarus dėl jų, draudimo sutartis galiotų ir draudikas privalėtų mokėti draudimo išmoką visais atvejais, kai materializuojasi draudimo rizika, jeigu nėra įstatyme nurodytų aplinkybių, suteikiančių teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką (pavyzdžiui, Civilinio kodekso 6.1014 straipsnyje numatytų aplinkybių).

138Nuostolių draudimo sutartyje draudimo interesas, įgyvendinamas per draudimo sutarčių teisėje pripažįstamą kompensacijos principą, kas tuo pačiu lemia ir maksimalų draudimo išmokos dydį. Draudimo išmoka negali būti didesnė už patirtą nuostolį (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 4 ir 68 dalys), ir ją gali gauti tik nuostolį patyręs asmuo, t. y. asmuo, kurio draudimo interesas buvo apdraustas.

139Draudimo įstatymo 2 straipsnio 21 dalis draudimo sumą apibrėžia kaip – draudimo sutartyje nurodyta arba draudimo sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuojama pinigų suma, kurios negali viršyti draudimo išmoka, išskyrus draudimo sutartyje nustatytus atvejus.

140Pateikiamas apibrėžimas yra bendras visų rūšių draudimo sutartims. Bendra ir tai, kad draudimo suma visose draudimo rūšyse nulemia maksimalias draudimo išmokos ribas, tačiau draudimo sumos nustatymo principai atskirose draudimo sutartyse skiriasi.

141Turto draudimo sutartyse draudimo suma nustatoma atsižvelgiant į draudimo vertę (CK 6.997 str.). Kiekvienu atveju nustatant draudimo sumą įvertinamas nuostolis, kurį gali patirti draudėjas įvykus draudžiamam įvykiui.

142Pagrindinis dokumentas, kuriame išdėstomos draudimo sutarties sąlygos, yra draudimo taisyklės - standartinės draudimo sutarčių sąlygos, rengiamos draudiko.

143Teismas sutinka su ieškovo ieškinio nuostata, kad draudiko interesai gali būti ginami per siurprizinių sutarčių sąlygų negaliojimo institutą (Civilinio kodekso 6.186 straipsnis), kuris taikomas komercinėms draudimo sutartims, bei per nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų nuginčijimo institutą (Civilinio kodekso 6.188 straipsnis).

144Civilinio kodekso 6.992 straipsnio 2 dalis nustato, kad draudikas privalo sudaryti sąlygas viešai susipažinti su draudimo taisyklėmis, o Draudimo įstatymo 90 straipsnio 2 dalis numato draudimo taisyklių viešo skelbimo būdą.

145Paminėtina, kad standartinės sąlygos yra visuma rašytinių sutartinių sąlygų, kurios iš anksto parengtos naudoti dideliam arba neapibrėžtam sutarčių kiekiui; į standartines sutarties sąlygas dažniausiai nebūna įtraukiamos esminės sutarties sąlygos.

146Draudimo liudijime (polise) dažniausiai nurodomos individualiai sutartos esminės ir atsitiktinės draudimo sutarties sąlygos, dėl to draudiko išduodamas draudimo liudijimas (polisas) yra dokumentas, įrodantis, kad draudimo sutartis sudaryta. Kartais draudimo liudijimas (polisas) klaidingai tapatinamas su draudimo sutartimi, tačiau jis - tik vienas iš rašytinių dokumentų, iš kurių sudaryta draudimo sutartis.

147Taigi draudimo liudijimas (polisas) ne tik įrodo, kad draudimo sutartis sudaryta, bet ir įtvirtina ir kai kurias draudimo sutarties sąlygas.

148Teismas sutinka su ieškovo ieškinio argumentais, kad, siekiant tinkamai taikyti draudimo sutarties sąlygas, kyla jų aiškinimo būtinumas. Aiškinant draudimo sutartis, taikomos bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193 - 6.195 straipsniuose. Aiškinant draudimo sutartį svarbu įvertinti, ar ji sudaryta derybų ar prisijungimo būdu, ar draudimo paslauga skirta vartotojui ar verslininkui (įmonei). Paprastai draudimo sutartys sudaromos prisijungimo būdu pagal draudiko parengtas draudimo taisykles. Aiškinant tokią sutartį, taikoma contra proferentem taisyklė t. y. neaiškiai suformuluotos sutarties sąlygos aiškinamos sutartį parengusios šalies nenaudai. Savo ruožtu kasacinis teismas yra nurodęs, kad esant draudimo sutarties šalių ginčui dėl atskirų sutarties sąlygų įpareigojamojo pobūdžio buvimo bei nevienodam sutarties sąlygų aiškinimui, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į šalių tikrąją išreikštą valią joms susitariant dėl visų sutarties sąlygų, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Be kita ko, šios sutarčių aiškinimo taisyklės taikomos kartu su sutarties teksto (sąlygų) lingvistinės analizės metodu ir paprastai negali paneigti vienareikšmių ir šalių aiškiai patvirtintų sąlygų buvimo, jų privalomos galios šalims (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. D. v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-1150/2003).

149Pirma, visuma aukščiau pateiktų teisinių argumentų patvirtina, kad ieškovo ir atsakovų sudarytų draudimo sutarčių sąlygos nėra siurprizinės, nors jos ir sudarytos prisijungimo būdu. Tokia teismo išvada yra paremtą ir VVTAT galutine išvada, kuri suformuluota 2014-04-07 nutarime (T.2, 75-78 b.l.). Teismas šiame dokumente, kuris laikytinas prima facie įrodymu, nurodytų teisiniu argumentų nekartoja ir daro išvadą, kad su jais sutinka (CPK 197 str. 2d.). Be to ieškovas jokiais kitais leistinais įrodymais šiame dokumente suformuluotų išvadų nepaneigė.

150Antra, remiantis aukščiau nurodytais teisiniais argumentais teismas toliau analizuos ir šalių teisinius santykius, atsižvelgiant į tai, jog tarp jų kilęs ginčas sietinas su draudimo santykiais, kuomet ieškovas ieškinyje kelia klausimą dėl iš šalių sudarytų draudimo sutarčių atsakovams kylančių prievolių visiško įvykdymo.

151Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo esant turto draudimo teisiniams santykiams.

152Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas iš pradžių su atsakovu I 2011 m. birželio 28 d. sudarė Būsto ir gyventojų turto draudimo sutartį, o po to 2012-04-25 su atsakovu II sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį, pagal kurias ieškovas apdraudė savo gyvenamajame name, ( - ), esantį turtą. Atsakovo I išduoto minėto turto draudimo liudijime nurodyta, kad draudžiamas „Vidaus turtas be sąrašo“, o draudimo suma 300 000 Lt. Su atsakovu II sudarytame turto draudimo liudijime nurodytos apdraudžiamo turto grupės, kartu su išmokų dydžiais. Taip pat draudimo suma yra 300 000 Lt (T. 1, 10, 53 b.l.).

153Ieškovo gyvenamajame name 2012-07-01 kilusio gaisro metu sudegė apdraustas turtas (T.1, 74 b.l.).

154Atsakovas I ieškovui dėl šio įvykio 2012-09-25 d. pranešimu Nr. 12/220-0418 (T.1, 76 b.l.) apskaičiavo ir dėl draudėjui priklausiusio kilnojamojo turto, priėmė sprendimą išmokėti 69.674,71 Lt draudimo išmoką, (pažymint, kad pagal dvigubą draudimo atvejį, jam išmokėtina, tik 50 proc. iš 139 349,42 Lt sumos) dėl gaisro metu sunaikinto gyvenamajame name buvusio kilnojamojo turto. Atsakovas II 2012-09- 25 sprendimu nusprendė ieškovui išmokėti 33 664,71 Lt draudimo išmoką, įvertinus tai, kad jau anksčiau ieškovui dėl to paties įvykio buvo sumokėta 20 000 Lt avansinė draudimo išmoka (T.1, 20 b.l.). Šis atsakovas taip pat taikė ieškovui dvigubo draudimo taisyklę, kuomet tas pats turtas yra apdraustas dviejų draudikų.

155Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje numatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme arba sutartyje numatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 str.). Minėtos gyventojų turto draudimo sutartys buvo sudarytos pagal Gyventojų turto draudimo taisykles Nr. 056, bei Būsto ir gyventojų turto draudimo taisykles (T.1, 11-16, 54-62). Draudimo sutartys sudarytos pagal standartines sąlygas, kurios yra neatskiriama draudimo sutarties dalis ir draudimo sutartims turi būti taikomos CK 6.185 – 6.187 str. (CK 6.992 str. 1 d.) nuostatos. Remiantis CK 6.997 str., reglamentuojančiu draudimo sumą, 1 d. Turtinių interesų draudimo suma ir suma, kurios dydžio draudimo išmoką (draudimo suma) draudikas įsipareigoja išmokėti, nustatoma draudimo sutarties šalių susitarimu arba įstatymu. Straipsnio 2 d. nustatyta, kad ne gyvybės draudimo atveju, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, draudimo suma negali viršyti tikrosios draudžiamo turto ar turtinės rizikos vertės.

1562012 m. liepos 1 d. ieškovo gyvenamajame name kilo gaisras, kurio metu visiškai sudegė gyvenamasis namas ir jame esantys daiktai. Tai patvirtina Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2012 m. liepos 18 d. pažyma „Dėl gaisro“ (T.1, 74 b.l.). Pagal minėtų taisyklių 20.1. p. ir 5.1.1.1. p. gaisras pripažintinas draudiminiu įvykiu, todėl atsakovams atsiranda pareiga išmokėti ieškovui gaisro metu patirtą žalą, t.y. draudimo išmoką (CK 6.978 str., Taisyklių 27 p., Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 2.1.9.p.). Tarp šalių kilo ginčas dėl draudimo išmokos dydžio nustatymo.

157Pagal LR Draudimo įstatymo 88 str., reglamentuojantį draudimo išmoką turto draudimo atveju, draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso dydžiui), jeigu šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų). Draudimo išmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į dėl draudžiamojo įvykio atsiradusius nuostolius, draudimo sutartyje nustatytą draudimo sumą, draudimo vertę, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Nustatydamas draudimo išmokos dydį, draudikas remiasi draudėjo pateiktais duomenimis, paties surinkta informacija, ekspertų, tarp jų ir nepriklausomų, išvadomis.

158Pastebėtina, kad ieškovui draudimo išmoką savo ruožtu už gyvenamąjį namą išmokėjo AB ,,Lietuvos draudimas“.

159Dėl draudikų draudimo išmokos už draudėjo apdraustą kilnojamąjį turtą.

160Remiantis Gyventojų turto draudimo liudijimu Nr. 300 – 0080326, bei Būsto ir gyventojų turto draudimo polisu Nr. 220 0021371/2011 buvo apdraustas kilnojamasis turtas gyvenamajame name pagal bendrą plotą (300 (250) kv. m.), be turto sąrašo, draudimo suma 300 000 Lt, išskaita 200 (300) Lt (T.1, 10, 53 b.l.). Pagal Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 056 27p. ir Būsto ir gyventojų turto draudimo taisyklių 9.5.; 9.8.p.; 9.21.p. nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra nustatoma draudimo suma, jeigu draudimo sutartyje nėra numatyta kitaip, laikoma, kad kilnojamas turtas apdraudžiamas: nauja verte. Draudimo išmoka apskaičiuojama pagal draudėjo pateiktą kilnojamųjų daiktų sąrašą su jų verte, kartu su įrodymais. Ieškovas daiktų įsigijimą ir jų vertę patvirtinančių dokumentų atsakovams nepateikė (T.1, 38, 83 b.l.). Trūkstant duomenų apie gaisro metu sugadintų daiktų įsigijimo kainą, apskaičiuojant draudimo išmoką yra vadovaujamasi analogiškų naujų daiktų esančių rinkoje kainomis. Nustatyta, kad atsakovas I ieškovo draustiems kilnojamiems daiktams apskaičiavo nuostolio sumą 139 349,67 Lt, ir atsižvelgiant į dvigubo draudimo atvejį pripažino draudėjo teisę į 69 674,71 Lt išmokos sumą, o atsakovas II į 53 664,71 Lt išmoką (T.1, 37-39, 83-84 b.l.). Tokias sumas atsakovai apskaičiavo remdamiesi ieškovo pateiktais bei jų surinktais rašytiniais įrodymais apie name buvusius daiktus, atsakovai laikė įrodytu, jog name buvo dalis jo nurodytų kilnojamųjų daiktų pagal pateiktą sąrašą. Atsakovai vertino ieškovo nurodytas aplinkybes dėl daiktų kiekio, jų vertės, laikė neįrodytu, kad ieškovas turėjo ieškinyje visus jo nurodytus kilnojamus daiktus surašyta verte. Atsakovų teigimu, ieškovas neįrodė kitokios nuostolio sumos dėl kilnojamųjų daiktų, kad pas jį buvo ieškinyje nurodyti daiktai ir jų vertė sudarė nurodytą sumą (CPK 178 str.). Išmokos dydžiui nustatyti vadovavosi CK 6.997 str. 2 d., nustatančia, jog draudimo suma negali viršyti tikrosios draudžiamo turto ar turtinės rizikos vertės, CK 6.1001 str., jeigu draudimo suma viršija draudimo vertę, tai draudimo sutartis negalioja dėl tos dalies draudimo sumos, kuri viršija draudimo vertę.

161Tačiau ieškovas 2012-12-08 kreipėsi į LB ir šį Institucija įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėjo pareiškėjo skundus bei priėmė sprendimus (T.1, 40-42, 44-51, 85, 86-89 b.l.). Iš priimtų sprendimu matyti, kad atsakovui II buvo rekomenduota išmokėti ieškovui papildomą draudimo išmokos dalį, atsižvelgiant į nustatytą 97 724 Lt nuostolio sumą, o atsakovui I rekomenduota išmokėti ieškovui 30 979,29 Lt dydžio papildomą draudimo išmoką (T.1, 47-51, 86-89 b.l.). Abiem atvejais nurodyta institucija ieškovo skundus tenkino iš dalies.

162Ieškovas teismui nurodė, kad per gaisrą sudegė kilnojamieji daiktai pagal abiems draudikams pateiktą sąrašą, kurio vertė 357 598 Lt (T.1, 22-33 b.l.). Tačiau atsižvelgiant į draudimo sumą (300 000 Lt), ieškovas prašė teismo jam priteisti tik likusią kiekvieno iš draudikų atitinkamai neišmokėtą draudimo išmokos dalį (iš atsakovo I - 49 346 Lt, o iš atsakovo II - 52 276 Lt sumą). Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė teigė, kad abu draudikai netinkamai apskaičiavo ir išmokėjo draudėjui ne visą pagal Gyventojų turto draudimo sutartis jam priklausančias draudimo išmokas, atsižvelgiant į draudimo sumą. Nurodė, kad šiame name buvo jo gyvenamoji vieta, jame buvo visi jo sudarytame sąraše nurodyti kilnojamieji daiktai, o be to dalis šių daiktų ir vertybių liko neįtraukti į sąrašą. Šiai aplinkybei patvirtinti ieškovas pateikė teismui ir namo vidaus foto nuotraukas (T.1, 52 b.l.). Tačiau šiuos ieškovo ieškinio motyvus paneigia Institucijos, duodančios išvadą byloje dar 2013-03-20 priimti sprendimai ir po to bylos nagrinėjimo metu teismui pateikta galutinė išvadą (T. 1, 46-51, 86-89, T. 2, 71-72 b.l.). Teismas šiuose oficialiuose dokumentuose turinčiuose prima facie galią, nurodytų argumentų nekartoja ir daro išvadą, kad su jais sutinka, nežiūrint tos aplinkybės, jog vienas iš jų yra rekomendacinio pobūdžio (CPK 197 str. 2d.). Pažymėtina, kad ieškovas jokiais kitais leistinais įrodymais savo reikalavimų atsakovams nepagrindė ir pastarųjų atsikirtimų nepaneigė. Įvertinęs bylos aplinkybių visumą, liudytojų J. V., P. K., kaip nesuinteresuotų bylos baigtimi asmenų parodymus, o iš dalies ir liudytojos R. S. parodymus dėl draudimo sutarčių sudarymo aplinkybių, bei remdamasis tikimybių teorijos principu, teismas laiko, kad ieškovas neįrodė, kad pagal su draudikais sudarytas draudimo sutartis jis turi teisę į visą draudimo sumą, kaip į patirtą nuostolį dėl kilnojamųjų daiktų buvusių gyvenamajame name sunaikinimo (CPK 178 str.). Teismas laiko, kad atsakovų apskaičiuotų draudimo išmokų dėl kilnojamųjų daiktų suma yra teisinga ir įrodyta, dėl to ieškovo ieškinys atmestinas visiškai (CPK 178 str.).

163Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

164Teismui atmetant visiškai ieškovo ieškinį atsakovams, pastarųjų patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos iš ieškovo (CPK 93 str. 2d.). Vienareikšmiška šio įstatymo nuostatų prasmė, taip pat susiklosčiusi teismų praktika rodo, kad nors ieškovo reikalavimai konkretūs, tačiau jeigu jie visi atmetami, atsiranda ieškovui įstatyminė prievolė atlyginti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau ir šiuo atveju įstatymas aiškintinas sistemiškai, bei spręstinas klausimas, ar yra teisinis pagrindas priteisti atsakovams visas iš ieškovo patirtas išlaidas dėl ieškinio atmetimo. Be to, ieškovo atstovė baigiamosiose kalbose irgi prašė teismo atsižvelgti į ieškovo dabartinę socialinę padėtį, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovams klausimą.

165Sprendžiant atsakovų kitų išlaidų atlyginimo klausimą, jis irgi analizuotinas atsižvelgiant į visas su šalių ginču susijusias aplinkybes (LR CPK 88 str. 1 d. 8p.).

166Atsakovų atstovai pateikė teismui atvykimo iš Vilniaus į Šiaulius ir vykimo atgal tuo pačiu maršrutu patirtas išlaidas, kartu su jas patvirtinančiais dokumentais, prašydami teismo priteisti iš ieškovo 1 499, 41 Lt būtinų išlaidų. Atsakovų atstovų atvykimas į teismo posėdį iš Vilniaus į Šiaulius ir sugrįžimas atgal tuo pačiu maršrutu laikytinas būtinu, tačiau dėl to patirtos išlaidos tik iš dalies pripažintinos pagrįstomis. Tokia išvada seka atsižvelgiant į tai, jog atsakovų atstovų vykimas į teismo posėdžius Šiauliuose lengvuoju automobiliu nebuvo būtinas, nes teismo posėdžiai prasidėdavo 10.00 val. iš ryto arba 14.00 val. po pietų, todėl atsakovų atstovai galėjo į Šiaulius vykti autobusu (traukiniu) ir jų vienkartinio atvykimo, bei grįžimo išlaidos vidutiniškai tokiu atveju būtų siekusios tik 192,00 Lt. Dėl to šioje dalyje atsakovų reikalavimas ieškovui dėl būtinų išlaidų atlyginimo tenkintinas tik iš dalies, priteisiant atsakovams tik atvykimo ir sugrįžimo išlaidas remiantis šių išlaidų dydžiais, vykstant kitomis transporto priemonėmis. Todėl atsakovui I iš ieškovo šių išlaidų atlyginimui priteistina 384,00 Lt, o atsakovui II atitinkamai 288,00, atsižvelgiant į jo dalyvavimą bylos posėdžiuose skaičių (LR CPK 88 str. 1 d. 8p.).

167Iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistinos ir išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą, tai yra 60,64 Lt pašto išlaidų (LR CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p.).

168Teismas, vadovaudamasis išdėstytu, CPK 259 str., 260 str., 270 str.,

Nutarė

169Ieškovo ieškinį atsakovams atmesti.

1701. Priteisti atsakovui I Seesam Insurance AS, veikiančiam per filialą Lietuvoje (į/k 302677744) iš ieškovo J. B. (a/k ( - ) 384,00 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui. Likusioje dalyje šį atsakovo I prašymą atmesti.

1712. Priteisti atsakovui II ADB „Ergo Lietuva“ (į/k 302912288) iš ieškovo J. B. (a/k ( - ) 288,00 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui. Likusioje dalyje šį atsakovo II prašymą atmesti.

1723. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš ieškovo J. B. (a/k ( - ) 60,64 Lt (šešiasdešimt litų 64 ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą proceso dalyviams.

173Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,... 2. sekretoriaujant Erikai Andrulienei,... 3. dalyvaujant ieškovui J. B., jo advokatei S.... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 5. Teismas, iš nagrinėjęs bylą,... 6. ieškovas 2013-06-28 su ieškiniu kreipėsi į teismą nurodydamas, kad su... 7. Ieškovas J. B. su atsakovu (draudiku) ADB „ERGO... 8. Taigi, tas pats objektas - namo vidaus kilnojamasis turtas, esantis ( - ), buvo... 9. 2012 m. liepos 1 d. gyvenamajame name, esančiame ( - ) kilusio gaisro metu... 10. Tarp šalių iškilo ginčas dėl draudimo sutarties išsiaiškinimo ir... 11. Lietuvos bankas, vadovaudamasis LR Lietuvos banko įstatymo 47 str. ir... 12. 1. Dėl draudimo sutarties turinio aiškinimo.... 13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi... 14. Draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudimo liudijimas (polisas) (Draudimo... 15. 1.1. Dėl Būsto ir gyventojų turto draudimo sutarties, sudarytos su atsakovu... 16. Iš teismui pateiktos Būsto ir gyventojų turto draudimo sutarties sudarytos... 17. Pagal ieškovą teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog būtų... 18. Sudarydamas net dvi draudimo sutartis tam pačiam turtui, ieškovas siekė... 19. 1.2. Dėl Gyventojų turto draudimo sutarties, sudarytos su atsakovu ADB ,,ERGO... 20. Iš teismui pateikto Gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. Nr. 300-0080326... 21. LR CK 6.188 str, 1 d. numatyta, kad vartotojas turi teisę teismo tvarka... 22. 2. Dėl draudimo sutarčių netinkamo vykdymo ir draudimo išmokos priteisimo.... 23. Draudimo Taisyklėse nustatytu laiku ieškovas informavo abu atsakovus... 24. Draudimo Taisyklėse nustatytu laiku informavo Draudiką ADB „ERGO Lietuva“... 25. Abu atsakovai gavo ieškovo pateiktas Pretenzijas ir pateikė į jas atsakymus... 26. Atsakovas Seesam Insurance AB Lietuvos filialas 2012 m. lapkričio 15 d. raštu... 27. Atsakovas ADB „ERGO Lietuva“ 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimu 2012-07-01... 28. Tarp šalių iškilus ginčui dėl draudimo išmokos, mokamos pagal Gyventojų... 29. 2012 m. gruodžio 8 d. ieškovas kreipėsi į Lietuvos banko Priežiūros... 30. Lietuvos bankas, vadovaudamasis LR Lietuvos banko įstatymo 47 str. ir... 31. 2013-03-20 Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų... 32. Ieškovas atkreipė teismo dėmesį į tai, kad atsakovai yra savo verslo... 33. Vadovaujantis LR CK 6.987 str.; 6.997 str.; 6.205 str.; 6.256 str. 4 d.: 6.1001... 34. 1. Pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias... 35. 2. Pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias... 36. 3. Įpareigoti draudimo bendrovę Seesam Insurance AS, veikiančią per... 37. 4. Įpareigoti draudimo bendrovę ADB „ERGO Lietuva“ vykdyti gyventojų... 38. 5. Priteisti ieškovui J. B. iš atsakovų Seesam... 39. 6. Priteisti ieškovui J. B. iš atsakovų visas turėtas... 40. Ieškovas savo reikalavimus atsakovams grindė į bylą pateiktais rašytiniais... 41. Liudytoja R. V. duodama parodymus teisme nurodė, kad... 42. Liudytoja R. S., duodama teisme parodymus nurodė, kad yra... 43. Liudytojas P. K. parodė, kad jis dirba pas atsakovą II,... 44. Atsiliepime į ieškinį atsakovas Seesam Insurance AS veikiantis per Lietuvos... 45. 1. Dėl draudimo sutartyse nurodytos draudimo sumos.... 46. 2011-06-28 Atsakovas I su Ieškovu sudarė būsto ir gyventojų turto draudimo... 47. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovai netinkamai išmokėjo draudimo... 48. Pirma, su Ieškovu sudaryta Draudimo sutartis yra turto draudimo sutartis.... 49. Antra, Draudimo sutartyje nurodyta kilnojamojo turto draudimo suma yra draudiko... 50. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad... 51. Aukščiau nurodytą išvadą akcentavo ir Lietuvos banko Priežiūros tarnybos... 52. 2. Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 186... 53. Ieškiniu Ieškovas prašo pripažinti negaliojančiomis Draudimo sutarties... 54. Šiuo atveju LR CK 6.186 str. apskritai nėra taikytinas, kadangi,... 55. Bet kokiu atveju, net jeigu Teismas ir laikytų, kad draudimo polise esanti... 56. Vadovaujantis LR CK 6.186 str. 1 d., siurprizinė sąlyga laikytina tokia... 57. Draudimo polise nurodytos papildomos sąlygos dėl taikomų draudimo išmokos... 58. Tai, kad Draudimo sutartyje numatytos papildomos sąlygos dėl namų turtui... 59. Pastebėtina, kad Ieškovas tai, jog jam Draudimo sutarties sąlygos dėl... 60. 3. Dėl LR CK 6.188 str. taikymo.... 61. Ieškovas savo ieškinio reikalavimus taip pat grindžia ir LR CK 6.188 str.,... 62. LR CK 6.188 str. taikomas standartinių sutarties sąlygų atžvilgiu (LR CK... 63. Bet kokiu atveju, net ir laikant šią Draudimo sutarties sąlyga šalių... 64. Be to, absoliučiai nepagrįstas Ieškovo teiginys, kad ginčijamos sąlygos... 65. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio... 66. 1. Ieškovo J. B. 2013-06-27 ieškinį atmesti kaip... 67. 2. Iš Ieškovo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.... 68. Atsakovas savo atsikirtimams pagrįsti pateikė teismui rašytinius įrodymus.... 69. Atsakovas ADB „ERGO Lietuva“ (Atsakovas II) atsiliepime į ieškovo... 70. Dėl draudimo sutarties turinio aiškinimo.... 71. Ieškovas nurodo, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau... 72. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuota, kad draudikas privalo... 73. Dėl Ieškovo argumento, kad Gyventojų turto draudimo sutartyje Nr.... 74. Sudarydamas Gyventojų turto draudimo sutartį (liudijimo Nr. 300-0080326)... 75. Ieškovas buvo supažindintas su draudimo taisyklėmis, nes sudarydamas... 76. Dėl Ieškovo reikalavimo įpareigoti Atsakovą vykdyti draudimo sutartį Nr.... 77. Ieškovas su Atsakovu II sudarė 2012-04-25 Gyventojų turto draudimo sutartį... 78. Atsakovas II, atsižvelgęs į Lietuvos banko Priežiūros tarnybos... 79. Draudėjas dingusių / sugadintų daiktų sąrašo surašymo formoje nurodė... 80. Remiantis išdėstytais argumentais bei vadovaujantis CK 6.193 straipsniais,... 81. Atsakovas II kartu atsiliepimu į ieškinį nepateikė teismui papildomų... 82. Institucija, duodanti išvadą byloje, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos... 83. Pažymime, kad Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12... 84. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasi Lietuvos... 85. Atsižvelgdama į Teismo pateiktą civilinės bylos Nr. 2-393-772/2014... 86. 1. Ieškovas J. B. su atsakovu Seesam Insurance AS,... 87. 2. Tarp ieškovo J. B. ir atsakovų Seesam Insurance AS ir... 88. Lt“ bei su atsakovu ADB „ERGO Lietuva“ sudarytos sutarties sąlygos,... 89. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija konstatuoja... 90. 1. Europos Teisingumo Teismas 2000 m. birželio 27 d. sprendime Ocėano Grupo... 91. 2. Pagal Civilinio kodekso 1.39 straipsnį vartojimo sutartimi yra laikoma... 92. 3. Seesam Insurance AS sutarties sąlyga, numatanti, kad „Namų turtui... 93. 4. Ieškinyje ieškovas J. B. taip pat nurodo, jog... 94. Civilinio kodekso 6.987 straipsnyje pateikta draudimo sutarties samprata, pagal... 95. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies... 96. Seesam Insurance A S sutarties sudarymą ir ADB „ERGO Lietuva“ sutarties... 97. Ieškovas prieš sudarydamas su Seesam Insurance AS sutartį bei su ADB „ERGO... 98. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija, atsižvelgdama į... 99. 1. J. B. su Seesam Insurance AS ir ADB „Ergo Lietuva”... 100. 2. Seesam Insurance AS sutarties sąlyga, numatanti, kad „Namų turtui... 101. Atskiru prašymu ši Institucija prašė teismo bylą nagrinėti jų atstovui... 102. Kita institucija Lietuvos bankas (LB) 2014-04-02 pateikdama galutinę išvadą... 103. Lietuvos bankas savo poziciją dėl Ieškovo reikalavimų yra išdėstęs... 104. Lietuvos bankas minėtuose sprendimuose dėl ginčų, kilusių tarp Ieškovo ir... 105. Įvertinę šioje civilinėje byloje esančią medžiagą, manome, kad ji... 106. Teismo prašome šią civilinę bylą nagrinėti teismo posėdžiuose... 107. Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu pakartojo aukščiau... 108. Atsakovo I atstovas teismo posėdžio metu prašė teismo ieškovo ieškinį... 109. Atsakovo II atstovas teismo posėdžio metu irgi nurodė, kad ieškovo... 110. Ieškovo ieškinys atmestinas. ... 111. Dėl draudimo sutarties sampratos ir jos sąlygų aiškinimo, bei jos nuostatų... 112. Draudimo sutarties samprata yra atskleidžiama per teisės aktuose įtvirtintą... 113. CK 6.987 str. nustato, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas)... 114. Viena iš draudiko pareigų - pareiga mokėti draudimo išmoką - atsiranda... 115. Ginčo atveju svarbu nepainioti dviejų dalykų: draudžiamojo įvykio kaip... 116. Vienas svarbiausių draudimo sutarties požymių, yra draudimo sutarties... 117. Gana tiksliai uberrima fides doktrinos turinys atskleistas ir Lietuvos... 118. Be abejo, pagrindinis uberrima fides principo aspektas yra siejamas su... 119. Būtina paminėti, kad draudimo sutartis taip pat yra atskira dvišalė rizikos... 120. Draudimo sutarčių teisei, o tuo pačiu ir ginčo atveju ypač reikšminga... 121. Atsižvelgiant į draudimo išmokos pobūdį, visos draudimo sutartys... 122. 1) Nuostolių draudimo sutartis, kai draudimo išmokos dydis priklauso nuo... 123. 2) Sumų draudimo sutartys, kai įvykus draudžiamajam įvykiui draudikas... 124. Pastebėtina, kad galimas ir mišrus variantas.... 125. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad didelių rizikų, apibrėžtų Draudimo... 126. Įstatymų leidėjas saugo ir vartotojų interesus, o tokiu atveju draudimo... 127. Ginčo atveju sprendžiant Civilinio kodekso ir Draudimo bei Lietuvos banko... 128. Be minėto uberrima fides principo, šalių ginčui svarbūs ir kiti principai.... 129. Antra, silpnesnės draudimo sutartinių teisinių santykių šalies - draudėjo... 130. Nors įstatymų leidėjas draudėjų interesais gana smulkiai reglamentuoja... 131. Teisė ir teismai taikydami teisę neturi pernelyg suabsoliutinti draudėjų... 132. Iš šalių susitarimo yra įmanoma nustatyti, kokiais atvejais draudikas... 133. 1) konkretus turtas, pagal kurį nustatomas draudimo interesas;... 134. 2) draudimo rizika (gresiantis pavojus);... 135. 3) draudimo laikotarpis (laiko tarpas, kada galioja draudimo apsauga).... 136. Prie šių sąlygų nepriskirtina draudimo suma, nes iš nuostolių draudimo... 137. Pabrėžtina, kad prie esminių nuostolių draudimo sutarties sąlygų... 138. Nuostolių draudimo sutartyje draudimo interesas, įgyvendinamas per draudimo... 139. Draudimo įstatymo 2 straipsnio 21 dalis draudimo sumą apibrėžia kaip –... 140. Pateikiamas apibrėžimas yra bendras visų rūšių draudimo sutartims. Bendra... 141. Turto draudimo sutartyse draudimo suma nustatoma atsižvelgiant į draudimo... 142. Pagrindinis dokumentas, kuriame išdėstomos draudimo sutarties sąlygos, yra... 143. Teismas sutinka su ieškovo ieškinio nuostata, kad draudiko interesai gali... 144. Civilinio kodekso 6.992 straipsnio 2 dalis nustato, kad draudikas privalo... 145. Paminėtina, kad standartinės sąlygos yra visuma rašytinių sutartinių... 146. Draudimo liudijime (polise) dažniausiai nurodomos individualiai sutartos... 147. Taigi draudimo liudijimas (polisas) ne tik įrodo, kad draudimo sutartis... 148. Teismas sutinka su ieškovo ieškinio argumentais, kad, siekiant tinkamai... 149. Pirma, visuma aukščiau pateiktų teisinių argumentų patvirtina, kad... 150. Antra, remiantis aukščiau nurodytais teisiniais argumentais teismas toliau... 151. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo esant turto draudimo... 152. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas iš pradžių su atsakovu I 2011 m.... 153. Ieškovo gyvenamajame name 2012-07-01 kilusio gaisro metu sudegė apdraustas... 154. Atsakovas I ieškovui dėl šio įvykio 2012-09-25 d. pranešimu Nr.... 155. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje... 156. 2012 m. liepos 1 d. ieškovo gyvenamajame name kilo gaisras, kurio metu... 157. Pagal LR Draudimo įstatymo 88 str., reglamentuojantį draudimo išmoką turto... 158. Pastebėtina, kad ieškovui draudimo išmoką savo ruožtu už gyvenamąjį... 159. Dėl draudikų draudimo išmokos už draudėjo apdraustą kilnojamąjį turtą.... 160. Remiantis Gyventojų turto draudimo liudijimu Nr. 300 – 0080326, bei Būsto... 161. Tačiau ieškovas 2012-12-08 kreipėsi į LB ir šį Institucija įstatymo... 162. Ieškovas teismui nurodė, kad per gaisrą sudegė kilnojamieji daiktai pagal... 163. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.... 164. Teismui atmetant visiškai ieškovo ieškinį atsakovams, pastarųjų patirtos... 165. Sprendžiant atsakovų kitų išlaidų atlyginimo klausimą, jis irgi... 166. Atsakovų atstovai pateikė teismui atvykimo iš Vilniaus į Šiaulius ir... 167. Iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistinos ir išlaidos už procesinių... 168. Teismas, vadovaudamasis išdėstytu, CPK 259 str., 260 str., 270 str.,... 169. Ieškovo ieškinį atsakovams atmesti.... 170. 1. Priteisti atsakovui I Seesam Insurance AS, veikiančiam per filialą... 171. 2. Priteisti atsakovui II ADB „Ergo Lietuva“ (į/k 302912288) iš ieškovo... 172. 3. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas... 173. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių...