Byla e2S-1432-924/2020
Dėl sprendimo išaiškinimo patikslinimo ir jo papildymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. R. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. R. prašymą dėl sprendimo išaiškinimo patikslinimo ir jo papildymo.

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Pareiškėja E. R. kreipėsi į teismą su prašymu patikslinti 2020 m. birželio 4 d. ir 2018 m. vasario 28 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. e2VP-2223-835/2018 atliktą Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. e2-2-835/2016 išaiškinimą ir papildyti jį nurodant, kad po santuokos nutraukimo T. K. asmeninės nuosavybės teise lieka žemės sklypai: unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ).

8II.

9Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

102.

11Alytaus apylinkės teismas 2020 m. liepos 17 d. nutartimi pareiškėjos E. R. prašymą dėl sprendimo išaiškinimo patikslinimo ir jo papildymo atmetė.

123.

13Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2016 m. lapkričio 18 d. sprendime Alytaus rajono apylinkės teismas konstatavo, jog šalys, kaip sutuoktiniai, negyveno nuo 2009 m. gegužės 5 d. ir nuo šios datos turto bei prisiimtų prievolių teisinis rėžimas, pripažįstant turtą ir prievoles įgytas ir/ar atsiradusias gyvenant skyrium asmeniniu kiekvieno sutuoktinio turtu bei prievolėmis, yra nedalintinas turtas. Iš Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo, gauto 2020 m. liepos 17 d. iš teisme esančios informacinės sistemos, matyti, kad žemės sklypus: unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), pareiškėja E. R. asmeniškai įsigijo 2014 m. vasario 20 d. pirkimo pardavimo – sutarties pagrindu iš Lietuvos Respublikos, t. y. po 2009 m. gegužės 5 d. (teismo konstatuotos faktinės šalių santuokos nutraukimo datos).

144.

15Teismas sprendė, kad tiek Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2-835/2016, tiek Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis, kuria Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimas pakeistas, bei 2018 m. vasario 28 d. ir 2020 m. birželio 4 d. Alytaus apylinkės teismo nutartys yra aiškūs ir suprantami, todėl patikslinti 2020 m. birželio 4 d. ir 2018 m. vasario 28 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. e2VP-2223-835/2018 atliktą Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. e2-2-835/2016 išaiškinimą ir papildyti jį nurodant, kad po santuokos nutraukimo T. K. asmeninės nuosavybės teise lieka žemės sklypai: unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), nėra tikslinga. Šiuos procesinius dokumentus išaiškinti teismas neturi jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog aiškindamas priimtą, įsiteisėjusį ir vykdytiną teismo procesinį sprendimą, negali jo modifikuoti.

16III.

17Atskirojo skundo teisiniai argumentai

185.

19Pareiškėja E. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. e2VP-2223-835/2020, ir tenkinti E. R. prašymą patikslinti 2020 m. birželio 4 d. ir 2018 m. vasario 28 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. e2VP-2223-835/2018 atliktą Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. e2-2-835/2016 išaiškinimą ir papildyti jį nurodant, kad po santuokos nutraukimo T. K. asmeninės nuosavybės teise lieka žemės sklypai: unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ). Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

206.

21Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišaiškino, kam po santuokos nutraukimo lieka ginčo žemės sklypai, nors esamoje situacijoje teismas skirtingose bylose dėl to pačio nekilnojamojo turto pasisakė skirtingai:

226.1.

23Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendime Nr. e2-2-835/2016 nebuvo nurodyta, kaip po santuokos nutraukimo padalinami žemės sklypai: unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), todėl pareiškėja E. R. 2020 m. vasario 18 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo. 2020 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-1914-558/2020 Alytaus apylinkės teismas nusprendė E. R. prašymo netenkinti, argumentuodamas, jog E. R. dėl proceso atnaujinimo pateikė į bylą VĮ Registrų centro išrašus iš kurių matyti, kad aukščiau nurodyti žemės sklypai nebuvo įregistruoti buvusių sutuoktinių nuosavybe ir šie daiktai nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kuriuos patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau šios aplinkybės nepaneigia teismo sprendimu konstatuoto fakto, jog prisiimtos prievolės už išsimokėtinai įsigytus žemės sklypus (tame tarpe ir ginčo sklypus) pripažintos asmeniniu atsakovo turtu bei prievolėmis. Tokiu būdu, ne tik nekilnojamieji daiktai, bet ir turtinės teisės pagal 2014 m. vasario 20 d. pirkimo pardavimo sutartis sudarytas su E. R. (buvusia K.), kuriai atstovavo T. K., veikiantis įgaliojimo pagrindu, teismo sprendimu buvo pripažintos asmeniniu atsakovo turtu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja savo pažeistas teises galėtų ginti kitais būdais (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6.68 straipsnio 1 dalimi), nes nagrinėjamu atveju pagrindo atnaujinti procesą nėra;

246.2.

25Pareiškėja, atsižvelgdama į teismo rekomendaciją, bandė savo teises ginti kitais CPK nurodytais būdais ir 2020 m. liepos 8 d. pateikė prašymą patikslinti 2020 birželio 4 d. ir 2018 m. vasario 28 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. e2VP-2223-835/2018 atliktą Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. e2-2-835/2016 išaiškinimą. Tačiau šiuo atveju teismas skundžiama nutartimi Nr. e2VP-2223-835/2020 prašymą atmetė, argumentuodamas tuo, kad iš bylos duomenų matyti, jog 2016 m. lapkričio 18 d. sprendime teismas konstatavo, jog šalys, kaip sutuoktiniai, negyveno nuo 2009 m. gegužės 5 d. ir nuo šios datos turto bei prisiimtų prievolių teisinis rėžimas, pripažįstant turtą ir prievoles įgytas ir/ar atsiradusias gyvenant skyrium asmeniniu kiekvieno sutuoktinio turtu bei prievolėmis, yra nedalintinas turtas. Teismas nurodė, kad iš Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo, gauto 2020 m. liepos 17 d. iš teisme esančios informacinės sistemos, matyti, kad žemės sklypus: unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), pareiškėja E. R. asmeniškai įsigijo 2014 m. vasario 20 d. pirkimo pardavimo - sutarties pagrindu iš Lietuvos Respublikos, t. y. po 2009 m. gegužės 5 d. (teismo konstatuotos faktinės šalių santuokos nutraukimo datos).

267.

27Pareiškėjai susipažinus su Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro patvirtintomis Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimis Nr. 1216, Nr. 1217, Nr. 1218, Nr. 1219, Nr. 1220, kuriomis buvo įsigyti ginčo sklypai, matomas įrašas: „VII. Žymos, daiktinės teisės ir juridiniai faktai, registruojami NTR“, kuriame nurodyta, kad VĮ Registrų centre pirkėjos E. K. įsigytas daiktas bus registruojamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu T. K.. Minėtos sutartys nėra nuginčytos, todėl teisiškai, žemės sklypai VĮ Registrų centre turėtų būti registruojami abiejų buvusių sutuoktinių vardu. Vis dėlto, šiai dienai ginčo žemės sklypams VĮ Registrų centre yra priskirtas juridinis faktas E. R. vardu, tačiau nuosavybės teisė priklauso Lietuvos Respublikai. Teismui skundžiama nutartimi atmetus pareiškėjos prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, patikslinimo ir jo papildymo išregistruoti juridinio fakto E. R. galimybės neturi, nes pagal sutartyse esančius įrašus, žemės sklypams nustatytas bendrosios jungtinės nuosavybės teisės režimas. Nutraukus santuoką bendroji jungtinė nuosavybė baigėsi, tačiau teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje neįtraukti žemės sklypai liko nepadalinti.

28Teismas

konstatuoja:

29IV.

30Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

318.

32Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

339.

34Apeliacijos objektą sudaro Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos E. R. prašymas dėl sprendimo išaiškinimo, patikslinimo ir jo papildymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

3510.

36Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 18 d. spendimu nutraukė santuoką sudarytą tarp T. K. ir E. R. (buvusi pavardė K.). Bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę padalino taip: ieškovei E. R. ir atsakovui T. K. priteisė po 1/2 dalį buto, unikalus Nr. ( - ), su jam priklausančia 280/71490 dalimi žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), bendra vertė 77 065,00 Eur, ir po 1/2 dalį buto, unikalus Nr. ( - ), su jam priklausančia 689/1201 dalimi žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), bendra vertė 88 896,00 Eur; ieškovei priteisė automobilį Volvo C30, VIN kodas ( - ), valstybinis Nr. ( - ); atsakovui priteisė 10,2000 ha ploto žemės sklypą, 63 00,00 Eur vertės, unikalus Nr. ( - ), ir 1,6300 ha ploto žemės sklypą, 1 120,00 Eur vertės, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ); iš atsakovo ieškovei priteisė 3 710,00 Eur kompensaciją už 1/2 žemės sklypų unikalus Nr. ( - ) ir unikalus Nr. ( - ). Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Iš ieškovės trečiojo asmens Lazdijų rajono savivaldybės administracijos naudai priteisė 178,32 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio skolą, 14,54 Eur delspinigius, iš viso 192,28 Eur; trečiojo asmens Alytaus rajono savivaldybės naudai – 1 094,19 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio skolą, 14,34 Eur delspinigius, iš viso 1108,56 Eur; trečiojo asmens Kalvarijos savivaldybės administracijos naudai – 928,20 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoką, 66,75 Eur delspinigius, iš viso 994,95 Eur. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos savarankiškus reikalavimus tenkino iš dalies: iš atsakovo priteisė 51 143,61 Eur nesumokėtų įmokų, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir 0,05 procentų delspinigių už išsimokėtinai įsigytus žemės sklypus pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2SUI-(14.2.53)-50, Nr. 2SUI-(14.2.53)-51, Nr. 2SUI-(14.2.53)-52, Nr. 2SU Nr. 2SUI-(14.2.53)-56, Nr. 2SUI-(14.2.53)-54, Nr. 2SUI-(14.2.53)-55, Nr. 4SUI-(14.2.53)-57, Nr. 4SUI-(14.2.53)-58, Nr. 4SUI-(14.2.53)-56, Nr. 4SUI-(14.2.53)-59, Nr. 4SUI-(14.2.53)-60. Kitoje dalyje trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos savarankiškus reikalavimus atmetė. Iš ieškovės ir atsakovo valstybės naudai priteisė po 14,30 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą. Šis sprendimas buvo pakeistas Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-11-555/2018.

3711.

382018 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. Nr. e2VP-2223-835/2020 Alytaus apylinkės teismas tenkino pareiškėjo T. K. prašymą dėl sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2-835/2016, išaiškinimo. Teismas nutarė išaiškinti, kad pagal Alytaus apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimą žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), esantys ( - ) savivaldybėse, yra asmeninė T. K. nuosavybė.

3912.

40Civilinėje byloje Nr. e2VP-2223-835/2018 teismas 2020 m. birželio 4 d. nutartimi ištaisė Alytaus apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2VP-835/2018 rašymo apsirikimą, nutarties dėstomoje (nutarties 2 puslapis, 2 pastraipa) ir rezoliucinėje dalyse, nurodant nuosavybės teise atitenkančius T. K. žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir Nr. ( - ).

4113.

422020 m. vasario 18 d. pareiškėja E. R. pateikė teismui patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo Alytaus rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2-835/2016, teigdama, jog santuokos nutraukimo byloje žemės sklypai unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ), žemės sklypai unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ), ir žemės sklypas unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), nebuvo padalinti. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškėjos E. R. prašymo dėl proceso atnaujinimo Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2-835/2016, dalyje kurioje Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimu nusprendė kitoje dalyje ieškinį atmesti, netenkino. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja savo pažeistas teises galėtų ginti kitais būdais (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6.68 straipsnio 1 dalimi), nes nagrinėjamu atveju pagrindo atnaujinti procesą nėra.

4314.

44Pareiškėja E. R. kreipėsi į teismą su prašymu patikslinti 2020 m. birželio 4 d. ir 2018 m. vasario 28 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. e2VP-2223-835/2018 atliktą Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. e2-2-835/2016 išaiškinimą ir papildyti jį nurodant, kad po santuokos nutraukimo T. K. asmeninės nuosavybės teise lieka žemės sklypai: unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), tačiau pareiškėjos prašymą skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atmetė.

4515.

46CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas.

4716.

48Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2006, 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011). Taigi, vadovaujantis CPK 278 straipsnio 1 dalimi, sprendimą priėmęs teismas turi teisę išaiškinti sprendimą tik tuo atveju, jeigu sprendimas yra neaiškus, pavyzdžiui jo motyvai ar rezoliucinė dalis išdėstyti painiai, šalys nesupranta kaip vykdyti sprendimą ir pan. Jeigu teismo sprendimas yra aiškus, jo aiškinti nėra pagrindo.

4917.

50Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas yra reikšmingi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2013). Tai reiškia, kad teismo sprendimas yra vientisas teisės aktas (CPK 270 straipsnis), todėl sprendimo rezoliucinė dalis turi būti vertinama (aiškinama/taikoma) susietai su jo motyvuojamąja dalimi.

5118.

52Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą sprendžia, jog klausimai dėl santuokos nutraukimo byloje nepadalinto turto negali būti sprendžiami taikant sprendimo išaiškinimo institutą, kadangi teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas. Be to, teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009; ir kt.). Nagrinėjamu atveju tiek iš Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2-835/2016, tiek Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutarties, kuria Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimas pakeistas, bei 2018 m. vasario 28 d. ir 2020 m. birželio 4 d. Alytaus apylinkės teismo nutarčių turinio matyti, kad dėl pareiškėjos nurodomų ginčų sklypų, kuriuos pareiškėja prašo nurodyti, kaip T. K. likus asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo, nėra pasisakyta, t. y. klausimas dėl jų padalijimo santuokos nutraukimo byloje nėra spręstas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą dėl sprendimo išaiškinimo patikslinimo ir jo papildymo, kadangi nei Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2-835/2016, nei Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartyje, kuria Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimas pakeistas, bei 2018 m. vasario 28 d. ir 2020 m. birželio 4 d. Alytaus apylinkės teismo nutartyse nepasisakius dėl ginčo sklypų, nėra pagrindo taikyti teismo sprendimo išaiškinimo institutą.

5319.

54Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad paaiškėjus, jog santuokos nutraukimo byloje buvo padalintas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais ir tik nesant objektyvios galimybės pasinaudoti šiuo institutu reikšti reikalavimus kitoje, ne santuokos nutraukimo, byloje. Tuo atveju, jeigu dėl naikinamojo termino, per kurį galima paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, pabaigos nebėra objektyvios galimybės pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu ir dėl to gali būti pažeista asmens teisė į teisminę gynybą ir nuosavybės neliečiamumą, (buvę) sutuoktiniai (vienas jų) turi teisę pareikšti reikalavimą, susijusį su bendru turtu, atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje. Reikalavimas, susijęs su buvusių sutuoktinių bendru turtu, galėtų būti nagrinėjamas atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje tik tokiu atveju, jeigu santuokos nutraukimo byloje nagrinėjamoje byloje pareikštame ieškinyje nurodomas turtas tarp buvusių sutuoktinių nebuvo padalytas dėl išskirtinės susiklosčiusios situacijos. Šie atvejai yra bendrosios taisyklės (visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje) išimtys, todėl tokiomis situacijomis negali būti piktnaudžiaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-4-916/2019).

5520.

56Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėja 2020 m. vasario 18 d. pateikdama teismui patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo Alytaus rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2-835/2016, ir teigdama, jog santuokos nutraukimo byloje žemės sklypai unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), nebuvo padalinti, pasinaudojo proceso atnaujinimo institutu, tačiau teismas atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2-835/2016 dėl ginčo žemės sklypų. Kaip jau minėta, tiek iš Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2-835/2016, tiek Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutarties, kuria Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimas pakeistas, bei 2018 m. vasario 28 d. ir 2020 m. birželio 4 d. Alytaus apylinkės teismo nutarčių nenustatyta, kad pareiškėjos prašomi pripažinti T. K. asmeninės nuosavybės teise sklypai: unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), santuokos nutraukimo byloje būtų padalinti. Vien tai, kad 2016 m. lapkričio 18 d. civilinėje byloje Nr. e2-2-835/2016 priimto sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas konstatavo, kad sutuoktiniai, negyveno nuo 2009 m. gegužės 5 d. ir nuo šios datos turto bei prisiimtų prievolių teisinis rėžimas, pripažįstant turtą ir prievoles įgytas ir/ar atsiradusias gyvenant skyrium asmeniniu kiekvieno sutuoktinio turtu bei prievolėmis, yra nedalintinas turtas, ir sprendimo rezoliucinėje dalyje sprendė, kad trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos savarankiškus reikalavimus yra pagrindas tenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovo T. K. trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 51143,61 Eur nesumokėtų įmokų, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir 0,05 procentų delspinigių už išsimokėtinai įsigytus žemės sklypus pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2SUI-(14.2.53)-50, Nr. 2SUI-(14.2.53)-51, Nr. 2SUI-(14.2.53)-52, Nr. 2SU Nr. 2SUI-(14.2.53)-56, Nr. 2SUI-(14.2.53)-54, Nr. 2SUI-(14.2.53)-55, Nr. 4SUI-(14.2.53)-57, Nr. 4SUI-(14.2.53)-58, Nr. 4SUI-(14.2.53)-56, Nr. 4SUI-(14.2.53)-59, Nr. 4SUI-(14.2.53)-60, nereiškia, jog buvo išspręstas ginčo žemės sklypų teisinio rėžimo klausimas po santuokos nutraukimo, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad reikalavimai dėl ginčo žemės sklypų byloje nebuvo reiškiami nei ieškiniu, nei priešieškiniu.

5721.

58Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai pasinaudojus teise dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje, pareiškėja turi teisę pareikšti reikalavimą, susijusį su ginčo žemės sklypais, atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje. Taigi reikalavimas, susijęs su buvusių sutuoktinių bendru turtu, kuris nebuvo padalintas santuokos nutraukimo byloje bei iki šiol viešame registre registruotas Lietuvos Respublikos vardu, galėtų būti nagrinėjamas atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje.

5922.

60Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo skundžiamą nutartį, todėl apskųsta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

61Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

62Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

63Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Pareiškėja E. R. kreipėsi į teismą su prašymu patikslinti 2020 m.... 8. II.... 9. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. 2.... 11. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. liepos 17 d. nutartimi pareiškėjos E. R.... 12. 3.... 13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2016 m. lapkričio 18 d. sprendime... 14. 4.... 15. Teismas sprendė, kad tiek Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio... 16. III.... 17. Atskirojo skundo teisiniai argumentai... 18. 5.... 19. Pareiškėja E. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės... 20. 6.... 21. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišaiškino, kam po santuokos... 22. 6.1.... 23. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendime Nr.... 24. 6.2.... 25. Pareiškėja, atsižvelgdama į teismo rekomendaciją, bandė savo teises ginti... 26. 7.... 27. Pareiškėjai susipažinus su Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro... 28. Teismas... 29. IV.... 30. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 31. 8.... 32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 33. 9.... 34. Apeliacijos objektą sudaro Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d.... 35. 10.... 36. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Alytaus rajono... 37. 11.... 38. 2018 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. Nr. e2VP-2223-835/2020... 39. 12.... 40. Civilinėje byloje Nr. e2VP-2223-835/2018 teismas 2020 m. birželio 4 d.... 41. 13.... 42. 2020 m. vasario 18 d. pareiškėja E. R. pateikė teismui patikslintą... 43. 14.... 44. Pareiškėja E. R. kreipėsi į teismą su prašymu patikslinti 2020 m.... 45. 15.... 46. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai... 47. 16.... 48. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus... 49. 17.... 50. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį... 51. 18.... 52. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes... 53. 19.... 54. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinio teismo... 55. 20.... 56. Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėja... 57. 21.... 58. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad nagrinėjamu atveju... 59. 22.... 60. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro... 61. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1... 62. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.... 63. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....