Byla 1A-132-360/2020

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Kristinos Kakurinės (buvusios Baškienės) ir Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Alinai Bružienei, dalyvaujant prokurorui Valdui Grabauskui, nuteistojo V. K. gynėjui advokatui Rimvydui Kairiui, nukentėjusiajai R. J. ir jos atstovui advokatui Vytautui Kelpšai,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-02-03 nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per mėnesį laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiosios, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, nesilankyti R. J. gyvenamojoje vietoje, nebendrauti su ja.

3Nuosprendžiu iš V. K. nukentėjusiajai R. J. priteista 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 195 Eur valstybei R. J. (K.) atstovavimo išlaidų.

4Nuosprendžiu konfiskuotas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. ( - )

5Teisėjų kolegija

Nustatė

61.

7V. K. nuteistas už tai, kad, žmonos R. K. namuose ( - ), prie šio namo laiptinės ir kieme, R. K. darbovietėje ( - ), bei ( - )gatvėse ir kitose viešosiose vietose, sistemingai baugino savo žmoną R. K. naudodamas psichinę prievartą, akivaizdžiai rodydamas savo nepasitenkinimą ir nepagarbą mažamečio vaiko ir kitų asmenų akivaizdoje, R. K. vadino necenzūriniais žodžiais, nuolat skambindamas jai į mobiliojo ryšio telefoną ir sekdamas ją automobiliu bei pėsčiomis, laukdamas prie namų, tuo siekdamas besąlygiško jos paklusimo, taip sukeldamas nuolatinę baimę ir įtampą, t. y., nuo 2018-01-25 žmonai R. K. pranešus apie norą nutraukti santuoką, sistemingai baugindamas siekė ją sulaikyti nuo tokių veiksmų, leisdamas suprasti, kad skyrybos jai gali blogai baigtis. 2018-04-22, apie 21 val. prie ( - ) namo laiptinės, matant R. K. mažamečiui sūnui E. J., išvadino necenzūriniais žodžiais, neleido įeiti į laiptinę ir sugnybė R. K. už dešiniosios krūties; 2018-09-27, dienos metu ( - ) eidamas R. K. iš paskos, grasino jai pasakydamas, kad „tu ramiai negyvensi, tu verksi“; 2018-10-20, dienos metu, Šilutės mieste atsekė R. K. jam priklausančiu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. ( - ) nuo ( - ) iki prekybos centro ( - ), ir prie prekybos centro įėjimo, girdint mažamečiui R. K. sūnui E. J., pagrasino pasakydamas jai „tu kentėsi“; 2018 m. lapkričio pabaigoje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, ( - ), prie prekybos centro „( - )“, pagrasino R. K. pasakydamas, kad „neliks nei tavęs, nei manęs“; 2019-01-07, dienos metu ( - ), picerijoje „( - )“, girdint pašaliniams asmenims, išvadino R. K. necenzūriniais žodžiais; 2019-01-10, apie 9.30 val. ( - ) namo kieme, pagrasino „tu ramiai negyvensi“.

82.

9Nuteistasis R. K. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, paskirtą kardomąją priemonę panaikinti, R. J. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą, panaikinti nuosprendžio dalį dėl automobilio konfiskavimo bei nukentėjusiosios atstovavimo išlaidų priteisimo valstybei. Nuosprendis yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, įrodymų vertinimą pirmosios instancijos teismas atliko pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų reikalavimus.

102.1.

11Nurodo, kad pirmos instancijos teismas nukentėjusiosios parodymų nevertino BK 145 straipsnio 2 dalies prasme. Akivaizdu, kad nukentėjusiosios parodymai patvirtina, kad jis turėjo kontaktų su ja. Susitikimo, telefoninio pokalbio metu buvo išsakomi nepadorūs žodžiai, kuriuos nukentėjusioji suprato kaip grasinimą. Tačiau nustatant grasinimo realumą, teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, būtinai turėjo įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Nors apkaltinamajame nuosprendyje nukentėjusiosios parodymuose nurodoma, kad ji kaltinamojo grasinimus suprato kaip realius, tačiau platesnė nukentėjusiosios veiksmų analizė, inkriminuotos kaltinamajam veikos padarymo epizoduose, laiko atžvilgiu nesudaro pagrindo manyti, kad nukentėjusioji bijojo savo buvusio sutuoktinio ar jo vengė, o net priešingai,- pati savo noru su juo bendravo. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad jos sutuoktinis V. K., jos pačios prašymu, 2018 m. gegužės-birželio mėn. apie dvi savaitės jos namuose atliko buto remontą, o 2018 m. prieš Kalėdas gruodžio mėn. pabaigoje kartu su juo vyko į ( - ) miestelį, kavinę papietauti, tuo pačiu aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi tik tomis nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis, kurios buvo naudingos pačiai nukentėjusiajai bei pagrindžiant kaltinamojo kaltę, tačiau teisinančių aplinkybių, kurias nurodė nukentėjusioji, teismas neanalizavo ir dėl jų nepasisakė.

122.2.

13Apeliaciniame skunde pažymima, jog be teismo nuosprendyje aptartų nukentėjusiosios parodymų nukentėjusioji R. J. parodė, kad 2018 naujųjų metų sutiktuvių metu, abiem su sutuoktiniu V. K. viešint Anglijoje, pas nukentėjusiosios seserį, kaltinamajam prasitarė kad ji nuo jo laukiasi vaikelio. 2018 m. sausio mėnesį, sutuoktiniui V. K. nežinant, ( - ) nukentėjusioji pasidaro vaisiaus išvalymo operaciją. Nukentėjusiosios veiksmai (nepranešus kitam sutuoktiniui) kaip kartu gyvenančių santuokoje asmenų, nėra toleruotini ir pateisinami, kitam sutuoktiniui buvo netikėti ir negalėjo būti nepastebėti ar abejingai praleisti. Taigi jam, V. K., kaip sutuoktiniui, buvo pareiga bendrauti su sutuoktinę, aiškintis priežastis.

142.3.

15Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad Tauragės apylinkės teisme Šilutės rūmuose nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2019 m. vasario mėn. buvo nagrinėjama civilinė byla dėl V. K. ir R. K. santuokos nutraukimo. Abu jie dalyvaudavo teismo posėdžiuose, tačiau nei viename iš jų, nei procesiniuose dokumentuose R. K. nenurodė faktų, kad V. K. jai grasina, kad jo grasinimai yra realūs, sukeliantys jei pavojų gyvybei ar sveikatai. Priešingai, R. K. visuose procesiniuose dokumentuose teismo prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Būtent tokiu pagrindu buvo priimtas galutinis teismo sprendimas. Dėl šių aplinkybių visumos nėra pagrindo teigti, kad jo, V. K., elgesys galėjo kelti nukentėjusiajai pakankamą pagrindą jo bijoti. Pati nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė, kad panašių frazių, grasinimų yra girdėjusi iš jo ir iki santuokos bylos iškėlimo ir nemaniusi, kad grasinimai yra realūs.

162.4.

17Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, tiek atlikus ikiteisminį tyrimą, tiek teisme prašyta išreikalauti skambučių išklotines, tačiau to nebuvo padaryta, šiuo metu tokie duomenys neišsaugoti, tačiau šios išklotinės patvirtintų, kad R. J. pati rodydavo iniciatyvą kalbėtis, susitikti su juo, o vėliau realiai ir susitikdavo.

182.5.

19Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad ikiteisminiam tyrimui ir pirmos instancijos teismui buvo pateikta foto nuotrauka, iš kurios matyti nukentėjusiosios ir jam, V. K., priklausantys automobiliai. Apelianto teigimu, ši foto nuotrauka liudija, kad nukentėjusioji 2018 m. birželio viduryje, ( - ) gatvėje užblokavo jo automobilį, po ko prie jo priėjo nukentėjusiosios draugė I. P., kuri pareikalavo iš jo nevilkinti santuokos nutraukimo proceso. Nors nukentėjusioji paties fakto neneigė, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismas šių aplinkybių netyrė, liudytoja I. P. teisme nebuvo apklausta, foto nuotrauka nebuvo prijungta prie bylos. Iš esmės jo prašymą apklausti liudytoją I. P. teismo posėdyje teismas tenkino, tik įpareigojo jį nurodyti liudytojos gyvenamosios vietos adresą. Nepavykus sužinoti liudytojos adreso, pati nukentėjusioji, vengdama liudytojos apklausos ir žinodama liudytojos gyvenamosios vietos adresą, sąmoningai teismui šio nenurodė. Tai rodo nukentėjusiosios nenorą byloje nustatyti tikrąją tiesą. Šios teismo neištirtos aplinkybės būtų patvirtintosios faktą, kad nukentėjusioji ne tik skambindavo jam, bet ir ieškodavo provokuojančių kontaktų su juo siekdama sau palankaus sprendimo santuokos nutraukimo byloje.

202.6.

21Be to, apeliantas pastebi, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė, kad santykiai tarp nukentėjusiosios ir jo yra konfliktiški, susiklostę tarp dviejų besiskiriančių sutuoktinių, inkriminuotame laikotarpyje nuo 2018-01-25 iki 2019-01-10 tame pačiame teisme vyko civilinės bylos nagrinėjimas dėl santuokos nutraukimo, tarp jų buvo kilęs nesutarimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kreditorinių įsipareigojimų įvykdymo nukentėjusiosios seseriai, dėl ko buvo panaikintas pirmos instancijos teismo sprendimas ir bylą gražinta nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad bylą iš naujo pirmos instancijos teisme nagrinėjo tas pats teisėjas Vaclovas Jurjonas, kuriam buvo žinoma visa sutuoktinių ginčų esmė ir iš šio ginčo kylančios teisinės pasekmės.

222.7.

23Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apeliantas neginčija ir sutinka, kad jo galbūt išsakytos frazės ir gestai nėra pateisinami, tačiau, įvertinus šios konkrečios bylos faktines aplinkybes, tarp bylos šalių susiklosčiusių konfliktinių santykių pobūdį, pokalbių, kurių metu buvo išsakytos tokio pobūdžio frazės, turinį, vertinti tokius jo pasisakymus kaip realius, sudarančius pakankamą pagrindą nukentėjusiajai bijoti, kad jie gali būti realiai įvykdyti, nėra pagrindo, t. y. nėra pagrindo pripažinti, jog jo veiksmai - grasinančio turinio pasisakymai ir gestai - atitinka BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Klaipėdos apygardos teismo byloje Nr. 1A-71-360/2016 pažymėta, kad konfliktinėse situacijose susijaudinę asmenys kartais neparenka tinkamų žodžių savo priekaištams ir nepasitenkinimui išreikšti, nesugeba tinkamai motyvuoti ir pateisinti savo veiksmus, pasiduoda emocijoms, bet tai nereiškia, kad baudžiamoji teisė yra tinkamiausia priemonė spręsti tarp kaimynų, juolab giminių, kilusius ginčus ir aiškintis tarpusavio santykius; visuotinai pripažįstamas ultima ratio principas reikalauja taikyti baudžiamąją atsakomybę tik tada, kai visi kiti būdai yra nepakankami teisingumui atkurti. Analogiškas teisinis vertinimas turėtų būti taikomas ir nagrinėjamu atveju.

242.8.

25Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog jis, V. K., buvo atiduotas teismui ir nuteistas už tai, kad jis 2018-04-22, apie 21 val. prie ( - ) namo laiptinės, matant R. K. mažamečiui sūnui E. J., išvadino necenzūriniais žodžiais, neleido įeiti i laiptinę ir sugnybė R. K. už dešiniosios krūties. Pirmos instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl 2018-06-15 prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (dėl šio epizodo). Pasisakytina, kad dėl šių kaltinimų buvo pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas ir ši veika buvo kvalifikuojama kaip fizinio skausmo sukėlimas pagal BK 140 straipsnio l dalies požymius. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tuo pačiu nutarimu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatui buvo pavesta spręsti klausimą dėl V. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau – ANK) 481 straipsnį. Apelianto teigimu, jis pagal ANK 481 straipsnį buvo nubaustas pinigine bauda. Pagal R. J. pareiškimą pradėjus naują ikiteisminį tyrimą pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, šis epizodas, už kurį jau buvo nubaustas, buvo įtrauktas į naują kaltinimą ir jau kvalifikuojamas kaip vienas iš apimančių epizodų pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Taigi jis už tą pačią veiką, kvalifikuojamą pagal skirtingus BK straipsnius yra nubaudžiamas antrą kartą, todėl šis epizodas apskritai turėjo būti pašalinamas iš kaltinimo. Analogiška teisinė situacija ir dėl inkriminuoto kito epizodo t. y. kad jis, V. K. 2018-10-20, dienos metu, Šilutės mieste atsekė R. K. jam priklausančiu automobiliu nuo ( - ), ir prie prekybos centro įėjimo, girdint mažamečiui R. K. sūnui E. J., pagrasino pasakydamas jai “tu kentėsi”. Dėl šio epizodo pati nukentėjusioji parodė, kad kreipėsi su pareiškimu į policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o vėliau ikiteisminis tyrimas nutrauktas paskiriant V. K. baudą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį.

262.9.

27Apeliaciniame skunde pažymima, kad iš kaltinimo pašalinus aukščiau nurodytus epizodus, nelieka nei vieno kaltinančio epizodo, kurį jis, apeliantas, būtų padaręs pasinaudojęs automobiliu. Teismas taip pat nevertino ir nepasisakė dėl automobilio konfiskavimo būtinumo. V. K. teigimu, automobilis jam reikalingas ne tik kaip susisiekimo priemonė, bet ir kaip darbo įrankis. Todėl net ir priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių visumos nebuvo pagrindo konfiskuoti automobilio.

283.

29Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji R. J. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti nuosprendį.

304.

31Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji, jos atstovas advokatas, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

32Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

335.

34Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, daro išvadą, kad V. K. buvo nuteistas pagrįstai, jo padaryta nusikalstama veika įrodyta ir tinkamai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Nors nuteistasis teigia, jog nuosprendis nemotyvuotas, pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, tačiau iš esmės jis nesutinka su įrodymų vertinimu ir apkaltinamojo nuosprendžio jam priėmimu, vis dėlto nesutikimas su nuosprendyje pateiktu įrodymų vertinimu, nereiškia, jog nuosprendžio išvados neatitinka įstatymo reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis sistemingai baugino nukentėjusiąją.

356.

36Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako ir tas, kas sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą suprantamas ne vien tik kaip grasinimai nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, bet ir kaip kiti baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliantys veiksmai (pvz., besikartojantys įžeidinėjimai, grasinimai kaip nors pakenkti, priekabiavimas, atviras sekimas, gąsdinantys naktiniai skambučiai, amoralaus pobūdžio SMS žinutės ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-198/2013, 2K-347/2014, 2K-88-942/2016, 2K-328-648/2017). Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą, o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121-677, 2K-327-696/2016, 2K-90-689/2018). Pažymėtina, kad grasinimų vertinimui, be kita ko, taikomas ir jų realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-347/2014)). Taigi, vertinant grasinimo realumą, svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ir grasinančiojo siekius bei ketinimus, tačiau nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013, 2K-347/2014). Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad sistemingu žmogaus bauginimu gali būti pripažinti pasikartojantys, ne vien tik žodžiu ar raštu, bet ir įvairiais kitais atvirais ar užmaskuotais būdais padaryti poelgiai, kuriais siekiama sukelti arba palaikyti baimės ir nesaugumo jausmą nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2014, 2K-65-648/2016).

377.

38Pažymėtina, kad šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą asmenį, siekdamas sukelti jam baimę, nerimą ir nesaugumo jausmą, ir nori taip elgtis. Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-186-746/2016, 2K-253-693/2017, 2K-287-697/2017).

398.

40Nagrinėjamu atveju kolegija sutinka, jog bylos duomenimis yra nustatyta, kad V. K. persekiojo nuketėjusiąją, sistemingai ją baugino. Apie tai galima spręsti iš byloje ištirtų įrodymų visumos ir pirmiausia iš nuoseklių nukentėjusiosios R. J., iš dalies ir paties nuteistojo parodymų. V. K. iš esmės neneigia, jog susitiko su nukentėjusiąja jos nurodytomis bei kaltinime išdėstytomis aplinkybėmis, skambindavo jai, tačiau taip atsitikdavo dėl atsitiktinumo, jai negrasino, norėdavo pasikalbėti dėl santuokos nutraukimo, sodo, tiesa, yra sakęs, jog neliks nei jo, nei jos, kaip pažymėjo ikiteisminio tyrimo metu, stengėsi išsaugoti santuoką, susigrąžinti žmoną, bandė susitaikyti, tačiau nukentėjusioji sakiusi, kad jie nebus kartu, yra prašiusi palikti ramybėje. Nors, kaip pažymima ir apeliaciniame skunde, V. K. neginčija ir sutinka, kad jo galbūt išsakytos frazės ir gestai nėra pateisinami, vis dėlto jo elgesio intensyvumas, turinys leidžia spręsti apie jo ketinimą gilinti tarpusavio konfliktą, sukelti nukentėjusiajai neigiamus išgyvenimus, o ne susitaikyti ar susitarti.

419.

42Byloje apklausti skirtingi liudytojai nurodė apie persekiojantį V. K. elgesį bei sekinantį to poveikį nukentėjusiajai. Liudytoja L. T., kurį laiką dirbusi su nukentėjusiąja ir pati mačiusi V. K. elgesį kavinėje su R. J., pastarosios reakcijas, parodė, jog nukentėjusioji jai pasakojo, kad su vyru skiriasi, tačiau jis nepalieka ramybėje, persekioja, V. K. iš tikrųjų kasdien ateidavo į kavinę, yra girdėjusi, kaip V. K. nukentėjusiąją yra vadinęs necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais, R. J. bijodavo eiti namo, ją ateidavo pasitikti vaikai, buvo pavargusi nuo persekiojimo, nesava, jautri. R. J. pažįstama liudytoja apklausta J. L. taip pat nurodė, jog R. J. jai pasakojo apie tai, kad vyras ją persekioja, kai pastaroji buvo svečiuose, yra buvęs skambinęs, girdėdavo, jog pokalbio pradžia lyg ir būdavo normali, o vėliau V. K. pradėdavo įžeidinėti žmoną, atėjusi į svečius nukentėjusioji būdavo įsitempusi, dairydavosi, ar V. K. nėra lauke, yra ne kartą buvę, jog kažkur susitikus su R. J., atsirasdavo ir V. K., matydavo pravažiuojantį jo automobilį. Nukentėjusiosios name dėl darbo apsilankydavusi ir liudytoja apklausta V. U. taip pat nurodė, jog yra mačiusi, kaip V. K. apie mėnesį laiko vaikščiojo ir dairėsi į namo langus, sėdėdavo automobilyje kieme, tai atrodė nebenormalu, ji net užsirašė automobilio numerius, yra mačiusi, jog V. K. prie laiptinės neleido nukentėjusiajai praeiti, griebė už rankos, vartojo necenzūrinius žodžius, taip pat yra pastebėjusi, kaip mieste V. K. griebdamas rankomis stabdė nukentėjusiąją, be to, per langą yra mačiusi, kad V. K. buvo kieme užstatęs automobilį, tada lankėsi policija. Nukentėjusiosios tėvas I. J. taip nurodė, jog dukra yra pasakojusi, jog V. K. ją persekioja, terorizuoja, vežant dukrą į oro uostą, jis yra juos automobiliu persekiojęs, yra dukrai sakęs, kad negyvens nei pats nuteistasis, nei ji.

4310.

44Nors liudytojai ne visais atvejais girdėjo V. K. R. J. išsakytus identiškus kaip kaltinime nurodytus grasinimus, tačiau liudytojų parodymai nuosekliai atitinka nukentėjusiosios viso proceso metu dėstytas jos persekiojimo, jai išsakomų grasinimų aplinkybes ir taip tik sustiprina R. J. parodymų patikimumą. Savo parodymuose ji proceso metu pasakojo apie skambučius, detalizavo, kokiu laiku ir kokioje vietoje ji sutikdavo V. K., ką pastarasis jai pasakydavo, apie tokius jų susitikimus ir jo išsakytus grasinimus yra pasakojusi ir tėvui, pažįstamai J. L.. Be kita ko, apeliaciniame skunde kaltinimo aplinkybės iš esmės nėra neigiamos, tik manoma, jog V. K. elgesys turėtų būti vertinamas ne BK normų kontekste, o turėtų būti atsižvelgiama į konfliktiškus tuo metu besiskyrusių sutuoktinių santykius. Vis dėlto R. J., liudytojų, iš dalies ir paties apelianto parodymai rodo didelį V. K. veiksmų intensyvumą, ne tik pačiai nukentėjusiajai, tačiau ir aplinkiniams jau buvo matoma, jog nuteistojo elgesys peržengė protingumo ribas, buvo nebeadekvatus, vargindavo ir sekindavo nukentėjusiąją, kuri V. K. jau bijojo. Kaip matyti iš bylos duomenų, R. J. ir anksčiau (2018 metais) yra kreipųsis į pareigūnus dėl V. K., ieškojo pagalbos ( - ) moterų informacijos ir mokymo centre, kuriam nurodė, jog su vyru skiriasi, tačiau jis persekioja, grasina, įžeidinėja necenzūriniais žodžiais, užgaulioja darbovietėje, mažamečių vaikų akivaizdoje, (b. l. 124, t. 1). Toks sistemingas apelianto elgesys, bauginimas, siekis paveikti, jog nukentėjusioji taikytųsi su juo, nebegali būti traktuojamas vien tik kaip besiskiriančių asmenų nesutarimai ir konfliktai, o vertinamas kaip psichinė prievarta, pasižymi nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu. Nors apeliaciniame skunde remiamasi vienoje iš Klaipėdos apygardos teismo apeliacine tvarka nagrinėtų baudžiamųjų bylų pateiktu santykių tarp konfliktuojančių šalių vertinimu, tačiau iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog kasacine tvarka išnagrinėjus minimą bylą, nutarta, jog situacijai turėjo būti taikomos baudžiamosios teisės normos, kadangi buvo padaryta BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika.

4511.

46Apeliaciniame skunde nemažai dėmesio skiriama įrodinėjimui, jog dėl V. K. elgesio R. J. neturėjo pakankamo pagrindo bijoti, jog pasisakymai gali būti įvykdyti, šie pasisakymai neturėtų būti vertinami kaip realūs, kadangi 2018 metų gegužės – birželio mėnesiais V. K. R. J. namuose dar atlikinėjo remontą, 2018 metų pabaigoje abu buvo nuvykę į ( - ) pietauti, aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, be to, V. K. turėjo pareigą bendrauti su sutuoktine bei aiškintis priežastis dėl 2018 metų sausio mėnesį dar santuokoje nutraukto nėštumo. Kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta. Iš bylos duomenų matyti, jog konfliktinė situacija tarp R. J. ir V. K. tęsėsi ilgą laiką, nuo 2018 m. sausio iki pat 2019 m. sausio kai nukentėjusioji šioje byloje kreipėsi į pareigūnus ir net vėliau. Aplinkybės, jog nuteistasis nukentėjusiosios namuose atliko remonto darbus, už kuriuos, kaip teisme pažymėjo R. J. ir nuteistasis to neneigia, buvo atsiskaityta, ar kad susitiko kavinėje aptarti skyrybų klausimus, nereiškia, jog nukentėjusioji turėjo būti rami ir nebijoti apelianto grasinimų. Ilgalaikis nukentėjusiosios persekiojimas, skambučiai, nesutinkant taikytis nevienkartiniai grasinimai, kad ji ramiai negyvens, verks, kentės, jų abiejų neliks, įžeidinėjimai necenzūriniais žodžiais, net girdint ir pašaliniams asmenims, negali neturėti poveikio jos psichinei būklei bei atitinka sistemingumo BK 145 straipsnio 2 dalies prasme požymį. Nors kaltinimai V. K. buvo pareikšti dėl 6 epizodų, tačiau persekiojimas buvo besitęsiančio pobūdžio, su pertraukomis kai nukentėjusioji ar, kaip galima manyti ir pats nuteistasis, buvo užsienyje. Grasinimus jungė vieningas sumanymas susitaikyti su nukentėjusiąja, o šiai nesutinkant, ją paveikti, įbauginti psichologiškai.

4712.

48Nukentėjusioji turėjo pagrindą manyti, kad nevienkartiniai grasinimai gali būti realūs, juolab, jog nuteistasis net ir jiems skiriantis, gyvenant atskirai, ją persekiodavo ir prie namų, ir darbovietėje, ir kitose viešose vietose, vadindavo necenzūriniais žodžiais, dėl ko nukentėjusiajai buvo kuriama baimės, nerimo atmosfera, nervinė įtampa, atimtas gyvenimo džiaugsmas, ji buvo priversta kreiptis į teisėsaugos institucijas. Apie tai, kad R. J. buvo psichologiškai paveikta, įsitempusi, jautri, bijodavo viena vaikščioti nurodė ir teisme apklausti liudytojai. Skyrybų metu R. J. lankėsi UAB „( - )“ dėl su skyrybomis siejamų blogėjančios nuotaikos, didėjančio jautrumo, liūdesio, nepasitikėjimo savimi, pykčio, gniuždančios savijautos (b. l. 163-164, t. 1). Pats V. K. teisme nurodė, jog nukentėjusioji jam buvo sakiusi, kad jie nebus kartu, yra prašiusi palikti ramybėje, tačiau, kaip matyti, tai jo nesustabdė, inkriminuoti nusikalstamos veikos epizodai vyko iki pat šio ikiteisminio tyrimo pradžios. Taigi V. K. aiškiai suprato, kad pavojingai psichiškai veikia nukentėjusiąją, verčia ją patirti psichologinį diskomfortą ir norėjo taip elgtis. Besitęsiantys sistemingo bauginimo veiksmai nuteistojo padaryti ne vieną kartą, sudaro tam tikrą neteisėto elgesio grandinę, padaryti siekiant sukelti ir palaikyti nukentėjusiosios baimę, norint, jog ji nerimautų, jaustųsi nesaugiai. V. K. elgesys bei veiksmai parodo, kad jis piktybiškai ignoravo pagarbą asmeniui, elgėsi priešingai visuomenės pripažintoms vertybėms, peržengė taikaus ir mandagaus bendravimo ribas ir byloje nustatytos aplinkybės lėmė išvadą, kad nukentėjusioji turėjo realų pagrindą bijoti V. K. sistemingų bauginimų, nes nuteistas ją persekiojo, įžeidinėjo, ką girdėdavo ir pašaliniai asmenys, grasindavo, jog ji neturės ramybės, kas iš esmės ir buvo. Tokie nuteistojo pastovūs veiksmai neabejotinai kėlė nukentėjusiajai baimę dėl savo sveikatos, vertė nukentėjusiąją jaustis nesaugiai, dėl ko ji buvo priversta ieškoti pagalbos (teisėsaugos, specializuoto pagalbos centro, vaiko teisių tarnybos).

4913.

50Taigi, kolegijos vertinimu, byloje esančių duomenų pakanka išvadai, kad V. K. kaltinime nurodytose vietose bei nurodytu laiku, sistemingai baugino savo žmoną R. K. (J.) ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog apie persekiojimą neužsiminta santuokos nutraukimo procese, nepaneigia baudžiamosios bylos duomenimis nustatytų nusikalstamos veikos požymių. Kita vertus, kaip matyti iš byloje esančio Tauragės apylinkės teismo 2019-02-25 sprendimo civilinėje byloje, santuoka tarp V. K. ir R. K. nutraukta bendru sutarimu, taigi nustatinėti, kurio nors iš sutuoktinių netinkamus veiksmus nebuvo ir pagrindo.

5114.

52Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl kaltinime minimo 2018-04-22 epizodo, dėl kurio vyko atskiras tyrimas bei buvo nutrauktas, o V. K. nubaustas administracine tvarka. Iš asmens baustumo išrašo matyti, jog Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja 2018-07-19 V. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu dėl to, kad jis 2018-04-22 apie 21 val., ( - ), lauke prie namo laiptinės, matant mažamečiui E. J., įžeidžiamai kibdamas vieną kartą ranka sugnybė R. K. dešinę krūtį, taip pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį (b. l. 13-16, t. 2). V. K. administracinį nurodymą įvykdė sumokėjęs baudą. Taigi dėl kaltinime nurodytų 2018-04-22 įvykio bei veiksmų R. K. jau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl analogiškų veiksmų įtraukimas į kaltinimą šioje baudžiamojoje byloje sudaro prielaidas V. K. bausti antrą kartą, todėl šis epizodas iš kaltinimo šalintinas. Nepaisant to, V. K. veiksmų kvalifikacija nesikeičia, kadangi lieka kaltinimas dėl kitų penkių nusikalstamos veikos epizodų. Švelninti bausmę taip pat nėra pagrindo, kadangi nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu ir taip skirta mažesnė nei vidurkis sankcijoje numatyta bausmė. Apeliacinio skundo argumentus dėl analogiškos situacijos su 2018-10-20 epizodu paneigia išrašai iš registrų apie asmens patraukimą baudžiamojon bei administracinėn atsakomybėn.

5315.

54Nuteistasis apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, jog nebuvo apklausta nukentėjusiosios draugė I. P.. Vis dėlto, kaip matyti iš nuteistojo argumentų, liudytoja nesusijusi su konkrečiais apeliantui inkriminuotais epizodais, todėl liudytojos apklausa nebuvo reikalinga. Prašymo apklausti šią liudytoją nepateikta ir apygardos teismo posėdyje.

5516.

56Apeliaciniame skunde nesutinkama su V. K., vadovaujantis BK 72 straipsniu, skirtu automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimu. Bylos duomenys patvirtina, jog V. K. automobilį naudojo nukentėjusiosios persekiojimui, taigi nuteistojo automobilis pagrįstai pripažintas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog automobilis yra nuteistojo ne tik susisiekimo priemonė, bet ir darbo įrankis, tačiau nuteistasis nepateikė tokius teiginius patvirtinančių objektyvių duomenų, todėl šioje dalyje keisti nuosprendį nėra jokio pagrindo. Transporto priemonė priklauso nusikaltimą padariusiam asmeniui, buvo panaudota darant nusikaltimą, todėl konfiskuota pagrįstai.

5717.

58Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadoms, kad įrodymų visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog V. K. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino kitaip, nei manoma apeliaciniame skunde, nereiškia, jog toks vertinimas neteisingas.

59Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktas,

Nutarė

60Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-02-03 nuosprendį pakeisti:

61Iš kaltinimo V. K. pašalinti tai, kad jis 2018-04-22, apie 21 val. prie ( - ) namo laiptinės, matant R. K. mažamečiui sūnui E. J., išvadino necenzūriniais žodžiais, neleido įeiti į laiptinę ir sugnybė R. K. už dešiniosios krūties.

62Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Nuosprendžiu iš V. K. nukentėjusiajai R. J. priteista 1 000 Eur neturtinės... 4. Nuosprendžiu konfiskuotas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. ( - )... 5. Teisėjų kolegija... 6. 1.... 7. V. K. nuteistas už tai, kad, žmonos R. K. namuose ( - ), prie šio namo... 8. 2.... 9. Nuteistasis R. K. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir priimti... 10. 2.1.... 11. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas nukentėjusiosios parodymų nevertino BK... 12. 2.2.... 13. Apeliaciniame skunde pažymima, jog be teismo nuosprendyje aptartų... 14. 2.3.... 15. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad Tauragės apylinkės teisme... 16. 2.4.... 17. Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, tiek atlikus ikiteisminį tyrimą, tiek... 18. 2.5.... 19. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad ikiteisminiam tyrimui ir pirmos... 20. 2.6.... 21. Be to, apeliantas pastebi, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ir... 22. 2.7.... 23. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apeliantas neginčija ir sutinka, kad jo... 24. 2.8.... 25. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog jis, V. K., buvo atiduotas teismui ir... 26. 2.9.... 27. Apeliaciniame skunde pažymima, kad iš kaltinimo pašalinus aukščiau... 28. 3.... 29. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji R. J. prašo apeliacinį... 30. 4.... 31. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti,... 32. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 33. 5.... 34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo... 35. 6.... 36. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako ir tas, kas sistemingai baugino žmogų... 37. 7.... 38. Pažymėtina, kad šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y.... 39. 8.... 40. Nagrinėjamu atveju kolegija sutinka, jog bylos duomenimis yra nustatyta, kad... 41. 9.... 42. Byloje apklausti skirtingi liudytojai nurodė apie persekiojantį V. K. elgesį... 43. 10.... 44. Nors liudytojai ne visais atvejais girdėjo V. K. R. J. išsakytus identiškus... 45. 11.... 46. Apeliaciniame skunde nemažai dėmesio skiriama įrodinėjimui, jog dėl V. K.... 47. 12.... 48. Nukentėjusioji turėjo pagrindą manyti, kad nevienkartiniai grasinimai gali... 49. 13.... 50. Taigi, kolegijos vertinimu, byloje esančių duomenų pakanka išvadai, kad V.... 51. 14.... 52. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl kaltinime minimo 2018-04-22... 53. 15.... 54. Nuteistasis apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, jog nebuvo apklausta... 55. 16.... 56. Apeliaciniame skunde nesutinkama su V. K., vadovaujantis BK 72 straipsniu,... 57. 17.... 58. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas pritaria pirmosios... 59. Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1... 60. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-02-03 nuosprendį pakeisti:... 61. Iš kaltinimo V. K. pašalinti tai, kad jis 2018-04-22, apie 21 val. prie ( - )... 62. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....