Byla 2A-236-622/2013
Dėl kelio servituto nustatymo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Erikos Misiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovių N. M. ir O. A. Š. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-09-28 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. L. ir A. L. ieškinį atsakovėms N. M., O. A. Š., tretiesiems asmenims V. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl kelio servituto nustatymo,

Nustatė

2ieškovai kreipėsi į teismą prašydami nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis 6 m. pločio ir 300 m. ilgio keliu, atsakovės N. M. žemės sklype, kadastrinis adresas Nr. ( - ), pagal 2012-07-02 planą, pažymėtą taškais „A“, „B“, „C“. Nurodė, kad iki 2000 m. į savo sodybą ir iš jos važiuodavo senuoju keliu pro Š., R., Ž., R. sodybas. 2000 m. ant važiuojamo servitutinio kelio Š. pradėjo statyti gyvenamąjį namą, taip užblokuodami pravažiavimą senuoju keliu. 2006 m. lapkričio pabaigoje V. M. suarė apie 150 m. kelio atkarpą nuo O. A. Š. sodybos iki jų sklypo ribos, tokiu būdu panaikindamas bet kokią galimybę jiems patekti į savo sodybą. Iki šio momento jokio kito privažiavimo prie jų sodybos nėra.

3Šilutės rajono apylinkės teismas 2012-09-28 sprendimu ieškinį tenkino, nustatė kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis 6 m. pločio ir 300 m. ilgio keliu, atsakovės

4N. M. žemės sklype, esančiame ( - ), pagal 2012-07-02 planą, pažymėtą taškais „A“, „B“, „C“; priteisė iš atsakovių ieškovams 504 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei 224,95 Lt pašto išlaidų. Teismas konstatavo, kad ieškovams būtina turėti privažiavimą prie savo sodybos kol bus baigti kelio Nr. 4v148 sutvarkymo darbai, nes tai yra gyvenimiška būtinybė ne tik transportui, reikalingam ieškovų būtinų poreikių tenkinimui privažiuoti, bet ir specialiųjų tarnybų iškvietimui. Servituto nustatymas nepažeis atsakovės teisių daugiau, nei pažeidžiama ieškovų, nesudarant jiems galimybės turėti privažiavimą prie savo namų valdų. Teismas pažymėjo, kad atlikus kelio sutvarkymo darbus, nustatytas servitutas turi būti panaikintas.

5Apeliaciniu skundu atsakovės prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-09-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nes pirmosios instancijos teismas neištyrė byloje esančių įrodymų, todėl juos būtina tirti ir vertinti nagrinėjant apeliacinį skundą. Nurodo, kad teismo išvados prieštarauja prejudiciniams faktams. Teismas nevertino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-12-28 nutartyje Nr. A2-1201/2007 nustatytų faktų, bei pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtintą imperatyvą, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusius teismo sprendimu. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartį, neatsižvelgė į Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009-07-24 sprendimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-08-19 nutartį, po kurių ieškovai įgijo realias galimybes susitvarkyti įvažiavimą per B. T. sklypą, tačiau jokių veiksmų dėl įvažiavimo įrengimo neatliko. Teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, neištyrė įrodymų ir neatskleidė bylos esmės. Įvažiavimas į ieškovų sodybą nuo pagrindinio ( - ) kaimo kelio buvo numatytas per B. T. ir E. S. (ieškovės A. L. motinos) žemę ir šis įvažiavimas yra trumpesnis, nei per jų žemes. Teismas nevertino ir nesiaiškino ar ieškovai išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų įgyvendinti nuosavybės teisę neapribojant kitų teisių ir interesų. Ieškovai nesprendė klausimo dėl įvažiavimo įrengimo į savo sodybą, nors ieškovui priklausantis žemės sklypas ribojasi su pagrindiniu ( - ) kaimo keliu. Be to, jie niekada nesikreipė į ( - ) rajono savivaldybės administraciją, kad būtų suremontuotas kelias į jų sodybą per T. žemę. Mano, kad ieškovai neįrodė, kad yra teisinis pagrindas nustatyti servitutą ir, kad jo nenustačius negalės naudotis normaliomis sąnaudomis savo sodyba.

6Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su apeliaciniu skundu sutinka, prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovų interesus atitinkantis vietinės reikšmės valstybinis kelias Nr. 157-III-8 buvo ir yra suprojektuotas teritorijų planavimo dokumentuose. Šis kelias yra dvigubai trumpesnis nei teismo nustatytas servitutu.

7Trečiasis asmuo V. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo sutinka, prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovai nuo savo namų valdos turi valstybinį kelią Nr. 157-III-8 einantį nuo pat jų sodybos į pagrindinį ( - ) kelią, kuriuo visada važiavo ir šiuo metu gali naudotis be jokių kliūčių. Šis kelias žymiai trumpesnis, negu važiuoti per atstovės N. M. žemę. Ieškovai per kelią ganė gyvulius, kad sugadintų ir panaikintų kelią, užkalė kelią mediniais kuolais, kad niekas nevažiuotų ir galiausiai atkarpą per Toleikių žemę suarė.

8Trečiasis asmuo Šilutės rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad savivaldybės taryba 2012-05-24 sprendimu patvirtino Šilutės rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą, į kurį įtraukta atsakovės prašomo suremontuoti kelio Nr. 157-III-8 4 m. pločio ir 68 m. ilgio atkarpa, tačiau į vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą įtrauktas ne visas kelias

9Nr. 157-III-8, o tik jo dalis, todėl ieškovai realiai neturi galimybės patekti į savo sodybą.

10Ieškovai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

11Apeliacinis skundas tenkintinas.

12Apeliantai pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, kadangi jų manymu pirmosios instancijos teismas neištyrė byloje esančių įrodymų, todėl juos būtina tirti ir vertinti nagrinėjant apeliacinį skundą. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantų prašyme nurodytas aplinkybes, dėl kurių jie mano, kad skundas turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, jog nėra pagrindo nesilaikyti bendros apeliacinių skundų nagrinėjimo tvarkos, numatytos CPK 321 straipsnio 1 dalyje ir apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija mano, kad rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir civilinio proceso principų, o priešingai užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą, todėl byla pagal apeliantų skundą nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis, 322 straipsnis).

13Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

14Byloje kilo ginčas dėl kelio servituto nustatymo atsakovei N. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Pirmosios instancijos teismas kelio servituto nustatymą atsakovės žemės sklype pripažino pagrįstu, nes ieškovams būtina turėti privažiavimą prie savo sodybos, kol bus baigti kelio Nr. 4v148 sutvarkymo darbai ir, tai yra gyvenimiška būtinybė ne tik transportui, reikalingam ieškovų būtinų poreikių tenkinimui privažiuoti, bet ir specialiųjų tarnybų iškvietimui. Servituto nustatymas nepažeis atsakovės teisių daugiau, nei pažeidžiama ieškovų, nesudarant jiems galimybės turėti privažiavimą prie savo namų valdų. Teisėjų kolegija, su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais bei padarytomis išvadomis, nesutinka.

15CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens – tarnaujančio daikto savininko – nuosavybės teisę, dėl to servitutas teismo sprendimu gali būti nustatomas tik išimtinais atvejais (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 4.126 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra pažymėjęs, kad servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-02-27 nutartis, civilinėje byloje Nr.3K-3-82/2007). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-469/2007; 2009-04-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-157/2009; kt.). CK 4.111 straipsnio 1 dalies, 4.126 straipsnio 1 dalies nuostatos ir jų bei kitų normų pagrindu formuojama teismų praktika leidžia daryti esminę išvadą – nuosavybės teisės prioritetą prieš teisę į servituto nustatymą, nuosavybė neturi būti nepagrįstai varžoma, o objektyvusis pagrindas servitutui priverstinai nustatyti yra tas, kad be jo neįmanoma tinkamai, normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-283/2010). Todėl ieškovas, siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, tai yra kito asmens nuosavybės ribojimas, turi įrodyti, kad servitutas yra objektyviai būtinas, ir kad išnaudotos visos objektyvios ir įmanomos galimybės, jog nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų.

16Bylos medžiaga patvirtina, kad 1998-11-24 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 2010 buvo patvirtintas ( - ) kadastrinės vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių planas, kuriame buvo pažymėtas kelias

17Nr. 157-III-8. Ištraukoje iš plano matyti, jog nuo valstybinio kelio ( - ) Nr. 16-III-8 per žemės sklypus, kurių kadastro ( - ), priklausantis B. T. ir ( - ), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovei A. L., pažymėti du keliai. Vienas veda prie žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ) , kuris nuosavybės teise priklauso ieškovui A. L.. Nors ieškovai motyvuoja, jog kelio Nr. 157-III-8 nėra, tačiau byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog kelias yra ir ieškovai į jiems priklausantį žemės sklypą bei jame esančias gyvenamąsias patalpas gali patekti nuo pagrindinio ( - )kaimo kelio vietinės reikšmės valstybiniu keliu Nr. 157-III-8. ( - )vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte buvo nustatytas ir pažymėtas kelias Nr. 157-III-8, VĮ Registrų centro kadastro žemėlapio ištraukoje ir ištraukoje iš ortofotožemėlapio matosi, kad nuo pagrindinio ( - ) kelio Nr. 16-III-8 yra kelias Nr. 157-III-8 per T. žemę iki ieškovų sodybos (t. 3, b. l. 129-131). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus pateikto žemės sklypo plano matyti, kad per B. T. žemės sklypą eina kelias Nr. 157-III-8 į ieškovų žemės sklypą (t. 4, b. l. 59). LR Klaipėdos apskrities viršininko admininistracijos žemės tvarkymo departamento Šilutės rajono žemėtvarkos skyrius 2009-06-05 rašte nurodė, kad 2002-12-10 žemės sklypų ribų parodymo paženklinimo akto 3 punkte nurodyta, kad žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), kuris priklauso ieškovui, yra įsiterpęs kelias Nr. 157-III-8 (t. 5, b. l. 87-91). Valstybės išperkamos ir neprivatizuotos žemės sąvade taip pat nurodytas kelias Nr. 157-III-8 (t. 5, b. l. 92-94). Kad kelias realiai yra patvirtina ir antstolės A. T. faktinių aplinkybių konstatavimo 2007-02-28 protokolas, kuriame nurodyta, kad iš pagrindinio ( - ) kelio yra šalutinis kelias, link ieškovų namų valdos. Šis kelias neasfaltuotas, įvažiavimas į šį kelią paženklintas medine konstrukcija, šiuo keliu gali važiuoti transporto priemonės ir eiti žmonės (administracinė byla Nr. I-1354-386/2007, b. l. 109). Šilutės rajono savivaldybės administracija 2012-05-24 sprendimu įtraukė kelią Nr. 157-III-8 per T. žemę į savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą (Nr. 4v148) bei šią kelio dalį suremontavo (t. 5, b. l. 97). Teisėjų kolegija ištyrusi ir įvertinus byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad ieškovai turi realią galimybę patekti į savo žemės sklypą ir namų valdas, vietinės reikšmės valstybiniu keliu Nr. 157-III-8, einančiu nuo pat jų sodybos į pagrindinį ( - ) kelią, kuris buvo ir yra suprojektuotas teritorijų planavimo dokumentuose.

18Kaip minėta, servitutu suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė (CK 4.111 straipsnis) ir nors ši teisė nėra absoliuti, ir gali būti ribojama, jeigu to reikia užtikrinti kitų asmenų teises ar teisėtus interesus, tačiau, atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, jos ribojimas gali būti pateisinamas tik esant svarioms priežastims. Pažymėtina, kad servituto nustatymu negali būti suvaržoma nuosavybės teisė ir vieno asmens problemos sprendžiamos kito asmens sąskaita, priešingu atveju tai neatitiktų CK 4.126 straipsnio. Byloje nėra duomenų, kad ieškovai negali patekti į savo žemės sklypą keliu Nr. 157-III-8 ir naudotis savo turtu pagal jo tiesioginę paskirtį. Ta aplinkybė, kad dalis kelio į ieškovų sodybą nėra šiuo metu suremontuota ir dėl to ieškovai gali patirti tam tikrų sunkumų ar nepatogumų įgyvendindami savo nuosavybės teisę, nėra pakankama priežastis, pagrindžianti kelio servituto būtinumo nustatymą atsakovės žemės sklype. Tai, kad ieškovai ilgą laiką naudojosi keliu per atsakovės žemės sklypą, negali būti pagrindas daryti išvadą, jog servituto šiam keliui nustatymas yra vienintelis būdas išspręsti ieškovų interesų tinkamą įgyvendinimą. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad jie kreipėsi į ( - ) savivaldybės administraciją, kad būtų suremontuota likusi vietinės reikšmės kelio Nr. 157-III-8 dalis. Byloje nėra duomenų, kad ieškovai bandė savo lėšomis remontuoti kelią. Toks ieškovų neveikimas ir jokios iniciatyvos nesiėmimas, kad būtų suremontuotas trumpesnis kelias, vedantis tik į jų žemės valdą, visiškai nesuprantamas. Ta aplinkybė, kad ieškovams skirto kelio patekti į jų valdą, suremontavimas yra brangus projektas, nėra pagrindas nustatyti servitutą atsakovės žemės sklype. Ieškovai sukūrė tariamą servituto būtinumą, jo iš tikrųjų nėra, nes neišnaudota objektyvių ir įmanomų galimybių įgyvendinti nuosavybės teisę, nesuvaržant atsakovės teisių ir interesų, vien tik noro naudotis svetimu daiktu dėl patogumo ar naudingumo negalima pripažinti pagrindu servitutui taikyti ir riboti kito savininko nuosavybės teisę. Tokia situacija nesuderinama su CK 4.126 straipsnyje nustatytu reglamentavimu, todėl teisiškai nepagrįsta.

19Išdėstytos aplinkybės įrodo, kad ieškovai gali patekti į jiems priklausantį žemės sklypą ir tokiu būdu įgyvendinti savo nuosavybės teises į žemę bei pastatus. Kadangi ieškovai gali patekti į savo žemės sklypą ir be servituto nustatytmo, todėl pirmosios instancijos teismas nustatydamas kelio servitutą atsakovės žemės sklype nepagrįstai apribojo bei suvaržė atsakovės nuosavybės teises. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, neteisingai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris paminėtais motyvais naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ? ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsniai).

20Priėmus naują sprendimą atitinkamai keistinas šalių bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, paskirstymas (CPK 93 straipsnio 3, 5 dalys). CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtinas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį atmetus, iš ieškovų atsakovei N. M. priteistina 200 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 131). Tenkinus atsakovių apeliacinį skundą atsakovėms iš ieškovų priteistinos atstovavimo išlaidos (CPK 98 straipsnis). Atsakovė N. M. pateikė pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad atsakovė už apeliacinio skundo surašymą sumokėjo advokatei 1 000 Lt, ši suma atitinka teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovė

21N. M. pateikė pinigų priėmimo kvitus, kad už atstovavimą pirmosios instancijos teisme advokatei sumokėjo 3 800 Lt (t. 3, b. l. 162, t. 2, b. l. 109, t. 5, b. l. 104), todėl šios atstovavimo išlaidos priteistinos iš ieškovų.

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 331 straipsniu,

Nutarė

23Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-09-28 sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

24Priteisti iš ieškovų A. L. ir A. L. atsakovei N. M. 200 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 3 800 Lt atstovavimo išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovai kreipėsi į teismą prašydami nustatyti kelio servitutą,... 3. Šilutės rajono apylinkės teismas 2012-09-28 sprendimu ieškinį tenkino,... 4. N. M. žemės sklype, esančiame ( - ), pagal 2012-07-02 planą, pažymėtą... 5. Apeliaciniu skundu atsakovės prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės... 6. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos... 7. Trečiasis asmuo V. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo... 8. Trečiasis asmuo Šilutės rajono savivaldybės administracija pateikė... 9. Nr. 157-III-8, o tik jo dalis, todėl ieškovai realiai neturi galimybės... 10. Ieškovai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo apeliacinį... 11. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 12. Apeliantai pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, kadangi... 13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 14. Byloje kilo ginčas dėl kelio servituto nustatymo atsakovei N. M. nuosavybės... 15. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į... 16. Bylos medžiaga patvirtina, kad 1998-11-24 Klaipėdos apskrities viršininko... 17. Nr. 157-III-8. Ištraukoje iš plano matyti, jog nuo valstybinio kelio ( - )... 18. Kaip minėta, servitutu suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė (CK 4.111... 19. Išdėstytos aplinkybės įrodo, kad ieškovai gali patekti į jiems... 20. Priėmus naują sprendimą atitinkamai keistinas šalių bylinėjimosi... 21. N. M. pateikė pinigų priėmimo kvitus, kad už atstovavimą pirmosios... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 331 straipsniu,... 23. Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-09-28 sprendimą panaikinti ir... 24. Priteisti iš ieškovų A. L. ir A. L. atsakovei N. M. 200 Lt žyminio...