Byla e2-37-913/2017
Dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo

1Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Gasparavičienė, sekretoriaujant Aleksandrai Gromadskai, dalyvaujant ieškovei L. B., jos atstovei advokato padėjėjai Eglei Sabaliauskienei, atsakovo UAB „Virema“ atstovei direktorei Gabrielei Griauzdaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ieškinį UAB „Virema“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2Ieškovė L. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Virema“, kuriuo prašo pripažinti ieškovės L. B. atleidimą iš darbo atsakovo UAB „Virema“ priimto 2016 m. rugsėjo 24 d. įsakymo pagrindu pagal DK 107 str. 1 d. neteisėtu; grąžinti ieškovę L. B. į pirmesnį darbą; priteisti iš atsakovo UAB „Virema“ ieškovės L. B. naudai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovo UAB „Virema“ ieškovės L. B. naudai 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovo UAB „Virema“ ieškovės L. B. naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovė nurodė, jog 2016 m. rugpjūčio 18 d. Darbo sutarties Nr. ( - ) pagrindu buvo įdarbinta atsakovo UAB „Virema“ įmonėje pagal neterminuotą darbo sutartį pagalbinės darbininkės pareigose. Pagal darbo sutartį ieškovė pradėjo dirbti 2016 m. rugpjūčio 20 d., faktinė darbo vieta buvo kavinėje „Euro Pub Seklyčia“, esančioje adresu ( - ). Darbo sutartimi buvo numatytas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis. Jokių pareiginių nuostatų ieškovė nėra pasirašiusi, jos darbo funkcijos buvo apibūdintos nekonkrečiai, ieškovė buvo informuota, kad turės plauti indus, tačiau be indų plovimo turėjo plauti kavinės salę, tualetus, virtuvę, koridorius ir pan. Jai pavestą darbą dirbo sąžiningai, jokių nusiskundimų nesulaukė. 2016 m. rugsėjo 21 d. kavinės direktorei Gabrielei Griauzdaitei ieškovė žodžiu pranešė, kad yra nėščia. Tą pačią dieną, t.y. 2016 m. rugsėjo 21 d. pasirašytai jai buvo įteiktas prašymas pateikti nėštumą patvirtinančią pažymą per penkias darbo dienas. Nepaisant to, 2016 m. rugsėjo 25 d. (sekmadienį) ieškovei paskambino UAB „Virema“ akcininkas Ruslanas, kurio pavardės ieškovė nežino, kuris informavo, kad kitą dieną ji gali į darbą nebeateiti, kadangi nuo 2016 m. rugsėjo 24 d. yra atleista. 2016 m. rugsėjo 27 d. ieškovei buvo išduotas Medicininis pažymėjimas Nr. ( - ) apie tai, kad yra nėščia, tačiau šio pažymėjimo ieškovė jau neturėjo kam įteikti, nes iš darbo buvo atleista. Ieškovė pažymi, kad įsakymo apie atleidimą iš darbo nėra gavusi iki šios dienos, apie atleidimą buvo informuota telefonu, o kokiu pagrindu buvo atleista iš darbo sužinojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriuje. 2016 m. rugsėjo 27 d. ieškovė nuėjo į Utenos darbo biržą ir sužinojo, jog darbdavys UAB „Virema“ yra pateikęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai duomenis apie tai, kad ieškovė iš darbo yra atleista pagal DK 127 str. 1 d., t.y. pačios pareiškimu. Po dviejų ar trijų dienų vėl nuėjusi į Utenos darbo biržą sužinojo, kad UAB „Virema“ pakeitė atleidimo pagrindą ir yra pateikęs duomenis, kad iš darbo ieškovė atleista DK 107 str. 1 d. pagrindu, t.y. nepatenkinamai įvertinus išbandomojo laikotarpio rezultatus. Ieškovė nurodo, kad atsakovas UAB „Virema“ ją atleido iš darbo nepagrįstai ir neteisėtai, darbdavys nesilaikė įstatymo reikalavimų ir darbo sutartį nutraukė akivaizdžiai pažeidžiant Darbo kodekso nuostatas bei reikalavimus. Ieškovė 2016 m. rugsėjo 21 d. informavo darbdavį žodžiu, jog laukiasi, ką patvirtina tą pačią dieną atsakovo surašytas prašymas pateikti nėštumą įrodančią pažymą per penkių darbo dienų laikotarpį. Nurodytą pažymą ieškovė gavo 2016 m. rugsėjo 27 d., tačiau jau neturėjo kam jos pateikti, kadangi nepasibaigus šiam terminui iš darbo buvo atleista. DK 132 str. 1 d. numato, kad darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą. Apie ieškovės nėštumą darbdavys buvo informuotas, pats raštu įpareigojo pateikti tai įrodančius duomenis nustatęs penkių darbo dienų terminą. Tačiau nesulaukęs šio termino pabaigos atsakovas nutraukė darbo sutartį ieškovei nežinomu pagrindu, užkirsdamas kelią jai pateikti pažymą apie nėštumą, kas laikytina Darbo kodekso nuostatų pažeidimu. Iš 2016 m. spalio 26 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus pažymos matyti, kad iš darbo ieškovė atleista DK 107 str. 1 d. pagrindu. Šio straipsnio nuostatos numato, kad jeigu darbdavys pripažino, kad išbandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki išbadymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas, ir nemokėti jam išeitinės išmokos. Ieškovė pažymi, kad atsakovas apie atleidimą iš darbo nurodytu pagrindu jos neįspėjo, o tik iš vakaro telefonu informavo, kad yra atleista nuo 2016 m. rugsėjo 24 d. Kas taip pat laikytina Darbo kodekso nuostatų šiurkščiu pažeidimu. Mano, kad jos atleidimas iš darbo DK 107 str. 1 d. pagrindu pripažintinas nepagrįstu, todėl ieškovė grąžintina į pirmesnį darbą. Nuo atleidimo iš darbo ieškovė niekur nebuvo įsidarbinusi, todėl prašo priteisti jai priklausančią išmoką už priverstinės pravaikštos laiką. Be to, DK 250 str. pagrindu prašo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, kurią vertina 500 Eur dydžio suma. Dėl atsakovo jos atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų patyrė moralinę skriaudą, pažeminimą, netikrumo dėl savo ateities jausmą. Kadangi iš darbo buvo atleista nepagrįstai, jos nėštumo laikotarpiu, patyrė didžiulį stresą, ko pasekoje laikotarpyje nuo 2016 m. spalio 4 d. iki 2016 m. spalio 7 d. gulėjo ligoninėje dėl gresiančio persileidimo. Nurodo, jog atsakovas praktiškai iš ieškovės pasityčiojo, apkalbas iš svetimų žmonių ieškovė nuolatos girdi iki šiol, taigi yra diskriminuojama kitų darbuotojų atžvilgiu, kadangi buvo atleista iš darbo dėl nėštumo, o ne todėl, kad blogai atliko jai pavestą darbą. Taip pasielgdamas atsakovas paliko ieškovę be socialinių išmokų, nepagalvojęs apie tai, kad ji neturės normalių socialinių garantijų augindama vaiką. Kita vertus, teisminis bylinėjimasis taip pat verčia ieškovę nervintis ir pergyventi, o esant nėščiai tai gali atsiliepti ne tik būsimo vaiko, bet ir jos sveikatai.

3Atsakovas UAB „Virema“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka. Paaiškino, jog ieškinyje nurodytos netikslios faktinės aplinkybės, kurias išsiaiškinus, atsakovo nuomone, ieškovė buvo atleista pagrįstai ir teisėtai, laikantis Darbo kodekse nurodytų reikalavimų. Visų pirma tikslintina aplinkybė, kad 2016-08-18 su L. B. sudaryta darbo sutartis Nr. ( - ) buvo nutraukta dėl nepatenkinamų bandomojo laikotarpio rezultatų. Sudarius darbo sutartį su ieškove ir šiai atliekant jos darbo funkcijas, buvo nuolat pastebimas nepagarbus L. B. elgesys su kitais darbovietės kolektyvo nariais, nuolatinis necenzūrinių žodžių vartojimas ir dažnas rūkymas darbo metu, nekokybiškai atliekami darbai – gauti nusiskundimai iš klientų dėl nešvariai išplautų indų ar įrankių, dėl ko dalį jai priskirtų darbų tekdavę atlikti kitiems darbuotojams. Tokie buvusios darbuotojos veiksmai laikytini neabejotinai nepriimtinais ir netinamais atliekant jos darbo funkcijas, kolektyve ji vertintina kaip konfliktiška asmenybė, ne tik netinkamai atliekanti savo darbo funkcijas (pagalbinė darbuotoja), bet trukdanti ir kitiems, dėl ko nukentėjo ir kitų darbuotojų darbo našumas. Ieškovei tiek asmeniškai, tiek girdint kitiems darbuotojams buvo duodamos žodinės pastabos tačiau situacija nesikeitė. Atsižvelgiant į tokias situacijos aplinkybes šios darbuotojos atžvilgiu buvo užpildyta bandomojo laikotarpio įvertinimo forma, kuria remiantis padaryta išvada, kad L. B. dėl savo asmeninių savybių nesugeba ir negali atlikti darbo, dėl kurio buvo sulygta sudarant darbo sutartį, po to atitinkamai buvo priimtas UAB „Virema“ direktorės įsakymas atleisti ieškovę, parengtas pranešimas apie darbo sutarties nutraukimą. Pabrėžiamas faktas, jog kai darbuotojai žodžiu pranešė apie jos bandomojo laikotarpio vertinimą ir su juo L. B. supažindino žodžiu, norėjo pateikti raštišką formą pasirašyti, tačiau ji kategoriškai šiurkščiu tonu pareiškė, kad nepasirašinės jokių dokumentų ir teigė, jog yra nėščia, dabar jos „niekaip negalėsime atleisti“ (nors nėštumo faktą jokių pagrindžiančių įrodymų įmonei niekada nebuvo pateikusi, apie nėštumą išgirdo pirmą kartą jau priėmus įsakymą dėl ieškovės atleidimo). Atsakovas nurodo, kad pagal DK 132 straipsnio 1 dalį, nustatančią garantijas nėščioms moterims, draudžiama nutraukti darbo sutartį su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms. Taigi akivaizdu, kad 2016-09-21 įspėję ieškovę, turėjo įstatymais garantuojamą teisę nutraukti darbo sutartį nuo 2016-09-24, nepažeisdami įstatyminio reglamentavimo sudarė L. B. atsisakymo susipažinti su bandomojo laikotarpio vertinimu bei pranešimu apie darbo sutarties nutraukimą aktą, kurį pasirašė ir paliudijo komisija, sudaryta iš įmonės darbuotojų: S. M., V. P. ir direktorės Gabrielės Griauzdaitės. Atsakovas pažymi, kad net esant atsakovui palankiam įstatyminiam reglamentavimui, turėdami teisę nutraukti darbo santykius, norėjo į situaciją žvelgti draugiškai ir supratingai: šios darbuotojos prašė pažymos, paliudijančios apie jos nėštumą, net įteikė raštišką prašymą dėl šios pažymos pristatymo, tačiau žinodami darbuotojos atsakomybės stoką, abejojo, ar apskritai tokia pažyma būtų buvusi kada nors pateikta. Atsakovas pažymi, kas ieškovės L. B. atleidimas yra laikytinas visiškai pagrįstu ir teisėtu, net ir tuo atveju, jeigu ji yra pastojusi, kadangi UAB „Virema“ direktorė Gabrielė Griauzdaitė priėmė įsakymą nutraukti darbo sutartį su ieškove tada, kai jai nebuvo pateikta medicinos pažyma apie L. B. nėštumą, be to, nebuvo apskritai jokių žinių apie galimą L. B. nėštumą. Kartu su ieškiniu nėra pateikta įrodymų, kuriems esant būtų konstatuotina, jog ieškovė po darbo sutarties nutraukimo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, būtų pabloginta jos reputacija ar būtų sumažėję bendravimo galimybių, nėra aišku, kokiu būdu ji galėtų būti diskriminuojama. Vienas faktas, kad ieškovė keturias dienas praleido ligoninėje dėl galimai gresiančio persileidimo nėra sietinas su atleidimu iš darbo, kadangi persileidimas gali grėsti dėl daugelio priežasčių, įskaitant ir alkoholio vartojimą – kas itin būdinga L. B. – ir tai turėtų būti laikoma pačios L. B. kalte. Be to, ieškovė nurodo, kad nuvykusi š Utenos darbo biržos skyrių sužinojo, jog UAB „Virema“ yra pateikęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai duomenis apie tai, kad ji iš darbo yra atleista pagal DK 127 str. 1 d., t.y. jos pačios pareiškimu, vėliau paaiškėjo, kad ieškovė atleista DK 107 str. 1 d. Atsakovas pažymi, kad atleidimo pagrindą ieškovė galėjo ir turėjo žinoti jau 2016-09-21 dieną, kai buvo jai pateikta Bandomojo laikotarpio vertinimo forma ir Pranešimas apie darbo sutarties nutraukimą, kadangi ieškovė nesutiko su jos bandomojo laikotarpio įvertinimu, nenorėjo tikėti, kad su ja sudaryta darbo sutartis gali būti nutraukta, aktualių jai teikiamų raštų nepriėmė, atitinkamai jų net neperskaitė, teigė nieko nepasirašysianti, kalbėjo kategoriškai, pakeltu tonu, sukėlė sąmyšį darbovietėje, todėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo, matyt, ir neįsidėmėjo. Atsakovas paaiškina, kad sutartis buvo nutraukta pagal DK 107 str. 1 d. ir tai matyti iš pateiktų atsiliepimo priedų. Utenos darbo biržos skyriaus duomenų bazėje galimai buvo įvelta klaida (kadangi su ankstesniais UAB „Virema“ darbuotojais darbo sutartys buvo nutraukiamos DK 127 str. 1 d. pagrindu), dėl to įmonės buhalterė kreipėsi į Darbo biržą ir nedelsiant ši klaida buvo ištaisyta.

4Teismo posėdžio metu ieškovė L. B. paaiškino, kad ją atleido iš darbo, nes sužinojo, kad ji laukiasi. Ji atėjo į darbą, susitiko savo kolegę, kuri jau buvo atleista, ir kuri jai pasakė, kad ir ją atleis. Kai ją pasikvietė Gabrielė Griauzdaitė, ji pasakė, kad žino apie ką kalba eis, ir ji tada pasakė, kad laukiasi. T. G. Griauzdaitė paklausė ką jai dabar daryti, ji atsakė, kad nežino ir pasakė, kad nieko nepasirašinės. Tada liepė jai dirbti kaip ji ir dirbo. Ji dirbo dvi dienas, tada jai antroj dienoj liepė pasirašyti lapą, kad atneš pažymą apie nėštumą. Tada jai buvo išeiginės, ir išeiginę dieną jai paskambino savininkas R. M. ir pasakė, kad ji į darbą nebeateitų, nes yra atleista. Pasakė, kad net neateitų daiktų pasiimti. Ji per tą pusantro mėnesio kiek ji dirbo, jokių priekaištų dėl darbo negavo. Ji pasiėmė pažymą dėl nėštumo, bet jau neturėjo kam juos paduoti, nes jau buvo atleista. Kokiu pagrindu ji buvo atleista, ji nesuprato, jai ir direktorė negalėjo pasakyti atleidimo pagrindo. Dėl blogo darbo ji negavo jokių pastabų, viskas buvo gerai. Jos vadovas buvo Gabrielė Griauzdaitė, bei savininkai R. M. ir V. M.. Dėl darbo nei žodžiu, nei raštu jokių pastabų negavo. Direktorė apie nėštumą išgirdo tada, kai pakvietė pasakyti, kad ją atleidžia. Pranešimas apie atleidimą iš darbo buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus. To pokalbio metu kai buvo pranešta apie atleidimą, jai jokie dokumentai nebuvo pateikti, ji nieko tuo metu nepasirašė. Prašymą pateikti pažymą apie nėštumą ji pasirašė 22 dienos vakare, t.y. kitą dieną. Ji nori būti grąžinta į darbą, nori gauti užmokestį už tą laikotarpį kai nedirbo. Prašo atlyginti neturtinę žalą, nes buvo stresas, spaudimas. Ji per tą laiką pateko į ligoninę, jai prasidėjo kraujavimas. Ji mano, kad 500 Eur yra pakankama suma atlyginti jos patirtiems išgyvenimams.

5Atsakovo UAB „Virema“ atstovė direktorė Gabrielė Griauzdaitė paaiškino, kad rugsėjo 21 dieną buvo pasiruošta informuoti L. B., kad ji atleidžiama iš darbo dėl neatitikimo lūkesčių. Pasikvietus L. B. į kabinetą, Loreta iš karto pasakė, kad viską žino, ir pasakė, kad ji nieko nepasirašinės, nes yra nėščia. Dokumentai buvo paruošti, bet jai pareiškus, kad ji nieko nepasirašinės, dokumentai taip ir liko ant stalo. Jai buvo liepta dirbti, o vakare buvo įteiktas prašymas pateikti pažymą apie nėštumą. Praėjus trims dienoms, t.y. 24 dieną ji buvo atleista. Buvo paruoštas bandomojo laikotarpio aktas. Jai buvo sakoma ir rodoma, kas yra negerai. Vadovas neturi rodyti nešvarių kampų kiekvieną kartą. L. atsisakė pasirašyti visus paruoštus dokumentus. Jų įmonė dirba visas dienas, todėl jie suskaičiavo tris dienas ir 24 dieną atleido ieškovę. Tai buvo jos poilsio diena. Jos kaip direktorės bedravimo tonas yra pagarbus, ji kalba su visais gražiuoju. Ji niekada nekalbėjo piktuoju. Tos pastabos – jei atsivedi žmogų ir rodai, kad čia yra nešvaru, arba indai yra išplaunami nešvariai, tai ko dar reikia tam žmogui, kad jis suprastų? Ji kaip direktorė tik du mėnesius dirbo, situacija buvo sunki, todėl savininkas pats nusprendė pranešti L. B., kad ji yra atleista iš darbo. Dėl atleidimo pagrindo nurodymo Sodrai, tai įvyko žmogiškas nesusipratimas, visi dokumenati pateikiami el. paštu, o prieš tai jei buvo išėjusių žmonių, visi buvo išėję savo noru, todėl atsirado tokia klaida. Bet ši klaida buvo ištaisyta po to, kai L. pasakė. Dėl pažymos apie nėštumą, tai jos buvo paprašyta tik dėl to, kad įstikinti ar žmogus nemeluoja. Nes jos elgesys neleido manyti, jog ji yra nėščia. Dėl neturtinės žalos – nuo rugsėjo mėnesio ji savininko nematė, niekas jai jokio spaudimo nedarė. Natūralu, galbūt yra stresas, bet žinant kitus jos žalingus įpročius, keista. Nesutinka su neturtinės žalos atlyginimu.

6Liudytojas R. M. paaiškino, kad jis yra UAB „Virema“ bendrasavininkis. Buvo nuspręsta L. B. atleisti, to ir buvo paprašyta padaryti direktorės. Kai buvo nuspręsta atleisti, Gabrielė paskambino ir pranešė, kad L. jai pasisakė esanti nėščia. Jis pasikonsultavo su teisininkais, kurie pasakė, kad kol neatnešta nėštumo pažyma, tol galima ją atleisti. Kad nepasirašo dokumentų tai irgi jokia bėda, reikia surašyti aktą ir viskas. Jis sekmadienį paskambino L. ir pasakė, kad būk gera, neik į darbą, nes tu atleista, nekelk sąmyšio. Apie prašymą pateikti pažymą, kad nėščia yra, tai jis buvo įsitikinęs, kad tai yra bandymas pajuokauti, surasti būdą, kad jie pasimetų, todėl pasitarė su Gabriele Griauzdaite ir nusprendė paprašyti. Jis ir dabar nežino ji nėščia ar ne nėščia. Šiaip normaliai to būtų nedarę, bet norėjo, kad būtų pasiruošta. Kaip viskas buvo įforminta ir kaip viskas buvo padaryta jis pamatė kai prasidėjo teisminiai procesai, nes jis dokumentų nerengė.

7Liudytoja V. P. paaiškino, kad ji dirba UAB „Virema“, padavėja – barmene. Ji liudijo dėl ieškovės nekokybiško darbo. Ji kai atėjo dirbti, L. skundėsi, kad ne jos darbas salę plauti. Ji asmeniškai negirdėjo, kad įmonės savininkai ar direktorė duotų pastabas L. B. dėl netinkamo darbo. 2016-11-29 dieną rašė liudijimą, nes galėjo paliudyti kas buvo – dėl nekokybiškai atlikto darbo. Kodėl būtent tą dieną surašė tą dokumentą nežino. Ją informavo, kad prasidėjo teisminiai procesai ir paprašė surašyti. Ant sutarties nutraukimo akto su L. B. ji pasirašė, nes buvo didelis chaosas. Ji pati nematė, bet girdėjo rėkavimą, kad nieko nesirašys, kad neteisėta viskas. Tą dokumentą kada ji pasirašė neatsimena, bet tikrai ne tą pačią dieną, o vėliau. Pateikiamų dokumentų nematė, ji tik girdėjo triukšmą. Pasirašė tikrai ne tą pačią dieną.

8Liudytoja S. M. paaiškino, jog dirba UAB „Virema“, pagalbine darbininke. Ji nelabai ką žino apie L. B. atleidimą, tik tiek, kad jos kartu ėjo parūkyti ir L. pasakė, kad ji nežino už ką ją atleido. L. dirbo indų plovėja, valėsi. Dėl L. darbo ji nieko nežino, nieko negirdėjo. Dėl rašytinio liudijimo, rašė paprašyta direktorės. Daugiau nieko nerašė. 2016-09-21 nepamena kad būtų ką nors pasirašiusi. Apie aktą nieko nežino, jis gal buvo susijęs su atleidimu, bet ji nieko neprisimena. L. pati jai pasakė, kad ją atleido, bet ji nežino už ką.

9Liudytojas L. J. paaiškino, jog jis dirbo UAB „Virema“, šiuo metu nebedirba. Jis girdėjo, kad tą dieną buvo kažkokių ginčų, riksmų, nesutarimų. Kas buvo tiksliai sakoma nežino, girdėjo, kad sakė, kad atleidžiama, o kažkas sakė, kad nepasirašysiu. Jam neteko girdėti, kad ieškovei būtų sakomos pretenzijos dėl darbo, darbuotojai kalbėjo, kad grindys blogai valomos. Jis girdėjo, kad ieškovė vartoja keiksmažodžius.

10Ieškovės atstovė advokato padėjėja Egė Sabaliauskienė paaiškino, kad byla paini, bet ieškovės įsitikinimu ji buvo atleista iš darbo dėl to, kad ji laukiasi. Ieškovė įrodė, kad DK 107 str. 1 d. pagrindu ji buvo atleista nepagrįstai, iš darbdavio pusės buvo pažeistos DK nuostatos ir pažeistos šiurkščiai. Atsakovas nesilaikė įspėjimo apie atleidimą iš darbo tvarkos, darbdavys prieš tris darbo dienas turėjo įspėti darbuotoją apie tai, kad jį atleis iš darbo, bet buvo nesilaikyta 3 darbo dienų laiko, ji buvo atleista 24 d., t.y. jos išeiginę dieną, o įstatymas įsakmiai nurodo, kad įspėtas darbuotojas turi būt prieš tris darbo dienas. Įspėjimas apie atleidimą iš darbo buvo ketinama įteikti 21 dieną, neva tai buvo suruošti dokumentai, aktas, įspėjimas ir įsakymas, bet tiek teismo posėdžio metu apklausti liudytojai V. P., S. M. ir pati direktorė Gabrielė Griauzdaitė teisme nepatvirtino to fakto ir aplinkybės, kad ieškovė su tais dokumentais buvo supažindinta tinkamai, kad jai buvo praneštas tų dokumentų turinys. Atsakovas nepateikė jokio įrodymo, kad ieškovė tuos dokumentus matė, juos suprato, kad jai buvo aiškus tų dokumentų turinys. Ieškovė ruošėsi į darbą, ir todėl labai aiškus liudytojo R. M. veiksmas - skambutis, kad ieškovė yra atleista ir neateitų į darbą. Visų kitų ant akto pasirašiusių liudytojų buvo patvirtina, kad jie to nematė, bet tik girdėjo L. žodžius, kad nepasirašys. Dar daugiau, liudytoja S. M. iš viso nieko nematė ir negirdėjo, tik iš L. žodžių girdėjo, kad ją atleido. Tikėtina, jog tie dokumentai iš viso net nebuvo paruošti tą dieną, nes kitą dieną buvo ieškovei įteiktas prašymas pateikti pažymą apie nėštumą. Tikėtina, kad dokumentai buvo surašyti atgaline data, nes patys liudytojai patvirtino, jog aktą pasirašė po kelių dienų, o ne tą pačią dieną. Akivaizdu, jog atsakovas pastabų aie netinkamą ieškovės darbą nefiksavo. Tai turėjo būti daroma iki ieškovės atleidimo, o ne tuomet kai ieškinys pareikštas. Ieškovė savo ieškinį įrodė, o atsakovas neįrodė tos faktinės aplinkybės, kad ieškovė neatitiko išbandymo rezultatų. Ieškovei darbas reikalingas dėl išmokų vaikui auginti, dėl socialinių garantijų. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra pagrįstas. Ji informavo atsakovą ape tai, kad laukiasi, bet atsakovas vis tiek nutraukė darbo santykius. Atsakovas turėjo žinoti, kad bet koks žmogus atleidžiamas iš darbo patiria stresą, juolab, kad ieškovė ne pati nusprendė išeiti iš darbo. Ieškovė gulėjo ligoninėje dėl gresiančio persileidimo. Ji pergyveno dėl savo padėties, nes tokioje padėtyje ji negali įsidarbinti. Yra pagrindas priteisti ieškovei neturtinę žalą, kurią ji įvertino 500 Eur dydžio suma.

11Ieškinys tenkintinas iš dalies

12Byloje kyla ginčas dėl ieškovės atleidimo iš darbo UAB „Virema“ pagal LR DK 107 str. teisėtumo ir pagrįstumo.

13Dėl atleidimo iš darbo pagal LR DK 107 str. pripažinimo neteisėtu

14Byloje nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 18 d. ginčo šalių buvo sudaryta darbo sutartis Nr. ( - ), kuria atsakovas priėmė ieškovę į darbą pagalbinės darbininkės pareigoms, darbo pradžia 2016 m. rugpjūčio 20 d. Pagal šalių pasirašytą darbo sutartį, darbo sutartis neterminuota, nustatomas išbandymo laikotarpis 3 mėnesiai (b.l. 7-11).

15Darbo sutarties nutraukimo pagrįstumą ir teisėtumą lemia tiek įstatyme nustatyto pagrindo nutraukti darbo santykius teisinis ir faktinis buvimas, tiek ir tinkamai įvykdyta atleidimo iš darbo procedūra.

16DK 107 str. 1 d. nustatyta, jog darbdaviui pripažinus, kad išbandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš 3 darbo dienas, ir nemokėti jam išeitinės išmokos. Įspėjime apie atleidimą iš darbo dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų, darbdavys privalo nurodyti konkrečias atleidimo iš darbo aplinkybes ir priežastis, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas, bei jas konkretizuoti (DK 107 straipsnio 1 dalis, 130 straipsnio 2 dalies 1 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylųskyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje G. D. v. Alytaus Vizgirio vidurinė mokykla, byla Nr. 3K-3-330/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. UAB „Mobilios visatos telekomunikacijos, byla Nr. 3K-3-318/2008).

17Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.).

18Teismas, vertindamas ginčo santykį, pritaria ieškovės nurodytoms faktinėms aplinkybėms dėl procedūrinių pažeidimų atleidžiant ją iš darbo minėtu pagrindu buvimo, t. y., kad darbdavys nevykdė įstatymu jam nustatytos pareigos tinkamai įgyvendinti atleidimo iš darbo procedūrą pagal DK 107 straipsnio 1 dalį.

19Susipažinęs su bylos medžiaga ir išklausęs šalių ir liudytojų paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas daro tokias išvadas dėl tarp šalių kilusio ginčo.

20Pirma, akivaizdu, jog UAB „Virema“ atsakingi asmenys – savininkai ir įmonės direktorė buvo nusprendę ieškovę L. B. atleisti iš darbo. Tačiau yra svarbu nustatyti kokiu pagrindu buvo ketinama atleisti ieškovę iš darbo. Bylos nagrinėjimo metu surinkti įrodymai ir šalių bei liudytojų paaiškinimai leidžia manyti, jog pradinis atsakovo ketinimas atleisti ieškovę iš darbo buvo ne pagal DK 107 straipsnio 1 dalį, o galimai jai pačiai parašius prašymą atleisti ją iš darbo. Atsakovo direktorei pasikvietus ieškovę į kabinetą ir pranešus apie sprendimą ją atleisti iš darbo, tikėtina, jog buvo ketinama prašyti ją parašyti prašymą dėl atleidimo iš darbo, tačiau ieškovė iš karto nurodė, kad ji jokių dokumentų nepasirašinės ir pranešė, kad yra nėščia. Atsakovo direktorė Gabrielė Griauzdaitė pati nurodė, jog kilusi konfliktiška situacija ją išmušė iš pusiausvyros, ji pasimetė ir nežinojo ką daryti, todėl liepė L. B. eiti dirbti. Pati ieškovė darbuotojams (konkrečiai S. M.) tą dieną pasakė, kad ją atleido iš darbo, bet ji nesuprato už ką, tačiau ji niekam nesakė, jog jai pranešė, kad ją atleis iš darbo po trijų darbo dienų. Ieškovė nuosekliai visą laiką aiškino, jog jai nebuvo pasakyta kodėl ji yra atleidžiama iš darbo.

21Antra, įspūdį, kad įvykiai klostėsi būtent taip sustiprina keletas faktinių aplinkybių, o būtent tai, kad jei 2016-09-21 būtų parengti dokumentai, kurie yra reikalingi darbuotojui atleisti pagal DK 107 straipsnio 1 dalį, tai net ir konfliktiškoje situacijoje, net ir darbuotojui atsisakant pasirašyti bet kokius dokumentus, net ir neptyrusi direktorė būtų pranešusi darbuotojui, jog jis yra atleidžiamas dėl to, jog yra nepatenkinami jo išbandymo rezultatai ir būtų pranešusi atleidimo datą, t. y. žodžiu supažindinusi darbuotoją su parengtais dokumentais. Tačiau tai nebuvo padaryta, ir dėl to kyla pagrįstų abejonių, jog minėti dokumentai nebuvo parengti 2016 m. rugsėjo 21 dieną.

22Trečia, tai UAB „Virema“ ieškovei įteiktas prašymas pateikti pažymą apie nėštumą (b.l. 13). Jei iš tiesų atsakovas būtų laiku ir tinkamai pasirengęs atleisti ieškovę iš darbo pagal DK 107 straipsnį, tai nebūtų reikalavęs pažymos dėl nėštumo pateikti. Atsakovo atstovės ir liudytojo R. M. paaiškinimai kodėl buvo paprašyta ieškovės pateikti pažymą apie nėštumą (netikėjimas, noras įsitikinti kad ieškovė nejuokauja ir pan.) tik sustiprina įspūdį, kad atsakovas nebuvo pasiruošęs ieškovės atleidimui DK 107 straipsnio pagrindu.

23Ketvirta, tai UAB „Virema“ pranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie L. B. atleidimą iš darbo, kuriame atleidimo iš darbo pagrindu buvo nurodyta DK 127 straipnsio 1 dalis (pačiai prašant) (b.l. 70). Atsakovės atstovės paaiškinimai, jog taip atsitiko dėl paprastos žmogiškos klaidos gal ir būtų vertinami kaip teisingi, jeigu tai būtų tik vienintelis neatitikimas, tačiau jų šioje byloje esama daugiau.

24Taigi, toliau vertinant minėtas faktines aplinkybes ir liudytojų parodymus tampa akivaizdu, jog nei liudytoja V. P., nei S. M. nepatvirtino, jog būtent 2016 m. rugsėjo 21 d. jos pasirašė L. B. atsisakymo susipažinti su bandomojo laikotarpio vertinimu bei pranešimu apie darbo sutarties nutraukimo aktą Nr. ( - ) (b.l. 44). Priešingai, liudytoja V. P. aiškai nurodė, jog šį dokumentą ji pasirašė praėjus tam tikram laiko tarpui po tos dienos kai vyko konfliktas su L. B.. Šios faktinės aplinkybės sudaro pagrindą pritarti ieškovės atstovės išsakytai pozicijai, jog tikėtina, kad šie dokumentai, kaip galimai ir UAB „Virema“ bandomojo periodo įvertinimo forma, buvo surašyti ne tą dieną, kuri yra nurodyta dokumente, t. y. surašyti atbuline data.

25Kad įmonėje nebuvo pasiruošta ieškovės atleidimui iš darbo DK 107 straipsnio 1 dalies pagrindu patvirtina ir tai, jog įmonėje raštu nebuvo fiksuojami ieškovės darbo trūkumai. Žodžiu ieškovei taip pat nebuvo išsakomos aiškios pretenzijos dėl jos atliekamo darbo kokybės, nes pati atsakovo atstovė pripažino, jog jos kaip direktorės bedravimo tonas yra pagarbus, ji kalba su visais gražiuoju ir niekada nekalbėjo piktuoju, ji parodydavo, kur yra nešvaru ar indai yra išplaunami nešvariai, ir to turi pakakti, kad žmogus suprastų. Byloje esantys rašytiniai įmonės darbuotojų liudijimai yra surašyti 2016 m, lapkričio 29 d., t.y. jau prasidėjus teisminiam procesui (b.l. 39, 40, 41), tačiau ir šių liudijimų turinys vertintinas kritiškai, nes apklausiant rašytinius liudijimus parašiusius asmenis teisme, jie aplinkybių, išdėstytų rašytiniuose liudijimuose, pilna apimtimi nepatvirtino.

26DK 107 straipsnio 1 dalies norma draudžia darbdaviui savivaliauti, t. y. nutraukti darbo sutartį be jokių motyvų ir įrodymų, patvirtinančių, kad darbuotojas nesusitvarkė su jam pavestu darbu. Nagrinėjamu atveju iš bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog atsakovas nerinko įrodymų, kurie leistų jam atleisti darbuotoją būtent šiuo pagrindu. Dar daugiau, kad atsakovas visiškai nesiruošė ieškovės atleidimui būtent šio DK straipsnio pagrindu patvirtina ir kita faktinė aplinkybė – atsakovo UAB „Virema“ bendrasavininko R. M. skambutis ieškovei 2016 m. rugsėjo 25 d. Šį skambutį ieškovė įrašė savo mobiliuoju telefonu, kuris buvo perklausytas teismo posėdžio metu ir yra girdimas teismo posėdžio protokole – garso įraše. Iš šio pokalbio turinio yra akivaizdu, jog atsakovo atstovas 2016-09-25 nusprendė pranešti ieškovei, jog ji yra atleista. Taigi, darytina išvada, jog iki šio skambučio ieškovė nebuvo nei informuota apie jos galimo atleidimo pagrindą, nei žinojo, jog yra ar bus atleista nuo 2016 m. rugsėjo 24 dienos. Šio pokalbio metu ieškovei yra pasakoma, kad „mes tave 21 dieną įspėjome, o 24 dieną atleidžiame, į darbą nebeateik“.

27Taigi, visa įvykių seka suponuoja vienintelę išvadą, jog atsakovo vadovė, pranešusi ieškovei apie sprendimą ją atleisti, bet išgirdusi iš ieškovės, jog ji laukiasi ir iš darbo tikrai neišeis, ėmėsi teisinių konsultacijų, kurių metu buvo rastas sprendimas atleisti ieškovę iš darbo DK 107 straipsnio 1 dalies pagrindu, ką atsakovas ir bando įrodyti šioje byloje.

28Pažymėtina, jog atsakovas buvo įpareigojęs ieškovę per 5 darbo dienas pateikti pažymą apie nėštumą, tačiau šio termino neišlaukė ir 2016-09-21 priėmė įsakymą dėl atleidimo Nr. ( - ), kuriuo nutarė atleisti L. B. iš užimamų pareigų nuo 2016-09-24 darbdavio inciatyva, vadovaujantis darbo sutarties Nr. ( - ) 4 punktu (sulygtas 3 (trijų) mėnesių bandomasis laikotarpis, DK 107 straipsnio 1 dalimi (b.l. 42). DK 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga darbdaviui prieš tris dienas raštu pranešti darbuotojui apie jo atleidimą. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad šio termino pažeidimai gali būti laikomi formaliais ir nesudarančiais pagrindo vien dėl šio termino pažeidimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, jei yra pripažįstama, kad kita atleidimo iš darbo pagal DK 107 straipsnio 1 dalį tvarka nepažeista. Tačiau nagrinėjamu atveju vertintina, jog atsakovas pažeidė ir šį trijų dienų terminą (jau nevertinant tos aplinkybės, jog ieškovė nebuvo tinkamai informuota apie tai, jog ji bus atleidžiama iš darbo DK 107 straipnsio 1 dalies pagrindu kaip nepatenkinusi išbandymo rezultatų), nes ieškovės atleidimo iš darbo data buvo nustatyta ne jos darbo diena, o poilsio diena (b.l. 68), ir šis termino pažeidimas galėjo būti nulemtas to, jog jei atsakovas būtų išlaukęs trijų dienų terminą atsižvelgdamas į ieškovės darbo grafiką, jis būtų sulaukęs jos darbo dienos ir to termino, iki kurio ieškovė buvo įpareigota pateikti atsakovui pažymą apie savo nėštumą. Ieškovei pateikus pažymą apie nėštumą, įsigaliotų DK 132 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios numato, kad darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą, ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms.

29Taigi, esant nustatytiems procedūriniams atleidimo iš darbo pažeidimams bei neįrodytam pakankamam pagrindui atleisti darbuotoją iš darbo dėl neigiamų išbandymo rezultatų, ieškovės reikalavimas pripažinti jos atleidimą iš darbo pagal LR DK 107 straipsnio 1 dalį neteisėtu, tenkintinas.

30Dėl ieškovės grąžinimo į darbą

31Pripažinus ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, spręstina dėl atitinkamos teismo išvados teisinių pasekmių. Remiantis DK 300 straipsnio 3 dalimi, jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Spręsti, jog nagrinėjamu atveju darbo santykiai negali būti atkuriami, nėra jokio pagrindo. Ieškovė nurodė, jog jai yra reikalingos socialinės garantijos kaip besilaukančiai moteriai ir ji yra pasiryžusi grįžti į darbą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl grąžinimo į darbą tenkintinas. Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 6 punktu, sprendimo dalis dėl ieškovės grąžinimo į darbą vykdytina skubiai. Dėl pastarosios priežasties laikotarpis nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo įsiteisėjimo negali būti vertinamas kaip priverstinės pravaikštos laikas, už kurį galėtų būti priteisiamas vidutinis darbo užmokestis.

32Dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką

33Apskaičiuojant ieškovės vidutinio darbo užmokesčio dydį akcentuotina, jog, vadovaujantis ieškovės atleidimo iš darbo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 7.1 punktu, vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas už 3 paskutinius kalendorinius mėnesius, einančius prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Ieškovė iš darbo atleista 2016 m. rugsėjo 24 d. Nurodyta aplinkybė lemia, jog vidutinis darbo užmokestis turi būti skaičiuojamas už 2016 m. birželio – rugpjūčio mėn., tačiau ieškovės darbo santykiai yra prasidėję tik 2016 m. rugpjūčio 20 d., o nutrūko 2016 m. rugsėjo 24 d., todėl teismas neturi galimybių apskaičiuoti vidutinio darbo užmokesčio, kurio pagrindu būtų imamas trijų prieš aktualų mėnesį ėjusių mėnesių vidutinis darbo užmokestis. Bet kaip matyti iš darbdavio į bylą pateiktos 2017 m. sausio 11 d. pažymos turinio (b. l. 66), ieškovės vienos darbo valandos darbo užmokestis sudaro 2,32 Eur, o maksimali darbo laiko trukmė per mėnesį yra nustatyta 176 val., todėl vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis apskaičiuotinas tokiu būdu: 176 x 2,32 = 408,32 Eur. Kadangi ieškovė nedirbo nuo 2016-09-24 iki 2017-02-07, t.y. 4 mėnesius, todėl ieškovei priteistina 1633,28 Eur suma (neatskaičius mokesčių) (408,32 x 4). Sprendimo dalis dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (408,32 Eur, neatskaičius mokesčių) priteisimo ieškovei iš atsakovo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

34Dėl neturtinės žalos atlyginimo

35Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nes dėl atsakovo jos atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų patyrė moralinę skriaudą, pažeminimą, netikrumo dėl savo ateities jausmą. Iš darbo buvo atleista nepagrįstai, jos nėštumo laikotarpiu, patyrė didžiulį stresą, ko pasekoje laikotarpyje nuo 2016 m. spalio 4 d. iki 2016 m. spalio 7 d. gulėjo ligoninėje dėl gresiančio persileidimo. Taip pasielgdamas atsakovas paliko ieškovę be socialinių išmokų, nepagalvojęs apie tai, kad ji neturės normalių socialinių garantijų augindama vaiką.

36Ieškovė yra pateikusi į bylą pažymą, kuri patvirtina, kad nuo 2016-10-04 iki 2016-10-07 ji buvo stacionarizuota dėl gresiančio persileidimo (b.l. 15-16). Posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad dėl atleidimo iš darbo ji patyrė stresą.

37CK 6.250 straipsnis nurodo, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas pan., teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus.

38Nagrinėjamu atveju bylos įrodymai sudaro pagrindą teigti, kad ieškovė atleista iš darbo turėjo įrodinėti savo pagrįstus reikalavimus, kreipiantis į teismą, renkant įrodymus, o tai leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovė neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas, nepatogumus, stresą, nepasitikėjimą savimi. Visus šiuos išgyvenimus ypatingai sustiprina faktas, kad ieškovė yra nėščia. Teismo vertinimu, tarp ieškovės patirtų neigiamų išgyvenimų ir atsakovo neteisėtų veiksmų (nepagrįstai atleidus ieškovę iš darbo) egzistuoja priežastinis ryšys. Todėl šiuo atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Teismas pripažįsta, jog ieškovė dėl neteisėto atleidimo iš darbo patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus, tačiau jie nėra ypač dideli, todėl priteistinos neturtinės žalos dydis yra mažintinas. Atsižvelgiant į teismų praktikos formuojamus kriterijus, į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, teismo vertinimu, teisingas neturtinės žalos dydis šiuo atveju ieškovei yra 200 Eur, todėl ši suma priteistina iš atsakovo ieškovės naudai (DK 250 str.).

39Dėl bylinėjimosi išlaidų

40CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (Nauja redakcija nuo 2015-03-20, Nr. 1R-77) (toliau – Rekomendacijos). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė patyrė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (b.l. 71). Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, atsižvelgdamas į Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, į ieškovės atstovės suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jos darbo ir laiko sąnaudas, į bylos pobūdį, sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, mano, kad šis bylinėjimosi išlaidų dydis nėra per didelis ir neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, todėl priteistinas ieškovei iš atsakovo.

41Iš atsakovo taip pat priteistina 96,00 Eur (41 Eur už neturtinį reikalavimą ir 55,00 Eur už turtinius reikalavimus) žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p.), nes ieškovė nuo jo sumokėjimo buvo atleista (CPK 83 str. 1 d. 1 p., 96 str.), ir 6,65 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, kurios, ieškinį patenkinus priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

42Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 268, 270 straipsniais,

Nutarė

43Ieškinį patenkinti iš dalies.

44Pripažinti neteisėtu ieškovės L. B., asmens kodas ( - ) atleidimą iš darbo UAB „Virema“ 2016 m. rugsėjo 24 d. DK 107 straipsnio 1 dalies pagrindu.

45Grąžinti ieškovę L. B., asmens kodas ( - ) į darbą UAB „Virema“, juridinio asmens kodas 304234758.

46Priteisti ieškovei L. B., asmens kodas ( - ) iš atsakovo UAB „Virema“, juridinio asmens kodas 304234758, 1633,28 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt tris eurus 28 ct) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką laikotarpiu nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, 200,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui (du šimtus eurų) ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

47Sprendimo dalį dėl ieškovės grąžinimo į darbą vykdyti skubiai.

48Sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (408,32 Eur (keturių šimtų aštuonių eurų 32 ct), neatskaičius mokesčių) priteisimo ieškovei iš atsakovo vykdyti skubiai.

49Likusius ieškinio reikalavimus atmesti.

50Priteisti iš atsakovo UAB „Virema“, juridinio asmens kodas 304234758, 102,65 Eur (vieną šimtą du eurus 65 ct ) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

51Priteistą valstybei žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

52Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta... 2. Ieškovė L. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Virema“,... 3. Atsakovas UAB „Virema“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė,... 4. Teismo posėdžio metu ieškovė L. B. paaiškino, kad ją atleido iš darbo,... 5. Atsakovo UAB „Virema“ atstovė direktorė Gabrielė Griauzdaitė... 6. Liudytojas R. M. paaiškino, kad jis yra UAB „Virema“ bendrasavininkis.... 7. Liudytoja V. P. paaiškino, kad ji dirba UAB „Virema“, padavėja –... 8. Liudytoja S. M. paaiškino, jog dirba UAB „Virema“, pagalbine darbininke.... 9. Liudytojas L. J. paaiškino, jog jis dirbo UAB „Virema“, šiuo metu... 10. Ieškovės atstovė advokato padėjėja Egė Sabaliauskienė paaiškino, kad... 11. Ieškinys tenkintinas iš dalies... 12. Byloje kyla ginčas dėl ieškovės atleidimo iš darbo UAB „Virema“ pagal... 13. Dėl atleidimo iš darbo pagal LR DK 107 str. pripažinimo neteisėtu... 14. Byloje nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 18 d. ginčo šalių buvo sudaryta... 15. Darbo sutarties nutraukimo pagrįstumą ir teisėtumą lemia tiek įstatyme... 16. DK 107 str. 1 d. nustatyta, jog darbdaviui pripažinus, kad išbandymo norint... 17. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami... 18. Teismas, vertindamas ginčo santykį, pritaria ieškovės nurodytoms faktinėms... 19. Susipažinęs su bylos medžiaga ir išklausęs šalių ir liudytojų... 20. Pirma, akivaizdu, jog UAB „Virema“ atsakingi asmenys – savininkai ir... 21. Antra, įspūdį, kad įvykiai klostėsi būtent taip sustiprina keletas... 22. Trečia, tai UAB „Virema“ ieškovei įteiktas prašymas pateikti pažymą... 23. Ketvirta, tai UAB „Virema“ pranešimas Valstybinio socialinio draudimo... 24. Taigi, toliau vertinant minėtas faktines aplinkybes ir liudytojų parodymus... 25. Kad įmonėje nebuvo pasiruošta ieškovės atleidimui iš darbo DK 107... 26. DK 107 straipsnio 1 dalies norma draudžia darbdaviui savivaliauti, t. y.... 27. Taigi, visa įvykių seka suponuoja vienintelę išvadą, jog atsakovo vadovė,... 28. Pažymėtina, jog atsakovas buvo įpareigojęs ieškovę per 5 darbo dienas... 29. Taigi, esant nustatytiems procedūriniams atleidimo iš darbo pažeidimams bei... 30. Dėl ieškovės grąžinimo į darbą... 31. Pripažinus ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, spręstina dėl... 32. Dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos... 33. Apskaičiuojant ieškovės vidutinio darbo užmokesčio dydį akcentuotina,... 34. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 35. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 500 Eur neturtinės žalos... 36. Ieškovė yra pateikusi į bylą pažymą, kuri patvirtina, kad nuo 2016-10-04... 37. CK 6.250 straipsnis nurodo, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,... 38. Nagrinėjamu atveju bylos įrodymai sudaro pagrindą teigti, kad ieškovė... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 40. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su... 41. Iš atsakovo taip pat priteistina 96,00 Eur (41 Eur už neturtinį reikalavimą... 42. Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 268, 270 straipsniais,... 43. Ieškinį patenkinti iš dalies.... 44. Pripažinti neteisėtu ieškovės L. B., asmens kodas ( - ) atleidimą iš... 45. Grąžinti ieškovę L. B., asmens kodas ( - ) į darbą UAB „Virema“,... 46. Priteisti ieškovei L. B., asmens kodas ( - ) iš atsakovo UAB „Virema“,... 47. Sprendimo dalį dėl ieškovės grąžinimo į darbą vykdyti skubiai.... 48. Sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (408,32 Eur... 49. Likusius ieškinio reikalavimus atmesti.... 50. Priteisti iš atsakovo UAB „Virema“, juridinio asmens kodas 304234758,... 51. Priteistą valstybei žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo... 52. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...