Byla 2S-4-603/2013
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

2Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas M. P. prašė iki ieškinio pateikimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui UAB „Grinda“ priklausančius nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 1094-0370-2018, ir jo priklausinius – kiemo rūsį, unikalus Nr. 1094-0370-2020 ir kiemo statinius, unikalus Nr. 1094-0370-2030. Nurodė, kad 2012 m. kovo 28 d. atsakovai UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybė sudarė akcijų pasirašymo sutartį ir priėmimo-perdavimo aktą Nr. A403-17 (2.2.6.23-FN4), pagal kurį Vilniaus m. savivaldybė perdavė UAB „Grinda“ gyvenamąjį namą ir jo priklausinius.

5Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 17 d. nutartimi prašymą tenkino ir areštavo UAB „Grinda“ nuosavybės teise priklausančius gyvenamąjį namą, esantį Smilgų g. 4A, unikalus Nr. 1094-0370-2018, kiemo rūsį, unikalus Nr. 1094-0370-2020, ir kiemo statinius, unikalus Nr. 1094-0370-2030, uždraudžiant juos perleisti kitiems asmenims.

6Atsakovas UAB „Grinda“ teismui pateikė prašymą įpareigoti ieškovą per teismo nustatytą terminą įmokėti į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 15 679,84 Lt sumą atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui, arba pateikti Lietuvos Respublikoje registruoto banko garantiją. Pažymėjo, kad teismui uždraudus disponuoti areštuotu turtu, atsakovas neteko galimybės už parduotus objektus gautą sumą naudoti kredito dalies grąžinimui, todėl patirs nuostolių, kurie lygūs palūkanų, apskaičiuotų nuo turto vidutinės rinkos vertės, už kurį šis turtas galėtų būti perleistas, dydžiui.

7Ieškovas M. P. prašė atsakovo prašymo netenkinti. Pažymėjo, kad tarp atsakovo nurodomų nuostolių ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra priežastinio ryšio. Kredito sutartyje numatytas periodinių įmokų mokėjimas negali būti laikomas atsakovo nuostoliais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 8 d. nutartimi prašymą atmetė. Teismas pažymėjo, kad atsakovo nurodomi nuostoliai negali būti vertinami kaip realiai tikėtini dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovas tinkamai nepagrindė jų ryšio su pritaikytomis apsaugos priemonėmis. Atsakovas, prisiimdamas įsipareigojimus pagal kredito sutartį mokėti palūkanas ir grąžinti kreditą, buvo numatęs kitus šių įsipareigojimų vykdymo šaltinius, o ne turto, kurį teismas areštavo, realizavimą. Be to, atsakovas nenurodė, koks yra negrąžinto kredito dydis ir kad areštuoto turto realizavimas galėtų būti vienintelis pajamų šaltinis kredito sutarčiai įvykdyti.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Grinda“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Galiojant draudimui parduoti areštuotą nekilnojamąjį turtą, realiai tikėtina, kad atsakovas prarado galimybę pardavus šį turtą grąžinti 151 000 Lt sumą bankui pagal kredito sutartį, todėl atsiranda prievolė mokėti 5,192 procento metinių palūkanų nuo negrąžintos sumos, kas sudaro 7 839,92 Lt dydžio palūkanų normą per metus.

112. Ryšys tarp nekilnojamojo turto arešto ir už likusią kredito sumą mokėtinų palūkanų egzistuoja, nes atsakovas negali turto parduoti (papildomas šaltinis kredito grąžinimui) ir tokiu būdu gali negalėti tinkamai ir laiku įvykdyti kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Teismo motyvas, kad atsakovas gali padengti kreditą ir iš kitų šaltinių yra visiškai nepagrįstas.

123. Fiziniam asmeniui 15 679,84 Lt suma yra pakankamai didelė, todėl egzistuoja reali grėsmė, kad šios sumos išreikalavimas gali būti apsunkintas, o nuostolių dydis gali išaugti.

134. Ieškovas ieškinio sumą nustatė klaidingai, kadangi neatsižvelgė į akcijų pasirašymo sandorio bendrą vertę, o tik į gyvenamojo namo, kiemo rūsio ir kitų kiemo statinių vertę; ieškinio sumą nustatė ne pagal šių nekilnojamojo turto objektų rinkos vertę, o pagal rinkos vertę, kuri nustatyta tik 2004 m., todėl teismas privalėjo apskritai atsisakyti priimti ieškinį, kuris teismingas Vilniaus apygardos teismui.

14Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas M. P. prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

151. Apeliantas nepateikė jokių patikimumo kriterijus atitinkančių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad yra reali grėsmė UAB „Grinda“ nuostoliams dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsirasti, kadangi byloje nėra duomenų, pagrindžiančių nurodyto gyvenamojo namo pardavimo realumą.

162. Apeliantas, sudarydamas kredito sutartį, turėjo apskaičiuoti ir iš anksto numatyti, iš kokių pajamų jis įvykdys savo sutartinius įsipareigojimus.

173. Atsakovas turi kito, niekaip nesuvaržyto turto, iš kurio be jokių trukdžių gali įvykdyti įsipareigojimus pagal kredito sutartį.

184. Apeliantas nenurodė, koks yra negrąžinto kredito dydis pagal kredito sutartį, nepateikė savo finansinės atskaitomybės dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie apelianto mokumą, kredito sutarties neįvykdymo grėsmės realumą.

195. Atsakovas niekaip nepagrindė nurodomų nuostolių atsiradimo rizikos, t. y. kad 2012 m. birželio 29 d. būtent dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negalės net 2 metus atsiskaityti su banku pagal kredito sutartį, kuri turėjo baigtis 2012 m. birželio 29 d.

206. Apelianto argumentai, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nepagrįstai iškėlė civilinę bylą, sprendžiant klausimą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo apskritai neturėtų būti vertinami, nes jie nesusiję su skundžiama nutartimi ir nėra skundo dalyku. Sprendžiant šį klausimą, taip pat nevertinamas ieškinio pagrįstumas.

21Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prašo atsakovo atskirąjį skundą tenkinti, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

221. Atsakovo pateikti į bylą duomenys įrodo, kad prašomi nuostoliai 15 679,84 Lt sumai gali realiai atsirasti, o ieškovui nurodyta suma laikytina didele.

232. Procesas šioje byloje gali užsitęsti netgi ilgiau nei atsakovo atskirajame skunde nurodytas dviejų metų bylos išnagrinėjimo laikotarpis, kadangi ieškovas Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra iškėlęs bylą dėl sprendimo, kurio pagrindu sudaryti ir šioje byloje ginčijami sandoriai, panaikinimo.

  1. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

24Atskirasis skundas atmestinas.

25Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

26CPK 146 straipsnio 1 dalis numato, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija. Minėta norma yra nukreipta į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, taip pat į ieškovo galimybės padengti dėl nepagrįstai jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius, užtikrinimą.

27Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, šis paprastai patiria tam tikrų suvaržymų ir dėl šių suvaržymų gali egzistuoti reali galimybė atsakovo nuostoliams atsirasti. Teisingumas įpareigoja teismą siekti skirtingų interesų pusiausvyros. Siekiant šios pusiausvyros, šalims turi būti sudarytos vienodos procesinės galimybės rungtis. Rungimosi esmė – kiekviena proceso šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė galioja ne tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, bet ir sprendžiant atskirus procesinius klausimus byloje, taigi, ir klausimus dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Tai reiškia, kad proceso šalis, kuri dėl jos atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti nuostolių, reikalaudama, kad kita proceso šalis užtikrintų šių nuostolių atlyginimą, turi įrodyti tokių nuostolių atsiradimo galimybę ir preliminarų dydį. Tuomet, kai atsakovas įrodo, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jo turtui, ateityje iš tiesų gali patirti nuostolių, teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, turi užtikrinti šių tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimą. Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-402/2008, 2008 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-695/2008). Jeigu atsakovas pateikia teismui ne konkrečius duomenis apie galimų nuostolių patyrimą bei jų dydį, o tik išdėsto bendro pobūdžio teiginius apie patiriamus nuostolius, teismas neturėtų tenkinti jo prašymo dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2269/2011).

28Apeliantas būtinybę taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą grindžia tuo, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones jis, negalėdamas disponuoti nekilnojamuoju turtu, gali negalėti tinkamai ir laiku įvykdyti kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas pagrįstai atmetė apelianto prašymą dėl jo nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, nurodydamas, kad atsakovas neįrodė, jog areštuoto turto realizavimas galėtų būti vienintelis pajamų šaltinis kredito sutarčiai įvykdyti. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliantu, kad jis dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad ne kiekvienu atveju dėl šių suvaržymų gali būti patiriami nuostoliai. Atsakovas įrodinėja, kad jis prarado galimybę pardavus areštuotą turtą grąžinti 151 000 Lt sumą bankui pagal kredito sutartį, todėl atsiranda prievolė mokėti 5,192 procento metinių palūkanų nuo negrąžintos sumos, kas sudaro 7 839,92 Lt dydžio palūkanų normą per metus, tačiau apeliacinės instancijos teismas minėtus teiginius laiko ne realiais, o hipotetinio pobūdžio, kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių realią galimybę iki kredito grąžinimo parduoti areštuotą turtą. Duomenų apie potencialius pirkėjus, kurie būtų siekę įsigyti turtą, tačiau negalėję to padaryti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat nėra pateikta. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių pasekmių sąsajumo su negalėjimu laiku grąžinti 151 000 Lt dydžio kreditą bankui.

29Apeliantas taip nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties argumento, kad jis gali padengti kreditą ir iš kitų šaltinių, kadangi su atskiruoju skundu nepateikė duomenų apie savo finansinę padėtį (įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai), įrodymų apie įsiskolinimus kitiems kreditoriams ir pan. Nesant šių duomenų, nėra aišku, ar kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus atsakovas galėtų įvykdyti net ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Vis dėlto, ieškovo pateiktas VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 136-139) patvirtina, jog atsakovas turi neapsunkinto turto, kurį, siekdamas atsiskaityti su banku pagal kredito sutartį, gali nevaržomai parduoti, taip išvengdamas galimo palūkanų skaičiavimo už laiku negrąžintą kreditą. Teismo vertinimu, vien tai, jog areštuoto turto pardavimas galėtų būti papildomas šaltinis kredito grąžinimui, byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste nesuteikia pagrindo spręsti, jog dėl negalėjimo parduoti turtą atsakovas patiria realius nuostolius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas galėtų reikalauti nuostolių atlyginimo tik tuomet, jei neturėtų jokių kitų alternatyvų grąžinti paskolą bankui laiku, išskyrus nekilnojamojo turto pardavimą. Be to, sutiktina su ieškovo argumentais, jog atsakovas niekaip nepagrindė nurodomų nuostolių atsiradimo rizikos, t. y. kad būtent dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negalės net 2 metus atsiskaityti su banku pagal kredito sutartį, kuri turėjo baigtis 2012 m. birželio 29 d.

30Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo motyvų, susijusių su civilinės bylos teismingumu bei ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumu, kadangi tai nėra šio atskirojo skundo nagrinėjimo dalykas.

31Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai nepatvirtina, kad atsakovo nurodomi nuostoliai yra realiai tikėtini ir jie būtų sąlygoti būtent Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 17 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

32Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą reglamentuojančias proceso teisės nuostatas, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

33Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

Nutarė

34Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė, apeliacine rašytinio... 2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas M. P. prašė iki ieškinio pateikimo taikyti laikinąsias apsaugos... 5. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 17 d. nutartimi... 6. Atsakovas UAB „Grinda“ teismui pateikė prašymą įpareigoti ieškovą per... 7. Ieškovas M. P. prašė atsakovo prašymo netenkinti. Pažymėjo, kad tarp... 8. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 8 d. nutartimi prašymą... 9. Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Grinda“ prašo panaikinti Vilniaus miesto... 10. 1. Galiojant draudimui parduoti areštuotą nekilnojamąjį turtą, realiai... 11. 2. Ryšys tarp nekilnojamojo turto arešto ir už likusią kredito sumą... 12. 3. Fiziniam asmeniui 15 679,84 Lt suma yra pakankamai didelė, todėl... 13. 4. Ieškovas ieškinio sumą nustatė klaidingai, kadangi neatsižvelgė į... 14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas M. P. prašo atsakovo atskirąjį... 15. 1. Apeliantas nepateikė jokių patikimumo kriterijus atitinkančių įrodymų,... 16. 2. Apeliantas, sudarydamas kredito sutartį, turėjo apskaičiuoti ir iš... 17. 3. Atsakovas turi kito, niekaip nesuvaržyto turto, iš kurio be jokių... 18. 4. Apeliantas nenurodė, koks yra negrąžinto kredito dydis pagal kredito... 19. 5. Atsakovas niekaip nepagrindė nurodomų nuostolių atsiradimo rizikos, t. y.... 20. 6. Apelianto argumentai, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nepagrįstai... 21. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Vilniaus miesto... 22. 1. Atsakovo pateikti į bylą duomenys įrodo, kad prašomi nuostoliai 15... 23. 2. Procesas šioje byloje gali užsitęsti netgi ilgiau nei atsakovo... 24. Atskirasis skundas atmestinas.... 25. Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme... 26. CPK 146 straipsnio 1 dalis numato, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali... 27. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, šis paprastai... 28. Apeliantas būtinybę taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos... 29. Apeliantas taip nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties argumento,... 30. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo motyvų,... 31. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo... 32. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas... 33. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio... 34. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį palikti...