Byla 2A-1-265/2019
Dėl būsimų išlaidų atlyginimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Palangos statyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Neoforma“, G. M., uždaroji akcinė bendrovė „Nametas“, R. R

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant ieškovui A. R. ir jo atstovui advokatui R. V., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos“ viešbučio atstovams R. J. ir advokatui N. K., trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Neoforma“ atstovui R. B., trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Nametas“ atstovui A. A., ekspertui D. K., liudytojui E. L.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos“ viešbučiui dėl būsimų išlaidų atlyginimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Palangos statyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Neoforma“, G. M., uždaroji akcinė bendrovė „Nametas“, R. R..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau tekste – UAB) „Klaipėdos“ viešbučio priteisti 53 625 Eur būsimų išlaidų atlyginimo, šalinant atsakovo parduoto buto, adresu Duomenys neskelbtini, trūkumus, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2005 m. rugsėjo 12 d. su UAB „Agrekas“ sudarė buto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas už 92 655,24 Eur (319 920 Lt) įsigijo 84 proc. baigtumo butą, esantį Duomenys neskelbtini. Šios sutarties 7.5. p. šalys susitarė, kad šios sutarties pasirašymo momentu pardavėjas garantuoja, kad nėra paslėptų parduodamo turto trūkumų, dėl kurių turto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai apie tuos trūkumus žinodami arba nebūtų jo visai pirkę, arba nebūtų už jį tiek mokėję. Pardavėjas įstatymų nustatyta tvarka atsako už minėtus trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po perdavimo dėl pirkėjų ar trečiųjų asmenų kaltės arba nenugalimos jėgos. Sutarties 8 p. susitarė, jog pardavėjas garantuoja, kad bus atlyginti visi nuostoliai, tiesiogiai kylantys dėl šioje sutartyje numatytų pardavėjo pateiktų pareiškimų ir /ar garantijų neatitikimo faktinių aplinkybių. Ieškovui įsikėlus gyventi į minėtą butą ir praėjus tam tikram laikui buvo pastebėti defektai: pastato sienos trūkinėja, o dalis pastato sėda į grindinį. Išryškėję buto defektai yra nurodyti UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ ataskaitoje apie statinio techninę kokybę. Nurodyti defektai yra paslėpti parduoto daikto (turto) trūkumai, kuriuos būtina nedelsiant pašalinti, ir jie atsirado per daikto kokybės garantijos terminą – 10 metų paslėptiems statinio defektams. Šiuos esminius parduoto daikto trūkumus (defektus) savo lėšomis privalo šalinti pardavėjas arba atlyginti faktinius nuostolius, kuriuos patyrė / patirs pirkėjas, šalindamas anksčiau nurodytus defektus. Nustatyti esminiai daikto trūkumai prieštarauja 1.08.02:2002, STR 2.02.02:2004, STR 2.01.01(1):1999, STR 2.01.01 (4): 1999, tiesioginės išlaidos šių trūkumų šalinimui sudaro 53 625 Eur, nurodyta 2017 m. rugpjūčio 29 d. eksperto E. L. Buto pažaidų ir defektų nustatymo tyrimo išvadose. Ieškovas pažymėjo, jog buto trūkumai kasmet po truputi didėja, o akivaizdūs nuosėdžiai tiesiogiai daro įtaką tolimesniam sienų skilimui bei pastato sėdimui į gruntą.

72.

8Atsakovė UAB „Klaipėdos“ viešbutis su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad 2014 m. sausio 30 d. Statinio techninės kokybės patikrinimo aktas Nr. 14/01/2 negali būti laikomas patikimu rašytiniu įrodymu, kadangi ieškovas A. R. šį aktą užsakė pats savo iniciatyva, pats už jį sumokėjo, todėl, atsakovės manymu, patikrinimo akte gali būti užfiksuota neobjektyvi informacija, ypač vertinant tai, kad atsakovės UAB „Agrekas“ atstovai nebuvo kviečiami dalyvauti organizuojamame patikrinime. Be to, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2005 m. rugsėjo 1 d. pažyma patvirtina, kad gyvenamasis namas, adresu Duomenys neskelbtini, yra statomas be esminių nukrypimų nuo projekto. Anot atsakovės, ieškovas A. R. daugiau nei 9 metus eksploatuodamas nebaigtą statyti butą savo veiksmais sąlygojo tai, kad ginčo bute atsirado defektų. Atsakovė taip pat nurodo, kad eksperto R. M. ekspertizės akte padarytos išvados paneigia ieškovo teiginius apie netinkamai sutvirtintus pamatus bei patvirtina, jog defektų atsiradimo priežastis yra netinkamas statinio eksploatavimas. Atsakovė nesutinka su eksperto V. B. E. ekspertizės akte padarytomis išvadomis. Pažymėjo, kad šio eksperto surašytame ekspertizės akte nėra nurodyti atlikti tyrimai, naudoti tyrimo metodai, nėra pateikti patikimi atsakymai į teismo ekspertui užduotus klausimus (dauguma atsakymų yra grindžiama prielaidomis, o ne kategoriškomis išvadomis), ekspertizės akte pateiktos moksliniais tyrimais, atliktais bandymais ir skaičiavimais nepagrįstos išvados, ekspertizės aktas neatitinka Teismo ekspertizės įstatymo reikalavimų ir kt.

93.

10Trečiųjų asmenų UAB „Nametas“ ir UAB „Neoforma“ atstovas R. B. nurodė, kad projektas buvo darytas pagal 2003 m. inžinerinius žvalgomuosius geologinius tyrimus. Buvo patikrinta, jog galima projektuoti juostinius pamatus. Projektuoti polinius pamatus buvo tik rekomenduojama, sprendimą priima projektuotojas. Skaičiavimai rodė, jog kitokių nei juostinių pamatų nereikia. Be to, iš koordinačių lentelės matėsi, jog nebuvo būtini poliniai pamatai.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

124.

13Plungės apylinkės teismas (buvęs pavadinimas – Palangos miesto apylinkės teismas) 2017 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo A. R. 3 363 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Klaipėdos“ viešbučiui. Priteisė iš ieškovo A. R. 57,79 Eur pašto išlaidų valstybei.

145.

15Nurodė, kad byloje buvo atliktos dvi teismo ekspertizės ir pateikti du vienas kitam išvadomis prieštaraujantys ekspertizės aktai. Ekspertas R. M. atliko dalinę pastato ekspertizę ir 2016 m. vasario mėn. parengė ekspertizės aktą, kuriame defektų atsiradimo priežastimis iš esmės įvardijo pagrindo gruntų sedimentaciją dėl vandens patekimo eksploatacijos metu, sezoninio vandeningo pagrindo grunto įšalo kilnojimąsi dėl netinkamo statinio eksploatavimo. Eksperto V. B. E. 2016 m. gruodžio 20 d. bendrosios statinio ekspertizės akte padarytos išvados dėl ginčo statinio: gyvenamojo namo (namo dalies), esančio Duomenys neskelbtini, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, išorės sienų, pertvarų bei grindų deformacijos yra susijusios su paslėptų statybos darbų trūkumais, pamatus pastačius ant nepatvaraus grunto pagrindo be privalomųjų inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrinėjimų rezultatų bei be pamatų laikomosios galios skaičiavimų, statytojui bei projektuotojui ignoravus atitinkamus preliminarios žvalgomųjų geologinių tyrimų ataskaitos autorių perspėjimus.

166.

17Esant dviem vienas kitam prieštaraujantiems ekspertizės aktams teismas vadovavosi tuo ekspertizės aktu, kuris, pasak teismo, atliktas išsamiau, ir jame padarytos išvados yra pagrįstos medžiaga, kuria ekspertas vadovavosi atlikdamas ekspertizę. Teismas nesivadovavo eksperto V. B. E. ekspertizės akto išvadomis, kadangi ekspertas ekspertizę atliko neišsamiai, nesivadovavo visa bylos medžiaga, techniniu ginčo statinio projektu, o eksperto teiginius nagrinėjamu klausimu teismas laikė pagrįstus prielaidomis.

187.

19Nustatė, jog ieškovo pateiktas 2017 m. rugpjūčio 29 d. pažaidų ir defektų nustatymo tyrimas nėra tikslus. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas patvirtino, jog tyrime nurodytas vienas iš statybos pažeidimų, t. y. terasos įrengimo defektai, galbūt kilo dėl paties ieškovo kaltės, nes ieškovas nurodė, jog terasos plytelių dangą jis įrengė pats, ir pažymėjo, jog ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodinėjo aplinkybės, kokius darbus jis atliko pats ginčo objekte, o kokius statytojas. Todėl, teismo vertinimu, šis paminėtas netikslumas ieškovo pateiktame defektų nustatyto tyrime patvirtina, kad ieškovas teikė klaidingus duomenis teismui, todėl laikė, kad ieškovas neįvykdė pareigos iki galo įrodyti ieškinio reikalavimų. Teismas nusprendė, jog minėti tyrimai negali būti prilyginami ekspertizei, ir yra tik papildomi ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai, kuriais ieškovas remiasi.

208.

21Nors 2016 m. gegužės 30 d. statybos inžinierius G. K. pateikė išvadą dėl eksperto R. M. ekspertizės akto, kurioje nurodė, kad ekspertizė atlikta neišsamiai ir nepatikimai, pažeidžiant Teismo ekspertizės įstatymą, ekspertizės apimtyje nepateikus tiriamosios dalies bei išvadų skyrių, atsakymų į teismo pateiktus klausimus neparėmus konkrečiais tyrimų rezultatais, tačiau teismas šia išvada nesivadovavo, nes nustatė, jog statybos inžinierius G. K. neturi teisės teikti išvadas dėl atliktų ekspertizių (projekto ar statinio) bei išduotų bendrosios ir dalinės ekspertizės aktų kokybės. Todėl teismas vadovavosi eksperto R. M. ekspertizės aktu, tačiau vertino ir kitus byloje esančius įrodymus.

229.

23Liudytojų, t. y. statinio projekto vadovo L. R., konstruktoriaus, atlikusio skaičiavimus, R. B., ginčo statinio techninio prižiūrėtojo architekto G. M. ir inžinierės, konstrukcinės ginčo pastato dalies vadovės A. B. paaiškinimais nustatė, jog ginčo statinio projektas buvo parengtas teisingai, projekto sprendiniai atitiko skaičiavimus. Pažymėjo, jog teismas neturi pagrindo netikėti teismo posėdyje apklaustų liudytojų – specialistų – parodymais, jie nuoseklūs, detalūs ir vieni kitus papildo.

2410.

25Teismo vertinimu, ieškovas taip pat neįrodė, jog statybos darbus atlikusi UAB „Palangos statyba“ pamatus įrengė ne tik nepakankamame gylyje, bet ir po pagrindu neįrengė numatyto sutvirtinimo. Priešingai, ekspertas R. M. ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodė: „Nustatyta, kad pagrindo gruntas po pamatų pado apačia labai tvirtas (laikomoji galia didelė) – jėga smeigiant laužtuvų aštriu galu į pagrindo gruntą, jis (laužtuvas) praktiškai neįsmigdavo“. Šią išvadą ekspertas R. M. padarė atlikęs pamatų konstrukcijos atidengimus, atlikęs vizualinę apžiūrą, bandymus ir matavimus, todėl šių išvadų pagrįstumu ar patikimumu nėra pagrindų abejoti. Teismo vertinimu, tai, kad pastatas Duomenys neskelbtini buvo statytas ant juostinių, o ne polinių ar kitokių pamatų, nelaikytina statybos darbų trūkumu neįrodžius, jog pamatų skaičiavimai buvo klaidingi. Pažymėjo, jog 2017 m. rugpjūčio 29 d. pažaidų ir defektų nustatymo tyrime Nr. 2017-08-29-1 yra kritikuojami 2004 m. atlikti pamatų skaičiavimai, skaičiavimų atlikimo metodika, vadovavimasis skirtingais teisės aktais ir pan., tačiau patys skaičiavimai iš naujo nebuvo atlikti, todėl negalima teigti, jog skaičiavimuose buvo padarytos klaidos, dėl kurių buvo netinkamai parinkti ginčo statinio pamatai. Teismas nusprendė, jog skaičiavimai buvo atlikti teisingai, atsižvelgiant į turimus geologinius duomenis, bei parinkti tinkami pamatai – juostiniai.

2611.

27Pažymėjo, jog šiuo metu ginčo butas, adresu Duomenys neskelbtini, yra nebaigtas statyti – 84 proc. baigtumo, t. y. tokio paties baigtumo, kaip ir buvo 2005 m. rugsėjo 12 d., kai ieškovas jį įsigijo. Sutiko su atsakove, kad ginčo buto trūkumai, defektai galėjo atsirasti dėl netinkamos buto eksploatacijos. Nurodė, kad nors byloje nėra specialistų išvadų dėl to, kokią įtaką tam tikri ieškovo atlikti ginčo objekto, esančio Duomenys neskelbtini, statybos užbaigimo darbai galėjo turėti aptariamų defektų atsiradimui, tačiau pažymėjo, jog ieškovas, turėdamas pareigą įrodyti ieškinio dalyką, nenurodė, kokius ginčo objekto statybos darbus ir kuriuo metu jis atliko, nepateikė jokių įrodymų apie šių darbų atitiktį teisės aktų reikalavimams.

2812.

29Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas su pretenzija į pardavėją UAB „Agrekas“ kreipėsi tik po devynerių metų nuo ginčo buto valdymo ir naudojimo pradžios. Devynerių metų laikotarpio, praėjusio nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo iki pretenzijos dėl daikto trūkumų pateikimo teismas nepripažino protingu laiku, per kurį pirkėjas, pastebėjęs ar turėjęs pastebėti daikto trūkumus, apie tai praneša pardavėjui, nurodydamas neatitikimus.

3013.

31Nusprendė, jog labiau tikėtina, kad ginčo daikto trūkumai atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ir saugojimo taisykles. Padarė išvadą, jog būtent vandeniui sienomis nutekant po pamatais, molinis gruntas pradeda vaikščioti, dėl to ir atsirado šioje byloje nustatytos statinio problemos: sienų trūkinėjimas, skilinėjimas, grindų nusėdimas ir kt. Nurodė, kad ieškovas turėjo tinkamai prižiūrėti savo turtą – neleisti patekti vandeniui po pamatais, o ne laukti ir tikėtis, jog po kurio laiko namas, jo pamatai nusistovės ir situacija pasitaisys. Toks ieškovo neveikimas, teismo vertinimu, nelaikytinas sąžiningu ir protingu, ieškovas neužkirto kelio aptariamų ginčo statinio trūkumų atsiradimui, jų išryškėjimui bei žalos atsiradimui, nebendradarbiavo su pardavėju (pirmine atsakove UAB „Agrekas“ ir atsakove UAB „Klaipėdos“ viešbučiu), todėl ieškovas pats turi prisiimti jo neveikimo ir galbūt netinkamo veikimo (ieškovo atliktų statybos darbų) sukeltas neigiamas pasekmes.

3214.

33Nusprendė, jog ieškovas neįrodė, kad atsiradę defektai ginčo objekte buvo sąlygoti paslėptų statinio elementų, todėl jiems pagal analogiją turėtų būti taikomas penkerių metų garantinis terminas. Garantinio termino pabaiga laikė 2010 m. rugsėjo 12 d., t. y. praėjus penkeriems metams po pirkimo–pardavimo sutarties objekto – ginčo buto perdavimo pirkėjui (ieškovui). Kadangi ieškovas pareiškė pretenziją pirminei atsakovei UAB „Agrekas“ praleidęs garantinį terminą, t. y. 2014 m. vasario 25 d., todėl atsakovė neturi pareigos atlyginti ieškovui daikto trūkumų šalinimo išlaidas, todėl ir šiuo pagrindu ieškinį atmetė.

3415.

35Nustatė, kad garantinis terminas suėjo 2010 m. rugsėjo 12 d., todėl nuo šios dienos skaičiavo CK 1.125 str. 5 d. 2 p. nustatytą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. Konstatavo, jog ieškovas, ieškinį pateikęs tik 2014 m. balandžio 14 d., praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą su tokio pobūdžio reikalavimu.

36III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3716.

38Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašo pridėti naujus įrodymus – 2017 m. rugpjūčio 7 d. Advokatų profesinės bendrijos Viliušis ir Astromskis prašymą dėl techninio projekto kopijos pateikimo; 2017 m. spalio 31 d. Statybos produkcijos sertifikavimo centro direktoriaus sprendimą Nr. 76; 2017 m. lapkričio 29 d. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos sprendimą Nr. KT-25; 2017 m. rugpjūčio 9 d. UAB „Neoforma“ raštą Nr. S-49. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

3916.1. Teismas pažeidė įrodinėjimo paskirstymo taisykles. Teismo pasirinktas įrodinėjimo naštos paskirstymas, kai ieškovas, anot teismo, turi įrodyti ne tik patį defektų faktą, bet ir tai, kad ieškovas nepažeidė daikto naudojimo taisyklių, o defektai atsirado dėl pardavėjo ar statybos dalyvių kaltės, prieštarauja CK 6.333 straipsnio 3 dalies nuostatoms bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Taip pat pažymėtina, kad teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybės dėl ieškovo atliktų remonto darbų – sprendime nepagrįstai nurodyta, kad ieškovas neva išklojo kiemą trinkelėmis, kadangi ieškovui įsigijus namą kiemas jau buvo išklotas trinkelėmis. Taip pat ieškovui visiškai nepagrįstai buvo perkelta pareiga įrodinėti ne tik, kad jis tinkamai naudojo butą, bet ir kad buto remonto ir apdailos darbai atitiko teisės aktų reikalavimus.

4016.2. Teismas netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai vadovavosi R. M. ekspertizės išvada. Išvada, jog tokius buto defektus, kaip sienų kiauryminius įtrūkimus, grindų nusėdimą, lėmė ieškovo netinkamas buto eksploatavimas, yra niekuo neparemta. Jokių konkrečių tyrimų, kurie pagrįstų R. M. teiginį, neva namo pamatai buvo paplauti vandens, nutekančio nuo namo sienų ir įsigeriančio į žemę, šis ekspertas neatliko, tiriamojoje ekspertizės dalyje neaprašė. R. M. nurodytos aplinkybės apie grunto kilnojimąsi dėl sezoninio įšalo patvirtina aplinkybę ne dėl buto netinkamos eksploatacijos, o faktą, nustatytą ir kitų ekspertų, kad buvo netinkamai apskaičiuotas grunto įšalo lygis ir pamatai nepakankamai įgilinti, dėl to jiems daroma žala dėl grunto kilnojimosi dėl sezoninio įšalo. R. M. išvada, kad po pamatais gruntas yra labai tvirtas, taip pat vertintina kritiškai.

4116.3. Teismo argumentas, kad neva ekspertas V. B. E., darydamas išvadą, kad gruntas silpnas, rėmėsi prielaidomis, yra visiškai nepagrįstas. Ekspertas V.B. E. šią išvadą padarė remdamasis UAB „Rapasta“ 2003 m. liepos 22 d. žvalgomosios geologijos tyrimu, pasirašytu atestuotos geologės, jame buvo nustatyta, kad gruntas silpnas.

4216.4. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ekspertas V. B. E. nesivadovavo techniniu ginčo statinio projektu. Ekspertizėje tik atkreipiamas dėmesys, kad ginčo statiniui buvo vadovaujamasi kartotiniu techniniu projektu, o ne individualiai parengtu projektu. Aplinkybę, kad atlikdamas ekspertizę V. B. E. vadovavosi tuo projektu, pagal kurį buvo statomas ginčo statinys, patvirtino pats projektuotojas UAB „Neoforma“.

4316.5. Teismas nepagrįstai E. L., kuris yra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, atliktą 2017 m. rugpjūčio 29 d. pažaidų ir defektų nustatymo tyrimą Nr. 2017-08- 29-1 vertino kaip netikslų. Šiuo atveju teismo nurodytos aplinkybės dėl terasos neturi ryšio ir niekaip nepaneigia aplinkybių, kad buvo nustatyti VI skyriaus 1, 2, 3 posk. dėl namo pamatų ir grunto bei kitų 4 posk. nurodyti defektai.

4416.6. 2017 m. rugpjūčio 29 d. pažaidų ir defektų nustatymo tyrime logiškai, aiškiai, motyvuotai bei remiantis specialistų (geologų) tyrimais pateikiamos išvados. Visi E. L. pateiktų išvadų teiginiai yra tiesiogiai išplaukiantys iš tiriamosios dalies. Tuo tarpu R. M. ekspertizės išvados nesiremia jokiais tyrimais, atsakinėdamas į klausimus ekspertas nukrypo nuo klausimų, ekspertizės akto tekstas nerišlus, gausu buitinio lygio pasamprotavimų, neturinčių nieko bendro su ekspertine analize. Be to, R. M. tyrė ir pasisakė dėl grunto stiprumo, nors neturi tam reikiamos kvalifikacijos, tiek ekspertas V. B. E., tiek E. L. savarankiškai grunto netyrė ir rėmėsi tos srities specialistų išvadomis. Pažymėtina, kad ir teismas, skirdamas pakartotinę ekspertizę, motyvavo tuo, kad R. M. ekspertizė atlikta neišsamiai.

4516.7. Teismas nepagrįstai sprendimą motyvavo dėl statybos ir projektavimo broko kaltų asmenų paaiškinimais, o eksperto V. B. E. ekspertizės išvadomis ir 2017 m. rugpjūčio 29 d. E. L. pažaidų ir defektų nustatymo tyrimo išvadomis nesivadovavo.

4616.8. Paaiškinimai, jog buvo vadovautasi geologiniais tyrimais, akivaizdžiai neteisingi, kadangi projektas buvo parengtas 2004 m., todėl rengiant pamatus vadovautis 2005 m. geologiniais tyrimais neįmanoma. Pažymėtina, kad teikiant teismui 2005 m. geologinius tyrimus, kurie atlikti ne ieškovo namo pamatų vietoje, o kitoje vietoje (po daugiaaukščiu namu, nutolusiu 50–150 metrų), buvo klaidinamas teismas. 2003 m žvalgomosios geologijos tyrimas nėra išsamus ir tinkamas namo projektavimui. Jame buvo nurodyta, kad privaloma atlikti išsamius geologinius tyrimus. Šios aplinkybės patvirtina ieškovo teiginį, kad pamatai suprojektuoti neatlikus būtinų geologinių tyrimų.

4716.9. Butas yra pastatytas nekokybiškai iš esmės dėl kelių priežasčių: rengiant projektą nebuvo atlikti privalomi grunto geologiniai inžineriniai tyrimai; pamatai įrengti netinkami. UAB „Rapasta“ 2003 m. žvalgomosios geologijos ataskaitoje nustatė labai nepatvarų piltinį gruntą ir rekomendavo polinius pamatus bei išsamius geologinius tyrimus, tačiau projektuodamas pamatus projektuotojas neatliko išsamių tyrimų ir vietoj polinių pamatų įrengė juostinius. Statybos darbus atlikusi UAB „Palangos statyba“ nesugebėjo įrengti pamatų pagal projektą, nes juos įrengė ne tik nepakankamame gylyje, bet ir po pagrindu neįrengė numatyto sutvirtinimo; statybos techninę priežiūrą vykdęs G. M. aplaidžiai atliko savo pareigas; be pagrindinių defektų kartu fiksuoti pažeidimai metalo konstrukcijų, apskardinimo problemos, kurie detaliai nurodyti 2017 m. rugpjūčio 29 d. Pažaidų ir defektų nustatymo tyrimo Nr. 2017-08-29-1 VI skyriaus 4 poskyryje.

4816.10. Ieškovas tinkamai eksploatavo butą. Nėra visiškai jokių konkrečių įrodymų, kad ieškovas būtų pažeidęs daikto naudojimo ar saugojimo taisykles ir šie pažeidimai būtų lėmę trūkumų atsiradimą. Byloje nepateikta jokių įrodymų, jog pirkėjo kokie nors konkretūs netinkami veiksmai būtų lėmę defektų atsiradimą.

4916.11. Šiuo metu 100 proc. ginčo buto baigtumo ieškovas negali įregistruoti dėl atsiradusių trūkumų (sienų skilimo, grindų nusėdimo). Pažymėtina, kad nebuvo jokio teisės akto, kuris imperatyviai įpareigotų jį per tam tikrą konkretų terminą įregistruoti buto baigtumo procentą. Todėl nesant tokio teisinio reguliavimo tai negali būti vertinama kaip teisės pažeidimas, dėl kurio ieškovui tektų neigiamos pasekmės.

5016.12. Teismas visiškai nepagrįstai nusprendė, kad buto trūkumams taikytinas tik 5 metų garantinis terminas. Ekspertas V. B. E. ekspertizėje motyvuotai nurodė, kad buto deformacijas sukėlę darbai priskirtini paslėptų darbų kategorijai. Nagrinėjamu atveju nustatyti defektai laikytini paslėptais defektais ir jam taikomas mažiausiai 10 metų (arba 20 metų esant tyčia paslėptiems defektams) garantinis terminas.

5116.13. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad ieškovas šiuose santykiuose yra silpnoji šalis – vartotojas. Svarbu pažymėti, kad šioje situacijoje tam, kad būtų nustatyti statybos defektai, reikia specialių žinių. Ir net statybos srities ekspertams tai sudėtinga, tą patvirtina net kelios byloje atliktos ekspertizės.

5217.

53Atsakovė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

5417.1. Eksperto R. M. ekspertizės akto išvadas teismas vertino tinkamai ir pagrįstai nusprendė, kad dėl ieškovo nurodytų defektų yra kaltas pats ieškovas, kadangi jis netinkamai prižiūrėjo savo įsigytą nekilnojamąjį turtą.

5517.2. Teismas pagrįstai nesivadovavo eksperto V. B. E. ekspertizės akto išvadomis, kadangi minėtas ekspertas nedarė pamatų atidengimo ir netyrė grunto.

5617.3. Ieškovo argumentai, jog ekspertas R. M. savo išvadoms pagrįsti nedarė jokių tyrimų, nepagrįsti. 2017 m. kovo 22 d. teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas R. M. nurodė, kad jis atliko ginčo namo vizualinę apžiūrą, atkasė pamatus, išmatavo. R. M. ekspertizės akte yra pažymėta, kad tyrimams atlikti buvo panaudoti šie įrankiai (prietaisai): metalinė matavimo ruletė, Šmidto plaktukas konstrukcijų stipriui nustatyti.

5717.4. Ieškovo argumentai, kad teismas nepagrįstai nesirėmė eksperto V. B. E. išvada, jog gruntas yra silpnas, taip pat nepagrįsti. Teismas pagrįstai nesirėmė minėtomis išvadomis, kadangi 2017 m. kovo 22 d. posėdžio metu ekspertas V. B. E. pripažino, kad pamatų atidengimų nedarė ir pats grunto po pamatais netyrė.

5817.5. Išvadas apie gruntų silpnumą ieškovas savo apeliaciniame skunde taip pat grindžia UAB „Geoconsulting“ atliktais geologiniais tyrinėjimais, kurie yra sudedamoji E. L. Buto pažaidų ir defektų nustatymo tyrimo dalis, tačiau geologiniai tyrinėjimai, kaip ir E. L. Buto pažaidų ir defektų nustatymo tyrimas, buvo užsakytas ieškovo iniciatyva, todėl labai tikėtina, kad tyrimą atlikę asmenys surašė tokias išvadas, kokių reikėjo ieškovui, siekiant prisiteisti kuo daugiau nuostolių iš atsakovo.

5917.6. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog G. K. kvalifikacija yra daug žemesnė nei teismo eksperto R. M., todėl G. K. neturi teisės kritikuoti teismo eksperto R. M. išvadų.

6017.7. Teismas pagrįstai nusprendė, kad ekspertas V. B. E. nesivadovavo techniniu ginčo statinio projektu. Taip pat teismas pagrįstai nesivadovavo eksperto E. L. surašyta pažaidų ir defektų nustatymo tyrimo Nr. 2017-08-29-1 ataskaita.

6117.8. Apelianto argumentai, kad visi specialistai ir ekspertai, kurie apžiūrėjo butą, nustatė, kad defektai yra dėl paslėptų darbų kokybės, nepagrįsti ir padaryti ignoruojant eksperto R. M. ieškovui nepalankias ekspertizės išvadas.

6217.9. Faktinę aplinkybę, kad prieš ginčo namo statybas buvo atlikti privalomi grunto tyrimai, teismo posėdžio metu nurodė statinio projekto vadovas L. R., konstruktorius, atlikęs skaičiavimus, R. B., techninis prižiūrėtojas architektas G. M., inžinierė, konstrukcinės ginčo pastato dalies vadovė A. B..

6317.10. Faktinę aplinkybę, jog pamatai buvo parinkti tinkamai, patvirtina eksperto R. M. ekspertizės akto išvados, kurių metu buvo nustatyta, kad dėl egzistuojančių namo defektų nėra statybos dalyvių kaltės.

6417.11. Kitų defektų (nesusijusių su pamatais) teismas apskritai neturėtų vertinti, kadangi atsakovui nebuvo teikta pretenzija dėl jų, jais nebuvo grindžiamas pradinis ieškovo ieškinys, atsakovas neformulavo klausimų dėl jų ekspertizei.

6517.13. Tai, kad būtent ieškovo veiksmai sąlygojo defektų atsiradimą, patvirtina eksperto R. M. ekspertizės išvada, kurioje yra konstatuota, kad dėl egzistuojančių namo defektų nėra statybos dalyvių kaltės. Ekspertizės akte buvo nurodyta, kad „Netinkama statinio, kuriame yra butas, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, adresas Duomenys neskelbtini, eksploatacija yra pagrindinė defektų, nurodytų 2014 m. sausio 30 d. statinio techninės kokybės patikrinimo akte Nr. 14/01/2, priežastis“.

6617.14. Priešingai nei teigia ieškovas apeliaciniame skunde, teismas yra nurodęs, kokie konkretūs ieškovo veiksmai sąlygojo defektų atsiradimą.

6717.15. Priešingai, nei teigia ieškovas apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo santykiams taikytino garantinio termino yra teisingos, kadangi yra pagrįstos eksperto R. M. ekspertizės akto išvadomis.

6817.16. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas savo reikalavimus dėl statybos darbų trūkumų pareiškė praleidęs įstatymuose nustatytus terminus.

6917.17. Kadangi ieškovas su pretenzija dėl atsiradusių defektų kreipėsi suėjus CK 6.698 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems garantiniams terminams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog terminas atitinkamam reikalavimui reikšti yra praleistas.

70Teisėjų kolegija

konstatuoja:

71IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

7218.

73Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

74Dėl naujų įrodymų pridėjimo

7519.

76Apeliantas prašo prijungti naujus įrodymus – 2017 m. rugpjūčio 7 d. Advokatų profesinės bendrijos Viliušis ir Astromskis prašymą dėl techninio projekto kopijos pateikimo; 2017 m. spalio 31 d. Statybos produkcijos sertifikavimo centro direktoriaus sprendimą Nr. 76; 2017 m. lapkričio 29 d. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos sprendimą Nr. KT-25; 2017 m. rugpjūčio 9 d. UAB „Neoforma“ raštą Nr. S-49; Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2019-02-01 raštą Nr.(4)-1.7-610 Dėl inžinerinių geologinių tyrimo gręžinių vietų. Apeliantas nurodo, kad šių naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo jau priėmus skundžiamą teismo sprendimą.

7720.

78Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Be to, skatinamas bylos šalių sąžiningumas ir proceso koncentruotumas pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).

7921.

80Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į skundžiamo teismo sprendimo turinį spręstina, kad yra pagrindas prie bylos pridėti ir vertinti 2017 m. rugpjūčio 7 d. Advokatų profesinės bendrijos Viliušis ir Astromskis prašymą dėl techninio projekto kopijos pateikimo, 2017 m. rugpjūčio 9 d. UAB „Neoforma“ raštą Nr. S-49 bei Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2019-02-01 raštą Nr.(4)-1.7-610 Dėl inžinerinių geologinių tyrimo gręžinių vietų. Įvertinus kitų prašomų pridėti prie bylos dokumentų turinį, spręstina, kad šie dokumentai neturi reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl nepridėtini prie bylos ir nevertintini. Pažymėtina, kad 2017 m. spalio 31 d. Statybos produkcijos sertifikavimo centro direktoriaus sprendime Nr. 76 nurodyta, jog šios institucijos kompetencijai nėra priskirta teismo ekspertų veiklos tyrimo veikla, todėl darytina išvada, kad minėtas įrodymas negali nei patvirtinti, nei paneigti, ar V. B. E. pažeidė ekspertizių atlikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Iš 2017 m. lapkričio 29 d. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos sprendimo Nr. KT-25 turinio matyti, kad tarnyba pareiškėjo advokato N. K. skundą paliko nenagrinėtą, kadangi skundas yra dėl eksperto procesinių veiksmų, o tai neįeina į tarnybos kompetenciją, t. y. šiuo įrodymu nebuvo nustatytos reikšmingos bylai aplinkybės.

81Faktinės bylos aplinkybės

8222.

83Nustatyta, kad 2005 m. rugsėjo 12 d. ieškovas A. R. ir jo sutuoktinė R. R. su pirmine atsakove UAB „Agrekas“ sudarė buto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas už 92 655,24 Eur (319 920,00 Lt) įsigijo 84 proc. baigtumo butą, esantį Duomenys neskelbtini, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini. Šios sutarties 7.5. p. pardavėjas garantavo, kad šios sutarties pasirašymo momentu nėra paslėptų parduodamo turto trūkumų, dėl kurių turto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai apie tuos trūkumus žinodami arba nebūtų jo visai pirkę, arba nebūtų už jį tiek mokėję. Pardavėjas įstatymų nustatyta tvarka atsako už minėtus trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po turto perdavimo dėl pirkėjų ar trečiųjų asmenų kaltės arba dėl nenugalimos jėgos. Pirkimo– pardavimo sutarties 8 punkte nurodyta, kad pardavėjas garantuoja, kad jiems bus atlyginti visi nuostoliai, tiesiogiai kylantys dėl šioje sutartyje numatytų pardavėjo pateiktų pareiškimų ir / ar garantijų neatitikties faktinėms aplinkybėms (t. 1, b. l. 10–14).

8423.

85Kaip nurodė ieškovas, įsikėlus gyventi į butą ir praėjus tam tikram laikotarpiui ieškovas pastebėjo, jog pastato sienos trūkinėja, o dalis pastato sėda į grindinį, ir šie įtrūkimai kiekvienais metais po truputį didėja, sienų įtrūkimai yra matomi tiek iš pastato vidaus, tiek iš išorės. Dėl atsivėrusių ertmių prarandama dalis šilumos, pro sienų tarpus skverbiasi drėgmė ir šaltis. Dėl minėtų trūkumų kyla grėsmė pastato stabilumui. 2014 m. sausio 30 d. UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ specialistai parengė Statinio techninės kokybės patikrinimo aktą. Iš 2014 m. sausio 30 d. ginčo statinio fotofiksacijose matyti ginčo buto defektai: įtrūkimai, nelygumai sienose, grindų plokštumos nusėdimas, drėgmės pėdsakai lubose; bei statinio defektai: sukritusi trinkelių danga, įtrūkimai, deformacijos sienose, balkono apdailoje ir kt. (t. 2, b. l. 37–46). 2014 m. vasario 25 d. ieškovas su pretenzija kreipėsi į buto pardavėją UAB „Agrekas“, tačiau į pretenziją nebuvo sureaguota. 2014 m. balandžio 10 d. ieškovas kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovės UAB „Agrekas“. Palangos miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 12 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo A. R. ieškinys buvo patenkintas visiškai – priteista iš atsakovės UAB „Agrekas“ ieškovui A. R. 19 425,59 Lt būsimų išlaidų atlyginimo, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 582,75 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pagal atsakovės UAB „Agrekas“ (teisių ir pareigų perėmėja UAB „Klaipėdos“ viešbutis) prašymą buvo peržiūrėtas Palangos miesto apylinkės teismo sprendimas už akių – buvo nuspręsta sprendimą už akių panaikinti ir nagrinėti bylą iš esmės. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovas pateikė 2017 m. rugsėjo 4 d. pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų padidinimo, juo buvo reikalaujama priteisti ieškovui iš atsakovės 53 635 Eur būsimų išlaidų atlyginimo šalinant atsakovo parduoto buto, adresas Duomenys neskelbtini, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, trūkumus, bei įstatymų numatytas 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Palangos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs ieškovo A. R. ieškinį, 2017 m. spalio 9 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą.

86Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

8724.

88Esminiai apelianto nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvai yra šie: teismas netinkamai vertino ekspertizių išvadas, sprendimą motyvavo dėl statybos ir projektavimo broko kaltų asmenų paaiškinimais; teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą bylos šalims, t. y. pažeidė CK 6.333 straipsnio 3 dalį, pagal kurią pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, nebent įrodytų, kad trūkumai atsirado dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles; butas ieškovui parduotas su paslėptais trūkumais – pamatai pastatyti neatlikus inžinerinių geologinių tyrinėjimų, neatsižvelgiant į žvalgomosios geologijos išvadas, parinkus netinkamą pamatų tipą; ieškovas tinkamai naudojo butą, byloje nėra konkrečių įrodymų, kad ieškovas būtų pažeidęs kokias nors daikto naudojimo ar saugojimo taisykles ir šie pažeidimai būtų lėmę buto trūkumų atsiradimą; senaties terminas ieškiniui pateikti nėra praleistas, o terminas, per kurį ieškovas kreipėsi į pardavėją, yra protingas.

89Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo

9025.

91CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

9226.

93Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog vadovaujantis šia teisės norma ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl parduoto buto trūkumų, turėjo pareigą įrodyti parduoto buto trūkumus, o atsakovė, siekdama išvengti atsakomybės, turėjo pareigą įrodyti, kad buto trūkumai atsirado po buto perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė buto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

9427.

95Tačiau teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo naštą perkėlė išimtinai ieškovui. Kaip nurodo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, savo argumentus, kad ieškovas netinkamai eksploatavo butą, ji grindė byloje esančiu teismo eksperto R. M. ekspertizės aktu. Iš šios ekspertizės akto matyti, kad pagrindinė buto, esančio Duomenys neskelbtini, nustatytų defektų priežastis yra netinkama jo eksploatacija. Tai yra pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovės argumentus, jog ieškovas netinkamai eksploatavo savo butą, pagrįstais, todėl nėra pagrindo išvadai, jog teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles.

96Dėl netinkamo byloje atliktų ekspertizių vertinimo

9728.

98CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.

9929.

100Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles. Taigi turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

10130.

102Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).

10331.

104Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

10532.

106Vertinant apeliacinio skundo argumentą dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo ekspertizių vertinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismas, susipažinęs su civiline byla, nustatė, kad priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas nesivadovavo eksperto V. B. E. ekspertizės akto išvadomis, nes, pasak teismo, ekspertas ekspertizę atliko neišsamiai, nesivadovavo visa bylos medžiaga, techniniu ginčo statinio projektu, o eksperto teiginius nagrinėjamu klausimu teismas laikė pagrįstais prielaidomis. Apeliaciniame skunde ieškovas išsamiais ir gausiais argumentais ginčija teismo sprendimą nesivadovauti eksperto V. B. E. atlikta ekspertize ir jos išvadomis, bei įrodinėja, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai vadovavosi R. M. ekspertizės išvada. Atsižvelgęs į tai, kad byloje buvo atliktos dvi teismo ekspertizės ir pateikti du vienas kitam savo išvadomis prieštaraujantys ekspertizės aktai, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimu, jog teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas civilinę bylą atnaujino ir 2018 m. birželio 14 d. nutartimi paskyrė pakartotinę statybos techninę ekspertizę, pavedant ją atlikti ekspertui A. S.. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pakeistas ekspertas, pakartotinę statybos techninę ekspertizę pavedant atlikti ekspertui D. K.. Ekspertui pavesta atsakyti į klausimus, nurodytus Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartyje. 2018 m. gruodžio 31 d. gautas teismo ekspertizės aktas Nr. TEA-671-102018. Todėl šiuo atveju pasisakytina dėl byloje esančių trijų ekspertizių vertinimo.

10733.

108Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ekspertas R. M. atliko dalinę pastato ekspertizę ir 2016 m. vasario mėn. parengė ekspertizės aktą, kuriame defektų atsiradimo priežastimis iš esmės įvardijo pagrindo gruntų sedimentaciją dėl vandens patekimo eksploatacijos metu, sezoninio vandeningo pagrindo grunto dėl įšalo kilnojimąsi netinkamai statinį eksploatuojant. Iš šio eksperto pateikto akto matyti, kad ekspertas R. M. tyrė gruntą prie pamatų, atkasė 10–15 cm po pamatais ir nustatė, jog gruntas yra labai tvirtas, sudarytas iš molio. Taip pat pažymėjo, kad pamatai yra pakankamai platūs. Eksperto R. M. teigimu, pagrindinė problemų priežastis yra statinio ir žemės sklypo nepriežiūra, vandens tekėjimas po pamatais. Ekspertas nurodė, kad vanduo teka per ginčo statinio sienas, įsigeria į žemę, nubėga po pamatais, plyšiai sienose atsirado dėl sezoninio pamatų vaikščiojimo. Pamatai yra tinkami, juose plyšių nėra. Pažymėjo, jog statinio naudotojas turi pasirūpinti, kad vanduo nutekėtų toliau nei metro atstumu nuo pastato.

10934.

110Bylos duomenimis, 2016 m. liepos 14 d. pirmosios instancijos teismo nutartimi šioje byloje paskirta pakartotinė statybos techninė ekspertizė, pavedant ją atlikti ekspertui V.B. E.. Teismas nurodė, jog iš į bylą pateiktos statinio, kuriame yra butas, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančio Duomenys neskelbtini, ekspertizės Nr. 15-26E nustatyta, kad galbūt minėto statinio ekspertizė atlikta neišsamiai, neįvertinus visų aplinkybių ir dokumentų, todėl siekiant pašalinti abejones dėl pateiktos statinio, kuriame yra butas, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančio Duomenys neskelbtini, ekspertizės Nr. 15-26E visapusiškumo ir objektyvumo, tikslinga skirti pakartotinę minėto statinio ekspertizę.

11135.

112Teisėjų kolegija, susipažinusi su ekspertizės Nr. 15-26E aktu (aktas įdėtas į voką 2 tomo gale), mano, jog yra pagrindas išvadai, kad nagrinėjamu atveju yra pažeista Teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta pareiga ekspertui pateikti motyvuotus atsakymus į visus pateiktus klausimus. Iš šio ekspertizės akto nustatyta, kad į dalį klausimų atsakyta nepakankamai motyvuotai, o į dalį atsakymų apskritai nėra. Tai yra ekspertas nepateikė išvadų į tris klausimus: 7.1., 7.2. ir 7.11. punktuose nurodoma, kad „išvados neįmanoma sutalpinti į trumpą ir konkretų sakinį“; nuorodos teikiamos į tiriamosios dalies punktus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tiriamojoje dalyje pateiktas eksperto frazes, tokias kaip „nieko nėra amžino“ (6.9.2. punktas; 2 lentelėje 9 punktas). Abejonių kelia ir tam tikri eksperto pasirinkti tyrimo metodai, t. y. tirdamas defektą, nurodytą 2014 m. sausio 30 d. statinio kokybės patikrinimo akte Nr. 14/01/2, jog dauguma pastato langų angokraščių kampai turi šilumos pratekėjimo pažaidų, ekspertas R. M. nurodo, jog bandė diagnozuoti spėjamą defektą liesdamas ranka, duomenų, jog šiam defektui nustatyti buvo naudojamos kitos priemonės ar tyrimai, byloje nėra. Iš šio ekspertizės akto taip pat matyti, kad ekspertas netyrė ir neanalizavo duomenų, jog pirkėjas, įsigijęs 84 proc. baigtumo butą, išardė buvusias grindis ir įsirengė grindinį šildymą, atliko kitus vidaus statybos darbus. Taip pat sutiktina su apelianto argumentais, jog Teismo ekspertizės įstatymo 23 straipsnio 2 dalis numato, jog ekspertui turi būti pateikta visa išsamiai ekspertizei atlikti būtina medžiaga, tačiau byloje nėra duomenų, jog ekspertas R. M. būtų reikalavęs jam pateikti visą techninę dokumentaciją, t. y. nereikalauta pateikti ir nevertintas statybos darbų žurnalas, inžinerinių geologinių tyrimo aktas (IGT) ir/ arba inžinerinis geologinis geotechninio tyrimo aktas (IGG), kuris buvo sudarytas prieš pradedant namo, adresu Duomenys neskelbtini, statybos darbus. Todėl šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju eksperto R. M. atlikta ekspertize vadovautis nėra teisinio pagrindo.

11336.

114Bylos duomenimis, ekspertas V. B. E. 2016 m. gruodžio 20 d. bendrosios statinio ekspertizės akte padarė šias išvadas dėl ginčo statinio: gyvenamojo namo (namo dalies), esančios Duomenys neskelbtini, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, išorės sienų, pertvarų bei grindų deformacijos yra susijusios su paslėptų statybos darbų trūkumais, pamatus pastačius ant nepatvaraus grunto pagrindo be privalomųjų inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrinėjimų rezultatų ir be pamatų laikomosios galios skaičiavimų, statytojui bei projektuotojui ignoravus atitinkamus preliminarios žvalgomųjų geologinių tyrimų ataskaitos autorių perspėjimus. Šis ekspertas taip pat įvardijo galimą defektų šalinimo kainą: pamatų stiprinimo atveju defektų šalinimo ir atstatomųjų darbų bendra kaina sudarytų 40 tūkst. Eur; sienų tvirtinimo, pertvarų išardymo bei atstatymo su santechnikos, elektros instaliacijos dalies grindų pagrindo lyginimo bei dangos atstatymo darbai be garantijos, jog deformacijos gali tęstis ir po sustiprinimo, darbų kaina sudarytų 20 tūkst. Eur (t. 3, b. l. 4–17). Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog ekspertas nesivadovavo techniniu ginčo statinio projektu ir kartu su apeliaciniu skundu pateikė savo argumentus patvirtinančius įrodymus. Iš UAB „Neoforma“ 2017 m. rugpjūčio 9 d. rašto Nr. S-49 matyti, kad įmonės direktorius R. B. patvirtina, jog kartotinio techninio projekto kopija Palangos miesto apylinkės teismui 2016 m. gruodžio 29 d. buvo pateikta V. B. E. teismo ekspertizės akto sudėtyje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės argumentu, jog šis raštas leidžia daryti išvadą, kad ginčo namo projektas yra pateiktas į bylą, tačiau nesuponuoja išvados, jog šį projektą ekspertas E. V. B. E. vertino. Taip pat šiuo atveju negalima ignoruoti aplinkybės, jog eksperto V. B. E. ekspertizės akte nurodyta: „Pateiktas techninis projektas yra skirtas gyvenamojo namo adresu Duomenys neskelbtini statybai, tačiau konkretus projektas ginčo namui Duomenys neskelbtini nepateiktas, kas sudaro pagrindą teigti ginčo namą stačius be projekto“. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat akcentuoja, jog 2017 m. kovo 22 d. teismo posėdžio metu ekspertas V. B. E. nurodė, jog projekto šiam namui nėra. Vertinant minėto eksperto atliktą ekspertizę būtina pažymėti, jog byloje nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo, jog ekspertas nedarė pamatų atidengimo ir grunto netyrė. Ekspertas taip pat netyrė ir nevertino aplinkybių, jog ieškovas atliko vidaus statybos darbus bute, kurio baigtumas tik 84 procentai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ekspertizė atlikta neišsamiai, todėl nėra pagrindo ja vadovautis.

11537.

1162018 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas eksperto D. K. teismo ekspertizės aktas Nr. TEA-671-102018. Šiame akte nurodyta, kad stogų, terasų ir balkonų konstrukcijų įrengimo defektai, metalinių konstrukcijų antikorozinės apsaugos įrengimo defektai, langų ir palangių defektai atsirado dėl netinkamos buto priežiūros ir eksploatacijos. Eksperto teigimu, defektų, susijusių su pamatų įrengimu ir hidroizoliacija, kilimą galėjo sąlygoti ir ieškovo atlikti veiksmai – buvusių grindų išardymas ir grindinio šildymo įrengimas, ir atsakovės veiksmai – kaip teismo posėdžio, vykusio 2019 m. gegužės 15 d., metu nurodė ekspertas, netinkamai atlikti hidroizoliacijos darbai. Ekspertizės akto 47 lape 3.5 punkte nurodyta, jog pamatų stiprinimo darbai galėtų kainuoti nuo 2,5 iki 3 tūkstančių Eur. Teisėjų kolegija, susipažinusi ir išanalizavusi eksperto D. K. ekspertizės aktą, neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog ekspertizė yra ydinga dėl joje esančių neatitikimų ir prieštaravimų. Priešingai nei teigia apeliantas, teisėjų kolegijos vertinimu, ekspertas pateikė išsamias išvadas apie inžinerinių geologinių (geotechninių) tyrimų (IGG) atlikimą, taip pat nenustatyta prieštaravimų dėl parinktų pamatų tinkamumo. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ekspertizės akto turinį bei išklausęs šalių ir eksperto paaiškinimus, apelianto nesutikimo su D. K. atlikta ekspertize argumentus vertina kaip neįrodytus ir nepagrįstus.

11738.

118Vadovaujantis nurodytų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi eksperto D. K. ekspertizės aktu, tačiau vertintini ir kiti byloje esantys įrodymai.

119Dėl netinkamo 2017 m. rugpjūčio 29 d. E. L. atlikto pažaidų ir defektų nustatymo tyrimo Nr. 2017-08-29-1 vertinimo

12039.

121Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai nesivadovavo 2017 m. rugpjūčio 29 d. E. L., kuris yra įrašytas į Lietuvos teismo ekspertų sąrašą, atliktu pažaidų ir defektų nustatymo tyrimo Nr. 2017-08-29-1 vertinimu. Apelianto teigimu, 2017 m. rugpjūčio 29 d. pažaidų ir defektų nustatymo tyrime išvados pateiktos logiškos, aiškios, motyvuotos bei paremtos specialistų (geologų) tyrimais; visi E. L. pateiktų išvadų teiginiai yra tiesiogiai išplaukiantys iš tiriamosios dalies; tyrime buvo užfiksuoti ir nustatomi visi 2017 m. rugpjūčio mėnesį buvę statinio defektai. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka.

12240.

123Iš eksperto E. L. 2017 m. rugpjūčio 29 d. pažaidų ir defektų nustatymo tyrimo Nr. 2017-08-29-1 (t. 4, b. l. 39–73) matyti, kad tyrimo metu UAB „Geoconsulting“ atliko geologinius tyrimus, kurių metu nustatė, kad gręžtinių vietų schemoje matosi, jog geologiniai gręžiniai nebuvo daryti tiriamo pastato zonoje, ir jie buvo atlikti šiauriau esančių pastatų vietose. Taip pat šiuose tyrimuose užfiksuoti konstrukciniai defektai: parapeto apskardinimas nėra sandarus, dėl to vanduo bėga ne į lataką, o per sienos ir stogo sandarą, netinkamai įrengta balkono hidroizoliacija ir lietaus nuvedimas nuo balkono, dėl to vanduo ardo balkono perdangą, kolonas ir sienas, netinkamai užsandarintos sienos, todėl balkono 2 aukšte bei terasos 3 aukšte sandūros vanduo išplauna chemines medžiagas iš gelžbetoninių konstrukcijų, dėl netinkamai įrengtos terasos ir stogo hidroizoliacijos išplaunamos kalkės iš betoninių ir mūrinių konstrukcijų, palangių sandūra su siena, lango ir sienos sandūra nėra sandari, metalinės konstrukcijos pažeistos korozijos, įgriuvusi danga prie įėjimo, netinkamai įrengta 3 aukšto terasos hidroizoliacinė danga prie vertikalių paviršių ir konstrukcijų, terasos plytelių danga atšokusi ir jų siūlės užterštos biologinės kilmės teršalais, netinkamai įrengtas stoglangio ir stogo dangos sandūros sandarinimas, dėl pamatų nuosėdžių yra sutrūkęs ir pamatus juosiantis gelžbetoninis žiedas.

12441.

125Pirmosios instancijos teismas šiuo tyrimu nesivadovavo nustatęs, jog jis nėra tikslus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra ir kitų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, jog nėra pagrindo vadovautis šiuo tyrimu.

12642.

127Visų pirma, kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, ši pažaidų ir nustatymo tyrimo Nr. 2017-08-29-1 ataskaita nėra ekspertizės aktas. O kasacinis teismas ne kartą yra pripažinęs, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2010; 2017 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-3-70-248/2017 ir kt.).

12843.

129Antra, 2019 m. gegužės 15 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytojas E. L., atsakydamas į teisėjo klausimą, ar E. L., atlikdamas tyrimą, vadovavosi visa byloje esančia medžiaga, atsakė, jog buvo pateikta dalis informacijos. Tai yra E. L. pripažino, jog visa byloje esančia medžiaga tyrimo atlikimo metu nesivadovavo. Taip pat pripažino, jog jam buvo pateikta tik dalis techninės dokumentacijos. Į kolegijos teisėjos klausimą, ar liudytojui buvo žinoma, jog butas yra tik 84 proc. baigtumo ir kad buvo keistos vidinės buto konstrukcijos, E. L. atsakė, jog jam buvo žinoma informacija dėl buto baigtumo, taip pat buvo žinoma apie įrengtą grindinį šildymą, tačiau dėl pakeistų laiptų konstrukcijos atsakyti negalėjo nurodęs, jog laiptų nusėdimo netyrė (2019 m. gegužės 15 d. teismo posėdžio garso įrašo 1.30.40 val.). Liudytojas taip pat nurodė, jog tyrimo atlikimo metu jam nebuvo žinoma informacija, jog bute buvo perstatytos sienos bei perkeltos durys (1.54.02 val.), nebuvo žinomi duomenys ir apie tai, jog namas nėra atiduotas vertinti valstybinei komisijai (1.54.20 val.). Liudytojas, atsakydamas į atsakovės atstovo advokato klausimą, nurodė, jog name, neatiduotame vertinti valstybinei komisijai, gyventi negalima, tačiau prižiūrėti namą būtina (1.54.33 val.). E. L. taip pat parodė, kad nebuvo vertintos aplinkybės, jog yra sulaužyti kieme esantys nutekamieji šuliniai (1.54.46 val.), ir pripažino, kad šiame tyrime apskaičiuota defektų šalinimo suma yra daugiau teorinė, nes nėra parengti projektiniai sprendiniai (1.55.07 val.). Į atsakovės atstovo R. J. klausimą, ar ekspertui buvo pateikti duomenys, jog namas yra tik 84 proc. baigtumo ir kokius darbus bute atliko ieškovas, E. L. atsakė neigiamai (1.56.03 val.). Šios apklausos metu ekspertas pripažino, jog nebaigtos statybos bute atliekant darbus, kuriuos atliko ieškovas, buvo būtina gauti projektuotojo sutikimą (1.58.12 val.; 1.59.50 val.). Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat svarbu pažymėti, jog ekspertas pripažino, jog išvadą, kad gręžinių vietos buvo ne projektuojamo pastato zonoje, padarė netikrinę koordinačių (2.01.55 val.).

13044.

131Šios nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog 2017 m. rugpjūčio 29 d. pažaidų ir defektų nustatymo tyrime Nr. 2017-08-29-1 padarytos išvados turi būti vertinamos kritiškai, kadangi jos padarytos nevertinant visos byloje medžiagos, neanalizuojant aplinkybių, jog butas neatiduotas vertinti valstybinei komisijai bei kad vidaus statybos darbai, kurie nebuvo žinomi ekspertui, atlikti nesuderinus su projektuotoju.

132Dėl netinkamo asmenų, atsakingų už statybos ir projektavimo broką, paaiškinimų vertinimo

13345.

134Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog remiantis statinio projekto vadovo L. R., konstruktoriaus, atlikusio skaičiavimus R. B., techninio prižiūrėtojo architekto G. M., inžinierės, konstrukcinės ginčo pastato dalies vadovės A. B. paaiškinimais nustatyta, kad ginčo statinio projektas buvo parengtas teisingai, projekto sprendiniai atitinka skaičiavimus. Apelianto teigimu, šių asmenų parodymai yra akivaizdžiai neteisingi ir prieštaraujantys byloje esančiai medžiagai, todėl teismas neturėjo pagrindo jais vadovautis.

13546.

136Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog ginčo statinio projektas nebuvo parengtas teisingai, todėl argumentus dėl minėtų liudytojų netinkamo parodymų vertinimo atmeta kaip nepagrįstus.

137Dėl netinkamo ginčo buto defektų priežasčių vertinimo

13847.

139Apeliaciniu skundu teigiama, kad butas buvo pastatytas nekokybiškai dėl šių priežasčių: 1) rengiant projektą nebuvo atlikti privalomi grunto geologiniai tyrimai; 2) buvo įrengti netinkami pamatai; 3) UAB „Palangos statyba“ nesugebėjo įrengti pamatų pagal projektą, nes juos įrengė ne tik kad nepakankamame gylyje, bet ir po pagrindu neįrengė numatyto sutvirtinimo; 4) statybos techninę priežiūrą vykdęs G. M. aplaidžiai atliko savo pareigas; 5) be pagrindinių defektų, fiksuoti metalo konstrukcijų pažeidimai, apskardinimo problemos.

14048.

141Byloje tarp šalių nėra ginčo, jog ginčo objekte yra E. L. 2017 m. rugpjūčio 29 d. pažaidų ir defektų nustatymo tyrimo Nr. 2017-08 29-1 medžiagoje nustatyti defektai: pamatų hidroizoliacijos ir įrengimo defektai; stogų, terasų ir balkonų konstrukcijų įrengimo defektai; metalinių konstrukcijų antikorozinės apsaugos įrengimo defektai; langų ir palangių įrengimo defektai. Tačiau šalys nesutaria dėl šių defektų atsirado priežasčių. Apeliaciniu skundu kvestionuojama pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo daikto trūkumai atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ir saugojimo taisykles. Apeliantas įrodinėja, kad ginčo objekto defektų atsiradimą sąlygojo atsakovės veiksmai / neveikimas.

14249.

143Vienas iš nesutikimo su minėta pirmosios instancijos teismo išvada motyvų susijęs su argumentais, jog rengiant projektą nebuvo atlikti privalomi grunto geologiniai tyrimai. Apeliantas nurodo, kad prie projekto pridėti tik 2003 m. UAB „Rapasta“ žvalgomosios geologijos tyrimai (t. 3, b. l. 16), kuriais projektuotojas vadovavosi rengiant 2004 m. projektą. Apelianto teigimu, 2003 m. žvalgomosios geologijos tyrimuose buvo nustatyti silpni gruntai, nurodyta, kad projektuojant konkrečius pastatus yra būtini detalūs inžineriniai geologiniai tyrimai. Pabrėžia, jog atsakovės nurodyti 2005 m. UAB „Rapasta“ išsamūs geologiniai tyrimai (nebe žvalgomieji) buvo atlikti ne po ieškovo namo pamatais, o kitoje vietoje (po daugiaaukščiu namu, nutolusiu 50–150 metru). Tyrimai atlikti tik 2005 m. jau po projekto parengimo (2004 m.), todėl jais rengiant projektą nebuvo vadovaujamasi.

14450.

145Bylos duomenimis, aplinkybę, kad prieš ginčo namo statybas buvo atlikti privalomi grunto tyrimai, pirmosios instancijos teisme nurodė statinio projekto vadovas L. R., konstruktorius, atlikęs skaičiavimus, R. B., techninis prižiūrėtojas architektas G. M., inžinierė, konstrukcinės ginčo pastato dalies vadovė A. B.. Atsakovės teigimu, jei ginčo statinio techninis projektas nebūtų buvęs parengtas teisingai, tai Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nebūtų išdavusi statybos leidimo ginčo statinio statybai pagal tokį projektą.

14651.

147Teismo ekspertas D. K. ekspertizės akte Nr. TEA-671-102018 nurodė, jog byloje yra pateikta: 2003 m. inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai (toliau – IGG), atlikti pagal 2003 m. gegužės 6 d. G. M. paslaugų įmonės atliktus inžinerinius geodezinius ir inžinerinius geologinius tyrinėjimus (5 gręžiniai) bei statinio zondavimo bandymus; 2005 m. IGG tyrimai, parengti surašant UAB „Rapasta“ Inžinerinių geologinių tyrimų ataskaitą, pagal 2005 m. sausio 7 d. geologinius gręžinių rezultatus ir atlikus inžinerinius geologinius (geotechninius) tyrimus; 2017 m. Geologinių gręžinių schema; 2017 m. IGG tyrimai atlikti ir pateikti prie Defektų tyrimo akto UAB „Geoconsulting“ inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrinėjimai.

14852.

149Teismo ekspertas D. K. pateiktame ekspertizės akte padarė išvadą, kurią detaliai ir išsamiai pagrindė, kad 2003 metais prieš parengiant statinio projektą statybos vietoje buvo atlikti IGG tyrimai pagal tuo metu galiojusias normas. Pagal galiojusias technines normas 2003–2004 metais tyrinėjimai buvo atlikti statinių užstatymo zonoje pagal tuo metu galiojusius minimalius reikalavimus.

15053.

151Kaip nurodyta D. K. ekspertizės akte, 2003 metų IGG tyrimai buvo atliekami pagal galiojusius teisės aktus. Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 1433 Dėl Leidimų tirti žemės gelmes išdavimo taisyklių patvirtinimo patvirtintų Leidimų tirti žemės gelmes išdavimo taisyklių 31 punkte įtvirtinta, kad juridinis asmuo, turintis leidimą, tyrimą atlieka pagal darbų projektą (arba techninę užduotį), laikydamasis darbų kokybės, aplinkos apsaugos ir kitų tos rūšies darbų vykdymo reikalavimų.

15254.

153Kaip teisingai pažymėjo UAB „Neoforma“, projektas gali būti rengiamas dviem etapais: techninis projektas ir darbo projektas. Techninis projektas iš esmės yra skirtas statybos leidimui gauti, o darbo projektas – statybos darbams vykdyti. Nustatyta, kad 2003 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 703 patvirtinto STR 1.04.02:2004 „Inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai“ 53.6 punkte įtvirtinta, kad žvalgybiniai IGG tyrimai – tai išankstinis inžinerinių geologinių sąlygų nusakymas ir įvertinimas, kuris atliekamas pagrįsti statinio statybos projekto principinius sprendinius, jei tie sprendiniai priklauso nuo teritorijos inžinerinių geologinių sąlygų ypatumų. Šis galiojęs teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad vadovaujantis žvalgomaisiais IGG tyrimais galima pagrįsti projekto principinius sprendinius. Kaip teisingai UAB „Neoforma“ pastebėjo, būtent techniniu projektu ir yra rengiami tokie sprendiniai. 2003 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 703 patvirtinto STR 1.04.02:2004 „Inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai“ 67 punkte nurodyta, kad statinio projekto konstrukcinės dalies sprendiniai, tikslinamieji ir tikrinamieji skaičiavimai privalo būti grindžiami projektinių IGG tyrimų duomenimis.

15455.

155Iš byloje esančio UAB „Neoforma“ 2017 m. gegužės 26 d. rašto Nr. S-36 matyti, kad įmonės direktorius R. B. ir projekto vadovas L. R. paaiškino, jog pagal 2005 m. UAB „Rapasta“ inžinerinių geologinių tyrimų ataskaitos duomenis (gręžiniai 15; 16; 17; 18) buvo skaičiavimais patikrintas parengto kartotinio techninio projekto sprendinių tinkamumas Duomenys neskelbtini namo statybai. Atlikus skaičiavimus įsitikinta, kad techninio projekto pamatų įrengimo sprendiniai yra tinkami be pakeitimų Duomenys neskelbtini namo statybai (t. 4, b. l. 2–5).

15656.

157Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo vadovautasi 2003 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 703 patvirtinto STR 1.04.02:2004 „Inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai“ 53.6 ir 67 punktuose įtvirtintais įpareigojimais.

15857.

159Statybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad tyrinėjimai atliekami iki statybos projekto rengimo pradžios (nagrinėjamu atveju buvo atlikti žvalgomieji tyrimai), o tam tikrais atvejais – statinio projektavimo bei statybos metu (buvo atlikti projektiniai IGG tyrimai bei konstrukcijų patikrinimas pagal jų duomenis).

16058.

161Pažymėtina, kad ekspertas D. K. taip pat nurodė, kad 2004 m. parengtas techninis darbo projektas atitiko tuo metu galiojančių normatyvinių dokumentų reikalavimus. Ekspertas taip pat pažymėjo, kad atsižvelgiant, jog techniniai konstruktyviniai sprendiniai buvo daromi visiems Duomenys neskelbtini kvartalo namams, IGG tyrimai buvo atlikti tik pradėjus statybos darbus ir tik užsakovo reikalavimu (tai yra tik jam visiškai valdant statybos procesą), o techniniai reikalavimai tuo metu nereikalavo šių komentarų praplėtimo.

16259.

163Apeliantas taip pat akcentuoja, jog UAB „Rapasta“ geologiniai tyrimai buvo atlikti ne po ieškovo namo pamatais, o kitoje vietoje (po daugiaaukščiu namu, nutolusiu 50–150 metrų), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šis skundo argumentas esminės reikšmės neturi. Apeliantas savo argumentui pagrįstai pateikė Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. vasario 1 d. raštą Nr.(4)-1.7-610 Dėl inžinerinių geologinių tyrimo gręžinių vietų. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs minėto rašto turinį, mano, kad Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) nuomonė vertintina kritiškai dėl joje esančios informacijos prieštaringumo. Tarnybos rašte nurodyta, kad 2017 m. gegužės 24 d. L. R. sudarytoje schemoje parodyti gręžiniai nužymėti pagal UAB „Rapasta“ atliktų inžinerinių geologinių tyrimų ataskaitą. Tai yra iš šio rašto galima padaryti išvadą, kad L. R. schema yra teisinga, ir nurodo koordinuotas gręžinių vietas, tačiau vėliau Tarnyba nurodo, kad šios koordinatės ataskaitoje nustatytos netiksliai, ir pažymi, kad topografinio plano gręžinių vietos nesutampa su pateiktomis koordinatėmis. Kaip teisingai atkreipė dėmesį atsakovė, Tarnybos nuomonė grindžiama tik IGG ataskaitoje esančiu topografiniu planu, kuriame nurodytos ne koordinatės, o gręžinių numeriai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog iš esmės vienintelis ir pats tiksliausias būdas nustatyti bet kokio taško vietą yra to taško koordinatės, kuo ir vadovavosi UAB „Neoforma“.

16460.

165Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju taip pat būtina pažymėti, jog liudytojas E. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad išvadą, jog gręžinių vietos buvo ne projektuojamo pastato zonoje, padarė nevertinęs koordinačių (2019 m. gegužės 15 d. teismo posėdžio garso įrašo 2:01:55 val.). Taip pat pažymėtina, kad teismo posėdžio, vykusio 2019 m. gegužės 15 d., metu teismo ekspertas D. K., atsakydamas į ieškovo atstovo klausimą, nurodė, jog IGG tyrimai buvo atlikti ne ieškovo namo statybos vietoje, o sklypo, kuriame stovi namas, vietoje, ir pažymėjo, jog tuo metu galioję teisės aktai nenumatė, kad šie tyrimai privalo būti atlikti kiekvieno namo statybos vietoje (2.17.43 val.). Todėl remiantis nurodytomis aplinkybėmis manytina, kad nėra pagrindo išvadai, jog IGG tyrimai atlikti pažeidžiant teisės aktuose įtvirtintas normas.

16661.

167Apeliacinės instancijos teismas kaip neįrodytus atmeta ir apeliacinio skundo argumentus, jog buvo įrengti netinkami pamatai. Apeliantas akcentuoja, jog UAB „Rapasta“ 2003 m. žvalgomosios geologijos ataskaitoje nustatė labai nepatvarų piltinį gruntą ir rekomendavo polinius pamatus bei išsamius geologinius tyrimus, tačiau projektuodamas pamatus projektuotojas neatliko išsamių tyrimų ir vietoje polinių pamatų nepagrįstai įrengė juostinius.

16862.

169Bylos duomenimis, 2004 m. balandžio 19 d. pasirašyta rangos sutartis Nr. S-04/04/19-15/17 tarp UAB „Palangos statyba“ ir A. A. įmonės dėl pastato, adresu Duomenys neskelbtini, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, kuriame yra ieškovui A. R. priklausantis butas Nr. 2, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini. Bylos duomenys patvirtina, kad projektavimas vykdytas 2003 metais, o statybos darbai pradėti vykdyti 2004 metais UAB „Agrekas“ gavus 2004 m. balandžio 13 d. Leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 42-GN/04. Tuo metu galiojo bendrasis statybos techninis reglamentas STR 1.01.05:2002 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“.

17063.

171Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį ekspertas D. K., 2017 metų IGG tyrimų ataskaita parengta pagal STR 1.04.02:2011 „Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai“, kuris priimtas tik 2011 metais, t. y. pastarasis STR nei projektavimo, nei statybos metu negaliojo.

17264.

173Teismo ekspertas D. K. taip pat pažymėjo, jog tik 2005 metais buvo priimti ir įsigaliojo pirmieji statybos techniniai reglamentai, nustatantys bendruosius reikalavimus pamatų projektavimui ir įrengimui. Lietuvos techniniai standartai, kaip pvz. „Lietuvos standartas LST EN ISO 14688-2:2007 LT. Geotechniniai tyrinėjimai ir bandymai. Gruntų atpažintis ir klasifikavimas: 2 dalis. Klasifikavimo principai (ISO 14688-1:2002)“ pradėjo galioti nuo 2005 metų, kai pastatas buvo suprojektuotas ir jau statomas. Ekspertizės akte akcentuojama, kad Lietuvos standartai ir techniniai reikalavimai dėl IGG projektuotojams buvo tik rekomendacinio pobūdžio ir pirmieji įsigaliojo nuo 2005 m. pradžios.

17465.

175Todėl įvertinus bylos duomenis bei eksperto išvadas nėra pagrindo nepritarti teismo eksperto išvadai, jog techninis darbo projektas buvo rengtas pagal tuo metu galiojančias technines normas.

17666.

177Eksperto D. K. teigimu, statinio pamatai bei pasirinktas pamatų tipas yra neprieštaraujantys esamam gruntui pagal 2003 m. IGG tyrimą. Ekspertizės akte nurodyta, jog 2004 m. techniniame darbo projekte statinio pamatai suprojektuoti laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Kaip pažymėjo ekspertas, pagal galiojančius teisės aktus statytojas užsisako vietovės arba statybvietės geologinių bei hidrogeologinių sąlygų tyrimus tyrinėjimų bendrovėje nepriklausomai nuo projektavimo paslaugų užsisakymo. Dėl geologinių bei hidrogeologinių sąlygų tyrimų apimties bei išsamumo taip pat nusprendžia statytojas kartu su geologais, todėl apie statinio projektuotojų dalyvavimą užsisakant 2003 m. atliktų IGG tyrimų paslaugas duomenų byloje nėra. Eksperto manymu, tikėtina, jog IGG tyrimai buvo atlikti iki užsisakant statinio projektą. Teismo ekspertas padarė išvadą, kad skyriaus „Pagrindų ir pamatų skaičiavimai po vidine siena“ inžinerinių skaičiavimų rezultatai bendrai tenkina 2004 m. galiojančių normatyvinių dokumentų reikalavimus.

17867.

1792019 m. gegužės 15 d. teismo posėdžio metu ekspertas D. K. nurodė, jog vadovaujantis šiandien galiojančiais teisės aktais pagal esamus žvalgomuosius tyrimus nebūtų galima parinkti tokių pat pamatų tik dėl to, kad šiuo metu pasikeitė teisės normos (2.29.55 val.). Ekspertizės akte taip pat pažymėta, kad skaičiuoti iš naujo parinktus pamatus būtų netikslinga ir inžineriškai nelogiška, kadangi šiuo metu duomenų apie pastatą ir sąlygas sukaupta daugiau, nei jų buvo 2004 m., todėl lygiaverčiai nagrinėti šių klausimų inžinierius-skaičiuotojas nebegalės, parinks saugesnes koeficientų reikšmes, atsargesnius grunto rodiklius bei kt.

18068.

181Dar vienas nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvas susijęs su argumentu, jog UAB „Palangos statyba“ nesugebėjo įrengti pamatų pagal projektą, nes juos įrengė ne tik kad nepakankamame gylyje, bet ir po pagrindu neįrengė numatyto sutvirtinimo.

18269.

183Bylos duomenimis, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2005 m. rugsėjo 1 d. išdavė pažymą Nr. VSI-P 348 apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį, kurioje nurodė, kad gyvenamasis namas Duomenys neskelbtini, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, kurio paskirtis gyvenamoji (2 butų past.), kiti statiniai (kiemo įrenginiai) – stoginės, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. Duomenys neskelbtini, sklypo registravimo data 2002 m. lapkričio 13 d., yra statomas be esminių nukrypimų nuo projekto, kurį 2004 metais parengė UAB „Neoforma“ ir patikrino (suderino) savivaldybės Nuolatinė statybos komisija (Projektų derinimo taryba)(2004 m. balandžio 7 d. protokolas Nr. 177).

18470.

185Teisėjų kolegija iš dalies nesutinka su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog jei ginčo namo pamatai neatitiktų projekto, tai savaime suprantama, jog Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas nebūtų išdavęs minėtos pažymos.

18671.

187Bylos duomenimis, statybos techninę priežiūrą vykdęs G. M. brėžinyje, kuriame suprojektuoti pamatai, yra patvirtinęs: „taip pastatyta“.

18872.

189Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju padaryti neabejotiną ir kategorišką išvadą, jog pamatai įrengti pagal projektą, nėra galimybės.

19073.

191Kaip nurodė ekspertas D. K., jam nebuvo pateikti nei statybos darbų žurnalai, nei detaliosios sąmatos, todėl tiksliai nustatyti atitiktį techniniams projektuotojų reikalavimams nėra galimybės.

19274.

193Kaip pažymėjo ekspertas D. K., Statybos metu galiojęs STR 1.11.01:2002 3 priedas įtvirtino Statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijai pateikiamų dokumentų sąrašą, kurio 9 ir 10 punktuose buvo nurodyta, jog privalomi dokumentai yra Paslepiamų darbų patikrinimo aktai ir Statybos produktų atitikties dokumentai. Tačiau šie dokumentai ar bent jų dalis ekspertui nebuvo pateikti, todėl neturint su pamatų įrengimu Statybos įstatyme ir susijusiuose aktuose nurodytų faktinių duomenų ir juos patvirtinančių dokumentų ekspertas negali pateikti detalių ir išsamių atsakymų į klausimus dėl pamatų įrengimo.

19475.

195Siekdamas atsakyti į klausimą, ar statinio pamatai yra įrengti tinkamai (sutvirtinti), ekspertas atliko pamatų atidengimo darbus, vizualinę apžiūrą, matavimus ir atsakymą suformulavo vertindamas, ar statybos (pamatų įrengimo ir tvirtinimo) darbai buvo atlikti taip, kaip nurodyta pamato brėžinyje po vidine siena ir pamato brėžinyje po išorine siena. Atlikęs pamatų atidengimo darbus, vizualinę apžiūrą, matavimus, ekspertas nenustatė, kad darbai atlikti ne taip, kaip nurodyta techniniame darbo projekte. Nurodė, kad atsakyti, ar statinio ties ginčo butu pamatai įrengti pagal techninio darbo projekte konstrukcinę dalį, išsamiai nėra galimybių, nes nėra pateikti statybos žurnalai, pamatų įrengimo sąmatos, paslėptų darbų aktai, medžiagų techninės specifikacijos. Iš duomenų, kurie ekspertui buvo pateikti, D. K. nustatė, kad techninio darbo projekto konstrukcinė dalis parengta pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ir jų reikalavimus.

19676.

197Iš eksperto D. K. ekspertizės akto nustatyta, kad ekspertas nurodė, jog pastato, kuriame yra butas, pagal tai, kas nustatyta vizualinės apžiūros metu, pamatų hidroizoliacija ir įrengimas neatitinka vieno iš šešių tuo metu galiojusių pagrindinių reikalavimų – statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo. Ekspertizės akte pažymėta, kad šis reikalavimas suprantamas taip, kad „Mechaninio atsparumo ir pastovumo, t. y. kad apkrovos, galinčios statinį veikti statybos ir naudojimo metu, nesukeltų šių pasekmių: viso statinio ar jo dalies griūties, didesnių deformacijų nei leistinos, žalos kitoms statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai; žalos dėl aplinkybių, kurių be didelių sunkumų ir išlaidų galima išvengti ar jas apriboti (sprogimas, smūgis, perkrova, žmonių padarytos klaidos)“. Taigi pamatų įrengimas pagal faktą (neturint / nepateikus ekspertizei tai patvirtinančių faktinių dokumentų) pažeidžia Statybos įstatyme (žr. suvestinę redakciją galiojusią nuo 2005 m. kovo 17 d.) 4 straipsnyje nurodytus esminius statinio reikalavimus, t. y. kad statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas iš tokių statybos produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę užtikrintų šiuos esminius statinio reikalavimus. Eksperto teigimu, šie ekspertizės metu nustatyti procedūriniai ir inžineriniai nukrypimai nuo techninių reglamentų nuostatų statybos metu galėjo lemti defektų ir deformacijų atsiradimą, tačiau nesant išeitinių faktinių dokumentų šių prielaidų dokumentaliai patvirtinti nėra galimybių.

19877.

199Atsakovės teigimu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo išvados, jog trūkius lauko sienoje iš išorės, trūkius lauko sienoje iš išorės aukštų sandūroje ir trūkius cokolyje sąlygojo ne netinkami pamatų įrengimo darbai, o ieškovo neveikimas, t. y. ieškovas turėjo tinkamai prižiūrėti savo turtą – neleisti patekti vandeniui po pamatais.

20078.

201Teismo ekspertas D. K. nepaneigė galimybės, jog namo išorėje nustatytiems defektams atsirasti galėjo turėti įtakos ir netinkama statinio eksploatacija, susijusi su vandens nuvedimu, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybes, jog atkasus pamatus ekspertas nerado susikaupusio vandens, bei pritardama liudytojo E. L. argumentams, jog pamatai turi būti įrengti įvertinus galimą vandens lyginio gruntuose pasikeitimą, daro labiau tikėtiną išvadą, jog dėl ginčo statinio defektai (trūkiai lauko sienoje iš išorės, trūkiai lauko sienoje iš išorės aukštų sandūroje ir trūkiai cokolyje yra susiję su netinkamai atliktais pamatų įrengimo ir hidroizoliacijos darbais.

20279.

203Pažymėtina, kad eksperto D. K. ekspertizės akte yra nurodyta, kad statinio defektai, deformacijos, trūkumai, kurie yra susiję su pamatų įrengimu ir hidroizoliacija, laikomi paslėptais parduoto daikto trūkumais.

20480.

205Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad be pagrindinių defektų, kartu fiksuoti pažeidimai metalo konstrukcijų, apskardinimo problemos, kurie detaliai nurodyti 2017 m. rugpjūčio 29 d. Pažaidų ir defektų nustatymo tyrimo Nr. 2017-08-29-1 VI skyriaus 4 poskyryje.

20681.

207Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, jog kiti defektai (nesusiję su pamatais) šioje byloje nevertintini, kadangi atsakovei nebuvo teikta pretenzija dėl jų, jais taip pat nebuvo grindžiamas pradinis ieškovo ieškinys ir pan. Tačiau pažymi, jog eksperto D. K. ekspertizės akte nurodyta, jog metalinių detalių konstrukcijų korozinių pažeidimų eliminavimą turėjo užtikrinti pastato naudotojas (pirkėjas), todėl tai laikytina netinkama technine pastato naudojimo priežiūra.

20882.

209Taip pat atkreiptinas dėmesys į ekspertizėje pateiktus išaiškinimus, jog stogo elementų defektams statybos darbų garantinis terminas turėtų būti 5 metai. Bylos duomenimis, ieškovas per įstatymo nustatytą terminą atsakovės neinformavo apie stogo nekokybiškus darbus, todėl nors tai ir laikytina defektu, tačiau šiam defektui nebetaikomi garantiniai terminai.

210Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog ieškovas tinkamai eksploatavo butą

21183.

212Apelianto teigimu, byloje neįrodyta, kad pirkėjas būtų buvęs supažindintas su kokiomis nors specialiomis buto eksploatacijos sąlygomis, galinčiomis riboti daikto trūkumų atsiradimą, kad jis elgėsi neprotingai, neapdairiai ir neatsargiai naudodamas įsigytą daiktą. Byloje nepateikta jokių įrodymų, jog pirkėjo kokie nors konkretūs netinkami veiksmai būtų lėmę defektų atsiradimą. Teisėjų kolegija šiuos argumentus vertina kritiškai.

21384.

214CK 6.333 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Vadovaujantis šiuo teisiniu reguliavimu, atsakovė, siekdama išvengti atsakomybės už ginčo objekto trūkumus, turi pareigą įrodyti, kad buto defektai atsirado dėl netinkamos buto eksploatacijos.

21585.

216Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad defektai ieškovo bute galėjo atsirasti ir dėl netinkamai atliktų ginčo buto remonto darbų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su minėta išvada iš dalies. Anksčiau sprendime minėta, kad byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad ginčo objekto išorės defektai galėjo atsirasti dėl netinkamų pamatų įrengimo ir hidroizoliacijos darbų. Todėl šioje sprendimo dalyje pasisakytina tik dėl ginčo objekto viduje esančių defektų atsiradimo priežasčių.

21786.

218Byloje nėra ginčo, jog ginčo objekto viduje yra šie defektai: vidaus sienų ir lubų bei jų apdailos (pvz., tarp plytelių ar tinko) įtrūkiai / skilinėjimas; grindyse tam tikrose vietose susidarę daugybiniai nusėdimai; sienose tinko atskilimas; susidarę drėgmės židiniai. Šalys taip pat neginčija aplinkybės, jog ir šiuo metu ginčo butas, adresu Duomenys neskelbtini, yra nebaigtas statyti – 84 proc. baigtumo (Registro Nr. Duomenys neskelbtini), t. y. tokio paties baigtumo, kaip ir buvo 2005 m. rugsėjo 12 d., kai ieškovas jį įsigijo.

21987.

220Ieškovas taip pat neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, jog ginčo objekto viduje atliko tam tikrus statybos darbus, t. y. kad ieškovas išardė buvusį grindų sluoksnį ir įsirengė grindinį šildymą, perkėlė pertvaras ir duris. Bylos nagrinėjimo metu taip pat paaiškėjo, kad ieškovas pakeitė laiptų konstrukciją.

22188.

222Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad E. L., kuris parengė 2017 m. rugpjūčio 29 d. pažaidų ir defektų nustatymo tyrimą Nr. 2017-08-29-1, nebuvo žinoma, jog ieškovas keitė laiptų konstrukciją, jis taip pat nebuvo informuotas apie perstatytas sienas bei perkeltas duris. Ekspertui taip pat nebuvo suteikta informacija, jog namas nėra perduotas vertinti valstybinei komisijai.

22389.

224Pasak teismo eksperto D. K., vidinių sienų trūkius galėjo lemti buto viduje atlikti statybos darbai (2019 m. gegužės 15 d. teismo posėdžio garso įrašo 2.46.51 val.). Teismo ekspertas taip pat nurodė, kad vidinės sienos trūkti dėl galbūt netinkamai atliktų pamatų hidroizoliacijos darbų negalėjo, kadangi pamatas vidinių sienų nelaiko (2.40.57 val.).

22590.

226Kaip nurodė ekspertas D. K., jam nepateikti duomenys (nežinoma), ar šiuos vidaus įrengimo darbus (ir kokius) atliko pats buto savininkas ūkio būdu, ar samdomi darbuotojai; nėra duomenų, kas ir kada atliko statybos (vidaus apdailos) darbus bei kaip ir kokiu būdu buvo išardytos buvusios grindys ir įrengtas grindinis šildymas ir kokie kiti darbai buvo atlikti.

22791.

228Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu pažymėti, jog 2019 m. gegužės 15 d. vykusio teismo posėdžio metu į atsakovo atstovo advokato klausimus ekspertas D. K. atsakė, kad ir grindų ardymo, ir laiptų keitimo, ir pertvarų bei durų perkėlimo darbus buvo būtina suderinti su projektuotoju – nesant tokių suderinimų atsakomybė už atliktus darbus kyla ieškovui (2.59.46 val., 3.00.36 val., 3.00.53 val.). Aplinkybę, jog vidaus darbams atlikti buvo būtina turėti projektuotojo sutikimą / suderinimą, patvirtina ekspertas E. L. (1.47.13 val.).

22992.

230Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, šalių bei liudytojų paaiškinimus, neturi pagrindo nesutikti su eksperto D. K. išvada, jog statinio trūkumai, esantys buto viduje, nesusiję su pamatų įrengimu ir hidroizoliacija. Todėl nurodytų aplinkybių visumos pagrindu darytina išvada, kad dėl ginčo objekto viduje esančių defektų yra atsakingas ieškovas, kadangi vidaus statybos darbe ginčo objekte, kuris buvo / yra 84 proc. baigtumo, atliko neturėdamas projektuotojo suderinimo / sutikimo.

231Dėl būsimų išlaidų atlyginimo dydžio

23293.

233Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarčiai, atsižvelgiant į tokios sutarties dalyko – nekilnojamojo daikto – ypatumus, bendrosios pirkimo–pardavimo sutartinius santykius reglamentuojančios normos taikomos tiek, kiek kitaip šių santykių nereglamentuoja CK 6.392 –6.401 straipsniai. CK 6.399 straipsnyje įtvirtinti teisiniai padariniai, kurie atsiranda, kai pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės nekilnojamąjį daiktą. Šioje normoje nustatyta, kad tuo atveju, kai pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos bendrosios CK 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu.

23494.

235CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Šioje teisės normoje apibrėžti pirkėjo teisių gynimo būdai yra alternatyvūs, t. y. pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nustatytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintus reikalavimus. Nekilnojamojo daikto pirkimo– pardavimo atveju pirkėjas turi teisę: 1) reikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 2) reikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems pašalinti; 3) reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

23695.

237Kaip teisingai pažymėjo apeliantas, šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į sandorio šalis, nes vienai iš sandorio šalių esant vartotoju, jai taikoma didesnė apsauga, t. y. suteikiama didesnė galimybė rinktis vieną iš jau aptartų jo pažeistų teisių gynimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

23896.

239Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalauja, kad pirkėjas atlygintų pirkėjo (ieškovo) išlaidas pašalinti jo nurodytiems defektams. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje įrodyta, kad tik dėl šių ginčo objekto defektų: trūkių lauko sienoje iš išorės, trūkių lauko sienoje iš išorės aukštų sandūroje, trūkių cokolyje, atsiradimo atsakinga atsakovė, todėl pasisakytina tik dėl šių minėtų defektų pašalinimui priteistinos sumos. Spręsdamas klausimą dėl sumos, reikalingos šiems defektams pašalinti, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi teismo eksperto D. K. ekspertizėje atliktais skaičiavimais.

24097.

241Iš eksperto D. K. teismo ekspertizės akto Nr. TEA-671-102018 matyti, kad ekspertui nebuvo pateikta (ir papildomai paprašius) nei statybos darbų žurnalų, nei detalių sąmatų, ir nebuvo galimybės nustatyti tikslių statybos darbų apimties bei šių konkrečių darbų garantinių terminų pradžios, todėl ekspertas pateikė rekomendaciją, kad privalo būti parengtas pamatų stiprinimo projektas vadovaujantis techniniais reglamentais, tai atitiktų kapitalinio remonto projektą, kurio metu turėtų būti įvertintos (rengimo metu galiojančios) pamatų stiprinimo (pvz., grunto injekcijomis) kainos ir šių darbų atlikimo vertė. Ekspertas nurodė, kad preliminariai galima atlikti tokius remonto darbus: lokaliai stiprinti gruntą taikant geopolimerų technologiją, tokių darbų kaina – nuo 2 iki 2,5 tūkst. Eur, arba įrengti spraustinius polius, tokių darbų kaina – apie 2,5–3 tūkst. Eur.

24298.

243Teisėjų kolegija, atsižvelgusi, jog nagrinėjamu atveju ginami vartotojo, kuriam taikoma didesnė apsauga, interesai, bei įvertinusi aplinkybes, jog ekspertui nebuvo pateikti visi reikalingi dokumentai, daro išvadą, jog šiuo atveju tikslinga priteisti maksimalią rekomenduotiną defektų šalinimo sumą, t. y. 3 000 Eur.

244Dėl senaties termino ieškiniui pareikšti

24599.

246Atsakovė prašė teismo taikyti ieškinio senatį, motyvuodama tuo, kad ieškovas yra žymiai praleidęs garantinį terminą reikalavimams dėl trūkumų pareikšti. Atsakovės teigimu, nagrinėjamu atveju turi būti taikoma dvejų metų kokybės garantija, įtvirtina CK 6.338 straipsnio 1 dalyje.

247100.

248CK 6.338 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai sutartis ar įstatymai nenustato ko kita, pirkėjas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl parduotų daiktų trūkumų, jeigu jie buvo nustatyti per šiame straipsnyje nurodytus terminus. Kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino (CK 6.338 straipsnio 2 dalis).

249101.

250Nagrinėjamu atveju pardavėja (atsakovė) įsipareigojo taikyti Statybos įstatyme ir Civiliniame kodekse nustatytus garantinius terminus, kurie įtvirtinti statybos procese sukurto daikto kokybei garantuoti.

251102.

252Ieškovas įrodinėjo, jog jo nurodyti nekilnojamojo daikto trūkumai (sudėti netinkami pastato pamatai, dėl ko skilinėja pastato sienos, sėda namas), yra paslėpti defektai, kuriems taikomas dešimties metų garantinis terminas (CK 6.335 straipsnis, 6.698 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Statybos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis (ankstesnės Statybos įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2005 m. rugsėjo 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo iki kreipimosi į teismą dienos, 36 straipsnio 1 dalis). Garantijos terminas pradedamas skaičiuoti nuo daiktų perdavimo, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.335 straipsnio 2 dalis).

253103.

254Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apelianto pastebėjimą, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai ieškinys pareiškiamas dėl parduoto daikto trūkumų, tai ieškinio senaties termino pradžia nustatytina atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas per įstatymo ar šalių nustatytą garantinį terminą pareiškė pretenziją pardavėjui ir kokie buvo tolesni pardavėjo veiksmai. Pagal CK 6.338 straipsnio 3 dalį, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Parduoto daikto garantijos laikotarpiu nustačius šio daikto trūkumus, pirkėjų (jų draudikui subrogacijos pagrindu) teisė pareikšti reikalavimą pardavėjui pašalinti daikto trūkumus nesaistoma CK 1.125 straipsnio atitinkamose dalyse nurodytų terminų, nes pareikšti pardavėjui reikalavimą (pretenziją) dėl parduoto daikto, kuriam nustatytas kokybės garantijos terminas, trūkumų pirkėjas turi teisę per visą garantijos galiojimo laikotarpi, nepriklausomai nuo to, kuriuo daikto kokybės garantijos galiojimo metu buvo nustatyti konkretūs daikto trūkumai. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas, – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012; 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2013). Taigi, remiantis pateiktais išaiškinimais, darytina išvada, kad kai pirkėjas per garantinį terminą pateikia pardavėjui pretenziją, ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas, – per protingą, terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-12 nutartis c. b. Nr. 3K-3-137-706/2015).

255104.

256Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodė, jog atsiradę defektai – trūkiai lauko sienoje iš išorės, trūkiai lauko sienoje iš išorės aukštų sandūroje, trūkiai cokolyje – ginčo objekte buvo sąlygoti paslėptų statinio elementų, todėl jiems pagal analogiją turėtų būti taikomas dešimties metų garantinis terminas (6.698 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi garantinio termino pabaiga laikytina 2015 m. rugsėjo 12 d., t. y. praėjus dešimt metų po pirkimo–pardavimo sutarties objekto – ginčo buto perdavimo pirkėjui (ieškovui). Ieškovas pareiškė pretenziją pirminei atsakovei UAB „Agrekas“ nepraleidęs garantinio termino, t. y. 2014 m. vasario 25 d. Duomenų, kad pardavėja į pareikštą pretenziją reagavo, nėra. 2014 m. balandžio 14 d. ieškovas kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo (ieškinys priimtas 2014 m. balandžio 15 d.).

257105.

258Todėl nurodytų aplinkybių visumos pagrindu darytina išvada, kad ieškovas, ieškinį pateikęs 2014 m. balandžio 14 d., nepraleido ieškinio senaties termino kreiptis į teismą su tokio pobūdžio reikalavimu.

259106.

260Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 straipsnis).

261Dėl procesinių palūkanų

262107.

263Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi ir CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos, skaičiuotinos nuo priteistinos 3 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. balandžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

264Dėl bylos procesinės baigties

265108.

266Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, jis naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – patikslintas ieškinys dėl būsimų išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

267Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

268109.

269Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi apeliacinės instancijos teismui priėmus naują sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

270110.

271Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

272111.

273CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

274112.

275Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti 53 625 Eur būsimų išlaidų atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad yra pagrindas patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti 3 000 Eur būsimų išlaidų atlyginimą, darytina išvada, kad tenkinta 5,60 procentų patikslinto ieškinio reikalavimų.

276113.

277Ieškovas prašė priteisti šias bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme: 168,78 Eur žyminį mokestį už pradinį ieškinį (t. 1, b. l. 6), 2 000 Eur užstatas už V. B. E. atliktą ekspertizę (t. 2, b. l. 164), 1 303,29 Eur išlaidas, susijusias su teisinės pagalbos teikimu (t. 4, b. l. 8–12), 960 Eur žyminį mokestį už patikslintą ieškinį (t. 4, b. l. 102), 347 Eur vykdymo išlaidas (t. 4, b. l. 104, 105), 3 448,50 Eur už konstrukcijų pažaidų ir defektų nustatymą, geologinius tyrimus (t. 4, b. l. 106–108), 3 509 Eur už teisines konsultacijas (t. 4, b. l. 109–110). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl dalies (1 303,29 Eur) ieškovo prašomų priteisti pirmosios instancijos teisme turėtų išlaidų jau yra išsprendęs. Bylos duomenimis, Palangos miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 11 d. nutartimi neatnaujino ieškovui termino prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo, todėl prašymas priteisti 1 303,29 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias ieškovas grindžia 2014 m. kovo 21 d. sąskaita ser. MM Nr. 172 (2 000 Lt), 2014 m. gegužės 19 d. sąskaita ser. MM Nr. 180 (1 300 Lt), 2014 m. birželio 5 d. sąskaita ser. MM Nr. 186 (1 200 Lt), atmestinas. Iš viso bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas turėjo 10 433,28 Eur (168,78 + 2 000,00 + 960,00 + 347,00 + 3 448,50 + 3 509,00) išlaidų.

278114.

279Ieškovas taip pat pateikė prašymą priteisti 7 961 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro: 1 029 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (t. 4, b. l. 160), 1 500 Eur užstatas už D. K. atliktą ekspertizę (t. 5, b. l. 188), 1 452 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 1 210 Eur rašytiniai paaiškinimai (t. 7, b. l. 58–63), 350 Eur už eksperto D. K. atvykimą į teismo posėdį (t. 7, b. l. 99), 2 420 Eur už atstovavimą 2019 m. gegužės 15 d. teismo posėdyje.

280115.

281Sprendžiant klausimą dėl priteistinų bylinėjimo išlaidų dydžio pagrįstumo atkreiptinas dėmesys į tai, kad byla yra sudėtinga, didelės apimties (8 tomai), byloje nagrinėta daug specifinių dokumentų, reglamentuojančių statybos ir rangos santykius, skirtos trys ekspertizės, civilinė byla apeliacinėje instancijoje nagrinėta žodinio proceso tvarka, apklausti liudytojai ir ekspertas. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas mažinti tik bylinėjimosi išlaidas, kurias ieškovas prašo priteisti už atstovavimą 2019 m. gegužės 15 d. teismo posėdyje, nes jos viršija 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytus dydžius. Nustatyta, kad ieškovas pateikė prašymą atlyginti 2 420 Eur išlaidas, susijusias su atstovavimu teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2019 m. gegužės 15 d. posėdis truko 5 valandas, todėl vadovaujantis Rekomendacijomis maksimali suma, priteistina už atstovavimą teismo posėdyje, – 463,35 Eur.

282116.

283Vadovaujantis nustatytų ir aptartų aplinkybių visumos pagrindu darytina išvada, kad ieškovas leistinais įrodymais pagrindė turėjęs iš viso 16 437,63 Eur (10433,28 + 6004,35) išlaidų. Atsižvelgiant į tai, jog patenkinta patikslinto ieškinio proporcija yra 5,60 proc., iš atsakovės ieškovui priteistina 920,51 Eur bylinėjimosi išlaidų (16 437,63 Eur x 5,60 proc. / 100 proc.).

284117.

285Atsakovė pateikė įrodymus, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 2 600 Eur užstatas už R. M. atliktą ekspertizę (t. 2, b. l. 57–58, 65), 363 Eur užstatas už eksperto R. M. atvykimą į teismo posėdį (t. 3, b. l. 86), 400 Eur užstatas už eksperto V. B. E. atvykimą į teismo posėdį (t. 3, b. l. 90). Apeliacinės instancijos teisme atsakovė turėjo 2 625 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su teisinės pagalbos teikimu (t. 7, b. l. 137–143). Iš viso atsakovė turėjo 5 988 Eur bylinėjimosi išlaidų.

286118.

287Atsižvelgiant į tai, jog atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų dalis sudaro 94,40 proc., atsakovei iš ieškovo priteistina 5 652,67 Eur (5 988,00 Eur x 94,40 proc. / 100 proc.).

288119.

289Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš ieškovo atsakovei priteistina 4 732,16 Eur (5 652,67 Eur – 920,51 Eur).

290120.

291Valstybė šioje byloje turėjo 57,79 Eur pašto išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, ir 26,18 Eur išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų proporciją, valstybei iš ieškovo priteistina 79,27 Eur, iš atsakovės – 4,70 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

292121.

293Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi šioje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovei UAB „Agrekas“ priklausantis nekilnojamasis ir / ar kilnojamasis turtas bei turtinės teisės, o nesant ar esant nepakankamai ieškovo reikalavimams užtikrinti atsakovės UAB „Agrekas“ nekilnojamojo ir / ar kilnojamojo turto bei turtinių teisių, areštuota atsakovei UAB „Agrekas“ priklausančios piniginės lėšos, esančios pas atsakovę ir / ar trečiuosius asmenis, išieškotinos neperžengiant skolos ribų –19 425,59 Lt. Bylos duomenimis, atsakovė UAB „Agrekas“ 2014 m. rugsėjo 9 d. pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties ir įmokėjo į Palangos miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 19 425,59 Lt. 2014 m. rugsėjo 24 d. Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės panaikintos. Atsakovei įvykdžius Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimą, siūlytina kreiptis į Plungės apylinkės teismą dėl 5 626,04 Eur (19 425,59 Lt) grąžinimo.

294Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

295Plungės apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

296Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos“ viešbučio priteisti 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų 00 ct) būsimų išlaidų atlyginimą ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 3 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. balandžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

297Priteisti iš ieškovo A. R. 4 732,16 (keturis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt du eurus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos“ viešbučiui.

298Priteisti iš ieškovo A. R. 79,27 Eur (septyniasdešimt devynis eurus 27 ct) pašto išlaidų valstybei.

299Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos“ viešbučio 4,70 Eur (keturis eurus 70 ct) pašto išlaidų valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovės uždarosios akcinės... 7. 2.... 8. Atsakovė UAB „Klaipėdos“ viešbutis su ieškiniu nesutiko, prašė jį... 9. 3.... 10. Trečiųjų asmenų UAB „Nametas“ ir UAB „Neoforma“ atstovas R. B.... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 4.... 13. Plungės apylinkės teismas (buvęs pavadinimas – Palangos miesto apylinkės... 14. 5.... 15. Nurodė, kad byloje buvo atliktos dvi teismo ekspertizės ir pateikti du vienas... 16. 6.... 17. Esant dviem vienas kitam prieštaraujantiems ekspertizės aktams teismas... 18. 7.... 19. Nustatė, jog ieškovo pateiktas 2017 m. rugpjūčio 29 d. pažaidų ir... 20. 8.... 21. Nors 2016 m. gegužės 30 d. statybos inžinierius G. K. pateikė išvadą dėl... 22. 9.... 23. Liudytojų, t. y. statinio projekto vadovo L. R., konstruktoriaus, atlikusio... 24. 10.... 25. Teismo vertinimu, ieškovas taip pat neįrodė, jog statybos darbus atlikusi... 26. 11.... 27. Pažymėjo, jog šiuo metu ginčo butas, adresu Duomenys neskelbtini, yra... 28. 12.... 29. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas su pretenzija į pardavėją UAB... 30. 13.... 31. Nusprendė, jog labiau tikėtina, kad ginčo daikto trūkumai atsirado po... 32. 14.... 33. Nusprendė, jog ieškovas neįrodė, kad atsiradę defektai ginčo objekte buvo... 34. 15.... 35. Nustatė, kad garantinis terminas suėjo 2010 m. rugsėjo 12 d., todėl nuo... 36. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 37. 16.... 38. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2017... 39. 16.1. Teismas pažeidė įrodinėjimo paskirstymo taisykles. Teismo pasirinktas... 40. 16.2. Teismas netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai vadovavosi R. M.... 41. 16.3. Teismo argumentas, kad neva ekspertas V. B. E., darydamas išvadą, kad... 42. 16.4. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ekspertas V. B. E. nesivadovavo... 43. 16.5. Teismas nepagrįstai E. L., kuris yra įtrauktas į teismo ekspertų... 44. 16.6. 2017 m. rugpjūčio 29 d. pažaidų ir defektų nustatymo tyrime... 45. 16.7. Teismas nepagrįstai sprendimą motyvavo dėl statybos ir projektavimo... 46. 16.8. Paaiškinimai, jog buvo vadovautasi geologiniais tyrimais, akivaizdžiai... 47. 16.9. Butas yra pastatytas nekokybiškai iš esmės dėl kelių priežasčių:... 48. 16.10. Ieškovas tinkamai eksploatavo butą. Nėra visiškai jokių konkrečių... 49. 16.11. Šiuo metu 100 proc. ginčo buto baigtumo ieškovas negali įregistruoti... 50. 16.12. Teismas visiškai nepagrįstai nusprendė, kad buto trūkumams... 51. 16.13. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad ieškovas šiuose... 52. 17.... 53. Atsakovė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo pirmosios... 54. 17.1. Eksperto R. M. ekspertizės akto išvadas teismas vertino tinkamai ir... 55. 17.2. Teismas pagrįstai nesivadovavo eksperto V. B. E. ekspertizės akto... 56. 17.3. Ieškovo argumentai, jog ekspertas R. M. savo išvadoms pagrįsti nedarė... 57. 17.4. Ieškovo argumentai, kad teismas nepagrįstai nesirėmė eksperto V. B.... 58. 17.5. Išvadas apie gruntų silpnumą ieškovas savo apeliaciniame skunde taip... 59. 17.6. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog G. K.... 60. 17.7. Teismas pagrįstai nusprendė, kad ekspertas V. B. E. nesivadovavo... 61. 17.8. Apelianto argumentai, kad visi specialistai ir ekspertai, kurie... 62. 17.9. Faktinę aplinkybę, kad prieš ginčo namo statybas buvo atlikti... 63. 17.10. Faktinę aplinkybę, jog pamatai buvo parinkti tinkamai, patvirtina... 64. 17.11. Kitų defektų (nesusijusių su pamatais) teismas apskritai neturėtų... 65. 17.13. Tai, kad būtent ieškovo veiksmai sąlygojo defektų atsiradimą,... 66. 17.14. Priešingai nei teigia ieškovas apeliaciniame skunde, teismas yra... 67. 17.15. Priešingai, nei teigia ieškovas apeliaciniame skunde, pirmosios... 68. 17.16. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas savo... 69. 17.17. Kadangi ieškovas su pretenzija dėl atsiradusių defektų kreipėsi... 70. Teisėjų kolegija... 71. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 72. 18.... 73. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 74. Dėl naujų įrodymų pridėjimo... 75. 19.... 76. Apeliantas prašo prijungti naujus įrodymus – 2017 m. rugpjūčio 7 d.... 77. 20.... 78. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę... 79. 21.... 80. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į skundžiamo teismo sprendimo... 81. Faktinės bylos aplinkybės... 82. 22.... 83. Nustatyta, kad 2005 m. rugsėjo 12 d. ieškovas A. R. ir jo sutuoktinė R. R.... 84. 23.... 85. Kaip nurodė ieškovas, įsikėlus gyventi į butą ir praėjus tam tikram... 86. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo... 87. 24.... 88. Esminiai apelianto nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvai... 89. Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo... 90. 25.... 91. CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad kai pardavėjas garantuoja daiktų... 92. 26.... 93. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog vadovaujantis šia teisės norma... 94. 27.... 95. Tačiau teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliacinio skundo argumentą,... 96. Dėl netinkamo byloje atliktų ekspertizių vertinimo... 97. 28.... 98. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą... 99. 29.... 100. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad... 101. 30.... 102. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo... 103. 31.... 104. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti... 105. 32.... 106. Vertinant apeliacinio skundo argumentą dėl netinkamo pirmosios instancijos... 107. 33.... 108. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ekspertas R. M. atliko... 109. 34.... 110. Bylos duomenimis, 2016 m. liepos 14 d. pirmosios instancijos teismo nutartimi... 111. 35.... 112. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ekspertizės Nr. 15-26E aktu (aktas... 113. 36.... 114. Bylos duomenimis, ekspertas V. B. E. 2016 m. gruodžio 20 d. bendrosios... 115. 37.... 116. 2018 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas eksperto D. K.... 117. 38.... 118. Vadovaujantis nurodytų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismas... 119. Dėl netinkamo 2017 m. rugpjūčio 29 d. E. L. atlikto pažaidų ir defektų... 120. 39.... 121. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas... 122. 40.... 123. Iš eksperto E. L. 2017 m. rugpjūčio 29 d. pažaidų ir defektų nustatymo... 124. 41.... 125. Pirmosios instancijos teismas šiuo tyrimu nesivadovavo nustatęs, jog jis... 126. 42.... 127. Visų pirma, kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas,... 128. 43.... 129. Antra, 2019 m. gegužės 15 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytojas E. L.,... 130. 44.... 131. Šios nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog 2017 m. rugpjūčio 29 d.... 132. Dėl netinkamo asmenų, atsakingų už statybos ir projektavimo broką,... 133. 45.... 134. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog remiantis statinio projekto vadovo... 135. 46.... 136. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su... 137. Dėl netinkamo ginčo buto defektų priežasčių vertinimo... 138. 47.... 139. Apeliaciniu skundu teigiama, kad butas buvo pastatytas nekokybiškai dėl šių... 140. 48.... 141. Byloje tarp šalių nėra ginčo, jog ginčo objekte yra E. L. 2017 m.... 142. 49.... 143. Vienas iš nesutikimo su minėta pirmosios instancijos teismo išvada motyvų... 144. 50.... 145. Bylos duomenimis, aplinkybę, kad prieš ginčo namo statybas buvo atlikti... 146. 51.... 147. Teismo ekspertas D. K. ekspertizės akte Nr. TEA-671-102018 nurodė, jog byloje... 148. 52.... 149. Teismo ekspertas D. K. pateiktame ekspertizės akte padarė išvadą, kurią... 150. 53.... 151. Kaip nurodyta D. K. ekspertizės akte, 2003 metų IGG tyrimai buvo atliekami... 152. 54.... 153. Kaip teisingai pažymėjo UAB „Neoforma“, projektas gali būti rengiamas... 154. 55.... 155. Iš byloje esančio UAB „Neoforma“ 2017 m. gegužės 26 d. rašto Nr. S-36... 156. 56.... 157. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikti įrodymai leidžia daryti... 158. 57.... 159. Statybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad tyrinėjimai... 160. 58.... 161. Pažymėtina, kad ekspertas D. K. taip pat nurodė, kad 2004 m. parengtas... 162. 59.... 163. Apeliantas taip pat akcentuoja, jog UAB „Rapasta“ geologiniai tyrimai buvo... 164. 60.... 165. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju taip pat būtina pažymėti, jog... 166. 61.... 167. Apeliacinės instancijos teismas kaip neįrodytus atmeta ir apeliacinio skundo... 168. 62.... 169. Bylos duomenimis, 2004 m. balandžio 19 d. pasirašyta rangos sutartis Nr.... 170. 63.... 171. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį ekspertas D. K., 2017 metų IGG tyrimų... 172. 64.... 173. Teismo ekspertas D. K. taip pat pažymėjo, jog tik 2005 metais buvo priimti ir... 174. 65.... 175. Todėl įvertinus bylos duomenis bei eksperto išvadas nėra pagrindo... 176. 66.... 177. Eksperto D. K. teigimu, statinio pamatai bei pasirinktas pamatų tipas yra... 178. 67.... 179. 2019 m. gegužės 15 d. teismo posėdžio metu ekspertas D. K. nurodė, jog... 180. 68.... 181. Dar vienas nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvas... 182. 69.... 183. Bylos duomenimis, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų... 184. 70.... 185. Teisėjų kolegija iš dalies nesutinka su atsakovės atsiliepimo į... 186. 71.... 187. Bylos duomenimis, statybos techninę priežiūrą vykdęs G. M. brėžinyje,... 188. 72.... 189. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju padaryti neabejotiną ir... 190. 73.... 191. Kaip nurodė ekspertas D. K., jam nebuvo pateikti nei statybos darbų... 192. 74.... 193. Kaip pažymėjo ekspertas D. K., Statybos metu galiojęs STR 1.11.01:2002 3... 194. 75.... 195. Siekdamas atsakyti į klausimą, ar statinio pamatai yra įrengti tinkamai... 196. 76.... 197. Iš eksperto D. K. ekspertizės akto nustatyta, kad ekspertas nurodė, jog... 198. 77.... 199. Atsakovės teigimu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo paneigti... 200. 78.... 201. Teismo ekspertas D. K. nepaneigė galimybės, jog namo išorėje nustatytiems... 202. 79.... 203. Pažymėtina, kad eksperto D. K. ekspertizės akte yra nurodyta, kad statinio... 204. 80.... 205. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad be pagrindinių defektų, kartu... 206. 81.... 207. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais atsakovės atsiliepimo į... 208. 82.... 209. Taip pat atkreiptinas dėmesys į ekspertizėje pateiktus išaiškinimus, jog... 210. Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog ieškovas tinkamai eksploatavo butą... 211. 83.... 212. Apelianto teigimu, byloje neįrodyta, kad pirkėjas būtų buvęs... 213. 84.... 214. CK 6.333 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai pardavėjas garantuoja daiktų... 215. 85.... 216. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad defektai... 217. 86.... 218. Byloje nėra ginčo, jog ginčo objekto viduje yra šie defektai: vidaus sienų... 219. 87.... 220. Ieškovas taip pat neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, jog ginčo... 221. 88.... 222. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad E. L., kuris parengė 2017 m.... 223. 89.... 224. Pasak teismo eksperto D. K., vidinių sienų trūkius galėjo lemti buto viduje... 225. 90.... 226. Kaip nurodė ekspertas D. K., jam nepateikti duomenys (nežinoma), ar šiuos... 227. 91.... 228. Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu pažymėti, jog 2019 m. gegužės 15 d.... 229. 92.... 230. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, šalių bei liudytojų... 231. Dėl būsimų išlaidų atlyginimo dydžio... 232. 93.... 233. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarčiai, atsižvelgiant į tokios... 234. 94.... 235. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas... 236. 95.... 237. Kaip teisingai pažymėjo apeliantas, šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į... 238. 96.... 239. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalauja, kad pirkėjas atlygintų pirkėjo... 240. 97.... 241. Iš eksperto D. K. teismo ekspertizės akto Nr. TEA-671-102018 matyti, kad... 242. 98.... 243. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi, jog nagrinėjamu atveju ginami vartotojo,... 244. Dėl senaties termino ieškiniui pareikšti... 245. 99.... 246. Atsakovė prašė teismo taikyti ieškinio senatį, motyvuodama tuo, kad... 247. 100.... 248. CK 6.338 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai sutartis ar įstatymai... 249. 101.... 250. Nagrinėjamu atveju pardavėja (atsakovė) įsipareigojo taikyti Statybos... 251. 102.... 252. Ieškovas įrodinėjo, jog jo nurodyti nekilnojamojo daikto trūkumai (sudėti... 253. 103.... 254. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apelianto pastebėjimą, jog Lietuvos... 255. 104.... 256. Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodė, jog atsiradę defektai – trūkiai... 257. 105.... 258. Todėl nurodytų aplinkybių visumos pagrindu darytina išvada, kad ieškovas,... 259. 106.... 260. Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai... 261. Dėl procesinių palūkanų... 262. 107.... 263. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi ir CK 6.37 straipsnio 2 dalimi... 264. Dėl bylos procesinės baigties... 265. 108.... 266. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas... 267. Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme... 268. 109.... 269. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi apeliacinės instancijos teismui... 270. 110.... 271. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 272. 111.... 273. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato... 274. 112.... 275. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti 53 625 Eur būsimų išlaidų... 276. 113.... 277. Ieškovas prašė priteisti šias bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios... 278. 114.... 279. Ieškovas taip pat pateikė prašymą priteisti 7 961 Eur bylinėjimosi... 280. 115.... 281. Sprendžiant klausimą dėl priteistinų bylinėjimo išlaidų dydžio... 282. 116.... 283. Vadovaujantis nustatytų ir aptartų aplinkybių visumos pagrindu darytina... 284. 117.... 285. Atsakovė pateikė įrodymus, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos... 286. 118.... 287. Atsižvelgiant į tai, jog atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų dalis... 288. 119.... 289. Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš ieškovo atsakovei priteistina... 290. 120.... 291. Valstybė šioje byloje turėjo 57,79 Eur pašto išlaidas, susijusias su... 292. 121.... 293. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad Palangos miesto... 294. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331... 295. Plungės apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti... 296. Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos“ viešbučio... 297. Priteisti iš ieškovo A. R. 4 732,16 (keturis tūkstančius septynis šimtus... 298. Priteisti iš ieškovo A. R. 79,27 Eur (septyniasdešimt devynis eurus 27 ct)... 299. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos“...