Byla 2A-16-619/2017
Dėl skolos, netesybų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Danutės Kutrienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo RUAB „KRK Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Liaras“ ieškinį atsakovui UAB „KRK Baltic“ dėl skolos, netesybų priteisimo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas UAB „Liaras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „KRK Baltic“ 3286,66 EUR skolos, 828,37 EUR delspinigių, 6 proc. palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 23 d. statybos rangos sutartimi Nr. 2013/09/23-01, ieškovas įsipareigojo nuo 2013 m. spalio 4 d. iki 2013 m. spalio 18 d. įrengti šilumos tiekimo tinklus, adresu Geležinio Vilko g. 23, Vilnius. Ieškovas kokybiškai atliko darbus per sutartyje nustatytą terminą. Atsakovas delsė priimti darbus. Juos priėmęs per sutartyje nustatytą terminą ieškovui sumokėjo tik 3292,82 Lt, o likusios sumos 11348,18 Lt dėl nežinomų priežasčių nesumoka.
  3. Atsakovas UAB „KRK Baltic“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas vėlavo atlikti sutartyje numatytus darbus 31 d. remiantis sutarties bendrosios dalies 10.1 p., rangovui vėluojant baigti statybos darbus, rangovas įsipareigoja mokėti užsakovui 1000 Lt baudą už kiekvieną uždelstą dieną, kas sudaro 31000 Lt. Atsakovas siekdamas išvengti baudų dėl ieškovo vėlavimo atlikti darbus, susiderino su tiesioginiu užsakovu ir papildomai atliko projekte numatytus gerbūvio darbus, kurių atlikimas buvo tiesioginis atsakovo nuostolis, dėl ieškovo kaltės. Atsižvelgiant į tai, ieškovas praranda teisę reikalauti delspinigių priteisimo.
  1. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
  1. Vilniaus miesto aplinkės teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo UAB „KRK Baltic“, ieškovo UAB „Liaras“ naudai 3286,66 EUR skolą, 828,37 EUR delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4115,03 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-10-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 140,97 EUR bylinėjimosi išlaidų.
  2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą sprendė, kad ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad darbai buvo atlikti laiku. Dokumentų pasirašymas kita data neįrodo, kad ieškovas vėlavo atlikti sutartyje numatytus darbus. Užsakovo vėlavimas priimti rangos darbus pagal darbų priėmimo-perdavimo aktą negali būti pretekstas taikyti baudas. Iš byloje esančių įrodymų nenustatyta, kad atsakovas būtų pareiškęs ieškovui pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės, jų atlikimo termino. Kadangi atsakovas tinkamai nevykdo sutartinės pareigos atsiskaityti už atliktus darbus, o ieškovas pateikė įrodymus dėl skolos ir savalaikio darbų atlikimo, o atsakovui šių įrodymų nepaneigus, teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas savo sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, pirmosios instancijos teismas pagrįstu laikė ieškovo reikalavimą priteisti jo naudai iš atsakovo priskaičiuotus 828,37 EUR delspinigių už apmokėjimo termino praleidimą.

3III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4

  1. Apeliaciniu skundu atsakovas RUAB „KRK Baltic“ prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti, priimti papildomus rašytinius įrodymus, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi vieninteliu rašytiniu įrodymu, kurio patikimumas kelia abejonių. Tai apelianto nuomone, lėmė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas rangos darbus baigė laiku. Pažymėjo, kad ieškovo pateikta dokumentacija – fotonuotrauka yra be datos. Iš šios nuotraukos, kaip išrašo iš ieškovo kompiuteryje padarytos dokumentų saugojimo rinkmenos matyti, jog jie saugojami „Liaras“ Geležinio vilko“ dokumentai, tarp kurių eilė dokumentų, kurie parengti vėlesne data nei 2013 m. spalio 18 d. Ieškovo 2013 m. rugsėjo 18 d. prašymas UAB „Vilniaus energija“ dėl šilumos trasos atjungimo sklendžių prijungimui 2013 m. rugsėjo 27 d. taip pat nepatvirtina, kad tuo metu ieškovas buvo atlikęs darbus. Akivaizdu, kad šis prašymas gali patvirtinti, kad ieškovas darbus galėjo pradėti, o ne baigti. Paties ieškovo surašytame atliktų darbų akte nurodyta, jog aktuojami darbai atlikti už lapkričio mėn., sąskaita – faktūra išrašyta 2015 m. lapkričio 15 d., kurioje yra aiškus įrašas, kad atsakovas darbus priėmė 2013 m. lapkričio 19 d. Rangovas, kurio užsakymu atsakovas atliko darbus, 2015 m. gegužės 11 d. raštu patvirtino, kad šilumos trasos pajungimo darbai nebuvo baigti laiku. Byloje taip pat nėra rašytinių įrodymų, kad atsakovas vėlavo priimti darbus. Pirmosios instancijos teismas nesudarė galimybės atsakovui tinkamai naudotis procesinėmis teisėmis, kadangi teismo posėdžio metu priėmė ieškovo pateiktus įrodymus, kuriais remdamasis priėmė sprendimą, neatidėdamas teismo posėdžio ir nesuteikęs atsakovui galimybės su jais susipažinti. Tik išnagrinėjus bylą iš esmės atsakovas patikrinęs ieškovo pateiktus dokumentus, nustatė, kad jie melagingi. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas teikia statybos darbų žurnalus, kurie patvirtina, kad darbus ieškovas baigė 2013 m. spalio 31 d.
  3. Byloje yra pateiktas darbų priėmimo aktas, kuriame nurodyta, kad aktuojami darbai už 2013 m. lapkričio mėn. Ieškovo išrašyta sąskaita faktūra taip pat yra lapkričio 19 d. Remiantis sutarties nuostatomis, sutartyje nustatytų tinkamų dokumentų nepateikimas kartu su atliktų darbų aktais yra pagrindas užsakovui nepriimti atliktų darbų arba sulaikyti mokėjimą. Todėl net ir sutikus su ieškovo pozicija, kad darbus jis baigė laiku, akivaizdu, kad iki sutartyje nustatyto termino 2013 m. spalio 25 d. sąskaitos faktūros ir atliktų darbų akto nepateikė. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad darbai yra atlikti laiku, pagrįsti prielaida. Atsakovas tik ieškovui galutinai atlikus visus darbus, bandymus ir pateikus dokumentaciją galėjo priimti darbus ir naudoti juos pagal paskirtį. Jei atsakovas būtų vengęs priimti atliktus darbus, ieškovas turėjo teisę reikšti pretenzijas, tačiau tokių nereiškė.
  4. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo delspinigius, kadangi ieškovui pažeidus sutartyje nustatytą pareigą atlikti darbus sutartyje nustatytais terminais, jis prarado teisę reikalauti delspinigių priteisimo.
  5. Apeliantas pažymėjo, kad pateikė teismui priešieškinį iki teismo nutarties skirti bylą teismą posėdyje, tačiau teismas atsisakė jį priimti grįsdamas bylos vilkinimu. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas tokiu būdu pažeidė CPK 143 str. ir apribojo atsakovo galimybes savo interesus ginti teisme. Teismas taip pat pažeidė atsakovo procesines teises atsisakydamas priimti teikiamus įrodymus ir atsisakydamas atidėti bylos nagrinėjimą siekiant patikrinti ieškovo pateiktus dokumentus. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą, taip pat nevertino atsakovo patirtų nuostolių dėl ieškovo praleisto termino atlikti darbus, kurie yra ženkliai didesni nei atsakovo skola.
  6. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir dalyje dėl procesinių palūkanų priteisimo. Pažymėjo, kad nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui, įsiteisėjo 2015 m. sausio 26 d. Reikalavimas dėl skolos priteisimo pareikštas iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisęs procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, pažeidė ĮRĮ 8 str. 2 p. normas.
  7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Liaras“ prašė jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovo teiginiai, jog ieškovas laiku nebaigė rangos sutartyje numatytų darbų yra paneigti kartu su procesiniais dokumentais pateiktais įrodymais. Atsakovas pretenzijų nei dėl atliktų terminų, nei dėl atliktų darbų nereiškė ir juos priėmė pasirašydamas darbų priėmimo aktą, kuris pasirašytas vėliau, kadangi atsakovas pats delsė su dokumentacijos priėmimu.

5IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6

  1. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.
  2. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovas prie apeliacinio skundo pateikė naujus įrodymus – ginčo objekto statybos darbų žurnalus, bei paslėptų darbų patikrinimo aktus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog apeliantas šiuos įrodymus turėjo ir galėjo savalaikiai pateikti pirmosios instancijos teismui, atsisako juos priimti į bylą bei nevertina jų turinio.
  3. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skolos už atliktus rangos darbus priteisimo, atsakovui teigiant, kad ieškovas neatliko darbų per sutartyje nustatytą terminą.
  4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, kad ieškovas atliko darbus sutartu laiku, o atsakovas nepateikė tai paneigiančių įrodymų. Atsakovas priėmė ieškovo atliktus darbus pasirašydamas darbų priėmimo aktą, nereikšdamas pretenzijų dėl darbų kokybės ar terminų. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį pilna apimtimi.
Dėl skolos priteisimo
  1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvuodamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus priėjo nepagrįstos išvados, jog ieškovas rangos darbus atliko sutartyje nustatytu terminu. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.
  1. Pažymėtina, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).
  2. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad šalys 2013 m. rugsėjo 23 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2013/09/23-01, pagal kurią ieškovas įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą atlikti šilumos tiekimo tinklų montavimo darbus Geležinio Vilko g. 23, Vilniuje, o atsakovas įsipareigojo tinkamai atliktus darbus priimti ir už juos atsiskaityti per sutartyje nustatytą terminą. Sutartyje nurodyta darbų pradžia 2013 m. rugsėjo 25 d., o pabaiga 2013 m. spalio 18 d. Ieškovas sutartyje numatytus darbus atliko, tačiau atsakovas su ieškovu neatsiskaitė per sutartyje nustatytą terminą.
  3. Pažymėtina, kad pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį, statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Abiejų sutarties šalių pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis).
  4. Ieškovas prašydamas priteisti skolą už atliktus darbus pateikė 2013 m. lapkričio 19 d. atliktų darbų aktą pasirašytą abiejų šalių (T.1., b.l.15), 2013 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą (T. 1.,b.l.14). Minėtame atliktų darbų akte nėra minimi jokie atliktų darbų trūkumai ar terminų pažeidimai. Ieškovas taip pat pateikė 2013 m. spalio 11 d. geodezinę įvadų nuotrauką (T. 1.,b.l. 181). Skirtingai nei nurodo apeliantas, ant minėtos nuotraukos UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“ antspaudas ir ranka nurodyta, kad objekto Geležinio Vilko 23 matavimai atlikti iki 2013 m. spalio 11 d. Ieškovo pateiktas „Šilumos tiekimo tinklai Geležinio Vilko g. 23“ dokumentacijos sąrašas patvirtina, jog minėta nuotrauka pateikta 2013 m. spalio mėn. (T.1., b.l. 192). Ieškovas teismui pateikė 2013 m. rugsėjo 18 d. UAB „Vilniaus energijai“ adresuotą prašymą 2013 rugsėjo 27 d. atjungti ir nudrenuoti trasą Geležinio Vilko g. 23 sklendžių prijungimui (T.1., b.l. 122). Nors apeliantas pagrįstai nurodo, kad iš minėto prašymo negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad tuo metu (2013 m. rugsėjo 27 d.) ieškovas jau buvo atlikęs darbus, tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys, jog ieškovas įrodinėja, kad darbus atliko iki sutartyje nustatyto termino, t.y. 2013 m. spalio 18 d. Tuo tarpu minėtas prašymas patvirtina aplinkybę, kad jau trečią sutartyje numatytų darbų dieną, ieškovas buvo atlikęs beveik pusę lokalinėje sąmatoje numatytų darbų (T.1., b.l. 13). Kas tikėtinai pagrindžia ieškovo argumentus, jog sutartyje numatytų darbų atlikti nevėlavo. Atsakovas gindamasis nuo pareikšto ieškinio įrodinėjo, jog ieškovas darbų neatliko sutartyje nustatytu terminu, dėl to atsakovas patyrė nuostolius ir turėjo atlikti papildomus darbus pagrindiniam užsakovui. Savo poziciją grindė tuo, kad darbų priėmimo aktas pasirašytas tik 2013 m. lapkričio 19 d. Taip pat pateikė 2013 m. gruodžio 10 d. galutinį UAB „EVP grupė“ darbų perdavimo aktą (T. 1., b.l. 110). Įrodinėdamas patirtus nuostolius UAB „EVP grupė“ 2013 m. gruodžio 13 d. atsakovui išrašytą sąskaitą faktūrą 32007,38 Lt sumai (T. 1., b.l. 111), atsakovo 2014 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą 31000 Lt sumai, išrašytą ieškovui dėl baudos už sutarties sąlygų nevykdymą (T. 1., b.l. 112) bei 2014 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą 32007,38 Lt sumai išrašytą ieškovui (T. 1., b.l. 113).
  1. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisyklė. Materialiosios teisės normos atskirais atvejais nustato kitokią įrodinėjimo tvarką, nurodydamos, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Vertinant įrodymus turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu, t.y. dokumentai, šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jų turinys neprieštaringas, iš esmės susijęs su bylos dalyku, ir nėra duomenų, kurie suponuotų šių įrodymų turinio subjektyvumą dėl bylos aplinkybių.
  2. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas pateikė įrodymus, jog šalių sutartyje numatyti darbai buvo atlikti nustatytu terminu, tuo tarpu atsakovas nepateikė įrodymų paneigiančių šias išvadas. Kaip pagrįstai nurodo pirmosios instancijos teismas, vien ta aplinkybė, kad darbų priėmimo aktas ir PVM sąskaita faktūra yra pasirašyta vėliau nei sutartyje numatytas darbų atlikimo terminas, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovas vėlavo atlikti darbus. Šiame kontekste svarbi ir ta aplinkybė, jog atsakovas įrodinėdamas aplinkybę, kad dėl ieškovo vėlavimo atlikti darbus patyrė didelius nuostolius, nepateikia jokių duomenų, jog būtų ėmęsis kokių nors veiksmų ar siuntęs raginimus ieškovui siekdamas paspartinti darbus. Priešingai, ieškovo pateiktas 2013 m. lapkričio 19 d. darbų priėmimo aktas pasirašytas atsakovo, patvirtina, kad ieškovas darbus atliko be trūkumų (CK 6.662 str. 2 d.). Be kita ko atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas pretenzijas dėl praleistų darbų atlikimo terminų ėmė reikšti tik ieškovui kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo. Tuo tarpu kaip neturintys įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui bei atmesti apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo patirtų nuostolių dėl ieškovo praleisto termino atlikti darbus, kadangi tai nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas.
  3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, tinkamai taikydamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas bei remdamasis įrodymų pakankamo taisykle, pagrįstai sprendė, kad ieškovas tinkamai ir laiku įvykdė šalių sudarytoje sutartyje numatytus rangos darbus, o atsakovas nepateikė tai paneigiančių įrodymų, todėl turi pareigą už juos atsiskaityti.
  4. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepriimdamas pareikšto priešieškinio pažeidė jo teisę į teisminę gynybą. Teisėjų kolegija pagal apeliacinio skundo formą ir turinį sprendžia, kad šis skundas buvo priimtas dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo, o atsakovo argumentai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo priešieškinį, vertintinas kaip apeliacinio skundo argumentas. Pažymėtina, kad nutartis, kuria yra atsisakyta priimti priešieškinį, yra neskundžiama (CPK 143 str. 3 d.), o atsakovui nėra užkirstas kelias reikšti savarankišką ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, jeigu jis tokių patyrė.
Dėl delspinigių priteisimo
  1. Apeliantas taip pat nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo dalimi, kuria tenkintas ieškovo reikalavimas dėl 828,37 EUR delspinigių priteisimo. Kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovo reikalaujamą delspinigių sumą.
  2. Ieškovas reikalavimą priteisti 828,37 EUR delspinigių grindė šalių sudarytos 2013 m. rugsėjo 23 d. statybos rangos sutarties Nr. 2013/09/23-0, 10.2 p., kuris numato, kad jeigu užsakovas vėluoja atsiskaityti su rangovu specialiojoje dalyje nustatyta tvarka ir terminais, užsakovas įsipareigoja mokėti rangovui 0,2 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtos sutarties 10.3 p. numato, jog užsakovui vėluojant atsiskaityti už tinkamai atliktus ir rangovo perduotus darbus, o užsakovo priimtus darbus, rangovas privalo pateikti užsakovui raštišką pranešimą, apie sutarties pažeidimą ir raštu įspėti apie sutartyje numatytų sankcijų taikymą. Rangovui nepateikus šiame punkte nurodyto pranešimo, bendrosios dalies 10.2 p. numatytos sankcijos netaikomos.
  3. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas įspėjimo apie ketinimą taikyti sutartyje numatytas sankcijas, atsakovui nesiuntė, todėl šiuo atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl 828,37 EUR priteisimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos sprendimą pakeisti, atmetant šioje dalyje reikalavimą dėl 828,37 EUR priteisimo.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
  1. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kolegija sutinka su šiais apelianto argumentais.
  2. Pažymėtina, kad remiantis Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 str. 2 d. nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos sustabdomas netesybų ir palūkanų už visų įmonės prievolių, susidariusių iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, skaičiavimas. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui UAB „KRK Baltic“ įsiteisėjo 2015 m. sausio 26 d. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartimi patvirtintas RUAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo planas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui iškelta restruktūrizavimo byla, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo dienos.
  3. Įvertinus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl 6 proc. metinių palūkanų priteisimo, priteisiant 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. spalio 14 d.) iki 2015 m. sausio 26 d. ir nuo 2016 m. vasario 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys). Iš dalies tenkinus apeliacinį skundą ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą atitinkamai perskirstytinos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.).
  2. Ieškovas pirmosios instancijos teisme sumokėjo 123 EUR žyminio mokesčio, 17,52 EUR išlaidų įteikiant atsakovui procesinius dokumentus per antstolį. Atsižvelgiant į tai, kad iš dalies tenkinus apeliacinį skundą, ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (79,87 %) ieškovui iš atsakovo priteistina 112,23 EUR bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas nepateikė įrodymų apie pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).
  3. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 300 EUR teisinės pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (20,13 %), atsakovui iš ieškovo priteisina 60,39 EUR bylinėjimosi išlaidų.

7Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2,3 punktais teisėjų kolegija,

Nutarė

8Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimą dalyje dėl delspinigių ir 6 procentų palūkanų priteisimo ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

9„Ieškinį tenkinti iš dalies.

10Priteisti iš atsakovo UAB „KRK Baltic“, į. k.302554784, ieškovo UAB „Liaras“, į. k. 300553356, naudai 3286,66 EUR skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3286,66 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-10-14 iki 2015 m. sausio 26 d. ir nuo 2016 m. vasario 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 112.23 EUR bylinėjimosi išlaidų“.

11Kitoje dalyje ieškinį atmesti“.

12Priteisti atsakovui UAB „KRK Baltic“, į. k.302554784 iš ieškovo UAB „Liaras“, į. k. 300553356 60,39 EUR teisinės pagalbos išlaidų, apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai