Byla 2S-61-577/2012
Dėl priverstinio skolos išieškojimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų V. J. (V. J.), G. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria tenkintas kreditoriaus Y. S. pakartotinis pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo,

Nustatė

2Pareiškėjas (kreditorius) Y. S. kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą su pakartotiniu pareiškimu ir prašė parduoti iš varžytynių įkeistą hipotekos lakštu Nr. 01/1/2009/0017625 nekilnojamąjį turtą – butą, esantį ( - ) ir išieškoti iš skolininkų 70 000 eurų negrąžintos skolos, 12 600 eurų delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už laikotarpį nu bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 132 Lt žyminio mokesčio bei 800 Lt išlaidų už advokato pagalbą.

3Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėja 2011-08-16 nutartimi nutarė išieškoti skolą: 70 000 eurų negrąžintą skolą, 12 600 eurų delspinigius, 132 Lt žyminį mokestį bei 800 Lt išlaidų už advokato pagalbą, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. 2011-08-16, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamą turtą, priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą nekilnojamąjį daiktą: butą, esantį ( - ), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį V. J. ir G. D.. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-06-30 nutartimi minėtas įkeistas nekilnojamasis daiktas buvo areštuotas, kad nutartis skolininkams buvo įteikta 2010-07-08 pasirašytinai, tačiau hipoteka užtikrinta prievolė nebuvo įvykdyta, atsižvelgdamas į tai, tenkino kreditoriaus prašymą.

4Suinteresuoti asmenys atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir priteisti iš Y. S. bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantai įvykdė visus įsipareigojimus pagal paskolos sutartį ir grąžino kreditoriui visą jo reikalaujamą sumą. Tai patvirtina 2011-06-27 Y. S. pareiškimas. Tuo pagrindu juos atstovaujantis advokatas kreipėsi į kreditorių dėl nuosavybės teise priklausančio buto hipotekos išregistravimo. Tačiau kreditorius kreipėsi į teismą su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio išieškojimo. Hipotekos teisėja priėmė skundžiamą nutartį neįsitikinusi, kad yra visos sąlygos tenkinti kreditoriaus pakartotinį prašymą, nors suinteresuoti asmenys pateikė rašytinį įrodymą, kad skola kreditoriui grąžinta ir pastarasis neturi jokių pretenzijų. Atsižvelgiant į nurodytą, skundžiama nutartis yra nepagrįsta.

5Kreditorius J. S. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad skolininkai įsiskolinimo nėra grąžinę, pridėtas pareiškimas yra suklastotas, todėl prašo atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą, išreikalauti iš skolininkų kreditoriaus 2011-06-27 pareiškimo originalą, skirti suinteresuotiems asmenims ir jų atstovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

6Atskirasis skundas atmestinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

8Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nukreipė išieškojimą į kreditoriaus Y. S. pakartotiniame pareiškime nurodytą skolininkams V. J. ir G. D. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą dėl 70 000 eurų negrąžintos skolos, 12 600 eurų delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už laikotarpį nu bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 132 Lt žyminio mokesčio bei 800 Lt išlaidų už advokato pagalbą išieškojimo.

9Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kreditorius Y. S. su V. J. ir G. D. 2009-10-07 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią paskolos davėjas paskolino paskolos gavėjams 70 000 eurų. Pagal šios sutarties 4 p. šalių susitarimu vėluojant grąžinti paskolą, paskolos gavėjai įsipareigojo mokėti paskolos davėjui 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo negrąžintos paskolos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Paskolos grąžinimo terminas – 2010-04-15 (b.l. 15). Prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymas buvo užtikrintas įkeistu nekilnojamuoju turtu, t.y. butu, kurio unikalus Nr. ( - ). Skolininkai paskolos negrąžino, todėl kreditorius kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriuo prašė areštuoti įkeistą hipotekos lakštu Nr. 01/1/2009/0017625 turtą – butą, kurio unikalus ( - ), ir išieškoti iš skolininkų 70 000 eurų negrąžintos skolos, 12 600 eurų delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 132 Lt žyminio mokesčio bei 800 Lt išlaidų už advokato pagalbą (b.l. 12). Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėja 2010-06-30 nutartimi šį pareiškimą tenkino. Kadangi per vieną mėnesį nuo įspėjimo įteikimo dienos skolininkai kreditoriui skolos negrąžino, nesumokėjo delspinigių, kreditorius kreipėsi su pakartotiniu pareiškimu dėl skolos išieškojimo (b.l. 69-70). Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėja 2011-08-16 nutartimi nutarė išieškoti skolą: 70 000 eurų negrąžintą skolą, 12 600 eurų delspinigius, 132 Lt žyminį mokestį bei 800 Lt išlaidų už advokato pagalbą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos skolos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. 2011-08-16, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamą turtą, priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą nekilnojamąjį daiktą: butą, esantį ( - ), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį V. J. ir G. D. (b.l. 77-78).

10Skolininkai savo atskirąjį skundą grindžia tuo, kad kreditoriui skola buvo grąžinta ir jis nepagrįstai kreipėsi su pakartotiniu pareiškimu į teismą, o pastarasis neteisėtai ir nepagrįstai, turėdamas rašytinius dokumentus, kad paskola grąžinta, priėmė skundžiamą nutartį.

11Specialiosios proceso teisės normos (CPK XXXVI skyrius), nustatančios bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo tvarką, skirtos užtikrinti hipotekos institutą sudarančių materialiosios teisės normų, suteikiančių hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, įgyvendinimą – hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka. CPK 558 str. reglamentuojama pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka, t.y. CK 4.192 str. nustatytos hipotekos kreditoriaus teisės kreiptis dėl skolos išieškojimo įgyvendinimo procedūra. Gavęs kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto, hipotekos teisėjas privalo patikrinti, ar kreditoriaus reikalavimas pradėti išieškojimą yra pagrįstas. Įkeisto daikto areštas yra privaloma šios procedūros dalis, tačiau neatskiriama jos dalis yra ir skolininko bei įkaito davėjo įspėjimas apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą – nurodytos teisės normos pagrindu priimta nutartimi hipotekos teisėjas ne tik areštuoja įkeistą daiktą, bet ir įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduodamas iš varžytynių arba perduodamas kreditoriui administruoti. Įspėjimas, kuris suteikia skolininkui galimybę įvykdyti prievolę ir taip išvengti priverstinio išieškojimo iš įkeisto daikto, turi būti jam įteiktas, ir tai taip pat yra privaloma sąlyga išieškojimo iš įkeisto turto procedūrai pradėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Per minėtoje nutartyje nurodytą vieno mėnesio įspėjimo terminą skolininkai skolos, delspinigių negrąžino, todėl kreditorius su pakartotiniu pareiškimu kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

12Plėtodamas šių taisyklių aiškinimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nurodytos teismų praktikos nuostatos negali būti suprantamos kaip paneigiančios hipotekos bylų, kaip teismo veiklos vykdant teisingumą, esmę ir hipotekos teisėjo vaidmenį apribojančios tik formalių veiksmų atlikimu. Hipotekos bylą nagrinėjantis teisėjas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turi pareigą ir teisę veikti ex officio, kai to reikalauja viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2010). Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 str. įtvirtintus sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008-02-29 Nr. 3K-3-211/2008). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skolininkai V. J. ir G. D. sudarė paskolos sutartį su kreditoriumi Y. S., abi sutarties šalys yra fiziniai asmenys. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp šalių buvo sudarytos paskolos ir hipotekos vartojimo sutartys.

13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia klausimų, kilusių tarp hipotekos šalių ginčų. Hipotekos teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą. CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti. Taigi ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010). Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 str. 1 d.). Tokia nuostata yra įtvirtinta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005). Tai reiškia, kad ginčas reikalavimo teisės ir kiti iš sutarties kilę ginčai yra nagrinėtini CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka.

14Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu teisėjai duomenų apie tai, kad skola grąžinta, pateikta nebuvo; iš dokumentų registracijos matyti, kad skolininkų prašymas dėl hipotekos išregistravimo gautas hipotekos skyriuje nors ir skundžiamos nutarties priėmimo dieną, tačiau žymiai vėliau; kokių nors kitų duomenų apie tai, kad hipotekos teisėja būtų anksčiau informuota apie CK 4.197 str. numatytus hipotekos pasibaigimo pagrindus, byloje nėra. Esant nustatytam, spręsti, kad skundžiama nutartis yra neteisėta, priimta pažeidžiant civilinio kodekso normų, CK 4.197 str. 2 d. 1 p. reikalavimus, kaip nurodo apeliantų atstovas, nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad hipotekos išregistravimo procedūrą reglamentuoja CPK 554, 565 str. str. bei LR Vyriausybės 2001-10-18 nutarimu Nr. 1246 „Dėl Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatų 49-58 p. (nuostatų skyrius „Hipotekos pakeitimo registravimas ir hipotekos išregistravimas“); būtent minėtose įstatyminėse nuostatose nustatyta tvarka prašymas baigti hipoteką ir turi būti nagrinėjamas hipotekos teisėjo.

15Dėl aukščiau nurodytų argumentų atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

16Vilniaus apygardos teismo teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 336, 329, 331, 337-339 str.,

Nutarė

17Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai