Byla 2A-605-345/2011
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Algirdo Auruškevičiaus, Almos Urbanavičienės,

2sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei,

3dalyvaujant ieškovo UAB „Transtira“ atstovui advokatui Z. B., atsakovui G. B., jo atstovui advokatui A. M.,

4teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. B. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Transtira“ ieškinį atsakovui G. B. dėl žalos atlyginimo.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

6I. Ginčo esmė

7Ieškovas UAB „Transtira“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo G. B. 27 423,83 Lt žalai atlyginti, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas dirbo atsakovo įmonėje vairuotoju ekspeditoriumi. Atsakovas buvo supažindintas su tarptautinių krovinių pervežimo taisyklėmis, su juo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Atsakovui vykdant krovinio pervežimą maršrutu Vilnius – Panevėžys, vilkikas buvo apvogtas, dėl ko UAB „Bennet Distributors“ patyrė 24 077,28 Lt nuostolį. Žalą atlygino UADB „Ergo Lietuva“. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. gegužės 12 d. sprendimu priteisė iš ieškovo 20 302,64 Lt nuostoliams atlyginti, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas UADB „Ergo Lietuva“ naudai. Dėl to ieškovas atlygino UADB „Ergo Lietuva“ 27 423,83 Lt žalą.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo G. B. ieškovo UAB „Transtira“ naudai 20 302,64 Lt žalai atlyginti, procesines palūkanas ir 2 089 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad atsakovo (ieškovo darbuotojo) kaltė dėl žalos atsiradimo yra nustatytos įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu, todėl teismas papildomai atsakovo kaltės klausimo nesprendė (CPK 182 str. 1 d. 2 p.). Kadangi darbo teisinių santykių šalys sudarė visiškos materialinės atsakomybės sutartį, todėl ieškovė atlyginusi dėl savo darbuotojo kaltės žalą patyrusiam asmeniui šio turėtus nuostolius, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į visišką žalos atlyginimą iš kalto darbuotojo. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog ieškovas atlygino žalą patyrusiam asmeniui (draudimo bendrovei) šios patirtus 20 302,64 Lt nuostolius. Tačiau likusios 7 121,19 Lt sumos, kurią ieškovas sumokėjo draudimo bendrovei, teismas nematė pagrindo priskirti ieškovės tiesioginiams nuostoliams, kilusiems būtent dėl atsakovo kaltės. Todėl teismas konstatavo, jog yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 20 302,64 Lt žalai atlyginti.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atsakovas G. B. pateikė apeliacinį skundą, prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nei įsiteisėjusiame teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1107-596/2008, nei ikiteisminio tyrimo metu atsakovo G. B. kaltė dėl dalies krovinio dingimo nebuvo konstatuota, kadangi krovinys dingo dėl trečiųjų asmenų nusikalstamos veikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009 nurodė, jog krovinio dalies praradimą dėl vagystės sąlygojo didelis vežėjo nerūpestingumas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi CPK 182 str. 1 d. 2 p. spręsdamas klausimą dėl atsakovo kaltės nustatymo. Atsakovo atsakomybė pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį galėtų kilti nebent tuo atveju, jeigu atsakovas būtų pažeidęs darbdavio nustatytą materialinių vertybių saugojimo taisykles (DK 255 str. 1 d. 3 p., tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutarties Nr. 382 4.2 p.). UAB „Transtira“ nėra ir nebuvo patvirtinta jokių saugaus krovinių gabenimo nuostatų. Nesant tokio pobūdžio lokalių darbo teisės aktų, galima teigti, kad darbdavys netinkamai atliko savo pareigas, numatytas DK 229 str. dėl tinkamo darbo organizavimo.

12Dėl darbdavio UAB „Transtira“ netinkamo darbo organizavimo (aplaidumo) atsakovas G. B. nebuvo tinkamai informuotas apie darbo tvarką nakties metu ir saugaus krovinių gabenimo taisykles bei kokiu būdu jam būtų kompensuotos išlaidos, susijusios su naudojimusi saugomomis stovėjimo aikštelėmis. Pažymi, kad liudytojo E. B. parodymai turėtų būti vertintini kritiškai dėl jo suinteresuotumo, kadangi jis buvo atsakovo tiesioginis viršininkas. Darbdavys nepateikė atsakovui aiškių nurodymų dėl tinkamo krovinio gabenimo organizavimo savarankiškai, tačiau atsakovas nors ir neturėdamas aiškių nurodymų, krovinio gabenimą organizavo kaip galima atidžiau, rūpestingiau ir apdairiau, stengdamasis nepažeisti vairuotojo darbo ir poilsio laiko reikalavimų. UAB „Transtira“ vadybininkas E. B. tinkamai neinstruktavo atsakovo apie krovinio gabenimo grafiką bei galimybę pasinaudoti saugoma automobilių aikštele, esančia krovinio gabenimo pradžioje, kelyje ar krovinio pristatymo vietoje, bei apie šių išlaidų kompensavimo tvarką. Teigia, jog atvykęs į paskirties vietą atsakovas kreipėsi į objekto apsaugą dėl leidimo įvažiuoti į gavėjo saugomą teritoriją, tačiau gavo neigiamą atsakymą. Automobilį su kroviniu atsakovas pastatė šalia gavėjo teritorijos apsaugos posto, liko miegoti automobilio kabinoje, tikėdamasis esant reikalui užkirsti bet kokį bandymą pagrobti krovinį ar jo dalį. Tokioje situacijoje atsakovas G. B. ėmėsi visų įmanomų priemonių kroviniui apsaugoti. Ieškovas UAB „Transtira“ pažeisdamas krovinio gabenimo sąlygas, numatytas užsakyme, papildomai neapdraudė krovinio, kuris yra padidintos gabenimo rizikos (alkoholiniai gėrimai bei tabako gaminiai). Be to, krovinio gabenimui buvo pasirinktas krovinių skyrius su plastikiniu tentu. Tokiu būdu ieškovas kaip darbdavys netinkamai vykdė savo įsipareigojimą sudaryti atsakovui būtinas perduotų gabenimui materialinių vertybių išsaugojimo sąlygas, t.y. grubiai pažeidė 2006 m. spalio 3 d. materialinės atsakomybės sutarties Nr. 382 sąlygas.

13Ieškovas UAB „Transtira“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškina, kad žalą prašoma priteisti remiantis visiškos materialinės atsakomybės sutartimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo UAB „Transtira“ kaip vežėjo kaltę, nes krovinio dalies praradimą dėl vagystės sąlygojo didelis vežėjo darbuotojo G. B. nerūpestingumas. Neginčijamai nustatyta, kad pagrindinė žalos atsiradimo priežastis UAB „Transtira“ vairtuojo atsakovo G. B. aplaidūs ir nerūpestingi veiksmai. Atsakovas privalo atsakyti, kadangi neįvykdė pareigos, numatytos visiškos materialinės atsakomybės sutarties 2.2 p., 4.3.1 p. Nors ir nėra patvirtintos vairuotojo – ekspeditoriaus pareiginės instrukcijos, tačiau G. B. buvo priimtas į darbą kaip savo specialybės profesionalas ir preziumuojama, kad jis žinojo ką ir kaip privalo dirbti vairuotojas ekspeditorius. Vairuotojams darbo laikas nakties metu nesiskiria nuo darbo laiko dienos metu ir tai reglamentuoja 2006 m. kovo 15 d. EP/T (EB) reglamentas Nr. 561/2006, kurio reikalavimus atsakovas žino, todėl kalbėti apie vairuotojų darbo organizavimo nakties metu tvarką nėra pagrindo. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog E. B. yra suinteresuotas asmuo, kadangi prieš liudydamas jis prisiekė sakyti tiesą. Vairuotojų naudojimosi saugomomis aikštelėmis aptarimo nenumato joks norminis ar lokalinis teisės aktas, todėl apelianto pasvarstymai neturi jokios įtakos priimtam teismo sprendimo teisėtumui. Prieš išvykdamas į reisą atsakovas galėjo kreiptis į vadybininką ir suderinti atvykimo ir įleidimo į krovinio gavėjo įmonės teritoriją laiką, tačiau to nepadarė. Būdamas apdairus ir rūpestingas atsakovas būtų likęs ne miegoti automobilyje, bet vaikščiojęs aplink jį, kad esant reikalui užkirstų bet kokį bandymą pagrobti krovinį ar jo dalį. Krovinio neapdraudimas neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės. Siuntėjas nenurodė, kad yra siunčiama ypatingos rizikos prekė ir, kad jos gabenimui reikalingas ypatingas transportas.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai, nustatytos aplinkybės ir išvados

15Apeliacinis skundas atmestinas.

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).

17Išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo G. B. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų, numatytų CPK 329 ir 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra. Taip pat nėra ir CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18Byloje yra sprendžiamas ginčas dėl apelianto, kaip ieškovo darbuotojo, materialinės atsakomybės už pavogtas, apeliantui patikėtas, prekes. Apeliaciniame skunde G. B. teigia, jog nagrinėjamu atveju jo materialinė atsakomybė neturėtų kilti, kadangi dėl patirtos žalos yra kaltas pats ieškovas UAB „Transtira“ tinkamai neužtikrinęs darbo proceso organizavimo.

19Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindinis šios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sūduvos vandenys“ v. A. D. , bylos Nr. 3K-3-1444/2002; 2003 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ v. L. L. , A. K., bylos Nr. 3K-3-280/2003; 2004 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Osviris“ v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-2/2004; kt.). Esant visų nurodytų sąlygų visetui, yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. DK 255 str. yra įtvirtintas baigtinis atvejų, kai darbuotojai privalo atlyginti visą žalą, sąrašas, vienas iš jų – kai žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis.

20Žalos, kurios atlyginimą teismas ginčijamu sprendimu priteisė iš apelianto, padarymo metu galiojusio DK 256 str. 1 d. buvo nustatyta, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Pagal šią įstatymo normą darbuotojas, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, privalo atlyginti visą žalą, jeigu ji padaryta darbuotojui neatliekant ar netinkamai atliekant minėtus veiksmus. Jeigu ji padaryta kitokiais, negu DK 256 str. 1 d. išvardytais veiksmais (neveikimu), tai visiška materialinė atsakomybė pagal DK 255 str. 3 p., darbuotojui netaikoma. Tokiu atveju kyla darbuotojo materialinės atsakomybės ribų, nustatytų DK 254 str., taikymo klausimas, nes žala darbdaviui regreso tvarka atlyginama pagal Darbo kodekso normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Laugina“ v. R. V., bylos Nr. 3K-3-138/2005; 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. įmonė v. J. S., S. D., bylos Nr. 3K-3-210/2007).

21Iš byloje pateiktos apelianto ir ieškovo sudarytos darbo sutarties matyti, kad apeliantas UAB „Transtira“ dirbo vairuotoju – ekspeditoriumi. 2006 m. spalio 3 d. šalių sudarytoje Visiškos materialinės atsakomybės sutartyje prie darbo sutarties Nr. 382 šalys susitarė, kad darbuotojas (apeliantas) prisiima visišką materialinę atsakomybę už jam patikėtus gabenti krovinius ir tinkamą jų pakrovimą (sutarties 4.3.2. p.).

22Byloje nustatyta, kad 2006 m. spalio 18 d. UAB „Bennet Distributors“ ir ieškovas UAB „Transtira“ sudarė krovinio vežimo sutartį, pagal kurią ieškovas priėmė iš UAB „Bennet Distributors“ prekes ir įsipareigojo jas pristatyti į Panevėžį. Krovinį 2006 m. spalio 19 d. priėmė ieškovui dirbęs apeliantas G. B.. 2006 m. spalio 20 d. vilkikui stovint nesaugomoje aikštelėje, dalis krovinio buvo pavogta, dėl ko UAB „Bennet Distributors“ patyrė 20 402,64 Lt nuostolių. UAB „Bennet Distributors“ patirtus nuostolius padengė UADB „ERGO Lietuva“, vykdydama savo įsipareigojimus pagal draudimo sutartį. UAB DK „PZU Lietuva“, apdraudęs ieškovo civilinę atsakomybę, minėtą vagystę pripažino nedraudiminiu įvykiu, kadangi ieškovas pervežė akcizinius gaminius, kurie pagal draudimo sutartį buvo nedraudžiami.

23Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UADB „ERGO Lietuva“ v. UAB „Transtira“, bylos Nr. 3K-3-172/2009, nustatyta, kad ieškovas UAB „Transtira“ dėl minėtos vagystės patyrė 27 423,83 Lt dydžio žalą, nes tokią sumą buvo priverstas sumokėti UADB „ERGO Lietuva“, padengusiam UAB „Bennet Distributors“ dėl vagystės patirtus nuostolius. Ieškovas UADB „ERGO Lietuva“ 27 423,83 Lt sumokėjo 2009 m. sausio 16 d. ir 2009 m. spalio 1 d. mokėjimo nurodymais (b. l. 33-35). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tiesioginiai ieškovo nuostoliai, susiję su apelianto darbine veikla, yra ne visa 27 423,83 Lt UADB „ERGO Lietuva“ sumokėta suma, bet 20 302,64 Lt – UAB „Bennet Distributors“ draudiko išmokėta draudimo išmoka.

24Teisėjų kolegija pažymi, kad minėta kasacinio teismo nutartimi aiškiai nustatyta, kad ieškovas dėl vagystės patyrė realią žalą, kurios papildomai įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 1 d. 2 p.). Taip pat nustatyta, kad dalis pavogto krovinio buvo perduota gabenti apeliantui, kurį su ieškovu siejo darbiniai santykiai. Kolegija visiškai sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi CPK 182 str. 1 d. 2 p. spręsdamas klausimą dėl atsakovo kaltės nustatymo. Nei minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, nei žemėsnės instancijos teismo procesiniuose sprendimuose apelianto kaltės klausimas nebuvo nustatinėjamas, o tiesiogiai sieti teismų nustatytą ieškovo kaip vežėjo kaltę su apelianto kalte pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo. Apelianto neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio egzistavimas yra būtent šios civilinės bylos įrodinėjimo bei nagrinėjimo dalykas.

25Apeliantas teigia, kad UAB „Transtira“ nėra ir nebuvo patvirtinta saugaus krovinių gabenimo nuostatų. Ginčo dėl to, kad UAB „Transtira“ nebuvo parengusi jokių saugaus krovinių gabenimo taisyklių ir apeliantas su jomis nebuvo supažindintas, tarp šalių nėra. Sutinkamai su galiojančiu darbo teisinių santykių reglamentavimu darbdavys vienareikšmiškai privalo rūpintis tinkamu darbo organizavimu, privalo tinkamai instruktuoti darbuotojus dėl tinkamo jų funkcijų vykdymo, supažindinti su jų veiklą reglamentuojančiomis vidaus ir kitokiomis nestandartinėmis taisyklėmis bei atlikti kitus veiksmus, kiek to konkrečioje situacijoje reikalauja protingumo, sąžiningumo principai, tam, kad užtikrinti, jog darbuotojas yra pasirengęs tinkamai atlikti darbą. Tačiau kiekvienu atskiru atveju sprendžiant, ar aplinkybę, jog darbuotojas nebuvo supažindintas su konkrečiomis taisyklėmis, galėjo lemti netinkamą darbuotojo veikimą ar neveikimą vykdant darbines pareigas, privalu įvertinti, ar konkrečios taisyklės darbuotojui kaip mąstančiam asmeniui negalėjo būti savaime suprantamos, žinomos ar bent jau turėjo būti numanomos. Todėl apelianto nesupažindinimas su saugų krovinių gabenimą reglamentuojančiomis taisyklėmis nebūtinai reiškia, jog jis turi būti atleistas nuo pareigos atlyginti ieškovui jo patirtus nuostolius, kadangi kitoks šios situacijos vertinimas prieštarautų elementariems protingumo standartams. Atkreiptinas dėmesys, jog tokio pobūdžio taisyklės kaip saugiausia gabenamą krovinį naktį palikti saugomoje aikštelėje privalo būti savaime suprantamos kiekvienam mąstančiam asmeniui.

26Apeliaciniame skunde paaiškinama, kad apeliantas ėmėsi visų įmanomų priemonių kroviniui apsaugoti, tačiau dėl ieškovo kaltės, t.y. nepateikė apeliantui aiškių nurodymų dėl tinkamo krovinio gabenimo organizavimo savarankiškai, papildomai neapdraudė krovinio, krovinių gabenimui parinko krovinių skyrių su plastikiniu tentu. Remiantis civilinės bylos Nr. 2-1107-596/2008 medžiaga nustatyta, kad krovinys buvo pakrautas apie 18 val. Po to transporto priemonė buvo nuvaryta praeiti puspriekabės techninę apžiūrą, kuri buvo baigta atlikti apie 20 val. Atlikus puspriekabės techninę apžiūrą apeliantas iškart išvyko į jo pristatymo vietą Panevėžyje. Vakare atvykęs į iškrovimo vietą, apeliantas budinčio sargo nebuvo įleistas į iškrovimo vietos teritoriją. Dėl šios priežasties apeliantas vilkiką pastatė prie sargo budelės ir liko miegoti vilkiko kabinoje, laukdamas ryto, kada galės iškrauti krovinį. Apeliantui miegant kabinoje dalis krovinio iš vilkiko puspriekabės buvo pavogta.

27Teismų praktikoje paprastai pripažįstama, kad asmuo yra kaltas dėl padarytos žalos ir privalo ją atlyginti, jeigu ją sukėlė jo neatsargus elgesys, prieštaraujantis paprasčiausiems atidumo ir rūpestingumo reikalavimams. Iš byloje nustatytų aplinkybių aišku, kad krovinio pervežimas vyko vietiniu maršrutu iš Vilniaus į Panevėžį. Taigi apeliantas įvertinęs atstumą tarp krovinio pakrovimo ir iškrovimo vietos suvokė ar turėjo suvokti, kad į iškrovimą vietą atvyks vėlai vakare, t.y. metu, kai iškrovimo vietoje labiau tikėtina nei netikėtina, kad nebus gavėjo atstovų galinčių krovinį priimti, ar kad nebus galimybių patekti į gavėjo teritoriją. Vertinant liudytojo E. B. parodymus, atsižvelgus į galimą liudytojo kaip buvusį apelianto tiesioginį viršininką materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi, bei jau minėtas krovinio pakrovimą liudijančias aplinkybes, konstatuotina, kad apelianto pasirinkimas krovinį gabenti naktį, žinant, kad į iškrovimo vietą bus atvykta nakties metu, nesuderinamas su protingo bei apdairiai veikiančio ir savo darbines funkcijas vykdančio asmens standartu, kadangi apeliantas nenurodė jokių objektyvių kliūčių galimai galėjusių sutrukdyti jam susisiekti su ieškovo atsakingais asmenimis dėl papildomų nurodymų gavimo. Atvykęs į iškrovimo vietą bei buvęs neįleistas į gavėjo teritoriją, apeliantas sustojimo vietą pasirinko nesaugomą bei neaptvertą aikštelę šalia sargo budelės. Objektyvių kliūčių sutrukdžiusių vilkiką nakčiai pastatyti saugomoje aikštelėje, įvertinus gabenamo krovinio pobūdį, apeliantas nenurodė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme metu. Įvertinus tai, kad aikštelė už gavėjo teritorijos ribų realiai buvo nesaugoma, o vienintelė apelianto imtasi atsargumo priemonė buvo miegojimas transporto priemonėje, tokios atsargumo priemonės nelaikytinos adekvačiomis krovinio išsaugojimo prioritetui. Apelianto nėrūpestingumą parodo ir aplinkybę, kad miegodamas transporto priemonėje jis nejuto kaip iš krovinių skyriaus buvo pavogta 171,02 kg svėrusi krovinio dalis, t.y. 6100 pakelių cigarečių ir 18 butelių alkoholinių gėrimų. Byloje nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad apelianto elgesys neatitiko paprasčiausių atidumo ir dėmesingumo reikalavimų, todėl konstatuotina, kad ieškovo prašoma priteisti žala yra betarpišku ir tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nerūpestingais apelianto veiksmais, kurie nagrinėjamu atveju prilygintini neteisėtiems. Tai, kad krovinys buvo gabenamas priekaba su tentu, ir pats krovinys nebuvo papildomai apdrautas nuo vagystės rizikos, nelaikytinos pagrindais dėl kurių apelianto atsakomybė turėtų būti mažinama.

28Nustačius, kad yra visos DK įtvirtintos sąlygos visiškai apelianto G. B. materialinei atsakomybei kilti už ieškovo UAB „Transtira“ patirtus nuostolius, teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo ieškininį reikalavimą. Kaip jau minėta, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamo sprendimo nei panaikinti, nei pakeisti, todėl skundas atmestinas (CK 326 str. 1 d. 1 p.).

29Kadangi ieškovas įrodymų, patvirtinančių apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme, nepateikė, o pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šalims, yra mažesnės už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstomos.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

31Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei,... 3. dalyvaujant ieškovo UAB „Transtira“ atstovui advokatui Z. B., atsakovui G.... 4. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G.... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 6. I. Ginčo esmė... 7. Ieškovas UAB „Transtira“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 23 d. sprendimu... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Atsakovas G. B. pateikė apeliacinį skundą, prašo Šalčininkų rajono... 12. Dėl darbdavio UAB „Transtira“ netinkamo darbo organizavimo (aplaidumo)... 13. Ieškovas UAB „Transtira“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai, nustatytos aplinkybės ir... 15. Apeliacinis skundas atmestinas. ... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 17. Išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo G. B. apeliacinį skundą dėl... 18. Byloje yra sprendžiamas ginčas dėl apelianto, kaip ieškovo darbuotojo,... 19. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų,... 20. Žalos, kurios atlyginimą teismas ginčijamu sprendimu priteisė iš... 21. Iš byloje pateiktos apelianto ir ieškovo sudarytos darbo sutarties matyti,... 22. Byloje nustatyta, kad 2006 m. spalio 18 d. UAB „Bennet Distributors“ ir... 23. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 24. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėta kasacinio teismo nutartimi aiškiai... 25. Apeliantas teigia, kad UAB „Transtira“ nėra ir nebuvo patvirtinta saugaus... 26. Apeliaciniame skunde paaiškinama, kad apeliantas ėmėsi visų įmanomų... 27. Teismų praktikoje paprastai pripažįstama, kad asmuo yra kaltas dėl... 28. Nustačius, kad yra visos DK įtvirtintos sąlygos visiškai apelianto G. B.... 29. Kadangi ieškovas įrodymų, patvirtinančių apie patirtas išlaidas... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 31. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimą...