Byla 2A-87/2012
Dėl draudimo išmokos ir nuostolių priteisimo (trečiasis asmuo - Viešosios policijos apsaugos tarnyba)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-338-178/2010 pagal ieškovo kooperatinės bendrovės „Palangos kredito unija“ ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“ (iki reorganizavimo prijungimo būdu - akcinei draudimo bendrovei „RESO Europa“) dėl draudimo išmokos ir nuostolių priteisimo (trečiasis asmuo - Viešosios policijos apsaugos tarnyba).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

42008 m. gegužės 23 d. ieškovas KB „Palangos kredito unija“ su atsakovu ADB „Reso Europa“ sudarė Įmonių turto draudimo sutartį 700 000 Lt sumai dėl pinigų kasoje, esančioje( - ), draudimo visa verte. 2008 m. gruodžio 5 d. patalpose įvykdyta vagystė, dėl kurios pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau kalti asmenys iki šiol nėra nustatyti. Atsakovas nurodė, kad pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 3 dalies 1 punktą neturi teisės išmokėti draudimo išmoką neįsitikinęs draudiminio įvykio buvimu, todėl, remdamasis Taisyklių 18.8 punkto d papunkčiu atidėjo draudimo išmokos išmokėjimą iki baudžiamosios bylos proceso užbaigimo.

52009 m. kovo 31 d. ADB „Reso Europa“ reorganizuota prijungiant ją prie akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“.

6Ieškovas kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 700 000 Lt draudimo išmoką, 19 713,65 Lt patirtų nuostolių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vagystės metu patyrė 391 016,99 Lt, 99 250,11 eurų ir 35 657 JAV dolerių žalą. Draudimo sutartyje (polise) numatyta, kad atsakovas draudžia apyvartinį turtą 700 000 Lt, todėl jam kyla atsakomybė dėl tokio dydžio žalos atlyginimo, ką padaryti atsakovas nepagrįstai delsia, nes Taisyklių 18.6 punkte yra nurodyta, kad draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudiminio įvykio aplinkybes, išmokos dydį ir kt. Kadangi atsakovas laiku nesumokėjo draudimo išmokos, ieškovas turėjo imti likvidumo paskolą ir už ją yra sumokėjęs 19 713,65 Lt palūkanų, kurios vertintinos kaip ieškovo nuostoliai.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ADB „Gjensidige Baltic“ 711 000 Lt draudimo išmokos ir nuostolių, o taip pat 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo (2009 m. gegužės 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad nuo įvykio praėjo jau beveik dveji metai, kalti asmenys iki šiol neišaiškinti ir apskritai neaišku, kada jie bus, jeigu iš viso bus, išaiškinti. Pastaruoju atveju draudimo išmokos atidėjimas, turintis būti laikina būsena, faktiškai galimai reikštų ne ką kitą, o draudimo išmokos neišmokėjimą apskritai, kas darytų draudimą nuo tokių rizikų prieštaraujantį savo paskirčiai, t. y. beprasmį. Todėl esant minėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuomone, tolimesnis delsimas mokėti draudimo išmoką prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.), juolab, kad draudikas, išaiškinus kaltus asmenis, turėtų galimybę susigrąžinti draudimo išmoką regreso tvarka, kai tuo tarpu draudėjas, susiklosčius virš minėtoms aplinkybėms, galėtų netekti realios galimybės gauti draudimo išmoką. Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalis nustato, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Draudikas atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo, jeigu draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios (CK 6.1014 str. 1 d.). Tačiau teismas sprendė, kad į bylą pateikti įrodymai bei ieškovo nurodyti argumentai neduoda pakankamo pagrindo išvadai, jog tokios aplinkybės yra draudiko įrodytos.

9Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad iš esmės tarp šalių nėra ginčo, jog šiuo atveju buvo įvykdyta vagystė su įsilaužimu, kas laikytina draudiminiu įvykiu pagal Taisyklių 3.3.1 punktą. Atsakovas šiuo aspektu išreiškia abejones, ar ši vagystė nebuvo įvykdyta arba sąlygota draudėjo ar jo atstovų veiksmų/neveikimo, tačiau pagal į bylą pateiktus duomenis teismas sprendė, jog nėra pagrindo su tuo sutikti, nes jokiais įrodymais tai nepatvirtinama ir šie samprotavimai tėra prielaidų lygmenyje.

10Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad seifų sertifikavimas ar jų netinkamas pritvirtinimas nagrinėjamu atveju iš tikrųjų turėjo realios įtakos žalos atsiradimui. Be to, pirmosios instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, jog ieškovo atstovo neatvykimas į įvykio (jo metu) vietą tiesiogiai sąlygojo žalos atsiradimą apskritai ar jos padidėjimą/sumažėjimą - pirmi į įvykio vietą atvykę apsaugos pareigūnai vagystę vykdžiusių asmenų jau neberado, todėl atstovo atvykimas galbūt galėjo turėti įtakos tik greitesniam įvykio fakto konstatavimui ir kaltų asmenų paieškos pradžiai.

11Atsižvelgdamas į 1 000 000 Lt paskolos paėmimo datą (2008 m. gruodžio 31 d.) ir paskolos dydį, teismas sprendė, kad ir draudimo išmokos gavimo atveju ieškovas būtų ėmęs likvidumo paskolą, nors ir mažesnei sumai, todėl priteistinus nuostolius mažino iki 11 000 Lt.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Apeliaciniu skundu ADB „Gjensidige Baltic“ prašo:

141) nustačius, kad byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimą ir ieškinį palikti nenagrinėtą;

152) nustačius, kad byla turi būti nagrinėjama Lietuvos Respublikos teismuose, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

16Nurodo šiuos argumentus:

171. Ieškinys pareikštas 2009 m. gegužės 6 d., t. y. jau po to, kai ADB „Reso Europa“ buvo reorganizuota prijungimo būdu, todėl jau ieškinio pareiškimo dieną tinkamu atsakovu byloje buvo Latvijoje registruota draudimo bendrovė „Gjensidige Baltic“. Atitinkamai ieškinys nėra susijęs su ADB „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo veikla (CPK 30 str. 3 d.), todėl nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams ir turėtų būti paliktas nenagrinėtu (CPK 782 str.).

182. 2008 m. gruodžio 5 d. vagystė niekuomet nebuvo pripažinta draudiminiu įvykiu (CK 6.987 str.), o ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo tiriama ir inscenizuotos vagystės versija, iki šiol nebaigtas. Tokiu būdu ADB „RESO Europa“ negalėjo priimti sprendimo dėl draudimo išmokos (Draudimo įstatymo 82 str. 3 d.).

193. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas sprendimą, neleistinai rėmėsi prielaida, kad buvo pagrobta ne mažesnė kaip 700 000 Lt suma (CPK 260, 163 str.). Tuo tarpu, apelianto žiniomis, Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato galimybės atsakovui reikalauti susigrąžinti teismo sprendimu priteistos ir išmokėtos sumos ar jos dalies, jei ateityje paaiškėtų kitokios aplinkybės, o priimti sąlyginį sprendimą draudžiama (CPK 267 str.). Žalos dydis nėra preziumuojamas, o nagrinėjamu atveju ieškovas jo neįrodė. Tuo tarpu teismas neleistinai ir neteisėtai įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovui.

204. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovo padarytų draudimo sutarties pažeidimų įtaką žalos atsiradimo faktui bei žalos dydžiui. Antai ieškovo darbuotojas A. R. atsisakė atvykti į ieškovo patalpas, kuomet buvo pranešta apie suveikusią signalizaciją (CK 6.1013 str. 1 d.). Ieškovas taip pat ignoravo teisėtą ir pagrįstą atsakovo reikalavimą saugoti grynuosius pinigus jo nurodomu būdu, t. y. sertifikuotuose, tvirtai prie grindų ar sienų pritvirtintuose seifuose ar specialiai pinigų saugojimui skirtose metalinėse prie grindų ar sienų pritvirtintose dėžėse (Draudimo taisyklių 15.3 punktas). Tuo tarpu ADB „RESO Europa“ ieškovui išsiųstas reikalavimas pasirūpinti turto saugumu buvo inspiruotas ilgalaikio stebėjimo ir draudžiamųjų įvykių priežasčių analizavimo. Minėtame rašte atsakovas aiškiai nurodė, kad draudiko duoto reikalavimo nesilaikymo pasekmės gali būti dvejopos – sutarties nutraukimas arba atsisakymas mokėti draudimo išmoką įvykus įvykiui. Be to, ieškovas atėmė draudikui galimybę dalyvauti nustatant pagrobtą turtą, įvykio vietos apžiūroje (Draudimo taisyklių 15.5 punkto d ir e papunkčių pažeidimas), nes vagystės vieta buvo sutvarkyta iki draudimo bendrovės eksperto atvykimo, o pagrobtų pinigų kiekio nustatymą irgi dar iki atsakovo atstovo atvykimo atliko komisija, kurioje nebuvo nei vieno su Palangos kredito unija darbo ar narystės santykiais nesusijusio asmens. Šios aplinkybės neabejotinai atėmė atsakovui galimybę įrodyti, kad faktinis žalos dydis yra kur kas mažesnis.

215. Apelianto nuomone, įvykis negali būti pripažintas draudžiamuoju ir išmokėta draudimo išmoka tol, kol ikiteisminį tyrimą atliekanti institucija nepatvirtins arba nepaneigs vagystės inscenizacijos versijos, tačiau Vilniaus apygardos teismas šiuo pagrindu bylą stabdyti atsisakė.

22Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos viešosios policijos rinktinė „Vytis“ sutinka su apeliaciniu skundu ir prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra.

23Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas KB „Palangos kredito unija“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas praleido trisdešimties dienų terminą apeliaciniam skundui paduoti, nes atsakovo buveinė yra ADB „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas (T. Ševčenkos g. 21 / Vytenio g. 12, Vilniuje), todėl apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas. Priešingu atveju, pažymėtina, kad pats atsakovas atsiliepimu į ieškinį reikalavo perduoti civilinę bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, o bylos tinkamą teismingumą nagrinėjamu atveju patvirtina ir CPK 787 straipsnyje numatyti principai bei 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatos. Ieškovas nurodo, kad atsakovas turėjo visas procesines galimybes pareikšti priešieškinį dėl įvykusios vagystės pripažinimo nedraudžiamuoju įvykiu, tačiau savo procesine teise nepasinaudojo. Atsakovas vilkino teismo procesą, nors turėjo pakankamai duomenų ir dokumentų, pagrindžiančių vagystės buvimo faktą bei galimybę išmokėti draudimo išmoką. Atitinkamai draudiminis įvykis – vagystė turi būti aiškinamas tokia prasme, kaip ją supranta paprastas asmuo, t. y. kaip turto netekimą esant pagrindui manyti, kad jį pasisavino kitas asmuo. Taigi visos aplinkybės pripažinti įvykį vagyste (draudžiamuoju įvykiu) egzistavo, o vagystės inscenizacijos versiją paneigia Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK kriminalinės policijos 2009 m. gruodžio 1 d. pažyma bei Palangos miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. kovo 22 d. pažyma Nr. V5-669. Vagystės metu buvo pagrobta daugiau kaip 700 000 Lt, tačiau ieškovas prašė priteisti tiek draudimo išmokos, kiek buvo numatyta tarp šalių pasirašytoje draudimo sutartyje ir draudimo polise. tuo tarpu atsakovas, teigdamas, kad buvo pagrobta mažesnė pinigų suma, to neįrodė. Ieškovo atstovas neatsisakė atvykti į objektą, tačiau telefonu pasakė, kad neturi raktų nuo saugomų patalpų (kredito unijos patalpos buvo pastato, nuo kurio raktus turėjo nuomotojas, viduje), o po vieno skambučio apsaugos firmos atstovai paskambino ieškovo atstovui ir pasakė, kad atsistatė signalizacijos davikliai. Tuo tarpu iš byloje esančios video medžiagos matyti, kad savo pareigų neatliko (net neapžiūrėjo patalpų) objektą saugoję tretieji asmenys – Lietuvos viešosios policijos rinktinė „Vytis“, nors jie ir buvo atvykę į įvykio vietą. Be to, prieš sudarant draudimo sutartį ieškovo seifas buvo atsakovo atstovų apžiūrėtas ir nebuvo konstatuotas jo netinkamumas materialinių vertybių saugojimui, o ieškovo pateiktame Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2010 m. sausio 21 d. išaiškinime nurodyta, kad reikalavimai saugoti materialines vertybes sertifikuotuose seifuose, tvirtai prie grindų ir sienų pritvirtintose metalinėse dėžėse draudimo teisės aktais nereglamentuojami, o konkretus saugojimo būdas turėjo būti suderintas draudimo sutartyje, t. y. šalių atskirai aptartas. Nagrinėjamu atveju atsakovas ne tik visais būdais nepagrįstai vilkino priimti sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo ar nemokėjimo, bet ir neįrodė aplinkybių, atleidžiančių atsakovą nuo išmokos nemokėjimo.

24IV. Apeliacinio teismo argumentai

25Apeliacinis skundas atmestinas.

26Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą padavė tik atsakovas, todėl byla nagrinėjama atsakovo skundo ribose.

27Nagrinėjamo ginčo ypatumą sudaro tai, kad nors nuo vagystės (įsibraunant į ieškovo patalpas bei išlaužiant jam priklausančius seifus) praėjo daugiau negu trys metai (ginčo tarp šalių dėl vagystės fakto nėra), atsakovas iki šiol atsisako priimti vienokį ar kitokį sprendimą dėl paminėto įvykio pripažinimo draudiminiu. Atsisakymą įvykį pripažinti draudiminiu atsakovas motyvuoja jo paties iškelta versija dėl galimos vagystės inscenizacijos nesant nurodytu metu atsakovo seifuose tokio dydžio lėšų, už kurių įtariamą vagystę ieškovas prašo priteisti draudiminę išmoką. Tačiau minėta prielaida bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patikimais įrodymais nebuvo pagrįsta.

28Apeliaciniame skunde atsakovas vėl nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu labai aktyviai buvo tiriama inscenizuotos vagystės versija ir nors įtarimai niekam iš Palangos kredito unijos administracijos vadovų, darbuotojų ar narių nebuvo pareikšti, tikėtina, jog bus surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių tai padaryti. Tačiau iš Klaipėdos apygardos prokuratūros 2012 m. vasario 13 d. rašto matyti, kad įtarimai, susiję su atsakovo keliama versija dėl vagystės inscenizavimo, niekam iš asmenų, susijusių su Palangos kredito unija, nėra pareikšti. Minėta aplinkybė leidžia kaip nepatikimus vertinti atsakovo apeliaciniam teismui pateiktus papildomus įrodymus – žiniasklaidoje 2012 m. sausio 13 d. paskelbtą straipsnį ,,Paslaptingi sutapimai Palangos kredito unijoje“, kuriame teigiama, kad teisėsaugininkai iš naujo peržiūrės baudžiamąją bylą dėl vagystės iš kredito unijos, bei A. K., kuriam buvo pareikštas kaltinimas dėl 2008 m. gruodžio 5 d. įvykdytos vagystės iš Palangos kredito unijos patalpų, pareiškimą, adresuotą atsakovui, kuriame A. K., nenurodydamas jokių įrodymų teigia, kad vagystė inscenizuota. Vertinant šį įrodymą pažymėtina, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendyje tokie A. K. parodymai nėra užfiksuoti (CPK 179 str. 3 d.). Be to, minėtu įsiteisėjusiu nuosprendžiu A. K. dėl jam pareikšto kaltinimo buvo išteisintas, konstatavus, kad patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, jog pastarasis dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nėra. Tuo tarpu duomenų apie tai, kad įtarimai dėl vagystės ar jos inscenizavimo buvo pareikšti kam nors kitam, byloje nėra (pažymėtina, kad atsakovas nurodė, jog informavo ieškovą, jog atidėjo klausimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju būtent iki minėtos baudžiamosios bylos proceso užbaigimo). Kita vertus, A. K. atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis pačios vagystės fakto nepaneigia.

29Taigi praėjus daugiau negu trims metams po įvykdytos vagystės atsakovas atsisako išmokėti ieškovui draudiminę išmoką remiantis niekuo neparemta prielaida apie vagystės inscenizavimą. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks draudimo išmokos atidėjimas, kas turi būti tik laikina būsena, nagrinėjamu atveju faktiškai galimai reikštų ne ką kita kaip draudimo išmokos neišmokėjimą apskritai, kas darytų draudimą nuo tokių rizikų prieštaraujantį savo paskirčiai, t. y. beprasmį. Todėl tolimesnis delsimas mokėti draudimo išmoką prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.), juolab, kad draudikas, išaiškinus kaltus asmenis, turėtų galimybę susigrąžinti draudimo išmoką regreso tvarka, kai tuo tarpu draudėjas, susiklosčius virš minėtoms aplinkybėms, galėtų netekti realios galimybės gauti draudimo išmoką.

30Nesutikdamas tiek su byloje pareikštu ieškiniu, tiek ir su skundžiamu sprendimu atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovas buvo pažeidęs draudimo sutarties sąlygas. Tačiau kalbant apie sutarties sąlygas kaip tik pažymėtina, kad jose reikalavimai dėl seifų sertifikavimo bei jų pritvirtinimo prie grindų nėra nustatyti. Be to, sudarant draudimo sutartį ieškovas jokių pastabų dėl netinkamo materialinių vertybių saugojimo sąlygų negavo. Tuo tarpu atsakovo 2008 m. liepos 28 d. rašte nenurodyta, kokius konkrečius pažeidimus ieškovas padarė saugant turtą , o kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas raštas buvo siųstas ir kitiems atsakovo draudėjams. Be to, iš Draudimo priežiūros komisijos 2010 m. sausio 18 d. rašto matyti, kad reikalavimai (turto draudimo srityje) saugoti materialines vertybes sertifikuotuose seifuose, tvirtai prie grindų ir sienų pritvirtintuose metalinėse dėžėse draudimo teisės aktais nereglamentuojami. Be to, kaip nurodyta jau minėtame Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendyje, seifas, kuriame buvo saugomi ieškovo pinigai, buvo ne pagrobtas, o išlaužtas, dėl ko jo pritvirtinimas prie grindų esminės reikšmės negalėjo turėti.

31Tuo tarpu kalbant apie apelianto nurodytą aplinkybę, kad ieškovo darbuotojas A. R. atsisakė atvykti į kredito unijos patalpas, kuomet jam buvo pranešta apie suveikusią signalizaciją, turėtina omenyje, kad byloje nepaneigta liko aplinkybė, jog po kiek laiko jam buvo pranešta, kad atsistačius signalizacijos davikliams atvykti nereikia. Šią aplinkybę patvirtina ir Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendyje užfiksuoti ,,Maxima“ darbuotojos J. B. parodymai apie tai, kad jai gavus iš apsaugos komandos iškvietimą į parduotuvę bei pradėjus rengtis, jai vėl paskambino ir pranešė, kad atvykti nereikia, nes signalizacija atsistatė. Be to, apelianto teiginys, kad ieškovo atstovo atvykimas į įvykio vietą padėtų užkirsti kelią nusikaltimo užbaigimui (apžiūrėjus patalpas iš vidaus), išsakytas neatsižvelgus į tai, kad ieškovo atstovas, neturėdamas raktų nuo parduotuvės ,,Maxima“ (kredito unijos patalpos buvo pastato viduje), savarankiškai patekti į ieškovo patalpas be ,,Maxima“ darbuotojų, kurie į įvykio vietą neatvyko, negalėjo.

32Tuo tarpu bylos medžiaga rodo, kad ieškovas apie įvykį atsakovą informavo jau įvykio dieną – 2008 m. gruodžio 5 d., kuomet, dalyvaujant atsakovo atstovui, buvo surašyti turto apžiūros aktas bei įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., 14-18 b. l.), kas paneigia teiginį, kad ieškovas atėmė draudikui galimybę dalyvauti nustatant pagrobtą turtą, dalyvauti įvykio vietos apžiūroje.

33Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė prielaida bei nenustatė tikslaus pavogtų pinigų kiekio. Tačiau pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškinys buvo pareikštas būtent dėl 700 000 Lt draudimo išmokos priteisimo (sutartyje nustatyta maksimali draudimo suma). Atitinkamai tenkindamas ieškinį pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad buvo pagrobta ne mažesnė kaip 700 000 Lt draudiminė suma. Tuo tarpu, kiek pavogta suma viršijo sutartimi nustatytą draudimo sumą, nagrinėjamuoju atveju (kilus ginčui būtent dėl draudiminės išmokos priteisimo) esminės reikšmės neturi. Nesutikdamas su sprendimu apeliantas nurodo į FNTT ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apskrities skyriaus specialisto išvadą, tačiau šis dokumentas teismo išvadų pagrįstumo nepaneigia ir jame nėra konstatuota, kad vagystės dieną ieškovo kasoje buvo mažesnė nei 700 000 Lt suma. Priešingai, išvadoje nurodoma, kad 2008 m. gruodžio 8 d. apskaitos registruose ir bandomuosiuose balansuose 2008 m. gruodžio 5 d. pradžiai užregistruoti tikslūs dokumentinių pinigų likučiai: 391 038,27 Lt, 99 250,11 Lt suma ir 35 657 USD. Be to, išvadoje pažymėta, kad 2008 m. gruodžio 4 d. ieškovas laike grynųjų pinigų sumą, 202 790,14 Lt, viršijusią kasos limitą (700 000 Lt). Be to, teismo išvados pagrįstumą patvirtina tai, kad vagystės išvakarėse ieškovas buvo pateikęs užsakymą AB SEB bankui atvežti 400 000 Lt, bei 2008 m. gruodžio 5 d. grynųjų pinigų patikrinimo kasoje aktas.

34Tokiu būdu paminėtų įrodymų visuma leido pirmosios instancijos teismui labiau tikėti ieškinio nei atsakovo atsikirtimų į jį pagrįstumu bei ieškinį patenkinti (CK 6.200 str., 6.256 str., 6.987 str., CPK 178 str., 185 str.).

35Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino nesant ieškovo prašymo pripažinti įvykį draudiminiu. Tačiau pastebėtina, kad ieškinys kaip tik ir buvo grindžiamas tuo, kad 2008 m. gruodžio 5 d. įvykdyta vagystė yra draudiminis įvykis, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

36Apeliantas taip pat teigia, kad ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu, kaip neteismingas Lietuvos Respublikos teismams. Tačiau šios bylos teismingumo klausimas išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, kuri konstatavo, kad byla teisminga Vilniaus apygardos teismui, ko beje prašė ir pats atsakovas (1 t., 126, 127 b. l.). Tuo tarpu apelianto teiginį, kad ieškinys nėra susijęs su atsakovo Lietuvos filialo veikla, bei, kad filialas neatliko jokių administravimo veiksmų, paneigia paties atsakovo raštas, adresuotas Palangos miesto apylinkės prokuratūrai, kuriame nurodoma, kad būtent atsakovo Lietuvos filialas atlieka draudiminį tyrimą dėl 2008 m. gruodžio 8 d. įvykio (1 t., 131 b. l.).

37Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, naikinti skundžiamą sprendimą dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.

38Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš jo ieškovui priteistinos išlaidos advokato pagalbai atlyginti (CPK 93 str. 1 d.). Iš byloje esančių duomenų aišku, kad nagrinėjamu atveju ieškovas dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patyrė 8 470 Lt teisinės pagalbos išlaidų (2 t., 170 – 172 b. l.), tačiau atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, ieškovui priteistinos išlaidos advokato pagalbai mažintinos iki 1500 Lt.

39Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

40Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

41Priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą (kodas 300633222), 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) ieškovui kooperatinei bendrovei „Palangos kredito unija“ (į. k. 110085313) advokato teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. 2008 m. gegužės 23 d. ieškovas KB „Palangos kredito unija“ su atsakovu... 5. 2009 m. kovo 31 d. ADB „Reso Europa“ reorganizuota prijungiant ją prie... 6. Ieškovas kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 700... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 9. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad iš esmės tarp šalių... 10. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų,... 11. Atsižvelgdamas į 1 000 000 Lt paskolos paėmimo datą (2008 m. gruodžio 31... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Apeliaciniu skundu ADB „Gjensidige Baltic“ prašo:... 14. 1) nustačius, kad byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, panaikinti... 15. 2) nustačius, kad byla turi būti nagrinėjama Lietuvos Respublikos teismuose,... 16. Nurodo šiuos argumentus:... 17. 1. Ieškinys pareikštas 2009 m. gegužės 6 d., t. y. jau po to, kai ADB... 18. 2. 2008 m. gruodžio 5 d. vagystė niekuomet nebuvo pripažinta draudiminiu... 19. 3. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas sprendimą, neleistinai rėmėsi... 20. 4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovo padarytų draudimo... 21. 5. Apelianto nuomone, įvykis negali būti pripažintas draudžiamuoju ir... 22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos viešosios... 23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas KB „Palangos kredito unija“... 24. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 25. Apeliacinis skundas atmestinas. ... 26. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 27. Nagrinėjamo ginčo ypatumą sudaro tai, kad nors nuo vagystės (įsibraunant... 28. Apeliaciniame skunde atsakovas vėl nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu labai... 29. Taigi praėjus daugiau negu trims metams po įvykdytos vagystės atsakovas... 30. Nesutikdamas tiek su byloje pareikštu ieškiniu, tiek ir su skundžiamu... 31. Tuo tarpu kalbant apie apelianto nurodytą aplinkybę, kad ieškovo darbuotojas... 32. Tuo tarpu bylos medžiaga rodo, kad ieškovas apie įvykį atsakovą informavo... 33. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė... 34. Tokiu būdu paminėtų įrodymų visuma leido pirmosios instancijos teismui... 35. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį... 36. Apeliantas taip pat teigia, kad ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu,... 37. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, naikinti... 38. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš jo ieškovui priteistinos išlaidos... 39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 40. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 41. Priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per...