Byla 2A-1737-258/2013
Dėl šeimos nario statuso pripažinimo bei sutarties pakeitimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ritos Kisielienės, Romualdos Janovičienės, Almos Urbanavičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012m. lapkričio 22d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei tretiesiems asmenims M. V., J. K. dėl šeimos nario statuso pripažinimo bei sutarties pakeitimo

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti ją buto ( - ), nuomininko G. S., šeimos nare bei pakeisti 2001-03-20 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 04-01-5-GP, sudarytą tarp UAB „Fabeta“ ir G. S., nurodant J. S. buto, ( - ), nuomininke. Nurodė, jog 1989-06-07 Vilniaus miesto Spalio rajono LDT Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 194 ieškovės sutuoktiniui G. S. bei jo šešių asmenų šeimai neterminuotam naudojimui buvo paskirtas 4 kambarių 54,97 kv. m gyvenamojo ploto butas ( - ). Ieškovės sutuoktiniui 1989-07-04 buvo išduotas gyvenamosios patalpos orderis Nr. 058244, kuriame pagrindiniu nuomininku buvo nurodytas G. S., orderyje taip pat nurodyta ieškovė ir penki jų vaikai. Šeima minėtame bute apsigyveno 1989 m. liepos mėnesį. Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka per įstatyme nustatytą laikotarpį ieškovė su sutuoktiniu minėto buto nuosavybėn neįgijo, todėl 2001-03-20 G. S. pasirašė su UAB „Fabeta“ Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 04-01-5-GP, kurios pagrindu atsakovas suteikė nuomininkui G. S. ir jo šeimos nariams neterminuotam naudojimui minėtą butą. Ieškovė nurodė, jog visą buto nuomos laikotarpį sutuoktiniai tinkamai vykdė savo pareigas, mokėjo mokesčius, rūpinosi turtu, jį remontavo. 2010-07-06 mirė ieškovės sutuoktinis ir pagrindinis minėto buto nuomininkas G. S., todėl ieškovė 2010-07-12 informavo buto nuomotoją apie pagrindinio nuomininko G. S. mirtį, prašydama pakeisti minėtą buto nuomos sutartį, nurodant ją nuomininke. Atsakovas atsisakė tenkinti ieškovės prašymą sudaryti su ja nuomos sutartį, nurodydamas, jog ieškovės dukters, gyvenančios su ieškove nuomojamame bute, sutuoktiniui R. K. priklauso 330000,00 Lt vertės turtas. 2011-05-11 atsakovas priėmė sprendimą iškeldinti ieškovę ir jos dukrą su nepilnamečiu sūnumi iš buto ( - ). Atsakovas, inicijuodamas iškeldinimą vadovavosi nepagrįsta prielaida, kad ieškovės dukters sutuoktinis yra ketvirtas šeimos narys. Ieškovės teigimu, R. K. nėra ieškovės šeimos narys, niekada minėtame bute negyveno, o gyvena savo tėvų bute ( - ).

4Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad mirus savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nuomininkui, jo teises perimti gali tik kartu gyvenęs šeimos narys ar buvęs šeimos narys laikydamasis CK 6.602 str. nustatytos tvarkos. Atsakovo teigimu, ieškovė nepateikia įrodymų pagrindžiančių, jog ji su mirusiu buto nuomininku vedė bendrą ūkį, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymą pripažinti ją pagrindinio nuomininko G. S. šeimos nare. Atsakovas nurodo, kad socialinis būstas suteikiamas įstatymų nustatyta tvarka ir tik asmenims atitinkantiems teisės aktuose nustatytas sąlygas. Pažymi, kad iš kartu su ieškovės prašymu pateiktų dokumentų atsakovas nustatė, jog ieškovės šeimos pajamos už vienus metus neviršijo teisės aktuose nustatyto dydžio, tačiau turtas viršija Vyriausybės nustatytą dydį, nes ieškovės dukters J. K. sutuoktiniui nuosavybės teise priklauso nebaigtas statyti gyvenamasis namas ( - ). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės šeimos turtas viršija Vyriausybės nustatytą dydį, nėra teisinio pagrindo su ja sudaryti socialinio būsto nuomos sutarties.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino. Pripažino ieškovę J. S., a.k. ( - ) buto ( - ), nuomininko G. S., a.k. ( - ) mirusio ( - ), šeimos nare. Nusprendė pakeisti 2001-03-20 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 04-01-5-GP, sudarytą tarp UAB „Fabeta“ ir G. S. (G. S.), a.k. ( - ) nurodant J. S., a.k. ( - ) buto ( - ), nuomininke, ieškovei iš atsakovo priteisė 140Lt bylinėjimosi išlaidų.

7Teismas nustatė, kad ieškovė J. S. ir G. S. 1974-08-24 sudarė santuoką Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (b.l. 73-74). Remiantis Vilniaus miesto Spalio rajono liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1989-06-07 sprendimu Nr. 194 „Dėl gyvenamųjų patalpų skyrimo“ Vilniaus miesto Spalio rajono liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas 1989-07-04 išdavė G. S. ir jo penkiems šeimos nariams (jo sutuoktinei (ieškovei) bei keturiems vaikams) gyvenamosios patalpos orderį Nr. 058244 84 kv. m bendro ploto 4-ių kambarių butui ( - ) (b.l.8,9,10-13). Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka butas privatizuotas nebuvo, nuosavybės teisės į butą ( - ) (unikalus Nr. ( - )) 1998-07-13 įgijo Vilniaus miesto savivaldybė, t.y. atsakovas (b.l. 60). Vadovaudamasi Vilniaus miesto valdybos 2001-01-18 sprendimu Nr. 61V, UAB „Fabeta“ (nuomotojas) 2001-03-20 sudarė su G. S. (nuomininku) Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (toliau – Nuomos sutartis) Nr. 04-01-5-GP, pagal kurią nuomotojas suteikė nuomininkui ir jo šeimos nariams neterminuotam naudojimui 80,63 kv. m bendrojo ploto butą ( - ) (b.l. 14-16). Pagal Nuomos sutarties 5 punktą nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, naudojasi tomis pačiomis teisėmis kaip ir nuomininkas ir vykdo visas pareigas, kylančias iš nuomos sutarties (b.l. 15). Taip pat tą pačią dieną nuomotojas UAB „Fabeta“ su nuomininku G. S. sudarė Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį Nr. 05-17-12-PP (b.l. 17). Liudytojai V. M., M. M. savo parodymuose nurodė, jog ieškovė visą laiką (iki pat vyro mirties) gyveno su juo bute ( - ). G. S. ( - ) mirė (b.l.5). Ieškovei yra viena iš G. S. paveldėtojų (b.l.30,31). Kartu gyvenanti ir deklaruota ginčo bute ieškovės dukra J. K., notarine tvarka 2010-07-12 patvirtino savo sutikimą, kad ieškovė taptų pagrindine buto ( - ), nuomininke (b.l.29). Mirus G. S., ieškovė 2010-07-21 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl buto pagrindinio nuomininko skyrimo, tačiau, savo atsakyme atsakovas pareikalavo pateikti dokumentus, patvirtinančius ieškovės ir jos šeimos narių turtinę padėtį (b.l. 20). 2011-01-14 ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl ginčo buto pagrindinio nuomininko pakeitimo(b.l. 19). Atsakovas 2011-02-11 raštu informavo, kad 2010-10-23 įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – VPBĮIDNAĮ) pakeitimams ir Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – GTDĮ) pakeitimams, ieškovė ir jos dukra J. K. iki 2011-02-28 įpareigotinos pateikti deklaracijas apie turimą turtą bei gautas pajamas už vienerius metus (b.l. 21). Gavęs dokumentus (b.l.35-40,117-127), atsakovas 2011-06-21 raštu Nr. A51-21834-(2.11.3.8-SR3) informavo ieškovę, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija 2011-05-11 nutarė pavesti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ iškeldinti ieškovę ir jos dukrą su nepilnamečiu vaiku iš socialinio būsto ( - ), nes ieškovės šeimos turtas viršija Vyriausybės nustatytą dydį (b.l. 23-24, 129). Iš pateiktų dokumentų matyti, jog ieškovės dukros J. K. sutuoktinis R. K. deklaracijoje už 2010 metus deklaravo turto 330 000,00 Lt sumai (b.l. 124-127). J. K. sutuoktinis R. K. savo gyvenamąją vietą nuo 1989-11-19 yra deklaravęs (įregistruotas) bute ( - ) (b.l. 102). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad už komunalines ir kitokias paslaugas, teikiamas butui ( - ), bei už buto nuomą ieškovė įsiskolinimų neturi (b.l. 41-48).

8Nagrinėjamojo byloje yra aktualus nuomos santykių atsiradimo pagrindai, lemiantys tokios gyvenamosios patalpos teisinį statusą bei nuomininko ir jo šeimos narių teises ir pareigas, atitinkamos nuomos sutarties keitimo sąlygas ir tvarką.

92002-11-12 įstatymo Nr. IX-1189 dėl Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – VPBĮIDNAĮ) įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad asmenims, kuriems yra išnuomotos savivaldybės gyvenamosios patalpos pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytas socialinio būsto normatyvas ir šio būsto nuomos sąlygos netaikomi ir dėl to nuomos sutartys nekeičiamos, išskyrus atvejus, nustatytus Civiliniame kodekse. Šia teisės norma gyvenamųjų patalpų teisiniams nuomos santykiams, atsiradusiems iki 2003-01-01, valstybė užtikrino status quo bei jos prisiimtų įsipareigojimų pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą tęstinumą. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudarytos iki 2002-12-31, pagrindu būstą nuomojantys asmenys neturi pareigos savivaldybei teikti duomenų apie turtą ir pajamas kaip tai nustatyta naujos redakcijos(galiojančios nuo 2003-01-01) VPBĮIDNAĮ 11 straipsnio 4 ir 5 dalyse; šiems asmenims nuomos sutartis negali būti nutraukta dėl turimo turto ar pajamų viršijimo, nustatyto naujos redakcijos VPBĮIDNAĮ 8 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2012 m. sausio 17d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v V.R., T.S., D.S., bylos Nr. 3K-7-110/2012).

10Ieškovės vyras tapo pagrindiniu nuomininku iki 2002-12-31, todėl buto ( - ), nuomos santykiams privalo būti taikomos CK normos, reguliuojančios tokio pobūdžio sutartinius santykius, o ne VPBĮIDNAĮ normos, galiojančios nuo 2003-01-01. Pagal CK 6.588 str. 1 d. nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. Nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (CK 6.589 str.1d.).

11Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė kartu su savo sutuoktiniu vedė bendrą ūkį, jie su vaikais nuolat gyveno ginčo bute, ieškovė gyvena šiame bute ir po sutuoktinio mirties, ji registruota bute nuo 1989 metų. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovė atitinka CK 6.588 str. 1d. nuostatas, todėl ieškinio reikalavimas dėl šeimos nario statuso pripažinimo tenkintinas, ieškovė pripažintina nuomininko G. S. šeimos nare (CK 6.602 str. 3d).

12G. S. mirė ( - ), apie tai 2010-07-21 ieškovė informavo Vilniaus miesto savivaldyb3, prašydama pakeisti neterminuotą nuomos sutartį ir nurodyti ją nuomos sutartyje nuomininke. Iš ieškinio turinio, pateiktų dokumentų, šalių susirašinėjimo, ieškovės ir trečiųjų asmenų paaiškinimų matyti, jog po G. S. mirties kartu gyvenantys pilnamečiai šeimos nariai sutiko ir sutinka, kad ieškovė taptų buto nuomininkė. Įvertinus tai, jog ginčo buto nuomos santykiams taikomas ne VPBĮIDNAĮ nuostatos, o CK normos, atsakovo argumentai dėl ieškovės ir jos dukters šeimos turimo turto sprendžiant nuomos sutarties pakeitimo klausimą pripažįstami nepagrįstais ir atmestini. Teismas pripažįsta, jog ieškovė, būdama G. S. įpėdine ir nuomininko šeimos nare, įvykdė CK 6.602 str. 2d. nustatytas sąlygas, todėl atsakovo atsisakymas leisti ieškovei perimti mirusio sutuoktinio (nuomininko) teises ir pareigas pagal nuomos sutartį bei atsisakymas pakeisti nuomos sutartį nurodant ieškove buto nuomininke, laikomas neteisėtu (CK 6.494 str.4d.). Pripažinęs atsakovo atsisakymą pakeisti nuomos sutartį neteisėtu, teismas patenkino ieškovės reikalavimą dėl sutarties pakeitimo ir pakeitė nuomos sutartį (CK6.223 str. 2d. 3p.).

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir ieškovės patikslintą ieškinį dėl šeimos nario pripažinimo buto nuomininku atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, jog ieškovė nepateikė įrodymų pagrindžiančių, jog ji su mirusiu buto nuomininku vedė bendrą ūkį, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymą pripažinti ją pagrindinio nuomininko G. S. šeimos nare.

14Apelianto teigimu, teismas, nurodydamas, kad ginčo buto nuomos santykiams taikomas ne VPBĮIDNAĮ nuostatos, o CK normos, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17d. nutartimi, priimta civilinėje Nr. 3K-7-110/2012, nes toje byloje yra skirtingos aplinkybės, nei nagrinėjamoje byloje. Nurodytoje kasacinėje byloje keliami reikalavimai dėl neteisėtos subnuomos sutarties nutraukimo bei Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomininkų, kurie pažeidė gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygas, iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų. Pažymi, jog G. S. ir jo šeimai paskirtas butas nebuvo privatizuotas, iki 1991 m. visas turtas buvo valstybinis, todėl butas tapo savivaldybės nuosavybe ir turi būti nuomojamas kaip socialinis būstas. Savivaldybės socialinis būstas suteikiamas įstatymų nustatyta tvarka ir tik asmenims atitinkantiems teisės aktuose nustatytas sąlygas (VPBĮIDNAĮ 8 str.). Iš kartu su ieškovės prašymu pateiktų dokumentų atsakovas nustatė, jog ieškovės šeimos pajamos už vienus metus neviršijo teisės aktuose nustatyto dydžio, tačiau turtas viršija Vyriausybės nustatytą dydį, nes ieškovės dukters J. K. sutuoktiniui nuosavybės teise priklauso nebaigtas statyti gyvenamasis namas Juodasis kelias 77E, Vilniuje. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės šeimos turtas viršija Vyriausybės nustatytą dydį, nėra teisinio pagrindo su ja sudaryti socialinio būsto nuomos sutarties, nes taip būtų paneigta paties socialinio būsto prasmė – socialinis būstas turi būti suteikiamas išimtinai tik tiems asmenims, kuriems iš tikrųjų reikalinga socialinė pagalba. Pažymi, jog 2011-05-31 prašyme ieškovė pati nurodė, jog ginčo bute gyvena dvi šeimos, t.y. ji ir jos dukters šeima.

15Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais, jog teismas trečiųjų asmenų ir liudytojų parodymais nustatė, jog ieškovė gyveno ginčo bute su sutuoktiniu G. S., iki jo mirties vedė bendrą ūkį su juo, todėl mano atitinkanti CK 6.588 str. 1 d. nuostatas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė galbūt su sutuoktiniu gyveno skyrium. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad nuo 1974-08-24 iki sutuoktinio mirties 2010-07-06 gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį ir palaidojo sutuoktinį savo lėšomis. Nurodo, jog privatizuoti paskirti buto negalėjo dėl sunkios materialinės padėties, nes augino ir išlaikė 4 nepilnamečius vaikus. Butas buvo suremontuotas, jo vertė žymiai padidėjo. Mano, kad atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovei neprivatizavus nuomojamo buto, ji prarado Lietuvos Valstybės garantijas apie priimtų įsipareigojimų tęstinumą pagal gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą.

16Trečiasis asmuo M. V. atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog 2005 m. mirus sutuoktiniui A. V., ji su vaikais liko gyventi ginčo bute, kuriame gyvena nuo 1995 m. Ji yra ieškovės ir mirusio G. S. marti. Nurodė, jog ieškovė su G. S. gyveno kartu. Taip pat nurodė, jog yra davusi sutikimą, kad ieškovė būtų pripažinta ginčo buto nuomininke.

17Trečiasis asmuo J. K. atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad jos tėvai G. S. ir ieškovė J. S. negyveno kartu ir ieškovė nėra G. S. šeimos narė. Mano, jog apeliantas nepagrįstai ignoruoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012, nurodytus argumentus. Nurodė, jog yra davusi sutikimą, kad ieškovė būtų pripažinta ginčo buto nuomininke.

  1. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

19Nagrinėjamojo byloje yra aktualus nuomos santykių atsiradimo pagrindai, lemiantys tokios gyvenamosios patalpos teisinį statusą bei nuomininko ir jo šeimos narių teises ir pareigas, atitinkamos nuomos sutarties keitimo sąlygas ir tvarką.

20Apeliantas apeliacinį skundą grindžia tais argumentais, jog teismas, nurodydamas, kad ginčo buto nuomos santykiams taikomas ne Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatos (toliau- VPBĮIDNAĮ), o CK normos, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17d. nutartimi, priimta civilinėje Nr. 3K-7-110/2012, nes toje byloje yra skirtingos aplinkybės; G. S. ir jo šeimai paskirtas butas nebuvo privatizuotas, todėl tapo savivaldybės nuosavybe ir turi būti nuomojamas kaip socialinis būstas; ieškovės šeimos turtas viršija Vyriausybės nustatytą dydį (VPBĮIDNAĮ 8 str.), todėl nėra teisinio pagrindo su ja sudaryti socialinio būsto nuomos sutarties

21Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo 2012 m. sausio 17d. nutartyje, priimtoje civilinėje Nr. 3K-7-110/2012, suformuluotus išaiškinimus dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pakeitimo tvarkai aktualių teisės normų taikymo, sprendė kad buto ( - ), nuomos santykiams privalo būti taikomos CK normos, reguliuojančios tokio pobūdžio sutartinius santykius, o ne VPBĮIDNAĮ normos, galiojančios nuo 2003-01-01, nes ieškovės vyras tapo pagrindiniu nuomininku iki 2002-12-31. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiuo pirmosios instancijos teismo argumentu.

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. sausio 17d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012, kuri apelianto manymu, netaikytina šioje byloje, analizavo Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatų redakcijas, galiojusias iki ir nuo 2003 m. sausio 1 d. (iki 2003 m. sausio 1 d. šio įstatymo pavadinimas buvo Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas) ir šia nutartimi buvo pakeista kasacinio teismo praktika dėl socialinio būsto nuomos sąlygų ir nutraukimo tvarkos taikymo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartims, sudarytoms iki 2002 m. gruodžio 31 d.

23Išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje atkreipė dėmesį į tai, kad, nagrinėjant ginčus, kylančius iš socialinių gyvenamųjų patalpų nuomos teisinių santykių, svarbus jų kilimo, t. y. nuomos sutarties sudarymo, momentas, nes socialinio būsto nuomos sutarties sudarymo, vykdymo, nutraukimo tvarkos bei sąlygų reguliavimas kito.

24Taip pat aktualus nagrinėjamam ginčui aspektas yra tas, kad 2002 m. lapkričio 12 d. įstatymo Nr. IX-1189 dėl LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 str. nurodyta, kad asmenims, kuriems yra išnuomotos savivaldybės gyvenamosios patalpos pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytas socialinio būsto normatyvas ir šio būsto nuomos sąlygos netaikomi ir dėl to nuomos sutartys nekeičiamos, išskyrus atvejus, nustatytus Civiliniame kodekse. Šia teisės norma buvo įtvirtintas gyvenamųjų patalpų teisinių nuomos santykių, atsiradusių iki 2003 m. sausio 1 d., tęstinumas. Tai pabrėžė ir kasacinis teismas minėtoje nutartyje.

25Kasacinis teismas minėtoje 2012 m. sausio 17d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012 nurodė, jog atsižvelgiant į teisinio reguliavimo pakeitimus ir jo padarinius, Įstatymo nuostatų skirtingų redakcijų taikymas priklauso nuo momento, kada nuomotojas (savivaldybė) ir nuomininkas (fizinis asmuo) sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.

26Įstatymo, galiojusio iki 2003 m. sausio 1 d., 22 str. nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo tvarką ir su jos vykdymu susijusius klausimus reguliuoja CK. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje konstatuota, kad jei asmenys gyvenamąsias patalpas nuomos sutarčių, sudarytų iki 2002 m. gruodžio 31 d., pagrindu naudoja nepažeisdami sąlygų, nustatytų nuomos sutartyje ir CK gyvenamųjų patalpų nuomą reglamentuojančių teisės normų, jiems nuomos sutartis negali būti nutraukta remiantis naujos redakcijos (galiojančios nuo 2003 m. sausio 1 d.) įstatymo nuostatomis. Taigi nuo 2003 m. sausio 1 d., vietoje Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pradėjus veikti Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymui, nuomininkų, sudariusių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis iki 2002 m. gruodžio 31 d., teisinė padėtis nekito ir jų nuomos sutartys neturėjo būti pakeistos, išskyrus atvejus, kai nuomininkams, atitinkantiems Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus (teisę į savivaldybės socialinį būstą pagal 2003 m. sausio 1 d. Įstatymo redakciją), pateikus prašymą, galėjo būti taikomas nuomos mokestį mažinantis koeficientas pagal Įstatymo 10 straipsnio 2 dalį. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad pastaroji norma negali būti aiškinama taip, jog gyvenamųjų patalpų sutartims, sudarytoms iki 2002 m. gruodžio 31 d., būtų taikomos Įstatymo nuostatos, kurios reikšmingos sudarant nuomos sutartis nuo 2003 m. sausio 1 d., nes tai prieštarautų Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio nuostatoms ir įstatymo negaliojimo atgaline data (tvarka) principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012).

27Byloje nustatyta, jog ieškovės J. S. sutuoktinis tapo pagrindiniu nuomininku 2001-03-20, t.y. iki 2002-12-31, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CK normomis, kaip tai nurodyta Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo, galiojusio iki 2003 m. sausio 1 d., 22 str., o ne Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo reikalavimais, kaip nepagrįstai nurodo apeliantas.

28Pažymėtina ir tai, jog gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudarytos iki 2002 m. gruodžio 31 d., pagrindu būstą nuomojantys asmenys neturi pareigos savivaldybei teikti duomenų apie turtą ir pajamas kaip tai nustatyta naujos redakcijos (galiojančios nuo 2003 m. sausio 1 d.) Įstatymo 11 straipsnio 4. 5 dalyse; šiems asmenims nuomos sutartis negali būti nutraukta dėl turimo turto ar pajamų viršijimo, nustatyto naujos redakcijos Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje. Taigi gyvenamųjų patalpų nuomininkų teisė į nuomojamas patalpas pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo nuostatas neturi tokio pobūdžio ribojimų, taikomų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartims, sudarytoms galiojant Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo redakcijai nuo 2003 m. sausio 1 d. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui bei kasacinio teismo praktikai, atmestini apelianto argumentai, jog ieškovės šeimos turtui viršijant Vyriausybės nustatytą dydį, nėra teisinio pagrindo su ja sudaryti socialinio būsto nuomos sutarties.

29Apelianto argumentą, jog ieškovė nepateikė įrodymų pagrindžiančių, jog ji su mirusiu buto nuomininku vedė bendrą ūkį, t.y. neįrodė, kad ji buvo G. S. šeimos narė, paneigia byloje esantys įrodymai: pažyma apie šeimos sudėtį (b.l.13); paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą (b.l. 30); santuokos liudijimas (b.l.74); laidojimo paslaugų apmokėjimo čekiai (b.l.75); liudytojų V. M., M. M. parodymai, duoti 2012 m. spalio 1 d. teismo posėdyje (b.l.139-143). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovę pripažino nuomininko G. S. šeimos nare (CK 6.602 str. 3 d) bei nurodęs, jog ieškovė įvykdė CK 6.602 str. 2d. nustatytas sąlygas, atsakovo atsisakymą leisti ieškovei perimti mirusio sutuoktinio (nuomininko) teises ir pareigas pagal nuomos sutartį bei atsisakymas pakeisti nuomos sutartį nurodant ieškove buto nuomininke, pagrįstai laikė neteisėtu (CK 6.494 str.4 d.).

30Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

31Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacine tvarka nėra teisinio pagrindo.

32Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

Nutarė

33Apeliacinį skundą atmesti.

34Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti ją buto ( - ), nuomininko... 4. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad mirus savivaldybės... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimu... 7. Teismas nustatė, kad ieškovė J. S. ir G. S. 1974-08-24 sudarė santuoką... 8. Nagrinėjamojo byloje yra aktualus nuomos santykių atsiradimo pagrindai,... 9. 2002-11-12 įstatymo Nr. IX-1189 dėl Lietuvos Respublikos valstybės paramos... 10. Ieškovės vyras tapo pagrindiniu nuomininku iki 2002-12-31, todėl buto ( - ),... 11. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė kartu su savo sutuoktiniu vedė... 12. G. S. mirė ( - ), apie tai 2010-07-21 ieškovė informavo Vilniaus miesto... 13. Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti... 14. Apelianto teigimu, teismas, nurodydamas, kad ginčo buto nuomos santykiams... 15. Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas... 16. Trečiasis asmuo M. V. atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.... 17. Trečiasis asmuo J. K. atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis... 19. Nagrinėjamojo byloje yra aktualus nuomos santykių atsiradimo pagrindai,... 20. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia tais argumentais, jog teismas,... 21. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo 2012 m. sausio... 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Išplėstinė... 23. Išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje atkreipė dėmesį į tai,... 24. Taip pat aktualus nagrinėjamam ginčui aspektas yra tas, kad 2002 m.... 25. Kasacinis teismas minėtoje 2012 m. sausio 17d. nutartyje, priimtoje... 26. Įstatymo, galiojusio iki 2003 m. sausio 1 d., 22 str. nurodyta, kad... 27. Byloje nustatyta, jog ieškovės J. S. sutuoktinis tapo pagrindiniu nuomininku... 28. Pažymėtina ir tai, jog gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudarytos iki... 29. Apelianto argumentą, jog ieškovė nepateikė įrodymų pagrindžiančių, jog... 30. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo... 31. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad... 32. Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija... 33. Apeliacinį skundą atmesti.... 34. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti...