Byla 2A-242-236/2016
Dėl draudimo išmokos priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Pohjola Finance“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Kazio Kailiūno (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Torlina“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-876-390/2015 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Torlina“ ieškinį atsakovei IF P&C Insurance AS, veikiančiai per If P&C Insurance AS filialą Lietuvoje, dėl draudimo išmokos priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Pohjola Finance“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas BUAB „Torlina“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei IF P&C Insurance AS, veikiančiai per If P&C Insurance AS filialą Lietuvoje, prašydama priteisti iš atsakovės 346 617,50 Lt draudimo išmoką, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
  1. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Pohjola Finance“ 2012-10-12 sudarė Finansinio lizingo sutartį Nr. 2052586, kurios pagrindu lizingo davėjas (UAB „Pohjola Finance“) įsipareigojo teikti lizingo gavėjui (ieškovei) lizingo paslaugas, o lizingo gavėjas įsipareigojo sutartyje numatyta tvarka grąžinti finansuojamą suma, sumokėti palūkanas ir įvykdyti visus kitus sutartyje numatytus reikalavimus (Finansinio lizingo sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1 p.). Pagal finansinio lizingo sutartį buvo lizinguojamas turtas - HAMMEL metalo laužo perdirbimo linija, susidedanti iš pirminio smulkinimo įrengimo HAMMEL VB 950E kartu su atsarginių peilių rinkiniu ir antrinio smulkinimo įrengimo HAMMEL HEM 1250 E MD. Bendra lizinguojamo turto vertė – 1 210 000 Eur.
  1. Ieškovė pažymėjo, kad sudarydama finansinio lizingo sutartį, ieškovė įsipareigojo lizingo objektą apdrausti lizingo davėjui priimtinoje draudimo bendrovėje. Tuo tikslu ieškovė ir atsakovė 2012-10-18 sudarė Įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartį (toliau - Draudimo sutartis). Draudimo objektas - Presžirklės Primary Shredders su komplektacija ir Secondary Shredders su komplektacija (pirminio smulkinimo įrengimas ir antrinio smulkinimo įrengimas). Turtas buvo draudžiamas 3 433 820 Lt draudimo suma, draudimo rūšis - įmonių ir organizacijų turto draudimas, draudimo grupė - turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų, turto draudimas nuo kitų žalų, išskaita – 100 000 Lt, draudimo laikotarpis - nuo 2012-10-19 iki 2017-10-18.
  1. Ieškovė nurodė, kad draudimo laikotarpiu, t. y. 2013-05-16, įvyko sprogimas, kurio metu užsidegė ir buvo apgadintas apdraustas turtas. Apie draudiminį įvykį ieškovė nedelsiant informavo draudiką, kuris pradėjo žalos bylos reguliavimo procedūrą. Kadangi apdraustas turtas buvo tiesiogiai naudojamas įmonės ūkinėje – komercinėje veikloje, ieškovė nedelsiant pradėjo apgadinto turto remonto darbus, kurie ieškovei kainavo 446 617,50 Lt. Atsakovė ieškovei pateikė 2013-09-02 pranešimą „Dėl faktinio ir teisinio 2013 m. gegužės 16 d. įvykio vertinimo“, kuriame nurodė, kad turi teisę nemokėti ieškovei priklausančios draudimo išmokos. Atsakovė pateikė Kauno technologijos universiteto ekspertų ekspertizės akto, UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės akto ir UAB „Inspecta“ atsakymų į užduotus klausimus kopijas ir atsakovės pasitelkti specialistai nurodė, jog ieškovė pažeidė reikalavimus, įtvirtintus 2012-10-31 ieškovės patvirtintoje Dirbantiems metalo laužo HAMMEL smulkintuvu saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 61 bei kituose aktuose.
  1. Ieškovės teigimu, ji tinkamai įvykdė visas Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklėse Nr. 004 (toliau - Taisyklės), 2012-10-31 ieškovės patvirtintoje Dirbantiems metalo laužo HAMMEL smulkintuvu saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 61 (toliau - Instrukcija) ir kituose aktuose įtvirtintas draudėjo pareigas - apdraustą turtą eksploatavo pagal jam keliamus reikalavimus (Taisyklių Bendrosios dalies 40 p., 92–147 p.), nustatytu terminu informavo draudiką ir atitinkamas institucijas apie įvykusį draudiminį įvykį (Taisyklių Bendrosios dalies 49 p.), paruošė ir pateikė draudikui visą informaciją, reikšmingą draudžiamojo įvykio aplinkybėms, pasekmėms, žalos dydžiui bei draudimo išmokai nustatyti (Taisyklių Bendrosios dalies 54 p.) ir kt., tačiau atsakovė nepagrįstai atsisakė mokėti draudimo išmoką.
  1. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė atsisakė mokėti draudimo išmoką ne dėl to, kad įvyko nedraudiminis įvykis, o dėl to, kad draudiminis įvykis buvo sukeltas dėl draudėjo (ieškovės) kaltės. Dėl to atsakovė turi įrodyti draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Atsakovė neginčija fakto dėl draudžiamojo įvykio, susirašinėjimo metu nenurodė, jog ieškovei priklausančio turto sprogimo (gaisro) nelaiko draudžiamuoju įvykiu. Atsakovei neįrodžius visų aukščiau nurodytų sąlygų dėl atsisakymo mokėti draudimo išmoką, ieškovės naudai turėtų būti priteista draudimo išmoka. Pagal 2013-06-10 smulkintuvo HAMMEL atstatymo sąmatą bendra turto atstatymo vertė yra 446 617,50 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad turto draudimo polise yra numatyta 100 000 Lt išskaita, iš atsakovės priteistina 346 617,50 Lt (446 617,50 Lt – 100 000 Lt) draudimo išmoka.
  1. Atsiliepime į ieškinį atsakovė IF P&C Insurance AS, veikianti per If P&C Insurance AS filialą Lietuvoje, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  1. Atsakovė nurodė, kad draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos, jei draudėjas nevykdo pareigų, nustatytų Taisyklių Bendrosios dalies 40 punkte (Taisyklių 85.11 p.). Šis Taisyklių punktas numato, kad draudėjas privalo laikytis saugumo reikalavimų, nurodytų Taisyklių 92–147 p.
  1. Atsakovė pažymėjo, kad ištyrus įvykio aplinkybes ir įvertinus ekspertų pateiktas išvadas, buvo nustatyti Taisyklėse įtvirtintų saugumo reikalavimų (Taisyklių 93 p. ir 117 p.), gamintojo HAMMEL parengtų Įrenginio naudojimo instrukcijų bei teisės norminių aktų pažeidimai. Kauno technologijos universiteto (toliau – KTU) eksperto pateiktame ekspertizės akte nurodyta, jog galima daryti prielaidą, kad šiuo atveju nebuvo įsitikinta, ar iš smulkinamo automobilio pašalinti visi skysčiai. UAB „Polimeta“ pateiktame vaizdo įraše, kuriame užfiksuotas įvykis, matyti kaip iš smulkinamo automobilio ištrykšta skystis. UAB „Gaisriniai tyrimai“ parengto ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad gaisro kilusio įrenginyje priežastis yra į antrinio smulkinimo įrenginio HAMMEL Shredder HEM 1250 E technologinę zoną patekęs degus skystis (7.1. p.). Eksperto teigimu, degimo pobūdis rodo, kad vyko sprogimas, išskirtinai būdingas degiems skysčiams (6 skyriaus 3 punktas), kurie būtent ir dominuoja automobilio sistemoje. Šiuo atveju matomas iš smulkinamo automobilio ištrykštantis skystis, todėl darė išvadą, kad sprogime dalyvavo tik degūs skysčiai. UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertas nurodė, jog labiausiai tikėtina, kad tai buvo smulkinamo automobilio kuras, likęs kuro talpoje (7.1. p.). Aplinkybę, kad buvo nusižengta Instrukcijos reikalavimams, patvirtino ir UAB „Inspecta“ eksperto atsakymų į užduotus klausimus 6 p., kuriame nurodyta, jog atlikus įrenginio apžiūrą, įvertinus sprogimo pobūdį bei išanalizavus vaizdinę medžiagą, galima daryti išvadą, kad Instrukcijos 4.7.4. p., 4.7.5. p., 4.7.6. p. buvo pažeisti ir degūs skysčiai iš automobilio nebuvo pašalinti.
  1. Atsakovės teigimu, ieškovė klaidingai interpretavo UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės akte nurodytą informaciją. Gaisro priežastis yra į antrinio įrenginio HAMMEL Shredder HEM 1250 E technologinę zoną patekęs degus skystis. Šios aplinkybės yra plačiau aptartos UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės akto 6 skyriuje.
  1. Atsakovė laikė ieškovės teiginius, kad sprogimas įvyko būtent antrajame smulkintuve ir dėl to sprogimo priežastimi net teoriškai negali būti neišmontuotas kuro bakas ir jame esantis kuras, nepagrįstais.
  1. Atsakovė pažymėjo, kad įvykio metu taip pat buvo pažeisti Instrukcijos 5.1. p., 5.1.3. p., 5.1.5. p., numatantys, jog pastebėjus dūmų išsiskyrimą ir (ar) neleistinas smulkinimui medžiagas, smulkintuvas turi būti nedelsiant išjungtas. Anot KTU eksperto, skysčiui patekus į pirminį smulkintuvą ir ant transporterio į antrinį smulkintuvą išsiskiria dūmai. Tokiu atveju, įrenginys turėjo būti nedelsiant išjungtas, o išbėgę skysčiai neutralizuoti. Tuo tarpu, abu smulkintuvai dirbo tuo pačiu režimu iki sprogimo, kuris įvyko po vienos minutės nuo skysčio išsiliejimo. Instrukcijos 4.19.8.3. p. numatė, kad dirbant su įrenginiu privaloma pastoviai kontroliuoti darbo zonos saugumą ir sekti, kad į pavojingą zoną nepatektų kiti asmenys, taip pat būtina išlaikyti budrumą galimiems pavojams. Ieškovės darbuotojas A. V., kuris įvykio dieną dirbo su įrenginiu, privalėjo stebėti ir kontroliuoti įrenginio ir aplink jį esančios pavojingos zonos saugumą, kuri kaip numato Instrukcijos 4.14. p. yra 15 metrų spinduliu apie įrenginį. Kaip nurodoma 2013-06-05 ieškovės darbuotojo A. V. paaiškinime, tuo metu, kai iš įrenginio ištryško skystis, jis buvo nusisukęs su kranu į kitą pusę, t. y. faktiškai nekontroliavo ir nesekė įrenginio bei aplink jį esančios pavojingos zonos saugumo. UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės akte nurodyta, kad skystis ištrykšta viena minutė iki sprogimo, be to, iki sprogimo buvo matyti dūmai, kylantys nuo transporterio. Teigė, kad darbuotojui tinkamai vykdant Instrukcijos 4.19.8.3. p. įtvirtintą reikalavimą, jis būtų galėjęs pastebėti iš įrenginio ištryškusį skystį bei dūmus ir išjungti įrenginį, kaip to reikalauja Instrukcijos 5.1. p. Tokiu būdu būtų išvengta sprogimo ir jo pasėkoje kilusio gaisro bei įrenginio sugadinimo.
  1. Atsakovė nurodė, kad Instrukcijos 4.20.8. p. draudžia įrenginiu smulkinti metalą be vandens įpurškimo. UAB „Inspecta“ eksperto atsakymuose į užduotus klausimus nurodoma, jog atlikus įrenginio apžiūrą, sumontavimo pažeidimų gamintojo reikalavimams nepastebėta, išskyrus tai, kad nebuvo pajungtas vandens tiekimas pirminiam gamybiniam įrenginiui HAMMEL Primary Shredder VB 950 E. Nepajungus vandens tiekimo pirminiam gamybiniam įrenginiui HAMMEL Primary Shredder VB 950 E, buvo pažeistas ir Instrukcijos 4.20.8. p.
  1. Atsakovės teigimu, įrenginys buvo eksploatuojamas aplaidžiai, pažeidžiant Instrukcijos reikalavimus, o tuo pačiu ir Taisyklių 93 p. nuostatas, todėl ieškovės teiginius, kad įvykio metu buvo laikomasi visų saugumo reikalavimų, o įvykis įvyko ne dėl saugumo reikalavimų pažeidimo, laikė nepagrįstais.
  1. Atsakovė nurodė, kad ieškovė savo veikloje taip pat privalėjo vadovautis Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 710. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių reikalavimai įvykio metu taip pat buvo pažeisti, kadangi degūs skysčiai iš smulkinamo automobilio nebuvo pašalinti. Visų trijų ekspertų pateiktos išvados yra vienareikšmiškos tiek dėl Instrukcijos bei gamintojo reikalavimų pažeidimo, tiek ir dėl labiausiai tikėtinos gaisro kilimo priežasties, t. y. kad kuro bakas su jame esančiu degiu skysčiu iš smulkinamo automobilio nebuvo pašalinti, ko pasėkoje įvyko sprogimas.
  1. Atsakovės teigimu, ieškovė, siekdama paneigti ekspertų išvadas, privalėjo pateikti svarius argumentus ir įrodymus, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis šiuo konkrečiu atveju buvo nustatyta nepagrįstai arba įrodyti ar bent argumentuotai nurodyti kitas aplinkybes, kurios leistų vertinti kaip dar labiau tikėtinas kitas gaisro kilimo priežastis.
  1. Atsakovė nurodė, kad UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės akto 6 skyrius patvirtina, jog buvo iškeltos ir nagrinėjamos penkios labiausiai tikėtinos gaisro kilimo priežasties versijos: elektros instaliacijos (prietaisų) avarinis darbo režimas; įnešto atviro pašalinio ugnies šaltinio poveikis; technologinio proceso reglamento pažeidimas; technologinės įrangos gedimas; pašalinių sprogstamųjų medžiagų patekimas. Visos labiausiai tikėtinos gaisro kilimo priežasties versijos, išskyrus versiją dėl technologinio proceso reglamento pažeidimo (dėl degaus skysčio patekimo į antrinio įrenginio HAMMEL Shredder HEM 1250 E technologinę zoną) UAB „Gaisriniai tyrimai“ eksperto buvo atmestos kaip nepatvirtintos. Gaisro kilimo versija dėl pašalinių sprogstamųjų medžiagų patekimo į įrenginį buvo atmesta kaip nepatvirtinta. Tai patvirtina 2013-05-29 Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos raštas Nr. 13-1400. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos darbuotojams turint pagrindo manyti, jog galima gaisro kilimo priežastis yra sprogstamosios medžiagos, būtų neabejotinai kreiptasi į kompetentingas institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
  1. Atsakovė laikė ieškovės teiginius, kad kitos labiausiai tikėtinos gaisro kilimo versijos nebuvo tiriamos, nepagrįstais. Ieškovė nepateikė jokių savo išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Įrenginio remonto darbus atliko bei remonto dalis ieškovei pardavė kelios įmonės, tačiau apmokėjimo faktą dėl atsiskaitymo už atliktus darbus bei parduotas prekes pagrindžiančių įrodymų ieškovė nėra pateikusi. Kai kurie atliktus remonto darbus ir įsigytas remonto dalis patvirtinantys dokumentai prie ieškinio apskritai nėra pridėti (konkrečiai - HEM 1250 būgno rekomplektas (remonto sąmatos 4 eilutė) bei kitų HEM 1250 dalių remontą patvirtinantys dokumentai (remonto sąmatos 9 eilutė)). Ieškovė nepagrįstai į ieškinio sumą įtraukė PVM, kadangi atlyginant žalą įmonei, esančiai PVM mokėtoju, PVM į nuostolio sumą nėra įtraukiamas. Ieškovė savo ieškinio neįrodė, kadangi nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog ji patyrė 446 617,50 Lt žalą atsiskaitydama su atitinkamomis įrenginio remonto darbus atlikusiomis ir remonto dalis pardavusiomis įmonėmis.
  1. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo UAB „Pohjola Finance“ sutiko su ieškovės ieškiniu, laikė visus ieškovės reikalavimus teisėtais ir pagrįstais.
  1. Ieškovė BUAB „Torlina“ patikslintu ieškiniu sumažino ieškinio dydį ir prašė priteisti iš atsakovės 83 947,84 Eur draudimo išmoką, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-06-10 smulkintuvo HAMMEL atstatymo sąmatoje bendra draudiminio įvykio metu apgadinto ieškovės turto atstatymo vertė, atskaičius pridėtinės vertės mokestį, t. y. faktinė atliktų remonto darbų vertė yra 389 855,11 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo polise yra numatyta 100 000 Lt draudiminė išskaita, iš atsakovės ieškovei atsisakius reikalavimo dėl draudiminės išmokos priteisimo pridėtinės vertės mokesčio dalyje ieškovei turėtų būti priteista 289 855,11 Lt (83 947,84 Eur) dydžio draudiminė išmoka (389 855,11 Lt - 100 000 Lt = 289 855,11 Lt).
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2015-07-07 sprendimu nusprendė patikslintą ieškinį atmesti.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo 2012-10-12 sudarė Finansinio lizingo sutartį Nr. 2052586, pagal kurią lizingo davėjas trečiasis asmuo įsipareigojo teikti lizingo gavėjui – ieškovei lizingo paslaugas, o lizingo gavėjas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka grąžinti finansuojamą sumą, sumokėti palūkanas ir įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Lizinguojamas turtas – HAMMEL metalo laužo perdirbimo linija, susidedanti iš pirminio smulkinimo įrenginio HAMMEL VB 950E kartu su atsarginių peilių rinkiniu ir antrinio smulkinimo įrenginio HAMMEL HEM 1250 EMD, bendra lizinguojamo turto vertė – 1 210 000 Eur. Ieškovė, sudarydama finansinio lizingo sutartį, įsipareigojo lizingo objektą apdrausti lizingo davėjui. Ieškovė ir atsakovė 2012-10-18 sudarė Įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartį ir tokias aplinkybes patvirtina išduotas Įmonių ir organizacijų turto draudimo liudijimas (polisas). Draudimo objektas – presžirklės Primary Shredders su komplektacija ir Sekondary Shredders su komplektacija (pirminio smulkinimo įrenginys ir antrinio smulkinimo įrenginys). Turtas buvo apdraustas 3 433 820 Lt draudimo suma, draudimo grupė – turto draudimas nuo gaisto ar gamtinių jėgų, turto draudimas nuo kitų žalų, išskaita – 100 000 Lt, draudimo laikotarpis – nuo 2012-10-19 iki 2017-10-18. 2013-05-16 įvyko apdrausto pirminio smulkinimo įrenginio ir antrinio smulkinimo įrenginio sprogimas, kurio metu užsidegė ir buvo apgadintas bendrovės apdraustas turtas. Ieškovė apie įvykusį įvykį informavo atsakovę ir kreipėsi dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau atsakovė draudimo išmokos nemokėjo nurodydama, kad ieškovė pati pažeidė reikalavimus, įtvirtintus 2012-10-31 Dirbantiems metalo laužo HAMMEL smulkintuvu saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 61 bei kituose aktuose. Ieškovės teigimu, ji tinkamai įvykdė visas Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklėse Nr. 004, ieškovės patvirtintoje Dirbantiems metalo laužo HAMMEL smulkintuvo saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 61 ir kituose aktuose įtvirtintas draudėjo pareigas. Ieškovė atsakovės dokumentus (Kauno technologijos universiteto ekspertų ekspertizės aktas, UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės aktas bei UAB „Inspecta“ duoti atsakymai) laikė prieštaringais, paremtais prielaidomis, neišsamiais.
  1. Teismas nurodė, kad pagal Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 004 su pakeitimais ir papildymais, galiojusiais nuo 2011-06-01, 71 punkto nuostatą draudikas gali samdyti ekspertus ir remtis jų išvadomis, siekdamas nustatyti įvykio priežastis bei nuostolių dydį. Remiantis šių Taisyklių 85.11 punkto sąlyga draudikas turi teisę mažinti draudimo išmoką arba jos nemokėti, jei draudėjas nevykdo pareigų, nustatytų šių Taisyklių Bendrosios dalies 40 punkte, kuris numato, kad draudėjas privalo laikytis saugumo reikalavimų, nurodytų šių Taisyklių 92-147 punktuose. Aptartų taisyklių 93 punkte nustatyta, kad turtu turi būti naudojamasi pagal tiesioginę paskirtį, laikantis turto naudojimosi instrukcijų, teisės aktų ar vidaus norminių aktų reikalavimų.
  1. Teismas nustatė, kad ieškovė 2012-10-31 įsakymu Nr. 12/10/31-1ds patvirtino Dirbantiems metalo laužo HAMMEL smulkintuvu saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 61. Šios Instrukcijos 4. 7 punkte nurodyta, kad darbuotojas prieš įjungdamas smulkintuvą, atlikus techninės priežiūros ar pertvarkymo darbus, privalo atlikti tam tikrus veiksmus. Šio punkto 4. 7.4. sąlygoje apibrėžta, kad darbuotojas turi įsitikinti, ar iš dedamo smulkinimui automobilio pašalinti kuro bakai ir dujų balionai. Pagal šios paminėtos Instrukcijos 4.7.5 puntą darbuotojas prieš įjungdamas smulkintuvą turi įsitikinti, ar automobilis padalintas pusiau, kad būtų galima vizualiai įsitikinti, jog jame neliko pavojingų medžiagų ir skysčių.
  1. Teismas pažymėjo, kad Kauno technologijos universiteto Gamybos technologijų katedros 2013-05-16 ekspertizės akte dėl įvykusio 2013-05-16 įvykio, kurio metu buvo sugadinti įrengimai HAMMEL Shredder VB 950 E ir HAMMEL Shredder HEM 1250 E su komplektacijomis, konstatuota, kad galima daryti prielaidą, kad šiuo atveju nebuvo įsitikinta, ar iš smulkinamojo automobilio buvo pašalinti visi skysčiai.
  1. Teismas nurodė, kad UAB „Gaisro tyrimai“ ekspertizės akte yra konstatuota, kad gaisro kilusio įrenginyje priežastis – į antrinio įrenginio HAMMEL Shredder HEM 1250 E technologinę zoną patekęs degus skystis. Teismo vertinimu, šis ekspertizės aktas patvirtina, kad degimo pobūdis rodo, jog įvyko sprogimas, išskirtinai būdingas degiems skysčiams. Ekspertas pažymėjo, kad matomas iš smulkinamojo automobilio ištrykštantis skystis, todėl darytina išvada, kad sprogime dalyvavo tik degūs skysčiai. Teismas pažymėjo, kad aptartame ekspertizės akte taip pat buvo nurodyta, kad labiausiai tikėtina, jog tai buvo smulkinamojo automobilio kuras, likęs kuro talpoje.
  1. Teismas nustatė, kad UAB „Inspecta“ kėlimo įrenginių ekspertas, atsakydamas į klausimus, pažymėjo, kad atlikus įrenginio apžiūrą, įvertinus sprogimo pobūdį bei išanalizavus vaizdinę medžiagą galima daryti išvadą, kad jau anksčiau minėtos Instrukcijos Nr. 61 4.74. p., 4.7.5. p., 4.7.6. p. buvo pažeisti ir degūs skysčiai iš automobilio nebuvo pašalinti ( t. 1., b. l. 38).
  1. Teismas pažymėjo, kad UAB „Gaisro tyrimai“ ekspertizės akte ekspertai analizuodami įvykusį sprogimo pobūdį akcentavo, jog įvykio metu buvo užfiksuoti nesimetriški sklidimo požymiai ir jie yra būdingi degių dujų ar skysčių sprogiems mišiniams, o nebūdingi sprogstamosioms medžiagoms. Tokias aplinkybes akcentuodami ekspertai nepatvirtino gaisro kilimo versijos dėl pašalinių sprogstamųjų medžiagų patekimo. Atliktu 2013-05-16 įvykio jau minėtu ekspertizės aktu taip pat buvo pažymėta, kad skysčiui patekus į pirminį smulkintuvą ir ant transporterio į antrinį smulkintuvą išsiskiria dūmai. Tokiu atveju, įrenginys turėjo būti nedelsiant išjungtas, o išbėgę skysčiai neutralizuoti. Šiuo ekspertizės aktu buvo patvirtinta, kad abu smulkintuvai dirbo tuo pačiu rėžimu iki sprogimo, kuris įvyko po vienos minutės nuo skysčio išsiliejimo, ir buvo patvirtinti Instrukcijos 5. 1, 5.13, 5.1.5 punktų, kurie įspėja, kad pastebėjus dūmų išsiskyrimą ir (ar) neleistinas smulkinimui medžiagas, smulkintuvas turi būti nedelsiant išjungtas, pažeidimai (t. 1., b. l. 78).
  1. Teismas nurodė, kad nagrinėjant bylą buvo apklausti ekspertizes atlikę ekspertai M. R. ir K. L., kurie patvirtino savo ekspertizės metu nustatytas aplinkybes ir duotas išvadas.
  1. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo netikėti šių ekspertų, turinčių specialias žinias šioje srityje, duotomis išvadoms, todėl šiomis išvadomis vadovavosi nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą (CPK 177 str.).
  1. Teismas nurodė, kad ieškovė, įrodinėdama savo ieškinio reikalavimus, bylos metu taip pat pateikė teismui kitą Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau – VGTU) Mechanikos fakulteto Mechanikos inžinerijos katedros atliktą ekspertizės aktą ( t. 2., b. l. 83-85). Šio akto 5 punkte yra pažymėta, kad tiksliai nustatyti gaisro kilimo priežastį būtų neįmanoma. Taip pat pažymėta, kad nustatyti, koks skystis ištryško prieš įvykstant sprogimui iš pirminio smulkinimo įrenginio taip pat neįmanoma. Akto išvadose yra nurodyta, kad įrenginiui dirbant, bet kurio iš išvardintų degiųjų skysčių, t. y. benzino, dyzelinio kuro, mašininės alyvos, važiuoklės tepalo likučiai galėtų patekti į antrinį įrenginį per pirminiame įrenginyje sulaužytų atvirose lauko aikštelėse saugotų automobilių kėbulo elementų uždaras ertmes, kartu su vandeniu, antikorozinės ertmių dangos likučiais ir kitais nešvarumais tik teoriškai. Tačiau ekspertai pažymėjo, kad galimybė, jog skystis, ištryškęs iš pirminio smulkinimo įrenginio, patektų į antrinio smulkinimo įrenginio technologinę zoną bei patektų tokiu kiekiu, kad sukeltų sprogimą yra labai maža. Teismo vertinimu, šiuo ekspertizės aktu ieškovė siekia įrodyti, kad automobilyje, kurį apdorojo įrenginys, degių skysčių nebuvo ir sprogimas įvyko ne dėl degių skysčių buvimo.
  1. Teismas, įvertinęs aptarto akto turinį ir apklausto teismo posėdyje ekspertizę atlikusio eksperto M. J. duotus paaiškinimus, konstatavo, kad šiuo aktu ir eksperto duotais paaiškinimais nėra įrodytos įrenginio sprogimo priežastys. Aptariamu aktu nėra įrodinėjama ir įrodyta, kad nebuvo padaryti pačios ieškovės patvirtintos Instrukcijos Nr. 61 pažeidimai. Kita bylos medžiaga bei ieškovės liudytojo A. V. parodymais ieškovė taip pat neįrodė, kad eksploatuodama įrenginį laikėsi jau anksčiau aptartos Instrukcijos reikalavimų.
  1. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pagal CPK 178 straipsnio nuostatas pareiga paneigti faktus, kuriais buvo atsisakyta išmokėti draudimo išmoką tenka ieškovei, tačiau pastaroji tokios pareigos neįvykdė.
  1. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, konstatavo, kad ieškovė savo ieškinio reikalavimų neįrodė, o atsakovė remdamasi Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 004 85.11 puntu pagrįstai atsisakė ieškovei išmokėti 346 617,50 Lt draudimo išmoką, todėl sprendė, kad ieškovės patikslintas ieškinys atmestinas.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Apeliaciniame skunde ieškovė BUAB „Torlina“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015-07-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą - patenkinti ieškovės patikslintą ieškinį, priteisti iš atsakovės IF P&C Insurance AS, veikiančios per If P&C Insurance AS filialą Lietuvoje, bylinėjimosi išlaidas.
  1. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino KTU Gamybos technologijų katedros ekspertizės aktą, UAB „Gaisro tyrimai“ ekspertizės aktą ir UAB „Inspecta“ ekspertizę, t. y. įvertino juos nevisapusiškai, nesivadovaudamas bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais bei logikos dėsniais, nesilaikė sisteminio tiek šių įrodymų, tiek jų ir kitų byloje esančių įrodymų, vertinimo reikalavimų. Teismas neįvertino, kad pateiktos ekspertų išvados nesudarė pagrindo išvadai, jog iš smulkinamo automobilio nebuvo pašalinti būtent degūs skysčiai, kadangi nė vienas iš atsakovės pateiktų ekspertizės aktų neginčijamai nepatvirtina, koks būtent skystis ištryško iš smulkinto automobilio, nepatvirtina, kad iš automobilio ištryškęs skystis buvo degus;
    1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų sisteminio vertinimo taisyklę, todėl padarė klaidingą išvadą dėl gaisro priežasties, t. y. nepagrįstai sprendė, kad draudiminį įvykį sukėlė neva degus skystis, kuris nebuvo ieškovės pašalintas iš smulkinamo automobilio kėbulo, bei nepagrįstai sprendė, kad buvo poreikis sustabdyti smulkinimo įrengimą, pastebėjus garuojančius darinius, todėl buvo pažeisti Dirbantiems metalo laužo HAMMEL smulkintuvu saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 61 nurodytų saugumo taisyklių reikalavimai;
    1. Pirmosios instancijos teismas sistemiškai ir visapusiškai neįvertinęs atsakovės pateiktų ekspertizės aktų kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais, šių ekspertizės aktų atžvilgiu taip pat netinkamai taikė įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus. Teismas neįvertino, kad remiantis vien atsakovės pateiktais ekspertizės aktais, nebuvo galima daryti išvados, kad draudiminį įvykį sukėlė neva degus skystis;
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad ieškovė pateiktais įrodymais, t. y. VGTU Mechanikos fakulteto Mechanikos inžinerijos katedros atliktu ekspertizės aktu ir jį surašiusio eksperto M. J. paaiškinimais, neįrodė įrenginio sprogimo priežasties bei neįrodinėjo, kad nepažeidė Dirbantiems metalo laužo HAMMEL smulkintuvu saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 61 4.7 p. numatytų saugumo taisyklių.
  1. Atsiliepime į ieškovės BUAB „Torlina“ apeliacinį skundą atsakovė IF P&C Insurance AS, veikianti per If P&C Insurance AS filialą Lietuvoje, prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti Kauno apygardos teismo 2015-07-07 sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino visus bylos įrodymus ir priimdamas sprendimą pagrįstai ir motyvuotai rėmėsi ekspertų išvadomis. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantei, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės.
  1. Lietuvos apeliaciniame teisme 2016-03-25 gautas ieškovės BUAB „Torlina“ prašymas dėl ekspertizės skyrimo.
  1. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-05-02 nutartimi nutarė paskirti byloje ekspertizę, ekspertizę atlikti pavesti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro Ekspertinių tyrimų skyriui.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

6Dėl draudiko atsakomybės

  1. CK 6.1014 straipsnis reglamentuoja atleidimą nuo draudimo išmokos mokėjimo. Įstatymas gali nustatyti atvejus, kuriais draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo dėl to, kad draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo ar naudos gavėjo didelio neatsargumo (CK 6.1014 str. 2 d.). Įstatymai gali nustatyti ir kitus atleidimo nuo draudimo išmokos mokėjimo atvejus (CK 6.1014 str. 6 d.). Draudimo įstatymo taip pat 96 straipsnis reglamentuoja draudimo išmokos mokėjimą.
  1. Įmonių ir organizacijų turto draudimo liudijime (polise) serija IT Nr. 00030732 nurodyta, kad ieškovės ir atsakovės sudarytos draudimo sutarties dalys yra If P&C Insurance AS filialo Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklės Nr. 004 ir šis liudijimas. Paminėtos Taisyklės reglamentuoja draudimo išmokos nemokėjimą ir mažinimą.
  1. Atsakovė 2013-09-02 pranešimu Nr. IF/CPM0000003 ir 2013-10-07 pranešimu Nr. IF/CPM0000003 atsisakė mokėti ieškovei draudimo išmoką, nurodydama, kad dėl 2013-05-16 įvykio, kurio metu sprogo gamybinis įrenginys HAMMEL Shredder VB 950 E su antriniu įrenginiu HAMMEL Shredder VB 1250 E, darytina išvada, jog įvykio metu buvo šiurkščiai (iš esmės) pažeisti Taisyklėse įtvirtinti saugumo reikalavimai, gamintojo HAMMEL įrenginio naudojimo instrukcija, taip pat Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių ir Eksploatuoti netinkamo transporto priemonių tvarkymo taisyklių reikalavimai, ko pasėkoje įvyko sprogimas ( t. y. priežastinis ryšys tarp minėtų pažeidimų ir įvykusio sprogimo yra akivaizdus), todėl draudikas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 96 str. 6 d. ir Taisyklių 85.11 p., atsisakė išmokėti UAB „Torlina“ draudimo išmoką dėl 2013-05-16 įvykio (t. 1, b. l. 35-37, 65-69).
  1. Draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 96 str. 6 d., redakcija galiojusi nuo 2013-05-07 iki 2013-07-13).
  1. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė, atsisakydama mokėti draudimo išmoką, rėmėsi ekspertų išvadomis, su smulkinimo įrenginiais dirbusio ieškovės darbuotojo A. V. parodymais.

7Dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo

  1. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas civilinę bylą išnagrinėjo sistemiškai ir visapusiškai neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų. Teisėjų kolegija laiko šiuos apelianto argumentus nepagrįstais dėl sekančių priežasčių.
  1. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visumos pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-08-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015-05-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.). Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).
  1. Teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymas nenustato, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008, kt.). Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes.
  1. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2012; 2015-02-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2015 ir kt.).
  1. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo teiginys, kad nagrinėjamoje byloje pagal CPK 178 straipsnio nuostatas pareiga paneigti faktus, kuriais buvo atsisakyta išmokėti draudimo išmoką tenka ieškovei, tačiau pastaroji tokios pareigos neįvykdė, teisingas tik iš dalies. Pirmiausia draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo. Draudikui įrodžius aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos mokėjimo, ir draudėjui nurodytų aplinkybių nepaneigus, draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos.
  1. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime teisingai rėmėsi byloje pateiktais įrodymais ir pagrįstai darė išvadą, kad atsakovė pagrįstai atsisakė mokėti draudimo išmoką. Apeliacinės instancijos teisme atliktos ekspertizės akto išvados nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovė pagrįstai atsisakė mokėti draudimo išmoką.

8Dėl Instrukcijos reikalavimų laikymosi 2013-05-16 įvykio metu ir ekspertizės aktų išvadų

  1. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad draudiminį įvykį sukėlė neva degus skystis, kuris nebuvo ieškovės pašalintas iš smulkinamo automobilio kėbulo, bei nepagrįstai sprendė, kad buvo poreikis sustabdyti smulkinimo įrengimą, pastebėjus garuojančius darinius, todėl buvo pažeisti Dirbantiems metalo laužo HAMMEL smulkintuvu saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 61 nustatyti saugumo taisyklių reikalavimai.
  1. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės 2012-10-31 įsakymu Nr. 12/10/31-1ds patvirtintoje „Dirbantiems metalo laužo HAMMEL smulkintuvu saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 61“ (tekste – Instrukcija) V. skyrius reglamentuoja darbuotojo veiksmus avariniai (ypatingais) atvejais. Instrukcijos 5.1 punkto 5.1.3. papunktyje nustatyta, kad nedelsiant išjungti smulkintuvą, paspaudžiant „Avarinio STOP“ mygtuką, po to atjungti įrenginį kirtikliu pastebėjus dūmų išsiskyrimą, taip pat pastebėjus neleistinas smulkinimui medžiagas (Instrukcijos 5.1 punkto 5.1.5. papunktis). Kauno technologijos universiteto Gamybos technologijų katedros ekspertizės akto 2 punkte nustatyta, kad skysčiui patekus į pirminį smulkintuvą VB 950 E ir ant transporterio į antrinį smulkintuvą HEM 1250 E išsiskiria dūmai. Čia pagal instrukciją turėjo būti nedelsiant išjungti abu įrenginiai, o išbėgę skysčiai neutralizuoti. Tuo tarpu, pirminis ir antrinis smulkintuvai dirbo tuo pačiu režimu iki sprogimo, kuris įvyksta lygiai po vienos minutės nuo skysčio išsiliejimo.
  1. Nurodytos Kauno technologijos universiteto Gamybos technologijų katedros ekspertizės akto išvados nepaneigia nei Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mechanikos fakulteto Mechanikos inžinerijos katedros ekspertizės aktas, nei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro Ekspertinių tyrimų skyriaus ekspertizės aktas.
  1. Teisėjų kolegijos vertinimu, dirbęs su įrenginiu ieškovės darbuotojas, būdamas rūpestingas ir apdairus asmuo, nuolatos kontroliuodamas darbo zonos saugumą, išlaikydamas budrumą galimiems pavojams, tinkamai vykdydamas Instrukcijoje nustatytus reikalavimus būtų galėjęs pastebėti iš įrenginio ištrykštantį skysti bei dūmus ir išjungti įrenginį - tokiu būdu būtų išvengta sprogimo ir jo pasėkoje kilusio gaisro bei įrenginio sugadinimo.
  1. Pirmosios instancijos teismo apklaustas liudytoju su smulkinimo įrenginiais 2013-05-16 įvykio metu dirbęs ieškovės darbuotojas A. V. parodė, kad nematė iš smulkinimo įrenginio išsiliejusio skysčio, rūkstančių dūmų, pačio sprogimo, kadangi buvo nusisukęs. Pateikti į bylą įvykio vaizdo įrašas ir kiti įrodymai patvirtina, kad A. V., tinkamai pagal Instrukciją atlikdamas darbą su smulkinimo įrenginiais, turėjo ir privalėjo pastebėti iš smulkinimo įrenginio išsiliejusį skystį, rūkstančius dūmus ir išjungti smulkinimo įrenginius.
  1. Nurodytos nustatytos byloje aplinkybės patvirtina, kad 2013-05-16 įvykio metu dirbant su smulkinimo įrenginiais nebuvo laikomasi Instrukcijos reikalavimų ir tai yra pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką.
  1. Apeliantė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino KTU Gamybos technologijų katedros ekspertizės aktą, UAB „Gaisro tyrimai“ ekspertizės aktą ir UAB „Inspecta“ ekspertizę, t. y. įvertino juos nevisapusiškai, nesivadovaudamas bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais bei logikos dėsniais, nesilaikė sisteminio tiek šių įrodymų, tiek jų ir kitų byloje esančių įrodymų, vertinimo reikalavimų, teismas taip pat neįvertino, kad pateiktos ekspertų išvados nesudarė pagrindo išvadai, jog iš smulkinamo automobilio nebuvo pašalinti būtent degūs skysčiai, kadangi nė vienas iš atsakovės pateiktų ekspertizės aktų neginčijamai nepatvirtino, koks būtent skystis ištryško iš smulkinto automobilio, nepatvirtino, kad iš automobilio ištryškęs skystis buvo degus. Teisėjų kolegija laiko šiuos apeliantės argumentus nepagrįstais.
  1. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016).
  1. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju, iki priimant skundžiamą sprendimą, buvo atliktos keturios ekspertizės: Kauno technologijos universiteto Gamybos technologijų katedros docento dr. M. R. ekspertizė (t. 1, b. l. 39-43), UAB „Inospecta“ Kėlimo įrenginių grupės vadovo, eksperto V. Š. 2013-08-05 ekspertizės aktas (t. 1, b. l. 38), UAB „Gaisriniai tyrimai“ K. L. 2013-08-21 ekspertizės aktas (t. 1, b. l. 44-63), Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mechanikos fakulteto Mechanikos inžinerijos katedros dekano M. J. 2015-01-07 ekspertizės aktas (t. 2, b. l. 83-85). Be to, kaip minėta Lietuvos apeliacinis teismas 2016-05-02 nutartimi nutarė paskirti byloje ekspertizę, ekspertizę atlikti pavesti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro Ekspertinių tyrimų skyriui. Gautame 2016-11-04 teismo ekspertizės akte nurodyta, kad tikėtina, jog gaisras galėjo kilti dėl nenustatytų skysčių ir medžiagų, patekusių ant galimai dėl avarinio darbo režimo įkaitusių antrinio smulkinimo įrenginio detalių ir medžiagų paviršiaus, užsiliepsnojimo.
  1. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad visos paminėtos ekspertizės buvo atliktos kvalifikuotų ekspertų, turinčių specialių mokslo ir technikos žinių. Kauno technologijos universiteto, UAB „Inospecta“ ir UAB „Gaisriniai tyrimai“ pateiktuose ekspertizės aktuose pateiktos vienodos, nuoseklios, viena kitai neprieštaraujančios išvados, pagrįstos išsamiu įvykio vietos ištyrimu, įvykio vietos vaizdo įrašu bei BUAB „Torlina“ dokumentais. Tuo tarpu, Vilniaus Gedimino technikos universiteto ekspertizės išvados 5 punkte nurodyta, kad tiksliai nustatyti gaisro kilimo priežastį būtų neįmanoma. Taip pat pažymėta, kad nustatyti, koks skystis ištryško prieš įvykstant sprogimui iš pirminio smulkinimo įrenginio taip pat neįmanoma. Be to, akto išvadose nurodyta, kad įrenginiui dirbant, bet kurio iš išvardintų degiųjų skysčių, t. y. benzino, dyzelinio kuro, mašininės alyvos, važiuoklės tepalo likučiai galėtų patekti į antrinį įrenginį per pirminiame įrenginyje sulaužytų atvirose lauko aikštelėse saugotų automobilių kėbulo elementų uždaras ertmes, kartu su vandeniu, antikorozinės ertmių dangos likučiais ir kitais nešvarumais tik teoriškai. Galimybė, jog skystis, ištryškęs iš pirminio smulkinimo įrenginio, patektų į antrinio smulkinimo įrenginio technologinę zoną bei patektų tokiu kiekiu, kad sukeltų sprogimą yra labai maža.
  1. Pagal bylos duomenis nustatyta, jog UAB „Gaisriniai tyrimai“ 2015-02-23 raštas „Dėl 2015-01-07 VGTU Mechanikos fakulteto Mechanikos inžinerijos katedros parengto ekspertizės akto“ patvirtina, kad smulkinimo įrenginio naudojimo instrukcijoje numatyta, kad iš automobilių kėbulų turi būti pašalinti visi degūs skysčiai, todėl tai yra tiesioginis pavojus kilti gaisrui (sprogimui). Dėl to tai nėra tik teorinė galimybė degiems skysčiams patekti į smulkinimo įrenginį ir įvykti jų užsidegimui (sprogimui). Bet kokia nustatyta degių skysčių patekimo į įrenginį tikimybė yra teorinė, bet negalima neigti, kad pažeidus technologinį procesą (pvz., dėl žmogiškojo veiksnio) gali kilti gaisras (sprogimas). Tai nėra atsitiktinumas, nes smulkinant kitus automobilių kėbulus panašių skysčio išsiliejimų nebuvo, o šiam išsiliejus, po trumpo laikotarpio įvyko sprogimas (t. 2, b. l. 142-143). Dėl to laikytini nepagrįstais apeliantės argumentai, kad nė vienas iš atsakovės pateiktų ekspertizės aktų neginčijamai nepatvirtino, koks būtent skystis ištryško iš smulkinto automobilio, nepatvirtino, kad iš automobilio ištryškęs skystis buvo degus.
  1. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad VGTU Mechanikos fakulteto Mechanikos inžinerijos katedros ekspertizės aktas ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro Ekspertinių tyrimų skyriaus ekspertizės aktas nepaneigia KTU Gamybos technologijų katedros ekspertizės akto, UAB „Gaisro tyrimai“ ekspertizės akto ir UAB „Inspecta“ atsakymų į užduotus klausimus išvadų. Aplinkybė, kad vieni ekspertai negalėjo nustatyti smulkinimo įrenginio sprogimo priežasties nereiškia, kad tokios priežasties negali nustatyti kiti ekspertai. Įvykio vaizdo įrašas patvirtina, kad sprogimas įvyko po iš smulkinimo įrenginio išsiliejusio skysčio, rūkstančių dūmų. Tai akivaizdžiai rodo, kad sprogimas turėjo priežastį. Teisėjų kolegijos nuomone, KTU Gamybos technologijų katedros ir UAB „Gaisro tyrimai“ ekspertizės aktai yra išsamesni ir labiau argumentuoti nei VGTU Mechanikos fakulteto Mechanikos inžinerijos katedros ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro Ekspertinių tyrimų skyriaus ekspertizės aktai. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą ekspertizės aktus sprendžia, kad KTU Gamybos technologijų katedros ir UAB „Gaisro tyrimai“ ekspertizės aktai parengti pagal detalesnį ir visapusiškesnį 2013-05-16 įvykio aplinkybių tyrimą nei VGTU Mechanikos fakulteto Mechanikos inžinerijos katedros ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro Ekspertinių tyrimų skyriaus ekspertizės aktai. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi KTU Gamybos technologijų katedros ekspertizės akto, UAB „Gaisro tyrimai“ ekspertizės akto ir UAB „Inspecta“ atsakymų į užduotus klausimus išvadomis.
  1. Įstatymas nenustato, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008, kt.). Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes.
  1. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą sprendžia, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog eksploatuodama įrenginį ieškovė nesilaikė Instrukcijos reikalavimų ir tokiais savo veiksmais pažeidė draudimo sutartį, todėl atsakovė, vadovaudamasi Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 004 85.11 punktu, pagrįstai atsisakė ieškovei išmokėti draudimo išmoką.

9Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų

  1. Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti.

10Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo

  1. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagal ieškovės BUAB ,,Torlina“ ieškinį atsakovei IF P&C Insurance AS, veikiančiai per If P&C Insurance AS filialą Lietuvoje, dėl draudimo išmokos priteisimo, priešingai nei teigia apeliantė, iš esmės tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

11Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).
  1. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą (nutartį) sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme apeliantei nepriteistinas (CPK 93, 98 str.).
  1. Atsakovė IF P&C Insurance AS, veikianti per If P&C Insurance AS filialą Lietuvoje, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepateikė, todėl dėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimo byloje nesprendžiama.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

13Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai