Byla 2-335-330/2017
Dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Skirnuva“ 2016 m. rugpjūčio 23 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-2535-390/2016 pagal pareiškėjo L. K. skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Skirnuva“ 2016 m. rugpjūčio 23 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo panaikinimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartimi UAB „Skirnuva” iškelta bankroto byla. 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, į kurį įtrauktas ir kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus (toliau – VSDFV Alytaus skyrius) 637 375,12 Eur antros eilės finansinis reikalavimas. Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartimi patvirtintas patikslintas 637 375,12 Eur dydžio VSDFV Alytaus skyriaus finansinis reikalavimas, kurį sudaro ir 448 714,40 Eur įkaito turėtojo finansinis reikalavimas.
  2. BUAB „Skirnuva“ kreditorius L. K. pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde prašė panaikinti BUAB „Skirnuva“ 2016 m. rugpjūčio 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 3 dalį, kuri, pareiškėjo nuomone, prieštarauja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui (toliau – ĮBĮ) ir pažeidžia įmonės kreditorių interesus.
  3. Pareiškėjas nurodė, kad BUAB „Skirnuva“ 2016 m. rugpjūčio 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 3 dalis dėl „Priverstine hipoteka įkeisto turto pardavimo tvarkos“ prieštarauja ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytai kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilei bei tvarkai. Pagal ĮBĮ 35 straipsnio 2 dalį pirmąja eile privalo būti tenkinami darbuotojų reikalavimai. Pareiškėjo nuomone, ĮBĮ 34 straipsnis reglamentuoja įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų kreditorių reikalavimų tenkinimą, tačiau jame nėra minima būtent priverstinio įkeitimo sąvoka, todėl priverstinis įkeitimas nepatenka į ĮBĮ 34 straipsnio reguliavimo sritį. Nurodė, kad ginčijama nutarimo dalis pažeidžia ir įmonės darbuotojų teises. Jų finansiniai reikalavimai susidarė daug anksčiau, nei valstybinė institucija atliko priverstinį įkeitimą, kadangi darbuotojų kreditoriniai reikalavimai buvo patvirtinti dar Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartimi tvirtinant įmonės restruktūrizavimo planą. Pažymėjo, kad teismo patvirtintame restruktūrizavimo plane nėra nurodoma, jog valstybinės institucijos turi įkeitimu užtikrintų kreditorinių reikalavimų.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 31 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aptariamu atveju nėra teisiškai reikšminga, kad kreditoriaus VSDFV Alytaus skyriaus finansinis reikalavimas yra užtikrintas ne sutartiniu, o priverstiniu įkeitimu. Pažymėjo, kad priverstinis įkeitimas yra viena iš hipotekos (įkeitimo) rūšių. Todėl įmonės kreditorių susirinkime pagrįstai nutarta VSDFV Alytaus skyriaus finansinį reikalavimą tenkinti iš priverstine hipoteka įkeisto turto. Pirmosios instancijos teismas teisiškai nereikšmingu pripažino pareiškėjo argumentą, jog įmonės darbuotojų finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti UAB „Skirnuva“ restruktūrizavimo byloje dar iki priverstinio įkeitimo įregistravimo.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Pareiškėjas L. K. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Aplinkybė, kad VSDFV Alytaus skyriaus finansinis reikalavimas užtikrintas priverstiniu įkeitimu, paaiškėjo tik iš Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 31 d. nutarties. Bankroto administratorė, piktnaudžiaudama savo pareigomis, šių duomenų pareiškėjui nepateikė. Pareiškėjas, gyvendamas Alytuje, neturi galimybės kiekvieną dieną nuvykti į Kauno apygardos teismą.
    2. Bankroto administratorė neteikia informacijos apie priverstinį įkeitimą, todėl priverstinio įkeitimo dokumentų nebuvo galima ginčyti anksčiau. Nagrinėjamu atveju taikytinos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios atsiskaitymų eiliškumą. Teismas nevertino aplinkybės, jog restruktūrizavimo byloje buvo patvirtintas restruktūrizavimo planas, kuriame nurodyta, kad įmonės darbuotojų finansiniai reikalavimai tenkintini pirmąja eile.
    3. Teismas nevertino aplinkybės, kad VSDFV Alytaus skyriaus finansinis reikalavimas užtikrintas priverstiniu įkeitimu pažeidžiant teisės aktus ir sąžiningumo principą. Bankroto byla iškelta pagal 2015 m. kovo 6 d. pareiškimą, kai VSDFV direktoriaus pavaduotojo sprendimas dėl priverstinio įkeitimo priimtas tik 2015 m. kovo 13 d. Tokiu būdu buvo pažeistas ĮBĮ reikalavimas, draudžiantis realizuoti turtą po bankroto bylos iškėlimo teisme. Be to, priverstinio įkeitimo nustatymo metu įmonė jau buvo nemoki.
    4. Dėl byloje vyraujančio viešojo intereso apeliacinis teismas turėtų išeiti už atskirojo skundo ribų.
  2. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus.
  3. Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Skirnuva“ bankroto administratorė prašo pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Pareiškėjas L. K. yra buvęs UAB „Skirnuva“ vadovas. Priverstinis įkeitimas nustatytas jo vadovavimo laikotarpiu. Pareiškėjas šio įkeitimo neginčijo ir neskundė.
    2. Pareiškėjas šioje byloje negali skųsti VSDFV Alytaus skyriaus 2015 m. kovo 13 d. sprendimo dėl priverstinio įkeitimo nustatymo.
    3. Priverstinis įkeitimas nustatytas dar iki UAB „Skirnuva“ bankroto bylos iškėlimo. Nutartis, kuria patvirtintas kreditoriaus VSDFV Alytaus skyriaus finansinis reikalavimas, nebuvo apskųsta ir įsiteisėjo. Pareiškėjo cituojamas atsiskaitymo eiliškumo teisinis reguliavimas iškėlus bankroto bylą netaikytinas.
    4. Bankroto administratorės veiksmų kontrolė nesusijusi su šioje byloje spręstinais klausimais.
    5. UAB „Skirnuva“ restruktūrizavimo byla nutraukta, todėl restruktūrizavimo procese priimti sprendimai įmonės bankroto procesui neturi reikšmės.

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

5Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo procedūrinės patikros

  1. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bankroto procesas yra kolektyvinis procesas, kuris, nors ir prasideda kaip procesas dėl skolininko nemokumo fakto nustatymo, vėliau tampa kolektyviniu kreditorių reikalavimų tenkinimo iš skolininko turto mechanizmu. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių kreditorių, žinančių apie sunkią skolininko finansinę padėtį, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime. Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).
  2. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtiems interesams, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina. Taigi teisminė kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo kontrolė skirta užtikrinti, kad nebūtų pažeistos kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo procedūros, nebūtų pažeistos kitos imperatyvios teisės normos ir kad nė vieno asmens interesas nebūtų suabsoliutinamas kito asmens intereso sąskaita.
  3. Apeliacinis teismas pastebi, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog priimant ginčijamą nutarimą buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Apeliacinis teismas taip pat nenustatė tokių procedūrinių pažeidimų.

6Dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo vertinimo

  1. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi, priimta UAB „Skirnuva“ bankroto byloje, patvirtino kreditoriaus VSDFV Alytaus skyriaus 637 375,12 Eur antros eilės finansinį reikalavimą. Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartimi VSDFV Alytaus skyriaus finansinis reikalavimas patikslintas, nustatant, kad 637 375,12 Eur dydžio finansinį reikalavimą sudaro 448 714,40 Eur įkeitimu užtikrinta finansinio reikalavimo dalis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2015 m. kovo 13 d. sprendimu buvo nustatytas priverstinis įkeitimas UAB „Skirnuva“ priklausančiai žemės ūkio technikai. BUAB „Skirnuva“ 2016 m. rugpjūčio 23 d. kreditorių susirinkime priimtas nutarimas „Priverstine hipoteka įkeistą turtą – technikos priemones pardavinėti LR ĮBĮ ir LR Vyriausybės 2013-04-17 nutarimu Nr. 321 „Dėl Fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka, organizuojant varžytynes“ (susirinkimo protokolo 3 punktas). Pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde pareiškėjas (BUAB „Skirnuva“ kreditorius) šį nutarimą skundė tuo aspektu, jog įmonės turtas parduodamas kaip užtikrintas įkeitimu, kas sudaro pagrindą išvadai, kad lėšomis, gautomis pardavus šiame nutarime įvardintą turtą, ĮBĮ 34 straipsnyje nustatyta tvarka bus tenkinamas tik įkeitimu užtikrintas kreditoriaus VSDFV Alytaus skyriaus finansinis reikalavimas. Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme nurodė manąs, kad priverstinis įkeitimas nepatenka į ĮBĮ 34 straipsnio taikymo sritį. Apeliacinis teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu, kuriuo pareiškėjo skundas yra atmestas
  2. ĮBĮ 34 straipsnyje nurodyta, kad įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įmonės turtą. Šiame įstatymo straipsnyje įtvirtintas specifinis reguliavimas dėl hipotekos kreditorių reikalavimų tenkinimo. Įmonių bankroto įstatyme kreditorių eilės yra iš dalies išskirtos pagal teisinių santykių, iš kurių atsirado kreditorių reikalavimo teisės, rūšį ir pobūdį. Pagal kreditoriaus reikalavimo bankrutuojančiai įmonei tenkinimo eiliškumą yra išskirti privilegijuoti kreditoriai: kreditoriai, kurių reikalavimai tenkinami ne eilės tvarka (įkeitimu, hipoteka užtikrintų reikalavimų, finansinio užstato turėtojai); kreditoriai, kurių reikalavimai tenkinami pirmąja eile; kreditoriai, kurių reikalavimai tenkinami antrąja eile; ir įprasti kreditoriai, kurių reikalavimai tenkinami trečiąja eile. Taigi pagal realizuotiną turtą, iš kurio tenkinami reikalavimai bankroto procese, gali būti išskiriami kreditoriai, turintys daiktinę prievolių įvykdymo užtikrinimo teisę į konkretų įmonės turtą, t. y. kreditoriai, kurių reikalavimai bankrutuojančiai įmonei užtikrinti įkeitimu ar hipoteka; šių kreditorių reikalavimai tenkinami visų pirma iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą; bei kreditoriai, kurių reikalavimai tenkinami laikantis bankroto įstatymo nustatytos tvarkos (etapų, eilių) ir lygiateisiškumo principo – iš viso bankrutuojančios įmonės kreditoriams paskirstytino turto. Kasacinio teismo praktikoje dėl ĮBĮ 34 straipsnyje įtvirtintų nuostatų aiškinimo yra pabrėžiama, kad ĮBĮ 34 straipsnyje įtvirtintos hipotekos kreditoriaus pirmenybės teisės gauti savo reikalavimo patenkinimą iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, paskirtis yra tokia, kad kiti kreditoriai negali pretenduoti į lėšas, gautas pardavus įkeistą turtą, tol, kol iš pardavus įkeistą turtą gautų lėšų nebus patenkintas įkeitimu (hipoteka) užtikrintas kreditoriaus reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).
  3. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą įkeitimas – daiktinė teisė į svetimą kilnojamąjį turtą ir turtines teises, kuria užtikrinamas esamo ar būsimo turtinio įsipareigojimo įvykdymas (CK 4.198 straipsnio 1 dalis). CK 4.199 straipsnyje nurodyta, kad įkeitimas gali būti sutartinis arba priverstinis. Tokio teisinio reguliavimo kontekste apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog priverstinis įkeitimas yra įkeitimo rūšis. ĮBĮ 34 straipsnyje įkeitimo (hipotekos) sąvoka vartojama plačiąja prasme – vartojama sąvoka apima tiek sutartinį, tiek ir priverstinį įkeitimą. Todėl kreditorių susirinkime priimtas nutarimas, kuriuo nuspręsta realizuoti VSDFV įkeistas transporto priemones (techniką), kas atitinkamai reiškia, kad gautos lėšos bus skirstomos ĮBĮ 34 straipsnyje nustatyta tvarka, yra teisėtas, nepažeidžia imperatyviųjų bankroto proceso normų ir kitų kreditorių interesų.
  4. Apeliacinio teismo vertinimu, pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nepagrįstai kreditorių susirinkimo nutarimo neteisėtumo požymiu įvardijama tai, jog pirmos eilės kreditorių finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti dar UAB „Skirnuva“ restruktūrizavimo procese, o restruktūrizavimo plane buvo numatyta, kad pirmiausia bus tenkinami darbuotojų (pirmos eilės) finansiniai reikalavimai. Apeliacinis teismas pažymi, jog kreditorių finansinių reikalavimų, pareikštų bankroto procese, tenkinimo tvarka ir eiliškumas reguliuojami ĮBĮ 34-35 straipsnių normų. Tačiau pagal jų nuostatas įtvirtintoje finansinių reikalavimų tenkinimo eiliškumo tvarkoje nėra apibrėžtas apelianto akcentuotas kriterijus – finansinio reikalavimo (ar reikalavimo teisės) atsiradimo ar patvirtinimo momentas (t. y. nėra įtvirtintas prioritetas anksčiau atsiradusiai reikalavimo teisei ar anksčiau patvirtintam finansiniam reikalavimui). Kita vertus, pasisakant dėl UAB „Skirnuva“ restruktūrizavimo proceso įtakos tenkinant kreditorių reikalavimus bankroto procese, pažymėtina, kad UAB „Skirnuva“ restruktūrizavimo byla nutraukta, įmonei iškelta bankroto byla. Restruktūrizavimo procese patvirtinto plano įgyvendinimo tęstinumas niekaip negalimas, o plano turinys bankroto proceso eigai teisiškai nereikšmingas.
  5. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, jog aplinkybė, kad VSDFV Alytaus skyriaus finansinis reikalavimas užtikrintas priverstiniu įkeitimu, paaiškėjo tik iš apskųstosios teismo nutarties turinio. Pareiškėjo nuomone, bankroto administratorė piktnaudžiaudama savo pareigomis, šių duomenų pareiškėjui nepateikė. Akcentavo aplinkybę, jog bankroto administratorė neteikia informacijos apie priverstinį įkeitimą, todėl priverstinio įkeitimo dokumentų nebuvo galima ginčyti anksčiau. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju taikytinos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios atsiskaitymų eiliškumą (CK 6.9301 straipsnis), be to, priverstinis įkeitimas galėjo būti nustatytas pateikus teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kas pažeidžia draudimą realizuoti turtą po bankroto bylos iškėlimo teisme. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad priverstinio įkeitimo nustatymo metu įmonė jau buvo nemoki, kas pažeidė kitų įmonės kreditorių interesus. Apeliacinio teismo vertinimu, nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi atliekant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo patikrą.
  6. Būtina pažymėti, kad pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktas skundas buvo grindžiamas argumentais tik dėl priverstinio įkeitimo reikšmės (ypatumų) ĮBĮ 34 straipsnyje nustatyta tvarka tenkinant įkeitimu užtikrinto kreditoriaus finansinį reikalavimą, taip pat dėl restruktūrizavimo procese atliktų veiksmų reikšmės bankroto procesui. Dėl pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų šiais klausimais apeliacinis teismas pasisakė nutarties 14-15 punktuose. Atskirajame skunde, pareiškėjui savaip interpretuojant pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, iš esmės keliami tokie klausimai, kurie net nebuvo vertinami apskųsta teismo nutartimi. Atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Kita vertus, būtina pažymėti, kad pareiškėjas pateikė skundą dėl kreditorių susirinkime priimto nutarimo panaikinimo. Tokio pobūdžio byloje sprendžiama, ar konkretus kreditorių nutarimas priimtas nepažeidžiant imperatyvaus bankroto proceso teisinio reguliavimo, ar kreditorių daugumos valia nepažeidžiami kitų kreditorių interesai. Analizuojamu atveju didžiąja dalimi atskirojo skundo argumentų (ypatingai išplėstų po apskųstosios nutarties priėmimo) iš esmės pasisakoma dėl bankroto administratorės kompetencijos, jos veiksmų teisėtumo, valstybės institucijos priimto sprendimo nustatyti priverstinį įkeitimą teisėtumo, iš esmės ginčijamas kreditoriaus finansinis reikalavimas, dėl kurio patvirtinimo seniai buvo priimta ir įsiteisėjo teismo nutartis. Apeliacinio teismo įsitikinimu, tokio pobūdžio klausimai, sprendžiant dėl kreditorių susirinkime priimto konkretaus nutarimo teisėtumo, nenagrinėtini.
  7. Kiti pareiškėjo atskirajame skunde pateikti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
  8. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

8Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai