Byla 2-1713/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo akcinės bendrovės „Swedbank“, ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Statega“, ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos mėsinė“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria patvirtintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Neapolis“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai bankroto byloje Nr. B2-664-622/2012, iškeltoje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Statega“ ir trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos mėsinė“ bei uždarosios akcinės bendrovės „Linkesa“ ieškinius atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Neapolis“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskiruosius skundus,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. spalio 21 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei ,,Neapolis“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė uždarąją akcinę bendrovę „Valeksa“.

5Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. sausio 18 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartį paliko nepakeistą.

6Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo D. D. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu patvirtinti bankroto administratoriaus neginčijamą kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus bendrai 6 059 669,37 Lt sumai BUAB „Neapolis“ bankroto byloje.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios UAB „Neapolis“ kreditorių sąrašą su jų finansiniais reikalavimais iš viso 6 059 669,37 Lt sumai.

8Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčo dėl kreditorių pareikštų finansinių reikalavimų neiškilo, jie administratoriaus yra pripažinti, nusprendė patvirtinti 6 059 669,37 Lt sumai finansinius reikalavimus.

9III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

10Ieškovas (kreditorius) UAB „Statega“ atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį panaikinti ir bankroto administratoriaus prašymą dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

11Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas iš visų BUAB „Neapolis“ bankroto byloje pateiktų finansinių reikalavimų 43 037 243,53 Lt sumai, nutartyje pasisakė ir patvirtino tik dėl 6 059 669,37 Lt, kas sudaro 14% visų kreditorinių reikalavimų. Teismas nutartyje visiškai nepasisakė dėl likusių, bankroto administratoriaus ginčijamų kreditorinių reikalavimų.
  2. Pirmosios instancijos teismas kreditorinius reikalavimus patvirtino rašytiniu procesu ir nerengė žodinio bylos nagrinėjimo ir nesuteikė kreditoriams, kurių reikalavimus bankroto administratorius ginčija, galimybės papildomai pagrįsti savo reikalavimus. Taip pat teismas visiškai netikrino bankroto administratoriaus neginčijamų kreditorinių reikalavimų pagrįstumo.
  3. Pagal teismų suformuotą praktiką, bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Administratoriaus pateiktas teismui tvirtinti kreditorių reikalavimų sąrašas nereiškia šių reikalavimų nenuginčijamumo. Teismas nėra įpareigotas tvirtinti visus be išimties administratoriaus pripažintus reikalavimus, o gali patvirtinti administratoriaus ginčijamus kreditorių pareikštus reikalavimus arba atsisakyti juos tvirtinti, sumažinti ar padidinti administratoriaus pripažintus, teismui pateiktus tvirtinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-640/2012). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netikrino nei įrodymų buvimo dėl administratoriaus neginčijamų kreditorių reikalavimų, nei administratoriaus ginčo motyvų pagrįstumo.
  4. Įvertinus raštinius įrodymus, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas nepatikrino atskirai UAB „Statega“, D. D., V. P., R. G., T. I., J. Ž., VMI, VSDFV Klaipėdos skyriaus, R. P., UAB „Linkesa“ pareikštų kreditorinių reikalavimų pagrįstumo. Anot apelianto, byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių minėtų kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą.

12„Swedbank“ AB, atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti „Swedbank“, AB, 633 526,20 Eur, kas sudaro 2 187 439,26 Lt, finansinį reikalavimą UAB „Neapolis“ bankroto byloje. Taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki nutarties, kuria bus patvirtinti arba atmesti „Swedbank“, AB, kreditoriniai reikalavimai įsiteisėjimo uždrausti šaukti bankrutuojančio UAB „Neapolis“ kreditorių susirinkimus.

13Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Nutartyje teismas nurodė, kad bankrutuojančios UAB „Neapolis“ administratorius sudarė bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą, ginčo dėl kreditorių pareikštų finansinių reikalavimų neiškilo, tačiau nepasisakė, dėl kokių priežasčių nepatvirtino 633 526,20 Eur „Swedbank“, AB, finansinių reikalavimų, ir faktinių aplinkybių, susijusių su šiuo reikalavimu, netyrė. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, vadovaujantis CPK 263 straipsniu, 329 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu..
  2. Visos aplinkybės, susijusios su „Swedbank“, AB, finansinio reikalavimo atsiradimu ir jo dydžiu Klaipėdos apygardos teismo teisėjui, priėmusiam skundžiamą nutartį, buvo žinomos, nes tas pats teisėjas nagrinėjo (nagrinėja) ir civilinę bylą Nr. 2- 1787-622/2011, iškeltą pagal „Swedbank“, AB, ieškinį atsakovams UAB „Neapolis“, V. G. ir R. G..
  3. „Swedbank“, AB, turtinis interesas UAB „Neapolis“ bankroto byloje patenkinti savo reikalavimus yra akivaizdus, todėl jis turi teisę ginti savo turtinius interesus UAB „Neapolis“ bankroto byloje ir dalyvauti nutarimų priėmimo procedūrose kreditorių susirinkimuose, kaip tai numato Įmonių bankroto įstatymas. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, dalyvauti bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus turi teisę tik tie kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas. „Swedbank“, AB, negalėtų balsuoti pirmajame kreditorių susirinkime, jeigu iki jo sušaukimo nebus išspręstas klausimas dėl jo finansinių reikalavimų. „Swedbank“, AB, iš esmės gali būti eliminuotas iš BUAB „Neapolis“ bankroto proceso. Todėl yra pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

14Trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos mėsinė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį ir bankroto administratoriaus pateikto kreditorių sąrašo bei kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

15Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Skundžiama teismo nutartis nepagrįsta, kadangi pirmosios instancijos teismas neįvertino pareikštų reikalavimų pagrįstumo bei neįvertino, ar administratorius pagrįstai ir teisėtai neginčija kitų kreditorių pareikštus kreditorinius reikalavimus.
  2. Nors UAB „Klaipėdos mėsinė“ kreditorinis reikalavimas nėra patvirtintas teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi, jis turi teisę skųsti šią nutartį, nes yra BUAB „Neapolis“ kreditorius, kurio reikalavimas bankrutuojančiai įmonei viršija įstatyme numatytą 250 Lt ribą. Nors UAB „Klaipėdos mėsinės“ pareikštą finansinį reikalavimą šiuo metu ginčija bankroto administratorius, tai nepaneigia to fakto, kad UAB „Klaipėdos mėsinė“ yra BUAB „Neapolis“ kreditorius, kol nėra įrodyta priešingai.
  3. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Dėl administratoriaus ginčijamo reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami (ĮBĮ 26 str. 4 d.). Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą. Taigi, teismas, gavęs administratoriaus sudarytą bankrutuojančios įmonės kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašą, privalo ne formaliai šį sąrašą bei reikalavimus patvirtinti, bet iš esmės išspręsti kiekvieno kreditorinio reikalavimo pagrįstumą. Šiuo atveju teismas, priėmęs nutartį dėl BUAB „Neapolis“ kreditorių sąrašo bei jų reikalavimo patvirtinimo, nevykdė savo pareigos ir nesiekė išsiaiškinti, ar kreditoriai turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę. Be to, teismas negali patvirtinti kreditorinių reikalavimų vien tik remdamasis bankroto administratoriaus pateikta išvada, o sprendimą gali priimti tik savarankiškai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir įsitikinęs reikalavimų pagrįstumu.
  4. Administratorius sąmoningai, siekdamas vilkinti UAB „Neapolis“ bankroto procesą ir siekdamas sau asmeninės naudos (kuo ilgiau truks procesas, tuo daugiau pajamų bus gauta), akivaizdžiai pažeidžia kreditorių interesus. Pažymėtina ir tai, kad administratorius ginčija iš esmės tuos kreditorių reikalavimus, kurie jam yra nenaudingi ir tai sudaro apie 90 procentų visų reikalavimų. Tokiais veiksmais siekiama pašalinti dalį kreditorių dėl sprendimų dėl įmonės bankroto eigos priėmimo ir tokiu būdu įtakoti priimamus sprendimus.
  5. Teismas, nagrinėdamas bankroto bylą, privalo būti aktyvus. Tuo tarpu šioje byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas apskritai tyrė bylai reikšmingas aplinkybes. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje net nėra pažymėta tai, kad teismas vertino ir atsižvelgė į kreditorių pateiktus įrodymus dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo. Be to, iš pačių patvirtintų kreditorinių reikalavimų kyla pagrįsta abejonė, ar jų suma atitinka tikrovę.

16Atsiliepimu į atskirąjį skundą R. G. prašo UAB „Statega“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžiai tokiais argumentais:

  1. UAB „Statega“ tiek iki įmonės UAB „Neapolis“ bankroto, tiek bankroto proceso metu neteisėtais veiksmais, sandoriais įgijo ir stengiasi įgyti kreditorinius reikalavimus, dėl ko įmonės sąskaitų ir turto areštai, skolų išieškojimas, įvairių teismo bylų ir ikiteisminių tyrimų privedė, kad „Swedbankas“, AB, nutraukė UAB „Neapolis“ suteiktą didelės vertės paskolą - apie 29 mln. Lt ir privedė įmonę prie bankroto.
  2. UAB „Statega“, atstovaujama advokatės Sv. B., siekė ne susigrąžinti skolą, bet privesti įmonę prie bankroto ir užvaldyti jos turtą - verslo centrą „Neapolis“. Tai ji daro kartu su UAB „Neapolis“ akcininku V. G.. Vienas iš kreditorinių reikalavimų yra atgaline data sudaryta skolos perėmimo sutartis, ofšorinės kompanijos Mashinery Trade ltd vardu, kurią atstovavo ta pati advokatė Sv. B.
  3. Teismas turėtų įsigilinti, iš kur UAB „Statega“ ar kitos įmonės Mashinery Trade ltd, Glomar Supplies ltd, ar kitos įmonės, kurias atstovauja advokatė Sv. B., disponuoja tokiomis pinigų sumomis ir ar nuo jų yra sumokėti mokesčiai, nes pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neteisėtais veiksmais ar neteisėtais pinigais negalima įgyti ar įteisinti turto.
  4. CK nurodyta, kad dokumentas turi būti aiškinamas ne jo sudarytojo naudai, o kam jis skirtas, ar jo pasekmes turinčio asmens naudai. Dokumentuose aiškiai pasakyta, kad apmokama už V. G.

17Atsiliepimu į UAB „Statega“ atskirąjį skundą Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Klaipėdos skyrius prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime teigia, kad apelianto argumentai, jog UAB „Neapolis“ kreditorių sąraše 2012 m. sausio 18 dienai VSDFV Klaipėdos skyriaus nebuvo nurodytas, yra nepagrįsti. Nurodo, kad BUAB „Neapolis“ 2012 m. vasario 6 d. pranešimas Nr. 1201 apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateiktas 2012 m. vasario 7 d., t. y. vėliau, nei sudarytas UAB „Neapolis“ 2012 m. sausio 18 d. kreditorių sąrašas. Kadangi Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2 061,72 Lt finansinis reikalavimas pagrįstas BUAB „Neapolis“ pateiktu dokumentu, nėra pagrindo abejoti jo pagrįstumu ir teisėtumu. Fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2012 m. balandžio 24 d. raštu Nr. (8.2)SI-23497 „Dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo“ BUAB „Neapolis“ bankroto administratoriaus UAB „Valeksa“ įgaliotam asmeniui pateikė patikslintą Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 26 119,73 Lt reikalavimą, prašydamas teikti jį tvirtinti teismui, tačiau iki šiol patikslintas Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 26 119,73 Lt finansinis reikalavimas teismo nepatvirtintas.

18Atsiliepimu į UAB „Statega“ atskirąjį skundą BUAB „Neapolis“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžiai tokiais argumentais:

  1. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kadangi didžioji dalis nutartimi patvirtintų įmonei pareikštų finansinių reikalavimų (jų teisėtumas ir(ar) pagrįstumas) ginčijami iš esmės formaliais pagrindais, ir, pažeidžiant CPK 178 straipsnyje įtvirtintą procesinį reikalavimą reiškiančio asmens įrodinėjimo pareigą, nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Byloje surinkti įrodymai paneigia atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, o pirmosios instancijos teismo procesiniai veiksmai, sprendžiant ginčijamos apelianto finansinio reikalavimo dalies tvirtinimo (netvirtinimo) klausimą, atitinka imperatyvias šiam procesui taikytinas specialiąsias ĮBĮ normas.
  2. Skundžiama nutartis buvo priimta dėl tos įmonei pareikštų finansinių reikalavimų dalies, kurios administratorius neginčijo, o ginčijamos apelianto finansinio reikalavimo dalies klausimas turėjo būti sprendžiamas atskiru teismo procesiniu sprendimu (nutartimi) atskirame posėdyje žodinio proceso tvarka, kaip tai numatyta ĮBĮ 26 straipsnio 4 dalyje. Tad, akivaizdu, jog priimta nutartimi nebuvo pažeisti jokie apelianto teisėti interesai.
  3. Apeliantas, ginčydamas skundžiama nutartimi patvirtintų finansinių reikalavimų pagrįstumą, nenurodė nei vienos konkrečios aplinkybės (fakto), leidžiančios suabejoti nutarties teisėtumu ir pagrįstumu. Visi apelianto argumentai yra grindžiami iš esmės vieninteliu teiginiu - jog pirmosios instancijos teismas neištyrė šių reikalavimų teisėtumą ir (ar) pagrįstumą patvirtinančių įrodymų. Tačiau, akivaizdu, kad administratorius, vykdydamas savo Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatytą pareigą, patikrino visus jam pateiktus įmonei reiškiamus finansinius reikalavimus ir pateikė teismui tvirtinti tuos reikalavimus, kurių teisėtumas ir pagrįstumas nekelia jokių pagrįstų abejonių, nepriklausomai nuo atitinkamo kreditoriaus pateiktų jo finansinį reikalavimą įmonei pagrindžiančių įrodymų.
  4. Teikdamas tvirtinti atitinkamus įmonei reiškiamus finansinius reikalavimus, administratorius atliko protingai įmanomą šių finansinių reikalavimų patikrą, ir, teikdamas finansinius reikalavimus, kaip įmonės atstovas, pripažino šių reikalavimų teisėtumą ir pagrįstumą. Teismui buvo pateikta visa esminė informacija apie teikiamus tvirtinti finansinius reikalavimus, taip pat dalis finansinius reikalavimus patvirtinančių dokumentų pateikta teismui dar sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas finansinius reikalavimus, faktiškai patvirtino atitinkamų finansinių reikalavimų pripažinimą (CPK 182 str. 1 d., 187 str.), tai atlikdamas vadovaujantis atitinkamomis proceso įstatymo normomis ir viešuoju interesu, reikalaujančiu užtikrinti bankroto proceso operatyvumą ir koncentruotumą.

19Atsiliepimu į UAB „Klaipėdos mėsinė“ atskirąjį skundą BUAB „Neapolis“ prašo UAB „Klaipėdos mėsinė“ atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžiai tokiais argumentais:

  1. Nėra pagrindo sutikti su apekianto argumentais, nes didžioji dalis nutartimi patvirtintų įmonei pareikštų finansinių reikalavimų ginčijami iš esmės formaliais pagrindais, ir, pažeidžiant CPK 178 straipsnyje įtvirtintą procesinį reikalavimą reiškiančio asmens įrodinėjimo pareigą, nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, byloje surinkti įrodymai paneigia apelianto atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, o pirmosios instancijos teismo procesiniai veiksmai, sprendžiant ginčijamos apelianto finansinio reikalavimo dalies tvirtinimo (netvirtinimo) klausimą, atitinka imperatyvias šiam procesui taikytinas specialiąsias ĮBĮ normas.
  2. Skundžiama nutartis buvo priimta dėl tų įmonei pareikštų finansinių reikalavimų, kuriuos administratorius neginčijo, o ginčijamo apelianto finansinio reikalavimo klausimas turėjo būti sprendžiamas atskiru teismo procesiniu sprendimu (nutartimi) atskirame posėdyje žodinio proceso tvarka, kaip tai numatyta ĮBĮ 26 straipsnio 4 dalyje. Priimta nutartimi nebuvo pažeisti jokie apelianto teisėti interesai.
  3. Administratorius nustatė, jog apelianto ir įmonės sudaryta taikos sutartis, kuria savo finansinį reikalavimą apeliantas grindžia, yra ekonomiškai nenaudinga įmonei, ir pareiškė ieškinį apeliantui (kaip atsakovui) dėl sandorių, kuriais grindžiamas apelianto finansinis reikalavimas, pripažinimo negaliojančiais ab initio (niekiniais). Šiuo metu minėtas administratoriaus ieškinys yra priimtas ir nagrinėjamas Klaipėdos apygardos teisme. N
  4. Nepagrįsti apelianto teiginiai, jog administratorius ginčija tariamai „nenaudingus“ finansinius reikalavimus. Pareigą ginčyti atitinkamus finansinius reikalavimus įmonei ir (ar) įmonės sudarytus sandorius administratoriui nustato įstatymas (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p., 10 p.). Atitinkamų finansinių reikalavimų ginčijimas atliekamas įmonės ir visų jos kreditorių interesais, taip pat siekiant užtikrinti įmonės bankroto proceso teisėtumą bei galimų ginčų ateityje išvengimą.
  5. Nepagrįsti apelianto teiginiai, jog administratorius siekia užvilkinti įmonės bankroto procesą ir finansinės naudos sau. ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje ir suformuotoje teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje įtvirtinta taisyklė, jog tik įmonės kreditoriai turi teisę nustatyti administratoriaus atlyginimą. Todėl iki pirmojo įmonės kreditorių susirinkimo administratorius negauna jokio atlygio už savo funkcijų vykdymą. Taigi, kol nebus išspręsti ginčijamų finansinių reikalavimų įmonei tvirtinimo (netvirtinimo) klausimai, nebus nustatytas joks atlygis administratoriui.
  6. Apeliantas nenurodo nei vienos konkrečios aplinkybės (fakto), leidžiančios suabejoti nutarties teisėtumu ir pagrįstumu. Visi apelianto argumentai yra grindžiami iš esmės vieninteliu teiginiu - jog pirmosios instancijos teismas neištyrė kreditorių finansinių reikalavimų teisėtumą ir (ar) pagrįstumą patvirtinančių įrodymų. Administratorius, vykdydamas savo ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatytą pareigą, patikrino visus jam pateiktus įmonei reiškiamus finansinius reikalavimus ir pateikė įeismui tvirtinti tuos reikalavimus, kurių teisėtumas ir pagrįstumas nekelia jokių pagrįstų abejonių, nepriklausomai nuo atitinkamo kreditoriaus pateiktų jo finansinį reikalavimą įmonei pagrindžiančių įrodymų.
  7. Teismui buvo pateikta visa esminė informacija apie teikiamus tvirtinti finansinius reikalavimus, taip pat dalis finansinius reikalavimus patvirtinančių dokumentų pateikta teismui, dar sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas finansinių reikalavimus, faktiškai patvirtino atitinkamų finansinių reikalavimų pripažinimą, tai atlikdamas vadovaudamasis atitinkamomis proceso įstatymo normomis ir viešuoju interesu, reikalaujančiu užtikrinti bankroto proceso operatyvumą ir koncentruotumą.

20Teisėjų kolegija konstatuoja:

21UAB „Statega“ atskirasis skundas atmestinas, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis paliktina nepakeista. Apeliacinis procesas pagal „Swedbank“, AB, ir UAB „Klaipėdos mėsinė“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutarties nutrauktinas.

22IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK nustatytas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms.

24Kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tvirtinimo procedūrą reglamentuoja ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas, 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 26 straipsnis. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktą administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės finansinės apskaitos dokumentus, sudaro visų įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikia jį teismui tvirtinti, o taip pat kreditorių susirinkime bei teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalies nuostatą, teismas kreditorių reikalavimus tvirtina rašytinio proceso tvarka, žodinis bylos nagrinėjimas šiuo klausimu gali būti skiriamas suinteresuotų asmenų prašymu, o administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami.

25Kaip matyti iš bylos duomenų, BUAB „Neapolis“ bankroto administratorius UAB „Valeksa“ kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti BUAB „Neapolis“ bankroto byloje 21-o kreditoriaus finansinius reikalavimus 6 059 669,37 Lt sumoje. Iš prašymo turinio aišku, kad administratorius ginčija „Swedbank“, AB, finansinį reikalavimą bendrai 633 526,20 Eur sumai, UAB „Statega“ finansinio reikalavimo dalį, sudarančią 34 330 954,38 Lt, UAB „Klaipėdos mėsinė“ finansinio reikalavimą bendrai 459 180,52 Lt sumai (34-36 b. l., 3 t.). Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi nutarė patvirtinti bankroto administratoriaus neginčijamus finansinius reikalavimus bendrai 6 059 669,37 Lt sumai (117-118 b. l., 4 t.).

26Dėl „Swedbank“, AB, ir UAB „Klaipėdos mėsinė“ atskirojo skundo

27Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 4 dalies nuostatą, administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami. Dėl to teismas parastai pirmiausia patvirtina tų kreditorių reikalavimus, kurių bankroto administratorius neginčija. Administratoriaus ginčijamus finansinius reikalavimus, išnagrinėtus žodinio proceso tvarka, teismas patvirtina vėliau, nustatęs, ar kreditoriaus reikalavimas yra pagrįstas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).

28Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patvirtino BUAB ,,Neapolis“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų, dėl kurių byloje nebuvo ginčo, sąrašą. Taigi, skundžiama teismo nutartimi administratoriaus ginčijamų finansinių reikalavimų: „Swedbank“, AB, finansinio reikalavimo 633 526,20 Eur sumai, UAB „Statega“ finansinio reikalavimo dalies, sudarančios 34 330 954,38 Lt, UAB „Klaipėdos mėsinė“ finansinio reikalavimo 459 180,52 Lt sumai, pagrįstumo klausimas nebuvo sprendžiamas. Ginčijama nutartimi į BUAB „Neapolis“ kreditorių sąrašą buvo įtraukta UAB „Statega“ su administratoriaus neginčijama finansinio reikalavimo dalis, lygi 1 355 910,32 Lt sumai.

29ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju skundu gali skųsti tik administratorius ir kreditoriai, kuriems jos priimtos. Kiti kreditoriai šias nutartis gali skųsti tik jei jomis patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija du šimtus penkiasdešimt litų ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija du šimtus penkiasdešimt litų. Bankroto byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių apimtis yra nevienoda, nes ne visi bankroto bylos dalyviai turi teisę apskųsti bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartis, priimtas dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo, t. y. ĮBĮ yra aiškiai apibrėžtas baigtinis ratas subjektų, turinčių teisę paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarčių, priimtų kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2397/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-1407/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-791/2007).

30Kaip matyti iš bylos duomenų, UAB „Klaipėdos mėsinė“ buvo įtraukta dalyvauti trečiuoju asmeniu nagrinėjamoje BUAB „Neapolis“ bankroto byloje. Tačiau byloje nėra duomenų, jog UAB „Klaipėdos mėsinė“ finansiniai reikalavimai būtų patvirtinti įsiteisėjusia teismo nutartimi. Todėl UAB „Klaipėdos mėsinė“ nelaikytinas BUAB „Neapolis“ kreditoriumi. Nors UAB „Klaipėdos mėsinė“ pagal savo procesinę padėtį ir yra prilyginama byloje dalyvaujančiam asmeniui, tačiau ji neturi teisės atskiruoju skundu apskųsti pirmosios instancijos teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutarties dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo. Be to, UAB „Klaipėdos mėsinė“ pareikštų ir bankroto administratoriaus ginčijamų finansinių reikalavimų pagrįstumas ginčijama nutartimi nebuvo nagrinėjamas, todėl nėra pagrindo teigti, jog ginčijama nutartis buvo priimta jos atžvilgiu. Tas pats pasakytina ir apie „Swedbank“, AB, kurio finansinių reikalavimų pagrįstumą taip pat ginčija bankroto administratorius.

31Pažymėtina, kad aplinkybė, jog asmuo yra kreditorius ĮBĮ prasme, savaime nedaro kreditoriaus dalyvaujančiu byloje asmeniu. Kol kreditoriaus reikalavimas nėra patvirtintas teismo, jis turi tik teises, nustatytas ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalyje. Tiktai teismo nutarčiai, kuria patvirtinami jo finansiniai reikalavimai, įsiteisėjus, bankrutuojančios įmonės kreditorius tampa byloje dalyvaujančiu asmeniu ir įgyja visas kreditoriaus teises, tarp jų ir teisę skųsti teismo nutartį dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010, 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012; kt.). Šiuo atveju „Swedbank“, AB, atžvilgiu nėra priimta įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti jo finansinį reikalavimą ar atsisakyti juos tvirtinti UAB „Neapolis“ bankroto byloje. Todėl, „Swedbank“, AB, neturi teisės skųsti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai UAB „Neapolis“ bankroto byloje.

32Šių aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog „Swedbank“, AB, ir UAB „Klaipėdos mėsinė“ neturi subjektinės teisės atskiruoju skundu apskųsti pirmosios instancijos teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria buvo patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas UAB „Neapolis“ bankroto byloje. Vadinasi, „Swedbank“, AB, ir UAB „Klaipėdos mėsinė“ paduoti atskirieji skundai turėjo būti nepriimti ir grąžinti juos padavusiems asmenims CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Kadangi ši aplinkybė konstatuojama nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas pagal „Swedbank“, AB, ir UAB „Klaipėdos mėsinė“ paduotus atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutarties nutraukiamas (CPK 315 str. 2 d. 2 p., 5 d., 338 str.).

33Dėl „Swedbank“, AB, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones

34Atskiruoju skundu „Swedbank“, AB, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki nutarties, kuria bus patvirtinti arba atmesti „Swedbank“, AB, kreditoriniai reikalavimai įsiteisėjimo uždrausti šaukti BUAB „Neapolis“ kreditorių susirinkimus. Savo prašymą bankas grindžia iš esmės tuo, kad jo turtinis interesas UAB „Neapolis“ bankroto byloje patenkinti savo reikalavimus esąs akivaizdus, todėl jis turįs teisę ginti savo turtinius interesus UAB „Neapolis“ bankroto byloje ir dalyvauti nutarimų priėmimo procedūrose. Anot jo, jeigu iki pirmojo kreditoriaus sušaukimo nebus išspręstas klausimas dėl „Swedbank“, AB, kreditorinių reikalavimų, jis iš esmės gali būti eliminuotas iš BUAB „Neapolis“ bankroto proceso.

35Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindas yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo procesinio sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškėjui), įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas.

36Teisėjų kolegija sprendžia, jog bankas nepateikė teismui objektyvių rašytinių įrodymų ir nenurodė svarių argumentų, kurių pagrindų būtų galima pagrįstai manyti, jog šaukiamo pirmojo kreditorių susirinkimo metu bus priimti bankrutuojančios įmonės kreditorių (tarp jų ir banko) interesus pažeidžiantys nutarimai. Nėra pagrindo sutikti su „Swedbank“, AB, jog jam nedalyvaujant pirmajame kreditorių susirinkime, jis būtų eliminuotas iš BUAB „Neapolis“ bankroto proceso. Pažymėtina, kad bankui tapus kreditoriumi (įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinus jo finansinius reikalavimus), jis galėtų dalyvauti kituose kreditorių susirinkimuose, be to, pagal ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalies nuostatą, apskųsti kreditorių susirinkimų nutarimus. Taigi, „Swedbank“, AB, manydamas, jog buvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, galės apskųsti jo manymu neteisėtą kreditorių susirinkimo nutarimą (nutarimus) teismui įstatymo nustatyta tvarka.

37Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog ĮBĮ nenumatyta, kad kreditorių susirinkimas šaukiamas ir vyksta tik nesant ginčų dėl kreditorinių reikalavimų dydžio. Be to, uždraudžiant sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimo sušaukimą, neapibrėžtam laikui sustotų bankroto procedūros (banko finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimo nagrinėjimas gali užtrukti gana ilgą laiką), kas prieštarauja bankroto proceso tikslui – kuo operatyviau patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus.

38Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, jog „Swedbank“, AB, neįrodžius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, nėra pagrindo tenkinti jo prašymo iki nutarties, kuria bus patvirtinti arba atmesti „Swedbank“, AB, kreditoriniai reikalavimai įsiteisėjimo uždrausti šaukti BUAB „Neapolis“ kreditorių susirinkimus, todėl jis atmestinas (CPK 144 str. 1 d.).

39Dėl UAB „Statega“ atskirojo skundo

40UAB „Statega“ savo atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje visiškai nepasisakė dėl bankroto administratoriaus ginčijamų kreditorinių reikalavimų. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas kreditorinius reikalavimus patvirtino rašytiniu procesu ir nerengė žodinio bylos nagrinėjimo bei nesuteikė kreditoriams, kurių reikalavimus bankroto administratorius ginčija, galimybės papildomai pagrįsti savo reikalavimus.

41Kaip jau nustatyta, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi apskritai nenagrinėjo administratoriaus ginčijamų finansinių reikalavimų: „Swedbank“, AB, finansinio reikalavimo 633 526,20 Eur sumai, UAB „Statega“ finansinio reikalavimo dalies, sudarančios 34 330 954,38 Lt, UAB „Klaipėdos mėsinė“ finansinio reikalavimo 459 180,52 Lt sumai, pagrįstumo, todėl kokių nors argumentų ir motyvų dėl šių finansinių reikalavimų nurodyti teismas neturėjo pagrindo. Taigi, nėra pagrindo teigti, jog tokiu būdu buvo atimta šių kreditorių, tarp jų ir UAB „Statega“, galimybė pasisakyti dėl jų finansinių reikalavimų pagrįstumo.

42Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas bankroto įstatymo normas, reglamentuojančias kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimą, yra pažymėjęs, kad pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-188/2011). Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 1 str. 1 d., 179 str. 2 d., ĮBĮ 9 str. 2 d., 10 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-369/2009).

43Apelianto UAB „Statega“ teigimu, įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas nepatikrino UAB „Statega“, D. D., V. P., R. G., T. I., J. Ž., VMI, VSDFV Klaipėdos skyriaus, R. P., UAB „Linkesa“ pareikštų finansinių reikalavimų pagrįstumo.

44UAB „Statega“ atskirajame skunde atskirai nurodo argumentus dėl kreditorių

45D. D., V. P., R. G., T. I., J. Ž., VMI, VSDFV Klaipėdos skyriaus, R. P., UAB „Linkesa“ pareikštų finansinių reikalavimų tvirtinimo nepagrįstumo. Ginčydamas minėtų kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimą, pagrindiniu argumentu jis iš esmės nurodo tai, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog šių kreditorių finansiniai reikalavimai yra pagrįsti.

46Pažymėtina, kad bankrutuojančios įmonės administratorius gina visų kreditorių, o taip pat ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir vykdo būtinas bankroto proceso procedūras. Būtent administratorius sudaro bankrutuojančios įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p.). Taigi, kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą pirmiausia patikrina bankroto administratorius, sutikrindamas juos su bendrovėje esančiais duomenimis. Todėl tai, kad teismui nebuvo pateikti visi finansinius reikalavimus pagrindžiantys dokumentai, nereiškia, jog jie apskritai nebuvo pateikti bankroto administratoriui ir nebuvo įvertinti prieš teikiant teismui prašymą patvirtinti administratoriaus neginčijamus finansinius reikalavimus. Pažymėtina ir tai, jog apeliantas nenurodė svarių argumentų ir nepateikė raštinių įrodymų, kurie paneigtų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų pagrįstumą (CPK 178 str.).

47Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nėra pagrindo teigti, jog bankroto administratorius be pagrindo būtų teikęs prašymą tvirtinti buvusių darbuotojų D. D., V. P., R. G., T. I., J. Ž. finansinius reikalavimus, nes jų pagrįstumą administratorius galėjo patikrinti pačioje bendrovėje esančiais dokumentais. Be to, tai, kad teismui nebuvo pateikta R. P. finansinį reikalavimą pagrindžianti reikalavimo perleidimo sutartis ir suderinimo aktas, nesant svarių argumentų dėl šio kreditoriaus finansinio reikalavimo nepagrįstumo, nesudaro pagrindo teigti apie šio reikalavimo nepagrįstumą, nes, kaip matyti iš R. P. 2012 m. sausio 31 d. prašymo, adresuoto bankroto administratoriui (48 b. l., 3 t.), bankroto administratoriui minėti dokumentai buvo pateikti, taigi, bankroto administratoriaus įvertinti. Byloje yra pakankamai įrodymų (2011 m. gruodžio 25 d. reikalavimo perleidimo sutartis ir UAB „Linkesa“ 2011 m. rugpjūčio 25 d. pranešimas apie perimtą reikalavimą, 2011 m. rugpjūčio 25 d. UAB „Neapolis“ ir UAB „Andajas“ skolų suderinimo aktas, 26, 41, 42 b. l., 2 t.), pagrindžiančių UAB „Linkesa“ finansinio reikalavimo pagrįstumą, o apeliantas atskiruoju skundu neįrodė sandorio, kurio pagrindu šis kreditorius įgijo reikalavimą, neteisėtumo ar negaliojimo. Apeliantas taip pat atskirajame skunde nenurodė jokių svarių argumentų, paneigiančių VMI ir VSDFV Klaipėdos skyriaus finansinių reikalavimų pagrįstumą.

48Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad UAB „Statega“ atskiruoju skundu nepaneigė teismo nutartimi patvirtintų finansinių reikalavimų pagrįstumo (CPK 178 str.), sprendžia, jog vien aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas neatliko neginčijamų finansinių reikalavimų pagrįstumo analizės ar kad teismui nebuvo pateikta pakankamai finansinius reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nes jos teisėtumas ir pagrįstumas nėra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka (CPK 328 str.). Taigi, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

49Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi, 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

50Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį nepakeistą.

51Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal „Swedbank“, AB, ir UAB „Klaipėdos mėsinė“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria buvo patvirtintas kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai UAB „Neapolis“ bankroto byloje.

52„Swedbank“, AB, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskiruosius skundus,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. spalio 21 d. nutartimi uždarajai akcinei... 5. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. sausio 18 d. nutartimi Klaipėdos... 6. Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo D. D. kreipėsi į Klaipėdos... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi patvirtino... 8. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčo dėl kreditorių pareikštų... 9. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 10. Ieškovas (kreditorius) UAB „Statega“ atskiruoju skundu prašo Klaipėdos... 11. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
  1. Pirmosios... 12. „Swedbank“ AB, atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 13. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Nutartyje... 14. Trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos mėsinė“ atskiruoju skundu prašo... 15. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
        16. Atsiliepimu į atskirąjį skundą R. G. prašo UAB „Statega“ atskirąjį... 17. Atsiliepimu į UAB „Statega“ atskirąjį skundą Valstybinio socialinio... 18. Atsiliepimu į UAB „Statega“ atskirąjį skundą BUAB „Neapolis“ prašo... 19. Atsiliepimu į UAB „Klaipėdos mėsinė“ atskirąjį skundą BUAB... 20. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 21. UAB „Statega“ atskirasis skundas atmestinas, Klaipėdos apygardos teismo... 22. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 23. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK nustatytas taisykles, išskyrus... 24. Kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tvirtinimo procedūrą reglamentuoja... 25. Kaip matyti iš bylos duomenų, BUAB „Neapolis“ bankroto administratorius... 26. Dėl „Swedbank“, AB, ir UAB „Klaipėdos mėsinė“ atskirojo skundo... 27. Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 4 dalies nuostatą, administratoriaus ginčijamų... 28. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi... 29. ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nutartis dėl kreditorių... 30. Kaip matyti iš bylos duomenų, UAB „Klaipėdos mėsinė“ buvo įtraukta... 31. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog asmuo yra kreditorius ĮBĮ prasme, savaime... 32. Šių aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog „Swedbank“,... 33. Dėl „Swedbank“, AB, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones... 34. Atskiruoju skundu „Swedbank“, AB, prašo taikyti laikinąsias apsaugos... 35. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą,... 36. Teisėjų kolegija sprendžia, jog bankas nepateikė teismui objektyvių... 37. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog ĮBĮ nenumatyta, kad... 38. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, jog „Swedbank“, AB,... 39. Dėl UAB „Statega“ atskirojo skundo... 40. UAB „Statega“ savo atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos... 41. Kaip jau nustatyta, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi... 42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas bankroto įstatymo normas,... 43. Apelianto UAB „Statega“ teigimu, įvertinus byloje surinktus rašytinius... 44. UAB „Statega“ atskirajame skunde atskirai nurodo argumentus dėl... 45. D. D., V. P., R. G., T. I., J. Ž., VMI, VSDFV Klaipėdos skyriaus, R. P., UAB... 46. Pažymėtina, kad bankrutuojančios įmonės administratorius gina visų... 47. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nėra pagrindo teigti, jog... 48. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad UAB „Statega“... 49. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 50. Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį... 51. Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal „Swedbank“, AB, ir UAB... 52. „Swedbank“, AB, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones...